Prie starto linijos – daugiau kaip 800 komandų

Žingsnių iššūkis oficialiai prasidėjo sausio 17 dieną, o iki starto pradžios nemokamojoje mobiliojoje vaikščiojimo programėlėje „#walk15“ į viešą žingsnių iššūkį jau atsiliepė daugiau kaip 800 komandų. Inciatyva truks beveik tris mėnesius, tad komandų bus ir daugiau, neabejoja vienas iniciatyvos iniciatorių, Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės ERGO vadovas Tadas Dovbyšas.

„Pastebime, kad žingsnių iššūkiai populiarėja, ypač, kai už surinktus žingsnius įgyvendinamas tam tikras kilnus tikslas. Kad tokios iniciatyvos žmonėms reikalingos, rodo pernai ERGO atlikta apklausa, kai 9 iš 10 respondentų pasisakė už tokio projekto reikalingumą Lietuvai, o daugiau nei trečdalis, vertindami iššūkį, skyrė 10 balų“, – teigia T. Dovbyšas.

Šio žingsnių rinkimo iššūkio metu žmonės kviečiami burtis į šeimos, draugų, įmonės ar mokyklos komandas, kurias itin paprasta užregistruoti „#walk15“ programėlėje. O prisijungti prie jau esančios komandos galima įvedus jos pavadinimą programėlės paieškos laukelyje. Į vieną komandą gali registruotis iki dešimties asmenų. Iššūkyje dalyvių surenkami žingsniai konvertuojami į tikrų medžių skaičių, kuriuos tam skirtose Lietuvos vietovėse įsipareigojo pasodinti iššūkio organizatoriai – draudimo bendrovė ERGO, Valstybinių miškų urėdija ir programėlės „#walk15“ komanda.

„Šįkart užsibrėžėme pasiekti 1,8 mlrd. žingsnių tikslą. Nors šis skaičius ir atrodo nemažas, tačiau jis jau buvo viršytas ankstesniais metais, neabejoju, bus pasiektas ir šiemet. Tai padaryti bus lengviau, nes ši sveikatingumą ir meilę aplinkai puoselėjanti žingsnių rinkimo iniciatyva vyks net iki balandžio 4 dienos. Galiausiai visa tai virs maždaug 40 tūkst. medžių arba kitaip sakant, dvejomis giraitėmis“, – apie tikslus kalba viena iššūkio iniciatorių ir partnerių, programėlės „#walk15“ kūrėja Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė.

Miškas – ir vietoje garažų

Iniciatyvos „ERGO iššūkis: apsodinkime Lietuvą!“ tikslai atsispindi ir draudimo bendrovės strategijoje. Įmonė įsipareigojo rūpintis Lietuvos miškais ir pasiekti tikslą iki 2025 metų 12 proc. sumažinti anglies dvideginio vienam darbuotojui kiekį. Šiam tikslui pasiekti įmonė ėmėsi įvairių veiksmų, o vienas iš jų – medžių sodinimas. Pirmasis medžių sodinimas įvyko 2021 metais ERGO švenčiant 30-metį – tuomet Vilniuje, Verkių ir Pavilnių regioniniame parke, buvo pasodinta 5000 ąžuoliukų ir kitų medžių. Svarbu ir tai, kad gražus miškas išaugo vietoje senų garažų, prisidėjo prie miesto veido gražinimo ir biologinės įvairovės didinimo.

„Džiugina, kad pasivaikščiojimas po mišką vis daugiau žmonių tampa pagrindine poilsio veikla, jame vyksta nemažai socialinių iniciatyvų. Šio žingsnių iššūkio metu pasodintos giraitės taip pat vos per kelerius metus gerokai paaugs ir džiugins vietinius gyventojus bei svečius. Tikslias jų vietas galima rasti programėlės „#walk15“ skiltyje „Trasos“ paieškos laukelyje įvedus „ERGO žingsnių giraitės“, – teigia V. Musvydaitė-Vilčiauskė.

Pernai prie iniciatyvos „ERGO iššūkis: apsodinkime Lietuvą!“ prisijungė daugiau nei 600 bendruomenių, vienijančių 5 tūkst. žmonių. Jie nuėjo atstumą, lygų 40 kelionių aplink Žemės rutulį ir užaugino 35 tūkst. pušelių, eglaičių ir beržų Klaipėdos, Šiaulių bei Kauno regionuose. Iš viso virtualūs žingsniai virto daugiau nei 11 hektarų dydžio miškų plotais. Dalis medžių leido išsaugoti ir unikalią Kuršių nerijos gamtą – paprastosios pušys Smiltynėje pakeitė čia anksčiau augusias, gerokai perbrendusias ir didesnį gaisrų pavojų kėlusias kalnines pušis.

„Ankstesnių metų patirtis rodo, kad žmonėms rūpi jų gyvenamoji aplinka, jie jaučia palankumą gamtai. Reikia pasidžiaugti, kad pernai ne tik buvo viršytas užsibrėžtas tikslas, tačiau daugybė žmonių prisidėjo ir prie medžių sodinimo. Tai darė ne tik ne miškininkai ir ERGO darbuotojai-savanoriai, bet ir vietiniai gyventojai, moksleiviai bei iš kitur atvykę žmonės – iš viso jų suskaičiavome beveik tūkstantį. Kasmet norinčių prisidėti prie vieno prasmingiausių miškininkų darbų atsiranda vis daugiau, tad tikimės, kad ši iniciatyva populiarės ir toliau, o mūsų aplinka vis labiau gražės“, – viliasi ERGO vadovas.

Naujieji žingsnių miškai – viešu žingsnių iššūkiu prasidėjusios iniciatyvos „ERGO iššūkis: apsodinkime Lietuvą!“ finalas.

Dešimtys tūkstančių naujų medžių

Metų pradžioje mobiliojoje vaikščiojimo programėlėje „#walk15“ startavo viešas žingsnių iššūkis, pakvietęs suburti šeimos, draugų, įmonės ar mokyklos komandą ir kasdien įveikti kuo daugiau žingsnių. Iššūkyje dalyvių surenkami žingsniai buvo konvertuojami į tikrų medžių skaičių, kuriuos trijose skirtingose Lietuvos vietovėse įsipareigojo pasodinti iššūkio organizatoriai – draudimo bendrovės „ERGO“ darbuotojai, Valstybinių miškų urėdija ir programėlės „#walk15“ komanda.

„Nuo ko prasideda dešimčių tūkstančių medžių sodinimo kelionė? Nuo pirmojo pasodinto medelio. Rūpintis gamta, o ypač – Lietuvos miškais, yra viena iš pagrindinių mūsų strateginių veiklos linijų. Nors medžių sodinimas Lietuvoje nėra naujiena, ši iniciatyva yra kitokia. Pirmiausia, žingsniuodamas žmogus skiria dėmesį savo sveikatai. Antra, už nueitus žingsnius auginami virtualūs medžiai, kurie vėliau virsta tikrais pasodintais medžiais. Taigi tai – tiesioginė sąsaja tarp rūpinimosi savo sveikata bei gamta, taip pat leidžianti pasitelkti skaitmenines technologijas realių mūsų visuomenei aktualių problemų sprendimui“, – sakė iniciatyvos iniciatorius, Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės „ERGO“ vadovas Tadas Dovbyšas.

J. Kalinsko nuotr.

Iššūkyje užauginti medžiai buvo pasodinti Valstybinių miškų urėdijos numatytuose, specialiai tam skirtuose plotuose – Smiltynėje (Klaipėda), Vainagiuose (Šiaulių rajonas), Vaišvydavoje (Kauno rajonas). Iš viso žingsnių pagalba apsodinta daugiau nei 11 hektarų dydžio plotai.

„Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių atranda mišką, kuris yra ir poilsio, ir tokių kaip ši, socialinių iniciatyvų vieta. Valstybinių miškų urėdija skyrė miško plotus bei moderniausiuose urėdijos medelynuose užaugintus sodinukus bei sėjinukus šiems plotams apsodinti. Matome, kad kasmet vis daugiau žmonių nori prisijungti prie vieno prasmingiausių miškininkų darbų – medžių sodinimo, tad tikimės, kad kasmet sodinančių medelius ir besirūpinančių sveika gyvensena tik daugės“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Įsitraukimas viršijo lūkesčius

Iššūkio organizatoriai džiaugiasi, jog dalyviai noriai įsitraukė ne tik žingsniuoti, bet ir sodinti vaikštant pačių užaugintus medžius.

„Labai džiaugiuosi, jog sveikatingumą bei meilę aplinkai puoselėjanti iniciatyva pranoko visus mūsų lūkesčius. Startuojant iššūkiui siekėme žingsniais užauginti 30 tūkst. medžių, tačiau ne tik pasiekėme ambicingą tikslą, bet ir jį viršijome. Pasodinta 35 tūkst. naujų medelių! O medžių sodinimo renginiai subūrė taip pat įspūdingą skaičių dalyvių – beveik tūkstantį žmonių. Medžius sodino tiek moksleiviai, tiek vietiniai gyventojai, tiek skirtingų įmonių atstovai“, – sakė programėlės „#walk15“ kūrėja Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė.

Miškininkų teigimu, naujieji medeliai pastebimai ūgtels jau per artimiausius penkerius metus. Žingsnių giraites atrasti gali kiekvienas norintis. Tiksli jų vietos lokacija patalpinta nemokamos vaikščiojimo programėlės „#walk15“ skiltyje „Trasos“. Paieškos laukelyje tereikia įvesti „ERGO žingsnių giraitės“.

Dovaną klientai gali rinktis net iš keturių variantų: Pagalbos namuose draudimas, Turto pagalbiniuose pastatuose ir sandėliukuose draudimas, Pratęstos garantijos draudimas stambiai buitinei technikai bei Paminklų draudimas.

Kokia Jums nauda, pasirinkus dovaną?

Pagalbos namuose draudimas. Užsikirtus ar užšalus spynai, išdužus langui ar nutikus kitai nelaimei – padėsime Jums. Dažniausia vykstame padėti atrakinti duris, užsandarinti lango angą, kad namuose būtų saugu ir ramu. Didžiausia dėl lango keitimo išmokėta suma siekė 315 eurų, dėl spynos keitimo – 360 eurų. Bendra draudimo suma net iki 550 eurų.

Turto pagalbiniuose pastatuose ir sandėliukuose (daugiabučio namo rūsiuose) draudimas. Pasirūpinkite sodo priežiūros technika, dviračiais, slidėmis bei kitais Jums svarbiais daiktais, kuriuos laikote savo pagalbiniuose pastatuose ir sandėliukuose. Apdrauskite juos nuo vandens žalos, kuomet dėl vandentiekio gedimų užliejami rūsiai, ugnies padaromos žalos ar ilgapirščių. Pvz., vagystės iš gyvenamųjų namų atvejais vidutinė išmokėta žala buvo apie 1415 eurų. Draudimo suma – 4 tūkst. eurų, draudžiant turtą daugiabučio namo sandėliuke, ir 10 tūkst. eurų, draudžiant namų turtą pagalbiniuose pastatuose, esančiuose prie gyvenamo namo.

Pratęstos garantijos draudimas stambiai buitinei technikai. Labai nemalonu, kai, vos pasibaigus gamintojo garantinio aptarnavimo laikotarpiui dėl atsiradusio broko, sugenda šaldytuvas, skalbimo mašina ar dulkių siurblys. Apsaugokite stambią buitinę techniką pasirinkdami pratęstos garantijos draudimą. Vidutinė atlyginta žala siekė 281 eurą. Draudimo suma priklauso nuo Jūsų turimo turto vertės.

Paminklų draudimas. Nuoširdžiai rūpinamės anapilin išėjusių artimųjų kapais, atidžiai renkame paminką, dažnu atveju ilgai jam taupome. Tad norisi su derama pagarba juo pasirūpinti, apsaugoti nuo gamtos stichijų padaromos žalos ar trečiųjų asmenų tyčinės veikos. Svarbu tai, kad Paminklų draudimas (draudimo suma – 2 tūkst. eurų.) galioja visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kur gyvena paminklą apdraudęs žmogus.

Visos sąlygos nurodomos draudimo taisyklėse ir draudimo sutartyje.

Laukiame Jūsų Kaune, Savanorių pr.292b, arba kviečiame pasitarti telefonu, darbo metu – Raimonda Breivienė, tel. 8 37 407214.

Taip pat laukiame Jūsų Klaipėdoje, Liepų g.18, arba kviečiame pasitarti telefonu, darbo metu – Asta Rimkuvienė, tel. 8 46 314508.

Toks iššūkis ir dovana, teigia iniciatyvos organizatoriai, prisidėjo ne tik prie gražesnės aplinkos kūrimo, bet ir bendruomenės sveikatos puoselėjimo.

Kaip pasakoja šiemet 30 metų jubiliejų mininčios bendrovės ERGO vadovas Tadas Dovbyšas, daugiau nei pusę metų mobiliosios vaikščiojimo programėlės „#walk15“ vartotojai buvo kviečiami žingsniuoti ir auginti virtualius medžius, taip didindami sąmoningumą apie kiekvieno asmeniškai paliekamą pėdsaką aplinkoje. Motyvuodama gyventojus eiti, bendrovė ERGO įsipareigojo virtualius medžius paversti tikrais – pasodinti juos specialiai tam skirtoje vietoje Vilniuje.

Pirma buvo išsikeltas tikslas nužingsniuoti 4,2 milijardo žingsnių, tačiau šis tikslas buvo gerokai viršytas. Daugiau kaip 10 tūkst. prie iššūkio prisijungusių žmonių išreiškė norą užauginti kuo didesnį mišką, taip iliustruodami, jog jiems išties svarbi aplinka, kurioje gyvena.

„Medžių sodinimas Lietuvoje nėra naujiena – mūsų žmonės visais laikais jautė palankumą gamtai ir gyvena dermėje su ja. Šiandien dar daugiau prasmės suteikia ir tai, kad ąžuoliukai ir kiti medeliai žaliuos vietoje čia anksčiau buvusių senų garažų. Verkių parke auganti giraitė taps reikšmingu pokyčiu miesto veidui ir biologinei įvairovei bei padės mums įgyvendinant vieną įmonės tikslų – rūpintis Lietuvos miškais“, – įsitikinęs ERGO vadovas.

Programėlės „#walk15“ kūrėja Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė akcentuoja, kad žingsniuodami žmonės galėjo ne tik auginti virtualius medžius ir taip pasirūpinti gamta, bet ir pagerinti savo sveikatą. Tai ypač aktualu būtent pandemijos akivaizdoje.

Organizatorių nuotr.

Galbūt toks noras prisidėti prie vieningų tikslų įgyvendinimo yra ir viena mūsų sėkmės paslapčių, padėjusių užaugti iki solidaus jubiliejaus.

„Ilgą laiką gyvenome sudėtingomis sąlygomis, izoliacija ir neapibrėžtumas dėl ateities sukėlė nemažai emocinių sunkumų, streso. Ne paslaptis, jog su jais susidoroti padeda aktyvi veikla, tad ši iniciatyva padėjo ne tik pasiekti sinergiją su gamta, bet ir paskatino pagerinti savo sveikatą“, – teigia viena iššūkio organizatorių.

Prie iniciatyvos reikšmingai prisidėjo ir ERGO akcininkė, viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“, kurios parama leido 3,5 karto padidinti sodinamų medžių kiekį. O 50 ERGO darbuotojų prisidėjo savanoriškai sodindami medelius.

Organizatorių nuotr.

„Galima sakyti, kad šioje vietoje pasodinta giraitė yra dovana mums visiems. Galbūt toks noras prisidėti prie vieningų tikslų įgyvendinimo yra ir viena mūsų sėkmės paslapčių, padėjusių užaugti iki solidaus jubiliejaus. O augant atsiranda ir daugiau galimybių dalintis su bendruomene“, – teigia ERGO vadovas.

Populiari paslauga

Draudimo bendrovės ERGO verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, prieš daugiau nei dešimtmetį pakaitinių automobilių klientams prireikdavo vos kelis kartus per mėnesį, o dabar neretai per tą patį laikotarpį suteikiama ir po kelis šimtus pakaitinių automobilių.

Anot R.Pociaus, šiemet draudimo bendrovė per pirmąjį metų pusmetį į eismo įvykius patekusiems ar su gedimais kelyje susidūrusiems vairuotojams iš viso suteikė beveik tūkstantį pakaitinių automobilių.

"Klientai išties aktyviai naudojasi šia galimybe laukdami, kol nuolatinis jų automobilis bus sutaisytas. Laikina transporto priemonė gali būti suteikiama kasko draudimą su pakaitinio automobilio paslauga pasirinkusiems vairuotojams, kai jų nuolatinė transporto priemonė po eismo įvykio remontuojama ilgiau nei 24 val." – sakė R.Pocius.

Svarbu įvertinti rizikas

Pakaitiniu automobiliu galima laisvai važinėti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES teritorijoje.

Pakaitinius automobilius suteikiančios bendrovės "Euro Asista" komercijos direktorius Nerijus Jarmala pažymėjo: prieš sėdant prie pakaitinio automobilio vairo svarbu įsidėmėti, kad šios transporto priemonės vairavimas – tai ne važiavimas asmeniniu automobiliu.

"Už pakaitinį automobilį atsako tas asmuo, pagal kurio draudimo polisą pakaitinis automobilis yra suteiktas. Jis gali perleisti automobilį vairuoti ir kitam žmogui, pavyzdžiui, savo šeimos nariui, tačiau už transporto priemonę atsako pats", – paaiškino N.Jarmala.

Jis taip pat pabrėžė, kad visi pakaitiniai automobiliai yra apdrausti, todėl eismo įvykių atvejais žala padengiama. Įprastai tokiais atvejais taikoma ir tam tikro dydžio išskaita, kurią turi sumokėti laikinai automobilį valdantis asmuo.

Anot N.Jarmalos, pakaitiniu automobiliu galima laisvai važinėti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES teritorijoje. Visgi tokiu atveju vairuotojas prisiima su kelionėmis užsienyje susijusias rizikas. Tai ypač aktualu per pandemiją, nes valstybėms taikant įvairius apribojimus ir saviizoliacijos reikalavimus, į užsienio šalį išvykę gyventojai joje gali likti ilgiau, nei planavo, ir nespėti laiku grąžinti pakaitinio automobilio. Tokiu atveju taikoma pakaitinio automobilio nuomos sutartyje numatyta atsakomybė.

Prabanga negarantuojama

Kreipiantis dėl pakaitinio automobilio taip pat reikėtų nepamiršti nurodyti ir tam tikrų specifinių poreikių, jei vairuotojas jų turi.

"Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai asmenys vairuoja automobilį su automatine pavarų dėže, o gauna pakaitinį automobilį su mechanine. Svarbu suprasti ir tai, kad vairuotojams suteikiami vidutinės klasės automobiliai, todėl ne visada galima tikėtis prabangiausių modelių, net jei toks ir yra asmeninis besikreipiančiojo automobilis", – sakė N.Jarmala.

Pakaitinius automobilius teikiančios bendrovės atstovo teigimu, pasinaudojus transporto priemone ją būtina grąžinti tvarkingą ir su degalų pilnu baku. Jei automobilis grąžinamas itin netvarkingas ar jam reikia specialaus valymo, tokios išlaidos gali būti padengiamos iš automobilį naudojusio asmens sumokėto užstato.

Nors moters istorija sulaukė didžiulio žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo, tačiau išsamaus ERGO paaiškinimo kol kas išgirsti nepavyksta. Tačiau galima manyti, kad reaguodami į visuomenės pasipiktinimą, bendrovės atstovai visgi ėmėsi veiksmų.

Praėjus vos kelioms dienoms ERGO surengė susitikimą su V. Mickuvienės teisininkais. Penktadienį, praėjus parai po susitikimo, draudikų atstovė portalui pateikė tokį komentarą.

„Bendraujame su kliente ir ieškome būdų, kaip išspręsti susidariusią situaciją. Tikimės, kad greitai pavyks priimti sprendimą“, – rašoma ERGO Komunikacijos projektų vadovės Jolantos Karpuškienės atsiųstame laiške.

Šiandien su portalu bendravęs Pagalbos onkologiniams ligoniams pacientų asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas, kurio dėka V. Mickuvienė nenuleido rankų kovoje su ERGO ir gavo nemokamą teisinę pagalbą, patikslino, kad šioks toks postūmis gerąja linkme susitikimo metu visgi įvyko.

„ERGO pateikė Vaivai derybinį pasiūlymą. Šiuo metu derybos tarp Vaivos teisininkų ir ERGO nėra pasibaigusios. Turime vilties, kad jos baigsis Vaivai naudinga linkme“, – sakė jis.

Vaiva Mickuvienė/Asmeninio archyvo nuotr.

Portalas jau rašė, kad nuo šių metų sausio mėnesio, po nuolatinių įkalbinėjimų susigundžiusi apsidrausti gyvybės ir kritinių ligų draudimu ir sąžiningai mokėjusi įmokas, šiandien V. Mickuvienė negali pasinaudoti draudimo pinigais.

Moteris atskleidė, kad draudimo sutarties suma – 10 tūkst. eurų. Kiekvieną mėnesį ji sąžiningai mokėjo po 70 eurų draudimo bendrovei.

ERGO pateikė Vaivai derybinį pasiūlymą.

Netikėta diagnozė

Po šiek tiek daugiau nei pusmečio V.Mickuvienei buvo diagnozuotas išplitęs krūties vėžys, kuriam reikalingas brangus gydymas. Moteris apie ligą sužinojo netikėtai, kai nuėjusi pasidaryti kraujo tyrimo nusprendė ir profilaktiškai pasitikrinti dėl onkologinių ligų.

„Po daugelio tyrimų man buvo diagnozuota trečia stadija, nors labai tikėjau, kad liga dar nebus taip progresavusi. Supratau, kad laukia ilgas ir sunkus gydymas, o tam reikės daug pinigų. Iš pradžių sukau galvą, iš kur jų reikės gauti, tačiau prisiminusi apie draudimą tikrai apsidžiaugiau“, – sunkias gyvenimo minutes prisiminė moteris.

Nieko nelaukdama ji kreipėsi į savo draudiką, tačiau prašymas gauti išmoką buvo atmestas, motyvuojant, kad moteris esą nuslėpė savo sveikatos būklę, nes vertinant dar iki ligos darytų tyrimų medžiagą jau buvo galima įtarti gresiančią onkologinę ligą.

„Visą informaciją apie savo sveikatą, persirgtas ligas, šeimos ligų istoriją ir tai, kad paskutinių tyrimų metu mano krūtyje buvo rastas nepiktybinis darinys, pokalbio metu atskleidžiau draudimo vadybininkei, suprasdama, kad tai gali turėti įtakos sutarties sudarymui. Tačiau buvau nuraminta, kad ši informacija nėra reikšminga“, – pasakojo pašnekovė.

Ji ir svarstė, galbūt vadybininkei tiesiog buvo svarbu kuo greičiau sudaryti sutartį su nauju klientu.

Vos nenuleido rankų

Gavusi pirmą ERGO atsakymą, kad draudimo išmoka nebus grąžinta, moteris nebuvo pasiryžusi dėl to kovoti: „Buvau ką tik po chemoterapijos, jaučiausi silpnai ir galvojau, kad tikrai neįnešiau į bendrovės sąskaitą tiek pinigų, kad dabar susigrąžinčiau 10 tūkst. Mąsčiau, gal nelemta.“

Tačiau praėjus kelioms dienoms V.Mickuvienė dar kartą įdėmiai perskaitė ERGO atsiųstą laišką ir motyvus, kodėl išmoka jai nepriklauso.

„Surašiau visą savo paaiškinimą ir nusiunčiau atgal. Juk draudimo sutartį rašiau ne aš pati, o tik pasirašiau. Tuomet atkreipiau dėmesį, kad pačioje apačioje buvo punktas, jog leidžiu ERGO kreiptis į gydymo įstaigą ir paprašyti duomenų apie mano sveikatą. Galvojau, kad jie tikrai taip ir padarys, norėdami įsitikinti, kad mane drausti gali“, – toliau savo istoriją pasakojo moteris.

Pasak Vaivos, po mėnesio į šį laišką ji gavo tokį pat atsisakymą išmokėti pinigus.

Rado teisininką

Moteris jau buvo užmezgusį ryšį su POLA, kurios atstovams papasakojo apie kamuojančias problemas. Pastarieji paskatino nenuleisti rankų ir padėjo surasti teisininką, neatlygintinai konsultuosiantį reikalingais klausimais.

Štai kaip reikia spręsti problemas: ištrynei kliento skundą – ištrynei problemą.

Netrukus ERGO buvo išsiųstas dar vienas laiškas, tačiau šį kartą – su nepriklausomų medicinos ekspertų išvada. Šie išaiškino, kad atlikti tyrimai ir juose rasti krūties pakitimai nebuvo onkologiniai ir negali būti vertinami kaip prasidedančios onkologinės ligos požymiai. Taigi, draudimo sutarties sudarymo metu V.Mickuvienė buvo sveika moteris. Tačiau ir šį kartą draudikai neatlyžo ir laikėsi savo pozicijos išmokos nemokėti.

Manipuliuoja klientais?

Dėl šios situacijos komentarą viešojoje erdvėje paskelbė ir POLA prezidentas Š. Narbutas. Vyras teigia, kad draudimo bendrovės vadybininkės padarytų klaidų pastebi ir V.Mickuvienės atvejį nagrinėję teisininkai: „Pirma, sutarčiai sudaryti būtina rizikos vertinimo anketa buvo užpildyta bendrovės darbuotojos, nors ją užpildyti privalėjo pati Vaiva. Antra, sutartį sudariusi vadybininkė moters pateiktą informaciją apie atliktus tyrimus palaikė nereikšminga ir anketoje nenurodė, taip pat neinformavo Vaivos apie tai, jog ERGO vertinimu jos atveju egzistuoja papildomos rizikos ir ar jai reikalingas papildomas ištyrimas šioms rizikoms įvertinti. Be to, po sutarties sudarymo moteris taip ir negavo originalios anketos kopijos. Nepaisant to, kad moteris buvo davusi sutikimą, jog bendrovė galėtų patikrinti jos duomenis, akivaizdu, kad šie buvo tikrinami jau po sutarties sudarymo, ieškant būdo nepatenkinti išmokos prašymo.“

Šarūnas Narbutas/Asmeninio archyvo nuotr.

Š.Narbuto įsitikinimu, šios moters istorija yra puikus pavyzdys, kaip didelės draudimo kompanijos siekia sudaryti kuo daugiau sutarčių ir vėliau manipuliuodamos kliento suteikta informacija vengia mokėti išmokas apdraustiesiems.

„Štai kaip reikia spręsti problemas: ištrynei kliento skundą – ištrynei problemą“, – kritikos strėlių negailėjo POLA prezidentas.

Savo istoriją socialiniame tinklalapyje papasakojusi moteris iki šiol negali patikėti draudikų pozicija ir, su teisininkų pagalba, siekia teisingumo. Nuo šių metų sausio mėnesio, po nuolatinių įkalbinėjimų susigundžiusi apsidrausti gyvybės ir kritinių ligų draudimu ir sąžiningai mokėjusi įmokas, šiandien V. Mickuvienė negali pasinaudoti draudimo pinigais.

Pokalbio metu moteris atskleidžia, kad draudimo sutarties suma – 10 tūkst. eurų. Kiekvieną mėnesį ji sąžiningai mokėjo po 70 eurų draudimo bendrovei. 

Po kiek daugiau nei pusmečio V. Mickuvienei buvo diagnozuotas išplitęs krūties vėžys, kuriam reikalingas brangus gydymas. Moteris apie ligą sužinojo netikėtai, kai nuėjusi pasidaryti kraujo tyrimo nusprendė atlikti ir profilaktinį patikrinimą dėl onkologinių ligų. 

„Po daugelio tyrimų man buvo diagnozuota trečia stadija, nors labai tikėjau, kad liga dar nebus taip progresavusi. Supratau, kad laukia ilgas ir sunkus gydymas, o tam reikės daug pinigų. Nors iš pradžių sukau galvą, iš kur jų reikės gauti, prisiminusi apie draudimą tikrai apsidžiaugiau“, – sunkiausias gyvenimo minutes prisimena moteris.

Vaiva Mickuvienė/Asmeninio archyvo nuotr.

Kaltina nuslėpus sveikatos būklę

Nieko nelaukdama ji kreipėsi į savo draudiką, tačiau prašymas gauti išmoką buvo atmestas, motyvuojant, kad moteris nuslėpė savo sveikatos būklę, mat vertinant dar iki susirgimo darytų tyrimų medžiagą jau buvo galima įtarti gręsiančią onkologinę ligą.

Štai kaip reikia spręsti problemas: ištrynei kliento skundą – ištrynei problemą.

„Visą informaciją apie savo sveikatą, persirgtas ligas, šeimos ligų istoriją ir tai, jog paskutinių tyrimų metu mano krūtyje buvo rastas nepiktybinis darinys, pokalbio metu atskleidžiau draudimo vadybininkei, suprasdama, jog tai gali turėti įtakos sutarties sudarymui. Tačiau buvau nuraminta, jog ši informacija nėra reikšminga“, – pasakoja pašnekovė ir svarsto, kad galbūt vadybininkei tiesiog buvo svarbu kuo greičiau sudaryti sutartį su nauju klientu.

Gavusi pirmą ERGO atsakymą, kad draudimo išmoka nebus grąžinta, moteris nebuvo pasiryžusi dėl to kovoti: „Buvau ką tik po chemoterapijos, jaučiausi silpnai ir galvojau, kad tikrai neįnešiau į bendrovės sąskaitą tiek pinigų, kad dabar susigrąžinčiau 10 tūkst. Mąsčiau, gal nelemta.“

Tačiau praėjus kelioms dienoms V. Mickuvienė dar kartą įdėmiai perskaitė ERGO atsiųstą laišką ir motyvus, kodėl išmoka jai nepriklauso.

„Surašiau visą savo paaiškinimą ir nusiunčiau atgal. Juk draudimo sutartį rašiau ne aš pati, o tik uždėjau parašą. Tuomet atkreipiau dėmesį, kad pačioje apačioje buvo punktas, jog leidžiu ERGO kreiptis į gydymo įstaigą ir paprašyti duomenų apie mano sveikatą. Galvojau, kad jie tikrai taip ir padarys, norėdami įsitikinti, kad mane drausti gali“, – toliau savo istoriją pasakoja ji. Vaiva teigia, kad po mėnesio į šį laišką ji gavo tokį pat atsisakymą išmokėti pinigus.

Jau tuomet moteris buvo užmezgusį ryšį su Pagalbos onkologiniams ligoniams pacientų asociacija (POLA), kurios atstovams papasakojo apie kamuojančias problemas. Pastarieji paskatino nenuleisti rankų ir padėjo surasti teisininką, neatlygintinai konsultuosiantį reikalingais klausimais.

Netrukus ERGO buvo išsiųstas dar vienas laiškas, tačiau šį kartą – su nepriklausomų medicinos ekspertų išvada. Šie išaiškino, jog atlikti tyrimai ir juose rasti krūties pakitimai nebuvo onkologiniai ir negali būti vertinami kaip prasidedančios onkologinės ligos požymiai. Taigi, draudimo sutarties sudarymo metu V. Mickuvienė buvo sveika moteris. Tačiau ir šį kartą draudikai neatlyžo ir laikėsi savo pozicijos išmokos nemokėti.

Iki šiol, pasak V. Mickuvienės, su ja ERGO atstovai bandė susisiekti asmeniškai tik vieną kartą ir kiek keistomis priemonėmis.

„Kuomet savo istoriją paviešinau socialiniame tinkle, kilo didžiulis sujudimas. Savo įrašą iš pradžių parašiau draudimo bendrovės ERGO „Facebook'o“ paskyroje, o, kai jis buvo ištrintas, savo asmeninėje paskyroje. Tuomet man į feisbuką iš ERGO paskyros atėjo žinutė: „Siunčiame jums Jurgitos Žemaitės telefono numerį, jūs esate su ja bendravusi. Ji mielai atsakys jums į visus klausimus.“. Taip ir nesupratau jų pozicijos. Manau, kad jie tikrai turėjo laiko atsakyti į mano klausimus, kai siunčiau jiems raštus“, – gūščioja pečiais pašnekovė.

Manipuliuoja klientais?

Dėl šios situacijos komentarą viešojoje erdvėje paskelbė ir POLA prezidentas Šarūnas Narbutas. Vyras teigia, kad draudimo bendrovės vadybininkės padarytų klaidų pastebi ir V. Mickuvienės atvejį nagrinėję teisininkai: „Pirma, sutarčiai sudaryti būtina rizikos vertinimo anketa buvo užpildyta bendrovės darbuotojos, nors ją užpildyti privalėjo pati Vaiva. Antra, sutartį sudariusi vadybininkė moters pateiktą informaciją apie atliktus tyrimus palaikė nereikšminga ir anketoje nenurodė, taip pat neinformavo Vaivos apie tai, jog ERGO vertinimu jos atveju egzistuoja papildomos rizikos ir, ar jai reikalingas papildomas ištyrimas šioms rizikoms įvertinti. Be to, po sutarties sudarymo moteris taip ir negavo originalios anketos kopijos. Nepaisant to, jog moteris buvo davusi sutikimą, jog bendrovė galėtų patikrinti jos duomenis, akivaizdu, jog šie buvo tikrinami jau po sutarties sudarymo, ieškant būdo nepatenkinti išmokos prašymo.“

Š. Narbuto įsitikinimu, šios moters istorija yra puikus pavyzdys, kaip didelės draudimo kompanijos siekia sudaryti kuo daugiau sutarčių ir vėliau manipuliuodamos kliento suteikta informacija vengia mokėti išmokas apdraustiesiems.

„Štai kaip reikia spręsti problemas: ištrynei kliento skundą – ištrynei problemą“, – kritikos strėlių negailėjo POLA prezidentas.

Laukia ekspertų išvados

Trečiadienio rytą susisiekus su ERGO Komunikacijos projektų vadove Jolanta Karpuškiene ji žadėjo pateikti įmonės komentarą. Tačiau po pietų redakciją pasiekė informacija, kad jų pozicijos dar teks palaukti.

„Šiuo metu laukiame nepriklausomo teismo medicinos eksperto išvados, kad galėtume dar kartą atidžiai peržiūrėti šį atvejį ir priimti sprendimą. Pranešime, kai tik turėsime daugiau informacijos“, – rašoma atsiųstame atsakyme.

Pirmojo ketvirčio draudimo bendrovių pelnas – 1,23 mln. eurų, per tą patį laikotarpį pernai buvo 1,71 mln. eurų. Šių metų sausio–kovo mėnesiais ERGO klientams Baltijos šalyse išmokėta 39,18 mln. eurų draudimo išmokų – 17,2 proc. daugiau nei pernai.

ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos pirmininko Kęstučio Bagdonavičiaus teigimu, visose trijose šalyse jaučiamas puikus ne gyvybės ir gyvybės draudimo įmokų augimas. Labiausiai augo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, transporto priemonių kasko ir civilinės atsakomybės draudimas.

„Nepaisant gerokai didesnių išmokų, mūsų bendrovės dirbo pelningai – ne gyvybės draudimo techninės veiklos rezultatas yra teigiamas. Didesnė draudimo išmokų, kurias išmokėjome Baltijos šalių klientams, suma dar kartą patvirtina mūsų draudimo veiklos misiją – užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas žalą patyrusiam klientui“, – rezultatus komentuoja K. Bagdonavičius.

Per sausio–kovo mėnesius ERGO Baltijos šalyse draudimo išmokų suma buvo 17,2 proc. didesnė nei pernai. Daugiausia žalų patirta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo srityje. Didžiausios dvi žalos šiame segmente fiksuotos Estijoje – jos siekė 0,48 mln. eurų ir 0,32 mln. eurų, Lietuvoje didžiausia žala transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo srityje siekė 0,19 mln. eurų, o Latvijoje – 0,15 mln. eurų.

ERGO Lietuvoje per 2018 m. pirmą ketvirtį pasirašytų įmokų suma siekė daugiau kaip 29 mln. eurų ir buvo didesnė beveik 20 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiuo metu draudimo bendrovė užima 13,3 proc. Lietuvos draudimo rinkos.

„Didžiausias iššūkis visam draudimo sektoriui yra ir bus kintanti klientų elgsena bei sparčiai besiplėtojanti skaitmeninė aplinka. Būtinybė nuolat siūlyti klientams inovatyvius sprendimus jau nebėra vien tik IT verslo prerogatyva. Ateityje vis daugiau sričių taps skaitmenizuotos, todėl sėkmę gali garantuoti minimalios programavimo žinios ir įgūdžiai. Būtent tai suteiks galimybę ateityje pateikti klientams tokius pasiūlymus, kurie atitiks jų didžiausius lūkesčius“, – draudimo rinkos tendencijos aptaria K. Bagdonavičius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis pažymi, kad šiemet dėl gaisrų atvirose teritorijose jau nukentėjo keli žmonės ir buvo sunaikinti keli pastatai. Nuo degančios sausos žolės ugniagesiams pavyko apsaugoti per 40 pastatų. Draudikai įspėja, kad deginamos žolės sukeltų gaisrų nuostoliai gali siekti ir šimtus tūkstančių eurų.

„Nutirpęs sniegas ir prasidėjęs pavasaris kiekvienais metais atneša tą pačią besikartojančią problemą. Atšilus orams, žmonės pradeda tvarkyti savo sodybas, namus ir pasirenka ydingą tvarkymo būdą – deginimą. Gyventojai paprastai neįvertina to, kaip greitai ir nekontroliuojamai atvirose vietovėse gali plisti liepsnos. Iš deginamų pievų jos gali persimesti į sodybas, miškus ir durpynus, kur gali kilti didžiuliai gaisrai, pasiglemžiantys ne tik žmonių turtą, bet ir gyvybę“, – sako Inga Žvirblytė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje turto draudimo ekspertė.

K. Skrickis tuo metu pažymi, kad dėl gaisrų atvirose teritorijose kiekvienais metais išdeginamas daugiau nei 5 tūkst. ha plotas. Pareigūnas teigia, kad tokie gaisrai sudaro beveik du penktadalius visų gaisrų, kuriuos tenka gesinti ugniagesiams.

„Šiemet iki balandžio pradžios, atvirosiose teritorijose jau kilo beveik 1,2 tūkst. gaisrų ir buvo išdegintas daugiau kaip 1,3 tūkst. ha plotas. Dažniausia tokių gaisrų priežastis – gyventojų deginamos nenušienautos pievos. Deja, kovo–gegužės mėnesiais jos dega kasmet,“ – sako K. Skrickis.

Jis pabrėžia, kad specialiuose Aplinkos apsaugos reikalavimuose yra aiškiai nurodyta, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus ar kitas augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti. Tokiais atvejais augalai turi būti deginami ne mažesniu nei 30 metrų atstumu nuo statinių – nuolat stebint bei prižiūrint ugnį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnas pažymi, kad baigus deginimą smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ar kitaip užtikrinant ugnies židinio eliminavimą.

Teisės aktai griežtai draudžia deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus. Už šių draudimų nesilaikymą, K. Skrickio teigimu, gyventojams gali būti skirta nuo 28 iki 289 eurų siekianti bauda. Be to, baudos gresia ir žemės savininkams, jei jiems priklausančioje teritorijoje pastebėję žolės gaisrą, jie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių.

Draudikų atstovė I. Žvirblytė primena, kad deginant žolę sukeliamas pavojus ne tik savo pačių, bet ir kitų asmenų ar valstybės turtui.

„Dėl deginamos žalos sukeltų gaisrų padarytus nuostolius gali tekti atlyginti būtent žolės padegėjams. Šie nuostoliai gali siekti ir ne vieną šimtą tūkstančių eurų. Ugnis yra viena tų stichijų, kuri padaro didžiausią žalą, todėl su ja juokauti tikrai nereikėtų“, – sako I. Žvirblytė.

Ką daryti pamačius degančią žolę:

* pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus;

* liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis;

* tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu;

* ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių;

* jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.

(Šaltinis: http://www.lt72.lt)