„Raginame Etiopijos vyriausybę, Eritrėjos vyriausybę ir TPLF patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už šiuos žiaurius nusikaltimus“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas, turėdamas omenyje Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontą.

Eritrėjiečiai kovoja kartu su Etiopijos federalinėmis pajėgomis, įskaitant komandosų dalinius, ir sąjungininkų pajėgomis, sakė Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo fronto (TPLF) atstovas Getachew Reda (Getačiu Reda).

„Eritrėja dislokuoja visą savo kariuomenę ir rezervistus. Mūsų pajėgos didvyriškai gina savo pozicijas“, – pareiškė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Etiopijos ir Eritrėjos, esančios į šiaurę nuo Tigrėjaus, valdžios institucijų komentarų kol kas nepateikė.

Praėjusią savaitę Britanija ir Kanada paskelbė kelionių rekomendacijas, kuriose savo piliečiams Eritrėjoje rekomendavo būti budriems po to, kai šios šalies valdžios institucijos paragino piliečius prisistatyti į karinę tarnybą.

Eritrėjos pajėgos kovojo Etiopijos federalinių pajėgų pusėje Tigrėjuje, kai 2020 metų lapkritį prasidėjo karas. Eritrėjos pajėgos buvo įtrauktos į kai kuriuos iš didžiausių per konfliktą įvykdytų žiaurumų, bet tokius kaltinimus jos neigia.

Jungtinių Tautų tyrėjai pirmadienį pareiškė, kad rado įrodymų, jog nuo 2020 metų lapkričio visos pusės įvykdė daugybę pažeidimų.

JT ekspertai atkreipia dėmesį į sudėtingą padėtį Tigrėjuje, kur vyriausybė ir jos sąjungininkai daugiau nei metus neleidžia maždaug 6 mln. žmonių naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant internetą ir bankininkystę, ir kur dėl griežtų humanitarinės pagalbos prieinamumo apribojimų 90 proc. gyventojų labai reikia pagalbos.

Rugpjūčio pabaigoje atsinaujinus kovoms tarp vyriausybės pajėgų ir jų sąjungininkų bei sukilėlių, vadovaujamų TPLF, Tigrėjus buvo kelis kartus bombarduotas.

TPLF dešimtmečius valdė Etiopiją, kol 2018 metais į valdžią atėjo ministras pirmininkas Abiy Ahmedas (Abijus Ahmedas).

Sugrįžimas prie kovų sužlugdė kovo mėnesį pasiektas paliaubas ir sužlugdė viltis taikiai išspręsti karą, per kurį žuvo daugybė civilių gyventojų ir kuris sukėlė humanitarinę krizę šiaurės Etiopijoje. Skaičiuojama, kad per konfliktą žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Pasak M. Pompeo, JAV „griežtai smerkia“ šeštadienį Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo fronto (TPLF) įvykdytą ataką prieš oro uostą Eritrėjos sostinėje Asmaroje.

„Mes labai susirūpinę dėl šio akivaizdaus TPLF bandymo išprovokuoti regiono nestabilumą išplečiant savo konfliktą su Etiopijos valdžia į kaimynines šalis, – sakoma M. Pompeo pareiškime. – Vertiname Eritrėjos santūrumą, padėjusį užkirsti kelią tolesniam konflikto plitimui.“

M. Pompeo paragino užtikrinti humanitariniams darbuotojams galimybes saugiai lankytis konflikto rajone ir apsaugoti JAV piliečius.

Tigrėjaus valdančiąją partiją TPLF ir Etiopijos valdžią Vašingtonas „griežtai ragina nedelsiant imtis žingsnių konfliktui deeskaluoti, taikai atkurti ir civiliams apsaugoti“, sakė valstybės sekretorius.

Pareiškime nebuvo kaltinamas Etiopijos premjeras, JAV sąjungininkas Abiy Ahmedas (Abijus Ahmedas), sulaukęs kitų tarptautinės bendrijos narių kritikos dėl savo kampanijos Tigrėjuje, privertusios bėgti tūkstančius gyventojų.

Abiy Ahmedas, kuris pernai buvo apdovanotas Nobelio taikos premija, sako, kad kariniai veiksmai yra atsakas į TPLF atakas prieš federalinių pajėgų stovyklas. Pati regioninė partija neigia atakavusi stovyklas.

M. Pompeo pagyrė Eritrėją, nors JAV dažnai kritikuodavo šią jauną valstybę dėl žmogaus teisių padėties.

Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra DPA, remdamasi šaltiniais teisėsaugos institucijose.

Policija trečiadienio vakarą apsupo Flensburgo geležinkelio stotį po incidento viename iš sustojusių traukinių. Ten vienas iš keleivių peiliu sužeidė žmogų. Po to jis puolė policininkus, bet buvo jų nušautas.

Iki šiol nepateikta jokių išsamesnių incidento detalių. Nepranešama, kad nusikaltimas gali būti susijęs su terorizmu.

Migracijos departamentas trečiadienį pranešė, kad jie į Lietuvą atvyko iš pabėgėlių stovyklų Italijoje.

Šiuo metu Lietuva iš Italijos, Graikijos ir Turkijos yra perkėlusi 416 asmenų, tačiau dauguma jų paliko Lietuvą.

Pabėgėliai į Lietuvą perkeliami pagal 2015 metų sprendimą perskirstyti Bendrijos šalims 160 tūkst. pabėgėlių. Programos terminui pasibaigus šių metų rugsėjį, jį nuspręsta pratęsti.

Pagal šį mechanizmą Lietuva įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius, daugiausiai iš tokių šalių kaip Sirija ar Irakas.

Į Europą vyksta ir daug žmonių iš Eritrėjos. Jungtinės Tautos sako, kad šios rytų Afrikoje esančios šalies vyriausybė jau daugiau nei 25 metus vykdo nusikaltimus žmogiškumui, o Eritrėjos pareigūnai yra atsakingi už žmonių vergiją, dingimus, kankinimus, žaginimus, žudymus ir kitus nusikaltimus.

Dauguma žmonių šioje valstybėje yra krikščionys arba musulmonai.

Anot jo, migrantai į šalį atvyko iš Italijos pabėgėlių stovyklų.

„2017 metų liepos 20 dieną iš Italijos į Lietuvą buvo perkelta dešimt asmenų. Visi perkeltieji - Eritrėjos Respublikos piliečiai“, - nurodoma pranešime.

Šiuo metu Lietuva iš Italijos, Graikijos ir Turkijos stovyklų yra perkėlusi 410 asmenų. Dauguma jų yra išvykę iš šalies.

Lietuvos pareigūnai neseniai sutarė su italais, kad šie leistų lietuviams apklausti ten esančius pabėgėlius, siekiant įsitikinti, kad jie nekelia grėsmės.

Jungtinės Tautos sako, kad rytų Afrikoje esančios Eritrėjos vyriausybė jau daugiau nei 25 metus vykdo nusikaltimus žmogiškumui, o Eritrėjos pareigūnai yra atsakingi už žmonių vergiją, dingimus, kankinimus, žaginimus, žudymus ir kitus nusikaltimus.

Geležiniu kumščiu valdantis režimas kaltinamas laikantis už grotų tūkstančius politinių kalinių, o pabėgėliai iš šios Raudonosios jūros valstybės pastaraisiais metais sudaro vieną iš gausiausių grupių tarp žmonių, pasiryžusių bėgti į Europą.

Dauguma žmonių šioje šalyje yra krikščionys arba musulmonai.

„Du pilotai trečiadienį ryte nuskraidino savo lengvuosius naikintuvus į Mekelę“, - naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė Etiopijoje įsikūrusios Raudonosios jūros Afaro demokratinės organizacijos atstovas Nasremas Ahmedas Ali.

Atstovas paskelbė, kad dezertyravę pilotai yra Afeworki Fisehaye (Afevorkis Fisehajė) ir Mebrahtu Tesfamariamas (Mebrahtus Tesfamariamas), turintys didelę tarnybos Eritrėjos oro pajėgose patirtį. Pasak jo, į Etiopijos oro erdvę įskridusius naikintuvus pasitiko šios šalies naikintuvai.

Vienas šio incidento liudininkų, Mekelės universiteto dėstytojas Abiy Chelkeba (Abijis Čelkeba) sakė, kad trečiadienio rytą Etiopijos naikintuvai skrido labai žemai ir neįprastai manevravo. Apie Eritrėjos pajėgų pilotų pabėgimą pranešė ir vietos žiniasklaida.

Vienas pareigūnas Etiopijos sostinėje Adis Abeboje patikino, kad apie šį pabėgimą nieko nežino. Tuo tarpu Etiopijos vyriausybės atstovas Getachewas Reda (Getačevas Reda) atsisakė komentuoti šį klausimą.

Tai pirmasis kartas, kai Eritrėjos pilotai dezertyruoja į Etiopiją su savo naikintuvais, nors nuo 2012 metų pasitaikydavo pranešimų apie šios Rytų Afrikos šalies pilotų pabėgimus į Saudo Arabiją.

1998-2000 metais Etiopija ir Eritrėja kariavo pasienio karą, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Pasienyje iki šiol dažnai pasitaiko pavienių susirėmimų, o diplomatiniai santykiai tarp šalių nuo 1998 metų nebuvo atkurti.

Abu Eritrėjos piliečiai laikinai apgyvendinti Muceniekų pabėgėlių centre. Vienas jų anksčiau dirbo žemės ūkyje, kitas neseniai baigė vidurinę mokyklą.

Artimiausiomis dienomis su šiais prieglobsčio prašytojais susitiks Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie su jais nuodugniau pasikalbės ir parengs reikalingus dokumentus, kurie bus perduoti Pilietybės ir migracijos reikalų valdybai, kad būtų priimtas sprendimas dėl šių asmenų statuso.

Latvija pagal ES pabėgėlių perskirstymo programą sutiko priimti 531 pabėgėlį. Dauguma jų bus perkelti iš Graikijos, Italijos, taip pat Turkijos.

Šie pabėgėliai į Latviją turėtų būti perkelti per dvejus artimiausius metus, o tai reiškia, kad vidutiniškai per mėnesį Latvija turėtų priimti po 30 atvykėlių.

Nedidelė Eritrėjos piliečių grupė penktadienį išvyko iš Italijos į Švediją, tapdama pirmuoju prieglobsčio ieškotojų kontingentu, perkeliamu pagal Europos Sąjungos planą, turintį palengvinti migrantų krizės naštą Bendrijos pakraštyje esančioms šalims.

Droviai šypsodamiesi žurnalistų akivaizdoje 19 jaunų eritrėjiečių paspaudė ranką ES migracijos komisarui Dimitriui Avramobului ir mojavo prieš įsėsdami į finansų policijos lėktuvą Čampino oro uoste Romoje.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, ketvirtadienį dalyvaujantis Europos Sąjungos (ES) Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje Liuksemburge, kartoja Lietuvos nepritarimą, kad būtų kuriamas nuolatinis privalomų šalyse narėse priimti pabėgėlių kvotų mechanizmas.

„Manome, kad standartinis mechanizmas nebūtinai bus tinkamas visiems galimiems ateities scenarijams. Taip pat nepritariame tam, kad visos galios paleisti ir kontroliuoti perkėlimo mechanizmą suteikiamos (Europos ) Komisijai. Siūlome neskubėti ir pirmiausia įvertinti skubaus laikinojo perkėlimo efektyvumą. Be to, toks nuolatinis perkėlimo mechanizmas gali tapti nepageidaujamu migrantų traukos faktoriumi,“ – Vidaus reikalų ministerijos pranešime pažymi S.Skvernelis.

Valstybių narių ministrai ketvirtadienį Liuksemburge tarsis dėl ES išorės sienų valdymo ir grąžinimo politikos ateities bei sprendimo dėl 40 tūkst. asmenų perkėlimo iš Italijos ir Graikijos įgyvendinimo.

„Šengeno erdvė be vidinių sienų bei saugus ir greitas judėjimas per jos išorės sienas – vienas ženkliausių Europos Sąjungos pasiekimų, kurį privalome išsaugoti. Europos vidaus sienos bus saugios ir atviros tiek, kiek saugios bus jos išorės sienos,“ – pažymi ministras S.Skvernelis.

Pasak jo, siekiant tiek ES išorės sienų valdymo modernizavimo, tiek efektyvaus grąžinimo politikos įgyvendinimo, būtina stiprinti Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) įgaliojimus, išnaudoti ir išplėsti esamų europinių informacinių technologijų sistemų potencialą.

Ministrai Liuksemburge aptars ir Europos Komisijos parengtą ES veiksmų planą dėl grąžinimo, kuriame numatyta apie 40 neatidėliotinų ir vidutinio laikotarpio priemonių, kuriomis būtų skatinamas savanoriškas grįžimas, gerinamas keitimasis informacija, grąžinimo operacijų koordinavimas ir sukuriama integruota grąžinimo valdymo sistema.

„Tenka pripažinti, kad Europos Sąjungos grąžinimo politika nėra veiksminga. Dabartinėmis migracijos krizės sąlygomis ji turi būti ambicingesnė, veiksmingesnė ir labiau matoma. Turime užtikrinti tinkamą ES taisyklių grąžinimo srityje taikymą, aktyvesnį valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą“, – sako Lietuvos vidaus reikalų ministras.

Tarybos posėdžio Liuksemburge darbotvarkėje tarp kitų klausimų numatoma aptarti ir ES vizų politiką, Komisijos pasiūlymus dėl bendro ES saugių kilmės šalių sąrašo ir dėl ES keleivio duomenų įrašo (PNR) sistemos, taip pat – kovos su terorizmu, organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu klausimus.

Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.