Prieš dvejus metus, po Rusijos invazijos, N. Mazepinas buvo įtrauktas į asmenų, kuriems 27 šalių blokas taikė sankcijas, sąrašą dėl jo tėvo ryšių su Kremliumi. Vėliau jis neteko „Formulės 1“ vietos komandoje „Haas“.

Nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įžengti į Ukrainą, ES Rusijai yra paskelbusi keletą sankcijų paketų. Šios priemonės buvo nukreiptos prieš energetikos sektorių, bankus, didžiausią pasaulyje deimantų gavybos bendrovę, įmones ir rinkas, o Rusijos pareigūnams įšaldytas turtas ir uždrausta keliauti.

Tarp asmenų, prieš kuriuos nukreiptos sankcijos, yra N. Mazepinas ir jo tėvas Dmitrijus, mineralinių trąšų bendrovės „Uralchem“ savininkas ir vadovas.

N. Mazepinas teigė, kad ES padarė vertinimo klaidą, kai jam buvo pritaikytos sankcijos. Teismas priėmė jam palankų sprendimą ir pareiškime nurodė, kad „šeimos ryšys su jo tėvu, Rusijos verslininku Dmitrijumi Mazepinu, nėra pakankamas, kad jis būtų laikomas susijusiu su tėvu bendrais interesais ir dėl to būtų paliktas šiuose sąrašuose“.

Prieš dvejus metus ES nurodė, kad D. Mazepinas yra Vladimiro Putino artimiausio rato narys, o N. Mazepinas yra „fizinis asmuo“, kurį galima įtraukti į šį sąrašą dėl jo ryšių su tėvu.

N. Mazepino sutartį amerikiečių valdoma „Formulės 1“ komanda „Haas“ nutraukė po Rusijos invazijos į Ukrainą. N. Mazepinas teigė, kad buvo sukrėstas praradęs teisę varžytis „Formulėje 1“ ir kad įkurs fondą, kuris padės sportininkams, dėl Rusijos karo negalintiems dalyvauti varžybose.

Tuo metu „Haas“ taip pat nutraukė sutartį su rėmėju „Uralkali“.

Prasidėjus karui, automobilių sportą valdanti Tarptautinė automobilių federacija (FIA) uždraudė Rusijai dalyvauti visuose tarptautiniuose renginiuose, tačiau leido atskiriems vairuotojams dalyvauti neutraliose varžybose be nacionalinių simbolių, vėliavų, spalvų ir himnų.

Kitą mėnesį įsigaliosiantis svarbus ES Skaitmeninių rinkų aktas (SRA) priverstų didžiąsias technologijų bendroves imtis permainų, galinčių sukurti sąžiningesnę rinką. Pagal SRA kontroliuojančią padėtį rinkoje turinčiais subjektais pripažįstamos šešios bendrovės, kurioms gresia apribojimai – tai „Alphabet“, „Amazon“, „Apple“, „Meta“, „Microsoft“ ir vienintelė ne JAV įsikūrusi įmonė „ByteDance“.

„TikTok“ lapkritį metė teisinį iššūkį dėl priskyrimo šiems subjektams.

Ši „ByteDance“ priklausanti platforma pernai kreipėsi į Liuksemburge įsikūrusį Bendrąjį Teismą, prašydama sustabdyti prievolę laikytis SRA, kol vyks bylos nagrinėjimas.

„ByteDance“ nesugebėjo įrodyti skubos priimti laikinąją nutartį, kad būtų galima išvengti rimtos ir neatitaisomos žalos“, – sakoma teismo pranešime.

Įmonė argumentavo, kad laikantis „ginčijamo sprendimo kyla pavojus, jog bus atskleista nevieša strateginė informacija, susijusi su „TikTok“ vartotojų profiliavimo praktika“.

„TikTok“ atstovas sakė, kad bendrovė „yra nusivylusi sprendimu“, tačiau pridūrė: „Tikimės, kad mūsų bylos medžiaga bus išnagrinėta skubos tvarka.“

Atstovas pranešime nurodė, kad „TikTok“ ruošiasi laikytis reikalavimų ir tai darys toliau.

SRA taip pat identifikavo 22 „pagrindines“ kompanijų platformas, įskaitant „Facebook“, „Instagram“ ir keletą „Alphabet“ produktų, tarp jų – „YouTube“.

„TikTok“ nėra vienintelė bendrovė, kuri dėl etikečių metė teisinį iššūkį ES.

„Meta“ taip pat ginčija jos susirašinėjimo programėlės „Messenger“ ir „Facebook Marketplace“ pripažinimą „pagrindinėmis paslaugų platformomis“.

„TikTok“ ir „Meta“ šią savaitę taip pat pareiškė, kad imsis teisinių veiksmų prieš ES dėl mokesčio, kurį didžiausios pasaulio technologijų bendrovės turi mokėti pagal turinio moderavimo įstatymą.

„FIFA ir UEFA taisyklės, pagal kurias bet kokiam naujam tarpklubiniam futbolo projektui, pavyzdžiui, Superlygai, turi būti gautas išankstinis jų pritarimas, o klubams ir žaidėjams draudžiama žaisti šiose varžybose, yra neteisėtos, – teigė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). – FIFA ir UEFA taisyklėms nėra jokio pagrindo, užtikrinančio, kad jos būtų skaidrios, objektyvios, nediskriminuojančios ir proporcingos.“

Byla buvo išnagrinėta praėjusiais metais teisme po to, kai 2021 metų balandį nepavyko pradėti Superlygos.

UEFA prezidentas Aleksander'as Čeferinas (Aleksandras Čeferinas) klubų vadovus pavadino gyvatėmis ir melagiais bei pagrasino diskvalifikuoti Superlygos klubų žaidėjus.

12 sukilusių klubų suburta grupė, dabar vedama tik Madrido „Real“ ir „Barcelona“, ėmėsi teisinių veiksmų savo pozicijai apginti, o Madrido tribunolas kreipėsi į ESTT su prašymu priimti sprendimą dėl ES teisės klausimų.

Klubai apkaltino UEFA pažeidus Europos teisę ir galimu piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi futbolo varžybų rinkoje.

Šiandien, labiau nei bet kada anksčiau, dar kartą pabrėžiame, kad Superlyga yra savanaudiškas ir elitistinis modelis.

ESTT rašytinio sprendimo santraukoje pabrėžiama, kad sprendimas nebūtinai reiškia, jog Superlygos projektas dabar turėtų būti patvirtintas. Pasak teismo, jis reiškia tik tai, kad FIFA ir UEFA „piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi“ futbolo rinkoje.

„Teismas, paklaustas apskritai apie FIFA ir UEFA taisykles, savo sprendime dėl šio konkretaus projekto nepasisako“, – pabrėžia ESTT.

Superlygos projektą stumianti bendrovė „A22 Sports“ teigė pelniusi pergalę.

„Mes laimėjome teisę konkuruoti. UEFA monopolija baigėsi. Futbolas yra laisvas“, – A22 paskyroje socialiniuose tinkluose pareiškė įmonės generalinis direktorius Berndas Reichartas (Berntas Raichartas).

Kai buvo pristatyta Superlyga – iš esmės uždaras projektas, alternatyva UEFA valdomai Čempionų lygai – jai pritarę Anglijos, Ispanijos ir Italijos klubai sulaukė didelio pasmerkimo.

UEFA aiškino, kad ji saugo ypatingą sporto vietą Europos visuomenėje, rengdama visiems atviras piramidinės struktūros varžybas ir finansuodama pagrindines sporto šakas.

Ispanijos „La Liga“ piktai sureagavo į ESTT sprendimą ir pareiškė, kad atskira lyga yra „savanaudiškas ir elitistinis modelis“.

„Šiandien, labiau nei bet kada anksčiau, dar kartą pabrėžiame, kad Superlyga yra savanaudiškas ir elitistinis modelis“, – „La Liga“ paskelbė socialiniame tinkle „X“.

UEFA teigė, kad Europos aukščiausiojo teismo priimtas sprendimas nereiškia, jog Superlygai išreikštas pripažinimas ar patvirtinimas.

Organizacija tęsė: „Tai greičiau pabrėžia jau anksčiau UEFA išankstinio leidimo suteikimo struktūroje egzistavusį trūkumą, techninį aspektą, kuris jau buvo nustatytas ir išspręstas 2022 metų birželį. UEFA yra įsitikinusi, kad naujosios taisyklės yra tvirtos ir atitinka visus atitinkamus Europos įstatymus ir kitus reglamentus.“

Kaip penktadienį pranešė Vilniaus apygardos administracinis teismas, jis šio sprendimo paprašė 2020 metais, nagrinėdamas vienos viešosios įstaigos vadovo skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Ši komisija pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nes nepateikė privačių interesų deklaracijos.

Tačiau ESTT paskelbė, kad kai kurios Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos prieštarauja ES teisei.

Kaip pranešė Lietuvos teismas, ESTT atkreipė dėmesį, kad ES teisėje numatytas išsamus ir baigtinis sąrašas atvejų, kai asmens duomenų tvarkymas gali būti laikomas teisėtu ir kad šis teisinis pagrindas turi atitikti viešojo intereso tikslą ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.

„Teismo nuomone, viešųjų lėšų gaunančios įstaigos vadovo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio, taip pat jam artimų ar kitų jam žinomų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, asmenvardžių duomenų viešas paskelbimas internete viršija tai, kas griežtai būtina“, – ESTT poziciją cituoja jos prašęs Lietuvos teismas.

„Neatrodo, kad iškelto viešojo intereso tikslo nebūtų galima pasiekti, jei būtų tik bendrai nurodytas sutuoktinis, sugyventinis ar partneris, atitinkamai jį susiejant su turimais interesais dėl jo veiklos“, – teigiama pranešime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 metų kovą sustabdė minėtos bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į ESTT, keldamas klausimą, ar, atsižvelgiant į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, nacionalinėje teisėje gali būti nustatytas reikalavimas viešinti privačių interesų deklaracijų duomenis.

Taip pat, ar jie gali būti skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje, suteikiant prieigą prie šių duomenų visiems subjektams, kurie turi galimybę naudotis internetu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia artimiausiu metu atnaujinsiantis administracinės bylos nagrinėjimą.

Minimas Vengrijos „vaikų apsaugos“ įstatymas draudžia rodyti nepilnamečiams bet kokią medžiagą LGBTQ tema.

Teisės aktas įsigaliojo pernai, nepaisant Briuselio perspėjimų ir ES lyderių nepritarimo.

„Komisija mano, kad šis įstatymas pažeidžia vidaus rinkos taisykles, pagrindines asmenų (ypač LGBTIQ asmenų) teises, taip pat... ES vertybes“, – sakoma pareiškime.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) tai yra pavadinusi „gėda“. EK procedūrą pradėjo 2021 metų liepą.

ESTT už jo sprendimų nevykdymą gali skirti baudas.

Vengrijos nacionalistinių ir konservatyvių pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas tikina, kad minimas įstatymas nėra homofobiškas ir kad juo siekiama „apginti vaikų teises“.

Komisija taip pat traukia Vengriją į teismą dėl nacionalinės priežiūros institucijos sprendimo neleisti transliuoti nepriklausomai radijo stočiai „Klubradio“.

„Klubradio“, dažnai kritiškai vertinanti Vengrijos vyriausybę, pernai pralaimėjo apeliaciją teisme dėl savo licencijos išsaugojimo po to, kai žiniasklaidos reguliavimo tarnyba apkaltino ją pažeidus administracines taisykles.

Tai buvo laikoma dar vienu smūgiu žiniasklaidos pliuralizmui Vengrijoje, ir Briuselis 2021-ųjų birželį dėl to pradėjo pažeidimo procedūrą.

„Europos Sąjungoje, pirmaujančioje pasaulio demokratijoje, jokiai laisvai radijo stočiai neturėtų būti uždrausta transliuoti dėl neobjektyvių priežasčių, remiantis diskriminacine administracine procedūra“, – sakė vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).

Vengrija vėl buvo atskirai paminėta trečiadienį pateiktoje naujausioje Komisijos ataskaitoje dėl teisinės valstybės Bendrijoje.

Dėl nepakankamų Budapešto pastangų kovojant su korupcija Briuselis taip pat inicijavo procedūrą, galinčią nulemti ES finansavimo šiai šaliai sustabdymą.

Teisėjų kolegija tokį prejudicinį sprendimą ketvirtadienį priėmė skubos tvarka, išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą migranto M. A. byloje.

ES Teismas nurodė, kad tiek neteisėtų migrantų sulaikymas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu vien dėl buvimo šalyje nelegaliai, tiek ir galimybės prašyti prieglobsčio nesuteikimas prieštarauja Bendrijos direktyvoms.

Teismas pabrėžė, kad direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo draudžia valstybėms taikyti teisės normas, kai net ir įvedus minėtus teisinius režimus ES šalyje neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai „faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“.

Kaip informavo teismas, siekdama pateisinti sulaikymą, valstybė narė, kurioje neteisėtai esantis prieglobsčio prašytojas prašo tarptautinės apsaugos, „iš esmės turi įrodyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai“.

„Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad pagal Priėmimo direktyvą draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta tokia padėtis arba paskelbta tokia situacija, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas vien todėl, kad jis šios valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai“, – informavo teismas.

Bylos duomenimis, pernai lapkričio 17-ąją neįvardijamos trečiosios šalies pilietis M. A. buvo sulaikytas Lenkijoje, kartu su iš Lietuvos atvykusių asmenų grupe, nes neturėjo kelionės bei gyventi Lietuvoje bei ES reikalingų dokumentų, bei buvo perduotas Lietuvos institucijoms.

Tuomet M. A. buvo sulaikytas ir po kelių dienų pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, jį pakartojo ir vėliau, 2022-ųjų sausį.

Lietuva turi laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų pasiūlyti tarptautinės apsaugos galimybę prieglobsčio prašytojams.

Kaip nurodo teismas, pastarasis prašymas buvo atmestas kaip nepriimtinas, nes buvo pateiktas „nesilaikant Lietuvos teisės aktuose nustatytos tarptautinės apsaugos prašymų pateikimo tvarkos, taikomos esant ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio“.

Ši nuostata reikalauja pateikti prašymą tik Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje, pasienio kontrolės punktuose ar Lietuvoje, kai užsienietis atvykęs teisėtai.

„Pagal šiuos teisės aktus užsienietis, kuris į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturi galimybės šios valstybės narės teritorijoje pateikti tarptautinės apsaugos prašymo“, – konstatavo teismas.

Nevyriausybinės organizacijos „Amnesty international“ vadovas Europos regionui Nilsas Mužniekas ketvirtadienį pasveikino šį sprendimą dėl Lietuvos teisės normų, sakydamas, kad tai „detalizuoja akivaizdžius valdžios vykdomus europinės ir tarptautinės teisės pažeidimus“.

„Lietuva turi laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų pasiūlyti tarptautinės apsaugos galimybę prieglobsčio prašytojams. Vadovaujantis ES Teisingumo Teismo išaiškinimu, valdžios atstovai turėtų nedelsdami panaikinti šį represinį reguliavimą“, – teigia N. Mužniekas organizacijos paskelbtame pranešime.

Jis dar kartą paragino Lietuvos pareigūnus „užbaigti žiaurią automatinio pabėgėlių ir migrantų sulaikymo praktiką“. Jis atkreipė dėmesį, jog, vadovaujantis teismo išaiškinimu, situacijos įvardijamas tokiomis sąvokomis kaip „laikinas apgyvendinimas“ ar „sulaikymo alternatyva“ neatleidžia nuo atsakomybės gerbti pabėgėlių ir migrantų teises.

Anksčiau šią savaitę „Amnesty international“ paskelbtoje ataskaitoje N. Mužniekas tvirtino, kad migrantai Lietuvoje ilgą laiką buvo neteisėtai laikomi „pasibaisėtinomis sąlygomis ir patyrė fizinį ir psichologinį smurtą bei kitokį žeminantį elgesį“. Organizacija paragino Lietuvą atsisakyti apgręžimo politikos ir nedelsiant paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.

Jos sprendime nurodoma, kad S. Katuoką į Europos Sąjungos Bendrojo teismo teisėjų atrankos grupė delegavo MRU, o posėdyje svarstytas tiesioginio pavaldumo santykiais su juo susijęs kandidatas – MRU Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė.

Pasak etikos sargų, S. Katuoka turėjo nuo šio klausimo nusišalinti, o VTEK neturi duomenų, kad jis minėtajame posėdyje būtų nusišalinęs pagal visas procedūras.

Taip pat VTEK nutraukė tyrimą dėl toje vertinimo grupėje dirbusio Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės bendrosios dalies mokslo centro vadovo Jono Prapiesčio elgesio.

Šiuo atveju aiškintasi, ar jis nepateko į interesų konfliktą, kai minėtojoje darbo grupėje galbūt nenusišalino, nes svarstyta jo bendradarbio kandidatūra – VU Teisės fakulteto dekano Tomo Davulio.

Nustatyta, kad J. Prapiestis, kaip mokslo centro vadovas, neprivalėjo nusišalinti, kadangi šis centras nelaikytinas struktūriniu padaliniu ir jo vadovui nesuteikti įgaliojimai duoti privalomo pobūdžio nurodymus minėto centro nariams.

Į VTEK dėl minėtų dviejų teisininkų kreipėsi premjerė Ingrida Šimonytė.

S. Katuokos vadovaujamas institutas yra MRU Teisės mokyklos struktūrinis padalinys, o J. Prapiesčio vadovaujamas mokslo centras yra akademinis organizacinis darinys VU Teisės fakultete.

Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms Vyriausybė sustabdė atrankos į ES Bendrąjį Teismą procesą ir kreipėsi į VTEK.

Teisingumo ministerijos suburta darbo grupė gegužės pradžioje geriausiu kandidatu į ES Bendrąjį Teismą atrinko dabartinį šio teismo teisėją Virgilijų Valančių.

S. Katuoka 2014–2019 metais buvo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys.

Atmesdamas „Google“ skundą, teismas pritarė ES vykdomosios valdžios institucijos nuomonei, kad „Google Shopping“ suteikė sau neteisėtą pranašumą. Liuksemburge įsikūrusio teismo teisėjai nustatė, kad „Google“, grąžindama paieškos rezultatus, pažeidė antimonopolines taisykles, kai teikė pirmenybę „savo pačios prekių kainų palyginimo paslaugai konkuruojančių paslaugų atžvilgiu“, sakoma oficialiame teismo pranešime žiniasklaidai.

Bendrovė „Google“ teigė, kad byla susijusi su „labai konkrečiais faktais“ ir kad 2017 metais ji įvykdė Komisijos sprendimą, pakeisdama savo paslaugos veikimo būdą. Dabar bendrovė nagrinėja ES Bendrojo Teismo sprendimą, sakė „Google“ atstovė žiniasklaidai Emily Clarke.

Sprendimą dar galima apskųsti bloko aukščiausiajai teisminei institucijai – Europos Teisingumo Teismui.

Komisijos atstovė žiniasklaidai Arianna Podesta sakė, kad šiuo sprendimu siunčiama „aiški žinia, jog „Google“ elgesys buvo neteisėtas“. Pasak A. Podestos, Komisija ir toliau „naudosis visomis turimomis priemonėmis“, kad reguliuotų didelių technologijų bendrovių veiklą ES bendrojoje rinkoje.

Lenkija nepaisė gegužės mėnesį priimto ETT sprendimo sustabdyti lignito (rusvųjų anglių) gavybą Turovo kasykloje, esančioje netoli Čekijos ir Vokietijos sienų.

Varšuva turi sumokėti 500 tūkst. eurų baudą į ES biudžetą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, nurodoma ETT pirmininko pavaduotojos Rosario Silva de Lapuerta paskelbtoje nutartyje, kuri įsigalioja iš karto.

Sprendimas priimtas gavus Čekijos, kuri jau buvo pateikusi skundą prieš Lenkiją ETT, prašymą. Praha skundėsi, kad licencija atvirai kasybai buvo pratęsta neatlikus būtinų poveikio aplinkai vertinimų.

Čekijos vyriausybė baiminasi, kad kris požeminio vandens lygis. Pasienio regiono, kuriame yra kasykla, gyventojai taip pat skundėsi dėl triukšmo ir dulkių.

Šiais skundais buvo grindžiamas gegužės mėnesio prašymas ETT sustabdyti lignito gavybą šioje vietovėje, kol bus priimtas galutinis sprendimas.

Tačiau kasyba nebuvo nutraukta, nes Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigė, kad reikia užtikrinti šalies energetinį saugumą.

Čekija prašė skirti 5 mln. eurų baudą už kiekvieną dieną, o Lenkijos vyriausybė reikalavo panaikinti laikinąjį draudimą.

Lenkijos prašymas buvo atmestas, o 500 tūkst. eurų kasdienė bauda bus skiriama tol, kol Varšuva įvykdys laikinąjį draudimą.

Galutinį sprendimą dėl šios bylos ETT turėtų priimti vėliau.

Prahos teigimu, didelės apimties lignito gavybos operacija kelia pavojų aplinkai kitoje sienos pusėje ir pažeidžia ES teisę.

Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė Čekijai palankų sprendimą, jai paprašius įšaldyti lignito gavybą, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

„Lenkija turi nedelsdama nutraukti lignito gavybos veiklą Turuvo kasykloje“, – nurodoma ESTT pareiškime.

„Čekijos Respublikos pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai pateisina prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą“, – priduriama pareiškime.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) piktai sureagavo į šį sprendimą, pavadino jį „neteisingu“ bei pažadėjo, kad Lenkija „ryžtingai tam priešinsis“.

„Esu įsitikinęs, kad galėsime pademonstruoti savo argumentus ir užbaigti visą reikalą taip, kad dėl to nekiltų pavojaus Lenkijos piliečių gyvybei ir sveikatai“, – sakė jis.

M. Morawieckis teigė, kad kasykla ir greta esanti jėgainė aprūpina elektra iki trijų milijonų žmonių.

Čekų aplinkos ministras Richardas Brabecas savo ruožtu sveikindamas nutartį parašė tviteryje: „Pirmasis didelis laimėjimas Turovo byloje!“

„Labai džiaugiuosi visų mūsų piliečių vardu ir dėkoju visiems, kas padėjo mums teisinėje kovoje už mūsų aplinką, ypač Užsienio reikalų ministerijai!“ – pridūrė ministras.

Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace Polska“ irgi gyrė ESTT sprendimą ir tvirtino, kad tai yra vyriausybės „užsispyrėliško atkaklumo išsaugoti status quo dėl anglies dioksido“ pasekmė.

„Žlungantis“ Žaliasis susitarimas

Nuo 1904 metų veikianti Turuvo kasykla anglis tiekia daugiausia vietinei elektrinei. Didžiausia Lenkijos energetikos bendrovė PGE, kuriai priklauso tiek kasykla, tiek elektrinė, planuoja išgauti anglis šiame mieste iki 2044 metų.

PGE nori išplėsti kasyklą nuo 25 iki 30 kv. km ir kasti anglis iki 330 metrų gylyje.

Pernai kovą Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija pratęsė Turuvo kasyklos licenciją šešeriems metams, nepaisydama Čekijos ir Vokietijos prieštaravimų.

Europos Komisija pernai gruodį pareiškė, kad Lenkija nepakankamai įvertino kasyklos poveikį aplinkai ir neteisingai informavo kaimynes apie savo planus.

Lenkija, kuri elektros gamyboje labai priklauso nuo anglies, skeptiškai vertina ES žaliąją politiką.

„Ką turi daryti kasykla? O kaip dėl kalnakasių? Tai tiesiog ideologijos pergalė prieš sveiką protą“, – pareiškė lenkų užsienio reikalų viceministras Piotras Wawrzykas (Piotras Vavšykas).

Lenkijos valstybinė energetikos įmonė PGE tviteryje parašė: „ES Žaliasis susitarimas žlunga mums prieš akis.“

Remiantis ESTT nutartimi, lenkų teisės aktai, leidžiantys pratęsti atvirosios kasybos projektą neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, iš esmės gali prieštarauti ES teisei.

Teisėjų nuomone, „pakankamai tikėtina“, kad tolesnis kasyklos eksploatavimas „turėtų neigiamą poveikį požeminių vandenų lygiui Čekijos teritorijoje“.

Teismas taip pat priėjo išvadą, kad Lenkija neįrodė savo teiginio, jog nutraukus kasyklos veiklą tektų uždaryti ir elektrinę ir kad dėl to vietos gyventojai susidurtų su elektros tiekimo sutrikimais.