Tačiau, pavyzdžiui, Skuodo rajone BVP vienam gyventojui tikrai nesiekė tų 89 proc. Geriausiu atveju, kaip Bulgarijoje, – 62 proc. ES vidurkio. O gal ir dar mažiau.

Vis dėlto bendrą šalies statistinį vidurkį turime beveik skaistų – 89 proc.

Iš kur pas mus šalyje tokia disproporcija? Klausimas valdžiai su visais jos mikimauzais.

Ydinga valstybės resursų skirstymo praktika lėmė tokias socialines disproporcijas, jog Lietuvos piliečiai iš periferijų dabar jau vyksta į Vilnių tarsi į užsienį, kur „žmonės gražiai gyvena“.

Akivaizdu čia viena – šalies statistiką dailina suvešėjęs pragyvenimo lygis sostinėje, kur jis jau seniai viršijo ES vidurkį. Tik regionuose žmonės ir toliau gyvena be patogumų, maitinasi ne salotomis už 30 eurų Gedimino pr. „resorte“, o buterbrodais su „šlapianke“. Kiek ši kainuoja, turbūt nedažnas vilnietis galėtų pasakyti. Mat juos supa parankesnės vertybės, kurias taip nuosekliai puoselėja kanopinis operos fantomų elitas. Juk gyventi – gera, o gerai gyventi – dar geriau.

Tačiau dėl regionų ir sostinės atskirties jau ima perštėti akys net ir valdančiųjų faunai. Ydinga valstybės resursų skirstymo praktika lėmė tokias socialines disproporcijas, jog Lietuvos piliečiai iš periferijų dabar jau vyksta į Vilnių tarsi į užsienį, kur „žmonės gražiai gyvena“. Mat kitur gražiai gyventi negali dėl to paties socialiai neatsakingo, biurokratiniu egoizmu paremto skirstymo. Ir kalba čia – ne tik apie pinigus. Kažkada K. Starkevičius siekė Žemės ūkio ministeriją perkelti į Kauną, arčiau arimų. Reikalas baigėsi skerdyklos Nr. 5 žviegimu, ir viskas liko nepatuštinamoje sostinėje. Institucinis efektyvumas nerūpėjo niekam, visi galvojo tik apie save.

P. S. Tik ką padidinus suskystintųjų dujų akcizą iki 304 eurų, jį jau skubiai siūloma mažinti iki 41 euro. Reikia infrastruktūros vokiečių brigadai – statysime stadioną. Būtina mažinti veltėdžių – įveisime ministerijų miestelį. Pavogė 30 milijonų – kaltos žiniasklaidos pajamos. Kongenialiai nuoseklu.

Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,2 punkto, o per mėnesį tiek pat sumenko ir gruodį siekė 6,3 procento. Darbo neturėjo 100 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,1 punkto iki 12,9 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – tiek pat, kiek prieš metus ir prieš mėnesį. Estijoje – 6,3 proc., arba 1 punktu daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 5,9 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nekito. Euro zonoje jis siekė 6,4 proc. – 0,3 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 12,9 mln. žmonių.

Latvijoje šis rodiklis buvo 72 proc., Lenkijoje – 77 proc., Estijoje – 89 proc. ES vidurkio, remdamasis Eurostato duomenimis pranešė Statistikos departamentas.

Pernai blogiausia ekonominė padėtis buvo Bulgarijoje, kur vienam gyventojui tenkantis BVP sudarė 57 proc. ES vidurkio, o geriausia – Liuksemburge – 268 proc. ES vidurkio. Tai iš dalies lėmė faktas, kad didelę užimtų gyventojų dalį sudaro darbuotojai, kiekvieną dieną atvykstantys iš kitų šalių, tačiau BVP vienam gyventojui apskaičiuojamas tik nuolatiniams šalies gyventojams.

Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,2 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir liepą siekė 5,2 proc. Liepą darbo neturėjo 78 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 3,4 punkto iki 11,6 proc.

Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – atitinkamai 1,2 ir 0,1 punkto mažiau, Estijoje – 5,8 proc. – atitinkamai 0,2 ir 0,1 punkto mažiau.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį sumažėjo 0,1 punkto.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 12,9 mln. žmonių, o jaunimo iki 25 metų nedarbas siekė 14 proc.

Tačiau kai kuriose šalyse darbo rinkos padėtis vis dar nėra gera: barometras Islandijoje, Kipre, Bulgarijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje šiuo metu yra žemiau kaip 100 balų.

„Europos valstybinės užimtumo tarnybos vis dar pastebi, kad darbo rinkos auga, tačiau matoma tendencija, kad tolesnis nedarbo mažėjimas bus daug lėtesnis nei pastaruoju metu“, – sako Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas. Anot jo, tai daugiausiai lemia logistikos procesų trikdžiai visame pasaulyje. 

Europos darbo rinkos barometro nedarbo rodiklių raidos subrodiklis per mėnesį sumažėjo 0,9 balo ir lapkritį siekė 101,3. Tai rodo, kad nedarbingų asmenų skaičius ateityje ir toliau mažės, tačiau šis procesas vyks lėčiau. Būsimo užimtumo augimo antrinis subrodiklis sumažėjo 0,5 balo, iki 103,6, bet vis dar išlieka aukštesnis už nedarbo.

„Nepaisant stipraus ekonomikos atsigavimo vasarą, atsinaujinus pandemijos rizikai ir taikant naujas jos suvaldymo priemones, mažėja Europos darbo rinkos augimo perspektyvos“, – pridūrė M. Weberis.

Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 17 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Šios tarnybos įsikūrusios Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje, Belgijos generaliniame direktorate, Belgijoje–Flandrijoje, Belgijoje–Valonijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Šveicarijoje. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.

Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą.

Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.

Sparčiai auga kainos

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, per šių metų antrą ketvirtį išaugo 3,2 proc. ir siekė 1 566 eurus. Atlyginimai sinchroniškai kilo tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, jų atstovai, atskaičiavus mokesčius, atitinkamai gavo vidutiniškai 1 052 ir 969 eurus. Per metus vidutinis darbo užmokestis ant popieriaus išaugo 12 proc. Privačiame sektoriuje jis šoktelėjo net 13 proc., viešajame – 10 proc.

"Dalį atlyginimų augimo apkramto paspartėjusi infliacija", – sako "INVL Asset Management" vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. – Pastaraisiais metais lindėjusi ekonominio gyvenimo užkulisiuose, šiemet infliacija vėl įkyriai primena apie save. Dėl prekių ir žaliavų stygiaus, sutrūkinėjusių transportavimo grandinių ir stringančios gamybos, visame pasaulyje stebimas gerokai spartesnis kainų augimas."

Susidaro užburtas ratas, kai kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o juos kelti verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai.

Ekspertės teigimu, sparčiau kylant prekių ir paslaugų kainoms, realus darbo užmokestis augo šiek tiek vangiau, t.y. 8,3 proc. per metus. Ketvirtinį atlyginimų prieaugį infliacija apkramtė iki 0,7 proc.

"Vertinant vidurkius, lyg ir nėra dėl ko nerimauti. Kol prekių ir paslaugų kainų didėjimas nelenkia vidutinio atlyginimo augimo tempų, gyventojų perkamoji galia kyla, o infliacija nukanda tik dalį algų prieaugio", – pastebi I.Genytė-Pikčienė.

Pavojinga tendencija

Pasak ekonomistės, vis dėlto ekonomikos vystymasis Lietuvoje netolygus. Pajamos ir jų augimo tempai, vertinant skirtingais sektoriniais, socialiniais ar regioniniais pjūviais, stipriai skiriasi. Infliacija gyventojus veikia visus ir tolygiau. Sparčiau brangstant ne tik paslaugoms, bet ir prekėms ar energijos nešėjams, jos sunku išvengti.

Grįžta rizika įsukti infliacijos – atlyginimų augimo karuselę. Priešingai nei kitose brandesnėse ES šalyse, Lietuvoje ir jos kaimynėse kainų spurtą lemia ne tik išoriniai veiksniai ar po pandemijos atsigavęs vidaus vartojimas, bet ir sparčiai augantys atlyginimai.

"Paslaugų segmente šią tendenciją matome jau kurį laiką. Paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro itin reikšmingą dalį, tad atlyginimų augimas paslaugų sektoriuje jau kurį laiką kursto jų brangimą", – aiškina ekonomistė.

Nuo 2017 m. vidurio paslaugų kainų metinis augimas Lietuvoje nebuvo nukritęs žemiau kaip 3,5 proc., tačiau nebrangstančios ar net pingančios prekės neleido vidutinei infliacijai įsibėgėti. Tačiau šiuo įtemptu metu, kai brangsta viskas – žaliavos, detalės, įranga ir darbas, produkcijos kainas priversti didinti ir gamintojai.

"Taigi toks kainų-atlyginimų augimas įgauna vadinamosios infliacijos spiralės požymių. Susidaro užburtas ratas, kai kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o juos kelti verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai. Jei infliacija Lietuvoje užsibus, gali būti sudėtinga šią karuselę sustabdyti", – sako I. Genytė-Pikčienė.

Nepakankamas darbo našumas

Kylančius atlyginimus ekspertė vadina ne tik laimėjimu, bet ir grėsme Lietuvos konkurencingumui. Lietuva – maža itin atvira ekonomika, tad mūsų eksportuotojų galimybės sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose stipriai priklauso nuo to, kaip našiai ir efektyviai sugebame pagaminti prekių. Jei darbo našumas valstybėje auga greičiau, nei kyla atlyginimai, vadinasi, kad šaliai sukurti tą patį produkto vienetą pavyksta vis pigiau. Tai atveria galimybių iš jo daugiau uždirbti, o makrolygiu dėl to tarptautinėje rinkoje didėja šalies konkurencingumas.

Ekonomistės teigimu, problema ta, kad maždaug nuo 2013 m. darbo našumas Lietuvoje auga gerokai lėčiau nei atlyginimai. Mūsų sukuriamų prekių ir paslaugų pagaminimas brangsta ir dėl to Lietuva tampa vis mažiau konkurencinga, palyginti su kitomis šalimis. Dėl šios priežasties ilgainiui tam tikroms tradicinėms šakoms gali tapti vis sunkiau realizuoti savo prekes ir paslaugas užsienio rinkose. Pradėjus strigti eksportui, tokiai mažai atvirai ekonomikai kaip Lietuva augti taptų labai sudėtinga.

Išaugusi infliacija – stiprus argumentas derybose dėl didesnio atlyginimo. Juo jau naudojamasi svarstant mėnesinės minimalios algos kėlimą. Neliks šis koziris pamirštas ir rengiant ateinančių metų valdžios sektoriaus biudžetą bei diskutuojant apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ar pensijų didinimą. Visgi, šių dydžių didinimas gali šliukštelėti dar žibalo į būsimą infliaciją tiek per tiesiogiai išaugusius darbo kaštus, tiek per didesnį vartojimą.

Tad, konstatuoja I.Genytė-Pikčienė, ekonominės politikos formuotojų laukia itin sudėtingas ruduo, nes teks išlaviruoti tarp rizikų dar labiau įkaitinti ekonomiką ir pastangų apsaugoti labiausiai pažeidžiamas visuomenės grandis. Juk paūmėjusi infliacija skaudžiausia sunkiausiai besiverčiantiems visuomenės sluoksniams.

„Viena iš pagrindinių tokios pajamų nelygybės priežasčių yra didelis pajamų atotrūkis tarp asmenų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos, ir likusių šalies gyventojų. Kartu su Finansų ministerija jau rengiame ilgalaikę pajamų nelygybės šalyje mažinimo strategiją. Tarp numatomų priemonių – siūlymas nuo kitų metų pradžios didinti minimalią mėnesinę algą ir daryti visus įmanomus žingsnius, kad kuo daugiau šiuo metu darbo neturinčių žmonių sugrįžtų į darbo rinką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Lietuvoje trūksta kompleksinio požiūrio vertinant, skiriant ir teikiant socialinę paramą, o gyventojų gaunama socialinė parama neretai nepatenkina net minimalių gyventojų, ypač vienišų asmenų, vartojimo poreikių.

Kitąmet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kompleksiškai įvertins minimalių pajamų sistemą šalyje.

Bus įvertinta šalpos išmokų sistema bei galimybės sparčiau jas didinti, kartu bus siekiama išlaikyti ir šias išmokas gaunančiųjų paskatas dirbti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat peržiūrės ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas. Numatoma artinti šių išmokų minimalius dydžius prie minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris šiuo metu siekia 260 eurų.

Ministerijos planuose – ir socialinio draudimo įmokų grindų tam tikroms visuomenės grupėms, kurių skurdo lygis yra didelis, peržiūra.

Siekiant užtikrinti globojamų (rūpinamų) vaikų poreikius, numatoma tobulinti vaikų globos (rūpybos) sistemą ir didinti finansinę paramą globojamiems (rūpinamiems) vaikams. Nuo 2022 metų numatoma didinti globos (rūpybos) išmoką. Šios išmokos dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius.

Kadangi darbas už minimalų atlyginimą neapsaugo nuo skurdo rizikos, o ekonominės prognozės palankios, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų pradžios didinti minimalią mėnesinę algą.

Nustatyta, kad didelė dalis darbo netekusių žmonių Lietuvoje gauna itin mažas nedarbo socialinio draudimo išmokas, ypač bedarbės moterys, arba šių išmokų apskritai negauna, nes neturi sukaupę reikiamo nedarbo socialinio draudimo stažo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija peržiūrės nedarbo socialinio draudimo sistemą. Į nedarbo socialinio draudimo sistemą numatoma įtraukti likusias savarankiškai dirbančių asmenų grupes.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ėmėsi veiksmų mažinti pagyvenusių vienišų šalies gyventojų skurdą ir atskirtį. Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai gali kreiptis į „Sodrą“ dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos. Šiemet ši išmoka siekia 28,63 euro. Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės. Planuojama, kad vienišo asmens išmoka kitais metais bus 32 eurai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama sparčiau mažinti pagyvenusių žmonių skurdą, parengė naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelį. Jau šį rudenį Seimui bus pateikti atitinkami teisės aktų projektai.

Nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, o kartu siūlomi pensijos apskaičiavimo pakeitimai leis pensijas padidinti ir tiems, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo ir gauna mažiausias pensijas.

1995-2018 metais iš naujųjų ES narių atsilikimą pagal BVP vienam gyventojui nuo ES vidurkio labiausiai sumažino Lietuva, antroje vietoje – Estija, trečioje – Latvija. Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus sako, kad Lietuva pademonstravo įspūdingus rezultatus.

„Lietuva pademonstravo labai įspūdingus rezultatus per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Baltijos valstybės buvo lyderės mažinant skirtumą nuo ES vidurkio pagal pragyvenimo lygį. Lietuva buvo lyderė tarp lyderių, sumažinusi atotrūkį bene 50 proc. Jeigu 1995 m. Lietuvos BVP tesudarė trečdalį ES vidurkio, 2018 metais BVP vienam gyventojui buvo 81 proc. ES vidurkio“, – antradienį sakė G. Šimkus.

„Lietuva išaugo vidutinių pajamų spąstų marškinėlius. (...) Lietuva priskiriama aukštų pajamų grupei“, – pridūrė jis.

Lietuva išaugo vidutinių pajamų spąstų marškinėlius.

Pasak Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus, sėkmingą Lietuvos ekonomikos raidą lėmė aukšta žmogiškųjų išteklių kokybė, stojimai į tarptautines organizacijas, konkurencingumas, augęs ekonomikos tvarumas.

Vis dėlto, pasak G. Šimkaus, buvo veiksnių, kurie lėtino Lietuvos ekonomikos raidą, pavyzdžiui, nedidelės tiesioginės užsienio investicijos.

„Lietuvos eksporte aukštos pridėtinės vertės prekių dalis nėra didelė, švietimo sistemoje turime iššūkių, žmogiškųjų išteklių kokybė gerėja pakankamai lėtai. Tai turi įtakos, kad lėčiau nei kitos šalys perėmėme žinias, gerąją praktiką, naujas technologijas“, – teigė G. Šimkus.

Lietuvos pragyvenimo lygis nuo 2008 iki 2018 metų augo maždaug 5,5 proc. punkto.

Komentuodamas teigiamus migracijos rodiklius, G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad tam įtakos turėjo mažėjantys emigracijos mąstai. Taip pat dėl reguliacinių pokyčių 2017 metais buvo nustatytas sąrašas profesijų, kuriose trūksta darbuotojų, 2018 metais jis buvo išplėstas, palengvintos įdarbinimo procedūros. Vis dėlto, pabrėžia jis, tarp imigrantų pasigendama aukštos kvalifikacijos specialistų.

„80 proc. atvyko žmonės iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, didžioji dalis įsidarbino transporto sektoriuje arba statybose. O kiek gi buvo 2019 metais išduota leidimų gyventi Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams? Tokių žmonių buvo 407. Tik 2 proc. aukštos kvalifikacijos darbuotojų nuo imigracijos. Kryptinga migracijos politika gali prisidėti prie ekonomikos plėtros“, – sakė G. Šimkus.

Lietuvos bankas išskyrė keturias kryptis, siekiant įveikti ateityje kylančius iššūkius. Institucijos vertinimu, Lietuva turėtų daugiau investuoti ir didinti našumą, daugiau dėmesio skirti švietimui ir kvalifikacijos kėlimui, įgyvendinti tinkamą migracijos politiką, o pasitelkdama technologijas Lietuva galėtų labiau išnaudoti darbo vietų automatizacijos galimybes.

Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais sukurtas BVP iš viso Lietuvoje siekė 45,2 mlrd. eurų.

Kaip praneša ES statistikos tarnyba, Latvijoje infliacija sudarė 3,1 proc., o Estijoje – 2,1 proc.

Didžiausia infliacija fiksuota Rumunijoje (4,1 proc.), Vengrijoje (3,2 proc.) ir Nyderlanduose (3,1 proc.).

Mažiausia infliacija fiksuota Graikijoje (0,1 proc.) ir Ispanijoje (0,4 proc.). Neigiama infliacija fiksuota Portugalijoje (-0,1 proc.).

Lietuvoje nusižudžiusių skaičius yra du kartus didesnis nei bendras ES vidurkis.

Vis dėlto, pasak suicidologo Pauliaus Skuibio, pastebima džiuginanti tendencija – anksčiau savižudybių skaičius buvo aukštas ir nekintantis, o per pastaruosius metus situacija pasikeitė kardinaliai.

„Palyginus su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį, du dešimtmečius, kuomet buvo 45 mirties atvejai 100 tūkstančių žmonių, tai dabar sumažėjimas yra įspūdingas. Tačiau tai yra vis dar kelis kartus daugiau nei ES vidurkis. Jei žiūrėtume tik ES, tai yra aukščiausias rodiklis, o jei žiūrėtume visą geografinę Europą, tai rastume šalių su šiek tiek didesniais rodikliais“, – teigė suicidologas.

Jaunimo linija, teikianti pagalbą visą parą, kviečia dalytis niūriomis mintimis ne tik skambinant, bet ir elektroniniais laiškais.

Anot Jaunimo linijos vadovės Gretos Laukaitienės, vienintelis būdas pasveikti – kalbėti.

„Pagrindinė mūsų organizacijos žinutė yra ta, kad reikia pokalbio ir jis tikrai padeda esant sunkumams. Telieka išdrįsti pasisakyti, kalbėti“, – sako vadovė.

Pasak organizacijos savanorės Alvydos, kiekvienas pagalbos šauksmas yra svarbus ir neturėtų būti ignoruojamas. Vertėtų skatinti žmogų atsiverti, o ne guosti skambiomis frazėmis.

Dažnai girdimas mitas, kad, jei žmogus kalba apie savižudybę, tai jis tikrai neketina nusižudyti, tačiau šis pasakymas nėra pagrįstas. Atlikti tyrimai rodo, kad prieš savižudybę žmogus vienaip ar kitaip atskleidžia savo ketinimus, todėl labai svarbu juos išgirsti.

Emocinė pagalba yra teikiama visiems. Ją galima rasti poliklinikoje esančiame psichikos sveikatos centre, skambinant pagalbos linijos telefonais. Specialistai skatina visus žmones, apimtus emocinės krizės, prisiminti, kad visada yra žmogus norintis išklausyti ir galintis padėti. Svarbu nedelsti ir kalbėti, ieškoti pagalbos.