Įvertinus situaciją, nutarta, kad būtina paplatinti prieš estakadą Vilniaus plente įrengtą laikiną įsukimo ruožą. Šiuos darbus planuota atlikti savaitgalį, tačiau dėl oro sąlygų nebuvo galima asfaltuoti.

„Įvertinę situaciją vietoje, atkreipėme dėmesį, kad laikinas įsukimas, kuriuo eismo apribojimų zonoje į kitą eismo juostą turės pervažiuoti vairuotojai, yra per siauras didelėms transporto priemonės, pavyzdžiui, vilkikams. Skubiai susisiekus su už šį ruožą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija, sutarta, kad įsukimas bus paplatintas, tai turėtų būti padaryta netrukus. Tokių veiksmų imtasi pačių vairuotojų patogumui, kadangi per siauras įsukimas būtų dar labiau komplikavęs eismą“, – patikino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Tikimasi, kad įsukimas bus paplatintas artimiausiu metu. Kol to nebus padaryta, savivaldybė nesutinka, kad būtų pradėta geležinkelio viaduko rekonstrukcija Vilniaus plente ir ribojamas eismas minėtame ruože.

Būtent dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos planuojamos viaduko rekonstrukcijos buvo skubinamas Baltijos prospekto estakados atidarymas.

Atsižvelgus į artėjančius geležinkelio viaduko rekonstrukcijos darbus ir komplikuotą įvažiavimą į miestą, Klaipėdos valdžia priėmė sprendimą – atlikti dalinį Baltijos prospekto estakados darbų pridavimą ir atverti eismą estakada.

Tikimasi, kad atidarius eismą estakada, automobilių srautas iš dalies sumažės. Data, kada bus pradedama viaduko rekonstrukcija bei atidaryta estakada, bus patikslinta artimiausiomis dienomis.

Rekonstruos dar ir viaduką

Tie, kurie rytais automobiliais Vilniaus plentu atvyksta į uostamiestį nuo Jakų žiedinės sankryžos, turės iš dviejų eismo juostų rikiuotis į vieną.

Tada eismas bus nukreipiamas į kairę, per vieną viaduko per geležinkelį eismo krypčių.

Nuo Jakų pusės liks viena eismo juosta, išvažiuojantiesiems iš miesto bus dvi eismo juostos.

Įveikus geležinkelio viaduką, eismo srautai vėl išsiskirstys – sukantieji į Šilutės plentą bus nukreipiami į po estakada esančią žiedinę sankryžą.

O tie, kurie važiuos tiesiai, galės naujai pastatyta estakada važiuoti Baltijos prospekto link.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus paaiškino, dėl ko reikėjo tokių eismo pokyčių.

Arvydas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Turime pripažinti – paveldėjome situaciją, kai beveik tame pačiame kelio ruože vykdomi du skirtingi projektai, dviejų skirtingų rangovų ir užsakovų. Lietuvos automobilių kelių direkcija nuo pirmadienio pradeda viaduko virš geležinkelio rekonstrukciją ir planuoja uždaryti dalį vienos eismo juostos Vilniaus plente Baltijos žiedinės sankryžos link. Nors Kelių direkcija sutartį dėl darbų pasirašė vasarį, tik rugsėjo pabaigoje mus informavo, kad pradeda darbus. Vairuotojų laukia kantrybės išbandymo metas. Jau dabar prie vieno didžiausių įvažų į Klaipėdą rytinio piko metu formuojasi spūstys, direkcijai uždarius dar vieną eismo juostą, nesunku prognozuoti, kas laukia vairuotojų, įvažiuojančių į miestą“, – sakė A. Vaitkus.

Vairuotojų laukia kantrybės išbandymo metas.

Viltis: gal baigs anksčiau

Kelių direkcija rangos konkursą geležinkelio viaduko remontui skelbė pernai, rangovas paaiškėjo vasarį, tačiau sutartis buvo pasirašyta tik po kelių mėnesių.

A. Vaitkaus žiniomis, statybos leidimas geležinkelio viaduko rekonstrukcijai buvo gautas dar vidurvasarį, tačiau darbus rangovai pradės tik dabar – spalio viduryje.

Vienos viaduko per geležinkelį pusės remontui prireiks septynių mėnesių, dar tiek laiko reikės ir kitos pusės viaduko remontui.

Suprasdama, kad dėl remonto Vilniaus plente kils spūstys, Klaipėdos valdžia priėmė sprendimą – atlikti dalinį Baltijos prospekto estakados darbų pridavimą ir atverti eismą estakada.

„Priėmėme skubius sprendimus, kadangi matėme, kad situacija įvažiuojant į miestą gali būti visiškai paralyžiuota. Estakados atvėrimas spūsčių problemos, kol Lietuvos automobilių kelių direkcija nebaigs darbų, neišspręs, bet tikimės, kad srautams pasiskirsčius per Baltijos žiedinę sankryžą ir estakadą, spūstys bent kiek sumažės. Stebėsime situaciją ir jei reikės prašysime policijos pareigūnų pagalbos rytais reguliuojant eismą Jakų žiedinėje sankryžoje“, – sakė A. Vaitkus.

Meras vylėsi, kad galutinai estakados statybą pavyks pabaigti anksčiau bent keliais mėnesiais, nei buvo numatyta.

Eismas – abiem kryptimis

Naująja estakada nuo pirmadienio važiuoti bus galima abiem kryptimis – įvažiuojant ir išvažiuojant iš miesto.

Bus pasirūpinta ir nevairuojančiųjų patogumu – po žiedine sankryža įrengtos požeminės perėjos, sutvarkyta bei negalią turintiems gyventojams ir judumo priemonėms – dviračiams, paspirtukams – pritaikyta aplinkinė infrastruktūra.

Bendra žiedinės Baltijos pr. sankryžos rekonstrukcijos ir estakados statybų vertė – 39 mln. eurų.

Apie 3 mln. eurų skyrė savivaldybė, 32,5 mln. sudaro valstybės lėšos (Susisiekimo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos), 4,5 mln. – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšos. Darbus vykdo bendrovė „Kauno tiltai“.

Kaip chuliganai tai padarė, kyla klausimų. Ar buvo paišyta persisveriant per turėklus, ar sugebėta įkopti į kelio ženklams skirtą stovą?

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio specialistai vis dar aiškinasi, kaip tai galėjo nutikti.

Kol objektas dar nėra perduotas miestui, veikiausiai bus prašoma rangovų pašalinti grafičio piešinį.

Policijoje užfiksuotas ir kitas panašus incidentas.

Į miesto pareigūnus kreipėsi Artojo gatvėje esančių statinių savininkas.

Pirmadienį 10 val. pastebėta, kad iš chuliganiškų paskatų grafičiais išpaišytos įmonei priklausančio pastato durys ir skardinė sienos dalis.

Žala – tikslinama. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Dar šių metų pradžioje buvo kilę nesklandumų dėl estakadai skirtų lėšų paskirstymo, esą tąkart biudžetą teko gerokai apkarpyti.

Pasak miesto vadovo, šiuo metu trūksta maždaug 4,8 mln. eurų, kad darbai nesulėtėtų ir būtų užbaigti kiek įmanoma greičiau, telpant į numatytus grafikus.

„Susitikome dviem klausimais – viceministras ir jo patarėjas vietoje susipažino su vykstančiais darbais, jų tempais, ir savomis akimis pamatė, kiek ir ko jau yra padaryta. Tai – reguliarioji misijos dalis. Kitas dalykas, jau pats laikas buvo pasikalbėti apie papildomo finansavimo užtikrinimą. Kaip pamenate, buvo kilęs toks ažiotažas, kada reikėjo perskirstyti lėšas. Lėšas, kurios buvo suplanuotos Baltijos prospekto estakadai, teko gerokai apkarpyti. Tad jeigu neklystu, dabar trūksta apie 4,8 milijono eurų“, – nurodė meras.

Pašnekovo teigimu, ministerijos atstovai padėtį dėl finansavimo  puikiai žino.

Turime padaryti viską, ką galime.

„Darbai vyksta labai sparčiai, tas mus džiugina. Šiais metais suplanuota atlikti darbų už 16,7 mln. eurų, o yra numatyta nepilni 12 mln. eurų, tad trūksta apie 4,8 mln. eurų sumos, kurių vienur ar kitur reikėtų ieškoti. Natūralu, kad turime padaryti viską, ką galime, kad taip sparčiai grafiką lenkiantys darbai netyčia nesulėtėtų vien dėl to, kad neturime užsitikrinę finansavimo“, – sakė V. Grubliauskas.

Tačiau Baltijos estakados statybos tikrai neliks be finansavimo, kadangi šis objektas yra valstybės prioritetų sąraše.

„Apie šio objekto svarbą nepatogu ir aiškinti. Ne tik kaip transporto mazgo, bet šiame geopolitiniame kontekste tai dar yra ir strateginę svarbą turintis transporto objektas, kurio įgyvendinimas turėtų būti vienas prioritetinių valstybės objektų ir neturėtų kilti nė menkiausios abejonės tiek dėl finansavimo, tiek dėl visų kitų suderinimo dalykų“, – pabrėžė meras.

Viceministras: trūkstamų pinigų bus ieškoma

„Mes suprantame problematiką, nekvestionuojame, kad projektas yra labai svarbus, kalbėsimės, ieškosime papildomo finansavimo. Manau, kad kartu su savivaldybe ir kitomis pusėmis ieškosime, kaip šį biudžetą priartinti prie tikslo. Čia mūsų namų darbas“, – antradienį Klaipėdoje žurnalistams sakė J. Skačkauskas. 

Gegužę rekonstrukcijos darbams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) skirta 8,75 mln. eurų, nors, viceministro teigimu, savivaldybė prašė skirti daugiau.

„Buvo KPPP biudžetas 16 mln. eurų, buvo paraiškų vertinimas, gavome apie 300 pasiūlymų, vertinome jas pagal Vyriausybės kriterijus. Paskaičiavome, visiems pinigų neužteko, reikėjo daryti proporcijas. Klaipėdos miestas gavo daugiausiai“, – sakė J. Skačkauskas.

Rekonstrukcijos rangovės bendrovės „Kauno tiltai“ statybų vadovas Aurimas Garbačiauskas sako, kad statyba šiuo metu vyksta neatsiliekant nuo grafiko, jie šiek tiek viršijami, o lėšų trūkumas galėtų būti vienintelė kliūtis, kuri sustabdytų darbus.

„Jeigu lėšos baigtųsi, tai, tikėtina, kad ir darbai baigtųsi“, – žurnalistams sakė jis.

Statybų vadovo teigimu, bendrovė išsprendė problemas, kilusias dėl statybinių medžiagų brangimo ir sutrikusių tiekimo grandinių.

„Priimti sprendimai, vyko indeksaciniai procesai, dalinai išsisprendėm ir toliau judame, viskas stabilizavosi“, – kalbėjo A. Garbačiauskas.

Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinėje sankryžoje statomos dvi estakados, kurios sujungs Vilniaus plentą su Baltijos prospektu, rekonstruojama Šilutės plento dalis nuo Dubysos gatvės iki pietinio įvažiavimo į prekybos centrą „Banginis“, sutvarkyta infrastruktūra.

Darbus planuojama baigti kitų metų pirmąjį pusmetį.

Teks suremti pečius

Skaičiuota, kad Baltijos prospekto estakados kaina siekia 31 mln. eurų. Bent jau tokia suma buvo įvardyta prieš statybinių medžiagų kainų šuolį, kuris gali koreguoti galutinę šio objekto statybos sumą.

Klaipėdos savivaldybė buvo teikusi 14,2 mln. eurų prašymą Vyriausybei. Vyriausybės sprendimu šioms grandiozinėms statyboms skirta arti 8,8 mln. eurų.

Klaipėdos meras V.Grubliauskas optimistiškai vertino situaciją, nors visos sumos miestas dar neturi.

"Užtikrinsime reikiamą finansavimą ir miesto dėmesį šio objekto įgyvendinimui. Nors reikalinga suma viršija 14 mln. eurų, tačiau dėkojame ir už tai, ką gavome. Nors tai buvo gauta ne taip jau lengvai. Teks suremti pečius tiek miestui, tiek uostui", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Teks suremti pečius tiek miestui, tiek uostui.

Eurų ieškos biudžete

Estakada turėtų būti pastatyta 2023 m. pavasarį.

"Šiais metais esame užsibrėžę atlikti didelę dalį darbų, o užtikrintas valstybės finansavimas leis dirbti suplanuota eiga. Džiaugiuosi, kad šiam valstybinės svarbos susisiekimo infrastruktūros objektui skirtas deramas dėmesys. Iš viso šiais metais numatyta atlikti darbų už 14 mln. eurų – į šią sumą įeina  Uosto direkcijos šiems metams skirtas 1,8 mln. eurų finansavimas ir savivaldybės biudžeto lėšos", – tikino V.Grubliauskas.

Likusios statyboms reikalingos sumos, pasak V.Grubliausko, teks ieškoti savivaldybės biudžete.

"Reikia užtikrinti tą patį statybų tempą. O tai reiškia, kad  teks išlaikyti ir tą patį finansavimo tempą. Nuo atsakomybės nebėgsime, reikės surasti sprendimus. Spėju, kad be miesto biudžeto neišsisuksime. Viliuosi, kad reikiami sprendimai miesto taryboje neįstrigs", – kalbėjo meras.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasirašė sutartį

Klaipėdos savivaldybė jau pasirašė sutartį dėl antrojo rekonstrukcijos etapo įgyvendinimo. Jo metu numatoma įrengti dvi papildomas požemines perėjas, kurių iš viso bus keturios, taip pat suplanuota nutiesti papildomas pėsčiųjų ir dviračių takų jungtis.

Darbus numatoma pradėti po kelių mėnesių. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama estakadų konstrukcijų įrengimui, o esama žiedinė sankryža pertvarkoma į vadinamąją turbožiedinę.

Artėjančiais metais estakadų važiuojamojoje dalyje liks pakloti asfalto dangą, sumontuoti apsaugines tvoreles, akustines sieneles, apšvietimą ir kitas būtinas priemones.

Baltijos prospekto žiedinės sankryžos su Šilutės ir Vilniaus plento rekonstrukcija ir estakados statyba – didžiausias šiuo metu savivaldybės įgyvendinamas susisiekimo infrastruktūros projektas.

Rangovai žada pradėti estakados polių konstrukcijų ardymo darbus. O tai gali užtrukti visą savaitę iki pat penktadienio.

Bendrovės "Kauno tiltai" statybos vadovas Aurimas Garbačiauskas aiškino, jog procesas užtruks dėl to, kad statybininkai vietoje turės ardyti pastolių konstrukcijas.

"Kol vyks ardymas, kranas lauks. Tuomet jis turės nukėlinėti konstrukcijas. Tuo metu ir teks riboti eismą žiedine sankryža. Bet tai vyks trumpais etapais – po 15–20 minučių. Kraną patrauksime ir tuomet automobiliai vėl galės važiuoti", – situaciją nupasakojo A.Garbačiauskas.

Dėl medžiagų tiekimo trikdžių neturime. Kol kas sėkmė objekto statytojus lydi.

Sankryžoje eismą valdys reguliuotojas. Vairuotojai iš anksto bus perspėjami apie eismo stabdymą.

"Jei žmonės norės, bus galima per Jakus apvažiuoti ir pasiekti pietinę miesto dalį", – pastebėjo A.Garbačiauskas.

Rangovai eismą pradės stabdyti pirmadienį nuo 21–22 val.

"Stengsimės kuo vėliau, kad netrikdytume eismo per patį piką. Darbai vyks iki 6 val. ryto", – paaiškino A.Garbačiauskas.

Estakados statytojai tikino, kad nuo numatytų grafikų neatsilieka.

"Viskas sekasi gerai, kol kas darbai vyksta pagal grafiką. Tai, ką buvome numatę 2021 metais padaryti, įvykdėme. Atlikta apie 40 proc. numatytų darbų. Žiemą taip pat vyksta konstrukciniai darbai. Pavasarį, nuo balandžio mėnesio, prasidės kelio konstrukcijos darbai, sankasos įrenginėjimas ir kiti dalykai", – pasakojo A.Garbačiauskas.

Dėl prekybos trikdžių su Kinija šios statybos nuostolių nepatyrė.

"Kojos mums Kinija nepakišo. Vasarą trūkinėjo metalo tiekimas, bet tai buvo rinkos krizė, su Kinija tai neturi nieko bendro. Dėl medžiagų tiekimo trikdžių neturime. Kol kas sėkmė objekto statytojus lydi", – tikino rangovų atstovas.

Kol kas kelias išvažiuojamas, ant asfalto – apie penki centimetrai vandens. Tačiau gali būti, kad vanduo dar kils.

Polaidžio vanduo aplinkinių kaimų pievas ėmė semti dar prieš kurį laiką. Vandens nutekėjimas apsunkintas dėl ledo sangrūdų Atmatoje. Tiek ties Rusne, tiek ties Vente Atmatos vaga pilna ledų.

Vietiniai apsemtą, apie šimto metrų ilgio, ruožą įveikia automobiliais, specialios technikos kol kas neprireikė.

Gyventojai tikina, kad jei nebūtų estakados, tokiu metu kelias į Rusnę jau būtų uždarytas.

Aplinkiniuose keliuose vanduo jau atkirto ne vieną sodybą.

Eismas draudžiamas kelyje Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, čia jau kelias dienas kai kurie kelio ruožai yra nuo 30 iki 60 cm po vandeniu.

Kelyje Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,20 iki 8,50 km, gylis 60 cm; kelyje Užliekniai–Paleičiai nuo 4,60 iki 4,77 km, gylis 60 cm; kelyje Užliekniai–Paleičiai nuo 4,77 iki 5,77 km, gylis irgi 60 cm. Kelyje Povilai–Minija nuo 0,90 iki 0,95 km, gylis 15 cm; kelyje Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,50 iki 2,70 km, gylis 60 cm; kelyje Žemaitkiemis–Vabalai nuo 4,20 iki 7,20 km, gylis 30 cm.

Palaimins strateginį planą

V.Grubliausko teigimu, sostinėje vykusiame susitikime su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu buvo paliesti klausimai, kurie labai svarbūs Klaipėdai.

"Išgirdome, kad kitą savaitę ministras savo parašu patvirtins Klaipėdos valstybinio jūrų uosto strateginį veiklos planą. O tai reiškia, kad netrukus po to miesto ir uosto sutartį galės pasirašyti uosto ir savivaldybės administracijos vadovai. Sutartis yra įstrigusi dėl šio dokumento rengimo ir derinimo", – patvirtino V.Grubliauskas.

Mero teigimu, apkalbėta, kad sutartis turėtų būti gana lanksti, jos pagrindinis tikslas – lėšų įsisavinimas.

Šios sutarties pasirašymas reikštų, kad iš uosto Klaipėdos miestui būtų numatyta po pusantro milijono eurų 2021–2022 m.

2023-iųjų pradžia turėtų būti ir naujosios estakados veikimo pradžia.

Nemažos sumos miestui turėtų būti skirtos ir 2023–2024 m.

Tačiau šiuo laikotarpiu keisis uosto statusas iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę, nes įstatymai jau yra.

"Todėl buvo aptartos galimybės, ar miestui teks dalyvauti tos bendrovės steigime vienomis ar kitomis teisėmis. Dėl to išgirdome ir ministro palaikymą", – patikino V.Grubliauskas.

Pajudino šviesoforo klausimą

Susitikime su ministru neapeitas ir Baltijos prospekto rekonstrukcijos klausimas.

Meras patikino, kad prospekto atnaujinimo terminai išlieka, kaip numatyta planuose.

Esą 2023-iųjų pradžia turėtų būti ir naujosios estakados veikimo pradžia.

Kita gera žinia, anot mero, kad ministerijos ir Kelių direkcijos atstovai artėjantį antradienį ketina suderinti Pajūrio gatvės šviesoforų įjungimo klausimus, nes gatvė jau pabaigta, apšvietimas įjungtas, o šviesoforai vis dar mirksi geltonai.

"Tai netenkina nei savivaldybės, nei gyventojų. Todėl smagu, kad tas klausimas bus pajudintas ir jau kitą savaitę, tikiuosi, šviesoforo valdymas bus perduotas miesto bendrovei, kuri juos eksploatuos. Šviesoforai pagaliau užtikrins eismo saugumą šioje gatvėje", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Ministro požiūris sutampa

Su susisiekimo ministru kalbėta ir apie uosto švyturio reikalus – šis galėtų tapti dar vienu lankytinu Klaipėdos objektu.

Anot mero, ir miesto, ir ministerijos atstovai mano, kad švyturys turėtų būti atvertas visuomenei.

"Pirmiausia kalbėta apie švyturio atvėrimą visuomenei, o kokia bus to objekto valdymo forma, svarstysime vėliau. Susisiekimo ministerija mus patikino, kad drauge su Ūkio ministerija atlieka tam tikrą analizę, kokių reikės priemonių, kad atvėrus švyturį visuomenei saugumas tame objekte būtų suvaldytas. Labai tikiuosi, kad atsakymas irgi neužtruks. Džiugu, kad požiūris dėl atvėrimo sutampa", – teigė Klaipėdos meras.

Ratai pakibo ore

Savaitgalį automobilio "Volvo" ekipažas pateko į nepavydėtiną situaciją.

Mašina pakibo priekiniais ratais ant asfalto krašto, kai vairuotoja, išvažiuodama į remontuojamą kelio ruožą, nepastebėjo, kad jis yra pusmetriu žemiau.

Automobilis įstrigo tarp prekybos centro "Banginis" žiedinės sankryžėlės ir rekonstruojamo Vilniaus plento dalies.

Veikiausiai iš kito miesto atvykusi vairuotoja nesusigaudė, kad į Vilniaus plentą mėgino išvažiuoti nebeegzistuojančia išvaža. Dėl estakados statybos prekybos centro teritorijoje žiedinė sankryža yra uždaryta, apie tai vairuotojus informuoja kelio ženklai.

"Mes galime tik spėlioti, kokios priežastys lėmė tokį incidentą. Tačiau labai tikėtina, kad automobilio ekipažas nepastebėjo eismo pokyčių. Policija šio įvykio neregistravo, tik pati vairuotoja galėtų nupasakoti priežastis. Manyčiau, papildomi kelio atitvarai ar kelininkų naudojamos "plunksnos" čia nebūtų perteklinis dalykas. Didesnė žala, jei automobilis nuvažiuotų į griovį", – pastebėjo Klaipėdos apskrities policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Aurelijus Jankauskas.

Reikėjo papildomų atitvarų

Specialisto nuomone, dėl eismo saugumo kelininkai galėjo ne tik kelio ženklus, bet ir betoninius atitvarus pastatyti.

"Teoriškai darbus vykdanti įmonė kiekviename darbų etape turi prižiūrėti, kad eismo saugumas būtų užtikrintas. Visi grioviai turi būti taip aptverti, kad niekas į juos neįvažiuotų. Matyti, kad kelias užtvertas gairelėmis. Ar čia tas pats automobilis nuvertė, ar vėjas tai padarė? Bet pagal tvarkas, kelio ruožas, kur šiuo metu vyksta darbai, turėjo būti visiškai atitvertas", – pastebėjo A.Jankauskas.

Specialistas atkreipė dėmesį, kad kelininkai, baigę darbus, turėtų apeiti visą teritoriją ir patikrinti, ar savaitgaliui statybvietė lieka saugi.

Panaši situacija buvo prieš kurį laiką pačioje žiedinėje sankryžoje. Nuo kelio žemyn priekiniais ratais buvo pakibęs kitas automobilis.

Tą kartą automobilis suko iš žiedinės sankryžos į Šilutės plentą ir nėrė tiesiai į pusmetriu žemiau esančią statybvietės aikštelę.

Avarijos vis kartojasi

"Neaišku, ar kelininkų naudojamos "plunksnos" nukrito nuo vėjo, ar piktadariai jas išvartė ir ar jos iš viso ten buvo. Jei kartojasi eismo įvykiai, dėmesio reikėtų šiai vietai. Atviras tarpeklis neturėtų likti visam savaitgaliui. Bet, kita vertus, patys vairuotojai privalėtų būti taip pat dėmesingi", – kalbėjo A.Jankauskas.

Šeštadienį dar vienas eismo įvykis nutiko pačioje žiedinėje sankryžoje. Eismas strigo dėl lengvojo automobilio ir vilkiko avarijos.

"Mačiau įvykio nuotrauką socialiniame tinkle. Spėčiau, kad lengvasis automobilis pateko į sunkvežimio vairuotojui nematomą zoną. Tik neaišku, kas kaip rikiavosi ir kas turėtų prisiimti atsakomybę", – kalbėjo A.Jankauskas.