Komisija dar kartą paragino Taliną atšaukti beveik prieš dešimtmetį įvestus griežtesnius išorinės ES sienos kirtimo reikalavimus, nes tokie veiksniai prieštarauja Šengeno zonos taisyklėms.

Jau daugelį metų besitęsiančio ginčo objektas yra 2011 metais šalyje įsigaliojusios sausumos sienos kirtimo taisyklės, pagal kurias iš paliekančių ES teritoriją keleivių imamas mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir naudojimąsi laukimo zona.

Talinas vėliau penktadienį atmetė EK įspėjimą, pareiškęs, kad ginčą sukėlusios priemonės yra susijusios su eismo organizavimu, o ne su sienos kontrole, todėl savo veiksmų nelaiko Šengeno erdvės taisyklių pažeidimu.

„Estijos įvestos procedūros ir priemonės nėra susijusios su Šengeno sienų taisyklių reguliavimu ir negali joms prieštarauti“, – pažymėjo vidaus reikalų ministras Martas Helme (Martas Helmė).

Ji pabrėžė, kad šios priemonės „nėra susijusios su pasienio kontrole, patruliavimu ir stebėjimu“.

„Tai daugelį metų besitęsiantis ginčas, kur Estija ir Europos Komisija laikosi skirtingų nuomonių“, – pridūrė ministras.

Vis tik Estija turi per du mėnesius sureaguoti į vėliausius EK priekaištus – kitu atveju gali būti inicijuota pažeidimo procedūra.

Briuselis taip pat nusprendė įspėti Estiją dėl netikslaus ES kovos su rasizmu ir ksenofobija taisyklių taikymo.

Europos Komisija pažymėjo, kad Talinas nepakankamai griežtai kovoja su neapykantą kurstančia kalba, taip pat su Holokausto neigimu, ir paragino sugriežtinti tam tikras Baudžiamojo kodekso nuostatas.

Analogiško raginimo penktadienį sulaukė ir Rumunija. Abi šalys turi pateikti Komisijai atsakymą per du mėnesius.

Pasak Estijos žaliųjų partijos vadovės Zuleyxos Izmailovos, tos pačios lyties asmenims turi būti užtikrintos vienodos galimybės tuoktis Estijoje.

„Pasirašome šią deklaraciją, kad kitos partijos taip pat prie jos prisijungtų“, – sakė ji.

Partijos „Estija 200“ lyderė Kristina Kallas sakė, kad džiaugiasi sulaukusi tokio žaliųjų pasiūlymo.

„Šioje srityje turime žengti ryžtingą žingsnį pirmyn, nes trypčiojame vienoje vietoje. Jeigu norime būti šalis, ginanti savo žmonių teises, negalime sakyti, kad ne visi tas teises turi. Tai nesuderinama su Europos vertybėmis“, – nurodė K. Kallas.

Pasak jos, partijos ketina bendradarbiauti šiuo klausimu.

„Jeigu politinė sistema įstrigo, kaip tai atsitiko Estijoje, galime vėl ją išjudinti, jeigu susitelksime bendradarbiavimui šioje srityje“, – pridūrė K. Kallas. 

Žaliųjų ir „Estija 200“ partijos tikisi, kad paruoštą deklaraciją pasirašys ir kitos partijos.

Centro duomenimis, viena koronaviruso auka priklausė 45–55 metų, o kitos trys – 80–90 metų amžiaus grupei.

Nuo epidemijos pradžios Latvijoje nustatyti 4 467 užsikrėtimo koronavirusu atvejai; 52 žmonės nuo šios ligos mirė, 1 357 pasveiko.

Kaip rodo Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenys, per pastarąją parą šalyje buvo hospitalizuoti dar 27 COVID-19 pacientai, o 13 anksčiau susirgusių žmonių buvo išrašyti iš gydymo įstaigų.

Šiuo metu Latvijos ligoninėse gydomi 127 koronavirusu užsikrėtę žmonės, iš jų aštuonių būklė – sunki.

Sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė neseniai sakė, kad Latvijos ligoninėse yra iš viso 250 lovų COVID-19 pacientams gydyti. Jeigu hospitalizuojamų asmenų skaičius viršys turimų vietų skaičių, vyriausybės turės skubiai spręsti šį klausimą, pažymėjo ji.

Estijoje nustatyti 52 COVID-19 atvejai

Estijoje per praėjusią parą atlikus 1 335 pirminius testus buvo nustatyti 52 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, šeštadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Ankstesnę dieną šalyje fiksuoti 53 nauji COVID-19 atvejai.

Šeštadienį ryte šalies ligoninėse buvo gydomi 29 koronavirusu užsikrėtę pacientai, iš kurių trims buvo reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas. Keturi COVID-19 pacientai buvo išrašyti iš gydymo įstaigų.

Nuo protrūkio pradžios Estijoje nustatyta iš viso 4351 testais patvirtintas COVID-19 atvejis, 73 užsikrėtusieji mirė, 3 441 pasveiko.

Lenkijoje – 13,6 tūkst. naujų COVID-19 atvejų

Lenkijoje per pastarąją parą nustatyti 13 628 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat užfiksuotas per vieną dieną mirusių pacientų skaičius, epidemijai pareikalavus dar 179 žmonių gyvybių, šeštadienį sveikatos tarnybų informaciją citavo Lenkijos visuomeninis radijas.

Ankstesnę dieną Lenkijoje buvo patvirtinti 13 632 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai – didžiausias paros prieaugis nuo pandemijos pradžios,  nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Tarp naujausių epidemijos aukų 29 žmonių mirtis tiesiogiai siejama su COVID-19 komplikacijomis, o kiti 150 pacientų taip pat sirgo gretutinėmis ligomis, sakoma ministerijos „Twitter“ žinutėje.

Ankstesnis didžiausias koronavirusu užsikrėtusių pacientų paros mirštamumo rodiklis buvo nustatytas ketvirtadienį, kai buvo paskelbta apie 168 mirusius žmones.

Pasak pareigūnų, Lenkijoje nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 241 946 koronavirusinės infekcijos atvejai ir mirė 4 351 užsikrėtęs žmogus.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šeštadienį ryte šalies ligoninėse buvo gydomi 11 496 COVID-19 pacientai, iš kurių 911 buvo reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.

Iki šiol šalyje pasveiko 105 092 koronavirusine infekcija persirgę žmonės, iš jų 2 888 – per pastarąją parą, pridūrė ministerija.

„Visuotinis balsavimas gali būti surengtas tik ieškant sąlyčio taško, ramiai ir be visuomeninių grupių provokavimo. Neleisime žeminti nė vieno žmogaus orumo ar ko nors pulti. Koalicija vienareikšmiškai nepritaria neapykantos kurstymui. Norime surengti kampaniją sutelkdami dėmesį į argumentus,... vengdami įžeidinėjimo ir grasinamos retorikos bei elgesio“, – pareiškime nurodo Centro partijos, Konservatorių liaudies partijos ir „Tėvynės“ lyderiai.

Pareiškimą, priimtą dėl vidaus reikalų ministro Marto Helme homofobiškų komentarų kilus vyriausybės krizei, perskaitė Centro partijos pirmininkas premjeras Juri Ratas.

Praėjusią savaitę interviu „Deutsche Welle“ aiškindamas, kodėl Estijos vyriausybė ketina surengti referendumą, ar konstitucijoje turi būti įtvirtintas santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, apibrėžimą, M. Helme pareiškė, jog „valstybė negali išlikti be vaikų ir be moralės“.

Ministras sakė esąs „nedraugiškai“ nusiteikęs homoseksualų atžvilgiu ir patarė seksualinėms mažumoms „bėgti į Švediją“, „kur visi visi į jas žiūri mandagiau“.

Tokie jo komentarai išprovokavo daugelio politikų ir visuomenininkų nepasitenkinimą, taip pat sukėlė krizę pačioje valdančiojoje koalicijoje. J. Ratas sukritikavo M. Helme pareiškimus, o opozicijos lyderiai pareikalavo ministro atsistatydinimo.

Prezidentė Kersti Kaljulaid sekmadienį pareiškė, kad „tokių pažiūrų ministras nėra tinkamas Estijos Respublikos vyriausybei“. Jos teigimu, „Estijos žmonės nusipelnė geresnio“.

Daug politikų ir LGBT bendruomenės atstovų pareikalavo atsisakyti referendumo, kurio surengimas buvo įtrauktas į koalicijos sutartį formuojant vyriausybę.