„Pavasarį Talino miesto valdžia pasiūlė miesto tarybai, kad sostinėje gyvenantiems diplomatams kaip geros valios gestas būtų suteikta teisė nemokamai važiuoti viešuoju transportu. Siūlėme iš šio sąrašo išbraukti Rusijos ir Baltarusijos, kaip šalių, keliančių grėsmę Estijos saugumui, diplomatus“, – išplatintame pranešime spaudai sakė Reformų partijos frakcijos pirmininko pavaduotojas Kaupo Nolvakas (Kaupas Nolvakas).

Tačiau Estijos sostinės valdžios institucijos pasipriešino šiam pasiūlymui, argumentuodamos, kad jos neturi kompetencijos išskirti šalyje gyvenančius diplomatus.

„Pirmiausia mero pavaduotojas Svetas atvyko į tarybą ir melavo, kad nemokamas važiavimas autobusu Estijoje gyvenantiems diplomatams yra Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymas“, – nurodė K. Nolvakas.

„Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tai buvo netiesa. Dabar jie atsisako pritarti pasiūlymui, pagal kurį bent jau Rusijos ir Baltarusijos diplomatai negalėtų nemokamai važinėti autobusais, už kuriuos moka Talino mokesčių mokėtojai“, – pridūrė jis.

Anot jo, šio pasiūlymo atmetimas tik dar kartą parodė visuomenei, kokia kryptimi eina Talino mero Mihhailo Kolvarto (Michailo Kelverto) vadovaujama Centro partija.

Anot ministro, pastarosiomis savaitėmis Latvijos ir Baltarusijos pasienyje užfiksuotas didelis nelegalių sienos kirtimų skaičius.

„Baltarusija tikrina savo kaimyninių šalių pajėgumus, tai taip pat yra hibridinės atakos“, – ketvirtadienį per vyriausybės spaudos konferenciją sakė L. Laanemetsas.

Jis pažymėjo, kad padėtis Latvijos ir Baltarusijos pasienyje šiuo metu išlieka įtempta. Pirmadienį Latvijos pasieniečiai apgręžė 103, o antradienį – 70 neteisėtai sieną bandžiusių kirsti migrantų.

„Latviai kreipėsi į Estiją, prašydami pagalbos, ir mes nusprendėme pasiųsti Estijos pajėgas padėti Latvijos pasienyje. Policijos ir sienos apsaugos valdyba šiuo metu rengia 10–20 žmonių padalinį, globojamą ESTPOL-8, kuris padės latviams pirmiausia patruliuojant pasienyje, bet taip pat ir užtikrinant masinės kontrolės pajėgumus“, – nurodė L. Laanemetsas.

Anot jo, Estija yra pasirengusi padėti Latvijai tiek, kiek reikės.

Be to, į Latviją išvyko 17 Lietuvos pasieniečių, kur jie padės šios šalies kolegoms užtikrinti sienos su Baltarusija apsaugą.

Prieš dvejus metus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į Lenkiją, Latviją ir Lietuvą per Baltarusijos sieną pradėjo plūsti daugybė migrantų, siekiančių patekti į Europos Sąjungą.

Šalių valdžios institucijos mano, kad Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo bandymai išstumti migrantus per sieną yra hibridinio karo metodas.

Tokias sankcijas apibrėžia rugsėjo 8 dieną Europos Komisijos pateiktas išaiškinimas, pagal kurį į bloko teritoriją negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai.

Į Lietuvos teritoriją automobilių su rusiškais registracijos numeriais muitinė neįleidžia nuo pirmadienio, išskyrus tranzito į ar iš Kaliningrado atvejus.

Tuo tarpu Latvijoje draudimas asmenims su Rusijoje registruotomis transporto priemonėmis įvažiuoti į ES per Latvijos–Rusijos ir Latvijos–Baltarusijos pasienio kontrolės punktus įsigaliojo nuo antradienio 18 val., naujienų agentūrai LETA pranešė Valstybinė pajamų tarnyba.

„Sankcijomis Rusijai siekiama vieno tikslo – priversti valstybę agresorę atsitraukti prie savo sienų“, – sakė Estijos vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas (Lauris Lenemetsas).

„Kadangi Europos Komisija ką tik dar labiau patikslino galiojančias sankcijas, o Estija mano, kad būtina panaudoti visas priemones, kad padidintume agresijos kainą Rusijai, pasitarę su Latvijos ir Lietuvos valdžios institucijomis, nustatėme, kad kartu taikydami sankcijas, apribojimus padarysime veiksmingiausius“, – pridūrė jis.

Trečiadienį 10 val. įsigaliojęs draudimas į Estiją įvažiuoti transporto priemonėms su rusiškais numeriais taikomas neatsižvelgiant į automobilio savininko ar naudotojo buvimo Estijoje ar ES pagrindą. Jiems leidžiama iš Estijos išvažiuoti kertant išorinę arba ES vidaus sienas. Transporto priemonės naudotojas arba savininkas į Rusiją turi grįžti su transporto priemone arba kirsti sieną be jos.

„Vienintelis teisingas žingsnis“

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna) trečiadienį draudimą pavadino vieninteliu teisingu žingsniu.

„Džiaugiuosi, kad Vidaus reikalų ministerija ir Finansų ministerija jį greitai įgyvendino. Kaip jau sakiau vakar, Europos Komisijos atnaujintos gairės dėl automobilių su rusiškais numeriais visiškai atitinka Estijos užsienio politikos interesus, pozicijas ir sankcijų politiką“, – sakė jis.

Ministras teigė jau ketvirtadienį vyriausybėje iškelsiantis klausimą, ką daryti su čia jau esančiomis transporto priemonėmis su rusiškais numeriais. Netrukus jis dalyvaus nuotolinėje konferencijoje su kitų prie ES išorės sienos esančių valstybių narių atstovais ir aptars šį klausimą.

M. Tsahkna sakė, kad Estijai, kaip su Rusija besiribojančiai šaliai, svarbu tokius apribojimus įgyvendinti kartu su kaimynėmis.

„Džiaugiuosi, kad Latvija ir Lietuva jau priėmė panašų sprendimą. Jei apribojimai bus įgyvendinami kartu, jie bus veiksmingesni, o tai suteiks galimybę dar labiau padidinti agresijos kainą Rusijai“, – sakė jis.

Ministras pridūrė, kad negalime padėti valstybės agresorės piliečiams naudotis laisvės ir demokratijos teikiamais privalumais, kol Rusija tęsia genocidą Ukrainoje.

Rusijoje registruoti automobiliai nebus įleidžiami per sieną. Bus žiūrima ne į piliečio pasą, o į automobilio registracijos numerį.

Rusijoje registruotiems krovinių vežėjams – sunkvežimiams ir priekaboms – jau anksčiau uždrausta įvažiuoti į ES. Draudimas netaikomas Rusijoje įregistruotoms krovinių vežimo įmonėms, kurios gabena krovinius keliais tranzitu per Europos Sąjungą iš Kaliningrado srities į Rusiją ir atvirkščiai.

Draudimas Latvijoje ir Lietuvoje

Kalbant apie Latviją, asmenys su Rusijoje registruotomis transporto priemonėmis iš pasienio kontrolės punkto turės grįžti į Rusiją arba Baltarusiją.

Jei asmuo atsisako vykdyti muitinės nurodymus, įskaitant nurodymą grįžti į Rusiją arba Baltarusiją, muitinės pareigūnai bus įgalioti priimti sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Latvijos teisės aktuose už sankcijų nesilaikymą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl žmonės raginami susilaikyti nuo pakartotinių bandymų patekti į ES per įvairius sienos kirtimo punktus.

Šis draudimas įvažiuoti nebus taikomas transporto priemonėms, skirtoms ES ir valstybių narių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms, įskaitant delegacijas, ambasadas ir misijas.

Be to, grįžti iš Europos Sąjungos į Rusiją joje registruotais lengvaisiais automobiliais asmenims bus leidžiama, jei jie nebus deklaruoti kaip prekės ir bus naudojami tik kaip transporto priemonė.

Lietuvos muitinės departamentas taip pat pranešė, kad automobiliai su rusiškais registracijos numeriais nebus praleidžiami per Lietuvos pasienio kontrolės punktus.

„Rusijoje registruoti automobiliai nebus įleidžiami per sieną. Bus žiūrima ne į piliečio pasą, o į automobilio registracijos numerį“, – nurodė departamentas.

Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad vadovaujantis naujausiu EK išaiškinimu dėl taikomų sankcijų, už Rusijoje registruotų automobilių, patekusių į Lietuvą, konfiskavimą bus atsakinga Lietuvos muitinė.

„Taip, tos transporto priemonės, kurios yra registruotos Rusijoje, jos jeigu pateks į Lietuvą, turės būti konfiskuojamos ir tą kontrolę užtikrina ir užtikrins muitinė, nes tai yra jos funkcija ir tai bus muitinės darbas ir atsakomybė“, – antradienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas trečiadienį LRT radijui teigė, kad jeigu automobilių su rusiškais numeriais vairuotojai nepaklustų teisėtiems pareigūnų nurodymams, būtų pradėta administracinė teisena ir tie automobiliai būtų sulaikyti bei teismo sprendimu tikriausiai konfiskuoti.

Pasak jo, kol kas apie šį naują reglamentavimą dalis Rusijos piliečių nėra girdėję, todėl prognozuoja, kad bandymų vykti su automobiliais kas dieną bus vis mažiau.

D. Žvirono teigimu, Lietuva yra „vienu žingsniu priekyje“ lyginant su kitomis šalimis. Antradienį, pasak jo, buvo kalbamasi su Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos muitininkais.

Berlynas pridūrė, kad šios dvi Baltijos šalys taip pat pasirašė ketinimų dalyvauti Vokietijos „Europos dangaus skydo“ iniciatyvoje (ESSI) laišką. Iniciatyva buvo pradėta pernai, Rusijai pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą.

„Tai kol kas didžiausia investicija į gynybą per Estijos istoriją. Drauge su Latvija [skiriamas] beveik vienas milijardas jų kompanijai nėra kasdienis dalykas“, – reporteriams sakė estų gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras).

„Rusijos barbariškas karas Ukrainoje parodė, kad oro gynyba yra itin svarbi apsaugant ginkluotąsias pajėgas ir ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo atakų iš oro“, – sakoma jo pareiškime.

Pasirašymo ceremonija įvyko „Diehl“ centre Retenbache netoli Niurnbergo Vokietijos pietuose.

„Labai džiaugiuosi, kad mūsų partnerės Estija ir Latvija nusprendė įsigyti IRIS-T SLM. Tai, be jokios abejonės, sustiprins Europos oro gynybą“, – Retenbache sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).

„Šiandien pasirašytu ketinimų laišku šalių IRIS-T SLM įsigijimo pastangos patenka po mūsų iniciatyvos ESSI skėčiu. Tikrai tai vertinu“, – pridūrė jis, stovėdamas šalia kolegų iš Baltijos šalių.

Vokietijos vadovaujamame ESSI projekte dalyvauja 19 Europos valstybių, įskaitant Didžiąją Britaniją, Belgiją, Suomiją, Vengriją, Nyderlandus iš Švediją.

Pagal „Dangaus skydo“ sistemą bus bendrai perkamos trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemos, įskaitant vokiečių gaminamas IRIS-T, amerikiečių „Patriot“ ir JAV bei Izraelio „Arrow-3“.

Tačiau Prancūzija, Italija ir Lenkija neprisidėjo prie šio projekto. Paryžius vietoje jo propaguoja oro gynybos sistemą naudojant europiečių įrangą.

Ukrainos ministras pirmininkas padėkojo Estijai ir asmeniškai K. Kallas už paramą jo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija.

„Ministras pirmininkas Šmyhalis man sakė, kad kiekvienas ukrainietis žino, jog Estija yra didžiausia jų draugė“, – sakė K. Kallas.

Pasak premjerės, ukrainiečiai kiekvieną dieną mūšiuose rodo, kaip gerai moka panaudoti vakarietiškus ginklus savo naudai.

„Tuo pat metu svarbu, kad laisvasis pasaulis ir toliau teiktų Ukrainai pagalbą ginklais ir kad pažadėti ginklai greitai pasiektų mūšio lauką. Ypač svarbi oro gynyba ir šaudmenys“, – sakė K. Kallas.

Ji taip pat sakė, kad Ukrainos pergalė būtina taikai.

„Taika turi būti teisinga ir ilgalaikė. Jos pagrindas turi būti teritorinis vientisumas ir agresoriaus persekiojimas“, – pabrėžė K. Kallas.

Premjerai taip pat kalbėjo apie Ukrainos kelią į NATO ir Europos Sąjungą.

Ministras pirmininkas Šmyhalis man sakė, kad kiekvienas ukrainietis žino, jog Estija yra didžiausia jų draugė.

„Šią vasarą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime visi sąjungininkai sutarė, kad Ukrainos vieta yra NATO. Tik narystė NATO gali suteikti Ukrainai saugumo garantijas, užtikrinti pakankamą atgrasymą, kad būtų užkirstas kelias Rusijos agresijai ateityje, ir sustiprinti viso euroatlantinio regiono saugumą ir stabilumą. Estija ir toliau aktyviai remia Ukrainos narystę NATO“, – sakė K. Kallas.

Estija taip pat neseniai prisijungė prie Didžiojo septyneto (G-7) paramos Ukrainai deklaracijos. K. Kallas sakė, kad derybos dėl Ukrainos narystės ES, tikimasi, gali prasidėti jau šiais metais.

Premjerė taip pat pabrėžė, kad Estija ir toliau stengsis užtikrinti, kad visi agresijos nusikaltimus ir kitus tarptautinius nusikaltimus padarę asmenys būtų patraukti atsakomybėn ir kad šiuo tikslu būtų įsteigtas specialus tarptautinis tribunolas.

Premjerai taip pat kalbėjosi apie grūdų gabenimo Ukrainoje klausimus ir pasirengimą artėjančiai žiemai.

„Mes taip pat ieškome būdų, kaip Estija galėtų padėti Ukrainai tiekti savo derlių pasaulinei rinkai ir paremti šalies ekonomiką“, – sakė K. Kallas.

Tepalai iš senų padangų

Į Estijos Silamejės uostą laivas iš Švedijos Okseliosundo uosto atplukdė 1 670 tonų senų padangų drožlių. Po kurio laiko laivas iš Švedijos planuoja atplukdyti dar maždaug tokį pat kiekį padangų drožlių.

Jas Estijos energijos antrinė įmonė „Enefit Power“ planuoja naudoti naftos produktų gamyboje.

Išlydžius padangų drožles ir papildžius jas tam tikru kiekiu naftingųjų skalūnų, planuojama išgauti naujus naftos produktus, tarp jų ir skalūnų alyvą, skirta perdirbimui ir tepalų gamybai.

Estijos energetikos įmonė per artimiausius metus iš viso planuoja iš Švedijos atsigabenti iki 20 tūkst. tonų padangų drožlių.

Toks senų padangų perdirbimo būdas yra naujovė tiek Estijoje, tiek Vakarų Europoje. Jis atsirado „Enefit Power“ bendradarbiaujant su Talino technologijos universiteto Viru kolegijos naftingųjų skalūnų centro mokslininkais. Jie ištyrė ir bandymais pagrindė, kad iš padangų, jas išlydžius, galima gauti penkis kartus daugiau naftos nei iš naftingųjų skalūnų.

Žaliava: iš Švedijos į Estiją pradėtos gabenti senų padangų drožlės yra žaliava didžiulei ateities pramonei. „Err.ee“ nuotr.

Ko trūksta Klaipėdai?

Tai yra naujas pavyzdys, kaip Estijoje gali būti sėkmingai įgyvendinamos naujos energetinio pobūdžio idėjos.

Tokio mokslo ir verslo sąlyčio dažnai pasigendame Lietuvoje, o konkrečiai ir Klaipėdos uoste, kur pridėtinės vertės kūrimas yra ganėtinai žemo lygio arba jo beveik nėra.

Per pusantrų metų laikotarpį, kai Klaipėdos uostas neteko Baltarusijos importo ir eksporto, iš esmės nieko nepadaryta, kad kas nors juos pakeistų.

Tai, kad krovinių sumažėjimas Klaipėdos uoste nebuvo visiškai proporcingas Baltarusijos eksporto ir importo netektims, nėra koks nors išskirtinis uosto vadovų nuopelnas. Tiesiog rinka susiklostė taip, kad atsirado daugiau krovinių konteineriuose, kurie ir gelbėjo nuo dar ryškesnio krovos smukimo.

Kur yra kokie nors ypatingų naujovių siūlymai uoste, pridėtinės vertės kūrimo idėjos? Kol kas girdėjome apie vieną kiek ryškesnę – žaliųjų degalų (vandenilio) gamybą dabartinio Klaipėdos uosto teritorijoje. Ir ši idėja Klaipėdos uoste gali „užplaukti ant seklumos“, nes greičiausiai atsiras žmonių, kurie nenorės jos įgyvendinimo matyti uoste, nes prie jo per arti yra gyvenamieji namai.

Estija vėl stebina naujomis idėjomis, kokių nesulaukiame Lietuvoje ar Klaipėdoje.

Dar viena Klaipėdos uosto naujovė gali būti vėjo jėgainių terminalas buvusioje tarptautinėje jūrų perkėloje. Pažvelgus, kad aplinkui daug kas pradėjo statyti ar planuoja panašius terminalus, toks objektas Klaipėdoje greičiausiai neturės didelės pridėtinės vertės.

Didelis gamybos potencialas

Naftos produktų iš senų padangų gamyba Estijoje bus ypač ryškus projektas. Problema yra ne tiek naftos trūkumas, kiek senų padangų perteklius.

Netgi tokioje nedidelėje šalyje kaip Estija per metus susidaro apie 12 tūkst. tonų naudotų ir nebereikalingų padangų.

Apie Estijoje nereikalingų padangų panaudojimą pirmiausia mąstė ir „Enefit Power“. Ji susidūrė su problema, kad dabartinėmis sąlygomis neturi su kuo smulkinti senų padangų. Todėl ir buvo kreiptasi į Švedijos kompanijas, kad šios atvežtų jau susmulkintų padangų masę.

Pati „Enefit Power“ padangas planuotų smulkinti jau nuo 2024 m. trečiojo ketvirčio, kai naujoje gamykloje „Enefit 280“ bus įrengtas specialus padangų smulkintuvas. Planuojama išbandyti skalūnų alyvos gamybos technologiją naudojant ir susmulkintą plastiką.

„Enefit Power“ atstovai tikino, kad naftos produktų gamybos iš skalūnų ir padangų drožlių potencialas bus maždaug 20 kartų didesnis nei Estijoje susidarantis naudotų padangų kiekis.

Estija, atidariusi senų padangų perdirbimo į naftos produktus gamyklą, rengiasi nuo jų išvalyti ne tik savo šalį, bet ir nemažai Europos valstybių. Gali būti, kad Rusijos pasienyje esantis nedidelis Silamejės uostas taps vienu didžiausių Europos senų padangų arba jų drožlių eksporto uostų.

Jis pabrėžė, kad vienas iš prezidento ir vyriausybės narių uždavinių – išlaikyti Estijos vidaus stabilumą ir šalies vientisumą vidaus ir užsienio politikoje.

„Ekonominių sankcijų Rusijai, kuri Ukrainoje vykdo užkariavimo karą, įvedimas yra bendra Europos Sąjungos politika, kuria siekiama sulaikyti agresorių. Estija buvo viena iš sankcijų politikos varomųjų jėgų. Per pusantrų metų po 2022 metų vasario 24-osios daugelis verslo subjektų, įsitraukusių į verslą su Rusija, dėl moralinių priežasčių pasitraukė iš to verslo. Jie pasielgė teisingai, kad nebūtų siejami su valstybe agresore ir jos ekonomine kraujotaka“, – sakė Estijos prezidentas.

„Tačiau žinome, kad ne visi Europoje tai padarė. Taip pat ir Estijoje. Kai kalbama apie tam tikras įmones, tai kelia abejonių dėl Estijos valstybės patikimumo bendraujant su mūsų sąjungininkais. Premjerės Kajos Kallas šeimos nario su Rusija susijusi verslo veikla sukėlė daug klausimų žiniasklaidoje ir visuomenėje ir atkreipė dėmesį į vyriausybės vadovę bei vertybes, kuriomis Estija privalo vadovautis“, – kalbėjo A. Karis.

Praėjusią savaitę estų transliuotojas ERR skelbė, kad logistikos bendrovė „Stark Logistics“, kurios dalis priklauso Estijos premjerės sutuoktiniui Arvo Hallikui (Arvui Halikui), prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą toliau tiekė krovinius į Rusiją.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga įvedė precedento neturinčias sankcijas Maskvai, siekdamos apriboti Rusijos galimybes finansuoti jos karo veiksmus.

Bendrovė „Stark Logistics“ teigė turinti tik vieną Estijos klientą – bendrovę „Metaprint“, kuri šiuo metu uždarinėja savo gamyklą Rusijoje.

Ji teigė, kad „Stark Logistics“ vykdė pristatymus, siekdama padėti organizuoti gamyklos uždarymą.

Pasirodžius šiai informacijai, pasigirdo raginimų K. Kallas atsistatydinti.

Opozicinė Centro partija pareiškė, kad pradeda diskusijas dėl nepasitikėjimo K. Kallas, o kita opozicinė partija „Isamaa“ teigė, kad premjerė „neturi kitos išeities, kaip tik nedelsiant atsistatydinti“.

Keli Estijos laikraščiai penktadienį taip pat paragino ją atsistatydinti.

A. Karis pabrėžė, kad atsakyti į klausimus, kai jų kyla, ir tai daryti parlamento komitetuose, nepriklausomai nuo to, ar jiems vadovauja opozicijos, ar valdančiosios koalicijos atstovai, taip pat yra vyriausybės narių darbo dalis.

„Ir ypač tada, kai reikia aptarti sunkius ir nemalonius klausimus, kaip ir dera bei būtina normalioje parlamentinėje valstybėje, – teigė prezidentas. – Pasirinkimai, kurie šioje situacijoje palieka Rygikogą nuošalyje, sukurs precedentą ateičiai ir formuos Estijos demokratijos įvaizdį.“

„Estija yra parlamentinė valstybė, todėl visi turime gerbti žmonių išrinktą atstovaujamąją instituciją. Ministrė pirmininkė yra sakiusi visuomenei, kad neketina atsistatydinti. Tolesni premjerės žingsniai parodys, kiek rimta, jos nuomone, yra ši problema ir koks, jos manymu, yra teisingas sprendimas Estijos valstybei“, – sakė prezidentas.

A. Hallikas pareiškė parduosiąs „Stark Logistics“ akcijas. Kaip skelbta, jam priklausė 24,8 proc. šios bendrovės akcijų.

„Atsižvelgdamas į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, suprantu, kad mano verslo veikla, turimos akcijos ir darbas bendrovėje „Stark Logistics“, kuri teikė transporto paslaugas iš Estijos į Rusiją mūsų klientui „AS Metaprint“, sukėlė klausimų, kurie, nepaisant atsakymų, turės įtakos mano žmonos darbui“, – sakoma penktadienį paskelbtame A. Halliko pareiškime.

„Todėl šiandien su kitais „Stark Logistics“ akcininkais susitariau nedelsiant parduoti visas savo akcijas „Stark Logistics“, atsistatydinti iš bendrovės valdybos, nutraukti finansų direktoriaus sutartį, atsisakyti visų savo funkcijų ir pareigų bei perduoti jas kitiems darbuotojams“, – pridūrė jis.

Pati K. Kallas tvirtino, kad jos vyro logistikos bendrovė nevykdo verslo su Rusijos klientais.

„Mano vyro įmonė neturi klientų iš Rusijos Federacijos ir neorganizuoja jokio transporto Rusijoje. Kai tik prasidėjo šis karas, jie, kaip ir kiti verslininkai, nebeturi jokių reikalų su Rusijos klientais Rusijoje, šios sutartys buvo nutrauktos“, – praėjusią savaitę ERR sakė K. Kallas.

Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna) sakė, kad prisijungimas prie bendros G-7 deklaracijos patvirtintų, jog Estija palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės, ir toliau visokeriopai ją rems.

„Prisijungdama prie bendro pareiškimo Estija dar kartą patvirtins savo tvirtą paramą Ukrainai, kuri nenuilstamai kovoja už visos Europos saugumą, – pranešime spaudai teigė M. Tsahkna. – Esame pasirengę prisiimti ilgalaikius saugumo įsipareigojimus, kad padėtume Ukrainai apsiginti, užtikrintume jos laisvą ir demokratinę ateitį ir atgrasytume nuo būsimos Rusijos agresijos.“

Estijos pozicija remti Ukrainą stojimo į Europos Sąjungą ir NATO procese nesikeičia, be to, Estija ir toliau sieks, kad būtų įsteigtas tarptautinį mandatą turintis tribunolas, kuris patrauktų Rusijos vadovybę atsakomybėn už Ukrainoje vykdomus karo ir agresijos nusikaltimus.

Praėjusį mėnesį Vilniuje įvykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose G-7 šalys paskelbė bendrą paramos Ukrainai deklaraciją, kuria siekiama užtikrinti nuolatinę politinę, karinę, finansinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui pagal dvišalius Ukrainos ir partnerių susitarimus.

Išsamesnis įsipareigojimų, kuriuos turi prisiimti Estija, sąrašas bus sudarytas derybose su Ukraina, Estijai prisijungus prie bendros deklaracijos, atsižvelgiant į Talino galimybes ir Kyjivo poreikius.

Iki šiol prie G-7 bendros deklaracijos prisijungė 15 šalių: Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Čekija, Rumunija, Belgija, Nyderlandai, Airija, Portugalija, Ispanija, Graikija, Šiaurės Makedonija ir Latvija.

1976 metais įkurtas G-7 – tai grupė, vienijanti septynias didžiausias pasaulio pramonines demokratines valstybes: Jungtines Valstijas, Italiją, Japoniją, Kanadą, Prancūziją ir Vokietiją.

Estijos valstybinio gynybos investicijų centro (RKIK) Infrastruktūros skyriaus vadovė Kadi-Kai Kollo (Kadi-Kai Kolo) teigė, kad artimiausiais metais infrastruktūros projektai bus orientuoti į naujų pajėgumų kūrimą, sąjungininkų dalinių priėmimo didinimą bei įrangos, atsargų ir amunicijos saugojimą.

Pasak jos, daugiau dėmesio bus skiriama pietiniams ir vakariniams Estijos regionams, nes pastaraisiais metais daugiausia investicijų teko šiaurės rytuose esančiai Tapos karinei bazei.

Į šiaurės rytų regioną bus investuota 60 mln. eurų, šiaurinis regionas projektams gaus 33 mln. eurų, pietinei daliai skirta 125 mln. eurų, o vakarinei – 250 mln. eurų.

K.-K. Kollo pažymėjo, kad aiškus gynybos pajėgų vado generolo majoro Martino Heremo prioritetas yra atsargų įsigijimas, ir šiuo metu to aktyviai siekiama. Visgi neskelbiama, kur konkrečiai jos bus laikomos.

Estijos šiaurėje statomas NATO kibernetinės gynybos centro pastatas, o Taline esančioje karinių jūrų pajėgų bazėje projektuojamas gelbėjimo jūroje centro pastatas.

Tapoje įrenginėjama sąjungininkų kariams skirta priėmimo zona su įvairiomis jų apgyvendinimui ir pratyboms reikalingomis erdvėmis.

Plėtra vyksta ir šalies pietuose: Tartu statomas būstinės pastatas, RKIK netrukus paskelbs šio miesto profesinio rengimo ir krašto apsaugos pastatų statybos konkursus. Liepos pabaigoje buvo paskelbtas konkursas dėl Karo ir nelaimių medicinos centro statybos. Be to, RKIK pietiniame regione stato sandėlių kompleksus ir mokymo valdyti dronus centrą.

Kadangi gynybos pajėgos netrukus aprūpins 2-ąją pėstininkų brigadą šarvuočiais, pietuose būtina sukurti tinkamą infrastruktūrą, skirtą saugojimui ir mokymams, taip pat gyvenamąsias patalpas personalui.

Didžiausios investicijos, vertinant pagal apimtį, numatytos Amaryje, kur bus pastatyti trys naujos kareivinės, transporto priemonių techninės priežiūros ir pratybų pastatai, slėptuvės, valgykla, sandėliai ir vidutinio nuotolio oro gynybos infrastruktūra. Be to, planuojama rekonstruoti aerodromo kilimo ir tūpimo taką ir pastatyti radiolokacinį postą.

Įgyvendinami projektai apima naujos sąjungininkų priėmimo zonos statybą pietryčių Estijoje, ir jungiamojo kelio tarp Valgos kelio ir Semerpalu statybą.

Per kelerius ateinančius metus į Estiją bus atgabentos naujos ginkluotės sistemos, pavyzdžiui, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, priešlaivinės raketos ir daugkartinio raketų paleidimo įrenginiai HIMARS, todėl reikės papildomos infrastruktūros mokymams ir sandėliavimui.

„Manome, kad keblumų būti neturėtų, turiu omeny Valstybės gynimo tarybos posėdžio dalyvius, nes tiek iš Latvijos pusės politinės vadovybės, tiek Estijos, 2025 metų vasaris įvardinamas kaip data, kada tai būtų galima padaryti, dėl to nematome, kad galėtų būti kokios kliūtys“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

„Manome, kad nėra kliūčių to padaryti ir nereikės junginėti jokių alternatyvių scenarijų“, – pridūrė jis.

Pasak K. Budrio, raštiško sutarimo reikia siekiant užtikrinti tęstinumą ir fiksuoti neatgręžiamumą.

Manome, kad nėra kliūčių to padaryti ir nereikės junginėti jokių alternatyvių scenarijų.

VGT pirmadienį pavedė Vyriausybei artimiausiu metu sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos BRELL sistemos 2025 metų pradžioje.

Lietuva savo ruožtu siekė, kad sinchronizacija įvyktų dar anksčiau – 2024-aisiais, tačiau tam nepritarė Latvija su Estija, dėl to nuspręsta sinchronizuotis su Vakarų Europa metais vėliau.

Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės BNS sako, jog 2025-ųjų metų pradžia yra anksčiausia galima bei techniškai ir ekonomiškai tinkamiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa data.