Vasario mėnesį „Danske Bank“ po žinių apie įtariamą pinigų plovimą pranešė nutrauksiantis veiklą Baltijos šalyse ir Rusijoje ir sutelksiantis visą savo dėmesį Šiaurės Europos regionui. FSA vasarį pranešė, kad Estijoje šiam bankui bus uždrausta vykdyti veiklą.

„Kaip buvo nurodžiusi FSA, „Danske Bank“ Estijos filiale veikla yra nebevykdoma“, – pranešime teigė „Danske Bank“ tarybos pirmininkas Frederikas Bjornas. Taip pat pranešta, kad visi banko logotipai ir ženklai nuo Taline esančios banko būstinės per ateinančias keletą dienų bus nuimti.

Praeitais metais bankas informavo, kad 2007-2015-aisiais Estijos filiale buvo vykdomas pinigų plovimas, vertinamas milijardais eurų.

Trečdalis priešingai manančiųjų teigė, jog tai gali įvykti sulaukus tik 70 metų amžiaus, o 13 proc. apklausos dalyvių nurodė 66-69 metų amžių.

Pesimistiškiausias perspektyvas teikė jauni žmonės, vyrai ir rusakalbiai.

35 proc. iki 37 metų amžiaus respondentų teigė nesitikintys kad kada nors išeiti į pensiją, o taip manančiųjų dalis 37-60 metų amžiaus respondentų grupėje siekė 23 procentus.

„Tokius rezultatus galima vertinti įvairiai. Matyt, yra žmonių, kurie patys neplanuoja ar nenori išeiti į pensiją, tačiau didelė tikimybė, kad yra nemažai manančių, kad pensinis amžius ateityje bus padidintas tiek, kad jie jo paprasčiausiai nepasieks“, – sakė „Luminor Pensions Estonia“ vienas vadovų Martinas Rajasalu.

Ši sociologinė apklausa taip pat atskleidė itin stiprų Estijos gyventojų nepasitikėjimą dabartine pensijų sistema. Tik 7 proc. apklaustųjų teigė, jog ji yra teisinga, ir vos 3 proc. respondentų tvirtino esantys tikri, kad ji patenkins pensinio amžiaus finansinius poreikius.

Katastrofos aukų artimieji padėjo vainikus prie paminklo „Nutrūkusi linija“ Taline. Vėliau Estijos sostinės Šv. Jono bažnyčioje įvyks atminimo koncertas „Ten, kur kelias baigiasi, ten jis ir prasideda“. Memorialiniai renginiai vyksta ir kituose šalies miestuose.

Keltas „Estonia“ nuskendo naktį iš 1994 metų rugsėjo 27-osios į 28-ąją Baltijos jūroje, už 35 kilometrų į pietryčius nuo Suomijai priklausančios Utės salos. Laivas plaukė iš Talino į Stokholmą. Iš 989 jame buvusių žmonių žuvo 852. Tai buvo viena didžiausių XX amžiuje laivų katastrofų taikos metu.

Ankstų penktadienio rytą į Estiją išvyko 20 žmonių „Vyčio“ delegacija – 13 žaidėjų, treneriai ir kitas personalas. Šį kartą komandai dėl netikėtai užklupusio viruso padėti negalės Lukas Sendžikas.

Šeštadienį Lietuvos čempionų laukia rungtynės su Estijos „Cosmos“ ir „Narva United“ klubais, o sekmadienį teks varžytis su Latvijos RSU/BAO bei Rusijos „Agio“.

„Mūsų komandai tai puiki galimybė prieš artėjantį Čempionų lygos turnyrą išmėginti jėgas prieš pajėgius varžovus ir dar labiau pagerinti tarpusavio supratimą aikštelėje. Po ilgos kelionės žaidėjai turės galimybę atsikvėpti, o šeštadienį ir sekmadienį laukia po du mačus“, - kalbėjo klubo vadovas Darius Gurskis.

„Vyčio“ sudėtis Baltijos taurės turnyre: Justinas Zagurskas, Albertas Voskunovičius, Rafa, Harry Medino, Isaacas, Leandrinho, Deividas Reimaris, Benas Spietinis, Artūras Juchno, Vladas Derendiajevas, Igoris Garcia, Ernestas Macenis ir Armandas Indrašius.

Pasak jos, Estijos nuomonė su Rusija susijusiais klausimais turi tapti įdomi ir kitoms valstybėms. Apie tai K. Kaljulaid kalbėjo televizijoje ETV.

„Kur kas svarbiau, mano nuomone, yra ta aplinkybė, kad mums vertėtų likti viena iš šalių, kurios savarankiškai kalbasi su Rusija, ir su kuria kiti sąjungininkai bei partneriai aptaria bendradarbiavimo su rusais ir Rusija klausimus. Jei liksime šalimi, kuri pati visai nebendrauja su Rusija, tai ir liksime, kitų šalių akimis žiūrint, tokio vaidmens, kaip „nežinote, nesuprantate, paliekate mums šį sunkų bendravimo su rusais darbą“, – kai kurių Europos šalių pasirengimą gerinti santykius su Maskva komentavo K. Kaljulaid.

K. Kaljulaid teigimu, jos vizitas į Rusiją šiemet ir susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu sustiprino Estijos poziciją šiuo klausimu, skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

„Dabar manau, kad, kadangi aš ir pati įnešiau savo indėlį tam, kad suprastume, kas vyksta Rusijoje, ir ką ten mano žmonės, tai mano prieiga prie tokios informacijos sustiprėjo. Aš galiu išsakyti mūsų nuomonę – prancūzams ir kam tik norite – iš gerokai stipresnės pozicijos“, – teigė K. Kaljulaid.

Demonstrantai turėjo su savimi plakatų, ant kurių estų, anglų ir rusų kalbomis buvo užrašyta „Kova su fašizmu – mano kardio“ ir „Ne rasizmui, ne islamofobijai, ne neapykantai, ne smurtui“.

Protestą organizavo judėjimas „Taip laisvei, ne melui“, kuris susikūrė premjero Centro partijai kovą pradėjus derybas dėl koalicijos su konservatyviąja partija „Isamaa“ ir kraštutinių dešiniųjų politine jėga EKRE.

Euroskeptiška partija EKRE yra pagarsėjusi populistine retorika ir nusistatymu prieš migrantus.

„Tai buvo protestas prieš vyriausybėje esančią partiją, kuri nori sugriauti viską, kas buvo padaryta per pastaruosius 30 metų, pakeisti konstituciją ir paversti Estiją kraštutinių dešiniųjų šalimi“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas iš demonstracijos organizatorių Siimas Tuiskas (Symas Tuiskas).

Prieš protesto akciją jos organizatoriai išplatino pareiškimą, kuriame smerkiami vyriausybės nariai, „įžeidę ir besityčiojantys iš gydytojų, mokslininkų, aplinkosaugininkų, užsienio studentų ir mažumų“.

„Vienintelė grupė, gavusi naudos iš vyriausybės politikos, kol kas yra tie, kas mėgsta alkoholį“, – pridūrė jie, turėdami galvoje neseniai priimtą sprendimą sumažinti akcizą, taip siekiant paskatinti estus nebevažinėti į Latviją pirkti alkoholio.

Demonstracija vyko minint referendumo dėl Estijos stojimo į Europos Sąjungą metines.

Be to, keliolika žmonių Taline šeštadienį susirinko į atskirą demonstraciją, per kurią reikalavo, kad 1,3 mln. gyventojų turinti šalis paliktų ES.

Minimalus valandos darbo atlygis didės nuo 3,20 euro iki 3,44 euro.

Pagal Darbo įstatymą tokį susitarimą privalu vykdyti visoms šalyje veikiančioms įmonėms, o jo įsigaliojimui būtinas tik formalus vyriausybės pritarimas. Įstatymas draudžia pilno etato darbuotojams mokėti mažesnį už minimalų atlyginimą.

2017-aisiais Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos sutarė, jog MMA dydis bus nustatomas vadovaujantis dukart didesne šalies centrinio banko darbo našumo augimo prognoze, tačiau MMA negali didėti dukart sparčiau už ekonomikos realų augimą, negali būti mažesnis 40 proc. prognozuojamo vidutinio mėnesio atlyginimo.

Ekonomikos augimas gali būti neįvertinamas, jei vidutinis atlyginimas auga dukart sparčiau nei ekonomika arba ekonomika traukiasi ketvirtą metų ketvirtį iš eilės.

Nuo šių minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Estijoje didėjo 40 eurų iki 540 eurų.

Estija gali didžiuotis tiek didžiausiu minimaliu darbo užmokesčiu, tiek didžiausiu vidutiniu atlyginimu, tiek ir didžiausia vidutine senatvės pensija Baltijos valstybėse.

Kaip informavo parlamento spaudos tarnyba, per neeilinę sesiją už interpeliaciją premjerui balsavo 40 parlamentarų, prieš pasisakė 55 deputatai.

Iš viso posėdžių salėje buvo 96 iš 101 parlamento nario.   

Kad būtų pareikštas nepasitikėjimas, opozicija turėjo surinkti 51 balsą.

Iki balsavimo vyriausybės vadovas pusketvirtos valandos atsakinėjo į parlamentarų klausimus.

Estų užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) pavadino abiejų šalių tuomečių prezidentų pasiektą susitarimą dėl pajėgų išvedimo „reikšmingu diplomatiniu pasiekimu“.

Tokį pareiškimą jis padarė, tęsiantis diplomatiniam ginčui tarp Estijos ir Rusijos dėl planų rugsėjį surengti Maskvoje fejerverką per sovietų Raudonosios armijos įžengimo į Taliną 1944-aisiais metines.

U. Reinsalu liepą pareiškė, kad Talino okupacijos šventimas fejerverku, tarsi tai būtų džiugi proga, yra nepriimtinas, ir pridūrė, jog jubiliejinės iškilmės yra dar ciniškesnės turint omenyje tai, kad 2019-aisiais taip pat minimos 80-osios Molotovo–Ribbentropo (Ribentropo) pakto metinės.

Iš viso Maskvoje šiais ir kitais metais ketinama surengta 17 fejerverkų minint Sovietų Sąjungos ir Rytų Europos miestų išvadavimo iš nacistinės Vokietijos okupacijos 75-ąsias metines.

Baltijos šalyse Raudonosios armijos puolimas 1944–1945 metais, per kurį iš regiono buvo išstumtos nacių pajėgos, vertinamas prieštaringai, nes jis žymėjo atnaujintos Sovietų Sąjungos okupacijos pradžią.

Estija atgavo nepriklausomybę 1991 metais, kai Maskva kontroliavo šioje 1,3 mln. gyventojų turinčioje Baltijos šalyje apie 570 karinių objektų ir buvo dislokavusi ten maždaug 35 tūkst. karių. Šios pajėgos visiškai paliko Estiją 1994 metų rugpjūčio 31 dieną.

Maskva buvo aneksavusi Estiją 1940 metais. Neskaitant trumpos nacistinės Vokietijos įvykdytos okupacijos 1941–1944 metais, Estija buvo okupuota Sovietų Sąjungos iki 1991-ųjų. Toks pats likimas ištiko ir kitas Baltijos šalis – Lietuvą ir Latviją.

SSRS žlugo 1991 metų gruodžio mėnesį.

„Prokuratūra renka papildomą informaciją apie įvykius, šiandien aprašytus „Postimees“. Po to bus priimtas sprendimas, ar pradėti baudžiamąjį tyrimą“, – naujienų agentūrai BNS sakė Šiaurės rajono prokuratūros atstovas Kaarelas Kallasas (Karelas Kalasas).

Remiantis minėtu straipsniu, esama akivaizdžių įrodymų, kad Estijos mokslininkai sukčiavo, pateikdami Europos Komisijai suklastotus duomenis, o penkis mėnesius apie šią schemą žinojęs TTU rektorius Jaakas Aaviksoo (Jakas Aviksas) nesiėmė jokių veiksmų machinacijoms sustabdyti. Straipsnyje rašoma, kad apie šią schemą rektorius sužinojo ne vėliau kaip kovo viduryje, kai jam apie tai pranešė vienas doktorantas.

2016 metais šiam universitetui iš Europos Komisijos programos „Horizon“ buvo skirta 267 500 eurų. Lėšos buvo skirtos Ragnaro Nurkse (Ragnaro Nurksės) inovacijų ir valdymo institutui (RNI) už tarptautinio projekto „OpenGovIntelligence“ (OGI) įgyvendinimą. Be to, institutas taip pat sugebėjo įsisavinti paramą, skirtą Ekonomikos ir komunikacijų ministerijai.

„Postamees“ surinkta informacija rodo, kad mokslininkai šią schemą tarpusavyje vadino „kūrybiška buhalterija“. Darbuotojams buvo nurodyta bendraujant internetu jokiais būdais nevartoti žodžio „sukčiavimas“. Abejojusiems šios schemos teisėtumu, RNI vadovai aiškindavo, kad tai yra vienintelis būdas išsaugoti dabartinį darbuotojų skaičių ir išvengti etatų mažinimo.

Remiantis „Postimees“, universiteto padalinys apgaule pasisavino 100 tūkst. eurų, kurie buvo neteisėtai išmokėti jo darbuotojams.

Universiteto rektorius, pirmadienį dienraščio paklaustas apie kovą vykusį susitikimą ir veiksmus, kurių jis ketina imtis, iš pradžių atsisakė pripažinti, kad toks susitikimas iš viso kada nors įvyko. Po dviejų dienų J. Aaviksoo pakeitė savo nuomonę ir pareiškė, kad neigė susitikimo faktą, norėdamas išsaugoti informaciją nutekinusio asmens anonimiškumą. Universiteto vadovas taip pat pareiškė, kad jo užsakyto „Horizon 2020“ lėšų audito išvados jokių pažeidimų neatskleidė.

Pasak J. Aaviksoo, į jį kreipęsis asmuo turėjo pateikti tikslesnės informacijos ir įrodymų. Rektorius sakė net nežinojęs apie įtarimus, kad šio projekto koordinatoriai įtariami sukčiavimu.

Siekdamas patikrinti straipsnyje pateiktą informaciją ir kitas aplinkybes, susijusias su  ES finansuojamų projektų lėšų panaudojimu, J. Aaviksoo sudarė rektoriaus pavaduotojo vadovaujamą komitetą, turintį per savaitę patikti savo galutines išvadas.

Estijos švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad svarsto galimybę pradėti patikrinimą.