Etatų mažinimas

Darbuotojas gali būti atleidžiamas ir darbdavio iniciatyva. Viena iš galimų tokio atleidimo priežasčių – etatų mažinimas, kai darbuotojo funkcija tampa perteklinė. Darbdaviai tokiose situacijose privalo laikytis labai konkrečių Darbo kodekse nustatytų taisyklių: pagrįsti, kad tam tikra funkcija tikrai tapo perteklinė ir kad buvo tinkamai įvykdyta darbuotojų atranka, jeigu perteklinę funkciją atlieka keli darbuotojai. Juk jeigu įmonėje dirba penki tą pačią funkciją atliekantys žmonės ir dėl etatų mažinimo atleidžiami du, įvykus ginčui teks įrodyti, kad du etatai įmonėje iš tiesų tapo pertekliniai. Jeigu atleidus darbuotojus į tokias pačias arba labai panašias pareigas yra priimamas naujas darbuotojas, įrodyti, kad etatas buvo nereikalingas, bus labai sudėtinga.

Ginčo metu gali tekti įrodyti, kodėl būtent šis, o ne kitas tas pačias pareigas einantis žmogus buvo atleistas. Jeigu atleidimo priežastis – naikinama darbo vieta, vadinasi, darbuotojo kaltės nėra, atitinkamai, visi tą pačią poziciją užimantys darbuotojai – lygiaverčiai. Tad kaip darbdaviui išsirinkti, kuris darbuotojas turi būti atleistas? Darbdavys privalo atlikti darbuotojų atranką: Darbo kodeksas apibrėžia, kas turi pirmumo teisę būti paliktas darbe.

Situacija sudėtingesnė tampa tuomet, kai visi darbuotojai turi vienodas teises likti darbe. Tuomet darbdaviui teks pačiam, arba pasikonsultavus su darbo taryba, jeigu tokia yra, nustatyti papildomus kriterijus. Jeigu atrankos procesas neatliekamas, arba atliekamas netinkamai, darbuotojo atleidimas gali būti pripažintas neteisėtu. Tai gali įvykti net ir įrodžius, kad pats etatas buvo panaikintas pagrįstai.

Asmeninio archyvo nuotr.

Darbuotojo kaltė

Jeigu darbuotojas yra atleidžiamas dėl jo paties kaltės, tokio atleidimo procedūros irgi yra labai aiškiai aprašytos Darbo kodekse. Darbuotojo padarytas pažeidimas turi būti labai konkretus. Teiginiai, kad darbuotojas visada blogai dirba, nuolat pažeidinėja taisykles, nebus laikomi pažeidimu. Turi būti aiškiai įvardijamas atliktas arba neatliktas darbas, veiksmas, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas konkrečią dieną nepasirodė darbe ar užgauliojo kolegas.

Tačiau ir čia ne viskas taip paprasta. Darbuotojo pažeidimas turi būti proporcingas taikomai sankcijai. Jeigu darbuotojas į darbą pavėlavo kelias minutes, tai galime vadinti pažeidimu. Vis dėlto už tokį pažeidimą darbuotojas neturėtų būti atleistas. Tad kas gali būti laikoma rimtu pažeidimu? Nepasirodymas darbe visą dieną iš anksto nepranešus gali būti vienu iš pažeidimų pavyzdžių. Darbdaviams, norintiems išvengti darbo ginčo, siūlau iš anksto atsakyti į du klausimus: ar darbuotojo elgesys yra laikomas pažeidimu ir, jeigu taip, ar jis yra pakankamai rimtas ir nesuderinamas su tolesniu darbuotojo darbu toje darbovietėje?

Teismų praktika rodo, kad identiškas pažeidimas kartais gali būti laikomas rimtu, kartais – ne. Tai dažnai priklauso nuo paties darbuotojo reakcijos į pažeidimą, pasiaiškinimo. Jeigu darbuotojas kritiškai vertina savo pažeidimą, gailisi, žada taip nebesielgti, jo atleisti nerekomenduočiau. Tačiau jeigu darbuotojas tvirtina, kad jo elgesys buvo tinkamas, kaltina sukurtas taisykles, galima numanyti, kad jo elgesys nesikeis ir nėra kitos išeities, kaip tik su juo atsisveikinti.

Vertybiniai skirtumai

Darbuotojas gali būti atleistas ir darbdavio valia. Tai gali būti taikoma, jeigu darbuotojas nuolat elgiasi nepriimtinai, tačiau vieno šiurkštaus pažeidimo nepadaro. Toks atleidimas reiškia, kad darbuotojo elgesys neatitiko darbdavio vertybių ar keliamų elgesio standartų. Priežasčių gali būti įvairių: nemandagus elgesys, įtampos kėlimas, pesimizmo, neigiamo nusiteikimo demonstravimas. Žinoma, priežastys negali būti diskriminuojančioms: pavyzdžiui, negalima atleisti moteriškos lyties darbuotojos, nes darbdavys nusprendė, kad nuo šiol įmonėje turėtų dirbti tik vyrai.

Ieškodamas pigesnių būdų nutraukti darbo santykius, darbdavys gali sumokėti gerokai daugiau.

Darbuotojas gali dirbti puikiai, tačiau kurti blogą atmosferą darbe, būti nemandagus ir negatyvus. Tai gali priversti kitus kolegas jaustis blogai ir net išeiti iš darbo. Tokią situaciją pastebėjęs darbdavys gali atsisveikinti su darbuotoju. Bet toks atleidimas yra gana brangus: darbuotojui teks išmokėti mažiausiai šešių mėnesių vidutinį atlyginimą. Beje, šio pagrindo negalima taikyti jeigu atleidimas vyksta dėl etatų mažinimo, nepasiektų rezultatų.

Kaip ir kitose aptartose situacijose, procedūros yra kritiškai svarbios. Darbuotojas apie atleidimą turi būti įspėtas prieš tris darbo dienas, jam turi būti nurodytos ir aprašytos konkrečios atleidimo priežastys.

Susidūrus su poreikiu atleisti darbuotoją, patarčiau padaryti viską, kad to atleidimo išvengtumėte. Kartais atviras ir nuoširdus pokalbis su darbuotoju, pagalbos pasiūlymas gali situaciją išspręsti. Jeigu to padaryti nepavyksta, visada siūlau kalbėtis su darbuotoju toliau ir stengtis išsiskirti šalių sutarimu. Visada geriau išsaugoti teigiamą santykį su darbuotoju ir nesukelti jo pykčio. Jeigu darbuotojas visgi yra atleidžiamas, jam turi būti sumokėta protinga kompensacija. Ieškodamas pigesnių būdų nutraukti darbo santykius, darbdavys gali sumokėti gerokai daugiau.

Verslo leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ), cituodamas su klausimu susipažinusius šaltinius, pranešė, kad atleidimai gali apimti „daug tūkstančių“ „Meta“ darbuotojų ir kad atitinkamas pranešimas turėtų būti paskelbtas jau trečiadienį.

Rugsėjo 30-ąją „Meta“ įvairiose platformose turėjo apie 87 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje, įskaitant socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“, taip pat pranešimų platformą „Whatsapp“.

Pristatydamas nuviliančius „Meta“ trečiojo ketvirčio rezultatus, generalinis direktorius Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas) teigė, jog iki 2023 metų pabaigos įmonės darbuotojų skaičius nepadidės ir net gali šiek tiek sumažėti.

Kitos technologijų įmonės taip pat yra pranešusios apie ketinimus sustabdyti samdymą arba sumažinti darbuotojų skaičių, pramonei susiduriant su ekonominėmis problemomis.

Praėjusį ketvirtadienį Silicio slėnio įmonės „Stripe“ ir „Lyft“ paskelbė apie didelio masto atleidimus, o „Amazon“ pranešė sustabdysianti samdą savo įmonių biuruose.

„Twitter“, kurią ką tik įsigijo Elonas Muskas (Ilonas Maskas), praėjusią savaitę netikėtai pranešė apie pusės iš savo 7,5 tūkst. darbuotojų atleidimą.

Iš reklamos pajamų išsilaikančios platformos, tokios kaip „Facebook“ ir „Alphabet“ valdoma „Google“, susiduria su reklamos užsakymų mažėjimu, nes užsakovai pajuto infliacijos ir augančių palūkanų normų poveikį.

Trečiąjį ketvirtį „Meta“ pelnas sumažėjo iki 4,4 mlrd. JAV dolerių. Tai yra 52 proc. mažesnis skaičius nei pernai analogišku metu.

Investuotojai netruko sureaguoti į nuviliančius veiklos rezultatus – „Meta“ akcijų kaina per vieną dieną nukrito 25 procentais.

Bendrovės rinkos vertė per pastaruosius metus sumažėjo iki 600 mlrd. JAV dolerių.

Be su sumažėjusiais reklamos užsakymais susijusių problemų, investuotojai nerimauja dėl M. Zuckerbergo sprendimo skirti daug lėšų vadinamosios metavisatos plėtrai.

Ministras penktadienį pranešė pasirašęs įsakymą dėl departamento etatų mažinimo.

„Bus atsisakoma departamento brangiausių specialistų – naujos vadovybės patarėjų, kurių balandį atsirado net trys, vėliau buvo įsteigtas ištisas komunikacijos skyrius, kuris prilygsta ministerijos komunikacijos skyriui“, – penktadienį sakė S. Gentvilas.

Jis teigė iš AAD nesulaukęs atsakymo dėl išplėsto departamento vadovybės korpuso, bet teigė darąs prielaidą, kad darbuotojai į vadovaujančias pareigas priimami be konkurso.

„Tuo tarpu eiliniams inspektoriams skelbiami konkursai ir šiuo metu paskelbti virš 30 konkursų ir ten nerandama specialistų“, – teigė ministras.

Be to, pranešta, kad AAD veikla šiuo metu yra audituojama, taip pat vykdomi trys tarnybiniai patikrinimai – dėl nereagavimo į kai kuriuos „Vilniaus vandenų“ pažeidimus, AAD Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos vyriausiojo specialisto Donato Bagočiaus skundo dėl patiriamo spaudimo ir dėl į pareigas priimamų asmenų.

Bus atsisakoma departamento brangiausių specialistų – naujos vadovybės patarėjų, kurių balandį atsirado net trys.

AAD vadovė Olga Vėbrienė penktadienį valstybės vadovams išplatintame laiške sakė nerimaujanti dėl S. Gentvilo pasisakymų, kad tarnyba esanti per didelė.

„Turime 526 etatus, kasmet atliekame apie 12 tūkst. ūkio subjektų patikrinimų, 3 tūkst. gyvosios gamtos reidų, gauname daugiau nei 20 tūkst. iškvietimų“, – rašė O. Vėbrienė.

„Per penkerius metus pranešimų skaičius išaugo beveik dvigubai, o pareigūnų skaičius nekito. Šiomis pajėgomis netrukus imsime saugoti ir šiukšlinamus, kertamus miškus“, – pridūrė ji.

AAD patarėjų komanda išplėsta pernai balandį, kai priimtas patarėjas Jonas Malikėnas ir vyresnysis patarėjas Artūras Alekna. Anot tuometinės Aplinkos ministerijos vadovybės, jie pakviesti patarinėti teisiniais klausimais.

Tuo metu gruodį į patarėjus pakviestas buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kancleris Karolis Vaitkevičius.

Departamentas nurodo, kad jis atsakingas už komunikacijos ir įvaizdžio strategijas, veiklos viešinimo planus, informaciją apie departamento veiklą žiniasklaidai.

O. Vėbrienė AAD nuolatine vadove tapo rugpjūtį, ji pakeitė Valdą Laukį, kurio vadovaujamas departamentas sulaukė kritikos po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ taršos Kuršių mariose.

Tokiam prezidento Gitano Nausėdos teikimui antradienį po pateikimo pritarė Seimas. Už balsavo 80 parlamentarų, nė vienas nebuvo prieš ir trys susilaikė.

Toliau projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į plenarinių posėdžių salę jis turėtų grįžti gruodžio 17 dieną.

Siūlymą pateikusi prezidento patarėja Jūratė Šovienė teigė, kad 2014 – 2018 metais LAT reikšmingai mažėjo ir gautų, ir išnagrinėtų bylų skaičius. Priklausomai nuo bylų pobūdžio, šis mažėjimas sudarė nuo 20 iki 40 procentų.

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi reikšmingų neišnaudotų vidinių rezervų“, – tvirtino patarėja.

Anot jos, jau dabar nuo metų pradžios LAT yra laisvi du teisėjų etatai, o nuo kitų metų sausio 17 dienos atsilaisvins dar vienas. Būtent jų prezidentas ir siūlo atsisakyti.

J. Šovienė pabrėžė, kad teisėjų skaičių sumažinimas neturės neigiamos įtakos LAT darbui.

„Sutaupytos lėšos galėtų būti naudojamos didinat teisėjų skaičių kituose teismuose, kur yra akivaizdžiai neproporcingai dideli darbo krūviai, pavyzdžiui, didžiųjų miestų apylinkių teismuose ar administraciniuose teismuose“, – sakė ji.

Pagal Seimo nutarimo projektą, nuo gruodžio 15 dienos LAT sudarytų 33, o nuo kitų metų birželio 1 dienos – 32 teisėjai.

Šiuo metu nustatyta, kad šį teismą sudaro 35 teisėjai.

Pastarąjį kartą LAT teisėjų skaičius keistas 2012 metais, tuomet jis mažėjo nuo 37 iki šiuo metu esančių 35.

Šalies vadovo dekretu siūloma, kad nuo gruodžio 15 dienos LAT sudarytų 33, o nuo kitų metų birželio 1 dienos – 32 teisėjai. Šiuo metu nustatyta, kad šį teismą sudaro 35 teisėjai.

Mažinti teisėjų skaičių prezidentas siūlo atsižvelgdamas į laikinai LAT pirmininko pareigas einančios Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės siūlymą, pranešė Prezidentūra.

„Padidinti visuomenės pasitikėjimą teismais būtų sudėtinga neužtikrinus, kad jie dirbtų kuo efektyviau. Tai reiškia, kad teisėjų etatų skaičius teismuose turi būti optimalus ir atitikti tiems teismams tenkantį darbo krūvį“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Prezidento nuomone, sumažinus LAT teisėjų skaičių sutaupytos lėšos galėtų būti naudojamos didinant teisėjų skaičių kituose teismuose, kuriuose yra didesni darbo krūviai.

Tai reiškia, kad teisėjų etatų skaičius teismuose turi būti optimalus ir atitikti tiems teismams tenkantį darbo krūvį.

LAT pateikta statistinė informacija rodo, kad 2014–2018 metais 23–40 proc. sumažėjo šio teismo gautų ir priimtų skundų bei prašymų bei 25–40 proc. – išnagrinėtų visų rūšių bylų. Tuo pačiu metu išliko stabilus neišnagrinėtų visų rūšių bylų likutis metų pradžioje ir vidutinė visų rūšių bylų nagrinėjimo trukmė.

Prezidentūros teigimu, nustačius mažesnį LAT teisėjų skaičių, Lietuvos gyventojų skaičiui tektų panašus Aukščiausiojo teismo teisėjų skaičius kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių.

Paskutinį kartą LAT teisėjų skaičius buvo keičiamas 2012 metais, tuomet jis mažėjo nuo 37 iki šiuo metu esančių 35.

ESTT teigimu, šio sprendimo nuostatos taikomos tik tiems atvejams, kai atleidimas iš darbo ir nėštumas visai nesusiję, ir atmetė ieškinį moters, teigusios, kad jos nėštumas turėjo reikšti apsaugą nuo atleidimo iš darbo.

Byla buvo iškelta, kai Jessica Porras pareiškė ieškinį Ispanijos bankui „Bankia“, kuris buvo priverstas sumažinti savo personalo narių skaičių. Pagal ES teisę, darbdaviams įprastai draudžiama atleisti moteris iš darbo nuo jų nėštumo pradžios iki motinystės atostogų pabaigos, tačiau šios bylos atveju nurodyta išimtis - tokias moteris galima atleisti, kai įmonėje masiškai mažinami etatai.

Tačiau Teismas nurodė, kad darbdaviai privalo atleidžiamiems asmenims paaiškinti etatų mažinimo priežastis ir kokiais kriterijais jie vadovavosi spręsdami, kuriuos darbuotojus atleisti.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos rengtam projektui, kuriuo beveik 600 mažinamas pareigybių skaičius viešajame sektoriuje.

Pačioje Vidaus reikalų ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose mažinama daugiausiai etatų - 423.

„Ministerijoms buvo pavesta peržiūrėti pareigybes, kurios ilgiau nei vienerius metus jau yra laisvos, neužimtos. Ministerijų kanclerių susitikime priimtas bendras sprendimas dėl 600 pareigybių panaikinimo. Šios pareigybės ilgai buvo neužimtos, nes ministerijoms tie darbuotojai nėra būtini“, - sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Vėliau planuojama tolesnė viešojo sektoriaus pertvarka, o sektoriaus mažinimas gali paliesti realiai dirbančius žmones. Kartu bus peržiūrimos viešosios paslaugos, dalis jų skaitmenizuojama.

„Visa viešojo sektoriaus pertvarka skirta pasirengti 2019-iesiems. Tikimės, kad tada įsigalios naujasis Valstybės tarnybos įstatymas. Pertvarka mus turi atvesti prie geresnių ir greitesnių paslaugų gyventojams ir geresnių darbo sąlygų tarnautojams už tuos pačius pinigus“, - tikina E. Misiūnas.

Nuo dabartinės Vyriausybės darbo pradžios, pradėjus ruoštis viešojo sektoriaus pertvarkai ir nusprendus neįdarbinti naujų žmonių, pernai pirmą metų pusmetį valstybės tarnautojų skaičius jau sumažėjo daugiau nei puse tūkstančio.

Anot jo, šiuo metu konsultuojamasi su profesinėmis sąjungomis, tikimasi, kad pertvarka bus įvykdyta iki gegužės pabaigos – įspėjimai apie galimą atleidimą daliai darbuotojų turėtų būti dalijami jau sausį.

„Man atrodo, kad deramės gana nuosekliai: pateikėme struktūros projektą, profsąjunga pateikė savo siūlymus, į dalį jų atsižvelgėme, į dalį – ne, bendraujame toliau. Judame į priekį ir norėčiau, kad kitų metų gegužę viskas jau būtų pertvarkyta“, – BNS teigė L. Kukuraitis.

Anot jo, ministerijoje planuojama atsisakyti departamentų – jų šiuo metu yra devyni. Svarstoma, kad tai leistų sutrumpinti laiką, per kurį priimami svarbūs sprendimai, taip pat bus siekiama sumažinti vadovaujančių darbuotojų skaičių „skatinant asmeninę atsakomybę ir iniciatyvas“.

Pasak L. Kukuraičio, ministerijoje bus siekiama įtvirtinti „horizontalų-kompleksinį požiūrį“, numatoma optimizuoti žmogiškuosius išteklius ministerijoje šeimos, vaikų, jaunimo, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų bei pažeidžiamų grupių socialinės paramos, socialinės integracijos, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos formavimo srityse.

Atleidžiamiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, bus siūlomos kitos pareigos, kaip tai numato įstatymai.

Anot ministro, atsisakomų pareigybių skaičius galutinai paaiškės tik tuomet, kai bus atlikti visi reikalingi pasirengimo veiksmai, parengti pareigybių sąrašo pakeitimai. Anot jo, darbuotojai yra įspėti, kad bus atsisakoma iki 15 proc. pareigybių.

„Tačiau atsisakomų pareigybių skaičius tikrai nesieks 15 procentų“, – žadėjo ministras.

Per 130 ministerijos darbuotojų vienijančios profesinės sąjungos pirmininkas, Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas BNS sakė, kad šiuo metu profesinė sąjunga yra pateikusi pasiūlymus vadovybei ir laukia atsakymo – deryboms planuojama susėsti iki Kalėdų.

„Mums yra neaiškumai, kaip veiks šie vertikalūs ir horizontalūs funkcijų pasiskirstymai. Kol kas su vadovybe naujai dar nesėdome deryboms, planuojame tą daryti ne kitą, bet dar kitą savaitę“, – teigė jis.

Šiuo metu SADM dirba 246 tarnautojai ir darbuotojai pagal darbo sutartis.

Anot M. Bartuškos, įmonės administracijoje, kur yra daug nereikalingų vadovų, bus panaikinta apie 300 etatų - dalis etatų yra laisvų, todėl bus atleista mažiau žmonių. Dėl to, pasak M.Bartuškos, bus sutaupyta 9 mln. eurų kasmet.

„Administracijoje dirba per 1200 žmonių, planuojame atsisakyti ketvirtadalio etatų“, - spaudos konferencijoje teigė M. Bartuška.

Pasak jo, darbuotojai bus atleisti per šiuos metus.

„Tai bus laipsniškas procesas ,iki metų pabaigos, nes norime, kad procesas būtų įgyvendintas teisingai, laikantis Darbo kodekso, atliekant objektyvius vertinimus, kad nebūtų „myliu-nemyliu“, nebūtų diskriminuojama“, - teigė M. Bartuška.

Jis taip pat pranešė, kad įmonė peržiūrės visas funkcijas ir spręs, kurios reikalingos, o kurias galima įsigyti rinkoje. Pavyzdžiui, galvojama, ar atsisakyti „Gelsaugos“ arba Geležnkelių aplinkosaugos centro paslaugų, tačiau „sprendimai kol kas nepriimti“.

„Sprendžiame, kokiu būdu „Gelsaugą“ pertvarkyti, galbūt galima paslaugas pirkti rinkoje, reikia turėti aiškų įvertinimą, ypatingai dėl saugos dalykų. (...) Geležinkelių aplinkosaugos centrą vertiname, ar negalima to efektyviau pirkti iš rinkos“, - aiškino M.Bartuška.

Tačiau, pasak jo, kitas įmones siekiama stiprinti. Pavyzdžiui, norima, kad Geležinkelių tiesimo centras taptų konkurencingiausia regiono bendrove ir dalyvautų rangos konkursuose kaip lyderiaujanti įmonė, o ne subrangovė.

Anot jo, taip pat bus siekiama, kad Vilniaus lokomotyvų depas paslaugas teiktų ne tik „Lietuvos geležinkeliams“, bet ir kitoms regiono bendrovėms.

Geležinkelių vadovas taip pat teigė, kad būtų galima atsisakyti dalies bendrovės turto, jį parduodant arba išnuomojant.

„Turto valdymo centras turi tikrai daug turto, kuris tam tikrais atvejais yra perteklinis, tai turės išgryninti, tas kuris turtas nėra reikalingas, tai jo realizavimas rinkoje parduodant arba išnuomojant. (...) Pavyzdžiui, geležinkelių stočių dalį patalpų galbūt galima išnuomoti“, - teigė M. Bartuška.

Jo teigimu, dalį sprendimų dėl įmonių pertvarkos tikimasi priimti dar šiemet, tačiau jis neprognozavo, kiek dėl to bus sutaupoma lėšų.

„Šiai dienai gal per anksti žongliruoti skaičiais, kuomet bus baigti įvertinimai, pasidalinsime informacija“, - teigė geležinkelių vadovas.

Anot jo, neatmetama ateityje dalį kapitalo pritraukti per akcijų biržą: „Kalbėsime galbūt net listingavimo galimybę, kad pritrauktume papildomo kapitalo, kad įmonė būtų skaidri“.

„Lietuvos geležinkeliai“ planuoja, kad įgyvendinę pertvarką trečdaliu - nuo 125 dienų iki 85 dienų - sutrumpins pirkimų trukmę, naudos 50 proc. mažiau popierinių dokumentų, sieks nulinio nelaimingų atsitikimų rodiklio.

Keisis vedėjų pareigos

Apskaičiuota, kad pasikeitus įstatymams Klaipėdos savivaldybėje bus panaikinti 27 poskyriai ir 10 skyrių, kuriuose dirba mažiau nei 5 darbuotojai.

"Vien mano vadovaujamame skyriuje yra trys poskyriai. Kadangi jų, kaip struktūrinio vieneto, neliks, tai visi juose dirbantys žmonės taps pavaldūs man. Kas bus su poskyrių vedėjais, bus sprendžiama atskirai kiekvienu konkrečiu atveju", – dėstė Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė.

Spėjamas teorinis modelis toks – poskyrių vedėjai, netekę pareigų, taps arba vyriausiaisiais specialistais, arba patarėjais pagal pareigybes, kurias dabar užima.

Kai kam mažės alga

Jau dabar akivaizdu, jog šios permainos sukels ir tam tikrų keblumų.

Šiuo metu savivaldybės poskyrio vedėjas yra 13 kategorijos tarnautojas.

Vyriausiasis specialistas aukščiausiai gali būti 12 kategorijos. Taigi kai kuriems jų po permainų keisis algos dydis.

"Aišku, jei poskyrių vedėjai taps specialistais, jiems atlyginimai kažkiek mažės. Jei jie taps patarėjais, kurie gali būti 13 kategorijos, tada jų finansinė situacija nesikeis. Kitas dalykas – pagal Valstybės tarnybos įstatymo projektą skyrių galės sudaryti ne mažiau nei penki žmonės. Pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybėje yra 10 skyrių, kuriuose dirba mažiau nei 5 darbuotojai. Kai kuriuos skyrius turbūt teks jungti", – svarstė V.Venckutė-Palaitienė.

Kokio rezultato laukia?

Kokią naudą duos šios permainos, reikia klausti Vyriausybės.

Pagrindiniai Vidaus reikalų ministerijos, kuri ir rengia šias įstatymo pataisas, argumentai – skaidrumas ir veiklos efektyvumas.

Anot viešumo nepanorusio Klaipėdos savivaldybės atstovo, užuot rengę šias permainas, geriau skirtų savivaldybėms papildomai pinigų funkcijoms vykdyti ir paliktų diskreciją apsispręsti, ar jiems reikia 10 buhalterių su 300 eurų atlyginimu, ar penkių su 600 eurų alga.

"Tikiuosi, šios pertvarkos nebus labai radikalios. Tačiau nemažai žmonių palies, nes jiems keisis darbo pobūdis. Bus tam tikras skaičius nelaimingų, bet ar tai duos valstybės mastu kokį nors teigiamą rezultatą, nesu tikra. Vis dėlto nuo 2018 m. sausio 1 d. institucijos privalės pasikeisti struktūras", – teigė V.Venckutė-Palaitienė.