Už tokį nutarimo projektą antradienį balsavo 85 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.

Seimo sprendimu, Etninės kultūros globos taryboje dirbs: Rimantas Astrauskas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos teikimu; Nijolė Balčiūnienė – Lietuvos ramuvų sąjungos teikimu; Sandra Daugirdienė – Vilniaus etninės kultūros centro teikimu; Ona Drobelienė – Dzūkijos regioninės tarybos teikimu; Vilma Griškevičienė – Mažosios Lietuvos regioninės tarybos teikimu; Virginijus Jocys – Žemaitijos regioninės tarybos teikimu; Zigmas Kalesinskas – Suvalkijos regioninės tarybos teikimu; Vaida Kasparavičienė - Kauno tautinės kultūros centro teikimu; Virginijus Kašinskas – Lietuvių etninės kultūros draugijos teikimu; Angelė Kavaliauskienė – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos teikimu; Lina Leparskienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teikimu; Olijardas Lukoševičius – Lietuvos kraštotyros draugijos teikimu; Lina Petrošienė – Klaipėdos universiteto teikimu; Jonas Rudzinskas – Lietuvos tautodailininkų sąjungos teikimu; Dalia Senvaitytė – Vytauto Didžiojo universiteto teikimu; Loreta Sungailienė – Lietuvos nacionalinio kultūros centro teikimu, Žilvytis Šaknys – Lietuvos istorijos instituto teikimu; Gita Šapranauskaitė – Lietuvos liaudies buities muziejaus teikimu; Dalia Urbanavičienė – Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos teikimu; Skaidrė Urbonienė – Lietuvių katalikų mokslo akademijos teikimu; Jonas Vaiškūnas – Aukštaitijos regioninės tarybos teikimu.

Nutarimas įsigalios gruodžio 16 d.

Etninės kultūros globos taryba įkurta 2000 m. rugpjūčio 21 d. vadovaujantis Seimo priimtu Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu.

Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 21 narys. Į tarybą juos deleguoja su etninės kultūros globa ir plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje.

Seimui patvirtinus tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami tarybos pirmininko rinkimai.

Seimo pirmininkas teikia Seimui tvirtinti tarybos siūlomą kandidatą tarybos pirmininko pareigoms 4 metų kadencijai.

Šiuo metu Etninės kultūros globos tarybai vadovauja etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Urbanavičienė.

Tokiam nutarimo projektui, kurį antradienį pateikė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, po pateikimo pritarė 57 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 26 parlamentarai susilaikė. Projektas toliau bus svarstomas gruodžio 14 d.

Jeigu Seimas pritartų, Etninės kultūros globos taryboje dirbtų: Lina Leparskienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teikimu; Žilvytis Šaknys – Lietuvos istorijos instituto teikimu; Jonas Rudzinskas – Lietuvos tautodailininkų sąjungos teikimu; Virginijus Kašinskas – Lietuvių etninės kultūros draugijos teikimu; Olijardas Lukoševičius – Lietuvos kraštotyros draugijos teikimu; Nijolė Balčiūnienė – Lietuvos ramuvų sąjungos teikimu; Skaidrė Urbonienė – Lietuvių katalikų mokslo akademijos teikimu; Dalia Urbanavičienė – Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos teikimu; Rimantas Astrauskas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos teikimu; Lina Petrošienė – Klaipėdos universiteto teikimu; Angelė Kavaliauskienė – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos teikimu; Dalia Senvaitytė – Vytauto Didžiojo universiteto teikimu; Gita Šapranauskaitė – Lietuvos liaudies buities muziejaus teikimu; Loreta Sungailienė – Lietuvos nacionalinio kultūros centro teikimu; Sandra Daugirdienė – Vilniaus etninės kultūros centro teikimu; Vaida Kasparavičienė – Kauno tautinės kultūros centro teikimu; Jonas Vaiškūnas – Aukštaitijos regioninės tarybos teikimu; Ona Drobelienė – Dzūkijos regioninės tarybos teikimu; Zigmas Kalesinskas – Suvalkijos regioninės tarybos teikimu; Virginijus Jocys – Žemaitijos regioninės tarybos teikimu; Vilma Griškevičienė – Mažosios Lietuvos regioninės tarybos teikimu.

Etninės kultūros globos taryba įkurta 2000 m. rugpjūčio 21 d. vadovaujantis Seimo priimtu Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu.

Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 21 narys. Į tarybą juos deleguoja su etninės kultūros globa ir plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje.

Seimui patvirtinus tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami tarybos pirmininko rinkimai.

Seimo pirmininkas teikia Seimui tvirtinti tarybos siūlomą kandidatą tarybos pirmininko pareigoms 4 metų kadencijai.

Šiuo metu Etninės kultūros globos tarybai vadovauja etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Urbanavičienė.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) labai džiaugiasi iniciatyva valstybės atmintinus metus dedikuoti vienam iš Lietuvos etnografinių regionų ir siūlo artimiausiu metu skelbti ir kitų Lietuvos etnografinių regionų atmintinus metus.

Seimas jau yra pritaręs EKGT padalinio Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos šiemet pateiktam siūlymui 2022 metus paskelbti Sūduvos metais. Sūduvos metai paskelbti atsižvelgiant į tai, kad 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį Sūduvos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taigi 2022 m. bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis. Priimtame Seimo nutarime pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m.

Pastarosiomis dienomis Seimo atstovams pateiktas EKGT ir jos padalinio Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos siūlymas 2023-iuosius skelbti Aukštaitijos pagarsinimo metais. Šis siūlymas siejamas su pirmuoju ryškiu Aukštaičių žemės vardo pagarsinimu visai Europai 1323 metais. Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba 1323 m. spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu užrašė: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje...“ Šia sutartimi Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu mastu, o kartu pagarsinta Aukštaičių žemė, kadangi šią sutartį 1324 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino popiežius, reikalaudamas jos laikytis.

2023-iuosius taip pat siekiama paskelbti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio metais. Šia proga išskirtinis dėmesys tektų etnografinio Mažosios Lietuvos regiono kultūrai bei istorijai.

Dzūkijos (Dainavos) atmintini metai, EKGT ir Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos tarybos nuomone, galėtų būti paskelbti 2024-aisiais, siejant juos su svarbiomis iškilaus Dainavos rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo datomis.

Antradienį jo pateiktas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas po pateikimo parėmė 62 Seimo nariai, trys buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė. Į Seimo plenarinių posėdžių salę jos turėtų sugrįžti šių metų lapkričio 7 d.

„Kauno tautinės kultūros centro veikla yra labai reikšminga etninės kultūros praktinės plėtros ir ypač neformalaus etnokultūrinio ugdymo srityse. Kauno tautinės kultūros centras puikiai atstovautų Taryboje Kauno regionui, panašiai kaip Vilniui atstovauja Vilniaus etninės kultūros centras, jau esantis Taryboje“, – savo siūlymą argumentuoja R. Karbauskis.

Jeigu Seimas pritartų, Kauno tautinės kultūros centras Etninės kultūros globos taryboje pakeistų Lietuvos edukologijos universitetą (LEU), kuris yra prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto.

Kauno tautinės kultūros centro veikla yra labai reikšminga etninės kultūros praktinės plėtros ir ypač neformalaus etnokultūrinio ugdymo srityse.

Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad narius į Tarybą deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje.

Tai – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras. Savo atstovus į Etninės kultūros globos tarybą taip pat deleguoja 5 jos padaliniai Lietuvos etnografiniuose regionuose – regioninės etninės kultūros globos tarybos Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Suvalkijoje (Sūduvoje), Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje.

Už jos kandidatūrą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo keturi, susilaikė trys parlamentarai, pranešė Seimas.

Prisistatydama Seimo nariams D. Urbanavičienė pabrėžė, kad etninę kultūrą suvokia kaip gyvą, nuolat atsinaujinančią ir kintančią, kuri nėra vien muziejus ar praeities paveldas.

„Esu įsitikinusi, kad etninė kultūra puikiai sudera su šiuolaikiniu gyvenimu ir tai paprastai galbūt geriau suvokiame, kai kalbame apie Japoniją, kuri turi šiuolaikines technologijas ir kartu gerbia tradicijas, tačiau labai trūksta tokio požiūrio Lietuvoje“, – teigė naujoji Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė.

Pasak D. Urbanavičienės, etninė kultūra apima ne tik kultūrą, bet ir švietimą, mokslą, tradicinius amatus, kultūrinį turizmą, verslą, aplinkosaugą, ekologiją, regioninę politiką.

D. Urbanavičienė paskirta ketverių metų kadencijai.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigas jis yra ėjusi 2009–2013 metais.

D. Urbanavičienė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje yra įgijusi muzikologės specialybę, šioje aukštojoje mokykloje dirbo dėstytoja, mokslo darbuotoja. Pastaruoju metu ji yra Lietuvos edukologijos universiteto Šokio ir teatro katedros docentė.

D. Urbanavičienė užsiima moksline, ekspertine veikla.

Kartu Seimas atleido Virginijų Jocį iš Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai.

Etninės kultūros globos taryba įkurta 2000 metais. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, padeda užtikrinti etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą, skatinti etninės kultūros plėtrą.

Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 21 narys.

Ji turėtų pakeisti kadenciją baigiantį Virginijų Jocį.

Sprendimą dėl D. Urbanavičienės paskyrimo privalo priimti Seimas.

Ji Etninės kultūros globos tarybai jau yra vadovavusi 2009–2014 metais.

D. Urbanavičienė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje yra įgijusi muzikologės specialybę, šioje aukštojoje mokykloje dirbo dėstytoja, mokslo darbuotoja. Pastaruoju metu ji yra Lietuvos edukologijos universiteto Šokio ir teatro katedros docentė.

D. Urbanavičienė užsiima moksline, ekspertine veikla.

Etninės kultūros globos taryba įkurta 2000 metais. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, padeda užtikrinti etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą, skatinti etninės kultūros plėtrą.

Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 21 narys.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininku antradienį paskirtas Virginijus Jocys.

Už jo kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 97 Seimo nariai, prieš balsavo trys, dešimt susilaikė, du biuleteniai paskelbti negaliojantys.

Istorikas V.Jocys nuo 2001 metų dirba leidykloje „Versmė“ vyriausiuoju redaktoriumi sudarytoju. Jis taip pat yra dirbęs Lietuvos kultūros paveldo centre, Trakų istoriniame nacionaliniame parke, Paminklų restauravimo institute.

Etninės kultūros globos taryba – Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.

Tarybos pirmininką Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu iš Etninės kultūros globos tarybos narių ketveriems metams skiria ir atleidžia Seimas.