Iš daugiau kaip 22,5 tūkst. atrankoje dalyvavusių kandidatų, agentūra pasirinko Sophie Adenot (Sofi Adeno) iš Prancūzijos, Pablo Alvarezą Fernandezą (Pablą Alvaresą Fernandesą) iš Ispanijos, Rosemary Coogan (Rozmari Kugan) iš Didžiosios Britanijos, Raphaelį Liegeois  (Rafaelį Lježua) iš Belgijos ir Šveicarijai atstovaujantį Marco Sieberį (Marką Zyberį).

Paryžiuje surengtame ministrų tarybos posėdyje EKA taip pat paskelbė atrinkusi pirmąjį fizinę negalią turintį astronautą – Johnas McFallas (Džonas Makfolas) iš Didžiosios Britanijos prisijungs prie atskiros „parastronautų“ programos.

40 metų S. Adenot yra sraigtasparnių bandomųjų skrydžių pilotė, turinti maždaug 3 tūkst. valandų skrydžių patirtį.

31 metų R. Coogan yra įgijusi astronomijos daktaro laipsnį Sasekso universitete.

„Esu europietė, bet iš Jungtinės Karalystės“, – pareiškė ji per ceremoniją. Nors Didžioji Britanija pasitraukė iš Europos Sąjungos, ji tebėra EKA narė.

M. Sieberis iš Šveicarijos šios šalies specialiosiose pajėgose buvo apmokytas kaip oro desantininkas, o vėliau tapo sraigtasparnio gelbėtojų komandos gydytoju.

J. McFallas yra traumų ir ortopedijos specialistas, dirbantis Anglijos pietuose, nurodė EKA.

Būdamas 18-os, jis pateko į motociklo avariją, po kurios jam buvo amputuota koja. Vėliau jis atstovavo JK parolimpinėse sprinto varžybose.

Tarp šešių astronautų, atrinktų į ankstesnę, 2009 metų EKA astronautų klasę, buvo tik viena moteris – Samantha Cristoforetti (Samanta Kristoforeti) iš Italijos.

Pernai vasarą EKA skelbė, kad agentūros astronautų atrankoje dalyvauja ir 80 lietuvių, iš jų 62 vyrai ir 18 moterų.

EKA atstovai tuomet sakė, jog planuojama iki 2022-ųjų pabaigos atrinkti 4–6 reguliarius astronautus, iki 20-ies rezervinių astronautų bei vieną astronautą su negalia.

Kandidatai privalėjo būti iš valstybės, kuri yra EKA narė arba asocijuota narė, turėti STEM (biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų) mokslų magistro laipsnį bei mažiausiai trejų metų patirtį panašioje srityje.

Lietuva EKA asocijuota nare tapo 2021 metų pavasarį.

EKA jau anksčiau buvo sustabdžiusi ryšius dėl bendros misijos „ExoMars“, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Per šią misiją buvo planuojama į Raudonąją planetą rusiškomis raketomis nuskraidinti Europos marsaeigį „Rosalind Franklin“, skirtą ieškoti gyvybės pėdsakų.

ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris (Jozefas Ašbacheris) antradienį per „Twitter“ parašė, kad jo agentūra „oficialiai nutraukia“ ryšius su Rusija dėl „ExoMars“ ir jo nusileidimo platformos, kadangi tęsiasi karas ir Maskvai dėl jo taikomos sankcijos.

Tiesmukai kalbėti nevengiantis Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas piktai sureagavo į tokį žingsnį.

„Ar šis Europos kosmoso agentūros vadovas pagalvojo, kiek tūkstančių mokslininkų ir inžinierių Europoje ir Rusijoje darbo jis sužlugdė savo sprendimu? Ar jis pasirengęs atsakyti už bendros marsaeigių misijos sabotažą?“ – paskelbė D. Rogozinas platformoje „Telegram“.

„Aš savo ruožtu įsakau mūsų TKS įgulai nutraukti darbą su Europos manipuliatoriumi ERA“, – pridūrė jis.

Vos prieš kelis mėnesius sumontuotas ERA yra vienas iš trijų tokių įrenginių kosminėje stotyje, tačiau jis vienintelis gali pasiekti rusišką segmentą.

Panašus į skriestuvą 11 metrų ilgio robotas padeda perkelti krovinius TKS viduje ir išorėje, taip pat gali gabenti kosmonautus „kaip kranas su platforma“, rašoma ESA interneto svetainėje.

Dėl pandemijos „ExoMars“ paleidimas jau kartą buvo sustabdytas 2020 metais. Paskui, kovą dėl karo buvo atšauktas šių metų rugsėjį turėjęs įvykti startas.

Praėjusį mėnesį J. Aschbacheris pranešė, kad „intensyviai diskutuoja“ su JAV kosmoso agentūra NASA dėl marsaeigio nuskraidinimo į Raudonąją planetą. Jis pridūrė, jog yra „tikras, kad rasime gerą partnerystę“.

ESA nurodė, kad „nebetęs bendradarbiavimo“ dėl Rusijos misijų į Mėnulį „Luna-25“, „Luna-26“ ir „Luna-27“, nors ketino per jas išbandyti savo naujų technologijų ir įrangos.

Kovo pabaigoje ESA sustabdė bendradarbiavimą dėl plano „ExoMars“ nuleisti Raudonojoje planetoje marsaeigį, turėjusį daryti grunto gręžinius ir ieškoti potencialių gyvybės pėdsakų. Misija turėjo prasidėti rugsėjį.

„Kaip ir „ExoMars“ [atveju], Rusijos agresija prieš Ukrainą ir dėl to įvestos sankcijos reiškia esminį aplinkybių pasikeitimą, todėl ESA neįmanoma įgyvendinti planuoto bendradarbiavimo dėl Mėnulio [misijos]", – sakoma ESA pareiškime.

ESA planavo zonde „Luna-25“ įrengti navigacijos kamerą „Pilot-D“. Zondą ketinama paleisti šią vasarą.

ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris (Josefas Ašbacheris) spaudos konferencijoje sakė, kad kamera bus išmontuota ir per misiją nebus naudojama. Jis pridūrė, kad Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ apie tai jau informuota.

ESA ieško kitų galimybių ir partnerių šiai technologijai išbandyti, sakė jis ir pridūrė, kad kai kurių galimybių jau atsirado.

Alternatyvi misija „Pilot-D“ technologijai „jau įsigyjama iš vieno komercinio paslaugų teikėjo“, nurodė agentūra.

Įranga, įskaitant Mėnulio paviršiaus gręžimo prietaisą, iš pradžių numatyta misijai „Luna-27“, dabar bus panaudota per NASA vadovaujamą misiją.

Taip pat ieškoma naujų galimybių dėl „ExoMars“ komponentų, nurodė ESA.

Įsivaizduokite, jei Kristupas Kolumbas nebūtų turėjęs laivo nuplaukti į Ameriką, neseniai sakė Europos kosmoso agentūros vadovas, apgailestavęs, kad žemynas neturi laivo „tyrinėjimo ribai praplėsti“.

„Mes būsime Mėnulyje ir tikime, kad ten gyvensime. Naudosime Mėnulį kaip ekonomikos zoną. Tai nauja riba“, – praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame 14-ajame Europos kosmoso kongrese sakė ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris.

„Didysis klausimas, ar mes, europiečiai, norime tame dalyvauti, ar norime stebėti, kaip kiti vyksta į Mėnulį?“ – klausė jis.

NASA vykdo programą „Artemis“ ir ketina sugrįžti į Mėnulį iki 2025 m., o Kinija planuoja iki 2030 m. nusiųsti ten vieną iš savo taikonautų. Šiais metais Indija planuoja be įgulos vykdomą bandomąjį skrydį pagal savo „Gaganyaan“ programą, kad pasirengtų pilotuojamai misijai. Tuo tarpu Europoje net nekalbama apie pilotuojamus laivus, kliaujamasi JAV ir Rusijos erdvėlaiviais, kurie kasmet iškelia į orbitą daugiau nei 30 astronautų.

Privačios įmonės dabar tapo pagrindiniais šio sektoriaus žaidėjais, Elono Musko „SpaceX“ veža astronautus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Prancūzų astronautas Thomas Pesquet‘as, keliavęs į TKS ir iš jos su „SpaceX“ „Dragon“ kapsule, ragina Europą būti ambicingesnę dėl skrydžių su įgula.

Europos kosmoso įmonė „ArianeGroup“, priklausanti „Airbus“ ir prancūzų grupei „Safran“, teigia esanti pasirengusi sukurti daugkartinį dviejų pakopų paleidimo įrenginį, galintį gabenti astronautus. Prancūzijos kosmoso agentūros CNES prezidentas Philippe'as Baptiste'as sako, kad toks paleidimo įrenginys atvertų kelią Mėnulio ir Marso misijoms, tačiau, jo teigimu, Europos kosminės ambicijos tebėra politinis klausimas. Šis klausimas ypač svarbus artėjant Europos kosmoso viršūnių susitikimui Prancūzijos Tulūzos mieste vasario 16 dieną. Lapkritį vyks ESA ministrų susitikimas, kuriame bus nustatyti ateinančių metų prioritetai ir biudžetai.

Tik keleiviai

2021 m. ESA kosmoso tyrimų biudžetas siekė 735 mln. eurų (822 mln. dolerių) – vos 7 proc. NASA biudžeto. Tuo metu privataus sektoriaus finansavimas su kosmosu susijusiose įmonėse praėjusiais metais viršijo 10 milijardų dolerių – tai visų laikų rekordas. Investuotojai daugiau lėšų nukreipia į Mėnulio ir kitus projektus toliau nuo Žemės orbitos, teigia konsultacinė įmonė „McKinsey“. Neturėdama nuosavos transporto priemonės, ESA sieks užsitikrinti vietą europiečiui NASA Mėnulio misijoje, pasiūlydama sukurti nusileidimo Mėnulyje aparatą, sakė agentūros tyrimų strategijos vadovas Didier Schmittas.

Europai jau garantuotos trys viešnagės NASA „Gateway“ kosminėje stotyje, kuri su keliais Europos pastatytais moduliais skries Mėnulio orbita. Tačiau net ir NASA turi pasikliauti „SpaceX“ skrydžiais į TKS, nes JAV kosmoso agentūra dar tik kuria naują laivą, kuris pakeistų seniai uždarytą kosminių erdvėlaivių programą.

Vokiečių astronautas Alexanderas Gerstas perspėja, kad naudojant privačią įrangą jo kolegos gali neturėti visos prieigos prie duomenų. „Matau tai iš savo kolegų, kurie dabar treniravosi, pavyzdžiui, su „SpaceX“ „Dragon“, tai visiškai kitoks žaidimas. Jie nebėra lygiaverčiai partneriai, iš tikrųjų jie labiau panašūs į keleivius, – sakė jis. – Jiems nebeleidžiama prieiti prie visos informacijos, todėl tai yra žingsnis atgal“.

„Ekonominis pagrindimas“

Europa yra bandžiusi turėti savo pilotuojamą erdvėlaivį. Tačiau „Hermes“ programos buvo atsisakyta 1992 m., kai buvo vėluojama ir nepavyko pasiekti išlaidų ir įgyvendinimo tikslų. Vienoje įsikūrusio Europos kosmoso politikos instituto direktorius Jeanas Jacques'as Tortora teigė, kad argumentai už Europos kosmoso programą stokoja „ekonominio pagrindo“. „Iš esmės tai susiję su politiniais tikslais, ar Europa nori būti kosmoso galybė, ar ne“, – sakė J. J. Tortora.

Praėjusią savaitę Briuselyje vykusioje konferencijoje nė vienas iš ministrų lygio atstovų iš Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos, kurios kartu skyrė apie 60 proc. ESA biudžeto, neminėjo, kad Europos skrydis su įgula būtų prioritetas. Tačiau tai neatbaido ESA vadovo J. Aschbacherio – jis sakė „neprašąs sprendimo šiandien ar po trijų savaičių“.

„Mažai tikėtinu atveju, jei „Solar Orbiter“ tektų manevruoti, siekiant išvengti galimo susidūrimo, sprendimas būtų priimtas lapkričio 25 dieną, likus dviem dienoms iki priartėjimo prie Žemės. Manevras bus atliktas lapkričio 26 dieną, likus šešioms valandoms iki priartėjimo“, – sakoma EKA pranešime.

Nors susidūrimo rizika yra labai maža, pavojus vis tiek yra didesnis nei per kitų EKA aparatų priartėjimą prie Žemės, priduriama pranešime.

Pasak agentūros, jei bus nuspręsta atlikti minėtą manevrą, „Solar Orbiter“ bus priartintas prie Žemės atmosferos, kad dėl trinties sumažėtų jo greitis.

Paskui erdvėlaivis bus išvestas į elipsinę heliocentrinę orbitą, leisiančią jam ateityje priartėti prie Veneros.

Pakoregavus orbitą, aparatas priartės prie Saulės ir pirmą kartą istorijoje galės nufotografuoti mūsų sistemos centrinio šviesulio ašigalių sritis stačiu kampu.

Per didžiausią priartėjimą prie planetos zondas turėtų praskrieti 460 km aukštyje virš Šiaurės Afrikos ir Kanarų salų. Po valandos jis paliks pavojingiausią zoną ir tęs savo skrydį.

„Solar Orbiter“ misija prasidėjo pernai vasarį ir turėtų trukti apie septynerius metrus. „Solar Orbiter“ tyrimus atlieka nuo gegužės, tačiau pagrindinis misijos etapas prasideda tik šį mėnesį.

Planuojama, kad aparatas kelerius metus išbus netoli Saulės, tyrinėdamas jos paviršių ir poliarinius regionus.

Anksčiau ketvirtadienį Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ pranešė, kad JAV raketos „Falcon 9“ fragmentas pralėkė šalia Tarptautinės kosminės stoties (TKS) daugiau kaip 5 km atstumu ir nesukėlė jai jokių trukdžių.

Lapkričio 16-ąją Rusijos kariuomenė patvirtino orbitoje numušusi Sovietų Sąjungos laikų palydovą „Celina-D“.

„Tikrai sėkmingai išbandėme daug žadančią sistemą. Ji preciziškai pataikė į seną palydovą. Susidarę fragmentai nekelia grėsmės kosminei veiklai“, – tuomet patikino rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Anksčiau JAV pareiškė, kad Rusija lapkričio 15-ąją per priešpalydovinės raketos bandymą numušė kitą SSRS laikų palydovą – „Kosmos 1408“. Valstybės departamento teigimu, tuomet susiformavo kosminių nuolaužų, sukėlusių pavojų TKS.

Ateinantį dešimtmetį šiukšlės tikriausiai kels vis didesnį pavojų kosminei veiklai, spalį perspėjo Rusijos Kosmoso erdvės kontrolės sistemos vyriausiasis konstruktorius Vitalijus Goriučkinas.

„Atsižvelgiant į dabartinius vystymosi tempus, į paleidžiamų erdvėlaivių skaičių, manau, kad per ateinančius 10 metų labai tikėtina, jog padėtis taps labai artima kritinei arba taps kritine – nebent sugalvosime naujų metodų, kaip kontroliuoti ir užkirsti kelią tokioms situacijoms“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė V. Goriučkinas.

Pirmosios Merkurijaus Šiaurės pusrutulio nuotraukos buvo padarytos, kai aparatas skriejo už 2 420 km nuo planetos ir prie jos tebeartėjo. Šeštadienį 2 val. 34 min. Lietuvos laiku zondas pradėjo pirmąjį iš šešių planuojamų praskriejimų virš arčiausiai Saulės esančios planetos maždaug 200 km aukštyje, fotografuodamas jos paviršių ir rinkdamas kitokius mokslo duomenis.

Tikimasi, kad vėliau šeštadienį bus gauta daugiau nuotraukų, padarytų skriejant 200 metrų aukštyje. 2018 metais iš Žemės startavusio „BepiColombo“ kameros siunčia nespalvotus atvaizdus, kurių raiška – 1024 x 1024 pikseliai.

Gautose nuotraukose matyti stambūs krateriai, panašūs į esančius Mėnulyje.

Pasiekęs Merkurijų „BepiColombo“ turėtų paleisti du mažesnius zondus – „Bepi“ ir „Mio“ – nepriklausomai tirsiančius planetos paviršių ir magnetinį lauką. Zonduose sumontuota speciali šilumos izoliacijos danga, kad aparatai atlaikytų temperatūras, svyruojančias nuo 430 laipsnių Celsijaus saulėkaitoje iki minus 180 laipsnių  Merkurijaus šešėlyje.

Mokslininkai tikisi papildyti žinias, gautas per amerikiečių NASA zondo „Messenger“ ketverius metus trukusią misiją Merkurijaus orbitoje, pasibaigusią 2015-aisiais.

Šią planetą pirmasis aplankė NASA aparatas „Mariner 10“, 8-o dešimtmečio viduryje praskriejęs šalia šios planetos.

Merkurijus, tik truputį didesnis už mūsų Mėnulį, turi masyvų geležies branduolį, apie kurį mažai težinoma. Mokslininkai taip pat tikisi iš duomenų, surinktų per „BepiColombo“ misiją, daugiau sužinoti apie Saulės sistemos formavimąsi.

Iš viso EKA šiemet sulaukė beveik 22,6 tūkst. paraiškų – beveik triskart daugiau nei paskutinėje atrankoje 2008 metais.

„Tai istorinis įvykis, gauti tiek daug paraiškų nedideliam darbo vietų skaičiui. Tai rodo, jog konkurencija yra didelė“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė EKA vadovas Josefas Aschbacheris (Ašbacheris).

Paraiškas kandidatai galėjo teikti pustrečio mėnesio, iki birželio 18 dienos.

EKA kosminių skrydžių ir robotų tyrinėjimų direktorius Davidas Parkeris sako, kad terminas buvo pailgintas, kad paraiškas spėtų pateikti astronautai iš Lietuvos, gegužės pabaigoje tapusios naujausia asocijuota EKA nare.

„Lietuva gegužės pabaigoje tapo naujausia EKA asocijuota nare. Tai buvo viena priežasčių, kodėl mes kiek pailginome terminą, iki kurio kandidatai astronautai gali teikti paraiškas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Parkeris.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva turi išnaudoti augančio kosmoso sektoriaus potencialą.

„Tai, kad Lietuvos žmonės yra tarp kitų maždaug 22 tūkstančių pretendentų skristi į kosmosą, yra ir politinis, ir ekonominis šalies prestižas“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

„Turime išnaudoti sparčiai augantį pasaulinį kosmoso sektorių, kurio vertė pernai siekė 317 mlrd. eurų. Nereikėtų pamiršti, kad vienas čia investuotas euras duoda maždaug keturis eurus grąžos“, – pabrėžė ministrė.

Anot EKA atstovų, planuojama, kad iki 2022-ųjų pabaigos bus atrinkti 4–6 reguliarūs astronautai, iki 20-ies rezervinių astronautų bei vienas astronautas su negalia.

Kandidatai privalo būti iš valstybės, kuri yra EKA narė arba asocijuota narė, turėti STEM (biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų) mokslų magistro laipsnį bei mažiausiai trejų metų patirtį panašioje srityje.

Seimas asocijuotos narystės EKA sutartį gegužės pabaigoje ratifikavo skubos tvarka. Parlamentą greičiau ratifikuoti sutartį prašė atrankoje norėję dalyvauti Silvestras Moldovancevas, Andrius Jokubauskas ir Gediminas Pieviškis.

Tačiau S. Moldovancevas gegužę BNS sakė, kad dėl didelės konkurencijos lietuvių šansai nėra dideli.

Iki šiol lietuviai į kosmosą nebuvo pakilę. Tiesa, kosminėse misijose sovietmečiu yra dalyvavęs lietuvių kilmės astronautas Aleksejus Jelisejevas, o arčiausiai skrydžio į kosmosą buvo priartėjęs astronautas Rimantas Stankevičius, tačiau 1990 metais vyras žuvo.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad susitarimui su EKA įgyvendinti kasmet reikės skirti 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, tačiau tai šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžos.

Agentūros tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad per šią misiją visų pirma bus susitelkta į planetos paviršiaus reljefo, atmosferos, geologinės sudėties ir struktūros bei traukos lauko ypatumus. Dėl šios priežasties „EnVision“ bus aprūpintas įvairiais prietaisais, įskaitant radarus ir spektrometrus.

„Mūsų laukia nauja era tyrinėjant artimiausią, bet itin skirtingą mūsų kaimynę Saulės sistemoje“, – sakė ES mokslo programos direktorius Guentheris Hasingeris (Giunteris Hazingeris).

Anksčiau šį mėnesį JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) paskelbė planuojanti surengti dvi naujas Veneros tyrimų misijas ir išskyrusi kiekvienai iš jų po 500 mln. dolerių (410 mln. eurų). Planuojama, kad abi misijos bus pradėtos 2028–2030 metais ir kad per jas surinkti duomenys galbūt leis geriau suprasti, kodėl Venera, daugeliu atžvilgiu labai panaši į Žemę, tapo visiškai gyvybei netinkama planeta.

Už tai balsavo 114 parlamentarų, 16 jų susilaikė.

Susitarimas pasirašytas kovo 18 dieną Paryžiuje ir balandžio 28 dieną Vilniuje.

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, asocijuotos narės statusas leidžia dalyvauti įvairiose Europos kosmoso agentūros programose, kurias valstybė narė pasirenka savo nuožiūra, įvertinusi šalies kosmoso sektoriaus stiprybes.

„Tokia aplinkybė užtikrina, kad kasmet Lietuvos mokamas Europos kosmoso agentūrai (EKA) asocijuotos narystės mokestis bus naudojamas tikslingai stiprinant kosmoso sektorių didžiausią potencialą turinčiose srityse“, – rašoma dokumente.

„Be to, asocijuota narystė leidžia įgyvendinti Trečiųjų šalių programą, kurioje galės dalyvauti tik Lietuvos verslas ir mokslas, o tai atvers naujas galimybes stiprinti sritis, kurios kol kas yra išplėtotos nepakankamai. Narystė Europos kosmoso agentūroje taip pat suteiks galimybę verslui ir mokslui bendradarbiauti su didžiaisiais Europos sistemų integratoriais, kuriuos Europos kosmoso agentūra pasirenka plėtoti didelės apimties programas“, − teigiama jame.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad narystės mokestis Europos kosmoso agentūroje sieks 3 mln. eurų per metus, tačiau atneš ir grąžos.

Europos kosmoso agentūroje Lietuvai kasmet atneš 8,4 mln. eurų grąžą.

„Dabar mes mokame 1,4 mln. eurų. Yra apskaičiuota, kad projektus pagal Europos kosmoso agentūros programas vykdantys subjektai kuria didelę pridėtinę vertę ekonomikai. Pavyzdžiui, Europos kosmoso agentūros programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria papildomai nuo 3,5 iki 3,8 eurų, kitaip tariant, narystė Europos kosmoso agentūroje Lietuvai kasmet atneš 8,4 mln. eurų grąžą“, − Seimo pranešime teigė ministrė.

BNS praėjusią savaitę skelbė, kad Europos kosmoso agentūros organizuojamoje astronautų atrankoje siektų dalyvauti dešimtys lietuvių. Kai kurie iš jų anksčiau gegužę kreipėsi į Seimą prašydami „ratifikuoti asocijuotos narės sutartį šių metų pavasario sesijoje“, kad lietuviai turėtų galimybę dalyvauti astronautų atrankoje.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015-aisias prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS). Lietuva dalyvavo šešiuose EKA konkursuose, kuriuose finansavimą gavo 40 projektų.

„Visi lakūnai giliai širdyje turi svajonę pakilti į kosmosą ir save dar aukščiau realizuoti. Anksčiau patyliukais apie tai svajodavome, tačiau dabar, kai pamatėme, kad yra bent menkiausia proga, turime pabandyti“, – BNS sakė 29-erių keleivinių oro linijų pilotas Silvestras Moldovancevas.

Jis kartu su kolegomis Andriumi Jokubausku ir Gediminu Pieviškiu dar praėjusią savaitę kreipėsi į Seimą, prašydami „ratifikuoti asocijuotos narės sutartį šių metų pavasario sesijoje“. Anot jų, tai leistų lietuviams dalyvauti EKA astronautų atrankoje.

Paraiškos dalyvauti atrankoje priimamos iki šių metų gegužės, o susitarimą iki šiol planuota ratifikuoti rudens sesijoje. Tačiau šią savaitę Seimas persigalvojo ir sutartį ratifikuoti nusprendė skubos tvarka ateinančią savaitę.

Jaučiamas augantis susidomėjimas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas Justas Nugaras sako, kad šiuo metu sunku įvardinti tikslų galinčių ir norinčių EKA atrankoje dalyvauti lietuvių skaičių, tačiau pabrėžė, kad tokių žmonių tikrai yra.

„Sunku pasakyti, bet manau, kad kalbame apie dešimtis žmonių, tikrai ne vienetus. Jaučiame susidomėjimą, mums rašo absolventai, teiraujasi. Ypač tie, kurie baigė pilotavimo studijas, nes raketos valdymas yra panašus į orlaivio valdymą“, – kalbėjo J. Nugaras.

A. Gustaičio aviacijos instituto dekanas teigė, kad susidomėjimas kosmosu Lietuvoje nuosekliai auga.

„Lietuva vis labiau tampa kosmoso technologijų valstybe, atsiranda verslo įmonių, vis daugiau mokslininkų, studentų, kurie renkasi aviacijos mechanikos studijas ir paskui save specializuoja kosmoso inžinerijoje“, – kalbėjo J. Nugaras.

„Su įstojimu į Europos kosmoso agentūrą tas susidomėjimas tikrai augs“, – pridūrė jis.

Visi lakūnai giliai širdyje turi svajonę pakilti į kosmosą ir save dar aukščiau realizuoti. Anksčiau patyliukais apie tai svajodavome, tačiau dabar, kai pamatėme, kad yra bent menkiausia proga, turime pabandyti.

Galimybė tapti pirmuoju lietuviu kosmose

Agentūra paskutinį kartą astronautų atranką vykdė seniau nei prieš dešimtmetį – 2008 metais. Šiuo metu ketinama atrinkti keturis astronautus, du parastronautus ir dvidešimt rezervinių astronautų.

„Jei pagrindiniai atrinkti žmonės negalėtų dalyvauti misijose, tai būtų imami iš rezervo astronautai. Arba dalyvautų ateities misijose“, – kalbėjo S. Moldovancevas.

Anot jo, tokioje atrankoje kaskart siekia dalyvauti tūkstančiai norinčiųjų.

„Šansai dideli nėra. Papulti į gyvą atranką būtų tikrai malonu, tačiau norisi bent turėti galimybę išsiųsti CV“, – kalbėjo pilotas.

Iki šiol lietuviai į kosmosą nebuvo pakilę. Tiesa, kosminėse misijose sovietmečiu yra dalyvavęs lietuvių kilmės astronautas Aleksejus Jelisejevas, o arčiausiai skrydžio į kosmosą buvo priartėjęs astronautas Rimantas Stankevičius, tačiau 1990 metais vyras žuvo.

Ekonominis ir politinis prestižas

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015-aisias prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS). Lietuva dalyvavo šešiuose EKA konkursuose, kuriuose finansavimą gavo 40 projektų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, bendradarbiavimas su EKA leidžia padidinti valstybės konkurencingumą, skatinti inovacijas. Už galimybę dalyvauti Europos kosmoso agentūros veikloje Lietuva kasmet sumoka apie 1,3 mln. eurų.

Agentūros taryba kovo viduryje galutinai pritarė, kad Lietuva taptų asocijuota EKA nare, o balandžio pabaigoje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra.

Tačiau tam, kad Lietuva galutinai taptų EKA asocijuota nare, sutartį dar turi ratifikuoti parlamentas.

Kaip BNS teigė Lietuvos kosmoso biuro atstovė Eglė Elena Šataitė, prisijungimas prie šios agentūros yra įsitraukimas į „prestižinį Europos kosmoso pramonės klubą“.

EKA asocijuota nare pernai tapo Latvija.

„Tai yra politinio ir ekonominio prestižo klausimas. Ekonominio prestižo klausimas ta prasme, kad vienas investuotas euras duoda maždaug keturis eurus vertės“, – teigė Lietuvos kosmoso biuro atstovė.

„Narystė skatina verslą ir mokslą bendradarbiauti, teikti bendras paraiškas, kurti kosmoso technologijas, kurios paskui bus parduodamos į rinką ir, natūralu, neš ekonominę grąžą šaliai“, – pridūrė ji.

Susitarimui įgyvendinti kasmet reikės skirti 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. A. Armonaitė anksčiau yra teigusi, kad tai šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžos.

Be kita ko, per EKA programas atgal į Lietuvą grįš apie 80 proc. investuotų lėšų.