Ketvirtadienį apie 22 val. vietos laiku „Gare du Nord“ stotyje vyras bėgiais perėjo iš kito perono ir užlipo ant „Eurostar“ traukinio, pranešė šaltinis policijoje. Jis patyrė šoką ir maždaug po pusvalandžio mirė įvykio vietoje, pridūrė šaltinis.

Policija atpažino vyrą kaip migrantą ir pridūrė, kad apsaugos kameros užfiksavo, kaip jis kirto bėgius. Tačiau kūno būklė neleido tiksliau identifikuoti šį asmenį.

Paryžiaus prokurorai pranešė pradėję tyrimą, kuriam vadovaus „Gare du Nord“ pasienio policija. Iš šios stoties išvykstantys „Eurostar“ traukiniai jungia Paryžių su Belgijos ir Nyderlandų sostinėmis Briuseliu ir Amsterdamu, taip pat su Londonu per Lamanšo tunelį.

Praėjusią savaitę Paryžius ir Londonas pareiškė, kad stiprins pastangas užkirsti kelią neteisėtam migrantų srautui į Jungtinę Karalystę, dauguma mėgina mažais laiveliais perplaukti Lamanšo sąsiaurį.

Šeštadienį dėl didžiulio sutrikimo keliautojai, atvykę į Londono Šv. Pankracijaus stotį ir sužinojo, kad du užtvindyti tuneliai Pietų Anglijoje užblokavo greitojo geležinkelio liniją į žemyną.

Kai kurie kiti keliautojai liko įstrigę žemyninėje Europos dalyje.

Anksčiau geležinkelio liniją eksploatuojanti bendrovė „High Speed 1“ (HS1) įspėjo, kad tuneliuose esantis vandens kiekis yra beprecedentis ir jam išvalyti prireiks laiko.

Tačiau vėliau šeštadienį „Eurostar“ paskelbė, kad sekmadienį paslaugos bus teikiamos pagal tvarkaraštį, nes „dabar galima naudotis bent vienu tuneliu“.

„Galime patvirtinti, kad rytoj važiuosime pagal numatytą tvarkaraštį, – bendrovė paskelbė socialiniame tinkle „X“. – Mūsų stotys bus itin užimtos dėl šiandieninių sutrikimų.“

Nusivylę „Eurostar“ keleiviai anksčiau pasakojo apie savo nusivylimą, kadangi jų naujametiniai planai buvo sugriauti dėl atšauktų kelionių. Atšaukimai, skaičiuojama, paveikė virš 30 tūkst. žmonių.

„Eurostar“ teikia paslaugas iš Londono į Paryžių, Briuselį ir Amsterdamą.

Paslaugos buvo atšauktos po to, kai netoli Ebsflito tarptautinės stoties Kente įvyko potvynis.

Chaotiško eismo metai

Šeštadienio chaosas užbaigia metus, per kuriuos Jungtinės Karalystės „Eurostar“ klientų kelionės buvo nuolat sutrikdomos dėl streikų, audrų ir kitų problemų.

Balandį dėl didesnio nei tikėtasi keleivių skaičiaus ir oro sąlygų keliautojams į Prancūziją teko iki 16 valandų laukti Doveryje.

Tuometinė vidaus reikalų sekretorė Suella Braverman (Sjuela Braverman) neigė, kad vėlavimai buvo „Brexito“ pasekmė.

Rugpjūtį skrydžius į Jungtinę Karalystę ir iš jos sutrikdė techninis gedimas, turėjęs įtakos oro eismo valdymo sistemoms, o lapkritį dėl audros „Ciaran“ buvo atšauktos kelionės keltais ir skrydžiai.

Keliautojams įtakos turėjo ir daugiau nei metus trunkantys geležinkelio darbuotojų streikai dėl darbo užmokesčio ir sąlygų, kilus pragyvenimo išlaidų krizei.

Nors praėjusį mėnesį geležinkelių profsąjunga RMT pranešė, kad jos nariai balsavo už susitarimą dėl darbo užmokesčio, mašinistams atstovaujanti profsąjunga „Aslef“ dar nepasiekė sutarimo.

55,75 proc. „Eurostar“ akcijų turi Prancūzijos valstybinė kompanija „SNCF Voyageurs“.

Per COVID-19 pandemiją „Eurostar“ vos nebankrutavo, bet buvo išgelbėta akcininkams, įskaitant Prancūzijos vyriausybę, skyrus 290 mln. eurų finansinę pagalbą.

Prasidedant šventiniam įkarščiui, dėl tunelio operatoriaus „Getlink“ darbuotojų streiko buvo sustabdyti „Eurostar“ traukiniai, taip pat sunkvežimius ir lengvuosius automobilius gabenantys traukiniai.

„Eurostar“ pranešė, kad jos traukiniai atšaukiami iki atskiro pranešimo, tačiau nuo 14.45 val. Prancūzijos (15.45 val. Lietuvos) laiku jos interneto svetainėje vakariniai reisai vis dar buvo nurodyti kaip vykdomi.

Traukinių kelionės tarp Londono, Amsterdamo ir Briuselio taip pat buvo paveiktos.

„Getlink“ teigė, kad Prancūzijos „profesinės sąjungos atmetė vadovybės paskelbtą 1 tūkst. eurų premiją metų pabaigoje ir paragino surengti streiką, reikalaudamos ją patrigubinti“.

Paskelbus apie traukinių eismo atšaukimą, traukinių stotyse kilo sąmyšis, žmonės stengėsi telefonu pakeisti užsakymus.

„Dabar keliauju atgal, o prieš penkias minutes gavome elektroninį laišką, kad Eurotunelio darbuotojai streikuoja ir atrodo, kad šiandien negalėsime važiuoti traukiniu“, – sakė 45 metų Nickas (Nikas), kuris bandė grįžti į JK iš Prancūzijos šiaurėje esančio Lilio.

Jis teigė, kad gautas elektroninis laiškas jam suteikė mažai vilties, kad šiandien pavyks grįžti į Londoną.

„Jie mums pasakė, kad kadangi dabar gruodis, bus labai sunku gauti vietą dėl riboto jų skaičiaus“, – kalbėjo jis.

„Eurostar“ ragina keleivius vengti kelionių į Paryžių arba iš jo, kol darbininkai sutaisys antžeminę elektros tiekimo liniją Šiaurinėje stotyje.

Du „Eurostar“ traukinių reisai buvo atšaukti, o kiti gali vėluoti. Bendrovės „Thalys“, aptarnaujančios maršrutus į Briuselį ir Amsterdamą, tvarkaraštis taip pat sutriko. Vėluoja ir kai kurie vidaus reisų traukiniai.

Prancūzijos nacionalinė geležinkelių bendrovė „SNCF“ nurodė, kad gedimas turėtų būti sutaisytas iki penktadienio popietės.

Naujausi eismo sutrikimai paveikė Europą per intensyvių kelionių laikotarpį. Be to, itin didelių karščių banga trikdė Londono metropoliteno ir kitų geležinkelių linijų darbą.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, keleivių srautai sumažėjo 100 tūkstančių, ypač iš Jungtinių Valstijų ir Azijos. Tiesa, „Eurostar“ pastebi, kad bilietų pardavimai pastarosiomis savaitėmis prieš artėjantį  Europos futbolo čempionatą  Prancūzijoje smarkiai  šoktelėjo.

Ekspertai sako, jog prireiks dvylikos mėnesių, kad keleivių srautai grįžtų į įprastą lygį po išpuolių Belgijos ir Prancūzijos sostinėse.

Šeštadienio rytą po septynių valandų pertraukos buvo atnaujintas eismas Britaniją ir Prancūziją jungiančiu tuneliu po Lamanšu; eismą naktį teko nutraukti dėl migrantų, kurių net 113 įsiveržė į tunelio kompleksą Prancūzijos pusėje, pranešė tunelį eksploatuojanti bendrovė „Eurotunnel“.

Eismas atnaujintas rytą, pirmasis „Eurostar“ traukinys iš Anglijos į tunelį įvažiavo 8 val. 5 min. (9 val. 5 min. Lietuvos laiku), sakė naujienų agentūrai AFP „Eurotunnel“ atstovė Lilyje.

Pasak jos, visiškai eismas bus atkurtas palaipsniui.

Tunelis buvo uždarytas po vidurnakčio (1 val. 30 min. Lietuvos laiku), kai minia migrantų tiesiog šturmavo įvažiavimą į tunelį Kalė uostamiestyje.

Tūkstančiai pabėgėlių ir migrantų veržiasi per Prancūzijos šiaurinę pakrantę į Angliją, kur tikisi geresnio gyvenimo.

Apsaugos tarnybos pareigūnai ėmėsi veiksmų pažeidėjams iškrapštyti.

Pasak vienos pareigūnės, migrantams pavyko įveikti maždaug trečdalį tunelio, kurio ilgis yra apie 50 kilometrų. „Migrantai nukeliavo tuneliu gana toli – apie 15 kilometrų“, – sakė ji.

Kilus incidentui su pareigūnais, apie 10 žmonių, tarp jų septyni migrantai, patyrė lengvų sužeidimų.

Didžiosios Britanijos vyriausybė už 585,1 mln. svarų (apie 900 mln. JAV dolerių) pardavė turėtus 40 proc. geležinkelių susisiekimo tarp Londono ir Paryžiaus operatorės „Eurostar Group“ paprastųjų akcijų Didžiosios Britanijos ir Kanados konsorciumui.

Pasak finansų ministerijos, gauta suma „gerokai viršijo lūkesčius“.

„Eurostar“ akcijų paketą įsigijusį investuotojų konsorciumą sudaro „Caisse de depot et placement du Quebec“ (CDPQ) ir „Hermes Infrastructure“.

Be to, „Eurostar“ sutiko išpirkti iš Didžiosios Britanijos vyriausybės savo privilegijuotųjų akcijų už dar 172 mln. svarų.

CDPQ investuoja pagrindinėse pasaulio finansų rinkose, taip pat investuoja į nekilnojamąjį turtą ir atlieka tiesiogines investicijas. Fondas „Hermes Infrastructure“ priklauso grupei „Hermes Investment Management“ ir valdo maždaug 3 mlrd. svarų vertės klientų turtą.

Didžiausia „Eurostar“ akcininkė yra Prancūzijos valstybinė geležinkelių įmonė SNCF, valdanti 55 proc. „Eurostar“ akcijų. Likusius 5 proc. valdo Belgijos SNCB.
2014 metais „Eurostar“ keleivių srautas padidėjo 3 proc. iki rekordinių 10,4 mln. žmonių.

Įplaukos iš bilietų pardavimo paūgėjo 1 proc. iki 867 mln. svarų, o veiklos pelnas ūgtelėjo 2 proc. iki 55 mln. svarų.

Didžiosios Britanijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė sustiprinusi šalies sienų saugumą, įskaitant uostų ir jos sienos kontrolės postų Prancūzijos teritorijoje apsaugą, reaguodama į Paryžiuje įvykdytą kruviną ataką prieš satyrinio dienraščio „Charlie Hebdo“ biurą.

Premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) atstovė sakė, kad papildomos saugumo priemonės nėra pagrįstos kokiais nors konkrečiais žvalgybos duomenimis ir kad neplanuojama padidinti šalyje saugumo parengties lygio, kuris jau dabar yra antras aukščiausias.

„Prevenciškai sustiprinome sienų saugumą, – atstovė sakė žurnalistams. – Pavyzdžiui, uostuose žmonės susidurs su dažnesnėmis automobilių ir sunkvežimių patikromis; šiek tiek dažniau bus skenuojami kroviniai. Jie taip pat matys pastebimai padidėjusį (saugumo pareigūnų) buvimą.“

Premjero atstovė pridūrė, kad saugumo priemonės, be kita ko, bus sustiprintos Britanijos patikros postuose Prancūzijos Kalė uoste ir traukinių „Eurostar“ terminale Paryžiuje.
Pasak jos, Britanija taip pasiuntė į Prancūziją policijos kovos su terorizmu ekspertų.

Belgijos naujosios vyriausybės griežto taupymo politikos išprovokuotas streikas pirmadienį paralyžiavo viešąjį transportą ir sukėlė chaosą tarptautinių skrydžių bei traukinių reisų tvarkaraščiuose.

Briuselyje buvo sustabdyti visi metropoliteno traukiniai, autobusai ir tramvajai, taip pat nebekursavo greitieji traukiniai, važinėjantys į Prancūzijos, Nyderlandų ir Vokietijos miestus, nurodė pareigūnai.

Traukiniai „Eurostar“, kursuojantys tarp Briuselio ir Londono, taip pat buvo sustabdyti, tačiau tebeveikė maršrutas tarp Britanijos sostinės ir Prancūzijos šiaurinio Lilio miesto netoli sienos su Belgija.

Apie 267 išvykstantys skrydžiai (44 proc.) buvo atšaukti Briuselio tarptautiniame oro uoste – daugiausiai dėl bagažo tvarkytojų streiko, nurodė oro uosto atstovas.

Be to, pirmadienį jokie traukiniai nevažinėjo Briuselyje ir kaimyninėje flamandiškoje Brabanto bei prancūzakalbėje Valonų Brabanto provincijoje, informavo Belgijos geležinkelių bendrovė SNCB.

Valonų Brabante nekursavo jokie autobusai, tačiau Brabanto provincijoje dalis autobusų važinėjo.

Streikas sutrikdė ekonomikos veiklą, kai piketų dalyviai neleido darbininkams patekti į pramonės zonas. Taip pat buvo sutrikdytas mokyklų ir valstybės įstaigų darbas.

Šis streikas buvo naujausias per savaitinių trikdymo akcijų kampaniją, kurią vainikuos visuotinis streikas visoje šalyje gruodžio 15 dieną.

Šis judėjimas prasidėjo praeitą mėnesį, kai 100 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse Briuselyje, per kurias prasiveržus smurtui buvo sužeisti 112 policininkų.

Belgijos profsąjungos nesutinka su premjero Charles'o Michel'o (Šarlio Mišelio) centro dešiniosios koalicinės vyriausybės sprendimu atšaukti planus ateinančiais metais automatiškai padidinti atlyginimus dėl brangstančio pragyvenimo.

Jos taip pat atmeta apkarpymus viešajame sektoriuje ir planus padidinti išėjimo į pensiją amžių.

Prancūzijoje keleiviai trečiadienį susidūrė su transporto chaosu, kai geležinkelių darbuotojų profsąjungos paskelbė nacionalinį streiką, protestuodamos prieš siūlomas šio sektoriaus reformas, turinčias sumažinti jo didžiulius įsiskolinimus.

Parą truksiantis streikas prasidėjo antradienio vakarą, bet labiausiai jis bus jaučiamas trečiadienį, kai bus sustabdyti į kitas šalis važinėjantys traukiniai, nurodė valstybinė geležinkelių valdyba SNCF.

Per streiką važiuos tik kas antras arba kas trečias greitasis traukinys TGV, taip pat bus paveiktas susisiekimas priemiestiniais traukiniais, ypač judriame Paryžiaus regione.

Traukiniai „Eurostar“, važinėjantys į Londoną ir atgal, kursuos įprastu grafiku, taip pat kursuos trys ketvirtadaliai traukinių „Thalys“, vežančių į Briuselį ir Amsterdamą.

Streikas nepaveiks susisiekimo su Vokietija, bet bus sutrikdytas susisiekimas su Ispanija.

Valstybinė geležinkelių įmonė patarė atidėti keliones, jeigu tai įmanoma, o važiuojantiems automobiliais – atsižvelgti į galinčias susidaryti spūstis.

Antradienio vakarą eismas Paryžiaus gatvėmis jau buvo pastebimai intensyvesnis negu įprasta.

Susisiekimo ministras Fredericas Cuvillier (Frederikas Kiuviljė) antradienį sakė, kad geležinkelio sektoriaus įsiskolinimai šiuo metu yra didesni negu 40 mlrd. eurų (138 mlrd. litų) ir iki 2025 metų tikriausiai pasiektų 80 mlrd. eurų, jeigu nebūtų imtasi skubių priemonių juos mažinti.

Tačiau streiką paskelbusios profsąjungos teigia, kad planuojamos reformos nepadės suvaldyti skolų.

Transporto chaosą Prancūzijos sostinėje trečiadienį dar labiau didins taksi vairuotojų streikas, paskelbtas didžiosiose Europos sostinėse, įskaitant Paryžių, Londoną, Romą, Berlyną ir Milaną.

Taksistai protestuoja prieš esą nesąžiningą ir neteisėtą konkurenciją su išmaniųjų telefonų programėles naudojančiomis automobilių nuomos ir keleivių vežimo sistemomis, tokiomis kaip „Uber“, sukrėtusiomis taksi verslą ir smarkiai sumažinusiomis jų klientų bazę.

Kalifornijoje įsikūrusi „Uber“ kelia didžiausią apmaudą taksistams, tačiau ji tėra viena iš daugelio naujų, su išmaniųjų telefonų naudojimu susietų vežimo paslaugų, apeinančių griežtus suvaržymus, taikomus taksi licencijas išsipirkusiems vairuotojams.

Tokios netradicinės taksi paslaugų bendrovės Prancūzijoje šiuo metu naudoja apie 10 tūkst. automobilių ir motociklų.

Jų vairuotojai keleivius gali paimti tik pagal išankstinį iškvietimą, o ne laukti jų gatvėje. Tačiau svarbiausia, kad tokios bendrovės neturi išleisti apie 240 tūkst. eurų (829 tūkst. litų) licencijai, kurią privalo išsipirkti oficialių taksi savininkai.