Euro zonos paslaugų sektorius pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, išaugo 4,5 proc., visos Europos Sąjungos – 4,1 procento.

Sparčiausias augimas ES užfiksuotas Lietuvoje (19,5 proc.), Graikijoje (9,8 proc.), Danijoje (7,4 proc.), o stipriausias nuosmukis – Estijoje (5,1 proc.), Vengrijoje (4,8 proc.) ir Slovakijoje (4,7 proc.).

Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu), įvertinus sezoniškumą, ES paslaugų sektorius paaugo 0,1 proc., tuo tarpu vien tik euro zonos – susitraukė 0,1 procento.

Labiausiai per mėnesį išsiplėtė Lietuvos (4,9 proc.), Graikijos (4,5 proc.), Vokietijos (2,8 proc.), o labiausiai susitraukė Rumunijos (5,1 proc.), Latvijos (2,6 proc.), Estijos ir Liuksemburgo (po 2,1 proc.) paslaugų sektoriai.

Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,3 punkto, o per mėnesį mažėjo 0,3 punkto iki 7,4 proc. Darbo neturėjo 116 tūkst. žmonių, iš jų 17 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 3,6 punkto iki 16,6 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,9 proc. – 0,8 punkto daugiau nei prieš metus ir tiek pat, kiek prieš mėnesį, Estijoje – 7,7 proc., arba atitinkamai 2,6 ir 0,2 punkto daugiau.

ES nedarbas vasarį vidutiniškai siekė 6 proc. – tiek pat, kiek prieš metus bei sausio mėnesį. Euro zonoje jis siekė 6,5 proc. – 0,1 punkto mažiau nei pernai vasarį ir tiek pat, kiek sausį.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 13,2 mln. žmonių, Euro zonoje – 11,1 mln.

Lietuvoje infliacija siekė 1,1 procento. Mažesnė ji buvo Italijoje (0,8 proc.), Latvijoje ir Danijoje (po 0,6 proc.). Didžiausia infliacija buvo Rumunijoje (7,1 proc.), toliau rikiavosi Kroatija (4,8 proc.) ir Estija (4,4 procento).

Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,8 proc., o vien euro zonoje – 2,6 procento.

Per mėnesį kainos Lietuvoje augo 0,7 proc., Latvijoje ir Estijoje – po 0,1 procento. Visoje ES ir euro zonoje – po 0,6 procento.

Per metus nedarbas Lietuvoje augo 1 punktu, o per mėnesį – 0,7 punkto iki 7,7 procento. Darbo neturėjo 118 tūkst. žmonių, iš jų 17 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 3,9 punkto iki 16,6 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,9 proc. – 0,7 punkto daugiau nei prieš metus, bet 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje – 7 proc., arba atitinkamai 1,8 ir 0,1 punkto daugiau.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nekito. Euro zonoje jis siekė 6,4 proc. – atitinkamai 0,2 ir 0,1 punkto mažiau.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 13,1 mln. žmonių.

Lietuvoje infliacija siekė 1,1 proc., tokia pati ji buvo ir Latvijoje. Mažesnė infliacija buvo tik Italijoje ir Danijoje, kur siekė po 0,9 procento. Didžiausia infliacija buvo Rumunijoje (7,3 proc.), toliau rikiavosi Estija (5 proc.) ir Kroatija (4,8 proc.).

Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,1 proc., o vien euro zonoje – 2,8 procento.

Per mėnesį kainos Lietuvoje augo 0,1 proc., Latvijoje – 0,8 proc., o Estijoje – 1,3 procento. Visoje ES jos vidutiniškai mažėjo 0,2 proc., o euro zonoje – 0,4 procento.

Pramonės gamyba Lietuvoje per metus smuko 3,4 proc., o visoje ES – augo 1,2 proc. Latvijoje augimas siekė 1,7 proc., o Estijoje – smuko 2,5 proc.

Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė Lietuvoje smuko 1,5 proc., Latvijoje – augo 1,2 proc., o Estijoje – 5,3 proc. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 2,6 procento.

Lietuvoje infliacija siekė 1,6 proc. Didžiausia ji buvo Čekijoje (7,6 proc.), toliau rikiavosi Rumunija (7 proc.) ir Slovakija (6,6 proc.).

Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,4 proc., o vien euro zonoje – 2,9 procento.

Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 0,6 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Per metus – trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2022 metais – šis rodiklis Lietuvoje augo 0,1 punkto, per ketvirtį nepakito.

Latvijoje laisvų darbo vietų rodiklis liepą–rugsėjį siekė 2,8 proc., Estijoje – 2 procentus.

Daugiausia laisvų darbo vietų buvo Belgijoje (4,7 proc.) ir Nyderlanduose (4,5 proc.), mažiausiai – Rumunijoje ir Bulgarijoje (po 0,8 proc.).

Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį - sumažėjo0,4 punkto ir spalį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1,4 punkto iki 8,6 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 6,3 proc., arba 0,9 punkto daugiau prieš metus, bet 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Euro zonoje jis siekė 6,5 proc., arba 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 13 mln. žmonių.Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį - sumažėjo0,4 punkto ir spalį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1,4 punkto iki 8,6 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 6,3 proc., arba 0,9 punkto daugiau prieš metus, bet 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Euro zonoje jis siekė 6,5 proc., arba 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 13 mln. žmonių.

Lietuvoje infliacija siekė 3,1 proc. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (9,6 proc.), toliau rikiavosi Čekija (9,5 proc.) bei Rumunija (8,3 proc.).

Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,6 proc., o vien euro zonoje – 2,9 procento.