„Facebook“ produktų vadybos direktorius Robas Leathernas (Robas Ledernas) trečiadienį vakare paskelbė, kad socialinių tinklų milžinė laikinai paliks galioti rinkiminės reklamos draudimą, kol laukiama lapkričio 3 dienos rinkimų rezultato patvirtinimo.

„Laikinai pratęsiame virtinę priemonių, įvestų siekiant apsaugoti rinkimų procesą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė R. Leathernas.

„Visi, kas naudojasi „Facebook“ ir „Instagram“ Jungtinėse Valstijose, ir toliau matys mūsų žymas ant pranešimų, kad J. Bidenas yra prognozuojamas nugalėtojas", – pridūrė jis.

Remiantis pranešimais žiniasklaidoje, „Google“ taip pat pratęsė savo draudimus.

R. Leathernas pripažino, kad šis draudimas neleis skelbti reklamos, susijusios su antruoju rinkimų į Senatą turu Džordžijoje, nulemsiančioje, kuri partija kontroliuos Senatą.

„Žinome, kad žmonės yra nepatenkinti, kad mes iš karto neleidžiame reklamos antram rinkimų turui Džordžijoje ir kitur“, – sakė jis.

„Mūsų technologinės galimybės neleidžia per tokį trumpą laiką suteikti galimybę leisti skelbti valstijos arba reklamuotojo politines reklamas; be to, esame įsipareigoję politiniams reklamuotojams suteikti vienodą prieigą prie mūsų įrankių ir paslaugų“, – nurodė R. Leathernas.

Demokratų Senato rinkimų kampanijos komitetas pareiškė, kad dėl šio bendrovių žingsnio nukentės Džordžijos rinkėjai.

„Politinės reklamos draudimas @Facebook ir @Google labai kenkia pastangoms informuoti Džordžijos rinkėjus apie antrąjį rinkimų turą“, – sakoma komiteto pareiškime socialiniame tinkle „Twitter“.

„Šis reklamos draudimas yra rinkėjų teisių atėmimas, ir Džordžijai ateinančius du mėnesius privalo būti daroma išimtis“, – nurodoma jame.

Panašų pareiškimą paskelbė ir rinkimuose kandidatuojanti respublikonų senatorė Kelly Loeffler (Keli Lefler).

„Tęsdamos politinės reklamos draudimą per antrąjį rinkimų turą „Facebook“ ir „Google“ slopina žodžio laisvę. Jos siekia nutildyti konservatorius“, – parašė ji tviteryje.

Platforma, anksčiau paskelbusi, kad šis draudimas yra dalis priemonių kovai su dezinformacija, buvo pranešusi, jog draudimas galios bent savaitę, tačiau galės būti pratęstas.

„Nors daugybė šaltinių jau paskelbė (JAV) prezidento rinkimų nugalėtoją, mes vis tiek manome, kad svarbu mūsų platformoje padėti išvengti painiavos ar piktnaudžiavimo“, – teigiama įmonės laiške, kurį matė „Reuters“.

Bendrovės atstovas atsisakė komentuoti tokį sprendimą.

Kadangi socialiniuose tinkluose plinta melagingi pareiškimai apie rinkimų sąžiningumą, „Google“ valdanti bendrovė „Alphabet“, regis, taip pat neatšauks porinkiminio politinių reklamų draudimo.

Bendrovė, anksčiau teigusi, kad draudimas galios bent savaitę po rinkimų apylinkių uždarymo lapkričio 3 dieną, atsisakė atsakyti į klausimą, kuomet draudimas bus atšauktas.

Viena „Google“ atstovė anksčiau buvo sakiusi, kad bendrovė draudimą panaikins atsižvelgusi į tokius veiksnius, kaip balsų suskaičiavimui reikalingą laiką ir faktą, ar kilo politinių neramumų.

Kompanija žada drauge su kitomis socialinėmis platformomis stabdyti dezinformaciją apie rinkimus, įskaitant pirmalaikius pergalės paskelbimus, kad nepasikartotų 2016 metų pastangos manipuliuoti.

„Mūsų rinkimų operacijų centras toliau realiu laiku stebės virtinę dalykų, įskaitant pranešimus apie rinkėjų slopinimo turinį“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame „Facebook“ pareiškime.

„Jei matysime bandymus slopinti dalyvavimą, bauginti rinkėjus ar tai organizuoti, šis turinys bus pašalintas“, – sakoma pareiškime.

„Facebook“ nurodė, kad jo rinkimų centras taip pat stebi kitus dalykus, tokius kaip prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkų veiksmai siekiant apsupti demokratų kandidato Joe Bideno (Džo Baideno) kampanijos autobusus.

„Atidžiai stebime ir šalinsime turinį, kuriuo raginama koordinuotai pakenkti ar trukdyti bet kurių žmonių galimybėms balsuoti“, – pabrėžė „Facebook“.

Atidžiai stebime ir šalinsime turinį, kuriuo raginama koordinuotai pakenkti ar trukdyti bet kurių žmonių galimybėms balsuoti.

Kompanija pakartojo, kad skelbs įspėjančius prierašus prie bet kokių įrašų, kuriais bus siekiama pernelyg anksti paskelbti pergalę rinkimuose.

„Jei kuris nors kandidatas į prezidentus ar partija paskelbs pirmalaikę pergalę, mes pridėsime konkretesnės informacijos prierašuose prie kandidatų įrašų, pridėsime konkretesnės informacijos... įspėjimuose ir toliau rodysime naujausius rezultatus savo Balsavimo informacijos centre“, – nurodė socialinės žiniasklaidos milžinė.

Tuo metu „Twitter“ dėl klaidinančios informacijos skleidimo pridėjo įspėjimą prie vėlai pirmadienį paskelbto D. Trumpo įrašo, kuriame buvo sakoma, kad lėtas balsų skaičiavimas rinkimams svarbioje Pensilvanijos valstijoje galėtų nulemti „paplitusį ir nevaldomą sukčiavimą“.

„Tai taip pat skatins smurtą gatvėse. Reikia kažką daryti!“ – rašė D. Trumpas.

Ir „Facebook“, ir „Twitter“ ėmėsi daug žingsnių melagingos ir klaidinančios rinkimų informacijos srautui stabdyti, bet įgyvendindamos savo politiką susidūrė su gedimais ir spragomis.

Interneto milžinei „Google“ priklausanti vaizdo įrašų transliavimo platforma „YouTube“ taip pat siekė riboti dalijimąsi vaizdo įrašais su dezinformacija apie rinkimus.

„Facebook“ pajamos šį ketvirtį augo iki 21,2 mlrd. dolerių, nes bendrovei ir toliau buvo palankios sąlygos augti tuo metu, kai žmonės visame pasaulyje naudojosi socialiniais tinklais, kad bendrautų nuotoliniu būdu per pandemiją.

„Ketvirtis buvo geras, nes žmonės ir verslai naudojasi mūsų paslaugomis, kad būtų susijungę ir kurtų ekonomines galimybes šiuo sunkiu metu“, – teigė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.

„Twitter“ pajamos šį ketvirtį augo 14 proc. iki 936 mln. dolerių.

Tuo tarpu „Twitter“ paskelbė, kad socialinio tinklo vartotojų skaičius, palyginti su antruoju metų ketvirčiu, augo tik 1 mln. iki 187 mln. Tai nuvylė analitikus, kurie prognozavo augimą iki 196 mln. vartotojų.

Vis dėlto, „Twitter“ vadovas Jackas Dorsey'is tvirtino, kad socialinio tinklo vartotojų skaičius per metus didėjo 42 mln.

„Per pastaruosius metus aktyvių vartotojų skaičius augo 42 mln., nes žmonės visame pasaulyje prisijungė prie „Twitter“, kad atrastų informacijos tam tikromis temomis, kurios jiems labiausiai rūpi“, – sakė „Twitter“ generalinis direktorius J. Dorsey'is.

Be to, įspėjimai buvo paskelbti dėl 150 mln. internete paviešintos melagingos informacijos atvejų, Prancūzijos savaitraščiui „Journal du Dimanche“ teigė buvęs Didžiosios Britanijos vicepremjeras.

„Facebook“ valdanti bendrovė stiprina pastangas, siekdama išvengti įvykių, panašių į padėtį, susiklosčiusią prieš 2016 metų JAV prezidento rinkimus, laimėtus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo). Tąsyk naudojantis socialiniu tinklu buvo mėginta iš Rusijos manipuliuoti rinkėjais.

Panašių problemų buvo ir prieš 2016 metų Didžiosios Britanijos referendumą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

„35 tūkstančiai darbuotojų rūpinasi mūsų platformų saugumu ir prisideda prie rinkimų“, – pažymėjo „Facebook“ valdybos pirmininko pavaduotojas pasauliniams reikalams ir komunikacijai N. Cleggas.

„Užmezgėme partnerystę su 70 specializuotų žiniasklaidos priemonių, įskaitant penkias Prancūzijoje, dėl informacijos tikrinimo“, – pridūrė N. Cleggas.

Naujienų agentūra AFP yra viena iš šių partnerių.

N. Cleggas pridūrė, kad bendrovė taip pat pasitelkė dirbtinio intelekto technologijas, „leidusias ištrinti milijardus įrašų ir netikrų paskyrų dar prieš vartotojams pranešant apie jas“.

„Facebook“ taip pat septynerius metus saugo visus skelbimus ir informaciją, kas juos apmokėjo, „siekdama užtikrinti skaidrumą“.

2016 metais, dar būdamas ministro pirmininko pavaduotojas, N. Cleggas „Journal du Dimanche“ skundėsi, kad „Facebook“ nenustatė nė vieno užsienio tinklo, kuris kišosi į rinkimus Jungtinėse Valstijose, ir neužkirto kelio tokiai veiklai.

Trečiadienį prezidentas D. Trumpas papriekaištavo „Facebook“ ir „Twitter“ už tai, kad jos blokuoja nuorodas į „The New York Post“ paskelbtą straipsnį, kuriame neva atskleidžiamas dabartinio prezidento varžovo Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio) korupcinė veikla Ukrainoje.

Dieną anksčiau „Facebook“ paskelbė neleisianti platinti skelbimų, raginančių žmones nesiskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos, pabrėždama „prevencinio elgesio sveikatai svarbą“.

Naują politiką pristatė bendrovės generalinis direktorius Markas Zuckerbergas, „Facebook“ nusprendus imtis papildomų veiksmų prieš sąmokslo teorijų ir dezinformacijos skleidimą prieš JAV prezidento rinkimus, vyksiančius po trijų savaičių.

Toks sprendimas priimtas Holokaustą išgyvenusiems žmonėms visame pasaulyje per šią vasarą prasidėjusią kampaniją raginant M. Zuckerbergą šalinti Holokausto neigėjų žinutes socialiniame tinkle.

Organizacijos „Žydų materialinių ieškinių Vokietijai konferencija“ (Conference on Jewish Material Claims Against Germany, CJMCAG) koordinuojama kampanija #NoDenyingIt per pačią platformą viešina gyvų išlikusių žmonių kreipimusis į M. Zuckerbergą. Kartą per dieną skelbiamuose vaizdo įrašuose jie ragina „Facebook“ vadovą kaip neapykantą kurstančią kalbą šalinti Holokausto neigėjų grupes, puslapius ir žinutes.

Kampanija vyksta besitęsiant kitų bendrovių reklamos boikotui, kuriuo „Facebook“ skatinamas sugriežtinti savo požiūrį į įvairių rūšių neapykantą kurstančią kalbą bei ekstremizmą visame pasaulyje.

„Facebook“ pirmadienį pareiškė, kad naująją politiką „palaiko gerai dokumentuotas antisemitizmo augimas visame pasaulyje ir nerimą keliantis nežinojimo apie Holokaustą lygis, ypač tarp jaunimo“. Remiantis apklausomis, kai kurie jaunesni amerikiečiai mano, kad Holokaustas yra mitas arba yra išpūstas.

Po 2017 metais Virdžinijoje įvykusio mitingo, per kurį užpuolikas, laikęs save baltųjų viršenybės šalininku, automobiliu rėžėsi į kontrprotestuotojų minią, technologijų bendrovės ėmė žadėti ryžtingiau kovoti su paskyromis, raginančiomis griebtis smurto ir kurstančiomis neapykantą. Vis tik „Facebook“ ir kitos socialinių tinklų bendrovės lėčiau reaguoja į melagingą informaciją skleidžiančias, bet tiesioginio smurto pavojaus nekeliančias žinutes.

Pirmadienį paskelbtame įraše savo tinklaraštyje M. Zuckerbergas pareiškė, kad naująja politika nustatoma „teisinga pusiausvyra“ nubrėžiant ribas tarp to, kas yra ir kas nėra priimtina kalba.

„Grūmiausi su įtampa tarp laisvos saviraiškos gynimo ir žalos, daromos menkinant ar neigiant Holokausto siaubą, – parašė jis. – Mano nuomonė, kaip ir mūsų platesnė politika dėl neapykantą kurstančios kalbos, pasikeitė, kai pamačiau duomenis, rodančius augantį antisemitinį smurtą.“

M. Zuckerbergas 2018 metais išprovokavo Niujorke įsikūrusios CJMCAG ir kitų organizacijų įtūžį, pareiškęs technologijų portalui „Recode“, kad „Facebook“ žinutės, kuriose neigiamas nacių įvykdytas 6 mln. žydų išžudymas, nebūtinai bus šalinamos.

Jis tada sakė nemanąs, kad Holokausto neigėjai „tyčia“ laikosi klaidingos nuomonės ir pabrėžė, jog net įžeidžiantis turinys turėtų būti apsaugotas, jeigu jo autoriai neragina griebtis smurto ar daryti žalą kitiems.

Kilus pasipiktinimui, M. Zuckerbergas, kuris pats yra žydas, patikslino, kad nors asmeniškai laikosi nuomonės, jog „Holokausto neigimas yra labai įžeidžiantis“, „geriausias būdas kovoti su įžeidžiančia bloga kalba yra gera kalba“.

Tuo metu JAV Antidefamacijos lyga (ADL) pirmadienį pareiškė jaučianti palengvėjimą dėl pasikeitusios politikos, bet sukritikavo „Facebook“ dėl beveik dešimtmetį trukusio delsimo atsižvelgti į šios Niujorke įsikūrusios organizacijos raginimus kovoti su Holokausto neigimu.

ADL pernai užfiksavo Jungtinėse Valstijose daugiau antisemitinių incidentų per pastaruosius keturis dešimtmečius. Organizacija yra sakiusi, kad teberanda feisbuke Holokausto neigėjų grupių, daugelis kurių yra uždaros, o kai kurios – slaptos.

„Nors „Facebook“ nuo to laiko atliko daug teigiamų pokyčių savo politikoje, ji ir toliau atkakliai laikėsi šios pasipiktinimą keliančios platformos politikos, net iškilus neginčijamai antisemitizmo ir antisemitinio smurto augimo grėsmei visame pasaulyje“, – tinklaraštyje parašė ADL direktorius Jonathanas Greenblattas.

CJMCAG pirmadienį pasveikino pasikeitusį M. Zuckerbergo požiūrį ir bendrovės sprendimą imtis veiksmų po dalijimosi Holokaustą išgyvenusių žmonių pasakojimais kampanijos.

„Tai labai svarbus pareiškimas ir tai yra pirmasis žingsnis siekiant užtikrinti, kad neskatinamas toks antisemitizmas“, – pabrėžė organizacijos vykdomasis viceprezidentas Gregas Schneideris.

CJMCAG sekmadienį paskelbė 75-ąjį vaizdo įrašą, kuriame vienas Holokaustą išgyvenęs vyras kreipiasi tiesiai į M. Zuckerbergą. Įraše 1937 metais Austrijoje gimęs amerikietis Fredas Kurzas pasakoja, kaip neteko abiejų savo tėvų, išvežtų į koncentracijos stovyklas.

M. Zuckerbergas niekada nebuvo tiesiogiai susitikęs su šios organizacijos atstovais, tačiau G. Schneideris pareiškė manąs, jog Holokaustą išgyvenusių žmonių balsai ir jų „moralinis autoritetas“ turėjo įtakos pakeitimams bendrovėje.

„Tiesą sakant, šiek tiek nustebau, kad tai užtruko 75 dienas, bet džiaugiuosi, kad tai įvyko“, – sakė jis.

„Facebook“ pirmadienį pranešė, kad nedelsdama pradės šalinti Holokausto neigėjų turinį iš savo platformos ir jai taip pat priklausančio socialinio tinklo „Instagram“. Tačiau bendrovė perspėjo, kad šis procesas gali užtrukti, nes iš pradžių reikia apmokyti darbuotojus ir algoritmus, kad būtų įmanoma taikyti naują politiką pasauliniu mastu.

Dar kelios grupės, raginusios „Facebook“ sugriežtinti savo poziciją dėl Holokausto neigimo, bendrovės pirmadienį paskelbtą sprendimą pavadino svarbiu žingsniu.

„Facebook“ demonstruoja, kad pripažįsta Holokausto neigimą tuo, kas tai yra iš tikrųjų – antisemitizmo forma ir neapykantą kurstančia kalba“, – Pasaulio žydų kongreso išplatintame pareiškime pažymėjo jo prezidentas Ronaldas Lauderis.

Tuo metu Izraelio nacionalinis Holokausto memorialas „Yad Vashem“ pareiškė palaikantis naują „Facebook“ iniciatyvą nukreipti savo vartotojus į „patikimą ir faktais pagrįstą“ informaciją apie Holokaustą skelbiančius šaltinius, tokius kaip memorialo svetainė.

Tai naujausias socialinių tinklų milžinės žingsnis ribojant prieštaringai vertinamą turinį, jai reiškiant susirūpinimą kylančiu antisemitizmu.

„Jei žmonės „Facebook“ ieškos holokausto, mes pradėsime jus nukreipinėti į patikimus šaltinius, kad gautumėte tikslią informaciją“, – pirmadienį sakė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.

M. Zuckerbergas teigė, kad kurį laiką „plėšėsi“ tarp žodžio laisvės apsaugojimo ir neapykantą skleidžiančio turinio ribojimo. „Nėra paprasta nubrėžti teisingas linijas tarp to, kas yra ir kas nėra priimtina, tačiau, esant dabartinei pasaulio būklei, manau, kad toks balansas tinkamas“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę „Facebook“ paskelbė pašalinsianti bet kokią grupę ar puslapį, kuris atvirai tapatinasi su sąmokslo teorija „QAnon“, kurioje laikomasi kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir tikima, kad pasaulį valdo pedofilų satanistų grupė.

Šios taisyklės bus taikomos ir „Facebook“ valdomai platformai „Instagram“.

Socialinių tinklų milžinė taip pat paskelbė apie apribojimus tyčinei dezinformacijai apie koronavirusą ir įrašams, slopinantiems balsavimą.

Technologijų milžinė pirmadienį pradeda masinę kampaniją, per kurią žmonės bus raginami apsilankyti virtualiuose rinkimų informacijos centruose, kur galės sužinoti, kaip registruotis balsavimui, kaip balsuoti paštu arba kaip užsiregistruoti savanoriškam darbui balsavimo vietose rinkimų dieną.

Atitinkamą kampaniją taip pat vykdys didieji JAV televizijos kanalai ir radijo stotys, internetinės naujienų svetainės.

Nuo šeštadienio „Facebook“ dalinasi informacija savo programėlėje, taip pat per socialiniam tinklui priklausančias programėles „Instagram“ ir „Messenger“.

Silicio slėnio technologijų milžinė taip pat planuoja antradienį gyvai transliuoti valandos trukmės programą „Vote-A-Thon 2020“. Joje dalyvausiančios įžymybės ir visuomenės veikėjai ragins žmones registruotis ir balsuoti.

„Facebook“ duomenimis, su jos pagalba balsuoti užsiregistravo jau 2,5 mln. žmonių.

„Mums dar reikia padirbėti, kad pasiektume savo tikslą ir šiemet padėtume užsiregistruoti daugiau nei 4 mln. žmonių, bet mes džiaugiamės daroma pažanga padedant žmonėms pasinaudoti savo balsu ir balsuoti“, – sakoma „Facebook“ pareiškime.

Iš viso virtualiuose rinkimų informacijos centruose „Facebook“ ir „Instagram“ platformose jau apsilankė maždaug 39 mln. žmonių.

Šiuo žingsniu „Facebook“ siekia įrodyti, kad bendrovės socialiniai tinklai daugiau nebėra masinės dezinformacijos skleidimo priemonė, kaip buvo 2016 metais prieš JAV prezidento rinkimus ir „Brexito“ referendumą Jungtinėje Karalystėje.

Abu šiuos balsavimus užtemdė slapta vykdytos dezinformacijos kampanijos, kurioms daugiausia buvo vadovaujama iš Rusijos.

Rugsėjo pradžioje „Facebook“ pranešė, kad likus savaitei iki lapkričio 3 dieną numatytų JAV prezidento rinkimų platformoje nebus jokios naujos politinės reklamos.

„Facebook“, kaip ir kitos interneto milžinės, pastaraisiais mėnesiais skelbia daugiau pranešimų apie užkardytas kibernetines atakas ir dezinformacijos operacijas.

Bendrovė šio sandorio finansinių sąlygų neatskleidė, tačiau pareiškė, jog tai bus ilgametė partnerystė.

Skelbiama, kad pirmasis „Ray-Ban“ prekės ženklo produktas turėtų pasirodyti 2021 metais.

„Jis apjungs savyje tai, kas geriausia iš abiejų pasaulių – naujausių technologijų ir mados stilių“, – teigiama „Essilor Luxottica“ pranešime spaudai.

„Essilor Luxottica“ susikūrė susijungus Prancūzijos „Essilor International“ ir Italijos „Luxottica Group“.

Toks Airijos, kurioje yra įsikūrusi „Facebook“ būstinė Europoje, reikalavimas gali tapti tikru iššūkiu bendrovei tiek veiklos, tiek įstatymų vykdymo požiūriu, ir gali tapti precedentu kitų technologijų milžinių atžvilgiu.

Šaltinių teigimu, DPC praėjusį mėnesį išsiuntė „Facebook“ nurodymą sustabdyti duomenų perdavimą ir šiuo metu laukia bendrovės atsakymo.

Tai yra pirmasis Europos reguliuotojo žingsnis vykdant liepos mėnesį priimtą Europos Teisingumo Teismo sprendimą, draudžiantį įmonei saugoti informaciją apie ES gyventojus JAV serveriuose, jei nėra veiksmingo būdo apsaugoti ES piliečių duomenis nuo galimo JAV valdžios institucijų stebėjimo.

Siekdama atitikti DPC reikalavimus, „Facebook“ gali tekti pertvarkyti savo veiklą, kad būtų izoliuoti Europos vartotojų duomenys, arba bent kuriam laikui nebeteikti paslaugų europiečiams.

Jei įmonė nevykdys nurodymo, reguliavimo institucija gali jai skirti baudą, siekiančią iki 4 proc. metinių pajamų, o tokia suma gali siekti 2,8 mlrd. JAV dolerių.

DPC leido „Facebook“ iki rugsėjo vidurio imtis veiksmų, kad įvykdytų iškeltus reikalavimus, „The Wall Street Journal“ informavo šaltinis.