Tuo tarpu Australijos premjeras Scottas Morrisonas tvirtina, kad jo vadovaujama šalis nenusileis technologijų milžinės „grasinimams“.

Nuo ketvirtadienio australai nebegali feisbuke skelbti nuorodų į straipsnius naujienų portaluose ar peržiūrėti Australijos naujienų portalų „Facebook“ paskyrų.

Australijos iždo sekretorius Joshas Fredenbergas teigė penktadienį pasikalbėjęs su M. Zuckerbergu, derybos esą tęsis ir savaitgalį.

„Aptarėme likusius klausimus ir sutarėme, kad mūsų komandos nedelsiant pradės juos spręsti“, – „Twitter“ paskyroje rašė J. Frydenbergas.

Savo ruožtu premjeras S. Morrisonas pareiškė, kad „Facebook“ įvestas draudimas yra grasinimas.

„Manau, kad tai nėra geras jų žingsnis, jie turėtų tai pakeisti ir sugrįžti prie derybų stalo“, – sakė jis.

„Facebook“ draudimą įvedė dėl planuojamo Australijos įstatymo, kuriuo interneto milžinės, tokios kaip „Facebook“ ir „Google“, yra įpareigojamos mokėti didiesiems Australijos naujienų portalams už nuorodas į jų turinį.

Šis įstatymas pirmadienį bus svarstomas Australijos Senate.

„Facebook“ ir kitos technologijų įmonės labai priešinasi pirmajam pasaulyje Australijos įstatymui, nuogąstaudamos, kad jis gali sukurti precedentą ir pakenkti jų verslo modeliui.

Nuo ankstyvo ketvirtadienio ryto australai nebegali skelbti nuorodų į naujienų straipsnius ar matyti vietos ir tarptautinių žiniasklaidos priemonių feisbuko puslapių, o vartotojai užsienyje nebemato Australijos naujienų puslapių.

„Facebook“ pasielgė neteisingai. „Facebook“ veiksmai buvo nebūtini, jie buvo griežti ir pakenks jo reputacijai čia, Australijoje“, – sakė iždo sekretorius Joshas Frydenbergas (Džošas Fraidenbergas).

Jis pabrėžė, kad vyriausybė lieka „absoliučiai įsipareigojusi“ įgyvendinti savo planą, kurį vėlai trečiadienį priėmė Atstovų Rūmai ir dabar turi svarstyti Senatas.

„Šiandienos įvykiai visiems australams tikrai patvirtina, kokią didžiulę galią šios žiniasklaidos skaitmeninės milžinės turi rinkoje, – sakė J. Frydenbergas. – Šios skaitmeninės milžinės įgauna labai, labai didelį pavidalą mūsų ekonomikoje ir skaitmeniniame kraštovaizdyje.“

J. Frydenbergo pareiškimas pasirodė kelios valandos po to, kai jis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė dalyvavęs „konstruktyvioje diskusijoje“ su „Facebook“ vadovu Marku Zuckerbergu (Marku Zakerbergu).

Užblokavimas paveikė ir kelias pagalbos tarnybas. Neveikė vyriausybės puslapiai, kuriuose pranešama visuomenei apie COVID-19 protrūkius, krūmynų gaisrus ir ciklonus, taip pat pagalbos smurto artimoje aplinkoje aukoms linijų ir labdaros organizacijų puslapiai.

„Facebook“ atstovas sakė, kad oficialių vyriausybės puslapių „neturėtų paveikti šiandienos pranešimas“ ir kad kompanija „sugrąžins bet kokius netyčia paveiktus puslapius“.

Kai kurie užblokavimo paveikti ne naujienų puslapiai ketvirtadienį palaipsniui atnaujinami.

Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) Australijos padalinio direktorė Elaine Pearson (Elein Pirson) užblokavimą, taip pat paveikusį autochtonų bendruomenių puslapius ir net paties „Facebook“ puslapį, pavadino „nerimą keliančia ir pavojinga įvykių plėtote“.

„Iš visos šalies nakčia atimti galimybes gauti gyvybiškai svarbią informaciją yra nesąžininga“, – sakė ji.

Žiniasklaidos grupės ir Australijos vyriausybė taip pat reiškė susirūpinimą tuo, kad patikimų naujienų šaltinių blokavimas sudarys sąlygas plisti dezinformacijai.

Pasak AGCM, JAV socialinių tinklų milžinė netinkamai informuoja vartotojus apie tai, kaip komerciniams tikslams yra renkami ir naudojami jų asmens duomenys.

2018 m. AGCM jau buvo skyrusi „Facebook“ 5 mln. baudą dėl neteisėtų duomenų apsaugos praktikų ir įpareigojo bendrovę imtis veiksmų, kad tai nepasikartotų.

Trečiadienio bauda skirta už tuos pačius pažeidimus, nes „Facebook“ nepaisė reikalavimo pakeisti duomenų apsaugos praktikas.

Nors „Facebook“ socialiniai tinklai nebereklamuojami kaip nemokama paslauga, „nėra pateikiama aiški informacija apie vartotojų duomenų komerciniams tikslams rinkimą ir naudojimą“, sakoma AGCM pranešime.

„Tai yra informacija, kurios vartotojui reikia, kad jis apsispręstų, ar prisijungti prie paslaugos. Atsižvelgiant į vartotojo „Facebook“ teikiamų duomenų ekonominę naudą, jie atitinka mokėjimą už naudojimąsi paslauga“, – teigia konkurencijos tarnyba.

Kompanija paskelbė, kad bandomieji pakeitimai nuo šios savaitės bus taikomi „nedidelei žmonių daliai“ Kanadoje, Brazilijoje ir Indonezijoje, o artimiausiomis savaitėmis bus įvesti ir Jungtinėse Valstijose.

„Per šiuos pradinius bandymus aiškinsimės įvairius būdus politiniam turiniui, kuris siūlomas žmonėms, klasifikuoti naudojant skirtingus signalus, o tada nuspręsime dėl metodų, kuriuos pasitelksime judėdami į priekį“, – sakė produktų vadybos direktorė Aastha Gupta (Asta Gupta).

Pakeitimai nepaveiks informacijos apie COVID-19 pandemiją ir pasaulinių sveikatos organizacijų bei oficialių vyriausybės agentūrų turinio.

„Kaip Markas Zuckerbergas neseniai paminėjo per mūsų finansinių rezultatų aptarimą, tarp pagrindinių dalykų, kuriuos girdime iš savo bendruomenės –jog žmonės nenori, kad politinis turinys užvaldytų jiems siūlomą turinį“, – sakė A. Gupta.

„Artimiausius kelis mėnesius stengsimės geriau suprasti, kam įvairūs žmonės teikia pirmenybę, kalbant apie politinį turinį, ir išbandysime virtinę metodų, pagrįstų šiomis įžvalgomis“, – pridūrė ji.

Tokių pakeitimų imtasi „Facebook“ ir kitoms platformoms sulaukiant griežtos kritikos, kad jos nepakankamai stengėsi riboti politinę dezinformaciją ir manipuliavimą, ypač rinkimų laikotarpiais.

M. Zuckerbergas praėjusį mėnesį sakė, kad „Facebook“ siekia „mažinti temperatūrą“ didžiulėje savo platformoje ir apriboti skaldančias bei kurstančias politines kalbas, kurioms šis socialinis tinklas ilgą laiką buvo puiki terpė.

Pasak jo, socialinės žiniasklaidos milžinė savo vartotojams neberekomenduos grupių politinėmis temomis ir ieško būdų mažinti politinio turinio, kurį vartotojams naujienų sraute siūlo jos automatizuotos sistemos, kiekį.

„Vis tiek sudarysime sąlygas žmonėms dalyvauti politinėse grupėse ir diskusijose, jei jie to nori“, – tuomet sakė M. Zuckerbergas.

Praėjusiais metais finansų pasaulį sudrebino žinia, kad socialinis tinklas „Facebook“ šių metų sausio mėnesį ketina išleisti savo kriptovaliutą „Libra“.

Tam tikslui buvo įkurta asociacija, iš kurios ilgainiui pasitraukė „Mastercard“, „Visa“, „PayPal“, „eBay“. Prie to prisidėjo ir pašlijusi „Facebook“ reputacija dėl vartotojų asmeninių duomenų valdymo. Sausis praėjo, „Libra“, pakeitė pavadinimą į „Diem“ (lotyniškai „diena“), tačiau žadėtų skaitmeninių pinigų vis dar nėra.

„Kauno dienos“ studijoje pokalbis su dr. G.Žigiene ne tik apie taip vadinamus „Facebook“ pinigus, kurių naudotojais galėtų tapti visi, nebūtinai prisijungę prie šio socialinio tinklo arba naudojantys „Instagram“, „Messenger“ bei „WhatsApp“ programėles.

Profesorė papasakos, kaip veiktų naujoji kriptovaliuta, kodėl „Facebook“ suinteresuotas turėti savo pinigus, taip pat supažindins su pagrindiniais kriptovaliutų veikimo principais, blokų grandinės (blockchain) bei finansinių technologijų (fintech) pagrindais.

„Technologijos juda į priekį, ir tik nuo mūsų priklauso, kiek norėsime suprasti, kas aplinkui vyksta. O pats procesas jau nesustabdomas“, – ragina plėsti akiratį prof. Gerda Žigienė.

JAV eksprezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų blokavimas neribotam laikui po riaušių JAV Kapitolijuje nebuvo svarstytas, tačiau praėjusią savaitę komisija pareiškė sutikusi išnagrinėti ir tą bylą.

Priežiūros komisija pranešė, kad ji panaikina platformos sprendimus keturiose iš penkių nagrinėtų bylų, ir liepė atkurti užginčytą turinį socialiniame tinkle.

Vienos iš šių keturių bylų centre atsidūrė įrašas, kurio autorius tvirtino, jog Prancūzija neturi adekvačios sveikatos apsaugos strategijos ir kad egzistuoja vaistas nuo COVID-19.

Ta žinutė iš pradžių buvo pašalinta, nes esą didino „fizinės žalos... riziką“. Tačiau komisijos nariai nutarė, kad „Facebook“ kovos su dezinformacija ir žalos padarymu taisyklės yra „pernelyg aptakios“.

Kita byla susijusi su nuogybėmis. Vienas „Instagram“ vartotojas Brazilijoje žinutėje apie krūtų vėžį paskelbė nuotraukų, kuriose buvo matyti moters speneliai. Pranešimas buvo pašalintas, tačiau komisija ketvirtadienį pareiškė, kad tas penkias nuotraukas turi būti leista skelbti, atsižvelgiant į pačios „Facebook“ taikomą išimtį pastangoms geriau informuoti visuomenę apie krūtų vėžį.

Komisija pranešė, kad nuo skundų priėmimo pradžios praėjusių metų spalį, jų buvo pateikta daugiau nei 150 tūkstančių.

„Kadangi negalime išklausyti kiekvieno skundo, teikiame pirmenybę byloms, galinčioms paveikti daugybę vartotojų visame pasaulyje, toms, kurios yra labai svarbios viešoms diskusijoms, ar keliančioms svarbių klausimų apie „Facebook“ politiką“, – pareiškime nurodė komisija.

Jos nariams pavesta priimti galutinius sprendimus dėl skundų, susijusių su tuo, kas turėtų būti šalinama ir kas leistina skelbti pasaulio didžiausiame socialiniame tinkle.

Tarp svarstomų bylų yra pranešimų, susijusių su nacių propaganda, neapykantos kurstymu, nuogybėmis, klaidinančia informacija apie pandemiją, taip pat pavojingais asmenimis ar organizacijomis.

Komisija pradėjo darbą pernai, augant susirūpinimui dėl dezinformacijos ir manipuliacijų, susijusių su JAV prezidento rinkimais.

Komisija buvo sukurta paraginus „Facebook“ įkūrėjui Markui Zuckerbergui (Markui Zakerbergui) ir turi įgaliojimus panaikinti jo ar kitų vadovų sprendimus.

„Facebook“ sutiko gerbti išnagrinėjus skundus skelbiamus nutarimus, tačiau jie bus taikomi tik konkrečioms byloms ir nevirs precedentais.

Priežiūros komisijos nariai yra įvairių šalių piliečiai, tarp jų yra teisininkų, žmogaus teisių aktyvistų, žurnalistų, taip pat vienas Nobelio taikos premijos laureatas ir buvusi Danijos ministrė pirmininkė.

Silicio slėnyje įsikūrusi socialinių tinklų milžinė taip pat ieško būdų, kaip automatizuotu principu sumažinti ant vartotojų paskyrų „sienų“ atsiduriantį politinį turinį.

„Mes vis tiek suteiksime galimybę žmonėms dalyvauti politinėse grupėse ir diskusijose, jei jie to norės“, – sakė M. Zuckerbergas.

Tačiau jis pridūrė, kad sprendimas mažinti vartotojų „sienose“ matomo politinį turinį buvo priimtas siekiant „sumažinti įtampą ir užkirsti kelią susiskaldymą lemiančiai retorikai“.

Socialinių tinklų milžinė jau kurį laiką buvo laikoma vieta, turinčia palankias sąlygas naudotojams susiremti su kitais dėl nesutampančių pažiūrų ar apsupti save tvirtai su jų nuomone sutinkančiais žmonėmis.

„Tačiau vienas pagrindinių atsiliepimų, kuriuos šiuo metu girdime iš mūsų bendruomenės, yra tas, kad žmonės nenori, jog politika ir ginčai užvaldytų jų patirtį naudojantis mūsų paslaugomis“, – telefonu apie bendrovės pajamas sakė M. Zuckerbergas.

„Planuojame ilgą laiką neleisti į rekomendacijas patekti pilietinėms ir politinėms grupėms ir ketiname išplėsti šią politiką visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

Pasak jų, paskyros užblokuotos nepaaiškinus priežasties. „Tokiu būdu socialiniai tinklai sureagavo į Jevgenijaus Viktorovičiaus komentaro apie tai, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) atšaukė Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įvestą draudimą translyčiams tarnauti armijoje, publikavimą“, – sakoma pranešime.

Kaip nurodoma socialinių tinklų informacijos centre, sprendimas dėl sąskaitų blokavimo yra galutinis, o jo priežastys nenurodomos saugumo sumetimais.

Spalį Europos Sąjunga paskelbė baudžiamųjų priemonių J. Prigožinui, pravardžiuojamam „Putino virėju“, nes jo įmonė „Concord“ tiekia maistą Kremliui. Jis kaltinamas remiant privačią samdinių armiją „Wagner“ ir tokiu būdu pakertant taiką karo draskomoje Libijoje.

59 metų J. Prigožinui JAV taip pat paskelbė sankcijų už kišimąsi į jų 2016 metų prezidento rinkimus ir už ryšius su „Wagner“, kaltinama samdinių siuntimu į konfliktų zonas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

„Facebook“ ir „Instagram“ blokavo D. Trumpo paskyras, kai sausio 6 dieną jo šalininkai šturmavo JAV Kapitolijų. Dėl šios atakos Atstovų Rūmai prezidentui surengę antrą apkaltą.

Didžiausias pasaulio socialinis tinklas sprendimą paveda priimti jo nepriklausomai priežiūros tarybai, neoficialiai vadinamai jo „aukščiausiuoju teismu“. Valdybos priimtų sprendimų privalo net „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas).

„Manome, kad mūsų sprendimas buvo būtinas ir teisingas“, – tinklaraštyje parašė bendrovės pirmininko pavaduotojas pasauliniams reikalams Nickas Cleggas (Nikas Klegas).

„Mūsų sprendimas blokuoti tuometinio prezidento D. Trumpo prieigą buvo priimtas ypatingomis aplinkybėmis: JAV prezidentas aktyviai kurstė smurtinį maištą, skirtą užkirsti kelią taikiam valdžios perdavimui; žuvo penki žmonės, įstatymų leidėjai bėgo iš demokratijos buveinės“, – parašė jis.

Precedento neturinčios aplinkybės privertė imtis precedento neturinčių veiksmų prieš D. Trumpą, toliau aiškino N. Cleggas, buvęs britų vicepremjeras.

„Facebook“ priežiūros taryba įgaliota priimti galutinius sprendimus dėl to, kas gali likti, o kas turi būti pašalinta iš didžiausio pasaulyje socialinio tinklo.

Šis organas buvo suformuotas praėjusių metų pabaigoje, kilus susirūpinimui dėl JAV prezidento rinkimus lydėjusios dezinformacijos ir manipuliacijų,

D. Trumpo prieiga prie „Facebook“ liks blokuojama, kol taryba priims sprendimą, sakė N. Cleggas.

„Tikimės, kad, atsižvelgdama į mūsų sausio 7 dienos veiksmų aiškų pateisinimą, ji (taryba) palaikys mūsų priimtą sprendimą“, – nurodė N.Cleggas.

„Facebook“ taip pat laukia „tarybos rekomendacijų dėl [paskyrų] blokavimo, kai vartotojas yra politinis lyderis“, pridūrė jis.

D. Trumpo paskyros blokavimas sukėlė įvairių reakcijų. Vieni sakė, kad D. Trumpą reikėjo blokuoti daug anksčiau, kiti piktinosi, kad prezidentas buvo užtildytas internete.

„Mes laikomės požiūrio, kad atvirose demokratijose žmonės turi teisę išgirsti, ką sako jų politikai – gero, blogo ar bjauraus – tam, kad galima būtų juos priversti atsakyti“, – sakė N. Cleggas.

„Bet tai niekada nereiškė, kad politikas gali sakyti, kas jam patinka“, – kalbėjo jis.

„Facebook“ kontrolės tarybą sudaro atstovai iš įvairių šalių; tarp jų esama teisininkų, žmogaus teisių aktyvistų, vienas Nobelio taikos premijos laureatas ir buvęs Danijos premjeras.

Oficialios statistikos, reprezentuojančios, kiek Lietuvos paauglių naudojasi įvairiomis socialinių tinklų platformomis, nėra, tačiau socialinių tinklų ekspertas ir tyrėjas Denis Petrina sako, kad mūsų šalyje atsispindi pasaulinės tendencijos.

"2018 m. amerikiečių "Pew Research Center" vykdyto tyrimo rezultatai rodo, kad pusė paauglių turi "Facebook" profilį, tačiau aktyviai juo naudojasi tik 10 proc. Tarp populiariausių socialinių tinklų šioje amžiaus grupėje pirmauja audiovizualiniai: "YouTube", "Instagram", "Snapchat", – atskleidžia specialistas.

Jis pamini ir pastaraisiais metais Lietuvoje vis didesnį populiarumą įgyjantį "TikTok": 2020 m., "Statista" duomenys rodo, trečdalis jo vartotojų yra 10–19 metų amžiaus.

Palieka dėl privatumo

D.Petrina sako, kad viena iš priežasčių, kodėl paaugliai renkasi alternatyvas "Facebook", yra jų privatumo ir nepriklausomybės siekis. "Kai dabartiniai paaugliai atkeliavo į "Facebook", jis jau buvo apgyvendintas vyresnių kartų: čia dažnai savo anketas turi tėvai, giminės ar mokytojai, galintys matyti, kuo dalijasi paauglys. Be to, šis tinklas mažai ką gali pasiūlyti jaunam žmogui – visos paaugliams aktualios funkcijos, tokios kaip nuotraukų ir kitos vaizdinės medžiagos dalijimasis, susirašinėjimas, žymių asmenų sekimas ir panašios, yra geriau išpildytos kitose platformose", – argumentuoja ekspertas.

Dar vienas svarbus motyvas – kituose socialiniuose tinkluose suteikiama anonimiškumo arba tik dalinio tapatybės atskleidimo galimybė. Dėl jos paaugliai gali jaustis laisvesni, nes žino, kad nebus diskriminuojami, vertinami ar išjuokiami, o taip pat galės bendrauti temomis, kuriomis galbūt vengtų bendrauti, jei būtų atpažįstami.

Su anonimiškumu susijęs ir reklamos aspektas, mat anonimiškumas dažniausiai reiškia mažiau rinkodaros tikslais platinamo turinio. "Net įprastam vartotojui "Facebook" reklama yra ganėtinai įkyri, o kadangi paaugliai dažniausiai patys dar negeneruoja pajamų, tai reklama jiems praktiškai nėra aktuali, ji juos erzina", – teigia D.Petrina.

Pasitaiko tikrai nesmagių atvejų, kai paaugliai sukuria atskirą kanalą, kuriame grupė šaiposi iš vieno žmogaus.

Svarbi ir edukacija

Pašnekovas neslepia, kad anonimiškumas susijęs ne vien su teigiamais dalykais, bet turi ir neigiamų aspektų. "Pagrindinė problema yra disproporcija – nors pats vartotojas išlieka anonimiškas, jis gali skleisti informaciją apie kitus, neanoniminius žmones. Pasitaiko tikrai nesmagių atvejų, kai paaugliai sukuria atskirą kanalą, kuriame grupė šaiposi iš vieno žmogaus. Man norėtųsi, kad šiuo požiūriu tiek paaugliai, tiek kiti vartotojai būtų sąmoningesni ir nesinaudotų savo anonimiškumu kaip priedanga, leidžiančia elgtis neetiškai, o kartais – net pažeisti įstatymus", – sako jis.

Viešojoje erdvėje daug kalbama ir apie bendrai socialinių tinklų keliamą žalą – pavyzdžiui, tam tikro kūno įvaizdžio propagavimą, tobulo gyvenimo iliuziją ir būdus lengvai užsidirbti daug pinigų. Su tuo sutinka ir D.Petrina, akcentuodamas, kad tokių problemų sprendimas yra ne vienokie ar kitokie ribojimai, o edukacija. "Viena vertus, naudojimasis socialiniais tinklais reikalauja bent minimalaus skaitmeninio raštingumo, kita vertus – kritinio mąstymo ir suvokimo, kad gražus paveiksliukas, kuris yra matomas ekrane, nebūtinai atspindi gyvenimą anapus ekrano. Mano požiūriu, mokykloje turėtų būti privalomas švietimas apie medijų įtaką, juk jos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau galėčiau iškelti retorinį klausimą: ar tarp mokytojų turime daug specialistų, galinčių kokybiškai šviesti jaunus žmones šia tema?" – klausia jis.

Edukuoti jaunus žmones apie skaitmenines technologijas padeda projekto "Prisijungusi Lietuva" organizuojamos veiklos jaunimui. Įvairių renginių metu dėmesys skiriamas ne tik praktinių įgūdžių ugdymui, bet ir tokiems klausimams, kaip bendravimo skaitmeninėje erdvėje etika, informacijos atranka ir kritinis vertinimas. "Tai yra labai svarbios temos, nes technologijos, nors ir atneša neribotų galimybių, taip pat kelia ir iššūkių. Todėl kalbėtis ir šviesti jaunimą tokiais klausimais, kaip pagarba vienas kitam bendraujant per ekraną, informacijos šaltinių patikimumas, kritinis mąstymas, socialinių tinklų poveikis, yra būtina", – sako asociacijos "Langas į ateitį" veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Ateities tendencijos

Nors šiandien socialiniai tinklai yra neatsiejama daugumos žmonių gyvenimo dalis, D.Petrinos teigimu, ateityje tokia situacija turėtų keistos. Tarp rinkodaros agentūros "Hubspot" apžvelgtų 2020 m. medijų tendencijų – jau šiandien akivaizdūs "TikTok" iškilimas, nuomonės formuotojų populiarumas, duomenimis pagrįsta rinkodara, papildytos ir virtualiosios (AR, VR) tikrovės technologijų integravimas.

"Tačiau ryški ir dar viena tendencija – sąmoningas žmonių pasitraukimas iš socialinių tinklų. Vienas iš būdų tai padaryti – pabėgimas į vadinamąjį "Dark Social": labiau personalizuotas erdves, kaip, pavyzdžiui, pokalbių programėlės, kur bent jau kol kas galima pasislėpti nuo vis augančios informacijos lavinos", – atskleidžia jis.

Anot eksperto, nemažai žmonių ima rinktis skaitmeninės detoksikacijos (angl. "Digital Detox") strategiją – pavyzdžiui, nevartoja skaitmeninio turinio tam tikromis savaitės dienomis arba padaro pertrauką nuo socialinių tinklų vartojimo.