Kaip ketvirtadienį pranešė Tauragės policija, feisbuko paskyroje „Policija Šilalės rajone“ buvo publikuota nuotrauka, kurioje vaizduojamas prie tarnybinio policijos automobilio stovintis pareigūnas.

Po šia nuotrauka 43 m. vyriškis parašė policijos orumą žeminantį komentarą.

Pasak policijos, už pareigūno garbės ir orumo pažeminimą vyrui surašytas administracinių nusižengimų protokolas ir skirta 90 eurų bauda.

Ši devintą dešimtį pradėjusi kaunietė vakar pranešė, kad per kelis mėnesius iš jos buvo išviliota 20 500 eurų. O viskas prasidėjo nuo to, kad vasario pradžioje socialiniame tinkle „Facebook“ jai į draugus pasisiūlė asmuo, prisistatęs Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės majoru.

Kodėl jis panoro bendrauti su šia Kauno senjore, tapo aišku po maždaug mėnesį trukusio jų susirašinėjimo, kai jis įgijo naujosios savo draugės pasitikėjimą. Pirminiais duomenimis, tada jos paprašyta priimti siuntinį. Nepažįstamasis, nors neatmetama, kad tai galėjo būti ir moteris, teigė, kad neturi, į ką daugiau Lietuvoje kreiptis.

J. Kalinsko/BNS nuotr.

Ir senolė, kuri, panašu, kad buvo kamuojama vienatvės ir neturėjo su kuo pasitarti, kaip reaguoti į tokį nepažįstamo asmens pasiūlymą, sutiko padėti. Juolab, kad iš jos buvo prašoma tik anketinių, bet ne elektroninės bankininkystės duomenų.

Perdavus šiuos, ji netrukus pradėjo gauti pranešimus, susijusius su esą Lietuvon keliaujančiu siuntiniu. Pavyzdžiui, kad reikia susimokėti už jį į nurodytą sąskaitą PVM mokestį. Arba – už siuntinio patikrinimą rentgenu. Už tai geranoriškai nusiteikusi senolė padarė, kaip jai buvo liepta, 8 tūkst. eurų elektroninį pavedimą.

Pirminiais duomenimis, baigti šiuos žaidimus ir skubiai kreiptis į policiją ją paskatino kažkas iš giminaičių. Tik neaišku, kokiomis aplinkybėmis, – ar ji pagaliau nusprendė su kažkuo pasitarti, ar netyčia kažkam prasitarė, ar giminės ją prisiminė ir pasidomėjo, kaip ji gyvena.

Anot teisėsaugininkų, pradėjus tokius ikiteisminius tyrimus, jų sėkmė priklauso nuo to, kaip anksti galima auka į juos kreipiasi.

Šiuo atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, įgyjant didelės vertės turtą. Už tai Baudžiamasis kodeksas grasina laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Tarptautiniu mastu pasmerkta Maskvos vykdoma kaimynės invazija Vakarų valstybes ir įmones privertė įvesti precedento neturinčių sankcijų, tačiau taip pat sukėlė ir pykčio bangą internete.

„Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą laikinai leidome politinės raiškos formas, kurios paprastai pažeistų mūsų taisykles, pvz., smurtinę kalbą, tokią kaip „mirtis rusų okupantams“, – nurodoma „Facebook“ patronuojančiosios bendrovės „Meta“ pareiškime. – Tačiau ir toliau neleisime įtikinamų raginimų smurtauti prieš rusų civilius.“

Tokį pareiškimą „Facebook“ išplatino po „Reuters“ naujienų agentūros pranešimo, kuriame cituojami įmonės elektroniniai laiškai turinio moderatoriams, kuriuose teigiama, kad ši politika taikoma Armėnijoje, Azerbaidžane, Estijoje, Sakartvele, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje.

„Facebook“ ir kitos JAV technologijų milžinės ėmėsi priemonių nubausti Rusiją už ataką prieš Ukrainą, o Maskva taip pat ėmėsi blokuoti prieigą prie „Facebook“ socialinio tinklo, taip pat prie „Twitter“. Tokiu būdu Rusija prisijungė prie nedidelio skaičiaus šalių, draudžiančių naudotis didžiausiu pasaulyje socialiniu tinklu, klubo, kuriame taip pat yra Kinija ir Šiaurės Korėja.

Nuo tada, kai praėjusį mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rusijos valdžios institucijos padidino spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai, nors spaudos laisvės šalyje ir taip sparčiai mažėjo. Apribojimai „Facebook“ ir „Twitter“ buvo įvesti tą pačią dieną, kai Rusijoje buvo įvestos laisvės atėmimo bausmės žiniasklaidos priemonėms, skelbiančioms „melagienas“ apie kariuomenę.

Šiame kontekste „Facebook“ atliko svarbų informacijos platinimo Rusijoje vaidmenį.

Kitos didžiosios JAV technologijų bendrovės, tokios kaip „Apple“ ir „Microsoft“, taip pat paskelbė stabdančios prekybą savo produktais Rusijoje, o dar kitos bendrovės viešai paskelbė apie tam tikros verslo veiklos ar ryšių „pauzes“.

Praėjusią savaitę JAV interneto paslaugų teikėja „Cogent Communications“ pranešė, kad „nutraukė sutartis su klientais, atsiskaitančiais iš Rusijos“.

Laikraštis „The Washington Post“ skelbia, kad „Cogent“ Rusijoje turi „kelias dešimtis klientų, kurių daugelis, pavyzdžiui, valstybinė telekomunikacijų milžinė „Rostelecom“, yra artimi vyriausybei“.

Būtent už tokią priemonę aktyviai iki šiol agitavo Ukrainos pareigūnai, kurie prašė Rusiją atjungti nuo visko – nuo „Netflix“ iki „Instagram“.

Daugiau nei 70 proc. lietuvių neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių tinklų. Tačiau kilus nesutarimams iš už Atlanto, Lietuva sulaukė grasinimų – kai kurių socialinių tinklų dar šiais metais gali nelikti.

Penktadienį socialinis tinklas „Facebook“ atšventė aštuonioliktąjį gimtadienį ir jį pasitiko su grasinimu – jokio „Facebook“ ar „Instragram“ europiečiams, jei nebus galima siųsti jų duomenų į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Tokia informacija pasirodė praėjusią savaitę pateiktoje ataskaitoje. Problema kompanijai yra duomenų apsauga ir reguliavimas Europoje.

„Feisbukas Europoje tikrai stipriai gauna į kaulus – ir Vokietijoje, ir Airijoje, ir Portugalijoje bėdų yra“, – sakė advokatų bendrijos „WINT law firm“ partneris Andrius Iškauskas.

Kompanijos įkūrėjui Markui Zuckerbergui ne pirmą kartą tenka aiškintis, kaip „Facebook“ naudoja vartotojų duomenis. Tačiau šįkart jis tikina, kad galimybė apdoroti juos skirtingose šalyse yra labai svarbi. Esą norima rodyti asmeninę reklamą. Ginčai tarp Europos ir technologijų gigantų prasidėjo tada, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nutarė, kad vartotojų duomenys JAV yra saugomi mažiau nei Europoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis dėlto, kai kurie informacinių technologijų ekspertai mano, kad tokie grasinimai – lyg iš piršto laužti. „Atjungus Europą jie neteks nemažos dalies savo vartotojų – 30-40 proc.“, – kalbėjo informacinių technologijų ekspertas Marius Pereščius.

Tačiau skaitmeninių technologijų bendroves vienijančios asociacijos atstovai įsitikinę – tokie pareiškimai – ne tik provokacija. „Kad atsitokėtų tie žmonės, kurie vis dar gyvena XVIII-XIX amžiuje – bažnytinės metrikos knygų laikais, nes ką reiškia, kad europiečių duomenys negali pereiti į Ameriką? Tai reiškia, kad Mindaugas Ubartas turi išnykti savo draugams, kurie gyvena Jungtinėse Amerikos Valtijose“, – sakė „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.

Pašnekovas neatmetė galimybės, kad tokie grasinimai gali virsti realybe ir ragina Briuselio biurokratus pradėti dirbti protingai. Esą saugumui grėsmės nėra, o nesusitarus pasekmės gali būti skaudžios. Tarp jų – didžiuliai nuostoliai verslui.  „Jie užkerta bet kokiam lietuvių smulkiam verslininkui galimybę reklamuoti savo prekes tiems vartotojams, kuriems norima“, – pastebėjo M. Ubartas.

Sunerimo ir nuomonės formuotojai. Jų vadovė tikina, kad prekių ženklai vis daugiau lėšų išleidžia reklamai per nuomonės formuotojus, o dėl to dažniam jų tai tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. „Praradimai galėtų būti ir dešimtys tūkstančių eurų per mėnesį, kalbant apie stambiausius top 10. Kalbant apie smulkesnius, tai galėtų būti apie kelis tūkstančius ar iki tūkstančio eurų“, – teigė influenceriai.lt vadovė Laura Aleksandravičė.

Feisbukas Europoje tikrai stipriai gauna į kaulus – ir Vokietijoje, ir Airijoje, ir Portugalijoje bėdų yra.

„Europos Sąjunga galbūt atsimerkė ir pamatė, kad: o, mūsų duomenys eina į Ameriką. Nenumirsiu be feisbuko, instragramo, whatsappo – kažką sugalvosiu. Jeigu reikės, eisiu dirbti ir į parduotuvės kasą, sniegą kasiu. Ta prasme, kokios galimybės bus, tokias išnaudosiu. Surasiu, kaip išgyventi“, – atviravo nuomonės formuotojas Edvinas Krupinskas.

Praėjusią savaitę pirmą kartą istorijoje socialinis tinklas „Facebook“ fiksavo mažėjantį aktyvių naudotojų skaičių. Ši žinia skaudžiai kirto technologijų milžinės „Meta“ akcijoms. Jos smuko ketvirtadaliu. O tai – daugiau nei 230 milijardų eurų arba šešiolika šių metų Lietuvos biudžetų. 

Vis dėlto, tautiečiai socialiniams tinklams ištikimi, be jų – nė iš vietos. „Ir darbo ieško žmonės, ir skalbimo mašinos meistrų, ir klausia patarimų susirgus vaikams ar kai pačiam kažkas negerai“, – sakė sutikta moteris.

Galutinį sprendimą, ar išjungti „Facebook“ ir „Instagram“ Europoje, kompanija „Meta“ žada nuspręsti per metus.

„Google“ skirta 150 mln. eurų bauda yra didžiausia, kurią kompanijai kada nors skyrė Prancūzijos Nacionalinė informacinių technologijų ir laisvės komisija (CNIL). Tuo metu „Facebook“ nurodyta sumokėti 60 mln. eurų baudą.

Agentūra nurodė, kad portalai facebook.com, google.fr ir youtube.com neleido savo vartotojams atsisakyti slapukų ir suteikė galimybę tik juos priimti. CNIL davė juos valdančioms kompanijoms tris mėnesius pakeisti savo praktiką, o praėjus šiam laikotarpiui kasdien skirs po papildomą 100 tūkst. eurų baudą.

Po atitinkamo CNIL pranešimo „Google“ teigė naujienų agentūrai AFP, kad paisys paskelbto sprendimo.

Slapukai yra nedideli duomenų paketai, įrašomi į vartotojo įrenginį, jam apsilankius kokiame nors tinklalapyje. Jie leidžia išsaugoti informaciją apie konkrečią vartotojo veiklą. „Google“ ir „Facebook“ jie yra itin vertingi, kadangi leidžia suasmeninti skelbimus, o tai yra jų pagrindinis pajamų šaltinis.

Tačiau privatumo propaguotojai jau kurį laiką tam priešinasi, o Europos Sąjunga (ES) 2018 metais priėmė įstatymą, kuriuo sugriežtino interneto kompanijoms taikomas taisykles ir nurodė joms gauti tiesioginį vartotojų sutikimą įrašyti slapukus į jų įrenginius.

„Konfederacja“ paskyra turėjo apie 670 tūkst. sekėjų – gerokai daugiau nei dvi pagrindinės Lenkijos politinės jėgos: valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir opozicinis judėjimas „Pilietinė platforma“ (KO).

„Tikime, kad žmonėms reikia suteikti balsą, bet tuo pat metu norime pasirūpinti, kad visi „Facebook“ vartotojai būtų saugūs“, – pareiškė „Facebook“ savininkės „Meta“ vienas atstovas.

„Pašalinome „Konfederacja“ „Facebook“ puslapį, nes jame buvo ne kartą skelbiamas turinys, pažeidžiantis mūsų Bendruomenės taisykles, konkrečiai – žalingos dezinformacijos apie COVID-19 ir neapykantą kurstančios kalbą politiką“, – pridūrė jis.

Partijos lyderis Krzysztofas Bosakas (Kšyštofas Bosakas) šį žingsnį pavadino „absurdišku“ ir teigė, kad jo partijai nebuvo pateiktas „joks pateisinimas dėl šio pašalinimo“.

2018 metais įkurta „Konfederacja“ turi 11 parlamento narių.

Jų „Facebook“ puslapyje buvo dalijamasi įvairiais teiginiais, susijusiais su COVID-19 pandemija.

Skaitmeninių technologijų sritį kuruojantis ministrų kabineto pareigūnas Januszas Cieszynskis (Janušas Cešynskis) pareiškė, kad internete turi būti leidžiama reikšti „įvairias nuomones“.

J. Cieszynskis pabrėžė sutinkantis, kad platformos turi saugoti savo vartotojus nuo dezinformacijos, „tačiau tai visai kas kita nei uždrausti teisėtą politinę partiją, neskelbiančią tokio turinio“.

Socialinės žiniasklaidos milžinė uždarė paskyras Prancūzijoje ir Italijoje, kurios buvo susijusios su sąmokslo judėjimu „V_V“, kuris užtvindydavo vakcinas palaikančius pranešimus galimai dešimtimis tūkstančių komentarų.

„V-V“ šalininkai taip pat „masiškai užgauliojo“ žmones „YouTube“, „Twitter“, „VKontakte“ ir kitose interneto platformose, naudodami svastikas ar kitus atvaizdus, taip pat vadindami gydytojus ir žiniasklaidos darbuotojus „nacių šalininkais“ už tai, kad jie remia vakcinas, teigė „Meta“.

Bendrovė atnaujino informaciją apie pastangas kovoti su dezinformacija ir priekabiavimu savo platformoje, nes technologijų milžinei tenka ginti nuo kaltinimų, kad pelnas jai svarbesnis už naudotojų saugumą.

Socialinių tinklų analizės įmonės „Graphika“ ataskaitoje pateikiama papildomos informacijos apie „V_V“, kurioje teigiama, kad ši užsiėmė partizaniniu „psichologiniu karu“, nukreiptu į vakcinų šalininkus.

„Graphika“ skaičiuoja, kad „V_V“ turėjo apie 20 tūkst. sekėjų, ir teigia, kad ši grupė buvo susijusi su vandalizmu ligoninėse ir bandymais sužlugdyti skiepijimo programas, nuolat rezervuojant ir atšaukiant vizitus pas gydytojus.

Grupė kampaniją vykdė naudodamasi žinučių siuntimo paslauga „Telegram“, kad apmokytų naujokus ir skleistų informaciją apie tai, į ką taikytis, sakė „Meta“ naujų žalų tyrimų vadovas Maikas Dvilyanskis.

Praėjusio mėnesio pabaigoje „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas, susidūręs su blogos reklamos banga dėl F. Haugen atskleistų faktų, paskelbė planus sukurti skaitmeninį pasaulį, kuriame žmonės, naudodamiesi virtualios realybės technologijomis, jaustųsi tarsi bendraudami akis į akį.

Pradėjusi kelionę po Europą ir trečiadienį kalbėdama Prancūzijos parlamente, F. Haugen sakė, kad ji „labai susirūpinusi dėl metavisatos“.

„Facebook“ nori užpildyti mūsų aplinką jutikliais, mikrofonais ir kitais būdais mus stebėti“, o jei šią technologiją pritaikytų įmonės, tai būtų „labai problemiška“.

„Įsivaizduokite, kad dirbate namuose ir jūsų darbdavys nusprendžia: „Noriu būti metavisatos įmone“, – sakė ji įstatymų leidėjams.

„Jūs negalite nuspręsti, ar „Facebook‘ui“ galima jus šnipinėti, kaip kad galite atsisakyti naudoti „Facebook“ asmeniniame gyvenime“, – pridūrė ji.

Buvusi „Facebook“ darbuotoja nutekino žiniasklaidai daugybę vidaus dokumentų, kurie sukėlė kelias savaites trukusią socialinės žiniasklaidos milžinės kritiką dėl jos poveikio trapios demokratijos šalims ir pažeidžiamiems paaugliams.

Per pastarąjį mėnesį duodama parodymus Amerikos ir Europos įstatymų leidėjams ji tvirtino, kad „Facebook“ renkasi pelną, o ne toksiško turinio ribojimą, ir kad negalima tikėti, jog bendrovė pakeis savo elgesį.

M. Zuckerbergas atkirto: „Argumentas, kad sąmoningai skleidžiame turinį, kuris piktina žmones, siekdami pelno, yra labai nelogiškas“.

37 metų duomenų mokslininkė F. Haugen Prancūzijos parlamente taip pat papasakojo apie tai, kaip jai sekėsi susidoroti su dėmesiu ir viešumu nuo tada, kai spalio pradžioje ji prisistatė kaip pagrindinis serijos sensacingų „The Wall Street Journal“ pranešimų šaltinis.

„Psichologinė parama yra labai svarbi daugeliui informatorių“, – sakė ji ir pridūrė, kad praėjusiais metais jai pasisekė, kad galėjo grįžti gyventi pas motiną dėl COVID-19 apribojimų.

„Mano motina yra dvasininkė, todėl aš gavau daugybę valandų konsultacijų ir terapijos“, – sakė ji. – Dauguma pranešėjų neturi tokios stiprios paramos. Užtikrinti, kad kas nors padėtų jiems išgyventi visą procesą, yra gyvybiškai svarbu."

Per ketvirtį nuo liepos iki rugsėjo mėnesio „Facebook“ pranešė gavusi apie 9 mlrd. dolerių pelną.

Apie tokį žingsnį paskelbta amerikiečių IT milžinei grumiantis su viena didžiausių krizių per jos istoriją. Žurnalistams, įstatymų leidėjams ir JAV priežiūros institucijoms gavus didelį kiekį nutekintų vidaus dokumentų, nuskambėjo naujų raginimų vyriausybei sugriežtinti šios platformos priežiūrą.

Naujausiu „Facebook“ politikos pakeitimu panaikinama funkcija, leidžianti automatiškai atpažinti žmones, vaizduojamus „Facebook“ vartotojų  paskelbtose skaitmeninėse nuotraukose. Ši technologija buvo gyvybiškai svarbi bendrovei kuriant pasaulinę veidų biblioteką, sulaukusią itin prieštaringų vertinimų.

„Šis pakeitimas bus vienas didžiausių veidų atpažinimo naudojimo pokyčių per šios technologijos istoriją“, – parašė socialinį tinklą „Facebook“ valdančios bendrovės „Meta“ valdybos pirmininko pavaduotojas dirbtinio intelekto klausimams Jerome'as Pesenti (Džeromas Pezentis).

„Daug nerimo kelia veido atpažinimo technologijos vieta visuomenėje, o priežiūros institucijos dar nebaigė rengti aiškių jos naudojimo taisyklių“, – pridūrė jis.

J. Pesenti konkrečiai nepaaiškino, kodėl apie pakeitimus paskelbta kaip tik tuo metu, kai bendrovė susiduria su lavina nutekintais dokumentais pagrįstų pranešimų, kuriuose teigiama, jog „Facebook“ vadovai suvokė, kad jų platforma gali būti žalinga vartotojams.

Likviduojant sistemą „bus ištrinti daugiau nei milijardo žmonių individualūs veido atpažinimo šablonai“, parašė J. Pesenti ir pridūrė, kad tai bus padaryta artimiausiomis savaitėmis.

Privatumo gynėjai pasveikino šią žinią, nors kai kurie iš jų nerimauja, kad bendrovė tokiu būdu tesiekia pagerinti įvaizdį po pastarojo meto viešųjų ryšių nesėkmių.

„Mano sklaidos kanale žmonės pasidaliję po lygiai: vieni mano, kad „Facebook“ sprendimas nebenaudoti veidų atpažinimo sistemos ir ištrinti veidų nuskaitymo duomenis yra didžiulis įvykis, kiti – kad tai yra nieko iš esmės nekeičiantis desperatiškas bandymas sulaukti teigiamų antraščių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė stebėjimo organizacijos „Electronic Frontier Foundation“ kibernetinio saugumo skyriaus direktorė Eva Galperin (Iva Galperin).

Socialinių tinklų milžinė, kuri iki šiol vadinosi „Facebook Inc“, stengiasi išbristi iš vienos giliausių krizių per savo gyvavimą ir susitelkti į savo ambicijas kurti „metavisatą“ – virtualiosios realybės internetą, kuriam bendrovė prognozuoja didelę ateitį.

Patys socialiniai tinklai „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ savo pavadinimus toliau išlaikys.

„Dėdami pastangas spręsti socialinius klausimus ir gyvendami uždarose platformose daug pasimokėme, tad dabar laikas paimti viską, ko išmokome, ir pradėti kurti naują skyrių“, – per kasmetinę vystytojų konferenciją sakė M. Zuckerbergas.

„Didžiuodamasis pranešu, kad nuo šiandien mūsų bendrovė yra „Meta“. Mūsų misija išlieka ta pati – toliau telkti žmones; mūsų programėlės ir jų prekės ženklai nesikeičia“, – pridūrė jis.

„Facebook“ kritikai praeitą savaitę susitelkė į nutekintą informaciją apie bendrovės planus keisti pavadinimą. Anot jų, socialinių tinklų milžinė tokiu būdu tesiekia nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto skandalų.

Aktyvistų grupė „The Real Facebook Oversight Board“ („Tikroji „Facebook“ priežiūros taryba“) perspėjo, kad kai kurios stambios bendrovės, pavyzdžiui, naftos ir tabako milžinės, savo pavadinimus keisdavo, kad „nukreiptų dėmesį“ nuo savo problemų.

„Facebook“ galvoja, kad pavadinimo pakeitimas gali padėti jiems pakeisti temą“, – praeitą savaitę rašė ši grupė ir pridūrė, kad „tikroji problema“ yra priežiūros ir reguliavimo poreikis.

„Facebook“ neseniai paskelbė planus Europos Sąjungoje nusamdyti 10 tūkst. darbuotojų, turinčių padėti kurti „metavisatos“ projektą, karštai palaikomą M. Zuckerbergo.

Krizės padėtis

Naujausia krizė socialinių tinklų milžinę apėmė, kai „Facebook“ buvusi darbuotoja Frances Haugen (Fransis Haugen) nutekino pluoštą vidaus tyrimų, rodančių, kad bendrovės vadovybei buvo žinoma apie jos platformų potencialią žalą vartotojams. Kilus šiam skandalui, Jungtinėse Valstijose vėl pasigirdo raginimų stiprinti šio sektoriaus priežiūrą.

Didelės krizės „Facebook“ sukrėsdavo ir anksčiau, bet naujausia galimybė pažvelgti į šios uždaros bendrovės darbo užkulisius suteikė peno daugeliui kritikos straipsnių ir JAV įstatymų leidėjų raginimams griežčiau prižiūrėti socialinius tinklus.

„Geranoriška kritika padeda mums tapti geresniems, bet mano požiūris toks, kad matome koordinuotas pastangas selektyviai naudotis nutekintais dokumentais klaidinamam mūsų bendrovės vaizdui piešti“, – pirmadienį sakė M. Zuckerbergas.

Dienraštis „The Washington Post“ praeitą mėnesį kėlė prielaidą, kad „Facebook“ pastarojo meto dėmesys metavisatos projektui yra „dalis platesnių pastangų reabilituoti bendrovės reputaciją politikos formuotojų atžvilgiu ir iš naujo nustatyti „Facebook“ poziciją, siekiant formuoti naujos bangos interneto technologijas“.

Interneto milžinė „Google“ 2015 metais restruktūrizavosi ir persivadino „Alphabet“, bet jos interneto paieškos ir reklamos platforma išlaikė ankstesnį pavadinimą.