Šiaulių apskrities policija praneša, kad duomenų apie tai, jog nenustatyti asmenys socialiniame tinkle „Facebook“ platina minėto turinio medžiagą, gauta Radviliškyje rugpjūčio 13 dieną.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas patikslinus aplinkybes.

Pasak informuotų „Bloomberg“ šaltinių, „Facebook“ pasamdyti darbuotojai nežinojo, kur ar kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti garso įrašai, jiems buvo nurodyta tik užrašyti tai, ką žmonės kalba. Kaip teigė keli „Facebook“ pasamdyti asmenys, jie girdėjo „Facebook“ vartotojų dažnai gana vulgarius pokalbius, tačiau nežinojo, kodėl „Facebook“ nurodė jiems transkribuoti būtent šiuos garso įrašus.

Paprašyti pakomentuoti gautą informaciją, „Facebook“ atstovai pripažino samdę darbuotojus transkribuoti garso įrašus, tačiau daugiau to esą nedaro, nes panaši kitų bendrovių veikla susilaukė itin neigiamos reakcijos.

„Kaip „Apple“ ir „Google“, mes sustabdėme žmogiškąją garso įrašų peržiūrą daugiau nei prieš savaitę“, – tvirtino „Facebook“ atstovai.

Atstovų teigimu, vartotojai žinojo, kad jų nusiųsti garso įrašai bus transkribuojami, o pasamdyti darbuotojai esą tikrino, ar „Facebook“ dirbtinio intelekto sistemos teisingai interpretuoja žmonių kalbą.

EPA-ELTOS nuotr.

Didelės technologijų bendrovės, įskaitant „Amazon“ ir „Apple“ jau ne kartą susilaukė kritikos dėl vartotojų garso įrašų saugojimo ir perdavimo jų klausytis žmonėms. Kritikų teigimu, tokia praktika pažeidžia žmonių privatumą.

„Facebook“ atstovai ilgą laiką neigė saugantys vartotojų garso įrašus. Pats „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas tai paneigė pernai liudydamas Kongrese.

„Kalbate apie paskleistą sąmokslo teoriją, neva mes klausomės, ką įrašo jūsų mikrofonas ir tada naudojame tai reklamai. Mes to nedarome“, – JAV senatoriui Gary'iui Petersui pernai balandį sakė M. Zuckerbergas.

Vėliau „Facebook“ atstovai pabrėžė, kad bendrovė išsaugo įrenginio mikrofonu padarytus garso įrašus tik tuo atveju, jei vartotojas leidžia.

Tiesa, „Facebook“ niekada neatskleidė, kad vartotojų garso įrašus gali peržiūrėti trečiosios įmonės. Pasak kai kurių darbuotojų, toks darbas jiems pasirodė itin neetiškas.

Viena iš įmonių, kurių darbuotojai buvo samdomi transkribuoti „Messenger“ garso įrašus, yra „TaskUs“

„Facebook“ yra vienas svarbiausių „TaskUs“ klientų, tačiau įmonės darbuotojams draudžiama atskleisti, kad jie dirba „Facebook“. Šį itin svarbų klientą jie vadina kodiniu pavadinimu „Prism“ (angl. „Prizmė“).

„Facebook“ šios bendrovės darbuotojus samdo ne tik garso įrašų transkripcijai, bet ir galimai žalingo turinio bei politinės reklamos peržiūrai. Visgi naujausia „TaskUs“ darbo „Facebook“ sritis – garso įrašų transkribavimas.

„Facebook“ prieš daugiau nei savaitę paprašė „TaskUs“ sustabdyti šį darbą, mes jį sustabdėme“, – „Bloomberg“ situaciją komentavo „TaskUs“ atstovai.

„Facebook“ įmonės atstovai teigė užblokavę daugiau nei 350 paskirų ir puslapių, kuriuos sekė maždaug 1,4 milijono sekėjų. Įmonė nuolat deda pastangas kovoti su koordinuotu netikrų paskyrų kūrimu, vis dėlto tai pirmasis užfiksuotas su Saudo Arabijos vyriausybe susijęs incidentas.

Vidurinių Rytų šalys vis dažniau atsigręžia į tokių įmonių, kaip „Facebook“, „Twitter“, „Google“ ir „Youtube“ platformas, – pasitelkdamos socialinius tinklus vyriausybės skleidžia paslėptą informaciją ir daro sau palankią politinę įtaką.

Pernai „Reuters“ agentūra išsamiai ištyrė Irano remiamą paslėptos įtakos kampaniją, dabar Rijadas kaltinamas naudojant panašią taktiką varžovei regione Katarui engti ir skleisti dezinformaciją apie disidento žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymą.

Saudo Arabijos vyriausybės žiniasklaidos atstovai incidento dar nekomentavo.

Saudo Arabija pakartotinai neigė prisidėjusi prie žurnalisto J. Khashoggio mirties. Kartu su sąjungininkėmis Saudo Arabija boikotuoja diplomatinius ir prekybinius santykius su Kataru, kaltindama šalį teroristine veikla, – šiuos kaltinimus Kataras neigia.

„Facebook“ apie organizuotas netikras paskyras praneša bent keletą kartų per mėnesį, bet atvejai, kai su netikrais puslapiais tiesiogiai siejamos šalių vyriausybės, būna ypač reti.

„Facebook“ kibernetinio saugumo politikos vadovas Nathanielis Gleicheris teigė, kad Saudo Arabijos kampanija veikė feisbuko platformoje, kurioje taip pat buvo dalijamasi „Instagram“ platformoje publikuotomis nuotraukomis. Kampanija pirmiausia taikėsi į Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybes, tarp jų ir Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus, Egiptą ir Palestiną.

Kampanijos vykdytojai naudojo netikras paskyras, kurios imitavo engiamų valstybių piliečių paskiras. Taip pat buvo kuriami priešininkių valstybių neva oficialūs žinių agentūrų puslapiai. Kampanijai, pasak „Facebook“ įmonės, išleista daugiau nei 100 000 dolerių.

Keitė pavidalus

Pastaraisiais metais skaitmeninė revoliucija įsiskverbė į žmonijos gyvenimą. Esame įjungti į išmaniųjų įrenginių tinklą, o mus stebi ne tik rinka, bet ir valstybė.

Daugybės žmonių namuose esantis daiktų internetas išmoko įjungti arba išjungti šviesos jungiklius, suprasdamas kiekvieną mūsų judesį ar nuotaiką. Pažangios mašinos mokosi, kaip reikia atlikti žmonių darbus.

"WorldPost" vyriausiasis redaktorius Nathanas Gardelsas įsitikinęs, kad kitas neišvengiamas žingsnis yra valiutos skaitmenizavimas, kuris vyks interneto tinkluose ir leis juose vykdyti komercinės vertės mainus.

Nors daug kam sunku įsivaizduoti, kaip turėtų funkcionuoti virtuali, rankomis neapčiuopiama valiuta, Davide'as Casaleggio – vienas Italijos "Penkių žvaigždučių judėjimo" lyderių ir prancūzų filosofo Jeano-Jacqueso Rousseau asociacijos prezidentas, sukūręs šio susivienijimo skaitmeninę platformą – sako, kad per šimtmečius technologinės ir socialinės naujovės nuolat keitė būdus, kaip mes naudojame pinigus.

Pavyzdžiui, apie tūkstantį metų Mikronezijos Japo saloje žmonės kaip valiutą naudojo didelius apvalius akmenis, vadinamus "rai". 1643 m. Į Masačusetsą atvykę europiečiai perėmė vietinę Amerikos tradiciją naudoti jūros kriaukles kaip teisėtą mokėjimo priemonę.

Po dviejų šimtmečių Europoje bankai pradėjo tarpusavyje bendrauti atsiradus telegrafui, traukiniams, paplitus banknotų vartojimui.

Šiandien akivaizdu, kad kriptovaliutų technologija yra svarbi naujovė pinigų istorijoje. Ir kol nė viena valstybė ar centrinis bankas dar nesiėmė esminių inovacijų, "Facebook" mėgina visiems užbėgti už akių.

Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas tikisi, kad ši kriptovaliuta pradės veikti kitų metų pradžioje.

Nenuostabu, kad ši JAV bendrovė, turinti didesnį savo socialino tinklo vartotojų skaičių nei Kinija turi gyventojų, pasiūlė savo skaitmeninę valiutą – librą, kuri žada palengvinti finansinius sandorius savo klientų rate.

Priežiūros mechanizmai

"Facebook" vizija – išties ambicinga, tačiau dar nespėjus jos realizuoti, ją vejasi kritikos banga.

JAV įstatymų leidėjai ir reguliuotojai yra susirūpinę dėl šios naujos finansinės priemonės, kuri staiga bus prieinama 2,4 mlrd. "Facebook" vartotojų. Labiausiai nesutariama dėl sistemos priežiūros mechanizmų.

Neseniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo bitkoiną – bene geriausiai žinomą skaitmeninę valiutą, kuri buvo sukurta 2008 m. kaip atsvara bankų ir vyriausybių valdomoms valiutoms – taip pat librą ir kitas kriptovaliutas. Kaip skelbė "The Guardian", JAV lyderis reikalauja, kad šios įmonės siektų bankininkystės chartijos ir joms būtų taikomi JAV ir pasauliniai reglamentai.

"Aš nesu bitkoino ir kitų kriptovaliutų gerbėjas, tai nėra pinigai, jų vertė yra nepastovi ir niekuo neparemta", – savo požiūrį "Twitter" paskyroje dėstė D.Trumpas.

Prieš keletą dienų Federalinis atsargų banko (FED) pirmininkas Jerome‘as Powellas pranešė JAV įstatymų leidėjams, kad "Facebook" negali planuoti savo skaitmeninės valiutos atieities, kol neatsakys į daugybę klausimų, kurie yra susiję su potencialiu pinigų plovimu, eknominiu stabilumu, vartotojų duomenų apsauga.

Šios savaitės pradžioje JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas teigė, kam "Facebook" turi atitikti itin aukštus standartus, kad galėtų įgyvendinti su libra susijusius planus. Tąkart jis pridūrė, jog JAV reguliavimo institucijos turi savo abejonių, kurias jau išdėstė bendrovei. Panašios virtualios valiutos anksčiau buvo susijusios su pinigų plovimu ir neteisėta veikla, pabrėžė S.Mnuchinas.

"Nesvarbu, jas išleidžia bankai ar ne bankai, jos funkcionuoja toje pačioje reglamentavimo aplinkoje", – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams pareiškė S.Mnuchinas.

Dėl to susirūpino ne tik JAV, bet ir didžiausių pasaulio ūkių – Didžiojo septyneto (G7) valstybių – finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai. Apie tai svarbiausios finansų pasaulio figūros šią savaitę diskutavo dviejų dienų susitikime Prancūzijoje.

Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas pareiškė, kad prieš librai pradedant funkcionuoti, būtinas užtikrintumas, kad bus laikomasi visų galiojančių taisyklių, o jei jos ateityje keistųsi, visos šalys turėtų gebėti užtikrinti tarptautinės finansų sistemos stabilumą.

Jis pridūrė: "Kalbama apie valiutų stabilumą, saugumą, duomenų apsaugą ir demokratinę kontrolę."

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire jau ne kartą įspėjo dėl naujosios skaitmeninės valiutos keliamos grėsmės. "Šiandien dar nesudarytos sąlygos paleisti librą", – G7 susitikime sakė jis.

Projektas "Libra" kelia rimtų techninių ir politinių sunkumų. Yra taisyklių, kurių privalo laikytis visi. Kol kas to negalime pasakyti apie "Librą", – teigia B. Le Maire.

Greičiau, paprasčiau, saugiau?

Tačiau "Facebook" turi savo atsakymus. Bendrovė tikina, kad kriptovaliuta libra gali pakeisti pasaulinę prekybą ir finansines operacijas, tapti nauju būdu žmonėms siųsti pinigus ir sumokėti už pirkinius.

"Facebook" apie librą paskelbė birželį. Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas tikisi, kad ši kriptovaliuta pradės veikti kitų metų pradžioje.

Bendrovė teigia, kad "Libra" leis pinigus siųsti internetu pigiau ir greičiau, ji taip pat pagerins galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis, ypač žmonėms, neturintiems banko sąskaitų, arba turintiems ribotas galimybes naudotis bankais.

Kaip skelbia "CNN Business", libra ir ja naudotis skirtos technologijos bus sukurtos blokų grandinės (angl. blockchain) platformoje ir vadinsis "Libra Network".

Blokų grandinę sudaro serverių serija, taip pat vadinama mazgais, kuri registruoja ir patvirtina kiekvieną tinkle atliktą operaciją. Skirtingai nuo daugelio kitų kriptovaliutų tinklų, leidžiančių bet kuriam serveriui prisijungti prie grandinės, "Libra Network" yra leidimu grįsta blokų grandinė, ir tai reiškia, kad tik tam tikri serveriai galės prisijungti prie grandinės.

"Facebook" tikina, kad leis tinklui veikti greičiau, nei veikia kitos kriptovaliutos, paverčiant "Librą" praktiška kasdieniam naudojimui, pavyzdžiui, perkant ką nors internetu.

Tinklas sukurtas naudojant atviro šaltinio kodą, o tai reiškia, kad bet kuris kūrėjas galės sukurti skaitmeninę piniginę ar kitą priemonę, skirtą naudoti tinkle "Libra". "Facebook" teigia, kad galiausiai tinklas "Libra" bus perkeliamas į viešą blokų grandinę, nors daugiau informacijos apie šiuos ketinimus ir procesą dar nepateikė.

Nors "Facebook" ir sukūrė "Librą", bendrovė nevaldys skaitmeninės valiutos. Šios kriptovaliutos paleidimą prižiūrės ir ją valdys nepriklausoma, ne pelno organizacija "Libra Association".

JAV Įstatymų leidėjai ir reguliuotojai yra susirūpinę dėl šios naujos finansinės priemonės, kuri staiga bus prieinama 2,4 mlrd. "Facebook" vartotojų.

"Libra Association" yra įmonių ir ne pelno organizacijų konsorciumas iš viso pasaulio, įsikūręs Ženevoje, Šveicarijoje. Jame yra 28 steigėjai, įskaitant mokėjimų, technologijų, telekomunikacijų, rizikos kapitalo ir blokų grandinių kompanijas, taip pat ne pelno organizacijas. Tarp šios asociacijos narių yra tokios bendrovės kaip "Paypal", "Lyft", "Coinbase" ir "Mercy Corps". Asociacija tikisi, kad "Libra" pradės veikti vienydama 100 tokių narių.

Asociacija turės du pagrindinius vaidmenis: organizacijos valdys serverius tinklui "Libra" reguliuoti, o "Libra Association" valdys rezervą, kuris užtikrins šios kriptovaliutos stabilumą.

"Facebook" teigia, kad libros vertė bus mažiau nepastovi nei kriptovaliutos bitkoino, nes ji bus paremta realiomis valiutomis. Tačiau, skirtingai nei kai kurios vadinamosios stabilios kriptovaliutos (angl. stablecoins), libros vertė nebus susieta su jokia fizine valiuta. Pavyzdžiui, skaitmeninė valiutos keitykla "Coinbase" siūlo stabilias kriptovaliutas, kurios yra susietos su JAV doleriu 1:1 santykiu.

Libra bus susieta su rezerviniu valiutų krepšeliu, kurį sudarys JAV doleris, euras, Japonijos jena ir vyriausybės vertybiniai popieriai. Tai reiškia, kad jos vertė galės varijuoti.

Saugos ir nesinaudos

Čia atsiranda dar vienas vardas – "Calibra". Tai yra "Facebook" aitrinė įmonė, skirta produktams vystyti ir teikti finansines paslaugas, naudojantis "Libra".

Pirmasis toks produktas bus skaitmeninė "Calibra" piniginė, kuri leis vartotojams kaupti kriptovaliutą librą ir išsiųsti ją draugams. "Facebook" teigia, kad žmonės tai galės padaryti taip pat paprastai, kaip siųsdami tekstinį pranešimą už labai mažą kainą arba netgi nemokmai.

Numatoma, kad "Calibra" piniginė bus savarankiška programėlė, kuri bus prijungta prie "Facebook’o" "Messenger" ir "WhatsApp" programėlių. Kitos įmonės ir subjektai taip pat galės kurti panašias pinigines ir kitas priemones, skirtas naudoti tinkle "Libra".

Praėjusį mėnesį „Facebook“ paviešino tokius planus, jie pakurstė nerimą dėl nenumatytų silpnai prižiūrimos pasaulinės valiutos padarinių.

Šveicarijos finansų rinkų priežiūros tarnyba (FINMA) jau pažadėjo vykdyti Ženevoje įsikūrusios „Libra“ asociacijos priežiūrą.

„Mes stengiamės pateikti saugų, stabilų ir gerai sureguliuotą produktą. Tokia yra mūsų strategija ir neketiname jos keisti“, – pažymėjo M. Zuckerbergas.

Pasaulinė skaitmeninių mokėjimų platforma būtų naudinga „Facebook“ pastangoms palengvinti pinigų išleidimą ar siuntimą, naudojantis įmonės paslaugų šeima, įskaitant nemokamą susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“, nuotraukų ir kito vaizdinio turinio dalijimosi socialinį tinklą „Instagram“ bei nemokamų tekstinių pranešimų ir pokalbių programėlę, skirtą išmaniesiems telefonams, „WhatsApp“.

„Kiekvienoje iš šių programų turime galimybių padėti žmonėms įgyti daugiau naudos iš jų sukurtų tinklų“, – teigė M. Zuckerbergas.

Kriptovaliuta „Libra“ yra laikoma iššūkiu bitkoinui. Jos išleidimas numatomas jau 2020 metų pirmą pusmetį.

Pagrindinių G7 pasaulio ekonomikų ministrai ir centrinių bankų vadovai praėjusią savaitę susitikime netoli Paryžiaus svarstė su „Libra“ susijusius planus ir dėl jos keliamos grėsmės pasaulio ekonomikai, nes nauja kriptovaliuta gali pasinaudoti sukčiai.

Žmonės skundėsi, kad ekrane pradedama rodyti žinutė, kurioje pranešama apie gedimus.

Aiškinantis situaciją, paaiškėjo, kad ne vien lietuviai susidūrė su feisbuko gedimais. Gedimai paveikė ir daugiau Europos šalių, o taip pat ir dalį Rusijos vartotojų. 

„Messenger“ taip pat veikė ne visiems.

Sandoris po ilgo JAV Federalinės prekybos komisijos (FTC) tyrimo leidžia „Facebook“ išvengti baudžiamojo persekiojimo dėl duomenų apsaugos taisyklių pažeidimų.

Tačiau kyla klausimas, kokie apribojimai ir reikalavimai bus pateikti interneto milžinei, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis ateityje.

Verslo laikraščio „The Wall Street Journal“ (WSJ), apžvelgiančio JAV ir tarptautinio verslo bei finansines naujienas, teigimu, „Facebook“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Markas Zuckerbergas suvokia „Facebook“ padėtį ir ketina prisiimti atsakomybę.

Pasak laikraščio, jaunasis milijardierius turės kas ketvirtį patvirtinti FTC, kad jo įmonė laikosi nustatytų sąlygų, o neteisingas pareiškimas, kaip pranešė WSJ, lemtų baudas. Tokią informaciją WSJ pateikė anoniminis šaltinis, žinantis šią situaciją.

Be to, FTC teigia, kad „Facebook“ suklaidino vartotojus dėl to, kaip buvo naudojami jų telefono numeriai ir netgi veido atpažinimo įrankis.

Ministrai „visiškai pritarė dviejų ramsčių modelio sprendimui, kuris turėtų būti priimtas iki 2020 metų“, teigiama Prancūzijos, šiuo metu pirmininkaujančios didžiojo septyneto grupei, pareiškime.

„Turėtų būti sukurtos naujos taisyklės, kuriomis būtų sprendžiami su naujais verslo modeliais susiję klausimai, kurie leistų įmonėms užsiimti verslu fiziškai nebūnant veiklos teritorijoje“, – teigiama pareiškime.

„Ministrai sutarė, kad veiksmingas minimalus mokestis padėtų užtikrinti, jog įmonės sumokės teisingą mokesčių dalį“, – pažymima pareiškime.

Vienas Prancūzijos pareigūnas, paprašęs neatskleisti jo pavardės, pranešė, kad dėl mokesčio dydžio turėtų būti susitarta ateityje.

„Nustatomas mokesčių lygis priklausys nuo konkrečių taisyklių“, – teigiama pareiškime.

Ministrai sutarė, kad veiksmingas minimalus mokestis padėtų užtikrinti, jog įmonės sumokės teisingą mokesčių dalį.

„G7 stebės, kokia pažanga bus pasiekta G20 kontekste, ir lauks visuotinio susitarimo dėl mokesčio struktūros iki 2020 metų“, – pažymima pareiškime.

Didžiojo septyneto susitarimas, dėl kurio, pasak šaltinių, diskusijos vyko iki vėlyvos nakties, buvo pasiektas po to, kai praėjusią savaitę tarp Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų įsiplieskė didelis ginčas.

Kiek anksčiau šį mėnesį Prancūzijos parlamentas priėmė naują įstatymą, kuriuo numato apmokestinti skaitmeninių milžinių Prancūzijoje gautas pajamas, net jei jų būstinės Europoje yra įkurtos kitose šalyse. Šis žingsnis turės įtakos tokioms JAV galiūnėms kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“ ir „Amazon“.

Toks Prancūzijos sprendimas supykdė JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), kuris pradėjo precedento neturintį tyrimą dėl Prancūzijos, galintį lemti muitų įvedimą.

Planą, dėl kurio susitarta ketvirtadienį, turėtų toliau plėtoti didžiojo dvidešimtuko (G20) grupė, o po to jį įgyvendins Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Tuo tarpu G7 ministrai priėjo bendrą nuomonę, kad naujos kriptovaliutos, kaip, pavyzdžiui, „Facebook“ skaitmeninė valiuta „Libra“, kelia grėsmę destabilizuoti tarptautinę pinigų sistemą ir kad nėra pasirengta jų įvedimui.

„Ministrai sutarė, kad tokie projektai kaip „Libra“gali turėti įtakos pinigų suverenitetui ir tarptautinės pinigų sistemos funkcionavimui“, – pareiškė Prancūzija.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire (Brunas Le Meras) žurnalistams pasakė, kad visos G7 narės išreiškė susirūpinimą dėl šio projekto.

„Jis kelia rimtų techninių ir politinių sunkumų, – pažymėjo Prancūzijos ministras. – Yra taisyklių, kurių privalo laikytis visiu. Kol kas to negalime pasakyti apie „Libra“.

Šis pokštas socialiniame tinkle „Facebook“ sudomino daugiau kaip 1 mln. vartotojų. Jo sumanytojai siūlo žmonėms rugsėjo 20 dieną 3 val. masiškai bandyti įsiveržti į šį paslaptingą Šaltojo karo laikų bandymų poligoną.

Minima teritorija yra didžiulio Nevados bandymų ir mokymų poligono dalis, atsidūrusi sąmokslo teorijų apie ateivius centre.

Feisbuke juokais raginant žmones veržtis į poligoną sakoma, kad „jie negali sustabdyti mūsų visų“ ir „pamatykime tuos ateivius“.

Nelliso (Neliso) oro pajėgų bazė paskelbė pareiškimą, kuriame sako, kad oro pajėgos žino apie šią feisbuko žinutę, ir perspėja: „Bet kokie bandymai nelegaliai patekti į šią teritoriją itin nerekomenduojami.“

Oro pajėgos nurodo, kad neaptarinėja savo saugumo priemonių ir kad šiame bandymų bei mokymų poligone suteikiama „lanksti, realistiška ir daugiamatė kovos erdvė“ bandymams ir „moderniems mokymams ginant JAV nacionalinius interesus“.

Vyriausybės pareigūnai ištisus dešimtmečius atsisakydavo pripažinti 51-osios teritorijos egzistavimą, bet 2013 metais CŽV paskelbė išslaptintus dokumentus, kuriuose minimas šios 20 700 kv. km teritorijos pavadinimas ir nurodoma vieta žemėlapyje.

Šioje bazėje buvo išbandomi slapčiausi lėktuvai, tarp jų U-2 – 6-ajame dešimtmetyje ir, vėliau, radiolokatoriais sunkiai susekami bombonešiai B-2.

Tačiau objektą gaubiantis slaptumas kurstė sąmokslo teorijas tarp NSO entuziastų ir davė pradžią nedidelei turizmo industrijai aplinkinėse dykumos bendruomenėse, įskaitant kavines, motelį ir net viešnamį ateivių tema.