Plačiau apie tai papasakojo „Debunk.org“ Lietuvos skyriaus vadovas Viktoras Daukšas.

– Jūsų tyrimas yra apie žmones, kurių veidai buvo panaudoti įvairiam melui ir apgaulėms.

– Aš netgi sakyčiau, kad šie žmonės buvo išnaudoti ir apvogti. Standartiškai, kai įvyksta kažkokie bendradarbiavimai, prekės ženklai moka pinigus, kad veidai būtų panaudoti. Tai, šiuo atveju, žmonės yra apvogti, jų teisės pažeistos. O tai, kad turime visą eilę įvairių šalių vadovų, prasideda klausimai ir dėl nacionalinio saugumo. Lenkijos ministro pirmininko lūpomis buvo kalbami žodžiai, naudojant technologiją, kviečiant lenkų žmones investuoti į netikrą investavimo platformą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Mano atvaizdas taip pat buvo panaudotas kviečiant investuoti į kriptovaliutas. Aš neturiu nieko bendro su tuo. Koks yra šių apgaulių mastas?

– Milžiniškas. Todėl apie jį ir kalbame. Nesame matę tokio masto. Šiuo metu turime užfiksavę 1,1 tūkst. reklamų. Ir mes kalbame tik apie Baltijos šalis ir Lenkiją. O reklamos plinta ir per kitas Europos valstybes. Tai, įsivaizduokite, kiek sumokama pinigų „Metai“. Net jei už vieną reklamą sumokama iki 100 eurų, tai bendroje sumoje gaunasi milžiniški pinigai. Gaunasi kuriozinė situacija – žinomi žmonės apvogti, institucijų veidai išnaudoti. Estijoje žurnalistai atrado žmones, kurie nukentėjo ir bendroje sumoje prarado apie 100 tūkst. eurų. Žinome atvejų ir Lietuvoje, kai žmonės prieina prie žinomų žmonių ir klausia, kaip jie uždirbo tuos 2 mln. eurų. Žmonės tikrai gali patikėti. Pastaraisiais mėnesiai sukčiai pradėjo naudoti nieko bendro su Lietuva neturinčius puslapius, per kuriuos leidžia reklamas.

– „Facebook“ iš to uždirba labai daug. Kai kažkas paprašo ištrinti vieną ar kitą reklamą, jiems į tai nusispjauti.

Tai, vienos platformos imasi veiksmų, o kitos sistemingai leidžia apgaudinėti mūsų piliečius. Negano to, dar ir pelnosi iš to.

– Kalbame apie visą eilę įstatymų pažeidimų. Tai yra netikros platformos, kurios neturi finansinių licencijų. Tada atvaizdų pavogimas, žmonių apgavystės yra rimti pažeidimai. „Meta“ nesilaiko įstatymų ir yra reguliuojama Baudžiamuoju kodeksu. Vyriausybė ir Nacionalinis krizių valdymo centras ženkliai dirbo prie šito ir pridavė tuos duomenis „Metai“. Bet „Meta“ pasirinko ignoruoti. Jau ketvirtas mėnesis, kai nesiimama jokių veiksmų. Tuo tarpu turime pavyzdžių su kitomis platformomis. Praėjusią savaitę atsirado klastotė su Landsbergio balsu. Pranešus „Youtube“, įrašas buvo pašalintas per tris valandas. Tai, vienos platformos imasi veiksmų, o kitos sistemingai leidžia apgaudinėti mūsų piliečius. Negano to, dar ir pelnosi iš to.

– Dirbtinis intelektas gali sukurti tai, ko nėra. Koks tai iššūkis?

– Čia jau prasideda toks keistas pasaulis. Mes matome veidus ir į tų žmonių lūpas galime įdėti bet ką. Tos klastotės padarytos labai profesionaliai. Žiūrint į mažą telefono ekranėlį, praktiškai neįmanoma suprasti, kad tai buvo sugeneruota dirbtinio intelekto. Mes, kaip treniruoti analitikai, atskiriame. Išdidiname per didelį ekraną ir matome, kad lūpos juda ne taip, kaip turėtų.

– Pasaulis būtų daug geresnis, jei žmonės nesinaudotų „Facebook“ platforma. Galbūt nebūtų buvę ne tik „Brexito“, bet ir šito susipriešinimo per pandemiją bei galbūt ir karo Ukrainoje. Ar pritariate man?

– Nepritariu. Aš manau, kad tai yra evoliucija. Stipriausi turi išgyventi ir prisitaikyti. Akivaizdu, kad jiems rūpi tik pelnas.

– Žinot, čia yra, kaip kai nori žmogų pasiųsti ant trijų raidžių taip, kad jis nesuprastų ir išsaugotume veidą, tai tada pasiūlai kažkokį absoliučiai protu nesuvokiamą sandorį. Tai ką dabar „Meta“ siūlo Europos socialinių tinklų vartotojams, būtent tai ir yra.

– Jeigu jie moka skaityti tarp eilučių, jie turėtų eiti labai toli. Čia jūs tą norit pasakyti?

– Būtent. Iš tiesų, aš nematau nei vienos prielaidos, kad populiariausius socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdanti bendrovė staiga sugalvoja keisti savo verslo modelį ir tai, kaip ji veikia. O tas verslo modelis yra gana paprastas – mus norima platformoje išlaikyti kuo ilgesnį laiko tarpą tam, kad mes pamatytume kuo daugiau reklamų. Tai jeigu staiga pasikeistų verslo modelis ir dabar staiga mes mokėtume už naudojimąsi socialiniais tinklais tam, kad juose nebūtų jokios reklamos, čia visiškai kitas verslas. Jis veiktų visai kitais principais. Jis turi tam tikrų privalumų ir trūkumų, bet aš tikrai nematau, kad staiga feisbuką ir instagramą valdanti bendrovė sugalvojo kažkaip esmingai keistis. Tai tas mokestis labiau yra reakcija į Europos Sąjungos besikeičiančias taisykles, o Europa yra šiek tiek pavargusi nuo socialinius tinklus valdančių bendrovių didelio atsakomybės neturėjimo. Ir mes puikiai žinome, kokios gana skausmingos yra to atsakomybės neturėjimo pasekmės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– 12,99 Eur yra labai daug. „Netflix“ kainuoja 10 eurų, galima nusipirkti Lietuvoje televizijos paketų iš skirtingų bendrovių, kurios kainuoja pigiau negu kainuos tas pats turinys, tik be reklamos. Tai man įdomu, ar kas nors tą pirks apskritai?

– Tai startinis „Go3“ paketas yra turbūt nuo 5 eurų per mėnesį apskritai. Tai čia beveik tris kartus pigiau negu tai, ką mums dabar bando anonsuoti feisbuko vadovai. Aš, iš tiesų, netikiu, kad Lietuvoje bus žmonių, kurie mokės tokius pinigus. Man labiau indikuoja tai, na, kaip būna, kai kviečia darbo pokalbiui kas nors ir tada susitinki su tuo žmogumi, matai, kad turi reikalą su visišku idiotu ir tokiam idiotui tikrai niekad nedirbsi, bet nežinai, kaip dabar čia mandagiai atsisakyti ir sakai: „Gerai, aš pas tave ateisiu, bet už 10 tūkst. eurų per mėnesį“. Tai čia yra maždaug tokia situacija.

– Dar yra kitas dalykas. Jeigu jie siūlo Europoje tokį dalyką, tai jie privalės daryti tai, ką pažadėjo. Jeigu bus žmonių, kurie sumokės šituos 13 eurų, tai ar mes galime tikėti feisbuku, kad jie iš tikrųjų nerinks duomenų reklamai? Ar mes galim tikėti, kad jie nepanaudos tų duomenų, ką yra darę anksčiau ne kartą, nors sakė, kad to nedaro?

Europa yra šiek tiek pavargusi nuo socialinius tinklus valdančių bendrovių didelio atsakomybės neturėjimo. Ir mes puikiai žinome, kokios gana skausmingos yra to atsakomybės neturėjimo pasekmės.

– Čia esminis klausimas, kurio niekas neužduoda, ačiū labai už jį. Iš tiesų, yra kontrolės iliuzija. Ir šitas paketas, šita galimybė naudotis socialiniais tinklais be reklamos iš tiesų yra gana pavojinga, mano galva. Ką tai reiškia? Nes jeigu mes kalbame apie televiziją, kaip ir jūs, tai yra reklama, aš galiu ją žiūrėti, galiu nežiūrėti, jeigu per išmanų įrenginį, galiu reklamą prasukti. Socialiniuose tinkluose yra viskas sudėtingiau. Dabar įsivaizduokit, kad visas turinys, kurį mes matome savo „sienoje“ – ar instagramo, ar feisbuko, ar tiktoko – man, tau, kiekvienam mūsų žiūrovui yra skirtingas. Algoritmas parenka tai, ką mes matysime pagal mūsų vartojimą, demografinius rodiklius ir kitus parametrus. Tai jeigu mums nerodys, gerai, nerodys Info TV, LNK kokio nors anonso, na, gerai. O ar rodys informaciją apie tai, kad, pavyzdžiui, artėja rinkimai Lietuvoje?

– Nes kažkas juk perka tą reklamą, lygiai taip pat ir politinę reklamą. Verslai yra priklausomi nuo to taip pat.

– Absoliučiai. Ir riba, kas yra reklama ir kas nėra reklama socialiniuose tinkluose yra labai neaiški. Ir dėl to tai, kas mums yra sakoma, man atrodo, yra šiek tiek cukraus pudra. Ir po ta cukraus pudra yra labai daug klausimų.

Užpuolikas, apsimesdamas klausytoju, pateko į 57-erių J. Jumalono, dar žinomo kaip DJ Johnny Walker, namų radijo stotį, Filipinuose, Calamba miestelyje.

Vaizdo įraše matyti, kaip J. Jumalonas žiūri į kažką už vaizdo kameros, tada pasigirsta du šūviai ir jis susmunka kėdėje.

Pakeliui į ligoninę buvo konstatuota laidų vedėjo mirtis.

Užpuolikas nebuvo matomas „Facebook“ transliuotame įraše. Anot pareigūnų, tikrinama, ar name ir kaimynų valdose įrengtos apsaugos kameros nieko neužfiksavo.

Policija pranešė, kad užpuolikas, pavogęs aukos auksinę grandinėlę, pabėgo.

Atliekamas tyrimas siekiant nustatyti užpuoliką ir tai, ar išpuolis susijęs su J. Jumalono darbu.

„Siekdami atitikti kintančius Europos reglamentus, ES, EEE (Europos ekonominėje erdvėje) ir Šveicarijoje pristatome naują prenumeratos parinktį“, – sakoma „Meta“ pranešime.

Įmonė tokį žingsnį žengė po to, kai ES ėmėsi griežtesnių taisyklių, kurių tikslas yra sutramdyti didžiąsias technologijų kompanijas. Bendrijos taisyklės kelia pavojų gausioms „Meta“ pajamoms iš reklamos, nes jomis užsimota apriboti vartotojų duomenų naudojimą neturint sutikimo.

„Meta“ nurodė, kad mėnesio trukmės prenumerata internete europiečiams atsieis 9,99 euro, o „iOS“ ir „Android“ operacinėse sistemose – 12,99 euro. Nors ir toliau bus pasiekiamos nemokamos minėtų platformų versijos, kuriose bus rodoma reklama, „Meta“ pažymėjo, kad susimokėsiančių naudotojų informacija „nebus naudojama reklamoms“.

Pranešama, kad pirkti prenumeratas galės tik vyresni nei 18 metų asmenys.

„Meta“ mano, kad prenumeravimo paslauga padės nuraminti ES reguliuotojus, susirūpinusius dėl duomenų rinkimo ir reklamų suasmeninimo.

„Gerbiame šių kintančių Europos reglamentų dvasią ir tikslą ir esame įsipareigoję jų laikytis“, – pareiškė „Meta“.

Po televizijos projektų pabaigos jie dar šmėžuodavo ekranuose kaip muzikos atlikėjai, laidų vedėjai ir atlikdavo kitokius viešus vaidmenis. Dabar iš esmės beveik nė vieno jų likimas nieko nedomina, yra nežinomas. Dalyvavimas realybės šou, jei ir davė materialinės naudos ar socialinio kapitalo, šios vertybės buvo trumpalaikės. Vis dėlto, realybės šou televizorių ekranuose buvo ta riba, ties kuria eiliniai, ne vieši, asmenys ėmė prarasti savąjį privatumą. Ir darė tai džiaugsmingai, pakiliai, televiziškai.

Po kelerių metų nuo realybės šou eros piko pasaulyje buvo sukurtas socialinis tinklas „Facebook“. Jo galia pasirodė tokia, kad realybės šou ėmė dalyvauti kiekvienas tinklo vartotojas – nuotraukos, įrašai, pastabos, aktyvumas tapo matomi kiekvienam, kuris turi „Facebook“ paskyrą. Tada jau visi užėmėme tą poziciją, kurią dar visai neseniai galėjome matyti tik televizijos ekrane užimamą kitų žmonių. Socialiniame tinkle neliko ne tik privatumo – tai buvo akivaizdu dar prieš dešimtmetį. Neliko žmogaus kaip kūrinio paslapties. Nesvarbu, ar vadinsime save gamtos sukurtomis būtybėmis, ar dieviškumo ženklu pažymėtais žmonėmis, beveik niekas jau nekelia klausimų, kur yra viešumo ribos. Netgi privačiuose pokalbiuose beveik niekas nesustabdo vidinių išpažinčių, pasakydamas, kad toliau be saiko atviro kalbos tęsinio girdėti nepageidauja. Tačiau ir tai jau reflektuota daugelio kitų autorių kone iškart po „Facebook“ išradimo.

Atėjo laikas, kai atskiras individas, jo unikalumas, autentiškumas ir kitos romantinės vizijos šiandien niekam nereikalingos.

Beveik neliesta ir neaptarta tema yra ta, kad per pandemiją ir po jos mes ne tik nebenorime gyventi taip, kaip tai darėme iki socialinių tinklų atsiradimo – tokios praeities sparčiajame pasaulyje beveik neatmename. Dar daugiau – mes, tam tikra prasme, nebenorime gyventi ir jau tradiciją turinčiame realybės šou. Pastarajame bent jau egzistavo tam tikras tikslingumas: savo privatumą aukojome dėl savų ateities siekių, to paties finansinio ar socialinio kapitalo. Šiandien stebint socialinius tinklus nesunku pagalvoti, kad daugelis juose dabar vartotojų įkeliamo turinio tiesiog nebeturi jokio į ateitį nukreipto vektoriaus. Net mums patiems, tiems, kurie keliame nuotraukas iš savo artimų ar tolimų kelionių, tie vaizdai po kelerių metų tebus iliustracija, gal ir primenanti faktą, tačiau jau nusileidžianti ilgai istorinei fotoalbumų istorijai. Paslaptis tiek atvira, kad net akivaizdi – jokio tikslo dalyvauti socialiniame tinkle beveik nėra. Jis gyvuoja iš inercijos ir psichologinio įpročio, smalsumo, kurį patenkinti darosi vis sunkiau, nes vartotojai labai sparčiai vienodėja. Kai į „Facebook“ nėra ko įkelti, tenka neišvengiamai pripažinti, kad jau nebemokame gyventi nei substancialioje, apčiuopiamoje, nei virtualiojoje realybėje. Gyvenimą suvokiant kaip prasmingų įvykių seką, tenka pripažinti, kad, būdami gyvi, mes jau tarsi beveik negyvename.

Viena išdava, kurią sukelia mūsų aktyvumas socialiniame tinkle, yra nenuginčijama – esame lengvai kontroliuojami. Skeptikai paklaustų, kam gi įdomus daugelio eilinių žmonių gyvenimas. Atsakymas skambėtų labiau potencialiai nei faktiškai. Minia, masė ir kitokie daugybės žmonių virtualūs sambūriai nesunkiai gali virsti tikrais įvykiais. Tuo prieš kelerius metus galėjome įsitikinti ir Lietuvoje.

Tie, kurie skaito spaudą, leidžiamą į Vakarus nuo Varšuvos, netrunka pastebėti, kad mūsų pasaulis iš tiesų yra patikėtas ne minios amorfijai ar spontaniškumui, o vadinamiesiems lyderiams. Pastarieji yra nebūtinai labiausiai išsilavinę, patys kompetentingiausi ar apskritai geriausi – jie dažnai yra aktyviausi sprendžiant žmonijos globalines problemas ir kuriant bendruomenes, kurios naudingos visuomenei. Žmogus, kuris dalyvauja veikloje kartu su kitais bendraminčiais, – toks yra pozityvusis socialinio tinklo, dirbtinio intelekto technologijų ir virtualybės raidos scenarijus. Tai – dabartinės posthumanistinės eros rezultatas, reiškiantis, kad ir austrų psichoanalitiko Sigmundo Freudo, ir mums geriau pažįstamo marksizmo tėvo filosofo Karlo Marxo svajonės išsipildė: atėjo laikas, kai atskiras individas, jo unikalumas, autentiškumas ir kitos romantinės vizijos šiandien niekam nereikalingos, nes galią asmuo įgauna tik tada, kai civilizuotais būdais, suvaldydamas savo aistras (štai kodėl kartais daugelis dabarties žmonių kasdieniame gyvenime atrodo sutrikę ir beveik anemiški), dalyvauja socialiniame gyvenime. „Facebook“ ir kitos sistemos paradoksaliai yra skirtos per tarpines fazes, anksčiau reiškusias dar bent virtualųjį bendravimą, atimti iš žmogaus jo individualumą. Tokia yra posthumanizmo ideologijos ir pasaulio, kaip planetos, išgelbėjimo kaina. Priešingo pastarajam, pesimistinio, scenarijaus vaizdus ir kalbas galėjome stebėti pačioje „Facebook“ gyvavimo pradžioje, kai pranešimai socialiniame tinkle sukėlė ne vienus politinius, netgi revoliucinius pokyčius bent keliose pasaulio valstybėse.

Abiem atvejais tradiciškai suprantamo ir nuo modernybės pradžios mus pasiekiančio humanizmo ir daugelio su juo susijusių civilizacinių žymių, socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto veikimo būdu, greitai gali tiesiog nebelikti. Tai turbūt didžiausia, fundamentaliausia ir giliausia permaina dabarties ir ateities žmonijoje: masės pasiunčiamos be prasmės poilsiauti virtualybėje, o lyderiai kuria jau daug rimtesnį nei anksčiau „realybės šou“, veikiantį visos Žemės populiacijos ateitį.

Eiliniai individai nuobodžiai stumia ir fotografuoja savo gyvenimus palmių šešėliuose, aktyvieji dalyvauja socialiniuose ir politiniuose pokyčiuose, o juos darančius veikia ir valdo lyderiai, kuriems virtualioji realybė tėra priemonė, o ne tikslas, nors daugeliui jos dalyvių visiškai pakanka ten figūruojančių nuotraukų, vaizdų ir tekstų iki to momento, kai ta pati virtualybė mobilizuoja mases.

Kartais atrodančios lyg amžinos, minios „atostogos“ tėra poilsis nuo tų vaidmenų, kuriuos neva, turime tokių iliuzijų, pasirenkame savo noru. Pradėję svetimo gyvenimo stebėjimu, pratęsę buvimą, kuris žadėjo santykinę laisvę socialiniame tinkle, dabar esame lyg tie, atrodė, jau pamiršti ekrano žmonės pasaulyje, virtusiame ištisa televizine tikrove. Pamatiniai tokio buvimo matmenys yra laisvė ir nelaisvė. Šių dviejų kategorijų santykis yra lemiamas ir mūsų kasdienybėje, ir tada, kai esame bandomi mobilizuoti arba patys renkamės veikti bendruomenėse.

Prieigos valdytojomis tapo „Google“ paieškos variklį, „Facebook“ socialinį tinklą, „Amazon.com“ platformą ir „Apple“ programėlių parduotuvę „App Store“ valdančios bendrovės ir kitos daugelio mūsų naudojamos platformos.

Dalis jų į naujas taisykles jau sureagavo. Bendrovė „Meta Platforms Inc.“, valdanti socialinį tinklą „Facebook“, dėl Skaitmeninių rinkų akto sukeltų neaiškumų nusprendė atidėti naujos programėlės „Threads“ paleidimą ES vartotojams.  Jos prieinamumas turėjo sukurti tiesioginę konkurenciją Elono Musko valdomai platformai „X“, ką tik pakeitusiai pavadinimą iš „Twitter“. Taip Skaitmeninių rinkų aktas sukėlė visiškai atvirkščią efektą, nei deklaruotas tikslas sukurti „daugiau galimybių vartotojams pakeisti savo tiekėjus“ Taigi, užuot augusi, konkurencija lieka tokia pati.

Kompanija „Microsoft“ prie Skaitmeninių rinkų akto taisyklių prisitaikė keisdama savo produktų kainodarą. Dar 2017 m. „Microsoft Teams“ bendradarbiavimo programa prie „Microsoft Office 365“ paketo buvo pridedama nemokamai. Vartotojui tai reiškė patogumą gauti visą drauge veikiančių programų paketą. Tokia verslo praktika pagal naująjį reguliavimą yra traktuojama kaip netinkama, proteguojanti savo sukurtą produktą, paslepianti tikrąją šios programėlės kainą. Kainodarą pakeitus, už „Microsoft Teams“ mokėti teks atskirai.

Minėti pavyzdžiai rodo, kad ES, siekdama apsaugoti vartotojus ir sukurti jiems daugiau galimybių, apribojo konkurenciją ir tai, ko visuomet siekia vartotojai – geriausiai jų poreikius atitinkančių paslaugų.

 

Keisis ir „Apple“ operacinės sistemos naudojimas. Iki šiol programėlių kūrėjai, norėdami, kad jų produktai būtų naudojami „iPhone“ telefonuose, turėjo paklusti kompanijos „Apple“ taisyklėms ir už buvimą sistemoje mokėti komisinius. Jau 2022 m. gruodžio mėn. buvo skelbiama, kad  kompanija ruošiasi prisitaikyti prie naujų reguliavimų ir leisti išmaniąsias programėles į „iPhone“ telefonus parsisiųsti ne tik iš „Apple Store“ programėlių parduotuvės. Nors oficialiai jokių pakeitimų dar nėra padaryta, tačiau neabejojama, kad iki sankcijų taikymo pradžios (2024 m. kovo mėnesio), pasirodžiusiose naujose operacinių sistemų versijose tokia galimybė atsiras („Apple iOS 17“ arba „Apple iOS 18“). Kaštai programėlių kūrėjams dėl to sumažės, bet rizika vartotojams gali padidėti. Nebegalėdama užtikrinti programėlių patikimumo, kompanija „Apple“ pabrėžia, kad negalės apsaugoti vartotojų privatumo ir saugumo, atmesti galimų kenkėjiškų programėlių. 

Minėti pavyzdžiai rodo, kad ES, siekdama apsaugoti vartotojus ir sukurti jiems daugiau galimybių, apribojo konkurenciją ir tai, ko visuomet siekia vartotojai – geriausiai jų poreikius atitinkančių paslaugų. Draudimų iššauktas neišvengiamas interneto platformų  atsakas tą tik patvirtina.

Teisininkai ir šį reglamentą nagrinėjantys ekspertai įžvelgia ilgų bei brangių bylinėjimosi procesų grėsmę ir riziką, kad Skaitmeninių rinkų aktas persipins su šalyse narėse galiojančiais nacionaliniais konkurencijos įstatymais. Dėl to reglamento įgyvendinimas gali užtrukti ir taip didinti neapibrėžtumą ir kaštus rinkos dalyviams.

Nuo rugsėjo 6 d. iki kovo 7 d. prieigos valdytojomis paskelbtos platformos privalės prisitaikyti prie Skaitmeninių rinkų akto reikalavimų ir atsisakyti draudžiamų veiksmų. Tarp jų – nebeproteguoti savo produktų ir atsisakyti neištrinamų programėlių. To nepadarius grės baudos, siekiančios iki 10 proc. bendrovės globalios metinės apyvartos.

Pilnai įgyvendinus Skaitmeninių rinkų aktą, ES vartotojai gali susidurti su mažesniu pasirinkimu, didesnėmis skaitmeninių paslaugų kainomis ar prastesne kokybe, didesnėmis laiko sąnaudomis, o verslai su mažėjančiomis inovacijų kūrimo paskatomis ir didesne koncentracijos rizika skaitmeninių paslaugų sektoriuje.

Skaitmeninių paslaugų aktas yra vienas ambicingiausių su skaitmeninėmis taisyklėmis susijusių projektų, kurį Europos Sąjunga parengė technologijų srityje.

Jis skirtas užtikrinti vartotojų saugumą internete ir sustabdyti žalingo turinio, kuris yra neteisėtas arba pažeidžia platformos paslaugų teikimo sąlygas, pavyzdžiui, genocido ar anoreksijos propagavimas, plitimą. Taip pat siekiama apsaugoti pagrindines europiečių teises, tokias kaip privatumas ir žodžio laisvė.

Kai kurios interneto platformos, kurioms reikalavimų nesilaikymo atveju gali grėsti milijardinės baudos, jau pradėjo vykdyti pakeitimus.

Apžvelgiame situaciją:

Platformos, kurioms taikomos šios taisyklės

Iki šiol jų yra 19. Tarp jų – aštuoni socialiniai tinklai: „Facebook“, „TikTok“,, „X“, „YouTube“, „Instagram“, „LinkedIn“, „Pinterest“ ir „Snapchat“.

Tarp jų patenka ir apsipirkimo platformos „Google Shopping“, „Amazon“, Kinijos „Alibaba AliExpress“ ir Vokietijos „Zalando“, taip pat viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platforma „Booking“.

Taisyklės taikomos ir mobiliųjų programėlių parduotuvėms „Google Play“ bei „App Store“, taip pat „Google“ paieškos sistemai ir „Microsoft“ paieškos sistemai „Bing“.

Sąrašą papildo „Google Maps“ ir „Wikipedia“.

Kitų interneto bendrovių likimas

Sąrašas sudarytas remiantis platformų pateiktais skaičiais. Toms, kurios turi 45 mln. ar daugiau vartotojų, arba 10 proc. visų ES gyventojų, bus taikomas aukščiausias reguliavimo lygis.

Vis dėlto ES pareigūnai atkreipė dėmesį, kad bloko sąraše nėra kai kurių didelių įmonių, pavyzdžiui, „eBay“, „Airbnb“, „Netflix“ ir net „PornHub“. Sąrašas nėra galutinis ir tikėtina, kad vėliau į jį bus įtrauktos kitos platformos.

Skaitmeninių paslaugų akto reikalavimų ilgainiui turės laikytis visos skaitmenines paslaugas europiečiams teikiančios bendrovės. Tačiau jos turės mažiau įsipareigojimų nei didžiausios platformos ir prieš reikalavimų laikymosi pradžią turės papildomą pusmetį tam pasirengti.

„Meta Platforms“, motyvuodama neapibrėžtumu dėl naujų taisyklių, atidėjo savo „X“ konkurentės „Threads“ pristatymą ES.

[Naujosios taisyklės] kreipiamos į daugiakanalius tinklus, kurie veikia visame pasaulyje. Taigi, kai tik bus imtasi tam tikrų priemonių, jos sukels padarinius.

Pokyčiai

Platformos pradėjo diegti naujus būdus, kaip Europos vartotojai gali pranešti apie neteisėtą internetinį turinį ir abejotinus produktus. Įmonės privalės greitai ir objektyviai tai pašalinti.

„Amazon“ atidarė naują kanalą, kuriuo galima pranešti apie įtariamus neteisėtus produktus, ir teikia daugiau informacijos apie trečiųjų šalių prekybininkus.

Savo ruožtu „TikTok“ suteikė vartotojams papildomą galimybę pranešti apie turinį, įskaitant reklamą, kuris, jų manymu, yra neteisėtas. Tokios kategorijos, kaip neapykantos kalba ir priekabiavimas, savižudybės ir savęs žalojimas, dezinformacija arba sukčiavimas ir apgavystės, padės jiems tiksliai įvardyti problemą.

Šios platformos, priklausiančios kinų milžinei „ByteDance“, teigimu, nauja speciali moderatorių ir teisės specialistų komanda tuomet nustatys, ar pažymėtas turinys pažeidžia jos politiką, ar yra neteisėtas ir turėtų būti pašalintas. „TikTok“ nurodo, kad pašalinimo priežastis bus paaiškinta medžiagą paskelbusiam ir ją pažymėjusiam asmenims, o sprendimus bus galima apskųsti.

Programėlės vartotojai gali išjungti sistemas, rekomenduojančias vaizdo įrašus pagal tai, ką vartotojas žiūrėjo anksčiau. Tokios sistemos sulaukia kritikos, teigiant, kad dėl jų socialinių tinklų vartotojai vis dažniau susiduria su radikalia medžiaga.

Išjungus asmenines rekomendacijas, „TikTok“ kanalai Europos vartotojams vietoj to siūlytų vaizdo įrašus pagal tai, kas populiaru jų vietovėje ir visame pasaulyje.

Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą draudžiama į pažeidžiamų kategorijų asmenis, įskaitant vaikus, nukreipti skelbimus.

„Snapchat“ teigimu, reklamuotojai nebegalės nukreipti personalizavimo ir optimizavimo įrankių į ES šalių ir Jungtinės Karalystės paauglius. 18 metų ir vyresniems „Snapchat“ vartotojams taip pat bus užtikrintas didesnis skaidrumas ir jų matomų reklamų kontrolė, įskaitant išsamią informaciją ir įžvalgas apie tai, kodėl jiems rodomos konkrečios reklamos.

„TikTok“ atliko panašius pakeitimus, neleisdama 13–17 metų vartotojams gauti personalizuotų reklamų, pagrįstų jų veikla pačioje programėlėje ar už jos ribų.

Pasipriešinimas

Vokietijos internetinė mados ir gyvenimo būdo prekių mažmenininkė „Zalando“ pateikė teisinį skundą dėl įtraukimo į Skaitmeninių paslaugų akto didžiausių internetinių platformų sąrašą, teigdama, kad su ja elgiamasi nesąžiningai.

Nepaisant to, „Zalando“ savo svetainėje pradeda naudoti turinio žymėjimo sistemas, nors rizika, kad neteisėta medžiaga gali atsidurti tarp itin kruopščiai parinktos drabužių, krepšių ir batų kolekcijos, yra nedidelė.

Aurelie Caulier (Oreli Koljė), „Zalando“ viešųjų reikalų vadovė ES, sakė, kad bendrovė remia Skaitmeninių paslaugų aktą, ir pridūrė, kad vartotojams tai atneš daug teigiamų pokyčių.

Tačiau, anot jos, apskritai „Zalando“ nekelia sisteminės rizikos, todėl įmonė neturėtų priklausyti šiai kategorijai.

Panašią bylą aukščiausios instancijos ES teismui pateikė ir „Amazon“.

Taisyklių nesilaikymo pasekmės

Pareigūnai įspėjo technologijų bendroves, kad už pažeidimus gali būti skirtos baudos, siekiančios iki 6 proc. jų pasaulinių pajamų, o tai gali siekti milijardus eurų, arba net uždrausta vykdyti veiklą ES. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad baudos už atskirus pažeidimus, pavyzdžiui, už konkretaus neapykantą skatinančio vaizdo įrašo nepanaikinimą, bus taikomos iš karto.

Skaitmeninių paslaugų aktas labiau skirtas išsiaiškinti, ar technologijų įmonės taiko tinkamus procesus, kad sumažintų žalą, kurią jų algoritmais grindžiamos rekomendacijų sistemos gali padaryti vartotojams. Iš esmės jos turės leisti Europos Komisijai pažvelgti, kaip veikia jų algoritmai.

ES pareigūnams, viena vertus, rūpi vartotojų elgesys, pavyzdžiui, patyčios ir neteisėto turinio skleidimas, tačiau jiems taip pat svarbu, kaip platformos veikia ir kaip jos prisideda prie neigiamo poveikio, sakė Rytų Anglijos universiteto docentė Sally Broughton Micova (Seli Broton Micova).

Jos teigimu, be kita ko, reikia išnagrinėti, kaip platformose integruojamos skaitmeninės reklamos sistemos, kurios gali kategorizuoti vartotojus, nukreipiant į juos kenksmingą medžiagą, pavyzdžiui, dezinformaciją, arba kaip veikia jų gyvų transliacijų sistemos, kurios gali būti naudojamos teroristiniam turiniui skleisti.

Pagal taisykles didžiausios platformos turės nustatyti ir įvertinti galimą sisteminę riziką ir tai, ar jos daro pakankamai, kad ją sumažintų. Šie rizikos vertinimai turi būti atlikti iki rugpjūčio pabaigos, o vėliau bus atliktas nepriklausomas auditas.

Tikimasi, kad auditas bus pagrindinė priemonė atitikčiai tikrinti, nors šis Briuselio planas sulaukė kritikos dėl to, kad jame trūksta išsamios informacijos, todėl neaišku, kaip šis procesas veiks.

Likęs pasaulis

Teigiama, kad pokyčiai Europos mastu gali turėti pasaulinį poveikį. Internetinė enciklopedija „Wikipedia“ koreguoja savo politiką ir paslaugų teikimo sąlygas, kad būtų galima pateikti daugiau informacijos apie probleminius vartotojus ir turinį.

Pasak ne pelno siekiančios organizacijos „Wikimedia Foundation“, prižiūrinčios „Wikipedia“, šie pakeitimai neapsiribos tik Europa.

„Wikimedia“ projektams visame pasaulyje taikomos taisyklės ir procesai, įskaitant bet kokius pakeitimus, susijusius su Skaitmeninių paslaugų aktu, yra kuo universalesni. Tai reiškia, kad mūsų vartojimo sąlygų ir vidaus veiksmų politikos pakeitimai bus įgyvendinami visame pasaulyje“, – teigiama pranešime.

Anot S. Broughton Micovos, technologijų bendrovėms bus sunku apriboti su Skaitmeninių paslaugų aktu susijusius pokyčius. Ji pridūrė, kad skaitmeninės reklamos tinklai nėra izoliuoti Europoje, o socialinių tinklų nuomonės formuotojų turinys gali būti pasiekiamas visame pasaulyje.

„[Naujosios taisyklės] kreipiamos į daugiakanalius tinklus, kurie veikia visame pasaulyje, – sakė ji. – Taigi, kai tik bus imtasi tam tikrų priemonių, jos sukels padarinius.“

Apie tai plačiau papasakojo socialinių medijų ekspertas Darius Gerulis.

– Kam reikia tų 30 skirtingų robotų? Ką jie darys?

– Vartotojai nėra lygūs vieni kitiems. Turime skirtingas demografines grupes, jaunesnius ir vyresnius vartotojus. Kiekvienas socialiniuose tinkluose bendrauja skirtingai. Kad „Meta“ galėtų arčiau prieiti prie tų 30 tipažų, tiesiog sukurti skirtingi tipažai.

– Jūsų spėjimu, kas čia bus?

– Vartotojai turi suprasti, kad dirbtinis intelektas šiandien nėra kaip filme „Matrica“. Tai tiesiog labai sudėtingas susirašinėjimo modelis. Mano perspektyvoje, tai yra dar penkiametis dirbtinis intelektas. Jis gali gaminti paveikslėlius, kurti tekstus, bet dar tik penkiametis. Ateitis dar prieš akis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kiek laiko reikės jam užaugti?

– Labai, labai greitai. Yra technologijų akceleracija. Manau iki 2 metų.

– Kaip „Meta“ sako, bus ir smagiau, ir greičiau. Bet šalia smagumo, teks susimokėti. Kaina – informacija apie mus. Ką „Meta“ gali padaryti su ta informacija ir ką tikrai darys?

– Europos Sąjunga šiuo metu labai valdo vadinamuosius sausainėlius – „cookies“. Ir marketingistai, ir žmonės artėja prie gyvenimo be sausainėlių. Čia bus labai sunku pagauti tikrą vartotoją, todėl atsiranda dirbtinis intelektas, kuris padės paprasčiau surasti turinį.

– Ar nėra pavojaus, kad „Meta“, gavusi tiek daug informacijos apie mus, galės ją panaudoti prieš vartotojus?

– Kaip ir mes pasirašome vartotojo teises, taip ir jie turi savo reglamentus. Pastarieji labai griežtai reguliuojami Europos Sąjungos. Tačiau, žinoma, mes vis tiek rizikuojame.

– Senasis žemynas turbūt tikrai yra lyderis, siekiantis pažaboti socialinius tinklus. Kas suvaldys tokį socialinių tinklų gigantą?

Jūs jau naudojate dirbtinį intelektą, tik to dar nežinote.

– Visi turi suprasti, kad „Meta“ aptarnauja pusę gaublio, pusę pasaulio, ten darbuotojų yra penkiaženklė suma. Visų aptarnauti nepavyks.

– Kokia jūsų rekomendacija? 

– Pasakysiu paprastai – jei kažkokio dalyko negali pasakyti savo mamai, broliui, artimam žmogui, nerašyk to ir į socialinius tinklus. Prieš 10 metų visi sukeldavo po 300 nuotraukų iš vakarėlių. Šiandien ypatingai turime filtruoti, ką įsikeliame. Visi tie vaizdai gali būti nutekinti. Tai, kas lieka internete, lieka amžiams.

– Jūs pats naudositės šio roboto paslaugomis?

– Manau, kad taip. Jūs jau naudojate dirbtinį intelektą, tik to dar nežinote. Parašėte į „Telia“, iššoko pokalbis, štai jums ir dirbtinis intelektas.

– Tai nebus paskutinis pranešimas apie blokuojamas arba nulaužtas paskyras, kurios yra skirtos paramai Ukrainai?

– Šiandieninės informacijos apie „Facebook“ užblokuotą „Locked N' Loaded“ paskyrą nevadinčiau programišių ataka. Greičiau tai yra organizuota žmonių, kurie turi kitą nuomonę, ataka. Ji buvo koordinuota. Žmonių, kurie ėjo ir ragino raportuoti šią paskyrą kaip netinkamą, buvo daug. „Facebook“ algoritmai suveikė ir paskyra buvo užblokuota. Nemažai laiko užtruks, kol jos veikla bus atkurta. Man pačiam yra tekę patirti tokias situacijas. Po atblokavimo tam tikri veiksmai yra labai apriboti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar neįmanoma pasipriešinti tokioms organizuotoms „Facebook“ vartotojų atakoms?

– „Facebook“ neturi kol kas paruoštos programinės įrangos, kuri identifikuotų tikrus ar netikrus veiksmus. Tai buvo netinkamas turinys, nors tas turinys buvo tik skatinimas rinkti finansus, paremti Ukrainą. „Facebook“ šioje situacijoje turėtų surinkti tokių raportavusiųjų sąrašą, pirmą kartą įspėti, o antrą kartą lygiai taip pat užblokuoti jų paskyras. Kol kas šis algoritmas nėra pas juos įteisintas.

– Mūsų Vyriausybės kanceliarija buvo susitikusi su bendrovės „Meta“ atstovais. Ne kartą ragino atidžiau sekti tai, kas vyksta internete. „Facebook“ sukūrė automatinį įrankį, padedantį kovoti su netinkama informacija. Tačiau dabar tas įrankis yra nukreipiamas priešinga linkme. Ar tokie valdžios susitikimai galėtų paveikti tokią kompaniją?

– Ji bus paveikta kitais būdais. „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai patenka po nauja Europos direktyva, kuri įsigalioja nuo rugpjūčio 1 d., kur panašūs veiksmai galės būti priskiriami prie tam tikrų pažeidimų. Baudos numatytos nuo kelių iki keliasdešimt milijonų. Gabūt „Facebook“ turės įtakos baudos ir pradės galvoti bei tvarkyti savo algoritmus.

– Ar vienintelė išeitis – turėti tokius administratorius, kurie rankiniu būdu galėtų tirti pranešimų turinį, ar jie tinkami ir tikri?

– Jie tokius moderatorius turi, tačiau vasaros, atostogų metu jų trūksta.  Taip pat jie turi partnerius factchekerius, kurie patikrina ir patvirtina, ar tai tikra informacija.

– Ar pati organizacija „Locked N' Loaded“ galėtų pareikalauti atsakomybės iš „Facebook“?

– Nemanau. Čia turėtų įsikišti Vyriausybė.

Pirmadienį Kauno apylinkės teismo sprendimu pripažinta, kad moteriai priklausiančiose patalpose gyvenęs dėdė, nesutikęs išsikelti, pažeidė moters teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą, pažemino ieškovės garbę ir orumą. Teismas įpareigojo asmenį per tris kalendorines dienas nuo teismo sprendimo gavimo dienos pašalinti iš savo feisbuko paskyros moters nuotrauką, panaikinti apie ją tris įrašus, taip pat ištrinti visas ir bet kokias nuorodas į šiuos įrašus. 

Teismo sprendimu asmuo taip pat įpareigotas per tris kalendorines dienas paskelbti viešą įrašą savo „Facebook“ paskyroje aiškiai nurodant, kad anksčiau skelbtuose įrašuose buvo paskelbta klaidinanti ir neteisinga informacija apie ieškovę. Jis taip pat įpareigotas paskelbti duomenis, kurie atitinka tikrovę, pateikiant informaciją apie jam visus nustatytus išsikraustymo terminus bei įdėtas pastangas ieškantis kitos gyvenamosios vietos ir šį įrašą saugoti šešis mėnesius. 

Vyrui taip pat uždrausta bet kokiu būdu naudoti, viešai skelbti moters nuotraukas, bet kokią informaciją ar nuomones apie ją, taip pat privataus pobūdžio informaciją, sužinotą nagrinėjant šią bylą. Iš vyro taip pat priteista 400 eurų neturtinė žala bei bylinėjimosi išlaidos.

Anot Kauno apylinkės teismo, tokiu sprendimu teismas patenkino moters prašymą dėl informacijos pašalinimo bei paneigimo.

Ji teismo taip pat prašė uždrausti atsakovui bet kokiu būdu naudoti ir viešai skelbti jos nuotraukas bei kitą vaizdinę medžiagą ir priteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškinyje buvo nurodytos aplinkybės, jog moters dėdė gyveno jai priklausančiame ūkiniame pastate. Moteriai pernai kovą raštu per antstolį nurodžius, jog jis turi palikti šias patalpas, vyriškis kraustytis nesutiko, todėl moteris kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo.

Asmenims teisme sudarius taikos sutartį, vyras buvo įpareigotas per tris mėnesius atlaisvinti ūkinį pastatą, tačiau per nurodytą laiką to nepadarė. Dėl šios priežasties moteris kreipėsi į antstolį dėl priverstinio iškeldinimo, o šis socialiniame tinkle ėmė skelbti moterį žeminančią ir realybės neatitinkančią informaciją. 

Teismas, nagrinėdamas bylą pažymėjo, jog nors ieškovė yra viešas asmuo – dirba valstybės tarnyboje, viešo asmens teisė į atvaizdą nėra absoliuti ir, jeigu asmens nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas, asmens sutikimas tam nereikalingas, tačiau jeigu tokio intereso nėra, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reiškia šio asmens teisės į atvaizdą pažeidimą.

Taip pat, teismo vertinimu, vyras neįrodė, jog jo apie ieškovę socialiniame tinkle „Facebook“ paskleista ieškovės garbę ir orumą žeminanti žinia atitinka tikrovę, o jo patalpintame įraše nutylima apie paties atsakovo nevykdomą teismo sprendimą išsikelti iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto.

Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas.