G7 šalių paskelbtoje ataskaitoje įspėjama, kad tokios kriptovaliutos, kaip „Libra“, kelia grėsmę pasaulinei finansų sistemai. Ataskaitoje pateikiamos iš viso 9 pagrindinės grėsmės.

G7 šalys taip at perspėja, kad „Libra“ gali nesulaukti centrinių bankų malonės, net jei projekto rėmėjai pagerins saugumo padėtį. Prieš kelias dienas „Facebook“ kriptovaliutai buvo suduotas dar vienas smūgis – iš projekto pasitraukė mokėjimo kortelių milžinai „Mastercard“ ir „Visa“.

G7 šalių ataskaitą rengė pareigūnai iš centrinių bankų, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Finansinio stabilumo valdybos, koordinuojančios Didžiojo dvidešimtuko (G20) ekonomikų taisykles.

Ataskaitoje teigiama, kad tokių kriptovaliutų, kaip „Libra“, projektai turi būti teisiškai patikimi, saugoti klientus ir užtikrinti, kad kriptovaliuta nesinaudojama plaunant pinigus ar finansuojant terorizmą.

„Libra“ kiek skiriasi nuo įprastų kriptovaliutų, kaip bitkoino, nes naujoji kriptovaliuta bus „pririšta“ prie gerai žinomų valiutų, kaip dolerio ir euro.

Nors taip siekiama išvengti didelių valiutos kurso šuolių ir nuosmukių, G7 ataskaitoje tvirtinama, kad pasaulinės kriptovaliutos, kaip „Libra“, gali kelti daugybę problemų, įskaitant ir palūkanų normas nustatinėjantiems centriniams bankams

„Libra“ esą taip pat gali pakenkti konkurencijai ir net kelti grėsmę finansiniam stabilumui, jei daugelis naudotojų staiga prarastų pasitikėjimą šia skaitmenine valiuta.

Tiesa, G7 ataskaitoje taip pat pripažįstama, kad kriptovaliutos gali leisti greičiau ir pigiau pervesti pinigus, o dabartinė sistema esą yra „lėta, brangi ir neaiški“.

„Libra“ asociacija, kurią sudaro keliasdešimt bendrovių, tarp jų – „Facebook“, pirmąjį valdybos posėdį organizuoja pirmadienį Ženevoje.

Prieš kelias dienas iš asociacijos pasitraukė ne tik „Mastercard“ ir „Visa“, bet ir „eBay“ bei „Paypal“.

Nekantriai lauktoje nutartyje Teismas nurodė, kad ES įstatymai nedraudžia teismams nurodyti „pašalinti informaciją arba blokuoti prieigą visame pasaulyje“, rašoma pareiškime. 

Šis sprendimas bus traktuojamas kaip ES priežiūros institucijų, siekiančių priversti JAV technologijų milžines paisyti sugriežtintų europinių normų dėl neapykantą kurstančių kalbų ir įžeidžiamo turinio, pergalė.

Praėjusią savaitę tas pats teismas nutarė, kad „Google“ neprivalo visame pasaulyje laikytis ES priimtų griežtų „teisės būti pamirštam“ taisyklių – tai buvo pergalė šiai interneto milžinei.

Vėliausią ieškinį iš pradžių Austrijos teismui pateikė Žaliųjų partijos politikė Eva Glawischnig (Eva Glavišnig), prašiusi „Facebook“ pašalinti žinutes, kuriomis, kaip nutarė šalies teisėjai, ji buvo apšmeižta ir kurias galėjo matyti socialinio tinklo vartotojai visame pasaulyje.

Aukštesnės instancijos Austrijos teismas perdavė šią bylą ES aukščiausios instancijos teismui, kurio nutartis negali būti apskųsta ir dabar bus traktuojama kaip precedentas visoje Europoje.

Žaliųjų partija reikalavo, kad „Facebook“ ne tik pašalintų užgaulias žinutes, bet ir padėtų nustatyti žmonių, per kurių netikras paskyras neretai buvo platinami pikčiausi komentarai, tapatybes.

Pirminis skundas susijęs su pranešimais, paskelbtai vienos iš tokių fiktyvių paskyrų valdytojo. Tose žinutėse, kaip teigia žalieji, E. Glavischnig vadinama „korumpuotu“ žmogumi, bet socialinis tinklas atsisakė jas šalinti.

Atsižvelgiant į vėliausią nutartį, „Facebook“ ir panašioms platformoms, tokioms kaip „Twitter“, teks atidžiau stebėti jose platinamą turinį, taip pat šalinti medžiagą, palaikytą įžeidžiama ar kurstančia neapykantą.

Iki šiol interneto milžinės, tarp jų ir „Google“ bei „Youtube“, sutikdavo visoje ES teritorijoje savanoriškai per parą šalinti užgaulų ar pavojingą turinį, įskaitant siejamą su terorizmu.

Vis tik Bendrija veikiausiai svarstys siūlymus imtis griežtesnių visame bloke galiosiančių priemonių, galinčių numatyti baudas, jei „Facebook“ ir kitos bendrovės nepaklus nurodymams.

Turkija skyrė baudą „Facebook“

Turkijos asmens duomenų apsaugos taryba ketvirtadienį paskelbė skyrusi socialinių tinklų bendrovei „Facebook“ 1,6 mln. lirų (256 tūkst. eurų) baudą už duomenų apsaugos įstatymų pažeidimus.

Pasak institucijos, dėl šių pažeidimų buvo iškilęs pavojus beveik 281 tūkst. vartotojų Turkijoje asmeniniams duomenims, tokiems kaip vardai, lytis, gimimo datos, šeimyninė padėtis, tikėjimas ir internetinių paieškų istorija.

Pareigūnų teigimu, socialinis tinklas nesiėmė „reikiamų administracinių ir techninių priemonių“, taip pat nevykdė savo „įsipareigojimų duomenų apsaugos srityje“.

Anksčiau šiemet ši turkų agentūra skyrė „Facebook“ 289 tūkst. dolerių (263 tūkst. eurų) baudą už kito duomenų apsaugos teisės akto pažeidimą, susijusį su tam tikra programinės įrangos klaida.

M. Zuckerbergas apie politikų ketinimus suskaidyti „Facebook“ į mažesnes bendroves kalbėjo susitikime su „Facebook“ darbuotojais liepą, o antradienį portale „The Verge“ buvo paviešintas nutekintas susitikimo garso įrašas.

Įraše M. Zuckerbergas aptaria „Facebook“ suskaidymo planą, kurį iškėlė Masačiusetso valstijos senatorė ir demokratų kandidatė į prezidentus Elizabeth Warren.

E. Warren yra itin arši „Facebook“ dominavimo socialinių tinklų rinkoje kritikė. Prezidento rinkimų kampanijoje ji atskleidė planą suskaidyti didžiąsias technologijų bendroves, tai esą „neleistų vykti neteisėtiems ir nekonkurenciniams susijungimams“ ir priverstų technologijų bendroves „konkuruoti tarpusavyje, kad sukurtų geresnį produktą“, rašo „Deutsche Welle“.

„Jei ji (E. Warren) bus išrinkta prezidente, galiu lažintis, mes turėtume teisinį ginčą ir, manau, mes tą ginčą laimėtume. Ar mums tai būtų nemalonu? Taip, aš tikrai nenoriu didžiulio teisinio ginčo su mūsų pačių valdžia“, – sakė M. Zuckerbergas.

„Galų gale, jei kažkas bandys grasinti tokiais esminiais dalykais, eisiu ant kilimėlio ir kovosiu“, – pareiškė „Facebook“ vadovas.

Po M. Zuckerbergo komentarų paviešinimo, jam atsakyti tviteryje suskubo pati E. Warren.

„Tikrai nemalonu būtų tai, jei mes nesutvarkytumėme korumpuotos sistemos, kuri leidžia tokioms didžiulėms bendrovėms, kaip „Facebook“ imtis neteisėtų ir antikonkurencinių praktikų, pažeidžiant vartotojų teisę į privatumą“, – rašė demokratų kandidatė į prezidentus.

Reguliuotojai visame pasaulyje tiria „Facebook“ dėl duomenų apsaugos ir dezinformacijos sklaidos socialiniame tinkle.

Nutekintame garso įraše M. Zuckerbergas pareiškė, kad didelių technologijų bendrovių suskaidymas lemtų dar didesnį dezinformacijos mastą, nes „bendrovės negalėtų koordinuoti veiksmų ir bendradarbiauti“.

Vis dėlto M. Zuckerbergo pareiškimas neįtikino E. Warren.

„Daugiau nei 85 proc. socialinių tinklų srauto praeina pro svetaines, kurias valdo „Facebook“. Jie turi daug galios ir nesusiduria su jokia konkurencija bei nėra niekam atskaitingi. Jie sunaikino konkurenciją, pasinaudojo mūsų asmenine informacija pelnui gauti, kenkė mūsų demokratijai ir žaidimo lauką pakreipė prieš mus visus“, – teigė E. Warren.

Pats M. Zuckerbergas garso įrašo nutekinimą pakomentavo savo „Facebook“ paskyroje, kurioje feisbuko įkūrėjas tvirtina, kad susitikime su darbuotojais jis tik atsakinėjo į klausimus. Jis taip pat paragino „daryti tai, kas teisinga ilguoju laikotarpiu“.

Vartotojai šioje šalyje nuo penktadienio taip pat negali matyti reakcijų ir klipų peržiūrų skaičių kitų žmonių įrašuose, bet galės matyti, kaip kiti žmonės reaguoja į jų pačių įrašus.

Vėliau ši praktika gali būti pradėta taikyti ir visame pasaulyje.

„Nenorime, kad „Facebook“ būtų kaip varžybos, – sakoma bendrovės pareiškime. – Tai bandymas. Jis parodys, kaip žmonės reaguoja į šį naują formatą. Tikimės su laiku iš to pasimokyti ir išsiaiškinti, ar galime taikyti tai plačiau.“

Feisbuku visame pasaulyje naudojasi daugiau kaip milijardas žmonių, bet ši socialinės žiniasklaidos milžinė patiria vis didesnį spaudimą kovoti su platformos poveikiu psichinei sveikatai.

Australijoje penktadalis vaikų praneša patyrę patyčias internete, nurodo šalies elektroninio saugumo komisaras.

Problema šalies dėmesį patraukė pernai, kai viena 14-metė, nusifilmavusi garsios australų skrybėlių kompanijos reklamose, dėl patyčių internete nusižudė.

„Facebook“ sprendimas buvo priimtas po to, kai liepą bendrovė pradėjo slėpti patiktukus kitoje savo socialinės žiniasklaidos platformoje – „Instagram“.

Tai, kas prasidėjo „Instagram“ bandymu Kanadoje, vėliau buvo pradėta taikyti Australijoje, Brazilijoje ir keliose kitose didelėse rinkose.

„Facebook“ bandymas vadinamas „ribotos apimties testu“, kad bendrovė galėtų „įgyti tam tikrų pirminių žinių“.

„Nors tai buvo bandoma „Instagram“, „Facebook“ ir („Instagram“) yra skirtingos platformos ir mes tikriausiai pamatysime kitokius šio bandymo duomenis“, – nurodė bendrovė.

Socialinių tinklų milžinė antradienį išplatintame elektroniniame laiške rašo, kad puslapis „I Love America“ ir susijusios paskyros buvo pašalintos „už mūsų politikos prieš brukalus ir netikras paskyras pažeidimus, ir mes toliau aiškinamės bet kokius tolesnius pažeidimus“.

Ankstesnę dieną kairiosios pakraipos naujienų portale „Popular Info“ buvo paskelbti žurnalistinio tyrimo rezultatai, rodantys, kad puslapis „I Love America“ yra užregistruotas Ukrainos žiniasklaidos stratego Andrijaus Ziuzikovo ir kad šioje paskyroje nuolat skelbiamos žinutės, remiančios D. Trumpo politiką, taip pat nemenkas kiekis dezinformacijos.

Šią medžiagą sudarė tiek niekuo neišsiskiriančios žinutės, pavyzdžiui, „Visi turėtų gerbti mūsų Amerikos vėliavą ir dėl jos atsistoti“, tiek melagingi pareiškimai. Vienoje iš jų buvo teigiama, kad buvusi D. Trumpo varžovė demokratė Hillary Clinton (Hilari Klinton) buvo pardavusi užsienio vyriausybėms prieigą prie savo elektroninio pašto sistemos.

Pasak analitikų, cituojamų „Popular Info“, puslapis „I Love America“ turėjo 1,1 mln. sekėjų, o joje per pastaruosius tris mėnesius buvo daugiau kaip 9 mln. sąveikų – daugiau negu tokiuose naujienų portaluose kaip „BuzzFeed“ ir „Los Angeles Times“.

„Facebook“ iki šiol nenustatė jokių šio puslapio ryšių su „valstybės lygio veikėjais“, bet nusprendė blokuoti jo veiklą dėl brukalų ir vadinamųjų antraštinių masalų, pažeidžiančių socialinio tinklo politiką.

„Popular Information“ straipsnyje sakoma, kad šis puslapis išnaudodavo prikeldavo naujam gyvenimui nepagrįstus gandus ir melagingą informaciją, naudotą Rusijos „trolių fabriku“ vadinamos „Interneto tyrimų agentūros“, laikomos vienu iš įrankių, pasitelktų manipuliuoti rinkėjais prieš 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

Taip pat buvo pašalinti susiję puslapiai, tarp jų „Cute or Not?“ („Žavu ar ne?“) ir „God bless Donald and Melania Trump and God bless America“ („Tegul Dievas laimina Donaldą ir Melanią (Melanią) Trumpus, tegul Dievas laimina Ameriką). Kaip rašo „Popular Info“, šie puslapiai taip pat buvo valdomi iš Ukrainos ir skelbė panašaus turinio medžiagą.

Pastaruoju metu „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai buvo spaudžiami veiksmingiau kovoti su klaidinamos informacijos skelbimu ir valstybių kontroliuojamų subjektų pastangomis kištis į rinkimus kitose šalyse.

„Sakau visiškai aiškiai: tokiomis sąlygomis, mes negalime leisti vystyti „Libra“ projekto Europos žemėje“, – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) virtualių ir kriptovaliutų konferencijos atidaryme sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as.

„Facebook“ birželį pristatytus planus paleisti kriptovaliutą „Libra“ valstybės ir socialinių tinklų milžinės kritikai sutiko su nerimu dėl nekokios „Facebook“ reputacijos duomenų ir privatumo apsaugos srityse.

„Libra“ ketinama paleisti jau kitų metų pirmoje pusėje. Kriptovaliuta bus paremta kitų valiutų krepšeliu, taip siekiant išvengti didžiulių valiutos kurso šuolių, kuriuos patiria bitkoinas ir kitos kriptovaliutos.

Dar vienas išskirtinis „Libra“ bruožas – jos reguliavimas nėra decentralizuotas, kriptovaliutos valdymu užsiims Šveicarijoje įsikūrusi pelno nesiekianti organizacija.

Be „Facebook“, į projektą įsitraukė ir tokie milžinai, kaip „Visa“, „MasterCard“, „PayPal“, „Uber“ ir „Lyft“.

Prancūzijos pareigūnai nuo pat valiutos pristatymo skambino pavojaus varpais dėl „Libra“ keliamų grėsmių, B. Le Maire'as ketvirtadienį laikėsi tokios pat pozicijos.

„Ant kortos pastatytas valstybių piniginis suverenitetas“, kurį gali sugriauti „galima pinigų privatizacija, kurią įvykdys vienas subjektas su daugiau nei 2 mlrd. vartotojų visoje planetoje“, tvirtino Prancūzijos finansų ministras.

Pareigūnai nerimauja, kad krizės laikotarpiu gyventojai vietoj nacionalinių valiutų gali pradėti naudotis tik „Libra“, o tai apsunkintų vyriausybių bandymus valdyti šalies ekonomiką.

„Facebook“ ilgą laiką reklamavo „Libra“ kaip galimybę suteikti internetinės prekybos ir finansų paslaugas beveik nemokamai milijardui žmonių, kurie nesinaudoja bankų paslaugomis.

„Libra“ ir „Calibra“ vardu pavadinta e. pinigine gali padėti „Facebook“ tapti ne tik socialiniu tinklu, bet ir finansinių paslaugų bendrove.

Visgi įvairių valstybių atstovai išreiškė nerimą dėl to, kaip ši kriptovaliuta bus reguliuojama, ypač – kaip bus užtikrinama pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija.

Į Kuršėnus iš Telšių rajono atvykusį 1994 metais gimusį vyrą per išgertuves sumušė du įtariamieji ir pagrobė telefoną „Samsung Galaxy S8“ bei banko kortelę. Ja pasinaudojus iš sąskaitos paimti 400 eurų.

Nukentėjusysis į svečius atvyko pas 1999 metais gimusią merginą.

Medikai vyrui nustatė veido sumušimus ir nosies lūžį, jis gydosi ambulatoriškai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo.

Toks žingsnis yra dar vienas interneto milžinės mėginimas užkirsti kelią pastangoms apgaudinėti ir paveikti vartotojus, socialiniam tinklui pripažinus, kad padarė klaidų per 2016 metais įvykusį balsavimą.

Nors „Facebook“ jau ir taip pradėjo reikalauti iš politinės reklamos platintojų patvirtinti savo tapatybę ir buvimo vietą, naujoji politika numato papildomą reikalavimą – įrodyti, kad organizacijos rekvizitus turi JAV vyriausybė.

Savo tapatybę galima bus patvirtinti pateikiant mokesčių mokėtojo kodą ar įrodymus, kad grupė įregistruota Federalinės rinkimų komisijos duomenų bazėje.

„Žmonės turi žinoti, kas mėgina paveikti jų balsus, o reklamuotojai neturėtų turėti galimybės slėpti, kas apmoka reklamą“, – rašoma „Facebook“ tinklaraštyje.

Imdamasi naujų veiksmų kompanija žada „griežtinti JAV reklamuotojų patvirtinimo procesą, suteikiant žmonėms daugiau informacijos apie kiekvieną reklamuotoją ir atnaujinant mūsų socialinių problemų sąrašą“ reklamos platintojams.

Anot „Facebook“, savo tapatybės nepatvirtinusių organizacijų reklamos bus „įšaldytos“ iki spalio vidurio.

Mažesnės bendrovės ar vietos politikai, negalintys įvykdyti naujų reikalavimų, visgi galės reklamuotis socialiniame tinkle, jei pateiks tikrą telefono numerį ir adresą ar kitos asmeninės informacijos, tačiau prie tokios reklamos nebus prierašo „patvirtinta organizacija“.

Bendrovė pareiškė norinti patobulinti savo „reklamos biblioteką“, kad galėtų lengviau stebėti ir lyginti kandidatų į JAV prezidentus išlaidas.

„Facebook“ taip pat atskleidė, kad bus draudžiama reklama, „akivaizdžiai atgrasanti JAV gyventojus nuo dalyvavimo balsavime“.

Nacionalinių kandidatų paskyrų administratoriai taip pat turės patvirtinti savo tapatybę ir buvimo vietą, „kad galėtume patvirtinti, jog šie puslapiai administruojami tikrų paskyrų ir iš JAV“, nurodė interneto milžinė.

Europos Komisija (EK) „šiuo metu tiria galimai antikonkurencinius veiksmus“, susijusius su „Libra“ asociacija. EK nerimauja, kad kriptovaliuta paremta mokėjimo sistema neteisėtai pakenktų konkurentams, praneša „Bloomberg“, remdamasi EK dokumentu.

Dokumente apie „Libra“ konkurencijos tyrimą taip pat teigiama, kad kriptovaliuta gali apriboti konkurenciją informacijos dalijimosi bei vartotojų duomenų naudojimo srityse.

ES konkurencijos prievaizdai, be kita ko, tiria „Libra“ paremtų programėlių integravimą į „Facebook“, „WhatsApp“ ir „Messenger“ sistemas.

Vos paskelbti, „Facebook“ planai paleisti savo kriptovaliutą susidūrė su smarkia kritika iš duomenų apsaugos organizacijų, politikų ir finansų reguliuotojų, rašo „Deutsche Welle“.

Daugelis jų nerimauja, kad 2,38 mlrd. feisbuko vartotojų, pradėję naudotis naująja kriptovaliuta, gali sujaukti visą finansų sistemą, nes „Libros“ jokie centriniai bankai nebegalėtų suvaldyti.

Anksčiau prieš „Facebook“ kriptovaliutą pasisakė nemažai JAV parlamentarų, taip pat Federalinio atsargų banko (FED) valdybos pirmininkas Jerome'as Powellas, Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas bei jo kolega prancūzas Bruno Le Maire'as.

Jungtinės Karalystės (JK) centrinio banko vadovas Markas Carney'is taip pat pabrėžė, kad tokie klausimai, kaip pinigų plovimų ir terorizmo finansavimo prevencija bei duomenų apsauga, turi būti išspręsti prieš leidžiant „Facebook“ tęsti „Libra“ projektą.

„Facebook“ birželį pranešė, kad išleis savo pasaulinę kriptovaliutą kitąmet. „Facebook“ ir 28 partneriai, tarp kurių – „Mastercard“, „PayPal“ ir „Uber“ – sudarytų „Libra“ asociaciją naujosios valiutos valdymui. Šiuo metu asociacijai nepriklauso joks bankas.

Bitkoinas, geriausiai žinoma kriptovaliuta, buvo sukurta 2008 m. kaip alternatyva valiutoms, kontroliuojamoms vyriausybių ir bankų. Kriptovaliutų prekyba ir pačios kriptovaliutos lieka neprižiūrimos. Ši rinka yra susidūrusi su įtarimais pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

„Atskleidėme didelę valstybės remiamą informacinę operaciją, susijusią su situacija Honkonge, o konkrečiai su protestų judėjimu ir jų raginimu [imtis] politinių pokyčių“, – sakoma „Twitter“ pranešime.

Tuo metu „Facebook“ savo pranešime paskelbė, kad, gavus informacijos iš „Twitter“, buvo pašalinta „iš Kinijos kilusiam nedideliam tinklui“ priklausiusių puslapių, grupių ir paskyrų, kur buvo pastebėtas „koordinuotas neautentiškas elgesys“, susijęs su Honkongu.

„Twitter“ nurodė, kad uždarė 963 paskyras iš Kinijos, skleidusias dezinformaciją.

Be to, pranešama, kad dar daugiau kaip 200 tūkst. paskyrų, turėjusių dalyvauti toje kampanijoje, buvo uždarytos dar prieš joms pradedant veiklą socialiniame tinkle ir nespėjus padaryti jokios žalos.

„Šiomis paskyromis tyčia ir konkrečiai mėginta sėti politinę nesantaiką Honkonge, be kita ko, kenkiant vykstančio protestų judėjimo legitimumui ir politinėms pozicijoms“, – apie uždarytas aktyvias paskyras kalbėjo „Twitter“ atstovai.

Tiek „Twitter“, tiek „Facebook“ žemyninėje Kinijoje yra blokuojami, tad, norint apeiti „Didžiąją ugniasienę“, daugelyje tų paskyrų veikla buvo vykdoma pasinaudojant virtualiaisiais privačiais tinklais (Virtual Private Network, VPN), nuslepiančiais įrenginių buvimo vietą.

„Remdamiesi savo intensyviais tyrimais, turime patikimų įrodymų, kad tai yra koordinuota, valstybės remiama operacija“, – nurodė „Twitter“.

„Identifikavome dideles paskyrų grupes, iš kurių koordinuotai buvo skleidžiamos žinutės, susijusios su Honkongo protestais“, – priduriama pranešime.

„Apgaulinga taktika“

„Facebook“ pranešė, kad buvo pašalinti septyni puslapiai, trys grupės ir penkios paskyros, kurios buvo sukurtos žemyninėje Kinijoje ir iš kurių buvo vykdoma įtakos kampanija, nukreipta prieš Honkongo prodemokratinį judėjimą, sakė kompanijos kibernetinio saugumo padalinio vadovas Nathanielis Gleicheris (Natanielis Gleicheris).

Kampaniją vykdę žmonės naudojosi „apgaulinga taktika“, tokia kaip netikrų paskyrų, apsimetančių naujienų organizacijomis, kūrimas, teigė N. Gleicheris.

„Iš jų dažnai buvo skelbiamos vietos politinės naujienos tokiomis temomis kaip tebevykstantys protestai Honkonge“, – pridūrė jis.

Tarp uždarytų paskyrų buvo puslapių, susijusių su Honkonge veikiančiais prokiniškais leidiniais, kuriuose protestuotojai vadinami „riaušininkais“.

„Nors šią veiklą vykdę žmonės bandė slėpti savo tapatybes, per mūsų tyrimą buvo rasta sąsajų su asmenimis, susijusiais su Kinijos vyriausybe“, – sakė „Facebook“ kibernetinio saugumo padalinio vadovas.

Pasak kompanijos, apie 15 500 vartotojų sekė bent vieną iš feisbuko puslapių, nukreiptų prieš prodemokratinius protestus Honkonge.

„Facebook“ teigimu, kai kuriuose pranešimuose, paskelbtuose iš dabar jau uždarytų paskyrų, Honkongo protestuotojai buvo lyginami su džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojais, demonstrantai buvo vadinami „tarakonais“ ir buvo kalbama apie tariamus jų planus žudyti žmones.

Beveik tris mėnesius besitęsiančią politinę krizę Honkonge išprovokavo visuomenės nepritarimas planuotam ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymui. Vėliau protestai peraugo į platesnį judėjimą dėl demokratinių teisių pusiau autonominiame mieste.

Kinijos komunistinė valdžia perspėjo, kad gali imtis jėgos prieš protestuotojus, ir užsiminė, kad neramumai Honkonge prilygsta „terorizmui“.

Viešai Pekinas deklaruoja, kad krizę spręsti turi miesto vadovai ir policija, tačiau užkulisiuose internete Kinijos vyriausybė siekia paveikti viešąją nuomonę apie Honkongą, sako „Twitter“ ir „Facebook“ atstovai.

Jokių nuolaidų

Honkonge sekmadienį vykusiose taikiose eitynėse, anot organizatorių, dalyvavo apie 1,7 mln. žmonių, susirinkusių miesto vadovams parodyti, kad nepaisant griežtėjančio Pekino tono bei įspėjimų protestų judėjimas vis dar sulaukia plačios visuomenės paramos.  

Praėjusią savaitę protestuotojai paralyžiavo Honkongo tarptautinio oro uosto darbą, o vėliau užpuolė du šnipinėjimu Kinijai apkaltintus vyrus. Tai metė šešėlį jų judėjimui, besididžiavusiam savo taikiais ketinimais ir nenuspėjamumu.

Vis dėlto sekmadienį nebuvo sulaikyta žmonių, taip pat policija nevaikė protestuotojų ašarinėmis dujomis ir lazdomis, kaip kad pastarosiomis savaitėmis.

Antradienį Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) pripažino, kad savaitgalio mitingas buvo „daugiausia taikaus“ pobūdžio, taip, regis, sušvelnindama savo iki šiol griežtą poziciją protestų atžvilgiu.

„Nuoširdžiai noriu, kad tai reikštų, jog mūsų visuomenė eina tolyn nuo smurto“, – sakė ji žurnalistams, pirmą kartą nuo sekmadienio komentuodama įvykius Honkonge.

Visgi C. Lam nepasiūlė jokių reikšmingų nuolaidų protestuotojams, reikalaujantiems nepriklausomo tyrimo dėl įtariamo policijos žiauraus elgesio bei kontroversiško teisės akto projekto dėl ekstradicijos visiško atsisakymo.

Ekspertai sako, kad protestai Honkonge ir toliau bus tiek taikaus, tiek smurtingo pobūdžio, kol nebus reikšmingų žingsnių iš vyriausybės.

Socialiniuose tinkluose plinta kvietimai trečiadienį blokuoti metropoliteno stotis, penktadienį surengti demokratinę akciją nutiesiant gyvąją grandinę per visą miestą, o šeštadienį blokuoti kelius į oro uostą.