E. Jovaiša teigia jau ėmęsis veiksmų: „Pateikiau Lituanistikos įstatymą. Turiu jau antrą redakciją. Šis teisės aktas bus įtrauktas į Mokslo ir studijų įstatymą. Tikiuosi, kad taip bus apginta lituanistika.“

Nepasitenkinimas dėl VU Filologijos fakulteto kilo, nes, anot peticijos autorių, lietuvių kalba ir literatūra šių metų rugsėjį atsiradusiuose naujuose fakulteto padaliniuose buvo nustumta į paribius.

E. Jovaiša sako, kad jaučiasi apgautas, nes VU Filologijos fakulteto pertvarką jo vadovaujamas komitetas savo darbotvarkėje turėjo dar pavasarį: „Tačiau tada buvau patikintas, kad viskas bus gerai, kad lituanistika ir po fakulteto pertvarkymo tikrai neliks paraštėse. Negana to, man buvo pasakyta, kad nesikištume į universitetų reikalus, nes jie turi autonomiją. Štai, jums – ir autonomija. Juk Seimas – VU steigėjas.“

Komiteto vadovas nuogąstavo, kad lituanistikos gali neapginti net ir įstatymas, nes, anot jo, laikomasi nuostatos, kad iš VU Filologijos fakulteto „reikia daryti vos ne vertėjų institutą“: „O fundamentalūs baltistikos ir lituanistikos tyrimai pamirštami. Tai atsiprašau! Iš fakulteto išėjo visi kalbininkai, kurie gūdžiu sovietmečiu atliko milžiniškus darbus, tyrinėdami lietuvių kalbą. Dabar gi nepriklausomoje Lietuvoje mes neturime istorinių kalbos tyrinėjimų. Fundamentiniai tyrimai nevyksta, mokslininkai verčiami rašyti anglų kalba. Katastrofa!“

E. Jovaiša patikino, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstys situaciją VU Filologijos fakultete ir nebetikės universiteto vadovybės pažadais, esą viskas bus gerai: „Aš šito taip nebepaliksiu“.

Fakultetą valdo šeimų klanai?

Vienas iš peticijos dėl situacijos VU Filologijos fakultete autorių – Vilniaus dailės akademijos lietuvių kalbos docentas Artūras Judžentis, kuris daugelį metų pats dirbo šiame fakultete, savo komentare apgailestavo, kad jau beveik dešimt metų fakultete nėra lituanistikos magistrantūros: „Teisinamasi, kad nėra pakankamai studentų. Ir tai nenuostabu, kai bakalauro studijos neįkvepia siekti daugiau. Teigiama, kad studentai „nori šiuolaikiškos kalbotyros, šiuolaikiškos literatūros“, tarsi lietuvių kalbotyra ir literatūros mokslas nėra ir net negali būti šiuolaikiški, nagrinėjami ir dėstomi naujais metodais, pateikiant ir kritiškai įvertinant naujausius požiūrius.“

Fakultete dirba bent aštuonių šeimų nariai (kai kurių – net trys), neretai atsidūrę viename institute, pastaraisiais metais įdarbinta jau antroji jų karta.

Pasak A. Judženčio, fakulteto senjorai, alumnai ir visa humanitarų bendruomenė nori ne prieš 40 metų buvusių studijų programų, o kad būtų išlaikytas ano meto lituanistikos (ir baltistikos) mokslo bei studijų lygis, dėstytojų atsidavimas savo dalykui, studentams įdiegtas patriotiškumas, atsakomybė ir įsipareigojimas lietuvių tautai, jos kultūrai.

„Fakultete neveikia konkursų ir atestavimo tvarka. Todėl katedrų sudėtis dešimtmečiais mažai keičiasi, o jauni ir gabūs žmonės neturi galimybių prasimušti. Veši pažįstamų ir artimųjų protegavimas. Pavyzdžiui, iš vienuolikos Lietuvių kalbos katedros darbuotojų keturi yra buvę kurso draugai. Fakultete dirba bent aštuonių šeimų nariai (kai kurių – net trys), neretai atsidūrę viename institute, pastaraisiais metais įdarbinta jau antroji jų karta. Neišvengta atvejų, kai motina administraciškai vadovauja savo dukrai. Ar tokiomis aplinkybėmis galima teigti, kad fakultete lieka gabiausi absolventai?“ – svarsto A. Judžentis.

Rektorius žada, kad pertvarka lituanistikos nesumenkins

„Atsakingai pažymiu, kad Filologijos fakultete vykdomi pokyčiai niekaip nesumenkins lituanistikos VU. Priešingai – fakulteto bendruomenei apsisprendus pakeisti fakulteto struktūrą, ji pati ir sprendžia, kiek konkrečiu atveju yra mokslo institutų, o juose – katedrų, centrų ar mokslinių teminių grupių tam, kad būtų galima efektyviau realizuoti universiteto misiją“, – išplatinus peticiją, savo „Facebook“ paskyroje rašė VU rektorius profesorius Artūras Žukauskas.

Jis taip pat patikino, kad universiteto struktūros pokyčiai reikalingi svarbiausiems tikslams įgyvendinti – suaktyvinti mokslinę veiklą, įveikti studijų proceso fragmentiškumą, padidinti administravimo paslaugų prieinamumą akademinei bendruomenei, sumažinti akademiniam personalui tenkančią administracinę naštą, padidinti moksliniams tyrimams priraukiamų lėšų apimtį.

„Fakultetų katedros bei centrai ir toliau veikia kaip pirminiai akademiniai branduoliai, kurie nuo šiol išlaisvinti nuo administracinės naštos. Ją perima stambesni dariniai – mokslo institutai – tam, kad katedrų mokslininkai galėtų daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams ir šiais tyrimais grįstu darbu su studentais“, – aiškino rektorius.

Kodėl sumenko katedrų vaidmuo?

Kalbėdamas apie tai, kad, atsiradus VU institutams, kurių neišvengė ir Filologijos fakultetas, jų pavadinimuose net neliko lituanistikos pavadinimo, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovas Mindaugas Kvietkauskas atkreipė dėmesį, kad ir katedrų vaidmuo labai sumenko: „Tų institutų, kurie tapo pagrindiniais fakulteto padaliniais, veiklos kryptys suformuluotos kitaip nei katedrų. Kita vertus, ši problema jau suformuluota, ji jau diskutuojama, o fakulteto laukia naujo dekano rinkimai. Tikėkimės, kad šis klausimas išrinktam dekanui bus vienas iš svarbiausių.“

Vertindamas tai, kad jau seniai nebėra lituanistikos magistrantūros studijų, M. Kvietkauskas teigė, jog tam pirmiausia reikia patrauklių, kokybiškų programų. Jis pastebėjo, kad apskritai siekiama trumpinti studijų trukmę (taip pagal vadinamąjį Bolonijos procesą elgiamasi ir visoje Europoje), todėl kai kurios disciplinos apjungiamos.

„Bet labai svarbu, kad išliktų branduoliniai, svarbiausi dalykai. Tai suderinti dabartinėje studijų sistemoje – nelengva. Situacija Filologijos fakultete – sudėtinga, tačiau jis turi naują tarybą, kurioje yra ir jaunų mokslininkų, todėl, tikėtina, kas bus rasti pozityvūs sprendimai“, – svarstė instituto direktorius.

Dėstytojų algos – apgailėtinos

„Optimizacija. Štai, geologai su chemikais jau apjungti. Atsirado du institutai. Vietoj dviejų fakultetų dekanų liko vienas, sumažėjo prodekanų. Toks taps modelis bus pritaikytas ir Filologijos fakultetui. Galbūt jo ir iš viso nebeliks? Gal jį sujungs su Istorijos fakultetu, o gal atsiras bendras Humanitarinių mokslų fakultetas. Kiek žinau, strateginiame universiteto plane yra numatyta, kad iš keturiolikos fakultetų liks tik septyni“, – bendraudamas su LRT.lt, informacija dalijosi buvęs VU prorektorius, chemijos dėstytojas docentas Rimantas Vaitkus.

Jis įsitikinęs, kad draskyti dešimtmečių patirtį turinčias universiteto katedras būtų neprotinga, nes būtent jose susiformavę mokslininkų ir dėstytojų kolektyvai. R. Vaitkus pastebėjo, kad Estijos Tartu universitetas, vykdydamas pertvarką, katedras išsaugojo.

„Suprantu, kodėl dabar VU jungia fakultetus – siekiama sutaupyti lėšų. Jei profesoriaus algelė – apie 900 eurų, tai dekanai gauna per 2000 eurų. Atsirandančių institutų direktorių atlyginimai, matyt, bus mažesni. Tai dėl šito pinigų irgi susitaupys“, – kalbėjo R. Vaitkus.

Jis neslėpė, kad turėdamas gamtos mokslų daktaro laipsnį ir trisdešimties metų pedagoginio darbo stažą, atskaičius mokesčius, gauna 700 eurų algą.

„Jeigu būčiau jaunesnis, net negalvodamas išvykčiau dirbti į užsienį“, – atvirai prisipažino R. Vaitkus.

Jis apgailestavo, kad, jam dirbant Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje, aukštųjų mokyklų dėstytojams algos buvo pakeltos tik 3,5 proc.

„VU Filologijos fakultete vyksta pertvarka. Ji kilo ne iš fakulteto vidaus poreikių, o buvo primesta naujosios VU administracijos, siekiant labiau „suvadybinti” ir „sukomercinti” kalbų mokymą, ignoruojant šios srities fundamentinių studijų reikmes. Pertvarkant fakultetą, jame įkurti penki institutai: Anglistikos, Romanistikos ir klasikinių studijų, Baltijos kalbų ir kultūrų, Literatūros ir kultūros tyrimų, Taikomosios kalbotyros ir Užsienio kalbų. Tradicinių katedrų statusas pažemintas, perkeliant jas į naujai įkurtų institutų sudėtį, ir jos gali būti panaikintos“, – teigiama peticijoje, adresuotojoje VU senatui, tarybai ir rektoriui.

Šią peticiją jau pasirašė beveik du šimtai žinomų lituanistų, istorikų, fizikų, rašytojų, menininkų, politikų ir visuomenininkų. Tarp jų – buvę Filologijos fakulteto dėstytojai ir kūrėjai lituanistai prof. dr. Aldona Paulauskienė, prof. dr. Vitas Labutis, prof. dr. Arnoldas Piročkinas, doc. dr. Aldonas Pupkis, prof. dr. Jūratė Laučiūtė, prof. dr. Jonas Palionis, doc. Dr. Regina Venckutė, prof. dr. Dalia Pakalniškienė, prof. dr. Albinas Drukteinis, akademikai – istorikas  Antanas Tyla ir biochemikas Arvydas Janulaitis, Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, Kovo 11-osios Akto signatarai Aloyzas Sakalas, Bronislovas Genzelis, Egidijus Bičkauskas, disidentas ir kunigas Robertas Grigas.

Tiki, kad pertvarką dar galima pakoreguoti

Vienas iš peticijos iniciatorių, Lietuvių kalbos instituto mokslinis darbuotojas dr. Artūras Judžentis prisipažino iniciatyvos ėmęsis po praėjusią savaitę Filologijos fakultete vykusios diskusijos apie pertvarką, kuri jo ir daugelio kitų dalyvių neįtikino: „Diskusijos metu nebuvo atsakyta į klausimą, kodėl naujų fakulteto padalinių pavadinimuose nebeliko nei lietuvių kalbos, nei lietuvių literatūros pavadinimų. Netgi buvo vengiama į šį klausimą atsakyti. Buvo bandoma kalbėti apie vadybą ir apie viską apskritai, bet ne apie lituanistiką bei jos likimą.“

Daugelį metų Filologijos fakultete dirbęs A. Judžentis teigė manąs, kad institutų atsiradimas vietoje buvusių katedrų kelia daug abejonių, nes šiuo metu veikiantys vyriausybės įkurti Lietuvių kalbos, Tautosakos ir kiti institutai painiosis bei konkuruos su VU kuriamais institutais. 

Visiškai nesuprantama, kodėl viename institute atsirado ir anglistika, ir romanistika, ir klasikinės kalbos – senovės lotynų bei graikų?

„Visiškai nesuprantama, kodėl viename institute atsirado ir anglistika, ir romanistika, ir klasikinės kalbos – senovės lotynų bei graikų? Be to, pradėta pertvarka pažeidžia lituanistikos pirmenybę ir statusą ne tik universitete, bet ir kultūroje. Todėl manyčiau, kad tokią pertvarką būtina keisti“, – įsitikinęs A. Judžentis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad fakulteto vadovybės aiškinimas, esą katedras keisti institutais reikėję tam, kad būtų paprastesnė ir racionalesnė vadyba, prieštarauja pradėtai pertvarkai – juk vietoje katedrų bei fakulteto vadovybės atsirado dar ir institutai. Vadinasi, vadyba tik išsiplėtė. Be to, esą jau pasigirdę kalbų, kad patys institutai galės nuspręsti, kurias katedras palikti, kurias – naikinti.

„Esu tikras, kad, esant tokiai demografinei situacijai Lietuvoje ir kultūros būklei, pagrindiniame šalies universitete lituanistika privalo turėti deramą vietą. Todėl, net jei mūsų peticija nebus išgirsta, tikiu, kad ji sutelks lituanistus bei šviesuomenę prieš tą globalizmą, kurį pastaruoju metu diegia politikai ir valstybės institucijų biurokratai“, – kalbėjo A. Judžentis.

Jo inicijuotoje peticijoje VU vadovybei reikalaujama Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros katedrų pagrindu Filologijos fakultete įkurti bent vieną struktūrinį padalinį, kuris rūpintųsi lituanistikos puoselėjimu ir lituanistų rengimu, taip pat – tokio padalinio pavadinime išsaugoti nuorodą į lietuvių kalbą ir literatūrą, nacionalinę svarbą turinčios lituanistikos studijas ir mokslą laikyti strategine VU veiklos kryptimi, išplėsti lituanistikos studijų apimtį,  grąžinti lituanistines magistrantūros studijas.

Ar lietuvių literatūrai VU jau skamba requiem?

Viena iškiliausių lietuvių literatūros tyrinėtojų profesorė Viktorija Daujotytė, apgailestaudama, kas vyksta jos Alma Mater, neseniai vykusiame jos kūrybos vakare pasakė, kad tai – requiem klasikinei lietuvių literatūrai. Tokiai, kokia ji buvo nuo 1940 metų, kai VU atsirado Lietuvių literatūros katedra.

„Jau šešerius metus nebedirbu fakultete, todėl vertinti revoliuciją, kuri jau įvyko, man – sudėtinga.  Kita vertus, esu evoliucijos šalininkė. Bet, matyt, dabartinė fakulteto vadovybė ir jo bendruomenė, kuri tą revoliuciją įvykdė, mato kitaip. Jiems reikės dirbti ir atsakyti už tai, kas padaryta. Juk vienaip ar kitaip atsakyti visada tenka“, – kalbėjo profesorė.

Jai antrino Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos pirmininkė profesorė Grasilda Blažienė: „Kaip Filologijos fakulteto auklėtinė ir baltistė, išauklėta jo grandų, galėčiau pasakyti, kad viso pasaulio baltistų bei kalbininkų akys nukreiptos į tai, kas vyksta VU. Turėdama nemažai ryšių su užsienio universitetais, sunkiai suprantu, kodėl Filologijos fakulteto institutų pavadinimuose nebeliko lituanistikos vardo. Argi įmanoma įsivaizduoti, kad klasikiniuose Europos universitetuose nebūtų germanistikos, italistikos, anglistikos ar polonistikos?” 

Kodėl nė vieno instituto pavadinime nėra žodžio „lituanistika“?

Fakulteto dekanė M. Ramonienė neneigė, kad nė viename iš penkių instituto pavadinimų nėra žodžio „lituanistika“: „Todėl, kad taip buvo nutarta pačiame fakultete, nors esu girdėjusi, esą kažkas paliepė taip pasielgti.“

Profesorė aiškino, kad tie padaliniai, kurie iki šių metų rugsėjo veikė fakultete, apsijungė į keturis stambesnius institutus, ir dar prisijungė jau nuo seno dirbantis Užsienio kalbų institutas.

Paklausta, kokie argumentai lėmė, kad fakulteto bendruomenė vis dėlto atsisakė lietuvių literatūros ar lietuvių kalbos institutų pavadinimuose, M. Ramonienė teigė, kad visi fakulteto darbuotojai dirba lituanistikos labui: „Sakykime, ispanė, dirbanti viename iš institutų, iš lietuvių kalbos išvertė Kristijono Donelaičio knygą. Tai ar ji susijusi su lituanistika, ar ne? Tiek mūsų anglistai tyrinėja su lituanistika susijusius dalykus, tiek polonistai – su lietuvių ir lenkų kalbomis susijusius dalykus. Tai, kaip tuos žmones suskirstyti? Nejau visas fakultetas turėtų būti lituanistikos?“

M. Ramonienė pabrėžė, kad stambinti visus universiteto fakultetus, kreipiant dėmesį į vadybos racionalumą, nusprendusi VU vadovybė.

Fakulteto vadovė džiaugėsi, kad naujoji struktūra, nors veikia tik nuo rugsėjo, jau davusi teigiamų rezultatų: „Institutuose pradėti organizuoti moksliniai seminarai, kurie nebevykdavo anksčiau arba vykdavo nereguliariai. Mokslinės diskusijos, kai į vieną erdvę suėjo ir lituanistai, ir anglistai, ir kiti kalbininkai, suaktyvėjo. Erdvė mokslinei veiklai mažuose fakulteto padaliniuose anksčiau buvo per siaura, kad galima būtų tikėtis kažkokio proveržio.“ 

Atsakydama peticijos autoriams ir po ja pasirašiusiems kalbininkams, kurie pastebėjo, jog sunku įsivaizduoti klasikinius Europos universitetus, kuriuose nebūtų germanistikos ar anglistikos pavadinimų jų padaliniuose, M. Ramonienė tvirtino, esą pasaulio universitetuose būna labai įvairiai: „Pavyzdžiui, Vašingtono valstijos Sietlo universitete lituanistika ir baltistika – tame pačiame fakultete su skandinavistika. Todėl nerasime idealaus pavyzdžio, kuriuo reikėtų sekti.“

Aiškindama, kodėl nebeliko lituanistikos magistrantūros studijų, profesorė pastebėjo, kad jų nebėra jau seniai, nes į jas nesusirenka studentai.

G. Blažienės įsitikinimu, tai, kad nebeliko lituanistikos magistrantūros, gali liūdnai atsiliepti visam lietuvių kalbos mokslui: „Kas ateis dirbti į Lietuvių kalbos institutą, jei VU kryptingai neugdys jaunų mokslininkų? Juk senoji karta jau nueina, o darbų lietuvių kalbos srityje dar labai daug.“

Mat jį ketinama ne tik pertvarkyti, bet ir pervadinti į Humanitarinį fakultetą. Tiesa, tam prieštarauja Filosofijos ir Istorijos fakultetų, kuriuose taip pat dėstomi humanitariniai dalykai, vadovybė. Kai kurie Filologijos fakulteto darbuotojai nuogąstauja ir dėl lietuvių literatūros bei kitų lituanistinių disciplinų ateities.

Filologijos fakulteto (FF) dekanas doc. dr. Antanas Smetona, ginantis idėją, kad po pertvarkos fakultetas turėtų vadintis Humanitariniu, bendraudamas su LRT.lt teigė, jog keisis ne tik pavadinimas, bet visa fakulteto struktūra. Planuojama, kad vietoj katedrų atsiras penki institutai: Lituanistikos, baltistikos ir klasikinių studijų, Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų, Anglistikos ir romanistikos, Taikomosios kalbotyros ir vertimų studijų bei Užsienio kalbų.

Tų institutų dėžėse disciplinos plaukios lyg amebos. Visiškai neaišku, kas vadovaus, pavyzdžiui, bakalaurų ir magistrų programoms. Tarsi už viską privalėtų atsakyti būsimų institutų direktoriai, bet juk jie – administratoriai, o ne – mokslininkai.

Kaip po reformos atrodys FF, galutinį sprendimą priims VU Senatas ir rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Ne vienas su LRT.lt bendravęs FF dėstytojas pripažino, kad nuotaikos fakulteto katedrose – slogios, dėl daugybės klausimų slegia nežinia.

Jaučiasi įkliuvę į biurokratų pinkles

„Dabar viską lemia naujoji vadyba. Bet ji man primena senąją biurokratiją, nes visi jos dėsniai išryškėjo ir pertvarkant FF. Nors fakultetą pertvarkyti iš tikrųjų reikėjo jau seniai, nes jis sustabarėjęs, tačiau prasidėjusi pertvarka iš esmės palies tik administraciją, vietoj katedrų atsirandant penkiems institutams.

Tų institutų dėžėse disciplinos plaukios lyg amebos. Visiškai neaišku, kas vadovaus, pavyzdžiui, bakalaurų ir magistrų programoms. Tarsi už viską privalėtų atsakyti būsimų institutų direktoriai, bet juk jie – administratoriai, o ne – mokslininkai“, – kalbėjo FF A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vedėjas prof. Arūnas Sverdiolas.

Jis neslėpė, kad akademinė bendruomenė pastaruoju metu – labai silpna, nesugeba susiorganizuoti platesnių diskusijų, kurios galbūt padėtų išsireikalauti iš FF ar VU vadovybės tokios reformos, kuri būtų naudinga ir studentams, ir dėstytojams, ir studijoms bei mokslui.

„Apie pertvarką FF buvo diskutuojama gal pusantrų metų. Svarstėme, svarstėme, bet nieko nebuvo sugalvota. Tik įkliuvome į biurokratų pinkles, kurios vadinsis institutais, o kokia fakulteto perspektyva, kokia kryptimi jis turėtų judėti, niekas net nekalba. Be to, ta atskirtis, tos dvi Lietuvos kuo puikiausiai matosi ir FF, nes jo biurokratų algos – kur kas didesnės už dėstytojų. Kažin ar bus kitaip. Todėl ir nenorima mažinti tos biurokratijos“, – svarstė A. Sverdiolas.

Jis apgailestavo, kad, pertvarkant fakultetą, visiškai nekalbama apie lituanistinių dalykų, kurie daugybę metų buvo laikomi vienais svarbiausių, prioritetus ir ateitį. Profesorius pastebėjo, kad nei vieno instituto pavadinime net neatsispindi lietuvių literatūra.

„Šiuo metu, tarkime, Klasikinės filologijos katedra bent jau žino savo tikslus, prioritetus ir ateitį, o kaip bus, kai katedrų neliks? Kokia lietuvių literatūros ir kitų dalykų perspektyva?“ – nerimavo A. Sverdiolas.

Jam antrino Lietuvių literatūros katedros dėstytoja doc. dr Audinga Peluritytė-Tikuišienė. Ji atkreipė dėmesį, kad fakulteto tarybos patvirtintuose naujuose nuostatuose nebeliko žodžių „literatūra“, „literatūrologija“, „kultūra“. Liko tik „kalba“, „kalbų mokymasis“ ir „kalbotyra“. 

„Nesuprantu, kokia katastrofa mus ištiko. Mes dėstysime lietuvių literatūrą, bet prarasime humanitarikos ir literatūros galias, kurias turėtume plėtoti ir tęsti. Pagal numatytą pertvarkos planą turėsime dirbti kartu su kalbininkais. O juk su jais, pavyzdžiui, magistrų programose neturime jokių sąlyčio taškų. Kaip suprantu, būsime atskirti ir nuo kitų literatų, nes jie dirbs kituose institutuose. Ta mūsų lietuvių literatūra bus uždaryta mažytėje nišoje ir, kaip ji galėtų vystytis, visiškai neaišku“, – kalbėjo A. Peluritytė-Tikuišienė.

Ne pavadinimas – svarbiausia

Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė teigė, kad nauji FF nuostatai dar nepatvirtinti VU Senato ir rektoriaus A. Žukausko.

Profesorė patikino, kad lietuvių literatūrai sumenkti ar išnykti tarp kitų disciplinų nėra jokio pavojaus.

„Mano galva, kiekvienos fakulteto katedros pavadinimą iškelti į instituto pavadinimą – nesusipratimas. Katedros institutuose gali išlikti ir net gali kurtis nauji tyrimų centrai su savais pavadinimais. Neišnyks ir tai, ką mes tyrinėjame ar dėstome“, – sakė D. Pociūtė-Abukevičienė.

Dekanas baigia kadenciją ir nieko nežino

„FF tikrai išliks. Be to, mes norime pakeisti jo pavadinimą į Humanitarinio fakulteto. Bet įtariu, kad mums tai nebus leista, nes tam prieštaraus filosofai ir istorikai, nors pakeisti FF pavadinimą nusprendė fakulteto ir Užsienio kalbų instituto tarybos“, – teigė FF dekanas A. Smetona.

Jo nuogąstavimus patvirtino Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas ir Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas. Jie įsitikinę, kad FF suteikti Humanitarinio fakulteto vardą nėra jokio pagrindo, ir tikisi, kad diskusija apie tai su universiteto vadovybe turėtų išsklaidyti tokius nesusipratimus.

FF tikrai išliks. Be to, mes norime pakeisti jo pavadinimą į Humanitarinio fakulteto. Bet įtariu, kad mums tai nebus leista, nes tam prieštaraus filosofai ir istorikai, nors pakeisti FF pavadinimą nusprendė fakulteto ir Užsienio kalbų instituto tarybos.

Paklaustas, ar FF planuojamuose sukurti institutuose nepranyks lituanistikos disciplinos, A. Smetona aiškaus atsakymo neturėjo: „Viskas Dievo valioje. Ar bus kažkiek atleista iš darbo dėstytojų, irgi nežinau, nes mano kadencija baigiasi po mėnesio. Ką aš žinau, kas bus po to“.

Rektoriui klausimai apie pertvarką – jautrūs

Pabendrauti su LRT.lt apie VU prasidėjusią pertvarką jo rektorius A. Žukauskas nepanoro: „Aš tiesiogiai apie tai nekalbu. Viskas – per mūsų viešuosius ryšius“.

Universiteto Viešųjų ryšių skyriaus portalui LRT.lt atsiųstuose atsakymuose tvirtinama, kad fakultetų pertvarka vykdoma pagal universiteto strateginiame veiklos plane numatytą struktūros stambinimo ir modernizavimo projektą. Padaliniai ruošiasi persitvarkyti arba persitvarko pagal VU Senate aptartą ir Taryboje patvirtintą planą, pradėdami nuo pagrindinius principus apibrėžiančių naujų nuostatų formulavimo. Atsakymuose taip pat pažymima, kad fakultetų bendruomenėms paliekama pakankamai laisvės nuspręsti, kokia bus fakulteto struktūra, kiek bus institutų, o juose – katedrų, centrų ar mokslinių teminių grupių.

Atsakyme į klausimą, ar po pertvarkos universitete sumažės dėstytojų, rašoma, kad šiuo metu VU dėstytojų ir studentų skaičiaus santykis atitinka aukštus tarptautinius standartus. Aiškiau situacija bus matoma, pertvarkius darbo krūvių sistemą, tačiau drastiškų personalo kaitos pokyčių esą tikrai nenumatoma. Siekis įvesti vieningą minimalų metinio darbo krūvio standartą paveiktų tik nedidelę dėstytojų dalį, bet galiotų visiems ir, remiantis šiuo standartu, būtų grindžiamas etatų poreikis.

„Kita vertus, universiteto ištekliai yra riboti, juos lemia studentų skaičius, o keliant stojamąją „kartelę“ praradimai nėra kompensuojami. Tai reiškia, kad universitetas nėra skatinamas siekti kokybės. Be to, susiduriame su mažėjančio abiturientų skaičiaus bei studijų programų pertekliaus šalyje iššūkiais, tad reaguotume ir tuo atveju, jeigu atsirastų nerentabilių studijų programų, o taip pat jei būtų aptiktas jų turinio dubliavimasis“, – nurodyta VU Viešųjų ryšių skyriaus atsiųstuose atsakymuose.

Dėstytojų, mokslininkų ir tyrėjų atlyginimų kėlimas VU yra vienas esminių vykdomų pokyčių tikslų. Tikimasi, jog dar 2017 m. pavyks jauniesiems dėstytojams ir tyrėjams atlyginimus pakelti 5–15 proc. iš vidinių rezervų.

Atsakydamas į klausimą, ar neatsitiks taip, kad lituanistinės disciplinos gali „paskęsti“ viename institute su klasikinės filologijos ir baltistikos disciplinomis, VU viešųjų ryšių skyrius patikina, jog institutai steigiami, siekiant veiksmingo mokslinių tyrimų administravimo: „Akademiniai reikalai išlieka akademinių branduolių – katedrų, centrų, teminių grupių – kompetencijos ribose. Studijų kokybė dėl vykdomų struktūrinių pokyčių nenukentės, priešingai – sumažėjus administracinei naštai, sureguliavus mokomojo darbo krūvius, daugiau laiko atsiras moksliniam darbui bei studijų kokybės klausimams. Tokiu būdu VU ir toliau galės kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybės standartus, sėkmingai konkuruoti regione bei pasaulyje.“