-
„Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurse – finišo tiesioji 1
Padidėjusi stipendijos suma
Pasibaigus visuomenės balsavimui antrojo „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurso etapo metu, paaiškėjo, kad daugiausiai palaikymo sulaukė violončelininkė Kornelija Kupšytė, transporto inžinerijos doktorantas Evgenii Iamshchikov, kino režisierė Ksenia Frolova, ekologinio pilietiškumo ugdymo ir klimato kaitos lauką tyrinėjanti trečio kurso doktorantė Samanta Štraupaitė ir 2023 m. Europos kurčiųjų lengvosios atletikos čempionate Lenkijoje net du bronzos medalius iškovojęs Edvinas Vaičiulis.
„Jau dešimtąjį, jubiliejinį kartą vykstantis konkursas sulaukė kaip niekada daug visuomenės palaikymo ir įsitraukimo. Stebėdami tai ir norėdami suteikti dar didesnį paskatinimą vienam iš penkių Klaipėdos vardą Lietuvoje ir pasaulyje garsinančių jaunuolių nusprendėme bendrovės įsteigtą stipendiją padidinti iki 5000 Eur. Tikime, kad tai įkvėps visus norinčius dar aktyviau atiduoti savo balsus už finalistus, o stipendijos laureatui ar laureatei suteiks dar tvirtesnį pagrindą toliau siekiant savo tikslų ir įgyvendinant idėjas“, – sakė konkursą organizuojančios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Galutinis sprendimas – komisijos rankose
Susipažinti su šių metų „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurso finalininkais ir išreikšti jiems palaikymą visuomenė kviečiama nuo antradienio, spalio 3 d., iki spalio 10 d. 23 val. 59 min. oficialioje stipendijos interneto svetainėje adresu www.svyturiostipendija.lt. Šiam etapui pasibaigus, penkis finalininkus vertins komisija, kuri atsižvelgdama į visuomenės balsus išrinks „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ laureatą.
Vienas iš komisijos narių, Klaipėdos dramos teatro direktorius Tomas Juočys pastebi, kad tokie konkursai yra ypač svarbūs ir reikalingi.
„Tokių konkursų svarbai nėra suteikiama tiek reikšmės, kiek jos iš tikrųjų yra. Yra labai mažai progų, kada į jauną kūrėją yra atkreipiamas toks dėmesys. Jauni žmonės dirba ir jie nesitiki, kad jiems bus už tai atlyginta. Žinoma, paskatinimas pinigine premija yra labai svarbu, kad jauni talentai nesustotų dirbti ir kurti, bet šiuo atveju svarbiausias ne piniginis prizas, o pats faktas, kad juos kažkas stebi, nes tai įrodo, kad jų veikla yra reikalinga“, – įsitikinęs T. Juočys.
Komisijos narys džiaugiasi, kad visi finalininkai atstovauja labai skirtingoms sritims, o patekę į finalą jau sulaukė didelio pasisekimo ir dėmesio.
„Nuspręsti, kuris iš jų yra pats verčiausias stipendijos, yra labai nelengva, todėl komisijoje yra daug žmonių, visi atsineš savo idėjas ir mintis, jos bus sulygintos. Visada būna taip, jog emociškai norisi visus paskatinti ir apdovanoti. Manau, kad tie, kas pateko į finalą, jie jau turi milžinišką pasiekimą, apie juos sužinojo daugiau žmonių ir dar daugiau sužinos, jau tai yra labai svarbu“, – teigė T. Juočys.
Nuo 2014 m. vykstančiame „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurse laureato vardą jau pelnė pianistė Adelė Daunoravičiūtė, Klaipėdos muzikinio teatro solistas Steponas Zonys, kino kūrėjas Arūnas Eimulis, menininkė Agnė Kišonaitė, laivų inžinierius Lukas Norkevičius, mokslininkas Žydrūnas Lukošius, elektra varomo katamarano kūrėjas Tomas Vėlius, mokslininkė dr. Greta Gyraitė ir oro taršos problemas tyrinėjantis mokslininkas Paulius Rapalis.
-
Į geriausios kino lokacijos titulą pretenduojantis Pažaislio ansamblis – per žingsnį nuo laimėjimo
Balsavimo rezultatai per pirmąjį mėnesį epizodiškai pakrypdavo Kauno naudai, tačiau palankių vertinimų nestokoja ir kitos garsios Senojo žemyno vietovės. Kino mylėtojai raginami per artimiausią mėnesį suskubti ir savo balsais nulemti, ar lietuviškasis baroko ansamblis pelnys šį išskirtinį titulą.
Stiprūs keturi varžovai
Šiais metais apdovanojimams buvo pasiūlytas rekordinis filmavimo vietų bei regionų skaičius – 28 lokacijos visoje Europoje. Kauno filmų biuras komisijai pristatė Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. Ši vieta jau buvo pasirinkta serialo „Jekaterina Didžioji“ filmavimui bei epizodiškai šmėžavo lietuvių pokario meilės dramoje „Pelėdų kalnas“.
Italų architekto Giovanni Battista Frediani sukurtas ansamblis priklauso Šv. Kazimiero seserų kongregacijai. Jame 2011 metais įkurtas Sakralinio paveldo muziejus. Pažaislio bažnyčios ir vienuolynas yra tapęs piligrimų ir turistų traukos objektu dėl čia išsaugotų Lombardijos amatininkų lipdinių ir florentiečių tapytojo Michele Arcangelo Palloni freskų bei istoriniame objekte rengiamų mišių.
Į finalinį penketuką patekęs Pažaislio vienuolynas konkuruoja su Banska Štiavnicos miesteliu Slovakijoje, Tirolio regione esančiu Kurono ežeru, Vokietijos Moricburgo pilimi bei Šiaurės Makedonijos Prilepo regionu. Savo balsą už Kauną garsinantį baroko perlą galima atiduoti čia: www.cineuropa.org/en/felaindex. Balsavimas internete tęsis iki 2021 metų sausio 12 d.
„Mes tvirtai tikime, kad šis apdovanojimas gali padidinti Europos lokacijų matomumą visame pasaulyje. Lokacijos – tai kiekvieno filmų biuro siela. Kai pirmą kartą svarstėme apie „Location Award“, net negalėjome įsivaizduoti tokio dalyvavimo ir sėkmės“, – apie konkurso svarbą pasakojo EUFCN prezidentas Truls Konty.
Savo verdiktą tars ir apdovanojimų komisija, kurią sudaro penki kino industrijoje pripažinimą pelnę profesionalai. Daugiausiai balsų surinkusi vietovė, erdvė ar regionas bus skelbiamas 2021-ųjų Berlyno kino festivalio EFM metu.
„Jau vien patekimas tarp finalininkų yra didelis pasiekimas, tačiau vien tuo apsiriboti būtų tiesiog klaida. Ypač, kai kalbame apie mūsų unikalų Pažaislį. Nors konkurencija išties stipri, kassavaitiniai balsavimų rezultatai rodo, jog esame per žingsnį nuo laimėjimo. Tad čia ypač svarbus kiekvieno palaikymas. Drauge galime nulemti, kad Lietuva pelnytų naują ir tikrai skambų įrašą kinematografijos metraščiuose“, – kalbėjo Kauno filmų biuro vadovas Aurelijus Silkinis.
EUFCN (European Film Commissions Network) „Location Award“ apdovanojimai buvo įsteigti 2017 metais. Jų nugalėtojais jau yra tapę Giorlico miestas Vokietijoje (2017), Korfu – viena didžiausių Jonijos salyno salų, priklausančių Graikijai (2018), bei Kanarų salyne esanti El Hiero sala (2019).
Bažnyčią transformavo į cerkvę
Kauno marių pusiasalyje, miško apsuptyje įsikūręs Pažaislio vienuolynas padėjo atkurti vienos galingiausių pasaulio monarchių istoriją. Čia buvo filmuojama dalis scenų apie audringą Rusijos imperatorės Jekaterinos II karaliavimą. HBO ir „Sky“ keturių dalių TV mini serialui „Jekaterina Didžioji“ kamaldulių vienuolyno ansamblis buvo pasirinktas neatsitiktinai.
Filmavimo komanda neabejoja, kad šis baroko ansamblis vertas pelnyti nugalėtojo laurus geriausios metų kino lokacijos rinkimuose. Prodiuseriai Gary Tuck, Lineta Mišeikytė bei filmavimo darbų koordinatorius Jonas Špokas sutartinai tvirtina, kad XVII a. LDK kanclerio Kristupo Žygimanto Paco įkurta šventovė išsiskiria kaip vienas ryškiausių baroko architektūros pavyzdžių visoje Šiaurės Rytų Europoje.
„Nesistebiu, kad režisierius Phillipas Martinas pamatė vietą ir iš karto apsisprendė filmuoti būtent čia, – įspūdžiais dalijosi J. Špokas, vadovęs serialo „Jekaterina Didžioji“ filmavimo aikštelės darbams. – Pažaislis vizualiai turėjo atskleisti Rusijos pasaulio mastą ir galybę. Katalikų bažnyčią transformuoti į Rusijos stačiatikių cerkvę – nepaprastai įdomi patirtis ir iš tiesų neeilinis iššūkis. Filmavimo metu teko atsargiai iškelti šimtmečius nejudintus medinius suolus.“
J. Špokui pritarė ir „Baltic Film Services“ prodiuserė L. Mišeikytė. Pasak jos, kiekvienas režisierius įsimyli Pažaislio vienuolyną iš pirmo žvilgsnio: „Daugiau nei dešimtmetį sėkmingai kuriame daugybę filmų šioje išskirtinėje aplinkoje. Tiesiog neįmanoma atsispirti norui čia sugrįžti ir nufilmuoti kiekvieną pastato kampą.“
Pagrindinė aktorė žadėjo sugrįžti
Pažaislio komplekse pavyko ne tik įtikinamai atvaizduoti ir sukurti imperatoriškos didybės jausmą, bet ir transformuoti patalpas į ne tokias prabangias erdves. Serialo filmavimo metu vienuolynas pavirto ir Jekaterinos II sargybinių kareivinėmis.
„Pažaislio pastatai puikiai tiko Preobraženskio gvardijos kareivinėms, vienai iš pagrindinių mini serialo erdvių, – pasakojo prodiuseris G. Tuck. – Mūsų patirtys labai geros. Glaudžiai bendradarbiavome su Šv. Kazimiero seserų kongregacija. Filmavimui išnaudojome kiemus ir bažnyčią, čia pat apsigyveno filmavimo komanda, pagalbininkai, prisiglaudė net ir arkliai. Mus aplankė ir Kauno miesto meras.“
Mini serialo „Jekaterina Didžioji“ filmavimas Pažaislio vienuolyne vyko 2018 metų lapkritį. Jame pagrindinį vaidmenį atliko „Oskaro“ laureatė Helen Mirren. Ji taip pat liko sužavėta Pažaisliu ir po filmavimo darbų šyptelėjo ateityje planuojanti dar sugrįžti viešnagės į šią išskirtinę erdvę Lietuvoje.
Kassavaitinė interneto TV laida „Kaunas auga“ užsuko į geriausios Europos kino lokacijos vardo vertas Pažaislio erdves. Vaizdo siužetą apie ten buvusias įspūdingas filmavimo aikšteles jau galima pamatyti internete:
-
Paaiškėjo Tarptautinio M. K. ČIurlionio pianistų konkurso finalininkai
Tarptautinės žiuri sprendimu, finaluose lapkričio 16 ir 17 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir maestro Modestu Pitrėnu, pasirodys Edvinas Švaikovskis (Lietuva-Lenkija), Gabrielė Sutkutė (Lietuva), Yue Zhangas (Honkongas), Neringa Valuntonytė (Lietuva), Aleksandras Kašpurinas (Rusija) ir Young Ho Parkas (Pietų Korėja). Savo žodį, renkant geriausius, tarti gali ir publika: iki pat finalo pabaigos žiūrovai kviečiami rinkti publikos simpatijų prizo laimėtoją, kurį kitąmet išvys „Kristupo vasaros festivalyje“!
E. Švaikovskis šiuo metu tęsia studijas Diuseldorfo Roberto Schumanno aukštojoje mokykloje. 2019 m. pianistas tapo Hanoverio Frederico Chopino pianistų konkurso finalininku ir laimėjo pirmąją vietą Tarptautiniame Frederico Chopino pianistų konkurse Marianske Laznėse. Edvinas solo yra koncertavęs su Talino, Narvos, Sankt Peterburgo, Maskvos filharmonijos, taip pat Lenkijos radijo, Frederico Chopino universiteto simfoniniais orkestrais, Mozarto kameriniu orkestru.
G. Sutkutė šiuo metu studijuoja Londono karališkojoje muzikos akademijoje. Pianistė yra dalyvavusi daugiau nei 20 tarptautinių ir respublikinių konkursų Lenkijoje, Italijoje, Škotijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Latvijoje, Maltoje, Estijoje, Ispanijoje. 2019 m. ji laimėjo specialųjį prizą III Tarptautiniame pianistų konkurse „City of Vigo“, kurio žiuri pirmininke buvo pianistė Martha Argerich.
Yue Zhangas šiuo metu siekia daktaro laipsnio Monrealio universitete. Yue solo teko groti daugelyje žymių koncertų salių, tarp kurių – Niujorko „Carnegie Hall“, „Sala Cecilia Meireles“ (Rio de Žaneiras), „Salle Bourgie“ ir „Salle Claude-Champagne“ (Monrealis). Pianistas yra Honkongo vyriausybės ir „Yamaha“ stipendiatas.
N. Valuntonytė šiuo metu siekia magistro laipsnio Hanoverio muzikos, teatro ir medijos mokykloje. 2008–2013 ji buvo Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ stipendiatė. N. Valuntonytė koncertuoja ne tik Vokietijoje ir Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Danijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Austrijoje ir Ukrainoje.
A. Kašpurinas 2014 m. pradėjo studijuoti Sankt Peterburgo valstybinėje Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatorijoje. Pianistas yra daugelio nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas. Pianistui teko bendradarbiauti su dirigentais Gintaru Rinkevičiumi, Fabio Mastrangelo, Zaurbeku Gugkaevu, Maximu Fedotovu ir kitais. A. Kašpurino įrašų yra išleidusi „Melodija“.
Young Ho Parkas šiuo metu tęsia magistro studijas Hanoverio muzikos, teatro ir medijos universitete. 2018 m. pianistas pelnė „Grand Prix“ Samicko-Seilerio pianistų konkurse Seule, kas jam suteikė galimybę groti rečitalį „Samick Art“ salėje. Young Ho Parkui yra tekę koncertuoti su Gunpo filharmonijos, Seulo nacionalinio universiteto filharmonijos orkestrais.
Už savo favoritą galite balsuoti iki lapkričio 17 d., 14.15 val. Publikos simpatijų prizo laimėtojui atiteks galimybė groti rečitalį „Kristupo vasaros festivalio“ 2020 m. programoje. Savo balsą atiduoti galite čia.
VIII Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso finalas padalintas į dvi dalis. Pirmoji vyks lapkričio 16 d., šeštadienį, 19 val. Jos metu skambinant išgirsime E. Švaikovskį, G. Sutkutę ir Yue Zhangą. Antroji finalo dalis – lapkričio 17 d., 12 val. Jos metu gros N. Valuntonytė, A. Kašpurinas ir Young Ho Parkas. Bilietus į koncerto finalą platina Lietuvos nacionalinė filharmonija. Pianistų konkurso finalinius renginius tiesiogiai transliuos lrt.lt, „LRT Klasika“ ir „LRT Plius“. Lapkričio 17 d., 15.30 val. vyks iškilminga laureatų apdovanojimų ceremonija.
-
Į finalą patekę „Muzikinės kaukės“ dalyviai ruošiasi įnirtingai kovai 2
Susumavus dvylikos laidų balsavimų rezultatus į finalą pateko dainininkė Rūta Ščiogolevaitė (512 balų), šokėjas ir renginių vedėjas Tadas Rimgaila (405 balai), dainininkas Tadas Juodsnukis (405 balai) ir aktorius Valentinas Krulikovskis (385 balai).
„Muzikinės kaukės“ finalo metu, kuris vyks Šv. Kūčių vakarą, komisija turės tik patariamojo balso teisę – penktojo sezono nugalėtoją, balsuodami trumpuoju numeriu, išrinks BTV žiūrovai ir projekto gerbėjai.
Šeštadienio vakarą „Muzikinėje kaukėje“ netrūko įspūdingų virsmų. Arvydas Vilčinskas įkūnijo Simoną Donskovą, Vytenis Kaluškevičius – komisijos kėdėje sėdintį Vaidą Baumilą, Nijolė Pareigytė-Rukaitienė tapo dainininke C. C. Catch, Tadas Juodsnukis – Vytautu Kernagiu, Anžela Adamovič – Christina Aguilera.
Rūta Ščiogolevaitė įkūnijo rusų dainininkę Alioną Apiną, Karolina Juškaitė-Carol – Dimą Šavrovą, Tadas Rimgaila – Bryaną Adamsą, Valentinas Krulikovskis tapo Janis Joplin, Donata Gutauskienė-Laisva – Eurika Masyte.
Finalo metu atlikėjai į personažus turės įsikūnyti net po du kartus. Vieną pasirodymą ištikimiausi gerbėjai jau matė dvylikoje projekto laidų, kitą įsikūnijimą finalininkai atliks pirmą kartą.
Tiesa, kiti „Muzikinės kaukės“ dalyviai taip pat pasirodys finale, tačiau tik svečių teisėmis. Net šeši projekto dalyviai – Anžela Adamovič, Nijolė Pareigytė-Rukaitienė, Donata Gutauskienė-Laisva, Vytenis Kaluškevičius, Karolina Juškaitė-Carol, Arvydas Vilčinskas – bus suskirstyti poromis ir įkūnys garsiausius duetus bei grupes.