Vienas iš jų nuteistas ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kitas – dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis. Teismas jiems skyrė baudas nuo 1100 iki 4700 eurų bei konfiskavo nusikalstamu būdu įgyto turto už 114 tūkst. eurų.

Dėl žalos atlyginimo septyni nukentėjusieji teismui pateikė civilinius ieškinius. Jie buvo tenkinti, tad nuteistieji turės sumokėti ir pagal civilinius ieškinius priteistą sumą.

Kriminalinės policijos atlikto tyrimo duomenimis, 2011 metais Lietuvoje pradėjo veikti grupė asmenų, kurie pagal Rusijos piliečio Sergejaus Mavrodžio sukurtą veiklos metodą – finansinės piramidės modelį – ragino žmones investuoti į finansinę sistemą „MMM-2011“.

Jie žadėjo didžiulę pinigų grąžą – net iki 55 procentų metinių palūkanų.

Teismas konstatavo, kad nuteistieji sau ir kitiems nusikalstamoje veikloje dalyvaujantiems bendrininkams, siekė užtikrinti nuolatines pajamas. Finansinės piramidės organizatoriai Lietuvoje savo neteisėtą veiklą nuolat reklamavo.

Skleisdami informaciją, kad „MMM-2011“ veikla yra visiškai teisėta, kad tai pasaulyje veikiančios bankinės sistemos pakaitalas, savotiška indėlininkų savišalpos kasa, kad sistema veikia ir ateityje veiks be jokių trukdžių, bendrininkai į sistemos veiklą Lietuvoje įtraukė beveik kelis šimtus šia informacija patikėjusių asmenų.

Iš viso ikiteisminio tyrimo metu įtarimai dėl neteisėto vertimosi finansine veikla buvo pareikšti 43 asmenims, 17 asmenų atžvilgiu tyrimas nutrauktas. Dešimt asmenų pripažinti kaltais ir nuteisti dėl neteisėto vertimosi finansine veikla, jiems skirtos įvairaus dydžio piniginės baudos.

Vieno asmens atžvilgiu tyrimas tęsiamas, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Ispanijoje.

Kaip teigiama VVTAT išplatintame pranešime, pigias keliones siūlanti JAV registruota bendrovė „WorldVentures“ pardavimus galimai vykdo finansinės piramidės principu, t. y. skatina tapti įmonės klubo nariais, kviesti prisijungti kuo daugiau naujų narių ir taip gauti vis palankesnes sąlygas įsigyti organizuotas keliones.

Tačiau VVTAT įspėja, kad minėta bendrovė bei jos padalinys „Dream Trips“ nėra registruoti Lietuvos Respublikoje ir neturi kelionių organizatoriaus licencijos.

Taip pat nėra jokių žinių, kad būtų registruota kelionių organizatoriumi Europos Sąjungos šalyje, todėl asmenys, įsigiję paslaugas iš šios bendrovės, nėra apsaugoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Reaguodama į šią situaciją, VVTAT primena, kad prieš įsigyjant kelionę būtina išsiaiškinti visą informaciją apie kelionių organizatorių: ar jis yra įtrauktas į šį aktualų sąrašą, ar gali verstis išvykstamuoju turizmu ir, ar turi kelionių organizatoriaus draudimą nemokumo ar bankroto atveju.

Aktualus kelionių organizatorių sąrašas skelbiamas VVTAT tinklalapyje, skiltyje „Turizmo paslaugų teikėjai“.

VVTAT atkreipia dėmesį, kad pirkdami organizuotą turistinę kelionę iš Lietuvoje ar Europos Sąjungoje nelicencijuoto kelionių organizatoriaus gyventojai patys prisiima riziką šio nemokumo ar kitos galimos žalos kilimo atveju.

Kaip praėjusių metų gruodį rašė dienraštis „Vakarų ekspresas“, į Amerikoje registruotos kompanijos „WorldVentures“ tinklinės rinkodaros pinkles klaipėdietę esą įviliojo draugė, po to, kai sudalyvavo jos rengtame pristatyme.

Dienraščio teigimu, jai buvo pateiktos internete rastų kelionių kainos kur kas žemesne kaina, kuria esą naudojasi konkurso nariai. Tačiau tam, kad taptų klubo nare moteris turėjo įsigyti vienkartinę kortelę už 500 dolerių ir kas mėnesį sumokėti dar po 100 dolerių. Tuo tarpu į šį tinklą įtraukus bent keturis pažįstamus, mėnesinio mokesčio mokėti nereikėtų.

Susiviliojusi pasiūlymu moteris sutiko prisijungti prie programos ir kompanijai pervedė visus reikalingus mokėjimus. Tačiau, kai po kelių mėnesių su vyru nusprendė vykti į Tenerifę sužinojo, kad kompanija staiga bankrutavo.

„Parašius tuo pačiu pavadinimu užsienyje veikiančiai kompanijai, jos atstovai atsiprašė už prastai lietuvių atliktą darbą ir pažadėjo, kad mes galime be papildomo mokesčio atskristi į Tenerifę savaitei. Tiesa, turėjome patys įsigyti lėktuvo bilietus. Kad pritaikytume juos prie mums rezervuotos viešnagės Tenerifėje, teko sumokėti didžiulius pinigus. Todėl ta kelionė mums buvo netgi brangesnė, nei būtume vykę su kuria nors Lietuvoje veikiančia kelionių agentūra“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo moteris.

Nuskridę į Tenerifę jie turėjo išklausyti dar vieną pristatymą, kurio metu sužinojo, kad užsienyje veikianti kompanija savaitės poilsį Tenerifėje veltui dovanoja kiekvienam, kuris sutinka atskristi ir išklausyti pristatymą.

„O Lietuvoje šios kompanijos vardu prisistatę asmenys sugalvojo kaip papildomai užsidirbti ir ėmė pinigus už tai, kas turėtų būti suteikiama nemokamai“, - nemalonią patirtį prisiminė moteris.

Ikiteisminis tyrimas dėl vertimosi neteisėta finansine veikla Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas dar 2012 metų kovą, gavus Lietuvos banko pareiškimą.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2011 metų Lietuvoje pradėjo veikti grupė asmenų, jie pagal Rusijos piliečio Sergejaus Mavrodžio sukurtą veiklos metodą – finansinės piramidės modelį – ragino žmones investuoti į finansinę sistemą „MMM-2011“, žadėdami didžiulę pinigų grąžą – net iki 55 procentų metinių palūkanų.

Teismui perduotoje byloje kaltinimai pareikšti devyniems asmenis: Dariui Gimžauskui, Andriui Joneliui, Artūrui Sabalui, Valdui Gasperavičiui, Andrejui Lukjanecui, Ariui Meškauskui, Česlovui Tomialoičiui, Aušrai Stankevičienei bei Sergejui Vinokurovui. Kaltinimai pareikšti dėl sukčiavimo, neteisėtos finansinės veiklos, neteisėtos juridinio asmens veiklos, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, neteisėto disponavimo šaudmenimis.

Kaip nustatė prokuratūra, siekdami į finansinės sistemos veiklą įtraukti kuo didesnį skaičių naujų dalyvių bei surinkti iš jų kuo daugiau piniginių lėšų, taip užsitikrinant sau ir kitiems nusikalstamoje veikloje dalyvaujantiems bendrininkams nuolatines pajamas, finansinės piramidės organizatoriai Lietuvoje savo neteisėtą veiklą nuolat reklamavo televizijos laidose, dienraščiuose, lauko reklamos stenduose, lankstinukuose, organizuodami konferencijas bei seminarus.

Įtariama, kad skleisdami klaidinančią informaciją, kad „MMM-2011“ veikla yra visiškai teisėta, kad tai pasaulyje veikiančios bankinės sistemos pakaitalas, savotiška indėlininkų savišalpos kasa, kad sistema veikia ir ateityje veiks be jokių trukdžių, bendrininkai į sistemos veiklą Lietuvoje įtraukė beveik 800 šia klaidinga informacija patikėjusių asmenų.

Patikėję sėkme – uždirbo ir prarado

Teismas dabar posėdžiuose apklausia bylos liudytojus ir nukentėjusiuosius. Jie pasakoja skirtingas istorijas – vieni prarado pinigus ir jau bylinėjosi teismuose, kitiems netgi pavyko uždirbti pinigų per žadėtas palūkanas.

Teisme liudijęs Darius žaidimu susidomėjo, nes yra neįgalus, pensija maža, trūko pinigų, todėl nusprendė pabandyti. 

Interneto puslapyje jis rado taisykles, jas perskaitė, taip pat skaitė ir žmonių atsiliepimus, jog šiame žaidime pinigus galima ir prarasti. Pinigų pervedimus vyro vardu atliko jo draugė. Buvo pervesta 900 litų (per 260 eurų), tačiau vietoje žadėto uždarbio vyras atgavo tik 162 litus (beveik 47 eurai).

Darius sakė teismui dėl nesėkmės pretenzijų niekam nereiškiantis.

Tuo metu kitas liudytojas iš Klaipėdos teismui papasakojo savo sėkmės istoriją.

Pažvelgęs į kaltinamuosius, jis teigė, kad nė vieno iš jų nepažįsta, tačiau investavęs savo pinigus, jų uždirbo daugiau.

Vyras susigundė išgirdęs, kad pinigus investuoja pažįstami, pervedė 498 litus (daugiau nei 144 eurai). Liudytojas pripažino, kad suprato, kad gali netekti pinigų, kad sistema neoficiali, tačiau jam pavyko uždirbti – po mėnesio jis atgavo apie 700 litų (apie 202 eurus). 

Tuo metu nukentėjusiąja pripažinta Nijolė L. pasakojo, kad jai jau teko teismuose kovoti dėl prarastų pinigų, dalį ji susigrąžino civiline tvarka.

Moteris pasakojo, kad investavimu susigundė gavusi informacijos iš pažįstamų.

„40 proc. palūkanos, o jei spėsi iki tam tikros dienos, tada dar daugiau, man atrodė nelabai realu, darbe kolegei papasakojau, pagalvojau, gal reikia pabandyti investuoti. Turėjau pinigų sumą, laikas trumpas, per mėnesį galima užsidirbti“, – posėdyje pasakojo Nijolė L.

Pirmiausia moteriai įtarimų sukėlė elektroninis laiškas, jame buvo kalbama apie skolos grąžinimą.

„Aš juk skolinu, negrąžinu“, – stebėjosi nukentėjusioji, tačiau ji pasakojo vis dėlto pervedusi pinigus.

Tačiau terminui atėjus, pinigai jai nebuvo grąžinti. Nijolė L. ėmė prašyti grąžinti pinigus, pasakė, kad kreipsis į policiją.

„Norėjau užsidirbti, nors neįtikėtina, susiviliojau, dar akcija 50 proc. palūkanos. Žmonės skolina, kažką perka, pervedant pinigus buvo keista, kad buvo parašyta skolos grąžinimas. Tikėjau, kad pinigai bus grąžinti. Apie rizikas netekti net kalbos nebuvo. Aš nesitikėjau, kokio masto čia dalykas, kad užtruks tiek metų. Buvo sakančių, kad užsidirbo ir daug“, – teismui pasakojo nukentėjusioji.

Ji pareiškė 424 eurų ieškinį. Iš viso į finansinę piramidę ji buvo investavusi apie 6 tūkst. litų (apie 1,7 tūkst. eurų).

2012 metais ši moteris laimėjo civilinę bylą dėl pinigų grąžinimo.

„Visur kreipiausi – ir į policiją ir į teismą, stengiausi susigrąžinti pinigus“, – sakė nukentėjusioji.

Bylos duomenimis, daugybė asmenų nuo 2011 metų balandžio iki 2012 metų birželio, kai buvo sulaikyti neteisėtos veiklos galimi organizatoriai, į finansinę piramidę įnešė beveik 2 mln. litų (apie 600 tūkst. eurų), 41 tūkst. eurų, 16 tūkst. JAV dolerių, 22 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų.

Pasak prokuratūros, nusikalstamos grupuotės vadovai organizavo piniginių lėšų paskirstymą sau ir kitiems finansinės piramidės nariams, taip apgaule, piktnaudžiaudami pasitikėjimu, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgydami didelės vertės svetimą turtą.

„Nusikalstama veika buvo vykdoma elektroninėje erdvėje naudojant įvairią kompiuterinę įrangą. Tyrimo metu buvo paimti ir apžiūrėti įtariamųjų kompiuteriai, gauta 16 specialistų išvadų, pagal kurias buvo nustatytos įtariamųjų nusikalstamos veikos apimtys, iš jos gautos pajamos. Nusikaltimai daryti ne tik įvairiose Lietuvos vietovėse, bet ir užsienyje: teisinės pagalbos prašymai buvo išsiųsti Vokietijai, Jungtinei Karalystei ir Čekijai“, – yra sakęs ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras Regimantas Žukauskas.

Tyrimo metu, siekiant atlyginti nuo „MMM-2011“ veiklos nukentėjusių asmenų patirtą žalą bei užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į kaltinamųjų turtą.

Iš viso ikiteisminio tyrimo metu įtarimai dėl neteisėto vertimosi finansine veikla buvo pareikšti 43 asmenims, 17 asmenų atžvilgiu tyrimas nutrauktas reabilituojančiais pagrindais.

Iš ikiteisminio tyrimo buvo išskirti atskiri tyrimai 18 įtariamųjų atžvilgiu. Septyniems iš jų tyrimai prokuroro nutarimais nutraukti, atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 10 asmenų pripažinti kaltais ir nuteisti dėl neteisėto vertimosi finansine veikla, jiems skirtos įvairaus dydžio piniginės baudos. Vieno asmens atžvilgiu tyrimas tęsiamas, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Ispanijoje.

Finansų piramidės įkūrėjęs miręs

Finansų piramidės MMM Rusijoje kūrėjas 62 metų S. Mavrodis mirė šiemet balandį.

1988 metais jis kartu su broliu Viačeslavu įkūrė kooperatyvą MMM, kuri gyventojams siūlė svaiginančio dydžio palūkanas už indėlius rubliais ar užsienio valiuta.

1994-aisiais šiai finansų piramidei subyrėjus, S. Mavrodis buvo nuteistas už sukčiavimą ypač stambiu mastu. Tuomet skelbta, jog nuo MMM ir jos struktūrų veiklos finansiškai nukentėjo 10-15 mln. Rusijos gyventojų.

Tačiau per tais pačiais metais vykusius šalies parlamento rinkimus S. Mavrodžiui tapus Valstybės Dūmos deputatu, bausmės vykdymas buvo sustabdytas, nes jį gynė parlamentaro neliečiamumas.

Po dviejų metų, artėjant Rusijos prezidento rinkimams, parlamentinis imunitetas iš S. Mavrodžio buvo atimtas, jis sėdo į kalėjimą keleriems metams.

2011-aisiais naujasis „didysis machinatorius“ paskelbė Rusijoje kuriantis naują finansų piramidę MMM-2011. Tačiau netrukus teismas ją pripažino neteisėta, o jos interneto tinklapis buvo užblokuotas Generalinės prokuratūros nurodymu.

2016 metais S. Mavrodis buvo pranešęs kuriantis savo kriptovaliutą - mavrą.

Ikiteisminis tyrimas dėl vertimosi neteisėta finansine veikla Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2012 m. kovą, gavus Lietuvos banko pareiškimą.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2011 m. Lietuvoje pradėjo veikti grupė asmenų, kurie pagal Rusijos piliečio Sergejaus Mavrodžio sukurtą veiklos metodą – finansinės piramidės modelį – ragino žmones investuoti į finansinę sistemą „MMM-2011“, žadėdami didžiulę pinigų grąžą – net iki 55 procentų metinių palūkanų.

Siekdami į finansinės sistemos veiklą įtraukti kuo didesnį skaičių naujų dalyvių bei surinkti iš jų kuo daugiau piniginių lėšų, taip užsitikrinant sau ir kitiems nusikalstamoje veikloje dalyvaujantiems bendrininkams nuolatines pajamas, finansinės piramidės organizatoriai Lietuvoje savo neteisėtą veiklą nuolat reklamavo televizijos laidose, dienraščiuose, lauko reklamos stenduose, lankstinukuose, organizuodami konferencijas bei seminarus.

Kaip skelbia prokuratūra, skleisdami klaidinančią informaciją, kad „MMM-2011“ veikla yra visiškai teisėta, kad tai pasaulyje veikiančios bankinės sistemos pakaitalas, savotiška indėlininkų savišalpos kasa, kad sistema veikia ir ateityje veiks be jokių trukdžių, bendrininkai į sistemos veiklą Lietuvoje įtraukė beveik 800 šia klaidinga informacija patikėjusių asmenų.

Šie nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2012 m. birželio, kai buvo sulaikyti neteisėtos veiklos organizatoriai, į finansinę piramidę įnešė beveik 2 mln. litų (apie 600 tūkst. eurų), 41 tūkst. eurų, 16 tūkst. JAV dolerių, 22 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų. Nusikalstamos grupuotės vadovai organizavo piniginių lėšų paskirstymą sau ir kitiems finansinės piramidės nariams, taip apgaule, piktnaudžiaudami pasitikėjimu, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgydami didelės vertės svetimą turtą.

„Tai buvo sudėtingas, ypatingo kruopštumo ir atidumo reikalaujantis ikiteisminis tyrimas. Nusikalstama veika buvo vykdoma elektroninėje erdvėje naudojant įvairią kompiuterinę įrangą. Tyrimo metu buvo paimti ir apžiūrėti įtariamųjų kompiuteriai, gauta 16 specialistų išvadų, pagal kurias buvo nustatytos įtariamųjų nusikalstamos veikos apimtys, iš jos gautos pajamos. Nusikaltimai daryti ne tik įvairiose Lietuvos vietovėse, bet ir užsienyje: teisinės pagalbos prašymai buvo išsiųsti Vokietijai, Jungtinei Karalystei ir Čekijai“, – sakė ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras Regimantas Žukauskas.

Vilniaus apygardos teismui perduotą baudžiamąją bylą sudaro 89 tomai.

Vienam iš finansinės piramidės organizatorių A. S. pareikšti kaltinimai dėl neteisėto vertimosi finansine veikla, sukčiavimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, dar 6 asmenys kaltinami neteisėtu vertimusi finansine veikla ir sukčiavimu, vienas iš jų – ir neteisėtu disponavimu šaudmenimis. Neteisėtai laikomi šaudmenys buvo rasti kratos metu.

Dar du asmenys kaltinami dėl neteisėto vertimosi finansine veikla. Tyrimo metu, siekiant atlyginti nuo „MMM-2011“ veiklos nukentėjusių asmenų patirtą žalą bei užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į kaltinamųjų turtą.

Iš viso ikiteisminio tyrimo metu įtarimai dėl neteisėto vertimosi finansine veikla buvo pareikšti 43 asmenims, 17 asmenų atžvilgiu tyrimas nutrauktas reabilituojančiais pagrindais.

Iš ikiteisminio tyrimo buvo išskirti atskiri tyrimai 18 įtariamųjų atžvilgiu. Septyniems iš jų tyrimai prokuroro nutarimais nutraukti, atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 10 asmenų pripažinti kaltais ir nuteisti dėl neteisėto vertimosi finansine veikla, jiems skirtos įvairaus dydžio piniginės baudos. Vieno asmens atžvilgiu tyrimas tęsiamas, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Ispanijoje.

Šie asmenys buvo sulaikyti praėjus savaitei po Pekine surengtos demonstracijos, per kurią buvo protestuojama dėl veiksmų prieš kompaniją, siejamą su finansine piramide.

Dėl finansinės piramidės, žinomos kaip „Shanxinhui“ (“Geranoriški mainai”), šiuo metu atliekamas tyrimas. Anksčiau šį mėnesį pareigūnai sulaikė kompanijos įkūrėją Zhang Tianminą (Džang Tianminą) ir dar kelis darbuotojus.

Praėjusį pirmadienį per vieną iš itin retų pilietinio nepaklusnumo akcijų šimtai su finansine piramide susijusių žmonių surengė protesto akciją Pekine. Per tą demonstracija sulaikyti 67 žmonės.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose buvo matyti didžiulė minia, skandavusi įvairius šūkius ir laikiusi raudonus plakatus su raginimais prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) nutraukti kompanijos atžvilgiu atliekamą tyrimą. Pasak protestuotojų, šis tyrimas yra legaliai veikiančios platformos „persekiojimas“.

Panašaus masto protestai nėra dažni Pekine, nes valdančioji Komunistų partija nelinkusi toleruoti viešų demonstracijų ir itin jautriai žiūri į bet kokias pilietinio nepaklusnumo apraiškas šalies sostinėje.

Sekmadienį Guangdongo viešojo saugumo biuras savo oficialioje paskyroje nurodė, kad buvo sulaikyti 230 piramidės schemos narių, iš kurių 142 gresia baudžiamieji kaltinimai.

Biuras pridūrė, kad dėl 55 kompanijų, įtariamų dalyvavus schemoje, buvo pradėtas tyrimas, ir pažadėjo „tęsti griežtus veiksmus“ sukčiavimui pažaboti.

„Shanxinhui“ yra naujos eros „Falun Gong“, pirmadienį pareiškė vienas socialinės tinklų vartotojas, turėdamas galvoje uždraustą religinį judėjimą,. Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje „Falun Gong“ surengė didžiulę protesto akciją Pekino centre ir nuo tada yra brutaliai persekiojamas Kinijos valdžios.

„Shanxinhui“ buvo registruota 2013 metais pietiniame Šendženo mieste kaip įmonė, užsiimanti „kultūrine veikla“, nurodė vienas kinų kalba leidžiamas laikraštis, remdamasis vyriausybės archyvo duomenimis.

„Shanxinhui“ oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Weibo“ nuo praėjusios savaitės nėra jokios informacijos ar įrašų, o kompanijos tinklalapis nepasiekiamas.

Tinklalapyje buvo rašoma, kad „Shanxinhui“ yra 2013 metais įsteigta kapitalo investicijų grupė, prisidedanti prie miškų išsaugojimo ir skurdo mažinimo.

Iki birželio savo išmokos buvo negavę maždaug 2,3 mln. žmonių, dalyvavusių šioje schemoje, kurioje sukasi milijardai juanių, nurodė Kinijos valstybinis radijas.

„Shanxinhui“ įkūrėjas Zhang Tianminas ir keli kompanijos darbuotojai buvo sulaikyti dėl kaltinimų apgaule išviliojus iš aukų didžiules sumas prisidengiant tariama pagalba skurstantiesiems ir bendros gerovės siekiu, rašoma policijos pareiškime.

Pastaraisiais metais finansinės piramidės sparčiai išpopuliarėjo Kinijoje ir prie to nemažai prisidėjo jų reklama socialinėje žiniasklaidoje.

Pernai policija vykdė tyrimus dėl 2 826 finansinių piramidžių. Kaip skelbia Viešojo saugumo ministerija, palyginti su 2015 metais, pernai tokių tyrimų skaičius išaugo 20 procentų.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė, kad palieka galioti nuosprendį finansinės piramidės byloje, kurioje 53 metų vilnietė Irina Šaltis pripažinta kalta dėl sukčiavimo. Jai nuosprendžiu skirta 75 tūkst. litų bauda. Nukentėjusiems ji turės atlyginti civilinių ieškinių už beveik 4 mln. litų.

„Kolegija nusprendė atmesti nuteistosios, advokato, prokuroro, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti nėra pagrindo“, - paskelbė teisėja Daiva Pranytė - Zalieckienė. Po apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo - tai reiškia, kad jis bus pradėtas vykdyti.

Nukentėjusieji šioje byloje – garbaus amžiaus žmonės, kurie į Lietuvoje nelegaliai veikusį į banką „Liberty bank“ 2004-2006 metais investavo nemažas sumas eurais ir JAV doleriais. Teisėsauga yra areštavusi Vilniaus senamiestyje esantį moters butą, siekiant, kad būtų grąžinti iš žmonių apgaule išvilioti pinigai.

I.Šaltis viešbučiuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose vedė seminarus apie investavimą, padėdavo interesantams užpildyti dokumentus. Žmonėms buvo aiškinama, kad jų investicijos atsipirks, nes bankas pinigus investuos į nekilnojamąjį turtą ir deimantų kasybą.

Žmonės tikėjo, kad investavę į Kipre veikiantį banką „Liberty bank“, jie gaus 36  proc. dydžio palūkanas. Palūkanas gavo tik kai kurie asmenys. Manoma, kad jos išmokėtos, jog būtų pritraukta dar daugiau žmonių. Dar 7 proc. mokėti už naujai atvestą žmogų.

Kai žmonės imdavo teirautis, kodėl stringa jų finansiniai reikalai, jiems buvo meluojama, jog esą banke atliekamas auditas, ar sulaikytas vadovas.

Laisvės atėmimo bausmė moteriai neskirta, nes ji nebuvo nei finansinės piramidės sumanytoja, nei iniciatorė. Taip pat atsižvelgta į jos šeimines aplinkybes, asmenybę. Be to, teismas paskelbė, kad aferos užuomazgos buvo Latvijoje ir Estijoje, tik paskui sukčiavimai vykdyti Lietuvoje.

I.Šaltis banke oficialiai įdarbinta nebuvo.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2005 metais pagal Vertybinių popierių komisijos pranešimą. Tarnyba internete taip pa įspėjo gyventojus apie galimą apgaulę. Byla teismui perduota 2012 metais.

Teismas taip pat nutartimi nusprendė informuoti prokuratūrą apie užsienio šalių piliečių galimai melagingus parodymus šioje byloje.

Kartu su I.Šaltis nuosprendį turėjo išgirsti dar du asmenys, tačiau vienas mirė, kitas pasislėpė ir dabar ieškomas Interpolo.