Į Vilniaus miesto apylinkės teisme antradienį vykstantį riaušių prie Seimo bylos, kurioje jis yra kaltinamasis,  posėdį A. Kandrotas, kaip ir dar aštuoni kaltinamieji, prisijungė nuotoliniu būdu.

„Buvau sumuštas, praskelta nosis, svaigsta galva, visą naktį vėmiau, sunkiai orientuojuosi aplinkoje. Tik pradėjau kalbėti, pareigūnai išjungė mikrofoną, vakar ir šiandien prašiau kviesti pagalbą“, – vos prasidėjus posėdžiui teismui ėmė skųstis A. Kandrotas.

Teisėjas Mindaugas Striaukas sakė, kad jo skundus girdėjo advokatas, teismas į kalinimo įstaigą greitosios kviesti negali.

A. Kandrotas pirmadienį buvo sulaikytas tą pačią dieną įsiteisėjus dviem nuosprendžiams finansinių nusikaltimų bylose.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė, kad A. Kandrotas sulaikytas sustabdžius jo vairuojamą automobilį.

Jis teigė, kad vyras nesipriešino aktyviai, tačiau nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų.

A. Kandrotas savo sulaikymą pats transliavo feisbuke. Vaizdo įraše matyti, kad jis policijos pareigūnų prašymu atsisako lipti iš automobilio, nurodymų nevykdo ir po perspėjimų, jog bus panaudota fizinė prievarta.

Galop policijos pareigūnai vyrą ištempė iš transporto priemonės. Ja tuo metu vyko ir moteris bei vaikai, taip pat matomi vaizdo įraše.

Vienoje byloje Apeliacinis teismas pagal kelis su finansiniais nusikaltimais susijusius Baudžiamojo kodekso straipsnius A. Kandrotą nuteisė kalėti metams ir dešimčiai mėnesių, kitoje byloje jam skirti metai ir trys mėnesiai kalėjimo.

Abu verdiktus paskelbusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė sakė, kad A. Kandrotas „nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai“, todėl tik realus laisvės atėmimas gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti jo elgesį ateityje.

Kiek realiai kalės A. Kandrotas, paaiškės, kai bausmės dėl abiejų nuosprendžių bus subendrintos, tą turėtų padaryti pirmosios instancijos, Kauno apygardos teismas.

Teisėja V. Liudvinavičienė dar pirmadienio rytą sakė, kad, nepaisant to, nuosprendis jau gali būti vykdomas.

Apeliacinis teismas pirmadienį nuteistojo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti anksčiau Kauno apygardos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šioje byloje pirmos instancijos teismas nuosprendį paskelbė 2022 metų gruodį.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo iškart.

Praėjus pusvalandžiui po paskelbimo šioje byloje, Apeliacinis teismas paskelbė dar vieną verdiktą A. Kandrotui kitoje finansinių nusikaltimų byloje, joje A. Kandrotas nuteistas kalėti metus ir tris mėnesius. Šis nuosprendis taip pat įsiteisėjo iškart.

„Teisėjų kolegija mano, kad, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios. Todėl šioje situacijoje tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens elgesį ateityje ir požiūrį į teisę“, – sakė abu verdiktus paskelbusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė.

Kiek realiai kalės A. Kandrotas, paaiškės, kai bausmės dėl abiejų nuosprendžių bus subendrintos, tą turėtų padaryti pirmosios instancijos, Kauno apygardos teismas. Pasak teisėjos V. Liudvinavičienės, nepaisant to, nuosprendis jau gali būti vykdomas, nes dėl bausmių vykdymo paprastai kreipiasi kalėjimas, jis paprastai inicijuoja kreipimąsi į teismą ir dėl bausmių bendrinimo.

A. Kandrotas antroje byloje, kur jam skirtas metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimas, jau kalėjo, jis joje atliko daugiau nei metus bausmės, 2023 metų kovą po Aukščiausiojo Teismo sprendimo jis buvo paleistas iš Marijampolės kalėjimo.

Šioje situacijoje tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens elgesį ateityje ir požiūrį į teisę.

Išplėstinė septynių LAT teisėjų kolegija tada paskelbė, kad, iš dalies tenkinus A. Kandroto ir kito nuteistojo gynėjų kasacinius skundus bei perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. Kandrotui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas iš dalies atidėtas, laikomas neįsiteisėjusiu.

Prašė išteisinimo

Pirmoje byloje kartu su A. Kandrotu nuteisti dar keli asmenys. Andrius Žalys nuteistas kalėti dvejus metus, jo bausmės vykdymas atidėtas pusantrų metų. 

Nuteistieji apeliaciniais skundais prašė juos išteisinti, teigė, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai sprendė civilinių ieškinių klausimų.

A. Kandrotas teigė, kad byloje neįrodyti jo, kaip bendrininko, veiksmai, padedant A. Žaliui atlikti nusikalstamas veikas, pasak teismo, akivaizdu, kad A. Žalys nebūtų įvykdęs nusikalstamų veikų be kitų byloje nuteistų asmenų, taip pat ir A. Kandroto, jo pagalba buvo sukurta veiklos nevykdančių įmonių grandinė, kurios tariamai teikė teikė fiktyvias paslaugas A. Žalio valdomai „MDK logistika“.

Be to, teismas nustatė, kad atlikdamas bausmę kitoje byloje, A. Kandrotas aktyviai bendravo su kitais bylos asmenimis.

„Išnagrinėjusi pirmąją baudžiamąją bylą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek dėl A. Kandroto, tiek dėl A. Žalio pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Apeliacinio teismo vertinimu, abiejų nuteistųjų kaltė pagrįsta išsamiai ir tinkamai ištirtais įrodymais, abejonių, kad A. Kandrotas padėjo A. Žaliui daryti nusikaltimus, teisėjų kolegijai nekilo – byloje esantys įrodymai patvirtina šių asmenų tarpusavio ryšius, jų sąsajas su byloje minimomis įmonėmis bei atskleidžia akivaizdų išankstinį jų susitarimą, sukūrus veiklos nevykdančių įmonių grandinę“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Teismas nustatė, kad nuteistųjų bendromis pastangomis buvo pasisavintas įmonės „MDK logistika“ priklausantis turtas – apie 321 792 tūkst. eurų.

Teismai visiškai tenkino įmonės „MDK logistika“ pareikštą civilinį ieškinį, kurios procesines reikalavimo teises perėmė įmonė „Sentas“ ir iš trijų nuteistųjų priteisė 321 792 eurų turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis, pasisavinant įmonės turtą, sukčiaujant valstybės ir „Sodros“ biudžetui nesumokant privalomų mokėti su darbo santykiais susijusių gyventojų pajamų mokesčio ir kitų įmokų, taip pat pridėtinės vertės mokesčio, apgaulingai tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo panaudoti aštuonių kitų bendrovių fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Pasisavinti pinigai

Antroje byloje A. Kandrotas nuteistas su kauniečiu Pauliumi Boreika. Pastarasis pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo. P. Boreikai paskirta nedelsiant atlikti šešis mėnesius laisvės atėmimo, o pusantrų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas metams. Skirdami bausmę šiam nuteistajam, teisėjai atsižvelgė į jo teigiamą charakteristiką.

A. Kandrotas pripažintas kaltu pagal tokius pat Baudžiamojo kodekso straipsnius kaip ir P. Boreika. Iš A. Kandroto taip pat priteista per 1 tūkst. eurų už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos Apeliaciniame teisme. 

„Antanas Kandrotas padėjo pasisavinti per tris įmones 59 tūkstančius 290 eurų, o Paulius Boreika pasisavino 93 tūkstančius 533 eurus“, – sakė teisėja V. Liudvinavičienė. Ji taip pat sakė, kad abiejų kaltę pagrindžia surinkti įrodymai, liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga, neginčijamai nustatyti nuteistųjų ryšiai su bendrovėmis, šių įmonių pagalba buvo siekiama imituoti fiktyvius sandorius, paslaugų suteikimą bendrovei „Maerus“.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusiam prokurorui buvo pareikšti įtarimai dėl galimų korupcinių pobūdžių veiksmų šiame tyrime. Apeliacinis teismas paskelbė, kad ištyrus įvairius duomenimis, nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. Kandroto ir P. Boreikos buvo organizuotas netinkamai, be to, jį inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija, vėliau jis buvo perduotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. 

„Nėra pagrindo teigti, kad asmenis šioje byloje buvo bandoma apkaltinti nepagrįstai“, – sakė teisėja. Nors A. Kandrotas neigia gavęs pinigus iš P. Boreikos, byloje nenustatytas P. Boreikos siekis apkalbėti A. Kandrotą.

Abu nuteistieji kaltę neigė.

Kol byla buvo nagrinėjama įvairių instancijų teismuose, P. Boreika taip pat atliko bausmę kalėjime, BNS jis yra pasakojęs, kad, kalėdamas šešis mėnesius Pravieniškių kalėjime, įkalinimo įstaigoje skaitė paskaitas apie verslą, kapitalo rinką, ekonomiką. Jas lankė apie 150 Pravieniškių nuteistųjų, pataisos namų bibliotekai jis taip pat dovanojo knygų.

Tiek A. Kandroto, tiek P. Boreikos anksčiau kalėjimuose praleistas laikas bus įskaitytas į dabar nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Abu pirmadienį paskelbti Apeliacinio teismo verdiktai dar gali būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

A. Kandrotas siekė dalyvauti šių metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė registruoti jį politinės kampanijos dalyviu.

Planavo bankrotą?

Į "Kauno dieną" kreipėsi ne vienas pinigų neatgaunantis bendrovės "Kauno reikalai" leisto "Savaitraščio Kaunas" prenumeratorius, platintojas ir net spaustuvės atstovai.

Prieš keletą savaičių bendrovei "Kauno reikalai" Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą. Dar anksčiau viešą laišką išplatino ir buvę "Savaitraščio Kaunui" žurnalistai. Jis buvo išsiuntinėtas įvairioms redakcijoms.

Jų teigimu, finansinių sunkumų ištiktą leidinį metų pradžioje ėmėsi gelbėti "Kauno reikalų" direktoriumi tapęs Nerius Gasparavičius, netiesiogiai, per "Baltic Media Ltd", valdantis naujienų portalą tiesa.com, Panevėžio dienraštį "Sekundė" ir savaitraštį "Panevėžio balsas". Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazės duomenimis, "Sekundės" ir "Panevėžio balso" leidėja yra "ON Media", kurios akcininkė bendrovė "Betanet". Pastarosios akcininkė Stela Pranckevičė.

Kaip nurodoma viešame laiške, N.Gasparavičius žurnalistų paprašė "pasispausti porą mėnesių" – be pretenzijų nutraukti darbo sutartis ir dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimus. Žadėta, kad veikiant pagal šią "taupumo programą" su jais bus atsiskaitoma laiku.

Viešame laiške teigiama, kad N.Gasparavičius nurodė, kad lėšos, gautos už reklamą, būtų pervedamos ne į "Kauno reikalų", o į jam priklausančios bendrovės sąskaitą. "Savaitraščio Kaunui" žurnalistų teigimu, po šio pasikeitimo atsiskaitymai pradėjo dar labiau vėluoti.

Tikslios situacijos darbuotojams N.Gasparavičius nušviesti vengė, susirinkimus su žurnalistais rengė labai retai, maitino gražiais pažadais.

Skambinau ne kartą pirmajam bendrovės savininkui P.Sendrauskui – nekėlė ragelio. Buvo specialiai delsiama. O atėjus naujam direktoriui N.Gasparavičiui, istorija tęsėsi.

Praėjusių metų rugsėjo pradžioje pasikvietęs kolektyvą, N.Gasparavičius pranešė, kad "Savaitraščio Kaunui" leidyba stabdoma, o atsiskaityti su darbuotojais nėra finansinių galimybių.

Tačiau netrukus paaiškėjo įdomioji šio verslo plano schema, kuria pasinaudojant galima nutraukti sąsajas tiek su buvusiu verslu, tiek ir su savo uždirbtų pinigų laukiančiais darbuotojais bei prenumeratoriais.

Pasirodo, trijų asmenų valdytos bendrovės akcijos suplaukė į vienas rankas ir vienintelis akcininkas rugsėjo 17 d. atšaukė N.Gasparavičių iš bendrovės direktoriaus pareigų išmokėdamas nustatytas išeitines kompensacijas ir kitas išmokas. Įmonės vadovu tapo Kęstutis Nausėda, direktoriaujantis dar keliolikoje panašios finansinės būklės bendrovių.

Iš viso nuo "Kauno reikalų" yra nukentėję apie penkiolika darbuotojų. Savaitraščio fotografas Ramūnas Guiga išėjus paskutiniam savaitraščio numeriui piktinosi: "Socialiai atsakinga… labiau pasityčiojančio sakinio nesukursi. Vagių šutvė. Jau pusę metų nesugeba honoraro sumokėti ir slapstosi."

Įsigijo alfa.lt

Netrukus pasklido žinia – neturintis lėšų su darbuotojais atsiskaityti N.Gasparavičius nusileido Vilniuje. Jo valdoma bendrovė "Baltic Media Ltd" iš verslininko Dariaus Mockaus kontroliuojamo koncerno "MG Baltic" už neįvardijamą sumą praėjusių metų spalio 9 d. įsigijo portalą valdančią įmonę "Alfa Media". Šio portalo turinio plėtros vadove tapo buvusi "Savaitraščio Kaunui" vyriausioji redaktorė ir vienu metu pagrindinio akcijų paketo turėtoja Žilvinė Petrauskaitė-Taranda.

"Įžvelgdami tyčinius galbūt nesąžiningus N.Gasparavičiaus veiksmus, buvusio "Savaitraštis Kaunui" darbuotojai jau kreipėsi į teisėsaugos institucijas, o dėl skolų atgavimo ketina kreiptis į teismą", – rašoma kolektyviniame bankrutavusio savaitraščio žurnalistų laiške.

"Kauno diena" keletą savaičių bandė susisiekti su N.Gasparavičiumi, tačiau jis mobiliojo ryšio telefonu neatsiliepė ir vakar.

Kad savaitraščio leidyba gali baigtis bankrotu, jau anksčiau tokią prielaidą "Kauno dienai" buvo išsakęs bendrovės "Lyderio grupė", kuri spausdino "Savaitraštį Kaunui", direktorius Gintaras Lubauskas. Mat praėjusių metų kovo pabaigoje Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių ir spaustuvininkams priteisė per 12,5 tūkst. eurų skolą iš bendrovės "Kauno reikalai".

Skandalingas šleifas

Prieš keletą metų raseiniškis Paulius Sendrauskas įsteigė UAB "Kauno reikalai", pasišovusią kauniečiams leisti savaitraštį. Vyras nebuvo pradžiamokslis spaudos rinkoje. Jo motinos Rasos Sendrauskienės individuali įmonė "Alio Raseiniai" jau kelis dešimtmečius Raseiniuose leidžia tokio paties pavadinimo laikraštį.

P. Sendrauskas/Vilmanto Raupelio, Kaunozurnalistai.lt nuotr.

Dar 2016-aisiais Alytaus regiono žurnalistams ir visuomenei P.Sendrauskas buvo pristatytas kaip "dviejų laikraščių savininkas", kuris "pasidalijo savo patirtimi steigiant didelės apimties leidinį Kaune".

Tačiau už skambių frazių jau slėpėsi skolų šleifas. Būtent dėl jų 2016-ųjų pabaigoje pasikeitė "Kauno reikalų" akcininkų sąrašas. Kontrolinį paketą iš P.Sendrausko perėmė tuometė savaitrasčio redaktorė Ž.Petrauskaitė-Taranda, vėliau į bendrovę atsivedusi ir N.Gasparavičių.

"Kauno reikalų" pirmasis direktorius Tomas Rimkus sakosi buvęs ne tik apgautas bendrovės pirmojo savininko, bet ir nukentėjęs finansiškai bei moraliai.

Nubaudė buvusį direktorių

Baigiantis 2016-ųjų vasarai, mokesčių inspektoriams užkliuvo trys Laisvės alėja su plakatais ant nugaros žingsniavusios merginos. Jos reklamavo ir pardavinėjo laikraštį "Savaitraštis Kaunui". Inspektoriai iš pradžių išsiaiškino, kad tokia prekyba vykdoma be Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo prekybai viešose vietose, o reklama nebuvo suderinta su savivaldybės administracija.

Patikrinus savaitraštį leidžiančios bendrovės buhalteriją paaiškėjo, kad visos merginos dirba nelegaliai, apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta iš anksto "Sodrai", kaip to reikalauja įstatymas.

Be to, merginoms už darbą kasdien būdavo išmokama po 17 eurų grynaisiais, šie pinigai nebuvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą. Inspektoriai konstatavo, kad darbuotojoms išmokėta 204 eurai neapskaityto darbo užmokesčio. Ėmus tikrinti bendrovės buhalteriją, paaiškėjo, kad beveik 3 tūkst. eurų neįnešta į bendrovės kasą ir neapskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje, bendrovė deklaravo mažesnes, nei gauta, pajamas, taip sumažinant pridėtinės vertės mokestį.

Teismas konstatavo, kad T.Rimkus padarė net keturis administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir skyrė jam 2 604 eurų baudą.

"Istorija ne visai tokia, kokią ją šiandien norima pateikti. Aš direktoriumi buvau nuo bendrovės įsteigimo iki 2016-ųjų birželio pabaigos. Tuometis bendrovės savininkas P.Sendrauskas vienasmeniu sprendimu mano pareigas pakeitė į administracijos vadovo, gerokai sumažino atlyginimą, o pats tapo laikinai einančiu direktoriaus pareigas", – T.Rimkus šiandien prisipažįsta, kad vien jį kaltinti dėl finansinių pažeidimų bendrovėje nebūtų teisinga.

"Kauno dienai" T.Rimkus prisipažino, kad apie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovų vizitą sužinojo jau išėjęs iš darbo: "Administracijos vadovu dirbau iki 2016-ųjų rugsėjo 23 d., po dviejų savaičių išvykau į užsienį. Grįžus man buvo pranešta, kad reikia prisistatyti į VMI kaip įmonės vadovui. Turėjau pasiaiškinti, kodėl merginos dirbo nelegaliai, blogai skaičiuojami ir mokami mokesčiai."

T.Rimkus dienraščiui sakė prisiimantis dalį kaltės dėl mokesčių inspektorių rastų pažeidimų. Jo teigimu, kai buvo konstatuotas nelegalus darbas, bendrovės administratorė, tvarkanti darbuotojų priėmimo ir atleidimo dokumentus, atostogavo.

"Pripažinau, kad buvo mano kaltė. Žioplumas, aplaidumas... Visos merginos turėjo darbo sutarčių kopijas, deja, sutartys nebuvo pristatytos į VMI."

Už tai T.Rimkus gavo 2,1 tūkst. eurų baudą, pinigus iš jo sąskaitos nusirašė antstolis.

Dienraščio paklaustas, kodėl teisme nebandė ginčyti baudos – juk bendrovės direktoriumi tuo metu buvo P.Sendrauskas, T.Rimkus sakė bandęs apie tai prasitarti.

"Buvo remtasi Registrų centro informacija. Išties, mane atleidus iš bendrovės direktoriaus pareigų, apie tai turėjo būti informuotas Registrų centras, jame privalėjo būti pakeisti duomenys. Tačiau naujų duomenų nebuvo", – apie susiklosčiusią situaciją dienraščiui pasakojo T.Rimkus. Ir išties Registrų centro duomenimis, T.Rimkus bendrovei vadovavo iki 2016-ųjų spalio 4 d. Tądien keitėsi ir duomenys apie bendrovės akcininką – P.Sendrauskas dalį akcijų perleido.

T.Rimkus dienraščiui pateikė dokumento kopiją, kad bendrovėje administracijos direktoriumi dirbo iki 2016-ųjų rugsėjo 23 d.

Baudos ir už KET pažeidimus

T.Rimkus pasakojo buvęs nustebęs, kai buvo nubaustas piniginėmis baudomis ir už bendrovei priklausantį automobilį vairavusio arba vairavusių asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.

"Gavau du pranešimus – vienąkart bendrovei priklausantis automobilis buvo ne vietoje pastatytas, kitąkart – užfiksuotas važiuojantis prieš eismą. Apklausus septynis bendrovės darbuotojus, nė vienas neprisipažino naudojęsis automobiliu. Taigi nubaustas piniginėmis baudomis buvau aš. Bėda, kad pinigų joms sumokėti nėra – bylų vykdymas perduotas antstoliams. Tačiau kodėl mokėti turiu aš, jei nebuvau direktoriumi", – dar vieną istoriją, kurioje tapo materialiai nukentėjusiuoju, pasakojo T.Rimkus.

Pašnekovo teigimu, dėl iš dalies neteisėtų veiksmų, jo paskutines, administracijos vadovo pareigas sutapatinus su bendrovės direktoriaus, jis patyrė apie 3,5 tūkst. eurų žalos. Į šią sumą T.Rimkus sakosi įtraukęs ir kelias iš savo asmeninių lėšų apmokėtas bendrovės "Kauno reikalai" sąskaitas.

Bendraturtis slapstosi

T.Rimkui palikus bendrovę, su juo nebuvo atsiskaityta už paskutinius tris darbo mėnesius, neišmokėti ir atostoginiai. Pašnekovas skaičiuoja, kad ši skola sudarytų beveik 5 tūkst. eurų, tačiau pasiguodė, vargu ar ją atgausiąs.

"Skambinau ne kartą pirmajam bendrovės savininkui P.Sendrauskui – nekėlė ragelio. Buvo specialiai delsiama. O atėjus naujam direktoriui N.Gasparavičiui, istorija tęsėsi: "Aš nieko nežinau", – prisiminė T.Rimkus.

Dienraščio redakcija taip pat bandė kelis kartus susisiekti su P.Sendrausku – telefono ragelio niekas nekėlė.

Paklaustas, ar nebandys ieškoti teisybės, T.Rimkus prisipažino ruošiąsis su bendrovės akcininkais bylinėtis teisme: "Visiems trims savininkams ir bendrovės direktoriui išsiunčiau pretenziją elektroniniu paštu bei registruotais laiškais. Atsakymo negavau. Taigi jie puikiai žino ir neneigia, kad man skolingi."

T.Rimkus sakosi esantis ir morališkai nukentėjęs. Mat bandė kelis kartus įsidarbinti, tačiau galimi darbdaviai, sužinoję, kad jis net kelis kartus baustas administracinėmis baudomis, darbą atsakydavo.

Komentaras

Gitana Butrimienė

Advokatė

Adresas: K.Donelaičio g. 77-2, Kaunas, tel. 8 656 72 001

Situacijoje atpažįstamas galimas scenarijus, kai įmonės savininkai ir vadovai, pajutę finansinius sunkumus, su kuriais susitvarkyti galbūt nėra pajėgūs ar tiesiog neturi noro, meta įmonę perleisdami akcijas ir perduodami pareigas naujiems savininkams bei vadovams, kurie dažnai gali būti apsiėmę pareigas eiti tik formaliai. Jeigu įmonė neturi turto (tai dažniausiai ir būna įgyvendinant panašius scenarijus), tokios įmonės kreditoriams (darbuotojams, tiekėjams, klientams, o šiuo atveju ir prenumeratoriams) telieka teisme inicijuoti bankroto bylos kėlimą, kadangi kreipimasis su civiliniu ieškiniu į teismą paprastai būna neefektyvus: t.y. teismui net ir patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovas neturi turto, į kurį antstolis galėtų nukreipti išieškojimą, o išieškojimas iš įmonės akcininko turto negalimas dėl ribotos atsakomybės principo, taikomo uždarosiose akcinėse bendrovėse. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, su darbuotojais atsiskaitoma Garantinio fondo lėšomis, taip pat teisės aktai numato nemažai teisinių priemonių, kuriomis siekiama patenkinti ir kitų kreditorių teisėtus interesus. Pavyzdžiui, bankroto administratorius patikrina įmonės sandorius ir pareiškia ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams / galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Be to, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė / kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Esant įtarimų dėl įmonės vadovų ar savininkų galbūt nusikalstamos veikos, yra galimybė kreiptis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Taigi situacija gali atrodyti sudėtinga, tačiau asmeniui, kuris mano, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, visada yra galimybė teisiniu keliu siekti kaltųjų asmenų atsakomybės.