„Institucijos turi reaguoti realiu laiku ir greičiau blokuoti lėšas, kuriomis remiamas Rusijos karas prieš Ukrainą“, – Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir Lietuvos banko konferencijoje „On the Front Line of the New Reality“ trečiadienį sakė premjerė.

Ji pabrėžė, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystės svarba didėja įgyvendinant sankcijas ir užkertant kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.

Institucijos turi reaguoti realiu laiku ir greičiau blokuoti lėšas, kuriomis remiamas Rusijos karas prieš Ukrainą.

„Viešasis ir privatus sektorius turi dalytis daugiau informacijos ir daryti tai greičiau. Informacija turi būti dalijamasi tarpvalstybiniu mastu, tarp finansų įstaigų ir vyriausybinių institucijų viduje“, – sakė I. Šimonytė.

Anot jos, kovojant su pinigų plovimu iššūkių kelia technologinės naujovės.

„Technologinės naujovės yra labai sveikintinos, nes sukuria naujus verslo modelius ir galimybes vyriausybėms, įmonėms ir asmenims. Tačiau šia pažanga taip pat naudojasi piktybiniai veikėjai, todėl kyla naujų pavojų ir iššūkių, ypač pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje“, – teigė premjerė.

Ji pabrėžė, kad reikia subalansuoto reguliavimo požiūrio siekiant sumažinti riziką, neslopinant naujovių. Be to, reguliavimas turi neatsilikti nuo technologijų, kad finansų sistema išliktų saugi ir patikima.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad Lietuva per pastaruosius metus tapo „fintech žvaigžde“, tačiau jis pabrėžė, kad būtina išlaikyti ir plėtoti atsparumą bei bendradarbiavimą, valdyti rizikas, taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti vartotojui – finansinių paslaugų prieinamumui ir kokybei.

„Lietuvoje veikia per 250 fintech įmonių, tačiau pats skaičius yra beprasmis – už jo turėtų slypėti priemonės ir įrankiai, leidžiantys teikti į vartotoją orientuotas paslaugas, kurti vertę bei reguliavimo ir priežiūros požiūriu – tinkamas rizikos valdymas, užtikrinantis veiklos tęstinumą“, – konferencijoje sakė G. Šimkus.

Jis taip pat teigė, kad pirmenybė turi būti teikiama kokybei, o ne kiekybei, bei pinigų plovimo prevencijai.

Klabėdamas apie ateities naujoves, LB vadovas teigė, kad tai dar labiau padidins finansavimo greitį, suteiks daugiau efektyvumo ir pranašumų vartotojams. Reguliuojant šią sritį taip pat prisidės dirbtinis intelektas, tačiau svarbu pripažinti technologijų ir žmogaus sprendimo stipriąsias ir silpnąsias puses.

„Po pietų gavome ministro pirmininko raštą. Jis yra gautas ir bus nagrinėjamas“, – BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

„Raštas adresuotas generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų (litais) būstui įsigyti, interesus“, – informavo atstovė.

Apie ketinimus kreiptis į prokuratūrą pirmadienį paskelbė premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui praėjusią savaitę Vyriausybei pristačius jo vadovaujamos laikinosios Seimo komisijos atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-ųjų ekonominės krizės, Vyriausybė pirmadienį nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.

Trečiadienį į prokurorus kreipėsi ir Biudžeto ir finansų komiteto nariai konservatoriai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas. Jie Generalinės  prokuratūros prašo imtis veiksmų ginant viešąjį interesą, pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar S. Jakeliūnas savo veiksmais nepažeidė Lietuvos banko įstatymo, nepiktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir turimais įgaliojimais.

Pasak S. Skvernelio, prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, „tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas teisės aktuose“.

Teisėsaugos taip pat bus prašoma įvertinti galimą viešojo intereso gynimo poreikį, nes dėl Vilibor istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo būsto kreditus, anot premjero, patyrė nemažų nuostolių.

Pasak Vyriausybės, dėl tuomet išaugusio Vilibor rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo.

Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko. Tačiau, pasak S. Skvernelio, šiuo metu nekeliamas klausimas dėl pasitikėjimo LB.

S. Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad būsimame Vyriausybės sprendime nebus įvardijama jokia konkreti institucija, o sprendimas bus susijęs su žmonių interesų apsauga.

Pasak S. Skvernelio, apie galimas kompensacijas gyventojams už nepagrįstai brangias paskolas per 2009-2010 metų krizę kalbėti yra anksti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anksčiau pareiškė, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, ir tai buvo viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.

Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB), atsakydamas į portalo 15min.lt klausimą, ketvirtadienį nurodė neketinantis vertinti atskirų ekonominių tyrimų ar vidinių politinių diskusijų, taip pat ir Lietuvos Vyriausybės kreipimosi į prokurorus. Tačiau, anot 15min.lt, ECB leido suprasti, kad jei to reikės yra pasirengęs ryžtingai reaguoti į grėsmes centrinio banko nepriklausomybei, nes centriniai bankai pagal ES sutartį nepriima kitų institucijų nurodymų.