„Suteikiant įvairias subsidijas ar valstybės finansinę paramą reikia įvertinti, kaip tai atsilieps ekonomikai. Aišku, ir įmonių likvidumui užtikrinti, ir darbo vietų išsaugojimui, kaip tai atsilieps viešiesiems finansams.

Man kelia nerimą, kad pasibaigus pandemijai mes startuosime su didžiuliu fiskaliniu deficitu ir prieš kitas ES šalis, ir prieš pačią Estiją, Latviją mes atrodysime tikrai liūdnokai. Reikėtų ir tam tikro vertinimo, kurios subsidijos buvo išdalintos gal ir dėl politinių tam tikrų sprendimų artėjant Seimo rinkimams“, – BFK posėdyje sakė A. Butkevičius.

Anot parlamentaro, kai kurios anksčiau naudotos pagalbos priemonės nepaskatino ekonomikos augimo.

„Aš kaip vieną pavyzdį pateiksiu – valstybės finansinė parama, išmokėta darbdaviams už prastovas ir po to subsidija po prastovų. Pažiūrėkime, kokios sumos susidarė pinigų pernai išmokėtų – už prastovas buvo 183 mln. eurų, o subsidija po prastovų – jau beveik 560 mln. eurų. Manau, kad tokios subsidijų sumos išmokėtos, kurios nepaskatino ekonomikos augimo, pablogino ir fiskalinius dalykus, pavyzdžiui, deficitą, man dėl to truputį neramu“, – teigė A. Butkevičius.

„Manau, kad apie tai kalbėsime ir BFK, gal net ir posėdžių salėje, kokias priemones priiminėsime, kai reikės jį mažinti“, – pridūrė jis,

BFK pirmininkas M. Majauskas teigė, kad rudenį vykę rinkimai pablogino biudžeto deficito rodiklius.

„Dalinuosi jūsų nerimu. Matome, kad paskolų portfelis bankų traukiasi, tuo tarpu valstybės biudžeto deficitas pučiasi. Matome išstūmimo efektą. Rinkimai turėjo reikšmingą įtaką biudžeto deficitui praėjusiais metais. Deja, jei staigiai mažintume biudžeto deficitą, pjautume šaką, ant kurios sėdime, nes tokiu būdu mažintume visuomeninę paklausą ir turėtume neigiamą įtaką ekonomikos augimui. Čia neturėjome pasirinkimo, galbūt galėjome greitai ir nukirsti visas valstybės pagalbos priemones, bet tai būtų turėję reikšmingą neigiamą efektą visos ekonomikos augimui“, – kalbėjo M. Majauskas.

Pasak jo, pagalbos priemones ateityje reikės vertinti atsargiai.

„Turėjome palikimą tokį, kokį turėjome ir turime su tuo gyventi, tačiau ateityje reikia labai atsargiai vertinti tas priemones, nes deficitas auga, skola auga ir Lietuvos konkurencingumas silpnėja“, – sakė M. Majauskas.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. punkto BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. punkto BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.

Kultūrininkams, mokinių krepšeliui ir žemdirbiams kitais metais papildomos lėšos bus skiriamos iš pajamų, kurios į biudžetą įplauks pagerinus akcizų surinkimą, o taip pat sumažinus Finansų ministerijos asignavimus.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketvirtadienį nutarė, kad Finansų ministerijai numatytos lėšos projektų koofinansavimui ir skolos aptarnavimui mažinamos 40 mln. litų, o pagerinus akcizų surinkimą būtų gauta papildomai 49,3 mln. litų. Dėl to, kad didinamos pajamos iš akcizų, didinamos ir bendrosios kitų metų valstybės pajamos ir išlaidos beveik 50 mln. litų.

Premjeras Algirdas Butkevičius BNS teigė, kad kitais metais skolos aptarnavimas mažinamas 15 mln. litų, o biudžeto pakoregavimas neturės įtakos fiskaliniam deficitui.

„Koofinasavimas persikelia į kitus metus, čia nėra tragedija“, - BNS teigė premjeras. Anot jo, lėšos projektų koofinansavimui gali būti perkeliamos ir iš kitų ministerijų.

Paklaustas, ar po pakartotinų korekcijų kitų metų biudžetas bus dara kartą tikslinamas 2015 metų vasarą, A.Butkevičius sakė abejojąs ar tai reikės daryti. „Tikiuosi, kad ne“, - teitgė jis.

Seimas ketvirtadienį, nutaręs iš naujo balsuoti dėl 2015 metų valstybės biudžeto, BFK įpareigojo pakoreguoti biudžeto projektą - nurodyti šaltinius, iš kur bus paimta papildomai maždaug 90 mln. litų kultūros darbuotojams, mokiniams ir žemdirbiams.

Premjeras teigia, kad socialinių darbuotojų atlyginimus galima didinti, mažinant valstybės investicija, tačiau ne papildomai skolinantis. Anot Algirdo Butkevičiaus, politinėje taryboje sutarta, kad kartu su Finansų ministerija bus bandoma rasti sutarimą dėl kitų metų biudžeto.

„Buvo mano reikalavimas, kad mes turim įvertinti Europos Komisijos vakar pateiktą naują prognozę apie mūsų ekonomikos augimą, turi būti įvertintas fiskalinio deficito reikalavimas, tai čia, kaip sakau, lubos, o tarp eilučių galima daryti įvairiausius pakeitimus. Kai kurie klausimai buvo pasiūlyti tikrai geri - turiu omenyje, kad tikrai reikėtų padidinti truputį atlyginimus 2015 metais tiems žmonėms, kurie dirba biudžetiniame sektoriuje pagal darbo sutartis, tai daugiau paliestų socialinius darbuotojus“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Pasak jo, atlyginimus galima didinti, mažinant asignavimus investicijoms: „Sąskaita mažinant investicinėje programoje numatytus asignavimus ir mažinant valdymo išlaidas, bet jokiu būdu neleidžiant skolintis daugiau“.

Anot jo, politinėje taryboje sutarta, kad valdančiųjų frakcijos dirbs su Finansų ministerija, siekiant rasti sutarimą dėl biudžeto.

„Aš tikiuosi, kad mes rasim sutarimą Seime, nes manau, kad frakcijos per mažai komunikavo su Finansų ministerijos vadovais ir buvo sutarta, kad nuo rytojaus kiekviena frakcija deleguos savo atstovus ir dirbs tie atstovai iš koalicijos su Finansų ministerija ir aiškinsis kiekvieną suplanuotą eilutę“, - tikino ministras pirmininkas.

Seimo valdančiųjų politinė taryba trečiadienį tarėsi dėl kitų metų biudžeto ir galimybės didinti atlyginimus socialiniams darbuotojams.

Seimo vadovės Loretos Graužinienės teigimu, socialinių darbuotojų atlyginimai didėtų nuo sausio - tam reikia 22 mln. litų. Pasak jos, kol nebus išspręstas šis klausimas, sutarimo dėl biudžeto nebus.

Finansų ministras teigia, kad siekiant toliau mažinti fiskalinį šalies deficitą, bus svarstoma galimybė 2015 metais įvesti naujus mokesčius. Anot Rimanto Šadžiaus, toliau bus diskutuojama apie gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto mokesčius, "Sodros" pertvarką.

"Šnekos eina apie gyventojų pajamų mokestį, "Sodros" pertvarką, nekilnojamojo turto mokestis taip pat nebuvo išanalizuotas premjero šiemet sudarytoje grupėje. Manau, kad diskusija atsinaujins. (...) Kitų metų pirmas pusmetis bus tas laikotarpis, per kurį turėsime apsispręsti, kokie mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2015 metų", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė finansų ministras.

Anot jo, planuojant 2015 metų biudžetą, viena svarbiausių priemonių - pagerinti mokesčių surinkimą.

"Iš tikrųjų, čia erdvė naujų priemonių taikymui ir tų nesėkmių, renkant netiesioginius mokesčius - pridėtinės vertės mokestį, akcizą, matyt, bus žengti žingsniai, toliau tobulinant mokesčių sistemą", - kalbėjo R.Šadžius.

Lietuvos fiskalinis deficitas kelia nerimą, nes yra arti 3 proc., teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo tarpu finansų ministras teigė, kad deficitas bus suvaldytas.

"Tam, kad Lietuva atitiktų Mastrichto kriterijus, būtina išlaikyti žemesnį nei 3 proc. fiskalinį deficitą. Kol kas ekonominės prognozės yra pozityvios Lietuvai, tačiau 2013 metų biudžeto deficitas, pagal Europos Komisijos prognozes, yra artimas 3 proc., o tai kelia nerimą, ar jis tikrai bus suvaldytas, vienas reikalavimų šiam biudžetui, kaip euro įvedimo biudžetui, išlaikyti žemesnį, nei 3 proc. deficitą", - po susitikimo su finansų ministru Rimantu Šadžiumi prezidentės žodžius perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė.

Šalies vadovė taip pat ragina ne tik suvaldyti deficitą, bet ir ieškoti būdų, kaip didinti kultūros darbuotojų atlyginimus bei grąžinti pensijas.

"Ekonomikos atsigavimo rezultatus turi pirmiausiai pajusti mažiausiai uždirbantys, mažiausias pajamas gaunantys žmonės. Jeigu randama lėšų didžiausių algų atstatymui, pasak prezidentės, turi būti numatyta ir aiški sumažintų pensijų kompensavimo tvarka ir planas. Prezidentė taip pat ragina Vyriausybę kitą savaitę tikslinant biudžetą, rasti galimybių pasirūpinti ir pačius mažiausius atlyginimus gaunančiais kultūros ir socialiniais darbuotojais", - sakė prezidentės patarėja.

R.Šadžius tikino, kad šiemet deficitas sieks 2,9 proc. ir neviršys Mastrichto kriterijuose numatytų 3 proc.

"Mūsų tikslas paremtas aišku ne tik prognozėmis, bet ir tuo faktiniu įplaukų, lėšų lygiu, kurį mes dabar jau turime. mes jau galime prognozuoti daugiau mažiau tiksliai, kiek mes per šiuos metus surinksime įplaukų į viešuosius fondus. Manome, kad realu įgyvendinti 2,9 proc. tikslą šiais metais, kitais metais biudžetą suplanuoti taip, kad bendras viešųjų finansų deficitas būtų 1,9 proc. BVP. Tai yra kryptis link subalansuotų viešųjų finansų", - penktadienį po susitikimo su prezidente žurnalistams sakė R.Šadžius.

Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos kriterijus.

Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metais.

Dabartinė situacija Lietuvai įstoti į euro zoną yra labai palanki, o Vyriausybės veiksmai didinant biudžeto deficitą kol kas didelio pavojaus nekelia, tačiau saugiau būtų turėti viešųjų finansų (fiskalinio) deficito rodiklio rezervą. Tai vienintelė sritis, kur reikėtų pasitempti, BNS sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

"Kol kas prognozės sako taip, bet kur aš matau didelę problemą, tai kad visą laiką yra žymiai komfortiškiau daryti tam tikrus veiksmus, kada turi tam tikrą rezervą. Manau, mes tikrai žymiai komfortiškiau jaustumėmės, jeigu faktinė deficito situacija metų pabaigoje būtų mažiau negu trys procentai, kad paskui nereiktų sukti galvų, o kaipgi šįkart bus dėl skaičiaus po kablelio. Tas pats pasakytina ir apie kitus metus", - BNS teigė V.Vasiliauskas.

Anot jo, Lietuvos bankas mato vienintelį kriterijų, prie kurio reiktų padirbėti - viešojo sektoriaus deficitą.

"Be abejo, galutinį skaičių turėsime gruodžio 31 dieną, bet mūsų prognozė rodo, kad šiais metais deficitas suksis apie 3 proc., kitais metais jisai planuojamas mažesnis", - sakė V.Vasiliauskas. Anot jo, kol kas anksti kalbėti apie kitus metus tiksliau, nes nėra parengtas 2014 metų biudžeto projektas.

Pasak centrinio banko vadovo, valstybei labai svarbu, kad viešojo sektoriaus deficitas neviršytų Mastrichto kriterijaus, kad nebūtų pradėta biudžeto perviršio procedūra. Be to, šis rodiklis turi būti tvarus.

"Mes galvojam, kad tai yra labai akivaizdus, nuo namų darbų priklausantis dalykas, ir, kad Lietuva tuos namų darbus atliks", - sakė V.Vasiliauskas.

Infliacijos rodiklis, anot V.Vasiliausko, šiuo metu labai palankus, prognozės rodo, kad kitais metais infliacija augs nedaug.

"Dabar yra pakankamai unikali situacija, kada padarius konkrečius sprendimus, galima tapti euro zonos nare", - tvirtino V.Vasiliauskas.

Lietuvos bankas spalio pradžioje ketina pristatyti studiją, kurioje atlikta euro įvedimo pasekmių analizė.

"Mes esam atlikę labai išsamią euro įvedimo pasekmių studiją, kurią dabar bendrinam, finalizuojam ir spalio pradžioje pateiksime tiek visuomenei, tiek Seimo komitetams", - kalbėjo LB vadovas.

Anot jo, šioje studijoje bus atsakymai į visus klausimus ir mitus apie eurą.

“Bet, be abejo, Lietuvoj sąmokslo teorijos, gandai, jie yra gajūs”, - sakė V.Vasiliauskas.

Atsakydamas į klausimą apie labiausiai paplitusį nuogąstavimą, jog įvedus eurą kils kainos, V.Vasiliauskas teigė, kad kainų kilimas susijęs ne su euru, o su ekonominiais ciklais.

"Pats euro įvedimas niekaip nedaro įtakos kainoms. Čia daugiau yra susiję su ekonominio ciklo dalykais. Jeigu pas tave yra pakilimas, tai natūraliai kainos auga", - kalbėjo V.Vasiliauskas.

Svarbus aspektas, anot Lietuvos banko vadovo, kad būtų garantuojamas sąžiningas kainų perskaičiavimas įvedus eurą.

"Be abejo, iš valstybės pusės turi būti priežiūra, kad nebūtų jokių piktnaudžiavimų. Tam ir yra numatytas kainų skelbimas pusė metų prieš euro įsivedimą", - sakė V.Vasiliauskas.

Anot jo, Estijoje buvo atlikta apie 7 tūkstančiai patikrinimų, ar teisingai perskaičiuotos kainos ir ar nėra piktnaudžiavimų. Anot V.Vasiliausko, visuomenė turi jausti, kad įstatymas įgyvendinamas, "nes pagundų gali būti".

Lietuva prašys Europos Sąjungos greičiau patvirtinti sprendimą priimti šalį į euro zoną 2015 metais, siekiant išvengti proceso komplikavimo, kai balandį prasidės rinkimai į Europos Parlamentą. Europos Komisija paprastai apie šalių kandidačių pasirengimą įsivesti eurą praneša gegužę arba birželį, tuomet reikia euro zonos vyriausybių ir Europos Parlamento pritarimo.