Ji pasakoja, kad įsiamžinti fotosesijoje jai pasiūlė fotografas Adamas Aleksejėvič.

„Išgirdus tokią idėją su tamsiais plaukais, fatališku Fridos įvaizdžiu, labai apsidžiaugiau ir labai laukiau tokios fotosesijos, ypač po tokio ilgo ir nuobodaus karantino. Su Adamu dirbti man ypač komfortabilu ir greita. Jis labai konkretus žmogus – kaip ir aš pati, todėl tokie žmonės man labai patinka! Įvaizdis su juodais plaukais mane labai sužavėjo, neslėpsiu – norėčiau tokio staigaus pasikeitimo. Smagu, kad dėl šiuolaikinių technikų, naudojant kokybišką peruką, yra galimybės pasikeisti nors vienai dienai. Supratau, širdy – aš brunetė! Nors fotosesijos dieną lauke buvo alinantis karštis, tačiau gera kompanija ir puikus rezultatas viską atpirko. Rezultatas mane sužavėjo!“ – pasakojo O. Pikul.

Ją įamžinęs fotografas taip pat džiaugėsi rezultatu.

„Tie, kas seka mano darbus, manau aiškiai supranta, kad Oksaną galima laikyti mano mūza.  Visada norėjau įamžinti Oksaną kitaip – neįprastame jai stiliuje, – pasakojo fotografas. – Fotosesijos dieną lauke plieskė 34 laipsnių karštis, savotiškai tinkantis egzotinei fotosesijos tematikai. Nors ir keletai valandų, tačiau pavyko Oksaną paversti juodaplauke. Specialiai fotosesijai buvo sukurti ryškūs aksesuarai ir rūbai.“

Ši kino dokumentika – tai kelionė į Meksikos širdį siekiant suprasti, kaip formavosi F. Kahlo pasaulis. Ekspertų įžvalgos ir autentiški kadrai žvelgia už menininkės paveikslų ir pasakoja apie jaunystėje patirtą sunkią traumą, bohemišką aplinką, daugybę meilės romanų ir užsispyrimą būti savimi.

Filme pirmą kartą žiūrovams parodomi asmeniniai menininkės daiktai, drabužiai ir nuotraukos, saugojami F. Kahlo muziejuje Meksike. Šio muziejaus vadovė Hilda Trujillo aprodo lankytojams neprieinamus kambarius, o Meksikos menininkai – jų tarpe ir pačios F. Kahlo giminaitė Cristina Kahlo – dalinasi mintimis, ką F. Kahlo palikimas reiškia meno pasauliui ir bendrai kultūrai. Per F. Kahlo gyvenimą filme žiūrovus veda aktorė ir režisierė Asia Argento.

Kadras iš filmo „Frida. Viva la vida“, organizatorių nuotr.

Garsioji menininkė gimė 1907 m. Meksikoje, Kojoakano miestelyje migranto, vengrų ir vokiečių kilmės Guillermo Kahlo ir turinčios Amerikos indėnės ir ispanės šaknų Matilde’ės Calderon y Gonzales šeimoje.

Kai F. Kahlo buvo šešeri, ji susižeidė dešinę koją, ir ši visam gyvenimui liko plonesnė už kairiąją. 1925 m. rugsėjo 17 d. mergina pateko į autobuso avariją. Jai lūžo dauguma kaulų, o dešinėje kojoje buvo net vienuolika lūžių. F. Kahlo vos neliko paralyžiuota, skausmas ir sveikatos sutrikimai ją persekiojo visą gyvenimą, dėl avarijos F. Kahlo negalėjo susilaukti vaikų. Tačiau būtent tas nelaimingas atsitikimas paskatino jauną moterį rimtai atsidėti kūrybai – tapyba tapo būdu pabėgti nuo nuobodulio ir skausmo. Ji pradėjo tapyti tiesiog gulėdama lovoje.

Neįtikėtinas noras gyventi ir asmenybės stiprybė menininkei nubrėžė įvykių kupiną kelią. F. Kahlo susituokė su to meto žymiausiu Meksikos menininku Diego Rivera, žymiai vyresniu už ją. Pora bičiuliavosi su Meksikos ir pasaulio meno elitu. D. Rivera garsėjo savo neištikimybe, tačiau F. Kahlo tai priėmė kaip santykių su juo duotybę. Menininkė ir pati turėjo daugybę meilės romanų. Tarp jų – su revoliucionieriumi Levu Trockiu ir André Bretono žmona, tapytoja Jacqueline Lamba.

Paveikslas „Viva la Vida“, organizatorių nuotr.

Simboliška, kad filmas pavadintas „Viva la Vida“ (liet. tegyvuoja gyvenimas). Taip vadinasi ir paskutinis menininkės nutapytas paveikslas. Nors F. Kahlo gyvenimas buvo kupinas kančios, ji neprarado noro džiaugtis. Paveiksle vaizduojami ryškiaspalviai arbūzai simbolizuoja gyvenimą, o frazę „Viva la Vida“ F. Kahlo užrašė likus aštuonioms dienoms iki mirties.

Kino dokumentika „Frida. Viva la Vida“ nuo balandžio 5 d. rodoma legaliose namų kino platformose. 

 

 

Tragiškas likimas

Menininkė gimė 1907 m. liepos 6 d., Meksikoje, Kojoakano miestelyje migranto, vengrų ir vokiečių kilmės Guillermo Kahlo ir turinčios Amerikos indėnės ir ispanės šaknų Matilde Calderon y Gonzales šeimoje.

Fridos motina neužmezgė ypatingo dvasinio ryšio su dukra, ji pati ir nemaitino savo kūdikio. Frida turėjo dvi seseris.

Fridos asmenybę formavo sunki ankstyvoje jaunystėje patirta trauma. 1925 m. rugsėjo 17 d. būsimoji garsiausia Meksikos menininkė pateko į autobuso avariją. Vos neliko paralyžiuota, visą gyvenimą ją persekiojo skausmas ir sveikatos sutrikimai, dėl avarijos ji negalėjo susilaukti vaikų. Tačiau būtent avarija paskatino jauną moterį rimtai atsidėti menui – tapyba tapo būdu pabėgti nuo nuobodulio ir skausmo. Ji pradėjo tapyti tiesiog gulėdama lovoje.

Meilės romanų sūkuryje

Frida buvo kupina aistros gyvenimui. Ji susituokė su to meto žymiausiu Meksikos menininku Diego Rivera, žymiai vyresniu už ją. Pora bičiuliavosi su Meksikos ir pasaulio meno elitu.

Fridos vyras garsėjo neištikimybe. Frida tai priėmė kaip santykių su juo duotybę, tačiau ir pati turėjo daugybę meilės romanų. Tarp jų – su revoliucionieriumi Levu Trockiu ir André Bretono žmona, tapytoja Jacqueline Lamba.

Svarbiausias jos kūrinių turinio šaltinis – Meksikos liaudies menas ir prieškolumbinė kultūra.

H.Herreros parašytoje išsamioje F.Kahlo biografijoje itin detaliai, remiantis menininkės laiškais ir dienoraščiais, draugų ir mylimųjų laiškais jai ir gausybe pasakojimų, perteikta nepaprasta talentingos dailininkės gyvenimo istorija. Ši beveik 600 puslapių knyga – tiksliausia ir išsamiausia menininkės biografija.

Ikoniniai Fridos simboliai

Knygoje skiriama daug dėmesio ne tik menininkės gyvenimo vingiams, bet ir jos kūrybai. Po mirties praėjus daugiau nei 50 metų, F.Kahlo išlieka viena iš žymiausių pasaulio menininkių, ryški meksikietiškojo modernizmo ikona, o jos paveikslų parodos toliau keliauja po didžiąsias pasaulio galerijas.

Į vieną suvesti antakiai ir gėlių girlianda plaukuose – ikoniniais tapę simboliai, atpažįstami net ir menu nesidominčių žmonių.

Dauguma jos paveikslų – autoportretai, pažymėti skirtingais sukūrimo metais arba turinčių pavadinimus: "Dvi Fridos", "Autoportretas prie Meksikos ir Jungtinių Valstijų sienos", "Atviros žaizdos prisiminimas" ir kt.

Frida niekad nemanė tapanti siurrealistinės pakraipos kūrinius, kol jos paveikslus pamatė 1938 m. balandį į Meksiką L.Trockio aplankyti atvažiavęs prancūzų poetas ir siurrealistas André Bretonas. Vėliau ji Paryžiuje sudalyvavo ir siurrealistų meno parodoje, kurią organizavo A.Bretonas. Svarbiausias jos kūrinių turinio šaltinis – Meksikos liaudies menas ir prieškolumbinė kultūra.

Pagal H.Herreros knygą 2002 m. sukurtas filmas su aktore Salma Hayak buvo apdovanotas dviem "Oskarais". Lietuvoje ši knyga jau buvo išleista 2008 m., naujasis leidimas papildytas gausybe iliustracijų su Fridos kūriniais ir nuotraukomis iš jos gyvenimo. Knygos dizainerė Kristina Norvilaitė. Knygą išvertė Goda Sodeikaitė, išleido leidykla "Kitos knygos".

„Šiandien aukcione „Lotynų Amerikos menas“ Fridos Kahlo „Baltai vilkinčios moters portretas“ pranoko aukščiausius vertinimus: jo vertė pasiekė 5,8 mln. dolerių. Tai antras brangiausias dailininkės darbas, parduotas aukcionuose“, – nurodė „Christie's“.

Prieš aukcioną paveikslas buvo įvertintas 3–5 mln. dolerių.

Paveikslas, kuriame vaizduojama mergina balta suknele, nutapytas 1929 metais. F. Kahlo jį padovanojo garsiai fotografei Lolai Alvarez Bravo (Lolai Alvares Bravo) ir nuo to laiko paveikslas priklausė privačioms kolekcijoms.

2016 metais F. Kahlo paveikslas „Dvi nuogosios miške (Pati žemė)“ (Dos Desnudos en un Bosque (La tierra misma)) „Christie's“ aukcione buvo nupirktas už 8 mln. dolerių (7,23 mln. eurų).

Išskirtinio talento ir charizmos menininkės biografija įkvėpė šokėjų Claros Giambino (Prancūzija) ir Blake’o Seidel (JAV) duetą „Sužeistas elnias” – birželio 20 d., prieš gastroles į Vokietiją, šiuo spektakliu Kauno šokio teatras „Aura“ užbaigs teatro sezoną Lietuvoje. 

Pernai sužavėjęs Meksikos ir Kinijos žiūrovus, prieš keletą dienų „Sužeistas elnias“ paršuoliavo iš Rumunijos, kur buvo parodytas prestižiniame 26 – ąjame Tarptautiniame Sibiu teatro festivalyje. Teatro direktorės, choreografės Birutės Letukaitės teigimu, tai puikus jaunųjų choreografų platformos „Ant AUROS batuto“ spektaklis: „Kiekvienas mano teatro šokėjas, kuris panoro išbandyti choreografo vaidmenį, kuriant spektaklį profesionaliame teatre, gavo tokią progą. Būtina palaikyti ir skatinti pradedančius kūrėjus.  Esu ypač patenkinta šiuo duetu: nepaliauja stebinti šokėjos Claros fizinis panašumas į Fridą, o jos scenos partneris Blake’as įvairiapusiai ir paveikiai įkūnija Fridos mylimojo, tapytojo Diego Riveros personažą“.

Pavadinimas „Sužeistas elnias“– įkvėptas dailininkės Fridos Kahlo to paties pavadinimo paveikslo, simbolizuojančio nusivylimą ir emocijas, kylančias iš  fizinių kančių ir negailestingo likimo. Nuolat kęsdama jaunystėje per tramvajaus avariją nepagydomai sužalotos kojos skausmus, kartu su savo vyru  Diegu, F. Kahlo nugyveno išskirtinai spalvingą gyvenimą ir paliko įspūdingą meno kūrinių koleciją. Spektaklio kūrėjai tikisi, kad jų choreografiniai ieškojimai taps būdu susitapatinti su aistringus santykius puoselėjusia menininkų pora, pasisemti troškimo gyventi bei praturtinti savąjį „aš“.

Kas: Šokio spektaklis „Sužeistas elnias“

Kada: Birželio 20 d. 19 val.

Kur: Kauno menininkų namai ( V.Putvinskio g. 56, Kaunas)

Tai yra radijo įrašas, kuriame F. Kahlo savo vyrą Diegą Riverą vadina „dideliu vaiku, ypatingu, mielo veido ir liūdno žvilgsnio“.

F. Kahlo yra ko gero žinomiausia Lotynų Amerikos tapytoja, ji Meksikoje laikoma nacionaliniu simboliu. Vokiečių fotografo Carlo Wilhelmo „Guillermo“ Kahlo duktė 1097-aisiais gimė Kojoakane, šiandieniniame Meksike. Būdama šešerių ji susirgo poliomielitu, kai buvo 18-os, pateko į sunkią autoavariją, kuri vos nekainavo jai gyvybės. Menininkė buvo 30 kartų operuota. Nuolatiniai fiziniai skausmai tapo vienu jos paveikslų motyvų.

Už D. Riveros dailininkė buvo ištekėjusi dukart. Į dažnus savo vyro meilės romanus ji reagavo pati būdama neištikima – ir su vyrais, ir su moterimis. F. Kahlo nuo plaučių embolijos mirė 1954 metų liepos 13-ąją.

Fridos portretas netrukus papuoš ir vieną iš Vilniaus miesto sienų. Žemaitės skvere (greta Statistikos departamento, Gedimino pr. 29) kvepia dažais – menininkė Paulė Bocullaitė baiginėja piešinį, kuris netrukus praneš apie prasidėsiantį „In Latino“.

Šiemet P. Bocullaitė buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už scenografiją Vido Bareikio spektakliui „Hamletas“. Daug laiko teatre praleidžiančiai merginai nesvetimas ir gatvės menas. VU Sveikatos ir sporto centro sieną pagyvinęs paplūdimys pieštas būtent Paulės, kuri savo kasdieniame darbe stengiasi išlaikyti balansą tarp iliustracijos, grafinio dizaino ir scenografijos.

Keletas klausimų Fridą piešiančiai Paulei.

– Kaip manai, koks būtų buvęs Fridos ir Žemaitės susitikimas?

– Įsivaizduoju, kad kokiame nors Vidurio Amerikoje vykstančiame vakarėlyje Žemaitė, pamačiusi cigaretę berūkančią Fridą, paprašytų jos pridegti pypkę. Tada Frida paklaustų, kodėl tokiame prašmatniame pobūvyje ji ryši skarele. Žemaitė atkirstų Fridai kažką apie identitetą ir nuo tos akimirkos jos rastų daug temų ilgam pokalbiui.

– Kokią techniką naudojai piešdama Fridą? Kiek laiko užtrukai?

– Tradicinę tapybą akrilu ir teptuku miksavau su „tikromis“ dirbtinėmis gėlėmis. Rudeniniai lietūs priešinosi tropinės tematikos paveikslo gimimui – teko daryti vieną kitą pertrauką, tad užtrukau beveik savaitę.

– Kaip reaguotumei, jei kitą dieną tavo portretas, pavyzdžiui, būtų apipieštas „tagais“? Laikytumei jį suniokotu?

– Manau, kad tai natūralus procesas. Gatvės yra gyvos, tuo jos ir ypatingos. Jei bijočiau šios ypatybės, rinkčiausi galeriją ar kokią kitą saugią erdvę. Tik turiu įspėti „tagerius“ – šalia piešinio yra kamera, tad prie manęs proceso metu keletą kartų buvo priėję apsauginiai, kuriems turėjau parodyti leidimą piešti.

– Kaip manai, kokia būtų Fridos nuomonė apie gatvės meną, jo judėjimą?

– Nemanau, kad į tai ji žiūrėtų priešiškai. Visgi tai buvo moteris, kovojusi su visuomenėje nusistovėjusiais standartais, ką šiandien dažnai daro ir gatvės menas. Be to, jos vyras Diego Rivera yra nutapęs daugybę freskų. O jos, mano manymu, yra vienos iš gatvės meno pirmtakių.

– Ar gatvės menas gali būti legalus ir taip pat paveikus, kaip slapčia, pažeidžiant teisėtvarką, daromi grafičiai?

– Tikiu, kad gatvės menas gali būti paveikus nepriklausomai nuo to, ar jis sukurtas legaliai, ar ne. Svarbiausia, kad jis estetiškai ar konceptualiai paliestų pro šalį pėdinantį žmogų.

– Migruoji tarp kelių meno sričių, gal po įvertinimo „Auksiniu scenos kryžiumi“ teatrui tapai ištikimesnė?

– Taip, teatras užima vis didesnę dalį mano laiko. Nežinau, ar tai dėl to laimėjimo, ar dėl kokių nors kitų priežasčių. Tuo pačiu stengiuosi vien juo neapsiriboti. Esu žmogus, kuriam reikia ir ant popieriaus papiešti, ir sintezatorių (nors ir nemoku) pamaigyti, ir plakatą sumaketuoti. Galiausiai teatre, ne kur kitur, susijungia daugybė medijų, galbūt dėl to jis ir ima viršų. Mano skirtingi pomėgiai gali apsijungti būtent čia.

– Jei turėtum galimybę rytoj iškeliauti į bet kurią pasaulio šalį, kurią rinktumeisi?

– Šiuo metu labiausiai norėčiau aplankyti Urugvajų arba Braziliją.

Spalio 13–16 d. Vilniuje 11-tą kartą vyks Lotynų Amerikos kultūros festivalis „In Latino“. Šiemet kino seansus, diskusijas, kūrybines dirbtuves, degustacijas ir vakarėlius jungs žymios Meksikos menininkės Fridos Kahlo įvaizdis, asmenybė ir kūryba.

Frida – stiliaus ikona

Vienos žymiausių pasaulio dailininkių F. Kahlo biografija kupina meilės, meno, skausmo. Jos talento tapyti nesugebėjo užgožti nei nuo vaikystės po avarijos prasidėjusios sveikatos problemos, nei mylimųjų išdavystės, nei negimusių kūdikių netektys. Itin stipri ir drąsi moteris, praėjus 62-iems metams po jos mirties, iki šiol stebina ir įkvepia ne tik savo dailės darbais, bet ir išskirtiniu stiliumi.

Pasak mados industrijos ekspertės Victorios Dias, skaitysiančios IN LATINO metu paskaitą „Fridos kostiumas ir išvaizda“, F.  Kahlo tapo garsi ne tik dėl savo išskirtinių autoportretų, bet ir dėl masyvių aksesuarų, ryškių drabužių. „Mados ikonas dažnai identifikuojame pagal kelis išraiškingus jų stiliaus elementus, kurie siejasi su drąsa, kitokiu požiūriu į aplinką. Frida nevienintelis pavyzdys: amžiaus ribas peržengusi Iris Apfel, vintažinį stilių įtvirtinusi Jane Birking, moters-vampyrės, paslaptingu įvaizdžiu stebinanti Michele Lamy. Įdomiausia tai, kad mados ikonomis tampa ne tik šioje srityje dirbančios moterys, bet ir muzikantės, aktorės, menininkės. Tačiau tam neužtenka išskirtinio stiliaus, jis turi atspindėti, perteikti išskirtines pažiūras, idėjas, kurios įkvėptų kitus“, – sako V. Dias.

Iš Argentinos kilusi, tačiau jau daugelį metų Vilniuje gyvenanti V. Dias teigia, kad Frida, kaip stipri stiliaus ikona, jau daugelį metų daro įtaką mados ir grožio pasaulio produkcijai. Kaip pavyzdį ji išskiria, Fridos paveikslų įkvėptą „Valentino“ mados namų 2015 m. suknelių kolekciją. Tačiau, pasak V. Dias, svarbiausia, kad Fridos asmenybė inspiruoja labai daug moterų visame pasaulyje: „Šios menininkės laisvės pojūtis įkvepia labai daug įvairiausio amžiaus moterų nebijoti būti save, atrasti savo unikalų stilių nepaisant primestų kanonų.“

Frida – moters menininkės sinonimas

Aira Leonidovna – kita šių metų IN LATINO pranešėja. Ši mergina dirba kalbos redaktore ir leidybos projektų koordinatore leidykloje „Kitos knygos“, kuri kol kas vienintelė į lietuvių kalbą išvertė bei išleido Fridos Kahlo biografiją. Jos pranešimas vadinsis „Frida Kahlo kaip šiuolaikinės moters įkvėpėja“.

„Meksikietė F. Kahlo – moters menininkės sinonimas populiarioje sąmonėje. Ši menininkė jau yra tapusi popkultūros ikona. Tai gerai, ir jai pačiai patiktų, nes menininkų snobizmo ji negalėjo pakęsti. Lygiai taip pat gerai, kad populiarėja feminizmas, kuris anksčiau buvo tik gatvės politikos arba akademinio diskurso dalis. Dabar moterys socialinėje erdvėje išgyvena pakilaus aktyvumo, laisvėjimo ir sąmoningos emancipacijos laikotarpį. Reikėtų to dar daugiau. O įkvėpimo – karšto kraujo gyvenimo kūne – galima semtis iš įdomių, ryškių, drąsių, stiprių ir talentingų moterų, tokių kaip F. Kahlo“, – teigia A. Leonidovna, save dar vadinanti hedoniste ir nuotykių ieškotoja.

Programoje – nuo įkvepiančių biografinių filmų iki diskusijų meno ir politikos temomis

Šių metų Lotynų Amerikos kultūros festivalyje vėlgi bus galima apsilankyti specialiose vakarienėse, tradicija tapusioje tekilos degustacijoje, susitikimuose, filmų seansuose, gatvės meno ir muzikos renginiuose.

Atidarymo dieną, spalio 13-ąją, neabejingi skaniam, gurmaniškam ir kitų virtuvių maistui bus kviečiami net į 12 restoranų. Pirmą kartą festivalio istorijoje tiek daug virtuvės šefų ryžosi iššūkiui – sukurti patiekalą ar net pasiūlyti vakarienę, inspiruotą būtent Lotynų Amerikos.

Kino gerbėjai turės galimybę sudalyvauti itin „Kino pavasario“ žiūrovų pamėgto filmo „Frida“ (rež. Julie Taymor, 2002) seanse, kuris vyks spalio 14 d. 16.45 val. kino teatre „Pasaka“. Taip pat IN LATINO metu (spalio 16 d., 13 val. kino teatre „Pasaka) bus galima išvysti kiek senesnę šios menininkės biografinės juostos versiją „Fridos gyvenimas“ („Frida Still Life“, rež. Paul Leduc, 1983) bei sudalyvauti po jos vyksiančioje diskusijoje „Ar politikos ir meno santuoka gali būti sėkminga?“. Dalyvauja: Humanitarinių mokslų daktarė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė ir menotyrininkė, meno parodų kuratorė Laima Kreivytė. Scena iš filmo „Fridos gyvenimas“:

 

 

Pagrindinę festivalio dieną, spalio 15 d., IN LATINO lankytojų klube „Paviljonas“ lauks – nuo kūrybinių apyrankių vėrimo dirbtuvių iš tropinių sėklų ir kauliukų, kakavos degustacijos, tatuiruočių darymo, iki pranešimų jau minėtomis temomis bei „Kito kampo“ aktorių improvizacijų. Dieną tradiciškai vainikuos lotyniški ritmai, kuriais šiemet rūpinsis Grupių „Verslo rizikos rezervas“ ir „Darbo džiaugsmai“ lyderis, kompozitorius ir radijo stoties „Neringa FM“, anot jo paties, ekstravagantiškos laidos „World Muzik“ rengėjas ir vedėjas Marius Stavaris. 

Visa festivalio IN LATINO 2016 programa

SPALIO 13 D. (KETVIRTADIENIS)

SPICED UP

Lotynų Amerikos virtuvės diena Vilniuje

Spalio 13 d. vakarą festivalio IN LATINO pradžią švęsti kvies Vilniaus restoranai ir kavinės. Restoranai, kuriems įprastai nebūdingi Lotynų Amerikos virtuvės skoniai, priėmė iššūkį – kūrybiškai ir specialiai Jums pasiūlys tolimojo regiono inspiruotą patiekalą ar net visą vakarienę. Rezervuok staliuką kelionei į Lotynų Ameriką!

Vietos:

* „MEAT Steak House“ (Juozapavičiaus g. 13)

* „PANK'olis Brolis“ (Gynėjų g. 16)

* „The Owls“ (Gedimino pr. 39)

* „Salvete City“ (Gedimino pr. 37)

* „Dine“ (Gedimino pr. 35)

* „NOVO2“ (Gedimino pr. 16, viešbutis „Novotel“)

* „Kitchen“ (Didžioji g. 11)

* „No Forks“ (Vokiečių g. 9)

* „Valgomasis“ (J. Basanavičiaus g. 44)

* „Jurgis ir Drakonas“ (Pylimo g. 22D)

* „Time“ (Mindaugo g. 27)

* „Yucatan“ (Pylimo g. 2 / Islandijos g. 6)

NES SU TIKRA TEKILA LINKSMIAU

Prisijungdamas prie Lotynų Amerikos kultūros festivalio baras „Spritus“ organizuoja tekilos ir mezkalio degustaciją. Jos metu ragausime skirtingų gamintojų, skirtingų išlaikymų ir stilių gėrimus. Linas Starkus papasakos apie jų kilmę, legendas ir mitus. Pažinsime šį Meksikos kulinarijos ir kultūros paveldo produktą iš labai arti. Po degustacijos, užkursime vakarėlį su dar daugiau tekilos ir DJ Spicin, latino, cumbia, salsa šlageriais. Pasipuošk ir visi girs tave!

Vieta – baras „Spiritus“ (Aušros Vartų g. 4)

Laikas – 20 val.

Renginys nemokamas

Degustacijos kaina – 7 Eur / registracija telefonu 8 699 60 999

Apie L. Starkų

Muzikantas ir tekilų kolekcionierius yra vienas iš baro „Spiritus“ bei meksikietiško maisto restorano „Sofa de Pancho“ bendraturčių. Su tekilomis dirbantis daugiau kaip 10 metų.

SPALIO 14 D. (PENKTADIENIS)

Filmo seansas

„Frida“

2002 / JAV, Kanada, Meksika / 123 min.

Režisierė – Julie Taymor

Aktoriai: Salma Hayek, Alfred Molina, Mía Maestro, Antonio Banderas.

Dialogai: anglų, prancūzų, rusų

Subtitrai – lietuvių

Būdama dvidešimties, Frida ištekėjo už garsiausio Meksikos menininko Diego Riveros, nebejauno, turtingo ir pasileidusio. Praeis keletas metų ir ji užkariaus Paryžių, o apie jo skandalą su Rokfeleriu rašys visi Amerikos laikraščiai! Jų dažni meilės romanai nesutrukdys užvaldyti pasaulio, bet ar jie gali sutramdyti vienas kitą?

Filmas buvo nominuotas 28 skirtingiems apdovanojimams ir pelnė net 12 prizų, tarp kurių „Oskaras“ ir „Auksinis gaublys“ už geriausią garso takelį bei „Oskaras“ už geriausią aktorių makiažą. Beje, už pagrindinį

Fridos vaidmenį „Oskarui“, „Auksiniam gaubliui“ bei „BAFTA“ apdovanojimui nominuota buvo ir pati Salma Hayek.

Filmo anonsas: 

 

 

Vieta – kino teatras „Pasaka“ (Didžioji salė)

Laikas – 16:45 val.

Kaina – 5,50 Eur

SPALIO 15 D. (ŠEŠTADIENIS)

ONE DAY TRIP @PAVILJONAS

2016 m. IN LATINO akcentas – spalvinga, egzotiška ir drąsi Fridos Kahlo asmenybė, jos įvaizdis ir kūryba. Paveikti šios žymios ryškios Meksikos dailininkės rudens savaitgalį leisime diskutuodami, improvizuodami, ragaudami, piešdami ant kūno, verdami papuošalus, gerdami kakavą ir žinoma, šokdami.

Vieta – klubas „Paviljonas“ (Pylimo g. 21 B)

Laikas: 17–03 val.

Renginys nemokamas

Programa

POJŪČIŲ STOTELĖ

* 17–19 val.

Kūrybinės apyrankių vėrimo dirbtuvės ir tropinės istorijos su Vilija Karalevičiūte

Tagua.lt idėjos autorė ir puoselėtoja, ekologiškų papuošalų iš tropinių sėklų ir kauliukų kūrėja V. Karalevičiūtė pasakos apie savęs, kaip moters–kūrėjos, atradimą svetimoje tolimojo Ekvadoro kultūroje, apie priartėjimą prie laukinės gamtos bei iš jos gautas dovanas. Bus galima ne tik paklausyti Vilijos pasakojimų, bet ir sudalyvauti jos vedamose kūrybinėse dirbtuvėse – suverti sau arba kitam žmogui moterišką/vyrišką STARS apyrankę iš tropinės Acai palmės vaisių kauliukų. Dalyvio mokestis bus skirtas fondui, kuris padeda po žemės drebėjimo nukentėjusioms Ekvadoro miestelio Canoa šeimoms. Dalyvio mokestis į kūrybines dirbtuves – 15 EUR. Registruotis el. paštu: inlatino@kinopavasaris.lt

Pasiklausyti pasakojimo gali atvykti visi norintys.

* 18–19 val.

Autentiškos kakavos degustacija

Kodėl Majai ir Actekai kakavą vadino „dievų maistu“? Dorota papasakos kakavos istoriją bei kaip ji pati atrado šį gėrimą. Aptardama, kokį poveikį daro šis gėrimas, suteiks galimybę jo paragauti. „Autentiška kakava labai pagerina kraujotaką ir širdies veiklą, tuo pačiu atpalaiduoja ir sukelia gerų emocijų“, – sako Dorota. Tai, ko reikia, pradedant IN LATINO vakarėlį!

Dalyvių skaičius neribojamas, kakavos kiekis ribotas.

* 21–24 val.

Ink Latino

Specialiai IN LATINO proga klube „Paviljonas“ vienam vakarui įsikurs tatuiruočių salonas, kuriame meistrės Violetta, Simona ir Inga norintiems tatuiruos Lotynų Amerikos tematikos rožes, paukštelius, kaukoles ir kt. Tatuiravimas bus mokamas.

SUSITIKIMŲ STOTELĖ

* 19:30–21 val.

Frida Kahlo – inspiracija šiuolaikinei moteriai

Turbūt lig šiol ryškiausia Meksikos menininkė Frida Kahlo dažnai laikoma feminizmo legenda bei pabrėžto moteriškumo ir stiprybės simboliu. Ar ji iš tikro išlieka tokia aktuali ir šiandieniame pasaulyje? Mados industrijos žinovė Victoria Dias, kalbos redaktorė ir menininkė Aira Leonidovna bei tatuiruočių meistrė Violetta Melnikova kviečia pažvelgti į Fridą kaip į stiliaus ikoną ir inspiraciją šiuolaikinei moteriai. Fridos įsimintina kūryba, jos spalvinga gyvenimo istorija bei įspūdinga išvaizda ne tik skatina kalbėti apie moterų vaidmenį mene, kultūroje, politikoje, bet ir provokuoja naujai pažvelgti į save.

Temos:

„Fridos kostiumas ir išvaizda“ (mados industrijos žinovė V. Dias).

„Frida Kahlo kaip šiuolaikinės moters įkvėpėja“ (kalbos redaktorė ir menininkė A. Leonidovna).

„Lotynų Amerikos tatuiruočių kultūros istorija“ (tatuiruočių meistrė V. Melnikova).

Apie V. Dias

Save ji pristato kaip tekstilės inžinierę, mados branding’o ir tendencijų ekspertę bei analitikę. Ji jau 13 metų teikia konsultacijas ir padeda vystyti mados industrijos vardus bei kurti jų inovatyvius identitetus. www.victoriadias.com

Apie A. Leonidovną

Leidybos projektų koordinatorė leidykloje „Kitos knygos“ ir lietuvių kalbos redaktorė, save vadinanti hedoniste ir nuotykių ieškotoja. Ji taip pat yra pilietinė aktyvistė, dalyvaujanti viešose akcijose ir performansuose. Leonidovna – tai pankiškas slapyvardis, kuris patinka Airai dėl to, kad taip pat kaip ir nuobodulio ji nemėgsta pernelyg siauros lietuvio / -ės sampratos.

Apie V. Melnikovą

Tatuiruočių meistrė, taip pat užsiimanti skulptūra bei rūbų dizainu, papasakos apie Lietuvoje turbūt iki šiol mažai girdėtą Lotynų Amerikos tatuiruočių kultūros istoriją. Ji atskleis, iš kur kyla šiuolaikinės vakarietiškos mados dalimi tapusios tatuiruotės, t. y. gėlėmis puoštos kaukolės, Mergelė Marija su kaukolės veidu ir kiti „religiniai“ personažai. Violetta taip pat kalbės apie savo kūrybines paieškas Lotynų Amerikos regione bei apie bendravimą su ten gyvenančiais indėnų tautų dvasiniais lyderiais ir šamanais. Po pasakojimo visi norintys bus pakviesti pačiame „Paviljone“ pasidaryti tatuiruotes pagal Violettos iš Pietų Amerikos parsivežtus eskizus!

RITMO STOTELĖ

* 21 val.

„Kitas kampas“ Lotynų Amerikoje

Improvizacijų teatro „Kitas kampas“ aktoriai niekada nesiruošia iš anksto, pasirodymas gimsta čia ir dabar, bendroje simpatijoje tarp aktorių ir žiūrovų. Kiekvienas pasirodymas – vienintelis, unikalus, niekada ir niekur nerodytas. Šįvakar „Kito kampo“ aktoriai improvizuos IN LATINO nuotaikoje – nei jie, nei mes nežinome detalių ir kaip viskas pasisuks, gal atsidursime Kuboje, gal su mumis kalbėsis Che Guevara, o gal stebėsime kokį nors juokingą nutikimą faveloje Rio de Žaneire!

* 22–03 val.

Eklektiškos latino muzikos kolekcija su DJ Stavaris

„Paviljono“ šokių aikštele ir didžėjaus pultu rūpinsis žinomas kompozitorius ir radijo stoties NERINGA FM, anot jo paties, ekstravagantiškos laidos WORLD MUZIK rengėjas ir vedėjas Marius Stavaris. Jis žada daug kokybiškų ir kojas kilnojančių Lotynų Amerikos inspiruotų ritmų ir melodijų.

Apie M. Stavarį

Grupių VERSLO RIZIKOS REZERVAS ir DARBO DŽIAUGSMAI lyderis, originalaus žanro kūrinių autorius ir atlikėjas, žodinio meno meistras, pasižymintis savita atlikimo maniera. Radijo stoties NERINGA FM klausytojams jis žinomas kaip ekstravagantiškos dvisavaitinės laidos WORLD MUZIK rengėjas ir vedėjas. 2015 metais Stavaris sukūrė muziką Vido Bareikio spektakliui HAMLETAS Kauno nacionaliniame dramos teatre. Už šį darbą jis buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui. Muzika: www.goo.gl/98YOqT

LOTYNŲ AMERIKOS GATVĖ

* 17–24 val.

Parke, šalia „Paviljono“, pakviesime persikelti į Lotynų Amerikos gatvę, kur jūsų lauks spalvinga šiluma ir gatvės maistas. Restoranai ant ratų, paragauti Karibų jūros regiono virtuvės patiekalus siūlantis „El Caribo“ bei meksikietiškus spalvingus patiekalus ruošiantis „Peligroso“, šildys aštriais skoniais.

SPALIO 16 D. (SEKMADIENIS)

Filmo seansas IR DISKUSIJA

„Fridos gyvenimas“

Frida, Still Life / Frida, naturaleza viva

1983 / Meksika / 108 min.

Režisierius – Paul Leduc

Aktoriai: Ofelia Medina, Juan José Gurrola, Max Kerlow

Dialogai: ispanų, rusų, prancūzų, vokiečių

Subtitrai – lietuvių

Viena žymiausių Meksikos menininkių Frida Kahlo jaunystėje patenka į avariją, dėl ko visą gyvenimą ją persekioja sveikatos negalavimai. Nuolat varginantis skausmas padeda susikoncentruoti į kūrybą ir padovanoti pasauliui ant drobės perteiktą beribį talentą. Lotynų Amerikos ritmai ir spalvos – terpė, kurioje skleidžiasi Fridos asmenybė, gimsta meilė garsiam tapytojui ir būsimam sutuoktiniui Diego Riverai bei kitiems vyrams, reiškiasi aštrios ir drąsios politinės pažiūros bei sukuriami iki šiol meno istorijai didžiulę įtaką darantys paveikslai. Be galo stiprios moters nepalaužia ir jos talento nepražudo nei mylimųjų išdavystės, nei kūdikio, kurio taip ilgai laukta, netektis, nei iki kelio amputuota koja…

Vieta – kino teatras „Pasaka“ (Didžioji salė)

Laikas – 13 val.

Kaina – 5,50 Eur

Diskusija „Ar politikos ir meno santuoka gali būti sėkminga?“

Šalia intensyvaus kūrybinio gyvenimo politinė ideologija ir jos angažuotas atstovavimas užėmė svarbią vietą Meksikos dailininkės Fridos Kahlo kasdienybėje. Margarita Jankauskaitė ir Laima Kreivytė, remdamosi žymiosios dailininkės pavyzdžiu, kalbės apie politikos ir meno/menininko santykį, kvies diskutuoti, ar politikos ir meno sąjunga gali būti sėkminga. Aktyvios visuomenės veikėjos apžvelgs ne tik Fridos atvejį, bet gilinsis ir į išskirtinius tiek užsienio, tiek Lietuvos atvejus.

Dalyvauja: lygių galimybių ekspertė Margarita Jankauskaitė, menotyrininkė Laima Kreivytė

Vieta – kino teatras „Pasaka“ (Šv. Ignoto 4/3, Didžioji salė)

Laikas – 15 val.

Renginys nemokamas

Apie Margaritą Jankauskaitę

Humanitarinių mokslų daktarė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, daugiau nei 10 metų dirba diskriminacijos prevencijos ir žmogaus teisių srityje. 2012 m. Europos lyčių lygybės institutas išrinko ją kaip viena iš dvylikos Europą įkvepiančių moterų, o 2011 m. Amerikos ambasada Lietuvoje suteikė „Drąsios moters“ apdovanojimą už pasiekimus ginant moterų ir LGBT asmenų teises.

Apie Laimą Kreivytę

Menotyrininkė, baigusi Vilniaus dailės akademiją stažavosi Vidurio Europos universitete Budapešte. Dėsto Vilniaus dailės akademijoje bei yra Kultūros ministerijos ekspertė bei meno parodų kuratorė. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė. Buvusi kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ publicistikos skyriaus redaktorė

1939 metų paveikslas „Dos Desnudos en un Bosque (La tierra misma)“ („Dvi nuogosios miške (Pati žemė)“) buvo vertinamas 8-12 mln. dolerių. Nors paveikslas buvo parduotas už mažiausią iš prognozuotų kainų, ji vis tiek pranoko ankstesnį aukcionuose pasiektą F.Kahlo darbų rekordą.

2006 metais jos paveikslas „Raices“ („Šaknys“) „Sotheby's“ aukcione Niujorke buvo parduotas už 5,6 mln. dolerių.

F.Kahlo (1907-1954) 1990 metais tapo pirmąja menininke iš Lotynų Amerikos, peržengusia milijono dolerių slenkstį: jos paveikslas „Diego y Yo“ („Diegas ir aš“) buvo parduotas už 1,4 mln. dolerių.

Dėl jos asmenybės, stiliaus ir palyginti nedidelio darbų skaičiaus F.Kahlo paveikslai dešimtmečius yra vieni geidžiamiausių tarp Lotynų Amerikos menininkų.

Ketvirtadienį gauta suma, kalbant visai tiksliai – 8,005 mln. dolerių, taip pat yra aukcionų rekordas bet kokiam Lotynų Amerikos menininkui, nurodė „Christie's“.

Ketvirtadienio aukcionas buvo paskutinis svarbus pavasario aukcionų savaitės Niujorke renginys.

Tarp kitų garsių parduotų paveikslų yra Claude'o Monet (Klodo Monė) 1919 metų „Le Bassin aux nymphéas“ („Tvenkinys su lelijomis“), už kurį buvo sumokėta 27,04 mln. dolerių, ir Amedeo Modigliani (Amedėjo Modiljanio) 1916 metų „Jeune femme à la rose (Margherita)“ („Jauna moteris su rože (Margerita)“), kuris buvo nupirktas už 12,76 mln. dolerių.