Kovo 22 dieną ginkluotiems užpuolikams įsiveržus į  „Crocus City Hall“ ir jį padegus, žuvo daugiau kaip 140 žmonių – tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje per pastaruosius du dešimtmečius.

Pirmadienį paskelbtame pareiškime FSB nurodė, kad sekmadienį pietiniame Dagestano regione suėmė keturių asmenų grupę, kuri „tiesiogiai dalyvavo finansuojant ir aprūpinant teroro akto, įvykdyto kovo 22-osios Maskvos „Crocus City Hall“ salėje, vykdytojus teroristinėmis priemonėmis“.

Kiek anksčiau Rusijos pareigūnai sakė, kad sekmadienį Šiaurės Kaukazo Dagestano respublikoje suėmė tris asmenis, apkaltintus teroristinių išpuolių planavimu.

FSB pirmadienį pridūrė, kad per operaciją regiono sostinėje Machačkaloje ir netoliese esančiame Kaspijsko mieste buvo suimti keturi užsienio piliečiai.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo FSB, kuri paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vienas iš suimtųjų prisipažįsta tiekęs ginklus teroristinio išpuolio Pamaskvėje vykdytojams.

Kiek anksčiau Rusijos valdžios institucijos paskelbė suėmusios 12 su išpuoliu, kaip manoma, susijusių asmenų, įskaitant keturis įtariamus teroro akto vykdytojus, kurie, kaip nustatyta, yra Tadžikistano piliečiai.

Atsakomybę už išpuolį prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), o Rusijos valdžia tvirtina, kad už jį atsakinga Ukraina ir Vakarai.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės atmeta šiuos Maskvos kaltinimus kaip absurdiškus ir neigia bet kokias sąsajas.

Dagestanas yra musulmonų daugumos regionas Rusijos pietiniame Kaukazo regione.

FSB teigė, kad trys sulaikytieji planavo susprogdinti užtaisą Stavropolio krašte, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Ši žinia buvo paskelbta praėjus lygiai savaitei po atakos netoli Maskvos esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“.

„Kol kas nenustatyta, kas jį užsakė. Mes žinome ir matome tuos, kurie organizavo šį procesą, kurie verbavo ir skyrė konkrečias užduotis“, – Rusijos naujienų agentūros citavo FSB vadovą Aleksandrą Bortnikovą.

Nuo penktadienio džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) kelis kartus pareiškė įvykdžiusi išpuolį „Crocus City Hall“, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.

Rusijos prezidentas V. Putinas pirmadienį pirmą kartą pripažino, kad už penktadienio išpuolio stovi radikalūs islamistai, bet užsiminė, kad jie yra susiję su Ukraina, nors ši tai kategoriškai neigia.

FSB vadovas antradienį taip pat pareiškė, kad esą Vakarų ir Ukrainos žvalgybos tarnybos padėjo užpuolikams.

„Manome, kad šią akciją rengė ir patys radikalūs islamistai, ir, žinoma, prie jos prisidėjo Vakarų specialiosios tarnybos, o pačios Ukrainos specialiosios tarnybos yra tiesiogiai su tuo susijusios“, – rusų naujienų agentūros citavo A. Bortnikovą.

FSB vadovas tvirtino, kad už išpuolį atsakingi šauliai planavo vykti į Ukrainą ir turėjo būti sutikti kaip didvyriai.

„Išduosiu jums mažą paslaptį: kitoje pusėje jie turėjo būti sutikti kaip didvyriai“, – sakė A. Bortnikovas.

Tuo metu Kremlius antradienį pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „tokiu specifiniu žydu“, kai buvo paklaustas, kaip jis gali būti susijęs su išpuoliu Pamaskvėje.

Rusijos pareigūnai ir toliau tvirtina, kad Kyjivas kažkaip susijęs su išpuoliu, per kurį žuvo mažiausiai 139 žmonės. V. Zelenskis tokius kaltinimus atmeta kaip absurdiškus.

„Na, ten yra toks specifinis žydas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą, kaip žydų kilmės V. Zelenskis gali būti susijęs su išpuoliu.

Išduosiu jums mažą paslaptį: kitoje pusėje jie turėjo būti sutikti kaip didvyriai.

„Žydas, kuris daugeliu atžvilgių rodo simpatijas ir polinkį nacionalistinei dvasiai, kuri persmelkė Kyjivo režimo vadovybę“, – tęsė jis.

Jis atsisakė išplėtoti mintį, nurodydamas, kad vyksta tyrimas dėl išpuolio koncertų salėje.

Maskva ne vienerius metus stengėsi V. Zelenskio vadovaujamą provakarietišką Ukrainos vyriausybę vaizduoti kaip neonacistinę ir naudojo tai kaip pretekstą savo puolimui Ukrainoje.

Praėjusių metų birželį V. Putinas V. Zelenskį apibūdino kaip darantį „gėdą žydų tautai“ ir sulaukė greitos žydų grupių reakcijos.

Paklaustas apie šį komentarą interviu transliuotojui BBC, V. Zelenskis pavadino V. Putiną „antruoju antisemitizmo karaliumi“ po nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio.

Tai pranešė UST spaudos centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Sulaikytasis – Ukrainos kariškis. Jis planavo į pirties ir skalbyklos komplekso, kuriuo naudojasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkai, vandenį įpilti nuodingos medžiagos.

Pareigūnai atskleidė išdaviko ryšį su Rusijos specialiąja tarnyba, užfiksavo jo ardomąją veiklą ir sulaikė jį pasirengimo diversijai etape.

Be to, tyrimo metu UST nustatė, kad okupantų parankinis vykdė dar vieną FSB užduotį – žvalgė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių dislokavimo ir judėjimo priešakinėse linijose vietas.

Tyrimo duomenimis, įtariamasis buvo užverbuotas per jo tėvus, gyvenančius laikinai okupuotoje Luhansko srities dalyje.

Nustatyta, kad okupantai pagrobė vyro artimuosius iš namų ir juos žiauriai kankino, reikalaudami įkalbėti sūnų dirbti Rusijos naudai.

Išdavikas ir jo „kuratorius“ bendravo per „Messenger“ anoniminę pokalbiu svetainę, tai patvirtina ir paimtas mobilusis telefonas.

Remdamiesi surinktais įrodymais, UST tyrėjai sulaikytajam pareiškė įtarimus pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 2 dalį (valstybės išdavimas karo padėties sąlygomis).

Nusikaltėlis uždarytas į areštinę. Jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Mykolajivo srityje Rusijos raketų smūgių koreguotojas buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus.

Latvijoje rusų kalba leidžiamo laikraščio „The Insider“ duomenimis, 2004-aisiais į EP išrinkta politikė netrukus pradėjo bendradarbiauti su FSB.

Išsamioje medžiagoje, pagrįstoje nutekintais elektroniniais laiškais tarp T. Ždanokos ir jos įtariamų rusų mentorių, atskleidžiama, kad ji dirbo kaip patikima FSB agentė ir teikė rusams išsamias ataskaitas apie savo, kaip Europos teisės aktų leidėjos, darbą.

Žurnalistinis tyrimas, atliktas kartu su keliomis kitomis žiniasklaidos priemonėmis, parodė, kad europarlamentarė visą laiką, kol dirbo Briuselyje ir Rygoje, atvirai teigiamai atsiliepė apie Maskvą.

Pirmadienį Baltijos tiriamosios žurnalistikos centras „Re:Baltica“ pranešė, kad iš nutekintų elektroninių laiškų matyti, kad bent jau nuo 2004-ųjų T. Ždanoka pranešinėja FSB apie savo veiklą ir prašo pinigų renginiams organizuoti.

Pati T. Ždanoka neigia bendradarbiavusi su Rusijos žvalgyba, o vieną iš savo kontaktų vadina jaunystės draugu, nurodė „Re:Baltica“. Ji neneigė nutekintų elektroninių laiškų autentiškumo, tačiau teigė neketinanti komentuoti nutekintos informacijos.

T. Ždanokos atstovė antradienį sakė, kad ji svarsto kreiptis į teismą dėl šios publikacijos.

EP pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), atsakydama į Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) klausimą, sakė, kad labai rimtai vertina įtarimus T. Ždanokai ir kreipėsi į Elgesio kodekso patariamąjį komitetą.

Kiek žmonių tada buvo suimta, įkalinta, apkaltinus ryšiais su komunistais ar KGB? Tai tas pats.

„Tai reiškia, kad Europos Parlamente pradėtas tyrimas“, – nurodė jos atstovas spaudai.

Skelbiama, kad šis klausimas taip pat įtrauktas į trečiadienį vyksiančio EP politinių vadovų susitikimo darbotvarkę.

„Visiems taikomos tos pačios taisyklės“

Tačiau EP spaudos tarnyba nurodė, kad neketina komentuoti įtarimų europarlamentarei.

Ji taip pat pažymėjo, kad įtarimai T. Ždanokos atžvilgiu jau prieš kurį laiką nuskambėjo Latvijoje.

„Pabrėžiame, kad visiems Europos Parlamento nariams taikomos tos pačios nepriklausomumo ir etikos taisyklės“, – pabrėžė spaudos tarnyba.

„Kaip ir visi EP nariai, Europos Parlamento narė yra atskaitinga rinkėjams“, – sakė ji.

Pareiškime taip pat minimi galimi tolesni Latvijos veiksmai.

R. Metsola gali taikyti sankcijas už Elgesio kodekso pažeidimus ir apie jas paskelbti plenariniame posėdyje. Sprendimą pašalinti EP narį iš pareigų priima jo šalies kompetentingos institucijos.

Tuo metu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie įtarimus T. Ždanokai, atmetė juos kaip politiškai motyvuotus.

„Ar prisimenate makartizmą Jungtinėse Valstijose?“ – paklausė jis, turėdamas omenyje nekaltų žmonių persekiojimą kaltinant tuo, kad jie laikosi komunistinės ideologijos.

„Kiek žmonių tada buvo suimta, įkalinta, apkaltinus ryšiais su komunistais ar KGB? Tai tas pats“, – tęsė D. Peskovas.

„Mes visa tai griežtai smerkiame“, – pridūrė jis.

Šie įtarimai pasirodė praėjus daugiau nei metams po to, kai EP sukrėtė „Katargeito“ korupcijos skandalas. Tąkart keli Europos teisės aktų leidėjai buvo apkaltinti ėmę kyšius iš Kataro ir Maroko mainais už jų interesų tenkinimą. Abi valstybės šiuos kaltinimus neigia.

Krymo pusiasalį Rusija aneksavo 2014 metais, ir šios aneksijos nepripažįsta nei Kyjivas, nei Vakarai.

Jis buvo Kyjivo dronų atakų ir sabotažo operacijų taikinys per visą pernai vasarį pradėto Maskvos puolimo Ukrainoje laikotarpį, tačiau pastaruoju metu jis intensyviau ir dažniau puolamas.

Kyjivas ne kartą yra sakęs, kad siekia susigrąžinti Krymą.

Anot FSB, įtariamasis –  į penktą dešimtį metų įžengęs Rusijos pilietis – rinko informaciją apie informaciją apie Rusijos gynybos ministerijos objektų ir padalinių dislokavimą ir ruošėsi surengti išpuolį prieš geležinkelio stotį.

„Jo surengtoje slėptuvėje radome ir paėmėme savadarbį sprogstamąjį įtaisą, pagamintą naudojant užsienyje pagamintus plastikinius sprogmenis“, – sakoma išplatintame pranešime.

FSB nurodė, kad šis vyras veikęs pagal Ukrainos karinės žvalgybos nurodymus.

Krymui Maskvos primestas gubernatorius Sergejus Aksionovas pareiškė, kad susisiekimo infrastruktūra tapo pagrindiniu išpuolių taikiniu ir kad už šiuos veiksmus atsakingi asmenys, kuriuos jis pavadino Ukrainos agentais, bus baudžiami.

Kiek vėliau S. Aksionovas nurodė, kad virš Krymo šiaurinės dalies buvo numuštas ukrainiečių dronas, tačiau detalesnės informacijos nepateikė. 

Anksčiau Vašingtonas teigė, kad tokia veikla yra įprasta.

Federalinė saugumo tarnyba (FSB) taip pat paskelbė, kad dėl šios bylos siekia apklausti du JAV diplomatus ambasadoje Maskvoje, taip pažeisdama diplomatines tradicijas.

Tai naujausias diplomatinis ginčas, kurstantis įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono, ypač dėl karo Ukrainoje.

FSB pareiškime sakoma, kad ji nutraukė neteisėtą Roberto Šonovo veiklą ir kad jis buvo JAV ambasados Maskvoje informatorius.

FSB pranešė, kad pateikė kaltinimus R. Šonovui dėl „konfidencialaus bendradarbiavimo su užsienio valstybe“.

Už šį kaltinimą gresia maksimali aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo tarpu Rusijos naujienų agentūros paskelbė FSB išplatintą nedatuotą filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip R. Šonovas sulaikomas apsnigtoje gatvėje. Jos taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose užfiksuota, kaip R. Šonovas duoda parodymus prieš kamerą.

Pasak FSB, R. Šonovas pernai rugsėjį pradėjo perdavinėti JAV diplomatams informaciją apie karą Ukrainoje ir mobilizaciją. Ši buvo nepopuliari Rusijoje ir paskatino daug karo tarnybai tinkamo amžiaus vyrų išvykti iš šalies.

FSB pranešime priduriama, kad R. Šonovui buvo pavesta vertinti nuotaikas Rusijos regionuose prieš kitais metais numatomus prezidento rinkimus.

R. Šonovas pranešinėdavo dviem diplomatams JAV ambasados politikos departamente, Jeffrey Sillinui (Džefriui Silinui) ir Davidui Bernsteinui (Deividui Bernšteinui), nurodė FSB.

Rusijos žiniasklaidoje išplatintame vaizdo įraše diplomatai atpažįstami kartu su rugpjūčio 11-osios šaukimais į apklausą rugpjūčio 23 dieną.

R. Šonovas daugiau kaip 25 metus dirbo JAV konsulate Vladivostoke Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, iki 2021-ųjų, kai Maskva įvedė apribojimus vietos darbuotojams, dirbantiems užsienio misijose.

Gegužę JAV valstybės departamentas pareiškė, kad R. Šonovas nuo to laiko dirbo kaip privatus rangovas, rinkdamas spaudos pranešimus iš viešai prieinamos Rusijos žiniasklaidos, „griežtai laikydamasis Rusijos įstatymų ir taisyklių“.

Diplomatinė įtampa tarp Rusijos ir Vakarų šalių, ypač JAV, auga jau daug metų; abi šalys nurodė viena kitai sumažinti savo diplomatinių įstaigų darbuotojų skaičių.

Nuo praėjusių metų, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, dažnai pranešama apie išpuolius prieš priėmimo į kariuomenę biurus ir sabotažą geležinkeliuose.

FSB perspėjo, kad Kyjivas esą bando verbuoti rusus internetu, siūlydamas greitus pinigus ir įtikinėdamas juos padegti administracinius pastatus.

Anot pareigūnų, iki šiol sulaikytiesiems visoje Rusijoje – nuo Maskvos regiono iki Rusijos Tolimųjų Rytų – buvo skirtos iki 19 metų laisvės atėmimo bausmės ir nurodė, kad teismai nagrinėja dar 22 bylas.

„Visi nusikaltėliai sulauks pelnytų ir griežtų bausmių“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad Kyjivas taikosi į „jaunimą, pagyvenusius žmones, radikalus, marginalizuotus asmenis, taip pat nepilnamečius ir psichologinėmis ligomis sergančius gyventojus“, kurie „nesuvokia padarytų veikų sunkumo“.

Kyjivas tokių jau ne pirmąkart skelbiamų Maskvos pareiškimų nekomentavo.

Rusijoje uždrausta viešai kritikuoti Maskvos puolimą Ukrainoje.

Daugelis rusų, prisidėjusių prie padegimo išpuolių, teigė, kad jie taip elgėsi, nes smerkia puolimą Ukrainoje ir pernai Kremliaus paskelbtą mobilizaciją.

Nuo invazijos pradžios pernai vasarį už protestus prieš karą Ukrainoje buvo sulaikyti tūkstančiai rusų.

Taip pat vienas iš jos vadovų buvo sulaikytas apklausai. 

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos vyriausybė sustiprino represijas prieš kritiškai nusiteikusius asmenis, priimdama daugybę teisės aktų, įskaitant įstatymus, draudžiančius diskredituoti kariuomenę.

„Golos“ interneto svetainėje paskelbtame pranešime teigiama, kad per reidus buvo atliktos kratos keliuose grupės narių namuose, o vienas iš jos vadovų Grigorijus Melkonjancas buvo sulaikytas.

G. Melkonjanco advokatas nurodė, kad šis jo sulaikymas yra susijęs su „Golos“ veikla Europos rinkimų stebėjimo organizacijų tinkle, kuris 2021 metais Rusijoje buvo paskelbtas nepageidaujamu. 

„Kol kas jokie kaltinimai nepateikti“, – naujienų agentūrai AFP teigė jo advokatas Michailas Biriukovas. Jis taip pat perspėjo, kad G. Melkonjancui gali būti taikomi kelionių apribojimai arba kitos kardomosios priemonės. 

Rusija dešimtis organizacijų laiko nepageidaujamomis, o jų darbuotojams gresia baudžiamasis persekiojimas.

Veiksmai prieš „Golos“ pradėti Rusijai ruošiantis kitą mėnesį vyksiantiems regioniniams rinkimams. Tuo metu prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi potencialiam perrinkimui 2024-aisiais. 

Šiais metais panašių veiksmų buvo imtasi ir prieš žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ narius.

FSB pranešė, jog penktadienį sulaikė neonacių grupuotės, pasivadinusios „Paragrafas-88“, narius, kurie, jos teigimu, Ukrainos slaptosios tarnybos buvo pasamdyti nužudyti šias dvi moteris.

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių teiginių, o Ukrainos pareigūnai jų nekomentavo.

FSB paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti keli sulaikyti įtariamieji, taip pat tariamai konfiskuoti ginklai ir knygos apie nacizmą.

„Jei visa tai tiesa, tuomet ačiū visoms susijusioms tarnyboms už jų darbą“, – platformoje „Telegram“ parašė K. Sobčak.

„Jei ne, ir jei tikslas buvo paprasčiausiai įtraukti mane į vieną sakinį su Simonian, tuomet tai yra paprasčiausias niekšiškumas“, – pridūrė ji.

K. Sobčak yra populiari žiniasklaidos veikėja, 2018 metų prezidento rinkimuose kandidatavusi prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Ji yra buvusio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčako, kuris buvo V. Putino mentorius, dukra.

Jos populiariame „YouTube“ kanale dažnai kritikuojamos valdžios institucijas, o nuo Kremliaus puolimo Ukrainoje pradžios ji kelis kartus buvo išvykusi iš Rusijos.

Kremliaus propagandos matriarche vadinama valstybinio televizijos tinklo RT vadovė M. Simonian dar iki Rusijos intervencijos Ukrainoje buvo tvirta V. Putino šalininkė.

„Dirbkite toliau, broliai!“ – parašė ji žinutėje, kurioje dėkojo FSB.