Per 20 metų „69 danguje“ keliai persipynė su daugeliu scenos žvaigždžių, tačiau nuo pat pradžių šalia jų buvo „Naujieji lietuviai“.

„Aš projektu „69 danguje“ šventai tikėjau, žinojau, kad jis yra geras, – sakė prodiuseris Egmontas Bžeskas. – Pirmieji jų superhitai – „Gyvenu“, „9 danguj“, vėliau – „Velniškas greitis“ ir daugelis kitų gimė „Naujųjų lietuvių“ studijoje. Paskui prisijungė kiti kompozitoriai – Stanislovas Stavickis-Stano parašė tokius hitus kaip „Skrisim“, „Meilės simfonija“, Aleksandras Makejevas sukūrė „Supermergaites“. „69 danguje“ repertuare – aibė gerų dainų, padėjusių įsitvirtinti rinkoje dešimtmečiams. Nueitas ilgas kelias, bet jame niekas nepavargo: grupės narės, mano akimis, atrodo geriau nei bet kada. Jos ne tik visąlaik gražėja, bet ir yra įgavusios gyvenimo patirties, stiprybės, išminties, visos tapo mamomis. Šalia „69 danguje“ veiklos jos atrado kitas sritis, džiugina asmeniniais darbais. Daug vandens nutekėjo, mes savo gyvenimuose per tą laiką patyrėme viską, bet džiugu, kad kartu su visa Lietuva dabar galime švęsti šios grupės 20-mečio jubiliejų. Tai yra jaudinantis momentas.“

Organizatorių nuotr.

Pats Egmontas neseniai sugrįžo į meno pasaulį, o dabar gaus prisiminti ir žengimą į didžiąją sceną: net jei „Naujųjų lietuvių“ vėliava pakankamai ilgai neplazdėjo scenoje, šio projekto idėjos išliko gyvos, aktyvios ir „69 danguje“ koncerte visa tai vėl įgaus kūną.

„69 danguje“ su G. Vageliu. Organizatorių nuotr.

„Niekas nepasikeitė – privačiuose baliuose ir kitur po vidurnakčio vis tiek skamba „Naujųjų lietuvių“ dainos. Tai – ryškus projektas, judėjimas, manifestas. Mes su a. a. Gintaru Reklaičiu niekada nemelavome žmonėms ir kūrėme tai, kas liko visam gyvenimui. Jo balsas tebeskamba, jo kūryba yra amžina. Džiaugiuosi, kad tebegaliu atstovauti šį projektą, man malonu, kad žmonės nori mūsų scenoje. Todėl galiu pažadėti, kad „Naujieji lietuviai“ nepraleis progos pasilinksminti ir per „69 danguje“ koncertą. Tai bus smagus akibrokštas“, – užsiminė E. Bžeskas, ruošiantis specialų pasirodymą, kurio metu „Žalgirio“ arena su „Naujaisiais lietuviais“ vėl galės visa gerkle plėšti „Afigenai“, „R-1“, „Ruri ruri“ ir kt.

„Naujieji lietuviai“. Organizatorių nuotr.

„Žalgirio“ arenoje drauge su „69 danguje“ taip pat pasirodys G. Vagelis. „Jis – mūsų gerbėjas nuo vaikystės. Bendraujame ne vienerius metus, – pasakoja grupės narės. – Gabrielius mums siūlė kartu įrašyti savitą „Gyvenu“ versiją. Tuomet buvo įtemptas laikas, todėl šios idėjos neįgyvendinome, tačiau sutarėme, kad anksčiau ar vėliau ką nors atliksime kartu. O paskui G. Vagelis pasiūlė dainą „Jei leisi“. Mums ji patiko, iškart „sumatchinome“ ir šios dainos sėkmė viršijo lūkesčius.“

„69 danguje“ su G. Vageliu. Organizatorių nuotr.

Anot merginų, šis darbas ne tik atvėrė duris į naują auditoriją, bet ir davė impulsą atnaujinti, papildyti savo koncertinį repertuarą, filmuoti vaizdo klipus. Tuomet gimė ir nauja daina „Aš prašau“. „Galima sakyti, kad Vagelis netiesiogiai davė mums spyrį į užpakalį. Dabar net neįsivaizduojame, kad rengdamos tokią šventę arenoje ten pasirodytume be Gabrieliaus, juk jis jau kaip šeimos narys“, – sakė „69 danguje“.

Arenoje prieš koncertą bei jo metu pasirodys ir garsus muzikos prodiuseris, didžėjus Dynoro, tarptautinį pripažinimą pelnęs „In My Mind“ remiksu. „69 danguje“ buvo maloniai nustebintos, kai muzikos festivalyje „Granatos“ Dynoro sugrojo jų dainos „Velniškas greitis“ versiją.

„69 danguje“ buvo maloniai nustebintos, kai muzikos festivalyje „Granatos“ Dynoro sugrojo jų dainos „Velniškas greitis“ versiją. Organizatorių nuotr.

„Draugai ėmė siųsti video įrašus, – ar girdėjote? Dynoro jus groja „Granatose“! Net šiurpuliukai ėjo, kaip gerai ši daina skambėjo. Tai, ką padarė Dynoro, vėlgi buvo naujas impulsas: mus atrado jaunoji karta, vėl pradėjome koncertuoti šimtadieniuose, išleistuvėse. Ir kai pagaliau ryžomės organizuoti savo 20-mečio koncertą, iškart buvo aišku, koks didžėjus turi groti šioje šventėje. Labai faina, kad arenoje Dynoro bus su mumis!“ – džiaugėsi „69 danguje“.

Jubiliejinis koncertas Kauno „Žalgirio“ arenoje „Velniškas greitis – 20 metų“, gausus naujai aranžuotų „69 danguje“ hitų, specialiųjų efektų ir nuoširdžių emocijų įvyks balandžio 27-ąją. Susidomėjimas koncertu – itin didelis, todėl šiandien atidaromi papildomi sektoriai. Bilietus platina bilietai.lt.

„Vagelis Arena Show“ stebino įspūdingu šviesų šou, scenografija, šokėjų choreografijomis ir aprangomis, kurių G. Vagelis koncerto metu pakeitė net keturias. Netrūko ir sentimentų – po ilgos pertraukos atlikėjas atliko seniausių savo dainų popuri, kurių gerbėjai nebuvo girdėję ilgus metus.

„Jausmas neapsakomas. Žinojau, kad bus nuostabu dainuoti tokiai didelei gerbėjų armijai, bet kad pasisemsiu tiek daug gerų emocijų, tikrai nesitikėjau. Todėl noriu visiems pranešti naujieną, kad „Vagelis Arena Show“ tęsia savo kelionę “, – sakė G. Vagelis.

Koncerto Kaune organizatoriai padarė staigmeną ir pačiam Gabrieliui – po paskutinės dainos į sceną buvo įnešta didžiulė gėlių puokštė, o daugiatūkstantinė „Žalgirio“ arenoje susirinkusi minia vieningai užtraukė „Su gimimo diena“.

G. Vagelis gerbėjams pristatė ir vieną visiškai naują, dar niekur negirdėtą dainą, kurios pavadinimo  dar neatskleidžia.

„Gabrielius su humoru yra nuo mažens. Prisimenu, antroje ar trečioje klasėje jis grįžo iš mokyklos. Sako, mamyte, tu žinai, rašėm diktantą. Pasiteiravau, kaip sekėsi jam jį rašyti, o jis atsakė, kad viskas labai gerai: žinok, vienas už mane blogiau parašė, – juoko neslėpė Gabrieliaus mama Dalia, atskleidusi, kad tik gimusį Gabrielių norėjo pavadinti Džiugu. – Nes jis buvo toks juokingas, pasišiaušusiais plaukais“.

Aš didžiuojuosi savo vaikais ir nereikia manęs gailėti. 

Nenuostabu, kad socialiniuose tinkluose žinomi žmonės susilaukia ne tik pagyrų, bet ir dar daugiau kritikos, kuri dažnai būna nepagrįsta. Dalia atskleidė, ką tokiu metu jai norisi padaryti labiausiai, kai viešoje erdvėje yra pilamas purvas ant jos vaiko. „Gabrielius man neleidžia skaityti komentarų, bet aš kartais paskaitau. Ir šiandien ryte paskaičiau. Buvo parašytas toks komentaras, kad man gaila jo tėvų. Čia vienas toks, po kokių 150 blogų. Man taip knietėjo parašyti, kad, žinokit, aš didžiuojuosi savo vaikais ir nereikia manęs gailėti. Bet, galvoju, juk dažniausiai tokius komentarus rašo tie, kurie su muzika neturi nieko bendro, o juk reikia būtinai savo nuomonę išreikšti“, –  kalbėjo Gabrieliaus mama Dalia.

Jau visai netrukus atlikėjas Gabrielius Vagelis kartu su savo gerbėjais švęs savo 28-ąjį gimtadienį. Šią progą atlikėjas nusprendė paminėti didžiausiu savo karjeroje koncertu šalies „Žalgirio“ arenoje. Gabrielius pasakojo, kad šeima yra pagrindinis jo ramstis, kai yra sunku, žmonės, kurie jį palaikys, kad ir ką padarysi. Paklaustas, ar nėra sunku dirbti su broliu Osvaldu, kuris jau keletą metų yra jo vadybininkas, atlikėjas atviravo: „Žinau, kad šitas stereotipas nėra tik stereotipas, esu girdėjęs pavyzdžių, kuomet dirbant giminėms kartu yra sudėtinga. Bet mūsų atveju man atrodo, kad tėvai tobulai mus pagimdė. Vieną muzikantą, kitą vadybininką, tam, kad galėtume kartu dirbti. Ir kas yra labai faina, nes aš savo broliu pasitikiu 100 procentų. Žinau, kad jis man norės tik gero ir gera turėti šalia žmogų, kuris irgi nori, kad tau pasisektų kuo geriau“, – apie santykius su broliu Osvaldu kalbėjo Gabrielius.

Intelektualus emocijų šou „Šeškinės 20“ –  šį trečiadienio vakarą, 20 val., per LNK.

„Prisimenu, kaip būdamas mažas rengdavau pasirodymus. Tačiau tuos pasirodymus rengdavau tik savo mamai, daugiau niekas negalėdavo jų žiūrėti. Po nesibaigiančių mano šou programų mama nusprendė, kad šitą mano gebėjimą reikia lavinti, todėl užrašė mane į muzikos mokyklą“, – šį ketvirtadienio vakarą 2TV „Monikos užkulisiai“ laidoje kalbės G. Vagelis.

Gera naujiena atlikėjo gerbėjams – jau netrukus Gabrielius išleis naują dainą, ir tikisi, kad gerbėjai ją pamėgs ne ką mažiau nei kitus jo kūrinius. Kalbėdamas apie visas savo dainas, atlikėjas atskleidė, kas slepiasi už jo dainų žodžių.

„Dainose apdainuoju daug dalykų, ir nebūtinai tik tuos, kurie man yra nutikę, dainuoju ir apie tai, ką norėčiau išgyventi. Bet kokiu atveju, visos tos situacijos, tai jos yra mano“, – pasakojo Gabrielius

Laidoje atskleidęs daug savo asmenybės bruožų ir kalbėdamas apie savo gerąsias savybes, silpnybes, jautrumą ir baimes Gabrielius pridūrė, kad meilė jam yra pats gražiausias jausmas bei prisipažino, ar jo širdis šiai dienai yra laisva.

„Jeigu nemyli, tu tikrai negyveni. Juk gyvenimas yra apie santykius. Žinoma, mes juos stengiamės turėti kuo geresnius, kuo tvirtesnius. Meilė man yra pats gražiausias jausmas, kuomet tau rūpi, kuomet tu nori būti kartu. Tačiau šiandien mano širdis yra laisva“, – atskleidė atlikėjas.

Ir nors šie laikai jau praeityje, tam tikrų mitybos taisyklių jis laikosi iki šiol. Apie visa tai žinomas dainininkas papasakos jau šį šeštadienį, 10 val., TV3 laidoje „Virtuvės istorijos“. Žiūrovai bus nustebinti – pasirodo, kad Gabrielius niekuomet nevalgo vieno lietuvių itin mėgiamo patiekalo.

Jau šio šeštadienio laidoje G. Vagelis atskleis, kaip puoselėja savo išvaizdą bei pasidalins, ko dėl norimų rezultatų kartais tenka atsisakyti. Kaip ir daugelis, Gabrielius taip pat išduoda turintis silpnybių. Didžiausia iš jų – saldumynai. 

„Savo mitybą stengiuosi padaryti kiek įmanomą sveikesnę. Mano pagrindinė taisyklė – saldumynus valgyti tik savaitgaliais. Stengiuosi valgyti daugiau baltymų ir vartoti mažiau angliavandenių. Kartais tai pavyksta, o kartais ir nelabai“, – apie mitybos įpročius pasakos jis.

Tačiau nors ir riboja angliavandenių kiekį, G. Vageliui labiausiai prie širdies italų virtuvė. „Mane ši virtuvė žavi savo paprastumu, bet tuo pat metu ir skonių įvairove. Pavyzdžiui, picai tu gali naudoti bet kokius ingredientus, ir ji vis tiek bus skani. O skaniausi man – makaronai su Bolonijos padažu“, – apie mėgstamiausius patiekalus atviraus pašnekovas.

Tiesa, atlikėjas pripažins, kad laikui bėgant jo skonis stipriai pasikeitė – kai kurie patiekalai skanūs tapo tik atėjus brandai. Žuvies patiekalai – ne išimtis.

„Ilgą laiką nemėgau žuvies. Manau, kad prie to reikėjo pribręsti. O dabar labai mėgstu žalią žuvį: lašišą, tuną. Pavyzdžiui, tartaras – mano vienas mėgstamiausių žalios žuvies patiekalų“, – pasakos jis.

O štai lietuvių pamiltų šaltibarščių Gabrielius prisipažįsta nemėgstantis. Dainininkas laidoje atskleis, kad prie to prisidėjo ir nemalonus incidentas vaikystėje.

„Man buvo gal penkeri metai. Svečiavausi pas draugę ir jos mama buvo pagaminusi didžiulį katilą burokėlių sriubos. Kadangi buvau ypač kultūringas, sriubą suvalgiau beveik visą. Tačiau šios istorijos pabaiga nebuvo tokia linksma... Po to karto šaltibarščių ir burokėlių valgyti tiesiog nebegaliu“, – šypsodamasis pasakos dainininkas.

Šnekučiuodamasis laidoje su laidos vedėja, Gabrielius taip pat prisimins ir tuos laikus, kai teko dirbti modeliu Lietuvoje. Dainininkas atviraus, kad nuo perspektyvios modelio karjeros užsienyje jį sulaikė būtent tuo metu pradėta puoselėti muzikinė karjera.

„Kalbant apie modelio darbą, Lietuvoje nėra rinkos, kurioje galėtum save išnaudoti. Dažniausiai garsiems modeliams vis tik tenka išvykti net keletui mėnesių. Aš nė karto nebuvau išvykęs, nes man to padaryti neleido greta to vystoma muzikinė karjera. Buvo noras, bet taip ir neišvykau. O Lietuvoje esu dirbęs modelio darbą: ėjęs podiumu, dalydavęs fotosesijose, reklamavęs drabužius. Tačiau, kadangi čia tos perspektyvos nėra labai didelės, visa tai tapo mano hobiu. Tai yra darbas, kuriuo šiuo metu nebeužsiimu, bet prisiminti jį visuomet yra smagu“, – apie modelio darbą pasakos G. Vagelis.

Šį trečiadienio vakarą LNK laidoje „Šeškinės 20“ Gabrielius pasidalins, kas pasikeitė jo gyvenime prieš ir po kontrakto pasirašymo.

„Per tuos 10 metų scenoje mano gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę. Žmonės labai dažnai klausia atlikėjų, muzikantų, meno atstovų, apie normalius darbus ir kaip mes išgyvename. Tai pagaliau galiu nuoširdžiai atsakyti, kad galiu iš to išgyventi. Ir labai noriu padrąsinti tuos, kurie galvoja, jog tai yra neįmanoma. Tai tikrai įmanoma, tik bandykite!“ – dalinsis atlikėjas.

Užsiminęs apie darbus, G. Vagelis neslepia, kad gyvenime jam yra tekę dirbti ir kitokį darbą. Anot jo, šis bandymas nebuvo sėkmingas ir atskleidė, ko jam labiausiai trūko.

LNK stopkadras

„Esu dirbęs drabužių parduotuvėje, kai gyvenau Londone. Tik ten darbas ne nuo 8 iki 17 valandos, o nuo 10 iki 22 valandos ir ilgiau. Supratau, kad tai ne visai mano vieta. Man gyvenime reikia kūrybos, o ten jos nebuvo. Todėl visas savo jėgas dėjau į muziką ir pagaliau galiu pasidžiaugti rezultatais“, – atviraus G. Vagelis.

Atlikėjas prisiminė senus laikus ir atskleidė, kodėl dirbdamas drabužių parduotuvėje piktindavosi pirkėjais. „Drabužių parduotuvėje tikėjausi galėsiąs padėti žmonėms išsirinkti, patarti, kas tinka, o kas ne, tačiau deja, teko tik tvarkyti iškuistus drabužius, kuriuos išversdavo pirkėjai. Juk būtinai reikia imti patį apatinį drabužį, kuris guli gražiai sudėtas krūvoje ir padaryti betvarkę. Oi, vaikeli, dėl to tikrai galėčiau nužudyti! Todėl turiu patarimą, jei reikia rūbo iš pačios apačios, tai atkeli visus esančius viršuje, gražiai padedi ant šalia esančios krūvos, pasiimi ką reikia ir padedi tvarkingai į vietą“, – patarimu dalinsis atlikėjas.

Šį trečiadienio vakarą 20 val. LNK laidoje „Šeškinės 20“ svečiuosis ir ką tik kino teatruose pasirodžiusio lietuviško filmo „Ko nežino vyrai“ aktoriai Kirilas Glušajevas bei Agnė Kaktaitė, kurie prikaustys žiūrovus išskirtinėmis istorijomis.

Sukrėstas įvykių Ukrainoje dainą parašė per rekordiškai trumpą laiką

„Kai prasidėjo tragiški įvykiai Ukrainoje, kaip ir visi, ėmiau sekti naujienas socialiniuose tinkluose, žiūrėti iš ten siunčiamus vaizdus. Vienu momentu pajutau, kai viskas manyje tiesiog susikaupė, iš vidaus, iš pačios gelmės, sukilo jausmai. Nebeliko nieko kito – norėjosi tiesiog sėsti prie instrumento ir išlieti visas savo emocijas. Melodija ėmė gimti dar anksčiau – atsisėdus tereikėjo ją užbaigti“, – pasakoja Gabrielius Vagelis. Pasak jo, dainos žodžius taip pat netruko laiko parašyti: „Nereikėjo nei valandos, ir jau turėjau dainą. Paprastai pradinei dainos versijai sukurti reikia bent keleto prisėdimų, bent kelių valandų. Nors niekada nesu tiksliai skaičiavęs, jaučiu, jog per visą mano, kaip dainų autoriaus, karjerą – tai greičiausiai gimusi daina.“

Naują dainą G. Vagelis pirmą kartą gyvai atliko prieš kiek daugiau nei savaitę, kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Šv. Kotrynos bažnyčioje. Šventės proga surengtame akustiniame koncerte atlikėjas pasirodė kartu su pianistu, tarptautinių konkursų laureatu Luku Gedvilu. „Nuskambėjus paskutiniams dainos akordams, koncerto klausiusi publika plojo atsistojusi bei palydėjo ją garsiais šūksniais. Buvo be galo jautrus momentas, vos galėjau sulaikyti ašaras“, – prisimena G. Vagelis.

Po šio šventinio koncerto Gabrielius surengė dar vieną akustinį pasirodymą su pianistu L. Gedvilu. „Man atrodo labai svarbu ir noriu, kad žmonės, kiek įmanoma stengtųsi išlikti ramūs, neprisigalvotų nebūtų dalykų, nesijaudintų, o gyventų savo normalius gyvenimus. Ir pats stengiuosi taip gyventi. Nors karo pradžioje, iš tiesų, buvo toks momentas, kai atrodė, gal tikrai neverta dabar užsiimti kūryba, koncertine veikla. Viskas atrodė taip trapu, beprasmiška. Vis tik su kiekviena karo diena vis labiau esu įsitikinęs, jog dabar visiems mums labiausiai reikia gerų emocijų, o man geros emocijos ateina per muziką“, – sako dainų autorius ir atlikėjas.

Stengiasi ir visus ragina nepasiduoti neigiamoms emocijoms

Nors, kaip ir visiems, Gabrieliui dabar ypač sunku surasti pozityvių dalykų, jis, kiek pavyksta, stengiasi atsiriboti, kad domėjimasis įvykiais Ukrainoje ir su jais susiję dalykai neužimtų didžiosios jo gyvenimo dalies. „Žinoma, stengiuosi prisidėti, kiek galiu. Aukoju įvairioms organizacijoms, padedančioms kovojantiems Ukrainos žmonėms. Visas lėšas už Kotrynos bažnyčioje vykusio koncerto metu parduotus mano muzikos diskus, atributiką, taip pat skyrėme paramai Ukrainai. Vis tik, kiek įmanoma, stengiuosi išlaikyti pusiausvyrą ir nepasiduoti neigiamoms emocijoms“, – sako G. Vagelis.

Atlikėjas įsitikinęs, kad ir kokios negandos užkluptų, visada išaušta nauja diena, anksčiau ar vėliau viskas praeina, baigiasi.

Ukrainos vaikams aukoti galima jau dabar, skambinant trumpaisiais telefonų numeriais: 1407 – auka 3 eurai, 1416 – auka 5 eurai, 1415 – auka 10 eurų ir portale „Aukok.lt“ – neribota suma.

Surinkta parama bus skirta būtiniausiems į šalį atvykstančių vaikų iš Ukrainos poreikiams bei „Gelbėkit vaikus“ dienos centrams. Jie pasirengę ir jau priima vaikus iš Ukrainos, kurie kartu su dienos centrus lankančiais vaikais iš sunkumų patiriančių Lietuvos šeimų dienos centruose gauna šilto maisto, čia rūpinamasi jų užimtumu, edukacija, laisvalaikiu.

G. Vagelis socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalijo stop kadru iš nuotolinio posėdžio, o po nuotrauka parašė: „Mes su Petru iš tikrųjų esame tik geri draugai“.

Tiesa, vėliau atlikėjas teigė, kad sulaukęs internautų reakcijų nusprendė papokštauti ir patvirtino, kad vaizdo įraše matomas pusnuogis vyras – tikrai ne jis, informuoja portalas delfi.lt.

G. Vagelis sakė, kad ne tik jo draugams, bet ir jam pačiam vaizdo įraše sušmėžavęs vyras panašus į jį patį. „Žiūrint tik į veidą – neįtikėtinas panašumas. Net man pačiam“, – sakė atlikėjas.

„Instagram“ nuotr.

Primename, kad akibrokštas ir klausimų lavina, ką nuo visuomenės slepia P. Gražulis, kilo po pasirodžiusios Kultūros komiteto posėdžio transliacijos. Panašu, kad prie kolegų P. Gražulis prisijungė posėdyje nagrinėjamų klausimų įkarštyje. Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis vieną po kito pristatė klausimus, o tuomet pasigirdo ir P. Gražulio balsas. Politikas norėjo įsitikinti, ar kolegos jį girdi, todėl paklausė: „Ar jūs manęs negirdite? Alio?“.

V. Juozapaitis netruko sureaguoti: „Atsiprašau labai, kas čia kalba?“.

P. Gražulis prisistatė dar kartą ir tuomet pasirodė ekrane. Tiesa – ne vienas. Šalia politiko stovėjo pusnuogis vyriškis.

Į portalo kauno.diena.lt žurnalistų skambutį P. Gražulis sureagavo emocionaliai: „Nu, kas čia dabar darosi?“ Tiesa, politikas kalbus nebuvo ir, kas tas pusnuogis vyras, sušmėžavęs ekrane, taip ir neatskleidė.

Apie internete plintantį vaizdo įrašą socialinėje erdvėje pasisakė ir žurnalistas Andrius Tapinas. „Seimo komitetų posėdžiai suteikia įdomių momentų. Štai šios dienos Kultūros komiteto posėdyje (laikas 13.45 val.) Petras Gražulis suabejoja, ar jis yra girdimas ir prie jo prieina nuogas jaunas vyras padėti. Po to vaizdas greitai išnyksta. Visko pasitaiko“, – su internautais iškalbingo posėdžio vaizdais dalijosi A. Tapinas.

Šis akibrokštas neliko nepastebėtas ir visuomenininko Skirmanto Malinausko. „Nuotraukoje Seimo Kultūros komiteto posėdis ir jame nuotoliniu būdu dalyvaujantis Petras Gražulis, kuriam ryšio problemas padeda spręst... asistentas. Tiesa, įdomiai apsirengęs. Ir ne, čia ne naujas Tado filmas, čia realybė“, – feisbuke rašė S. Malinauskas.

Rašytojas Aidas Puklevičius į šią situaciją sureagavo pasidalindamas meniška istorija: „Šiandien ryte turėjau dalyvauti nuotoliniame Kultūros komiteto posėdyje. Jame turėjo būti svarstomi mano rinkėjams ir man pačiam aktualūs tradicinių vertybių klausimai. Dėl savo garbaus amžiaus bei įtaraus požiūrio į per jėgą brukamas vakarietiškas technologijas man kartais iškyla problemų prisijungiant nuotoliniu būdu. Laimei, jas padėjo išspręsti nepažįstamas menkai apsirengęs jaunuolis tuo metu visiškai atsitiktinai užsukęs į mano namus. Jo drabužių trūkumo faktą galiu paaiškinti tuo, jog mano bute daug didesnė temperatūra nei jojo. Šelmiškų ūsiukų faktas nėra aktualus nei mano atstovaujamiems rinkėjams, nei tradicinėms vertybėms. Manau, kad šis paaiškinimas uždaro klausimą“.

Vasaros pabaigoje Gabrielius pristatė savo pirmąjį singlą "Penkeri" iš rugsėjį turinčio pasirodyti naujojo mini albumo.

– Nors šiemet jau nesate studentas, bet rugsėjis vis tiek žada daug naujų startų – naujas singlas, naujas mini albumas, naujas įvaizdis su dizainerės Katrinos Knizikevičiūtės laisvalaikio drabužiais...

– Iš tiesų. Tas rugsėjis – tarsi savotiški Naujieji metai. Vasarą dirbau darbus, likusius iš praeitų metų, o nuo rudens startuosiu su naujais projektais. Laukia koncertinis turas po mažesnius Lietuvos miestus. Labai tikiuosi, kad dėl viruso grėsmės neteks keisti planų…

Vienas iš tų žmonių, kuriam dažnai skambinu pasikonsultuoti, – mano mama, o kitas – mano geriausia draugė Žadvydė, su kuria einame į parduotuves ir vienas kitam patariame.

Pernai baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kompoziciją ir skaitmeninę produkciją. Esu diplomuotas bakalauras ir bandau dirbti pagal specialybę. Taigi, visos dainos, esančios mano pirmajame albume "Vėjai ir vanduo" bei rugsėjį pasirodysiančiame naujame mini albume, yra mano sukurtos. Kaip ir tekstai.

– Na, jei jau, kaip sakote, Naujieji, tai tuomet – ir nauji pažadai. Ar esate iš tų pažadukų, mėgstančių ypatingomis progomis pareikšti: na, nuo rytojaus jau tikrai pradėsiu...

– ... Sportuoti (juokiasi). Nes vasara buvo poilsio ir savęs palepinimo įvairiais valgiais metas. O dabar atėjo laikas grįžti į įprastas vėžes. Jau esu nusipirkęs abonementą į sporto klubą.

– Kuo dar save palepinate?

– Viena linksmesnių savęs palepinimo galimybių – draugai. Kartu nueiname kur nors, mėgaujamės skaniu maistu, įdomiais pokalbiais. Kitas man labai smagus dalykas yra... apsipirkimas. Būna, kad vaikštau po parduotuves ir pamatau kažkokį daiktą. Paskui jo kelias dienas negaliu išmesti iš galvos – tuomet imu ir nusiperku. Palepinu save (juokiasi).

– Štai apie tuos gražius daiktus ir pakalbėkime. Nesate pogrindinė figūra. Dažnai matome jus per televiziją dalyvaujantį įvairiuose muzikiniuose projektuose. Tad nenuostabu, kad žmonės kalba ne tik apie jūsų muziką, bet ir apie rengimosi stilių. O jis įdomus...

– Norite žinoti, kas jį tokį suformavo? Galbūt absoliučiai viskas. Ir Vilnius – mano gimtasis miestas, kuriame gyvena daug skirtingų, laisvų žmonių. Ir Londonas, kuriame teko gyventi metus ir kur žmonės turbūt yra labiau atsipūtę nei Lietuvoje. Galbūt iš ten parsivežiau tos laisvės, kaip aš noriu atrodyti ir kas man patinka. Beje, mano mama taip pat yra meno žmogus. Ji smuikininkė ir, mano galva, išties turi gerą skonį. Pamenu, jau nuo mažų dienų drauge vaikštinėdavome po parduotuves. Aš rinkdavausi, ko noriu, ir mama man nupirkdavo.

– Ar atlikėjo ir kompozitoriaus G.Vagelio stilių būtų galima kažkaip konkrečiau apibūdinti?

– Nemėgstu tų apibrėžimų. Mano stilius – absoliutus miksas. Jame rasite ir sportinio stiliaus elementų, ir klasikos, ir moderno. Žodžiu, labai daug skirtingų dalykų.

– O kur jūs dažniausiai apsiperkate? Ar nesidrovite užsukti ir į antrų rankų parduotuves, blusų turgus, kur galima rasti visokių įdomybių?

– Ko jau ko, bet šitų parduotuvėlių tikrai nevengiu. Labai mėgstu daiktus, kurie turi istoriją. Visų pirma, smagu žinoti, kad ir aš galiu prisidėti prie gamtos tausojimo ir tuos pačius dalykus, kažkam jau pabodusius, prikelti naujam gyvenimui. Nes toji greitoji mada labai mus užteršia ir apkrauna daiktais. Pagaunu save, kad noriu kuo rečiau į tas parduotuves eiti, nes nuėjus neišlaikai ir vis ką nors nusiperki. Dar mėgstu internetines parduotuves, kuriose siūloma naudotų drabužių iš viso pasaulio. Ten irgi galima rasti įdomių aprangos variantų.

– Gal turite konsultantą stiliaus klausimais?

– Geriausias konsultantas stiliaus klausimais esu aš pats. Nors kartais irgi suabejoju. Pamatau gražų daiktą ir svarstau – gražu, bet?.. Ar man tikrai jo reikia? Beje, vienas iš tų žmonių, kuriam dažnai skambinu pasikonsultuoti, – mano mama, o kitas – mano geriausia draugė Žadvydė, su kuria einame į parduotuves ir vienas kitam patariame.

– Jei prisimintume paauglystę, ar turėjote tais laikais stiliaus ikoną?

– Reikia pasukti galvą. Ir ko tik tais laikais nebuvo... Bet vieno stiliaus dievuko nepamenu. Turbūt stebėdavau žmones, kurie man darydavo įspūdį, ir rengdavausi panašiai. Kažkada buvau ir rokeris, ir hipis su platėjančiais džinsais ir berankoviais marškinėliais.

Kartais iš tų komentarų smagiai pasijuokiu, o kartais jų įžvalgomis net pasinaudoju. Sveikai priimu faktą, kad skirtingų nuomonių visada bus labai daug. Bet juk galiu jas išklausyti ir padaryti savo išvadas?

– Šiais laikais garsesnių žmonių įvaizdis tik pakritikuojamas socialinėse erdvėse. Mano laikais išėjęs į gatvę kažkaip ne taip apsirengęs galėjai už tai gauti į galvą. Ar esate kada fiziškai nukentėjęs dėl savo išskirtinio rengimosi būdo?

– Džiaugiuosi, kad gyvenu tais laikais, kai Lietuva eina koja kojon su pasauliu, ir žmonių požiūris jau yra gerokai platesnis, nei buvo iki tol. O gauti į galvą?! Na, žinot, čia ir šiais laikais gali netyčia užsirauti ne ant to žmogaus ar pataikyti atsidurti ne ten, kur turėtum (juokiasi). Į sveiką kritiką aš reaguoju normaliai. Kartais iš tų komentarų smagiai pasijuokiu, o kartais jų įžvalgomis net pasinaudoju. Sveikai priimu faktą, kad skirtingų nuomonių visada bus labai daug. Bet juk galiu jas išklausyti ir padaryti savo išvadas?

– Kieno gerbėjas esate – stiliaus ar mados?

– Neneigsiu, kad madą tikrai seku. Bet pritaikau ją savo stiliui, kuris jau turbūt kokius trejus metus išlieka panašus. Kaitalioju tik detales, kurios tuo metu yra ant bangos ir man patinka.

– Ar niekada nenorėjote ne tik įdomiai rengtis, bet ir diktuoti madą kitiems – kurti kokias nors įkvepiančias jaunimo mados kolekcijas?

– Idėja patraukli, bet neturiu tam reikalingų įgūdžių. Visų pirma, man sudėtinga piešti. Jei nematyčiau, kaip žmonės piešia, gal tada manyčiau, kad ir aš galiu (kvatojasi)... Neturiu tam talento. Nebent galiu tapyti kažkokias abstrakcijas, nes visai neblogai jaučiu spalvas, kurios dera. Beje, karantino laikotarpiu netgi nutapiau dvi abstrakcijas. Priderinau prie savo kambario interjero ir, mano galva, visai neblogai išėjo! Bet jei būtų reikėję piešti žmones su rankomis, nosimis ir galvomis – ojojoj… Būtų buvusi problema! Geriau jau liksiu stilistu sau ir savo artimiems žmonėms. Manau, kad iš tiesų turiu tam akį… O ir gerų atsiliepimų iš kitų sulaukiu. Bet jei vis dėlto sumanyčiau kurti kažkokius drabužius, tai tikrai būtų laisvalaikio stiliaus, kasdieniniai. Visai smagu būtų išleisti marškinėlių kolekciją su kokiais nors juokingais užrašais. Na, tokiais, kad pasižiūri – ir nuotaika iškart pagerėja!

– Neseniai nusifilmavote ekstravagantiškos lietuvių dizainerės Katrinos Knizikevičiūtės laisvalaikio drabužių pristatyme. Ar dažnai tenka dirbti modeliu?

– Anksčiau tekdavo dažniau. Džiaugiuosi, kad Katrina mane pasirinko, nes man jos kūryba ir prekės ženklas "Bajoras" labai patinka. Galbūt norėčiau realizuoti save kaip modelį ir dažniau, bet kažkaip vis atsiduriu, kaip sakoma, ne toje vietoje ir ne tuo laiku. Esu demonstravęs ir Agnės Kuzmickaitės drabužius, ir ne kartą dalyvavęs "Mados infekcijoje". Todėl sakau, kad modelio darbas man tikrai nesvetimas ir ateityje norėčiau kiek rimčiau į jį pažiūrėti.

– Ne kartą kalbėdamas minėjote, kad esate menininkas. Ar pritariate tiems, kurie šaukia, kad tikriems menininkams gyventi šiais laikais yra labai sunku?

– Sunku kalbėti, kam blogai, o kam gerai, kai niekada nesu buvęs kitoje barikadų pusėje. Tiesa, kažkada Londone esu dirbęs "Zaroje". Turbūt tada ir supratau, kad menininku būti visai neblogai…Jei tu stengiesi, įdedi daug darbo, viską darai iš širdies ir savimi tiki, – nė neabejoju, kad atpildas netruks ateiti. Scenoje esu jau nuo penkiolikos metų ir tik prieš metus pasiekiau, kad pagaliau pradėjau iš to gyventi. Anksčiau atlikėjo ir kompozitoriaus darbas nebuvo mano pagrindinis pajamų šaltinis. Ar kuriu kitiems?  Su keliais atlikėjais ėjome link to, bet vis dar nepriėjome. Ateityje tikrai norėčiau tą daryti.

– Kokią žinią skleidžiate savo kūryba? Ar galite apibrėžti, kokia pagrindinė jūsų dainų tematika?

– Norėčiau sakyti, kad gėris ir pozityvas. Bet mano dainose ir nemažai skaudžių išgyvenimų. Taigi, jos turbūt yra apie skirtingas žmonių emocijas. Ar sutinku, kad didžioji kūryba gimsta iš didelės kančios? Oi, ne. Nebūtinai. Manau, kad labai skirtingos dainos gali gimti iš labai skirtingų išgyvenimų. Kartais, tarkim, mano nuotaika būna gera, bet kažkaip visai netikėtai gimsta daina apie didžiulę netektį. Matyt, tai išlenda iš pasąmonės. Kažkas lyg pasako galvoje, kad turiu prieiti prie instrumento, pradėti groti. Taip gimsta nauja melodija ir žodžiai. Visada pirmiau gimsta muzika. Kuriu melodiją ir ima ryškėti kažkokie žodžiai, kurie labai gražiai dera prie tos muzikos. Tada jau jų nebepaleidžiu: bandau suteikti jiems prasmę, sudėlioti iš jų užbaigtą tekstą.

– Ruduo – metas, skirtas romantikams. O koks metų laikas jums labiausiai prie širdies – pažadina jausmus, suteikia įkvėpimą?

– Aš visą laiką sakiau, kad mano mėgstamiausias metų laikas yra pavasaris. Viskas sužaliuoja, atgimsta… Be to, pavasarį man yra tobula oro temperatūra – vasaros karščių tiesiog nepakeliu. Nebent esu prie jūros… O jei mieste ir dar reikia dirbti – karštis mane slegia, ir aš nieko negaliu daryti. Dabar pagalvojau, kad mėgstu ir rudenį. Tą gamtos kaitą iš žalumos į auksą. Be to, juk esu gimęs rudenį – lapkričio 16-ąją. Esu Skorpionas.

– Tai jau papuolėte su tuo Skorpionu… Sakykite, ar skaudžiai geliate?

– Tikiuosi, kad niekam labai skaudžiai nesu įgėlęs. Vadinu save be galo kantriu žmogumi. Mane išvesti iš kantrybės tikrai nelengva. Bet jei jau kam nors pasiseka tai padaryti – išsakau viską, kas ant širdies guli. Laimė, tai būna be galo retai. Turbūt galėčiau suskaičiuoti ant rankos pirštų, kada tai buvo. Todėl tikiuosi, kad esu gerasis Skorpionas, kuris negavęs impulso niekada pirmas negelia.

Trumpasis interviu

V – vasara. Vasaros prisiminimas? Turbūt laisvė. O taip, ji! Juk pavasarį dėl to viruso buvome tokie suvaržyti, o paskui viskas išlaisvėjo.

A – atsiprašymas. Taip, vyrams tikrai sunku tai padaryti. Bet aš stengiuosi perlipti per save ir nebijoti ištarti šito žodžio.

G – grožis. Į ką atkreipiu dėmesį moteryje? Visų pirma žiūriu, kaip ji save pateikia. Mane žavi moters santūrumas, rafinuotumas, jos spinduliuojama elegancija, kuri matyti jau iš tolo.

E – eilės. Arba man į rankas niekada nebuvo patekę gerų eilėraščių, arba aš išties toje poezijoje nieko neišmanau. Kiek kartų reikėdavo skaityti juos iš reikalo, vis užmigdavau.

L – lietus. Mėgstu lietų. Lietus man asocijuojasi su visiška ramuma – ne tik viduje, bet ir išorėje. Lyjant nesinori nieko daryti, tik būti su artimu žmogumi. Svajoju, kad kada nors su juo išeisiu į lietų be skėčio, ir abu sušlapsime iki paskutinio siūlelio.

I – istorija. Mokykloje istorijos pamokos man patiko. Bet, prisipažinsiu, buvau didelis tinginys. Muzika man buvo svarbiausia, o visa kita – šalia. Laimė, vis pavykdavo kažkaip praslysti. Šiuo metu labiausiai įstrigusi istorija – aišku, kad baltarusių tautos kova už laisvę. Su jauduliu seku naujienas ir tikiuosi, kad jiems pavyks.

S – strutis. Sakoma, kad šitas paukštis kiša galvą į smėlį, kai ko nors bijo. Aš elgiuosi kaip strutis, kai reikia pasakyti kažkokius svarbius, lemtingus žodžius kitam žmogui. Pradedu jaudintis dėl to jau prieš savaitę. Be galo nemėgstu šitos būsenos. Tad dalykus, kurie man nepatinka, stengiuosi apeiti. Gyvenime nemėgstu dramų. O labiausiai to, kai žmonės iš musės padaro dramblį.

„Kas kartą, išgirdusi dvikovos rezultatus, negaliu patikėti žiūrovų palaikymu. Ant scenos lipu tokia pati, kokia einu į darbą pas vaikučius – manau, televizijos žiūrovai, kaip ir vaikai, jaučia bet kokį apsimetinėjimą. Einu tokia, kokia esu, į sceną lipu nuoga siela, atiduodu visa sielą ir tiesiog tikiuosi, kad man pavyks pasiekt klausytoją“, – jaudinosi I. Juodeikienė.

„Man ėjo šiurpais oda, kaupėsi ašaros. Šiandien su tavo pasirodymu triumfavo tikrumas ir nuoširdumas. Man tai buvo geriausias iki šiol pasirodymas“, – simpatijų po atliktos dainos neslėpė teisėjas Vidas Bareikis.

Nuoširdžiai atliekamos dainos jaudina ne tik televizijos žiūrovus ar teisėjus, bet ir pačią dainininkę. Ji, per dvikovą atlikusi Jessie J kūrinį „Who You Are“, nesulaikė ašarų. „Man ta daina labai daug reiškia. Esu tikra, kad svarbiausia – būti žmogišku su kitu žmogumi, ji ir yra apie buvimą tuo, kas esi širdyje. Toks artimas kūrinys negali nejaudinti. Be galo džiaugiuosi ir teisėjų palaikymu – sulaukiau tiek gražių žodžių“, – džiaugėsi vaikų darželio muzikos mokytoja.

Žinau, kad yra sakančių, kad esu silpniausia ketverto narė.

Tiesa, Indrė neslepia, kad jos kelias „Finalo ketverte“ – ne vien rožėmis klotas. „Kas kartą jaudinuosi, kad iškrisiu. Žinau, kad yra manančių, kad nesu verta muzikinio sosto, kad į jį atsisėdau nepelnytai. Žinau, kad yra sakančių, kad esu silpniausia ketverto narė. Aplinkiniai man įteigė, kad „Finalo ketverte“ esu nepelnytai, todėl žiūrovų palaikymas ir parodymas, kad jie nori mane čia matyti – be galo svarbus“, – atviravo I. Juodeikienė.

Kiekviena muzikinio projekto laida, rodoma sekmadieniais 19 val., – lyg finalas ir prasideda nuo keturių muzikinius sostus užėmusių vokalistų. Į jų vietas pretenduoja daugybė norinčių, tačiau mesti iššūkį gali tik gavę tris teisėjų V. Bareikio, Egidijaus Dragūno ir Martyno Tylos „taip“.