„Pasitiksim tyliai, ramiai, kaip atsimenat Nidą iki gatvių išrausimo. Centrinė dalis baigta, Taikos gatvė baigta, minimaliai betrūksta. Šypsosimės ir skaniai maitinsim“, – BNS sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Dvi vasaras triukšmingai tvarkytos Nidos erdvės šiemet, anot mero, atvykusiųjų poilsio nebetrikdys. Darbai bus tęsiami kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ statybvietėje. Šis 8-10 mln. eurų vertės projektas truks iki metų pabaigos.

Anot mero, centrinės Nidos dalies ir Taikos gatvės sutvarkymas kainavo apie 5,5 mln. eurų.

„Taikos gatvės rekonstrukcija užbaigta, neįgaliesiems bus galimybė iki pat jūros judėti. Tik liftas dar neužbaigtas. Tikiuosi, liepą bus paleistas. Neįgalieji, išlipę iš laivo, jei juo atplauks, paplūdimį galės pasiekti be jokios pagalbos“, – teigė meras.

Pakilti iš centrinės miesto dalies į kalną Taikos gatve neįgaliesiems nebuvo įmanoma dėl esančių laiptų. Dabar ši problema bus išspręsta įrengus liftą. Toliau besidriekiančiu keliu neįgaliesiems sudaryta galimybė nusileisti iki pat paplūdimio.

Svečiams su mažais vaikais ir vežimėliais, pasak D. Jasaičio, sudaryta galimybė pasivaikščioti naujais, patogiais takais ties Urbo kalnu.

„Padaryta 8 km pasivaikščiojimo takų, galima nueiti iki pat švyturio, paskaityti įdomių istorijų“, – sakė meras.

Kultūros paveldo komisija, anot Neringos vadovo, švyturio kompleksą, kuris yra Turto banko žinioje, neseniai įtraukė į paveldo sąrašą.

„Atrodo, kad nepavirs kompleksas į poilsio paskirties pastatus, bet kol kas objektas tebėra sąraše, tik fiziškai aukciono pardavimas nėra paskelbtas. Būtų keista, jei priimtų sprendimą parduoti“, – teigė D. Jasaitis.

Išmontuos Parnidžio kopos laiptus

Į Parnidžio kopą šį sezoną bus galima patekti jau tik nauju taku. Senieji laiptai, įrengti 1977-iais, šeštadienį bus išmontuoti.

„Kopa privertė mus tai padaryti. Klimato kata, naujos vėjo kryptys supustė tokią kopą, kad užpustė laiptų pabaigą. Kaip perkeldavo kaimus užpustytus, taip mes laiptus“, – BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Aušra Feser.

Užlipimas į kopą dabar įrengtas dešiniau laiptų, paėjus miško takeliu. Užlipus ant šlaito reikia paeiti kopos pakraščiu.

A. Feser teigimu, miškininkams leidus nukirsti keletą berželių, šioje vietoje atsiveria viena gražiausių panoramų Kuršių nerijoje. Naujuoju taku užlipti į kopą gali ir senjorai, tai nebereikalauja tiek fizinių pastangų.

Anot KNNP, šeštadienį senieji laiptai rankiniu būdu bus ardomi nuo viršaus į apačią, nuimant medines dalis ir išpjaunant metalines konstrukcijas.

Naująjį sezoną Nida pasitinka ir atnaujintu taku nuo sporto mokyklos iki saulės laikrodžio. Čia nebeliko betoninių plytelių, įrengtas natūralus miško takas.

Kaip informavo KNNP, mažiausiems kurorto lankytojams pamaryje įrengta nauja pramoga – smėlio žaidimas, vadinamas lisažu. Į kibirą, kuris kabės ant grandinės, bus galima įpilti smėlio ir jį judinant išgauti smėlio figūras.

Apribotas elektrinių paspirtukų eismas

Šį sezoną apribojimų Kuršių nerijoje pajus elektrinių paspirtukų vairuotojai. Šiomis transporto priemonėmis uždrausta važinėti takais palei Kuršių marias.

„Turėjome daug įvykių, dažniausiai nukentėdavo pėstieji, bet buvo ir pačių paspirtukininkų. Nardydavo tarp vežimėlių, pėsčiųjų. Kur siaura, kartais kreiva, masė žmonių, labai pavojinga. Jei galima rinktis tarp dviračių ir paspirtukų, rinktis dviratį ir nesusigadint atostogų“, – teigė D. Jasaitis.

Viešose transporto nuomos vietose, kurioms plotą konkurso būdu išnuomojo savivaldybė, anot mero, elektriniai paspirtukai negalės būti nuomojami. Čia išsinuomoti bus galima tik dviračius.

„Verslas iš kiemų, savo sklypų juos nuomos, bet pamariu važinėti nebus galima. Jei tai darys, bus baudžiami. Rekonstruotoje Taikos gatvėje, kur yra dviračių takas, prašom, tegul dūzgia iki jūros“, – kalbėjo meras.

Pasak jo, susitarimų pasiekta ir su tuktukų vairuotojais, jų eismas naktį bus ribojamas.

Festivalio nerengs

Kaip BNS sakė Neringo kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadovė Edita Lubickaitė, šiemet didžiojo festivalio „Benai, plaukiam į Nidą“ nebus.

„Vasaros pradžią paskelbsime sezono atidarymo renginiais. Kartosime kultūros sostinės renginį „Laikas nėrimui“. Tokio kaip atidarymo festivalio nebus“, – teigė E. Lubickaitė.

Mero teigimu, Rusijos invazijos Ukrainoje fone buvo nuspręsta nedaryti iškilmingų koncertų.

Vasaros sezono atidarymo renginiuose, anot E. Lubickaitės, dėmesys bus skirtas Neringos istorijai, kultūrai, menams.

Bendrovė "Kauno keliai", kuri atliks darbus Kulautuvoje, rekonstravo ne vieną objektą pakaunėje. Kauno rajono savivaldybės vadovai žino rangovo atsakingą požiūrį ir reiklumą sau, todėl neabejoja, kad projektas bus įgyvendintas greitai ir sėkmingai.

Akacijų alėjos ir V.Augustausko gatvės ilgis yra 2,09 km. Po rekonstrukcijos gatvių važiuojamoji dalis bus platesnė ir sieks 6 m, projekto metu bus atnaujinti ir pėsčiųjų takai. Į kiemus ir kitas šalia gatvės esančias teritorijas bus suprojektuotos ne siauresnės kaip 3,5 m pločio nuovažos su betoninių trinkelių arba asfalto danga.

Pagrindinės Kulautuvos gatvėje bus įrengtas naujas, modernus apšvietimas, atsiras nauji suoliukai, šiukšliadėžės, sutvarkyti želdynai.

Gatvių rekonstrukciją planuojama baigti iki 2023 m. vasario mėnesio. Darbų vertė – 2,29 mln.

– Galime pakalbėti apie gatvių remontą. Kada šiais metais Kaune jis prasidės ir gal net nebuvo nutrūkęs kai kuriose gatvėse?

– Tam tikrose vietose tiek Raudondvario plente, tiek Karaliaus Mindaugo prospekte, kol galėjo iki tų didžiųjų šalčių, o paskui iki snygių vyko tam tikri darbai. Dabar jie tikrai yra apstoję, vienur yra ir sustabdytos sutartys – tai leista iki kovo 15-osios. Manome, kad kovo 15 ir bus ta diena, kai pagrindinė technika grįš į gatves. Pernai metais padarėme daug darbų, nemažai jų yra neužbaigtų. Visų pirma, turime Taikos prospektą užbaigti. Pernai metų rekordinis finansavimas, turbūt ir miesto pasiruošimas priimti tokį finansavimą, sutapo daug aplinkybių ir turėjome rekordinius metus tiek darbų, tiek finansavimo prasme. Džiaugiuosi, kad pavyko neprarasti tų pinigų, o padaryti tuos darbus. Šiemet daugiau kalbame apie tęstinių projektų užbaigimą – Taikos prospektas, pradėjome metų pabaigoje Raudondvario plente šaligatvių tvarkymą, Karaliaus Mindaugo prospekto šaligatviai, Daukanto gatvė. 

Turbūt svarbiausias būtų Vilniaus gatvės kapitalinis remontas, kur jau kelintą kartą mums nepavyksta parinkti rangovo ir darbų pobūdis yra pakankamai specifinis.

Reikia užsibaigti tęstinius projektus ir norime startuoti su tam tikrais naujais projektais. Turbūt svarbiausias būtų Vilniaus gatvės kapitalinis remontas, kur jau kelintą kartą mums nepavyksta parinkti rangovo ir darbų pobūdis yra pakankamai specifinis. Tikimės, kad mėnesio bėgyje tas rangovas bus ir pagaliau galėsime startuoti su gatvės sutvarkymu. 

– Tai darbai pavasarį prasidėtų, jeigu pavyks rasti rangovą?

– Jeigu viskas pavyks, tai manau, kad net nelauksime pavasario, kadangi ten technologiškai yra numatyta pagal projektą palyginti tašytų akmenų dangą, tai tie darbai galėtų vykti nelaukiant pavasario. 

– Tiesiog grindinio akmenys bus sulyginami, kad nebūtų iškilimų?

– Taip, sulyginami. Norime ir išsaugoti. Tas akmuo yra paveldo saugomas, bet norime tuo pačiu pritaikyti ir visuomenės poreikiams. Pirminiai svarstymai buvo, kad galbūt ten daryti per vidurį pravažiuojamą juostą, bet ten per didelis eismas, vasaros kavinės, staliukais užstatyti šaligatviai. Tikrai pėsčiųjų eismas yra pakankamai intensyvus ir tai nebūtų iš esmės problemą išsprendę. Priėmėme tokį, mano galva, unikalų sprendimą. Dar nelabai esame matę tokio pritaikymo. Esame pavyzdžius pasidarę ir tikrai manau, kad tai pasiteisins ir turėsime išsaugoję tą unikalų akmenį ir jį pritaikę šioms dienoms, kad jis galėtų ir toliau tarnauti ir rodyti tą pačią formą, kada jis buvo nutašytas.

Aloyzas Pakalniškis. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Vilniaus gatvė bus visiškai uždaryta, kol vyks remontas? Visiškai, aišku, negalima – žmonės gyvena.

– Visiškai nebus uždaryta, bet turime iki Europos kultūros sostinės dar šiuos metus, tai tikimės, kad metų pabaigoje bus padaryta didžioji dalis darbų. Esame kalbėję su kavinių savininkais, modeliavę įvairius scenarijus dėl galimybės daryti nuo Laisvės alėjos iki Vilniaus gatvės, nuo Birštono gatvės iki Rotušės. Apsisprendėme, kad reikia daryti vienu metu, kadangi darant etapais arba gabalais nepatogumų patirs ir tie, kurie nepapuola į tą etapą. Bus vienas etapas, patekimas turės būti užtikrintas į kavines. Kiek jos veiks, turbūt dabar sudėtinga pasakyti, bet lauko kavinės greičiausiai, kad neveiks Vilniaus gatvėje šiais metais. 

– Ir šiaip verslui sunkūs laikai, dar čia... Ką jau padarysi, taip sutapo. Bet kavinėms Vilniaus gatvėje išties liūdnas metas.

– Sudėtinga, bet po rekonstravimo ir jos džiaugsis, ir lankytojai džiaugsis. 

– Tai kaip supratau ketinama baigti iki tada, kai Kaunas bus Europos kultūros sostinė – iki 2022 metų?

– Pagrindinius darbus – taip. Gal liks pavasarį kažkokie pripjaustymai, dar kol neturime rangos sutarties modeliuojama, kad pagrindiniai darbai yra dangų, tiksliau to požemio padarymas, inžinerinių tinklų ir dangų suklojimas įvyks šiais metais.

– Pilies žiedo, kaip supratau, laukia kažkokios rekonstrukcijos?

– Verta paminėti, kad tai yra turbūt intensyviausia miesto transporto atkarpa. Ruošiamės dabar, norime kovo mėnesį jau turėti rangovą. Pačius pagrindinius darbus, kurie bus susiję su eismo apribojimu, vykdyti birželio pabaigoje ir maždaug iki rugpjūčio 20 dienos. Tai yra labai skausminga transporto arterija mieste, ją norime sutvarkyti, norime pagerinti pralaidumus tiek į Senamiesčio pusę prie Jonavos žiedo, prie Šauklių ir Gertrūdos sankryžos. Tam tikrus pakitimus norime padaryti ir tai padarysime. 

– O kas ten bus konkrečiai daroma?

– Visų pirma – pagrindų atnaujinimai, lietaus nuotekų sutvarkymas. Planuojama šiek tiek perorganizuoti eismą, perkeliant pėsčiųjų perėjas padidinti sankryžų pralaidumą, kadangi plėstis su ta gatve neturime galimybių, nes tai yra paveldo teritorija. Turėjome tam tikromis eismo organizavimo priemonėmis daryti – vienur bus susiaurinama, kitur paplatinama, vienur perėjos perkeliamos. Kiek transporto specialistai darė tuos modeliavimus, tikrai turėtų pagerėti situacija. Dabar tokių dalykų kaip užsikemša eismas ir kažkas iš Gertrūdos gatvės į Šauklių gatvę ir sustabdo visą eismą, tokių atvejų neliks ir pralaidumas padidės keliasdešimčia procentų. 

– Ten jau bus visai uždaryta ar tik sumažintas pravažiavimas?

– Visai uždaryti turbūt tokios galimybės ir prabangos neturėsime. Turėsime praleisti bent jau viešąjį transportą. Manau, kad bus panašiai, kaip Kęstučio gatvės atveju. Tik gal tas atvejis buvo paprastesnis, kadangi tai ne tokio intensyvumo gatvė. Manau, kad turėsime užtikrinti viešojo transporto pravažiavimą, o visą kitą transportą nukreipsime aplinkinėmis gatvėmis. Gal ir Senamiestyje tam tikru momentu per Rotušės aikštę padidės tam tikri apkrovimai, tačiau neturime labai daug alternatyvų šitai jungčiai. Arba per Savanorių kalną nukreipsime, per Nuokalnės gatvę.

– P. Kalpoko gatvė kaip tik irgi uždaryta.

– Taip, Kalpoko kol kas bus uždaryta, planuojame antroje vasaros pusėje paleisti. 

– Antroje vasaros pusėje? Bet kada žiedas bus uždarytas?

– Jis bus uždarytas birželio gale. Bus kelių savaičių prasilenkimas, bet P. Kalpoko gatvė nėra gal tokia svarbi. Labiau Nuokalnės gatvė – mes baigiame dviračių takų klojimo darbus. Šiais metais pabaigsime Tvirtovės alėją. Tas transportas ir pagrindiniai srautai turės judėti. 

Tvirtovės alėjos važiuojamąją dalį pabaigėme tvarkyti pernai metų pabaigoje, dabar mes esame persikėlę jau kitapus Sukilėlių prospekto – į Klinikų teritorijos pusę, tai transporto eismui tai įtakos nebeturės, ta vieta yra sutvarkyta, tam pasiruošta ir manau, kad viskas pavyks sklandžiai.

– Kiek Pilies žiedo rekonstrukcija turėtų užtrukti?

– Iki rugpjūčio 20 dienos. Planuojame pradėti paruošiamuosius darbus maždaug kovo-balandžio mėnesį – tai yra susiję su kontaktinio tinklo perkėlimais ir su lietaus nuotekų pertvarkymais, apšvietimo sistemų pertvarkymais. Kelininkų pagrindiniai darbai ir į važiuojamąją dalį jie turėtų išeiti ne anksčiau kaip vasaros pradžioje, kai sumažėja transporto eismas. Vėlgi, neturime tikslios informacijos, kada mokyklos padės pilnu veikti ir kada prasidės vasaros atostogos, bet modeliuojame, kad birželio gale jau turėtume išleisti kelininkus į važiuojamąją dalį, pradėti transporto ribojimus, kad juos užbaigtume iki rugsėjo 1 dienos. Šaligatviai manau, kad bus ir rudenį tvarkomi, bet tikslas yra paleisti transportą pilnu pajėgumu iki rugsėjo 1-osios.

– Čia toks, ko gero, didžiausias prioritetinis darbas?

– Teisingai, jis gal nebus pinigais pats brangiausias, bet transporto prasme ir sudėtingumo ir organizavimo, kad praleisti bent jau viešąjį transportą ir užtikrinti darbų kokybę, tęstinumą ir tilpimą į terminus, tai manau tikrai bus įdomus projektas ir tikiuosi, kad viskas pavyks laiku. 

– Europos prospekto, kaip supratau, link Mėsos kombinato nuo Veiverių gatvės žiūrint, irgi laukia rekonstrukcija?

– Taip, mes esame Europos Sąjungos lėšų pagalba sutvarkę Kalvarijos gatvę. Europos pats prospektas iki Veiverių gatvės jau seniau buvo sutvarkytas. Ties Mėsos kombinatu buvo palikta atkarpa, turime rangos sutartį. Ten vyksta tam tikri pervažos baigiamieji projektavimo darbai. Planuojame pavasarį, kovo mėnesį, startuoti su darbais ir iki metų pabaigos sujungti tą atkarpą su Kalvarijos gatve.

– Žemaičių gatve, kaip suprantu, anapus Savanorių prospekto irgi planuojamas remontas nuo Prisikėlimo bažnyčios žiūrint kitoje Savanorių pusėje.

– Jau užbaigėme praėjusiais metais. 

– Savivaldybės pranešime buvo rašyta, kad dalis Žemaičių gatvės.

– Žemaičių gal ties P. Kalpoko viaduku. Su viaduku susiję, bet irgi jau už Kalpoko viaduko tie darbai kiek buvo suplanuoti pagal projektą, buvo pernai metais.

– Gal kažką dar svarbaus praleidau?

– Verta paminėti, kad Studentų skverą planuojame sutvarkyti. Tai likusi Vienybės aikštės atkarpa prie Vytauto Didžiojo universiteto. Toliau užbaigti Daukanto gatvę.

– Apie Studentų skverą. Ten daug darbų laukia? Nes jis turi būti kaip tęstinumas jau dabar sutvarkytos Vienybės aikštės?

– Taip, jis yra idėjinis, tiek ir projektiniuose pasiūlymuose tęstinis. Tiek medžiagos, tiek formos. Tai bus tam tikri panašūs dalykai, atkartojantys jau įgyvendintą projektą, šiek tiek pritaikytas studentų reikmėms. Sprendiniai yra panašūs, jie bus vientisi ir dar labiau derės ta vieta su baigta tvarkyti Daukanto gatve. Manau, kad tas rajonas ir ta teritorija blizgės.

– Kiek ten truks darbai?

– Studentų skvere iki metų pabaigos planuojame. Dabar yra įvykę projekto viešinimai, jie praėjo be tam tikrų niuansų. Manome, kad kovo mėnesį turėsime statybą leidžiantį dokumentą ir pirksime rangos darbus. Kvadratūros ar kiekio prasme yra 4-5 tūkst. kv. m, tikimės, kad tuos darbus padarysime iki metų pabaigos. Tuo labiau, kad kai buvo įgyvendinama Vienybės aikštė Karo muziejaus pusėje, savivaldybė irgi gana aktyviai dalyvavo, pirko granito medžiagas, tai mes jau tos patirties turime ir manau, kad viskas pavyks sklandžiai.

– Santakos parkas. Irgi ten turėjote problemų, kaip supratau, keičiate rangovą?

– Santakos parkas yra kito – Aplinkos apsaugos skyriaus – kuruojamas projektas, bet mano žiniomis ten irgi bus šiais metais įgyvendinti darbai.

– Žodžiu, darbingi metai, kaip jau įprasta Kaune laukia.

– Taip.

Jie apims Vytenio, T. Ševčenkos, Mindaugo ir kitas Naujamiesčio branduolio gatves, informuoja Vilniaus savivaldybė.

Architektūros ir urbanistikos ekspertai atliko Naujamiesčio gatvių pritaikymo ramaus eismo zonai analizę, gyventojų apklausą ir parengė šių gatvių pertvarkymo koncepciją, numatančią jose lėtesnį eismą, žalesnius gatvės pakraščius ir pėstiesiems patrauklesnes viešąsias erdves. Per viešą koncepcijos pristatymą bus galimybė išsiaiškinti, kokią pridėtinę vertę kuria lėtesnio eismo principų taikymas ne vienoje gatvėje, o didesniame jų tinkle.

Gyventojams ramaus eismo gatvių koncepcija leidžia tikėtis saugesnio judėjimo ne vien automobiliams, bet ir pėstiesiems bei dviratininkams, kas sąlygoja ir gyvesnę bei patrauklesnę gyvenamąją aplinką. Naugarduko gatvė, kur nuosekliai pritaikomi lėtesnio automobilių judėjimo sprendiniai ir tvarkomos viešosios erdvės, tapo pirmuoju pozityviu pavyzdžiu, į gatvę pritraukusiu ir tokias iniciatyvas kaip gatvės turgus ar „keliaujantys kiemeliai“. Ramaus eismo gatvių sprendiniai jau išbandyti ir Naugarduko, Islandijos, I. Šimulionio, Giedraičių ir dar keliose Vilniaus gatvėse. Atsisakius perteklinio eismo juostų pločio jis skiriamas gatvės apželdinimui ir parkavimui, automobilių greitis dėl šių priemonių įprastai sumažėja iki 20–30 km/h, toks yra  numatomas ir pertvarkyti planuojamose Naujamiesčio gatvėse. Visi šie sprendiniai kuria pėstiesiems saugesnes gatves, o dviratininkai čia gali važiuoti tiesiog bendrame sraute su automobiliais.

„Automobilių eismo dominavimą nutraukiantys sprendimai, kaip rodo užsienio pavyzdžiai, sugrąžina gyvybę į pertvarkytas teritorijas: kai oras tampa švaresnis, o triukšmas – mažesnis, žmonėms maloniau judėti pėsčiomis ar leisti laisvalaikį gatvėje atsirandančiose viešosiose erdvėse, o tai yra kaip tik tie tikslai, kuriuos įvardijome Vilniaus darnaus judumo plane“, – sakė vyriausiasis miesto inžinierius Anton Nikitin.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia nepraleisti kitą antradienį, sausio 26 d. 18 val., planuojamo pilotinio Naujamiesčio gatvių humanizavimo projekto nuotolinio pristatymo – jis aktualus ne tik šios miesto dalies gyventojams: atradus tinkamiausius sprendimus, ramaus eismo gatvių koncepciją sostinė toliau taikys daugelyje nepagrindinių miesto gatvių. Pirmiausia – ten, kur įvyksta daugiau eismo įvykių, taip pat tankiau apgyvendintuose miesto rajonuose. Planuojama, kad per artimiausius metus visame Vilniuje atsiras bent 10 ramaus eismo zonų, o iki 2030 metų pagal šiuos principus bus pertvarkyta dauguma privažiavimui prie namų ar įstaigų skirtų gatvių. Šį modelį naudoja daug Europos didmiesčių.

Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvių rekonstrukcijos techninį projektą parengs bendrovė „Sweco Lietuva“ – savivaldybė su įmone pasirašė 288,4 tūkst. eurų vertės sutartį. 

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, rekonstruoti transporto mazgą reikės nepriklausomai nuo to, kaip baigsis teisme nagrinėjamas Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursas.

„Šis projektas bus reikalingas, kas benutiktų šioje vietoje, to tikrai nereikia siekti su Nacionalinio stadiono projektu, kuris dabar yra įstrigęs teisme. Projektavimą skelbiame tam, kad įgyvendinant rekonstrukcijos darbus turėtume galimybę pasinaudoti ir Europos Sąjungos paramos lėšomis“, – BNS sakė P. Poderskis.

„Bet kuriuo atveju, teritorijos, kurioje planuojama statyti Nacionalinį stadioną, klausimas anksčiau ar vėliau išsispręs, todėl ir projektas bus reikalingas“, – pridūrė jis.

Šis projektas bus reikalingas, kas benutiktų šioje vietoje, to tikrai nereikia siekti su Nacionalinio stadiono projektu, kuris dabar yra įstrigęs teisme.

„Sweco Lietuva“ darbus turėtų altikti iki 2021-ųjų birželio 22 dienos. Pasak P. Poderskio, jei projektavimas nevėluos, kitąmet gali būti paskelbtas ir rangovo konkursas.

„Manau, kad rangos darbų konkursą paskelbti tikrai galėsime, klausimas, ar su jo laimėtoju jau kitąmet pavyks pasirašyti sutartį. Turime patirties su tokios apimtiems susisiekimo infrastruktūros konkursais ir žinome, kad jiems reikia tikrai nemažai laiko“, – sakė P. Poderskis.

Anksčiau skelbta, jog gatvių prie Nacionalinio stadiono rekonstrukcijai miestas ketina skirti 14 mln. eurų. P. Poderskis neatmeta galimybės, kad ši suma bus didesnė.

„Manau, ši suma didės, nes ji buvo tik preliminari, kainos auga. Galutinį atsakymą į šį klausima turėtų pateikti planuojamų darbų projektas ir ekspertizė“, – sakė P. Poderskis.

Skelbta, jog planuojama įrengti trūkstamas dobilo tipo jungtis Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžoje, naikinti Ozo gatvės ir jungiamojo kelio su Ukmergės gatve šviesoforinę sankryžą, nereguliuojamą kairį posūkį iš Ozo į Ukmergės gatvę, įrengti dobilo tipo atlankas, žiedines sankryžas, požeminę pėsčiųjų perėją ir stoteles Ukmergės gatvėje ties projektuojamu pėsčiųjų viaduku.

Taip pat numatyta rekonstruoti Siesikų gatvės atkarpą, joje užkertant tranzitinį eismą.

Tauralaukio gyventojai nustebo pirmadienį Klaipėdos ir Pajūrio g. ruožuose nesusidūrę su žadėtais eismo ribojimais.

Žmonės spėliojo, kad galbūt gatvių rekonstrukciją nuspręsta kuriam laikui atidėti, svarstė, kaip ilgai dar bus galima judėti įprasta tvarka.

Vis dėlto Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus atstovai patikino, kad suplanuoti darbai nėra atšaukiami.

Pasak skyriaus vedėjo Valdo Švedo, pirmomis dienomis, kol vyksta paruošiamieji darbai, automobilių eismas nebus draudžiamas, mat darbininkų veiklai netrukdo.

Kai prasidės intensyvūs suplanuoti darbai, kaip ir žadėta, bus uždraustas ir automobilių eismas.

"Klaipėda" jau rašė, kad darbų metu automobilių eismas bus ribojamas Klaipėdos g. dalyje nuo Tauralaukio ir Klaipėdos g. sankryžos iki Pajūrio g. ir Klaipėdos g. sankirtos bei Pajūrio g. ruože nuo Pajūrio g. ir Klaipėdos g. sankirtos iki Pajūrio g. ir Lazdynų g. sankryžos.

Eismas bus nukreipiamas šalutinėmis kvartalo Skroblų, Kadagių, Klaipėdos ir Lazdynų g.

Galiojant eismo ribojimams bus koreguojamas ir viešojo transporto eismas.

Bendra darbų vertė – daugiau nei 5 mln. eurų.

Truks ilgiau nei mėnesį

Klaipėdos ir Pajūrio gatvių ruožų rekonstrukcija turėtų prasidėti jau artimiausiomis dienomis. Numatoma, kad darbai tęsis ilgiau nei mėnesį.

Šį laikotarpį numatoma riboti automobilių eismą Klaipėdos g. dalyje nuo Tauralaukio ir Klaipėdos g. sankryžos iki Pajūrio g. ir Klaipėdos g. sankirtos bei Pajūrio g. ruože nuo Pajūrio g. ir Klaipėdos g. sankirtos iki Pajūrio g. ir Lazdynų g. sankryžos.

Eismas bus nukreipiamas šalutinėmis kvartalo Skroblų, Kadagių, Klaipėdos ir Lazdyno g.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas teigė, kad bus įrengiami inžineriniai tinklai, vėliau tvarkoma gatvės danga, numatoma ties Tauralaukyje esančiu prekybos centru įrengti keturšalę šviesoforinę sankryžą.

Bendra darbų vertė – daugiau nei 5 mln. eurų.

Kirs medžius

Planuojamų darbų metu numatoma iškirsti medžių.

Specialistai teigia, kad pašalinti rengiamasi 13 paprastųjų ąžuolų, kurie, iš pažiūros, gali būti nuo 80 iki 250 m. amžiaus. Sveiki ir brandūs medžiai jau žydi. Jie yra medžių alėjos, vedusios į Bachmano dvarą, dalis.

Kitapus gatvės, kiek arčiau naujam gyvenimui neseniai atgimusio dvaro, yra kita šios alėjos dalis. Penktadienį prie nupjauti pasmerktų ąžuolų rinkosi miesto praeities entuziastai.

Pakalbintas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriui vadovaujantis Laisvūnas Kavaliauskas kalbėjo ir kaip paveldosaugininkas, ir kaip valdiškos įstaigos atstovas, ir kaip klaipėdietis.

"Aš norėčiau, kad tie įspūdingi ąžuolai būtų išsaugoti, kad jie toliau augtų ir puoštų Tauralaukį. Bet yra ir kita pusė, gyvenimas eina į priekį. Klaipėdos gatvė nėra labai saugi. Automobilių srautas tikrai ne mažės, o didės, nes kvartalas plečiasi. Kažką turime aukoti. Klausimas nevienareikšmiškas. Kadangi ši teritorija nepriskiriama Kultūros paveldo saugomai daliai, neturime galimybių daryti įtakos vykdant darbus", – apgailestavo L.Kavaliauskas.

Komisijos darbas – formalumas?

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška yra ir Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos narys.

Jis prisiminė, kad bene prieš penkerius metus buvo patvirtintas Tauralaukio kvartalo specialusis planas, vėliau, juo remiantis, parengti techniniai projektai.

"Gegužės 15 d. komisija ėjo pasižiūrėti šių medžių. Komisijos pirmininkei išsakiau pastabą, kad esame susaistyti statybą leidžiančių dokumentų. Komisijos darbas tampa formalumu. Jei komisijos diskusijos vyktų dar iki statybų leidimo išdavimo, būtų galima išsakyti savo nuomonę ir patarti, kaip elgtis su augalais. Dabar mes galime tik pasižiūrėti", – atviravo V.Juška.

Rangovo atstovas paaiškino želdinių komisijai, kodėl ąžuolai pasmerkti nupjauti. Gatvę valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija, projektuodama kelius ji vadovaujasi labai griežtomis taisyklėmis. Projektuojant keturšalę sankryžą, gatvės šalia prekybos centro "Norfa" pastumti niekur neįmanoma, tad į tą pačią sankryžą iš kitos pusės ateinančiai gatvelei trukdys ąžuolų alėja.

Kitas argumentas – visoje Klaipėdos gatvėje nėra lietaus nuotekų tinklų. Pasak V.Juškos, kitoje gatvės pusėje šių tinklų įrengti negalima dėl paveldosaugininkų saugomo Tauralaukio dvaro ir jo zonoje esančios kitos tos pačios alėjos dalies.

"Labai gaila, nes visas Tauralaukis turi seniausius miesto ąžuolynus, žymimus dar XVII–XVIII a. žemėlapiuose. Ko gero, rengdami projektą, specialistai nesitikėjo tokios aktyvios visuomenės reakcijos. Ši situacija yra problemų gumulas", – kalbėjo skyriaus vedėjas.

Keisis transporto eismas

Dėl planuojamų ribojimų keisis ir viešojo transporto eismas.

Pranešama, kad 14 maršrutas darbų metu sutrumpės iki laikinosios "Kino studijos" stotelės, kuri bus prieš žiedą Tauralaukio link. Naują reisą centro kryptimi šio maršruto autobusas pradės nuo įprastos "Kino studijos" stotelės.

Dėl rekonstrukcijos Tauralaukio ruože šiek tiek koreguojama ir žiedinio 23 maršruto trasa.

7 maršruto autobusas važiuos tai trumpesne trasa, iki Klipščių, tai ilgesne, iki Trušelių.

„Iš viso senamiestyje yra dešimt gatvių, keturios sutvarkytos anksčiau, o dabar planuojame rekonstruoti Vaižganto, Vytauto, Muziejaus, Tulpių ir Šlaito gatves. Dar vienos gatvės – Sruogos, kuri eina ne tik per senamiestį – rekonstrukcijai bus rengiamas atskiras projektas“, – teigė administracijos direktorė.

„Kai turėsime galutinį techninį projektą, jį teiksime Automobilių kelių direkcijai, planuotume finansavimą gauti 2023 metais. Preliminariai tai galėtų kainuoti apie 3,7 mln eurų“, – pridūrė ji.

Anot J. Tirvienės, anksčiau pradėti tvarkyti senamiesčio gatvių neįmanoma dėl šiuo metu įgyvendinamų projektų.

„Šiemet pradėsim didžiulę Jaunimo gatvės rekonstrukciją – tai pagrindinė į miestą vedanti gatvė. Visas galimas lėšas skirsim būtent šios gatvės rekonstrukcijai. Tai šiemet gaunam dalį lėšų, kitais metais vėl prašysim lėšų, trečiais metais dar prašysim, kol užbaigsim tą gatvę“, – kalbėjo administracijos direktorė.

„Kai baigsim vieną, prašysim lėšų kitoms“, – pridūrė ji.

Kaip teigia J. Tirvienė, rekonstravus senamiesčio gatves, jose pirmenybė bus teikiama pėstiesiems.

„Ne tik gatvių rekonstrukcija čia įeina, bet ir inžinerinių tinklų – vandentiekio, nuotekų. Kadangi tos gatvės yra labai prastos būklės, jos niekad nebuvo renovuotos, kai kuriose gatvėse net šaligatvių nėra, tai po rekonstrukcijos bus ir šaligatviai įrengti, ir augalija pasodinta“, – teigė administracijos direktorė.

Anot Birštono savivaldybės, penkios senamiesčio gatvės turėtų būti rekonstruotos iki 2026 metų.