A. Guterresas taip pat teigė, kad Izraelio karinis puolimas prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože, keršijant už precedento neturintį spalio 7-osios išpuolį prieš Izraelį, sukėlė „humanitarinį pragarą“ civiliams gyventojams, įstrigusiems apsiaustoje palestiniečių teritorijoje.

„Viduriniai Rytai atsidūrė ant bedugnės krašto. Pastarosiomis dienomis įvyko pavojingas eskalavimas – žodžiais ir veiksmais“, – sakė A. Guterresas Saugumo Tarybai.

„Vienas nesusipratimas, vienas nesusikalbėjimas, viena klaida gali sukelti neįsivaizduojamą dalyką – visavertį regioninį konfliktą, kuris būtų pražūtingas visiems dalyviams“, – teigė jis ir paragino visas šalis laikytis „kuo didžiausio santūrumo“.

Savaitgalį Iranas paleido raketų ir dronų į Izraelį po išpuolio prieš iraniečių konsulatą Damaske, dėl kurio plačiai kaltinamas Izraelis.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pareiškė, kad jo šalis pasilieka teisę gintis.

A. Guterresas pasmerkė ir išpuolį prieš konsulatą, ir dronų bei raketų ataką, sakydamas, kad pastaroji rodo „rimtą [padėties] eskalavimą“.

„Pats laikas nutraukti kruviną atsakomųjų veiksmų ciklą, – kalbėjo jis. – Pats laikas sustoti.“

„Tarptautinė bendruomenė turi bendradarbiauti, kad užkirstų kelią veiksmams, galintiems pastūmėti visus Vidurinius Rytus į prarają, o tai turėtų pražūtingą poveikį civiliams gyventojams. Pasakysiu aiškiai: grėsmės auga daugelyje frontų“, – teigė jis.

Izraelio kariuomenės vadas pažadėjo reaguoti į Irano ataką iš oro, kuri iš esmės buvo atremta, pasaulio lyderiai ragino neeskaluoti padėties.

Izraelio pareigūnai nesako, kada ir kur šalis imsis atsakomųjų veiksmų, tačiau Ahmadas Haghtalabas, Revoliucinės gvardijos branduolinio saugumo vadovas, sakė, kad Iranas „neabejotinai“ atsakys į bet kokią ataką prieš jo branduolines vietas.

Jis sakė, kad kontrataka bus nukreipta į Izraelio branduolinius objektus ir tam bus panaudota pažangi ginkluotė. A. Haghtalabą citavo Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA. Jis sakė, kad Izraelio atakos prieš Irano branduolinius objektus „grėsmė“ gali paskatinti Teheraną „persvarstyti ir pakeisti deklaruojamą branduolinę politiką“, bei išsamiau nepaaiškino. Islamo respublika visada tvirtino, kad jos branduolinė programa yra taiki, ir neigė siekianti sukurti atominę bombą.

Pasak A. Haghtalabo, Iranas „identifikavo“ Izraelio branduolinius centrus ir turi „būtiną informaciją apie visus taikinius“. Yra žinoma, kad Izraelis turi branduolinių ginklų, nors niekada to nepripažino.

Pirmadienį Tarptautinės atominės energetikos agentūros vadovas Rafaelis Grossi sakė, kad tą dieną, kai Teheranas paleido į Izraelį dronus ir raketas, „saugumo sumetimais“ Irane buvo uždaryti visi branduoliniai objektai.

Atakai prieš Izraelį vadovavęs Revoliucinės gvardijos aviacijos ir kosmoso padalinio vadas Amirali Hajizadehas ketvirtadienį sakė, kad per ataką Iranas panaudojo tik „senus ginklus ir minimalią galią“. „Mes dar nepanaudojome“ balistinių raketų, sakė jis ir pridūrė, kad Iranas „su minimalia galia įveikė maksimalią Izraelio ir jo sąjungininkių galią“.

„Čia, G-7 susitikime, taip pat aptariame tolesnes priemones, nes, žinoma, būtina reaguoti į šį precedento neturintį incidentą“, – iš Kaprio salos sakė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). Tačiau ji pridūrė, kad „regione neturi būti tolesnio eskalavimo, tai būtų pražūtinga jo žmonėms“.

G-7 šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Italijos Kaprio saloje susitinka aptarti naujas sankcijas Iranui, naujausiose jų derybose daugiausia dėmesio skiriant krizei Viduriniuose Rytuose.

Irano dronų ir raketų ataka prieš Izraelį, keršijant už mirtiną smūgį iraniečių konsulatui Damaske, dėl kurio daug kas kaltina Izraelį, dar labiau padidino įtampą tuo metu, kad Gazos Ruože vyksta Izraelio ir „Hamas“ karas.

Svarbiausia, kaip mūsų sprendimas bus įgyvendintas.

Tikimasi, kad G-7 šalys – Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Kanada ir Japonija – paragins įvesti individualias sankcijas asmenims, susijusiems su Irano raketų tiekimo grandine, teigė vienas italų diplomatinis šaltinis.

Trečiadienį Europos Sąjungos lyderiai susitarė įvesti naujas sankcijas Irano dronų ir raketų gamintojams dėl savaitgalį įvykdyto išpuolio, kuris padarė nedidelę žalą, nes dauguma sviedinių buvo numušti.

„Turėsime peržiūrėti [sankcijų] sistemą, kad ją išplėtotume ir padarytume veiksmingesnę“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), kuris taip pat buvo pakviestas į Kaprį.

Jis teigė, kad nuo 2023 metų liepos vykdomas Europos įmonių „komponentų, kurie leidžia gaminti tokius ginklus“, eksporto į Iraną ribojimas.

„Todėl jį padidinsime, – sakė jis. – Svarbiausia, kaip mūsų sprendimas bus įgyvendintas.“

Jis taip pat paragino Izraelį elgtis santūriai, teigdamas, kad regionas yra ant karo slenksčio.

JAV, pagrindinės Izraelio rėmėjos, pareiškė, kad netrukus įves naujas sankcijas Irano raketų ir dronų programai, ir tikisi, kad sąjungininkės imsis analogiškų priemonių.

Trečiadienį A. Baerbock ir JK užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) lankėsi Izraelyje, kur, baiminantis, kad Izraelis imsis atsakomųjų veiksmų, ragino laikytis ramybės.

D. Cameronas paragino G-7 priimti naujas „suderintas sankcijas“ Iranui, kurį jis apkaltino „prisidedant prie daugelio piktybinių veiksmų šiame regione“.

Ketvirtadienio rytą G-7 ministrai aptarė padėtį Viduriniuose Rytuose, o po to prasidėjo posėdis dėl husių išpuolių Raudonojoje jūroje, sutrikdžiusių pasaulinę laivybą.

Po to jie kartu su specialiaisiais svečiais NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba kalbėsis apie karą Ukrainoje.

Ketvirtadienį Italijoje įvyks Vakarų šalių vadovaujamos grupės užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Antradienį Jungtinės Valstijos pareiškė, kad po savaitgalį įvykusio išpuolio netrukus įves naujas sankcijas Irano raketų ir dronų programai. JAV taip pat nurodė besitikinčios, kad sąjungininkės ir partnerės imsis analogiškų priemonių.

„Norime, kad Iranui būtų taikomos koordinuotos sankcijos“, – viešėdamas Izraelyje britų žiniasklaidai sakė D. Cameronas, kaltindamas Teheraną „stovint už daugelio piktybinių veiksmų šiame regione“.

„Manau, kad galime padaryti daugiau, kad pademonstruotume vieningą poziciją“, – kalbėjo jis apie G-7 grupę, kurios užsienio reikalų ministrai susitiks Italijos Kaprio saloje.

Teisinga solidarizuotis su Izraeliu.

Britų vyriausiasis diplomatas teigė, kad Iranui turi būti pasiųsta aiški ir nedviprasmiška žinutė dėl jo paramos palestiniečių kovotojų grupuotei „Hamas“, jos sąjungininkei Libane „Hezbollah“ ir Jemeno husių sukilėliams.

„Tikiuosi, kad tai įvyks susitikime“, – pridūrė jis.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.

Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. Irano paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.

Galimybė, kad Izraelis po Irano atakos gali imtis atsakomųjų veiksmų, pakurstė nuogąstavimus dėl visapusiško regioninio karo.

Kelionės į Izraelį, kuri sutapo ir su Vokietijos kolegės Annalenos Baerbock (Analena Bėrbok) vizitu žydų valstybėje, metu D. Cameronas trečiadienį kalbėjosi su Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu (Isaku Hercogu) ir ketina susitikti su kitais aukšto rango pareigūnais.

Tarp jų yra Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) ir užsienio reikalų ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas), taip pat palestiniečių savivaldos ministras pirmininkas Mohammadas Mustafa (Mohamadas Mustafa).

Paklaustas apie nuogąstavimus dėl platesnio regioninio konflikto, D. Cameronas pavadino padėtį keliančia didelį nerimą.

„Teisinga solidarizuotis su Izraeliu. Teisinga aiškiai išsakyti savo požiūrį į tai, kas turėtų vykti toliau, tačiau akivaizdu, kad izraeliečiai priima sprendimą imtis veiksmų, – trumpai pakomentavo jis britų transliuotojams. – Tikimės, kad jie tai padarys taip, kad situacija kuo mažiau paaštrėtų, ir, kaip sakiau vakar, protingai bei griežtai.“

B. Netanyahu komentarai britui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) ir vokietei Annalenai Baerbock (Analenai Bėrbok) paskelbti praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas surengė precedento neturintį išpuolį prieš žydų valstybę, paleisdamas šimtus dronų ir raketų.

Dauguma jų buvo perimti Izraelio ir jo sąjungininkų.

B. Netanyahu taip pat atmetė teiginius, kad karo nualintam Gazos Ruožui gresia badas.

Jo kanceliarija nurodė, kad premjeras atmetė tarptautinių organizacijų teiginius apie badą palestiniečių anklave, kur Izraelio kariuomenė kovoja su islamistų judėjimu „Hamas“. Pasak jo, Izraelio pastangos humanitariniu klausimu viršija lūkesčius.

Jungtinės Tautos ir pagalbos agentūros ne kartą perspėjo, kad Gazos Ruožas atsidūrė ant bado ribos.

„Pasiūlymo atmetimas (...) įrodo, kad „Hamas“ vadovas Gazos Ruože Yahya Sinwaras (Jahja Sinvaras) nenori humanitarinio susitarimo ir grąžinti įkaitus, toliau naudojasi įtampa su Iranu“ ir siekia bendros eskalacijos regione, sakoma „Mossad“ pareiškime, kurį išplatino Izraelio ministro pirmininko biuras.

Karas Gazos Ruože prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.

Per išpuolį „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34, kariuomenės teigimu, žuvusius.

Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 686 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, teigia teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.

Iranas vėlų šeštadienį surengė beprecedentę dronų ir raketų ataką prieš Izraelį, pranešė šios šalies kariuomenė.

Per pastarąją parą žuvo mažiausiai 52 žmonės, sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad nuo karo pradžios, kai spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai užpuolė Izraelį, palestiniečių anklave buvo sužeista 76 309 žmonių.

Beprecedentis „Hamas“ išpuolis Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavo apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą.

Sanitarų duomenimis, per oro antskrydį prieš gyvenamąjį namą Nuseirato pabėgėlių kvartale centrinėje Gazos Ruožo dalyje žuvo mažiausiai penki palestiniečiai.

Kariuomenė pranešė, kad per operaciją naktį kariai „identifikavo ginkluotą teroristą, kuris netoli Izraelio pajėgų išlindo iš teroro tunelio ir ėjo į karinį objektą“. Naikintuvas smogė, kai jis priartėjo prie pajėgų. Taip pat rastos kelios raketų paleidimo rampos. Virtinę taikinių teritorijoje apšaudė ir karinis laivynas.

„Hamas“ kontroliuojamo Gazos Ruožo sveikatos ministerijos duomenimis, nuo Gazos karo pradžios prieš daugiau kaip šešis mėnesius Gazos Ruože žuvo 33 tūkst. 482 žmonės ir daugiau kaip 76 tūkst. buvo sužeisti.

Katare gyvenantis „Hamas“ lyderis televizijai „Al Jazeera“ patvirtino, kad „trys mano sūnūs ir keli mano anūkai tapo kankiniais“.

Pasak „Al Jazeera“, Gazos Ruožo šiaurinėje dalyje esančioje al Šati pabėgėlių stovykloje dronas pataikė į šeimos automobilį.

Kalbėdamas iš Dohos ligoninės, kurioje jam buvo pranešta apie smūgį, I. Haniyeh buvo nepalenkiamas.

Jis teigė, kad taikydamasi į „Hamas“ lyderių giminaičius, „Okupantas Izraelis tiki, kad palauš mūsų žmonių ryžtą“.

Tačiau, pasak I. Haniyeh, tokiais veiksmais nepavyktų priversti „Hamas“ derėtis dėl paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo.

„Visi mūsų žmonės ir visos Gazos Ruožo šeimos sumokėjo didelę kainą krauju, ir aš esu vienas iš jų“, – pridūrė I. Haniyeh.

Jis sakė „Al Jazeera“, kad dabar „nukankinta beveik 60 mano šeimos narių, įskaitant mano anūkus, brolio sūnus, sesers sūnus ir pusbrolius“.

Izraelio kariuomenė trečiadienį patvirtino, kad jos pajėgos surengė oro smūgį Gazos Ruože, per kurį žuvo trys „Hamas“ lyderio I. Haniyeh sūnūs.

Kariuomenės pareiškime teigiama, kad „trys kovotojai“, kuriems buvo smogta, buvo Amiras, Mohammedas (Mohamedas) ir Hazemas Haniyeh (Hazemas Hanijė), ir priduriama, kad jie buvo „Hamas“ karinio sparno nariai. Palestiniečių grupuotė anksčiau sakė, kad per smūgį automobiliui taip pat žuvo keli I. Haniyeh anūkai.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo 33 482 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.