Salėje – marga auditorija

Nors informacija apie pristatomą knygą internete pasirodė tik renginio išvakarėse, trečiadienį vakare Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje vos užteko kėdžių.

Salėje sėdėjo ne dažniausiai visuose renginiuose besilankantys žmonės, o miesto politikos ir verslo įžymybės.

Tarp jų buvo seniai matytas buvęs ilgametis Klaipėdos apygardos prokuroras Ignas Laucius ir jo pavaduotojas Vytautas Jurkevičius, savivaldybės administracijos eksdirektorius Saulius Budinas ir buvęs uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, savivaldybės valdininkai Liudvikas Dūda, Audra Daujotienė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, jūrų kapitonas Sigitas Šileris, verslininkas Antanas Bosas, Lietuvos sunkiaatlečių tėvu vadinamas Bronislavas Vyšniauskas ir daug kitų žinomų klaipėdiečių.

Vienas paskutinių į salę įžengė žinomas Palangos verslininkas G. Jacka su žmona, pora atsisėdo pirmoje eilėje priešais knygą pristatančius asmenis.

Gal aš durnas, bet tikrai nebijau. Mano sąžinė rami, tikrai nieko nešmeižiau.

Važiavo į kalėjimą

Kartu su autoriumi apie knygą ir joje aprašomą siužetą kalbėjo Egidijus Bičkauskas.

Psichologijos mokslų daktaras, aštuonių knygų autorius V. Čepas prisipažino dokumentinį romaną "Siena" ėmęsis rašyti po susitikimo su šiuo senu bičiuliu.

Tuo metu V. Čepas rašė kitą romaną "Teatro aikštė" ir jautėsi ištiktas kūrybinės krizės, tad naujas siužetas, nors ir sutrikdė jo planus, privertė atgaivinti mintį ir plunksną.

Buvęs Generalinės prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas, prezidento įkurtos grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu vadovas, ambasadorius, dabar baudžiamosios teisės advokatas E. Bičkauskas vieną dieną atvažiavo pas V. Čepą į svečius ir papasakojo savitą istoriją.

Jis pažadėjo pateikti visus reikiamus dokumentus apie bylą, kuri teisininkų sluoksniuose esą buvo vadinama G. Jackos vardu. Tiesa, realiai pats verslininkas šioje byloje nebuvo nuteistas.

G. Jacka netapo pagrindiniu knygos herojumi, romane jo vaidmuo – epizodinis, taip pat ne kartą minimas ir šiam vyrui priklausęs Palangos kurhauzas.

"Egidijus yra perfekcionistas, ką daro, visada nori padaryti iki galo. Šioje byloje galo kaip ir nėra. Ko gero, knyga jam – kaip paskutinis akordas. Vienoje televizijos laidoje jis taip ir pasakė: "Kai teisė nepadeda, turi padėti literatūra", – E.Bičkausko interesą paaiškino V. Čepas.

Demaskavo sistemą

Romane "Siena" narpliojama trijų iki gyvos galvos įkalintų vyrų istorija, pasakojama, kaip 12 metų bemaž 200 tomų sudaranti byla buvo tiriama ir nagrinėjama teisme.

Literatūrinėmis priemonėmis autorius veda siužetą taip, kad būtų įdomu skaityti, nevengdamas dialogų.

Tuo pat metu V. Čepas dėsto, kokių klaidų padarė pareigūnai, o vėliau ir teisėjai, narpliodami trijų žmonių nužudymą ir taip pasmerkdami nekaltus žmones visą gyvenimą tūnoti už grotų.

"Tai knyga apie protu nesuvokiamą aplaidumą, pasibaisėtiną abejingumą žmonių likimams, neįsivaizduojamą teisinę biurokratiją. Įkalčių slėpimas, šališkumas, įstatymų pamynimas, įtakos klanai, kyšininkavimas bado akis ne tik paprastiems žmonėms, bet ir patiems teisininkams, kurie, susidūrę su neįsivaizduojamo dydžio ir galios teisine mašina, bejėgiai ką nors pakeisti. Teisingumas klysta! Ką daryti, atsidūrus prieš neįveikiamą akliną sieną? Nemanykite, kad tai jūsų neliečia. Ši siena staiga gali iškilti prieš kiekvieną mūsų", – skelbė renginio anonsas.

Romano moto: "Kol nors vienas neteisingai nuteistas tūno kalėjime, mes nesame laisvi".

V. Čepas prisipažino, kad sugaudyti itin painios bylos siužeto vingius jam nebuvo lengva, todėl jis lankęs įkalintus vyrus kalėjime, nuvykęs ir pas G.Jacką. Šis susitikimas esą buvęs įdomus jau vien tuo, kad verslininko žmona vis bandė tildyti sutuoktinį.

Bendrystė: V. Čepas ir E. Bičkauskas kaip įmanydami aiškiau bandė papasakoti knygoje aprašomos bylos peripetijas. (Daivos Janauskaitės nuotr.)

Pats tapo reketo auka

Papasakoję apie knygos rašymo peripetijas ir siužeto vingius, V. Čepas ir E. Bičkauskas sulaukė daug klausimų.

Vienas pirmųjų kalbėti pasišovė G. Jacka.

Priminęs, kad yra samdęs E. Bičkauską jį ginti vienoje byloje ir išreiškęs pagarbą V. Čepui, verslininkas ėmė piktintis knygoje esą parašyta netiesa apie jį.

Vyras pareiškė esantis turtingas žmogus, priminė, kad turi penkis vaikus ir aštuonis anūkus, taip tarsi užsimindamas, kad knygoje dėstomas pasakojimas apie jį gali žeisti ir jo artimuosius.

Priminęs, kiek kartų buvo verčiamas važiuoti per visą Lietuvą į apklausas, kokių sunkumų patyrė, kai buvo laikomas už grotų, pasakodamas apie prastą savo sveikatą ir ligos gydymo ypatumus, jis džiaugėsi nesupuvęs kalėjime.

Verslininkas minėjo jau mirusį prokurorą Stanislovą Stulpiną ir buvusį vidaus reikalų ministrą Marijoną Misiukonį, esą per juos jis trejus metus buvo kalinamas.

G. Jacka tvirtino, kad ne jis užsakė žmogžudystę, o pats buvo tapęs reketininkų auka, nusikaltėliai kėsinosi į jo paties gyvybę, apie tai jis sužinojęs teisme.

"Kodėl aš dabar turiu kentėti? Mane padarė pagrindiniu veikėju. Aš užvesiu teisminį procesą ir norėsiu, kad netiesa iš knygos būtų panaikinta", – vis labiau karščiuodamasis kalbėjo G. Jacka.

V. Čepas bandė aiškinti nepridėjęs nė vieno žodžio nuo savęs, viską paėmęs iš teismo nuosprendžio. Esą byloje prirašyta daug bjauresnių dalykų, bet jų jis į knygą neįtraukęs.

Vakaro vedėjai sunkiai sekėsi tramdyti G. Jackos emocijas. Pažadėta kitą kartą pakviesti jį patį ir leisti išsikalbėti, o šįsyk dėmesys esąs skirtas ne jam.

Kaip reagavo V. Čepo žmona?

Nors ir sunkiai, bet aistros aprimo, kai buvo leista klausti kitiems žmonėms.

Žiūrovus domino, kaip į šią knygą reagavo V. Čepo žmona, ar rašant dokumentinį romaną įmanoma likti nešališkam, kokią žinią autorius norėjo perteikti savo kūriniu, ar šiuo romanu jis nekelia sąmokslo teorijos.

Kol abu vakaro herojai atsakinėjo į klausimus, salėje netilo šurmulys, susirinkusieji aptarinėjo ką tik įvykusį žodžių karą.

Geras V. Čepo bičiulis, Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys Liutauras Degėsys teigė skaitydamas romaną "Siena" pasijutęs lyg dalyvautų teismo posėdyje ir papriekaištavo autoriui nepalikus vilčių, kad teisingumas egzistuoja.

Rašytojas Rokas Flick tikino, kad tokių temų, kokių ėmėsi V. Čepas, rašytojui nederėtų imtis, tai esąs žurnalistų darbas.

Vietoje tiesioginio atsako rašytojas pacitavo ketureilį, kuris yra tapęs jo gyvenimo kredo: "Aš vilką vadinu vilku, jei kiaulę sutinku, sakau jai: "Labas, kiaule tu".

Bylinėjosi su V. Landsbergiu

"Man nebaisu, jau turėjau bylą su Vytautu Landsbergiu, bylinėjausi dėl Bražuolės tilto sprogdinimo, savanorių išėjimo į mišką. Tai nebūtų pirmas kartas. Nustebau, kad Gediminas ketina bylinėtis dėl kažkokio "obriezo" (nupjautvamzdžio), kuris ne kartą paminėtas jo epizode. Tai daryti nėra jokios prasmės. Pirmiausia, tai yra romanas, antra, paremtas dokumentais, kuriuos gali perskaityti kiekvienas. Gal aš durnas, bet tikrai nebijau. Mano sąžinė rami, tikrai nieko nešmeižiau. Atvirai pasakius, maniau, kad G. Jacka man padėkos. Jei bus teismas, pakils knygos perkamumas", – kitą dieną po knygos pristatymo juokavo V. Čepas.

Jis tikino, kad kur kas labiau nei G. Jackos ieškinio bijo kelių kitų asmenų, kurie pasižymi nežabotu elgesiu ir gali ne tik kreiptis į teismą, bet ir surengti kur kas drastiškesnių išpuolių.

Daug kitų žmonių po knygos pristatymo spaudė V. Čepui ranką, dovanojo gėlių ir gyrė už drąsą rašyti tiesą.

Atsisveikindamas su G. Jacka knygos autorius pasiūlė pasirašyti jo įsigytą knygą. Verslininko atsakas buvo trumpas: "Nereikia."

V. Čepas teigė, kad I.Laucius vienas pirmųjų paprašė autografo ir atviravo per dvi dienas perskaitęs knygą, o dedikuoti ją paprašęs sūnui Justui, dabar vadovaujančiam Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Tiesa, kitų aukštus postus užimančių asmenų reakcijos V. Čepas dar nesulaukęs. Vieną romano egzempliorių jis išsiuntė Lietuvos Prezidentui, antrą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, trečią – Lietuvos generaliniam prokurorui.

Iki šiol nė vienas šių asmenų į dovaną nesureagavo.

E. Bičkauskas pasakojo kalbėjęs su aukštais teisėsaugos pareigūnais ir išgirdęs iš jų pripažinimą, kad aprašytoje byloje būta šiurkščių klaidų, tačiau taisyti jų nė vienas nesiryžo.

Vėlų vakarą, jau važiuodamas namo, E. Bičkauskas susikrimtęs paskambino V. Čepui ir apgailestavo įkišęs jį į nemalonią situaciją.

Romano autorius bičiulį nuramino, kad esąs savarankiškas žmogus ir geba pats apsispręsti, kokio darbo imtis.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimu Jackų šeimai priklausanti medinė Palangos kurhauzo dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Taip nuspręsta birželio pabaigoje.

Teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad už paimamą turtą Jackoms priteisiama 10 tūkst. eurų kompensacija, tačiau iš Jackų kaip žala už kultūros vertybės nepriežiūrą valstybei priteista 29 tūkst. eurų.

Netrukus po teismo sprendimo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kurorto savivaldybės vardu raštu kreipėsi į Vyriausybę prašydamas perduoti medinę Kurhauzo dalį Palangos savivaldybei.

Esą perėmus minėtą turtą, nedelsiant būtų imamasi priemonių, kad beveik prieš 15 metų sudegusi ir sunykusi kultūros vertybė būtų restauruota ir vėl tarnautų visuomenės poreikiams.

Jau dėliojami planai, kaip ir kas bus padaryta, tačiau G.Jacka mano, kad su juo buvo pasielgta neteisingai, todėl advokatai ruošia kasacinį skundą.

"Šiuo atveju buvo įvykdyta nacionalizacija, o tai yra privati mūsų nuosavybė. Mums nesuteikė teisės jos atstatyti. Nuolat buvo paskirti areštai, neišnuomojo žemės. Kaip bendraturčiams Palangos savivaldybė nedavė sutikimo, kad atstatytume savo Kurhauzo dalį, Kultūros paveldo departamentas neišdavė sąlygų. Dėl to kreipėmės į teismus. Teismai bylas sustabdė, nes paskutinis paveldosaugininkų atsakymas buvo, kad jie ruošiasi mus paduoti į teismą dėl nacionalizavimo", – dienraščiui teigė G.Jacka.

Čia juk ne komunistinė valstybė, čia – ne Šiaurės Korėja.

Jo manymu, Lietuvos teismai pasielgė neteisingai, ir savininko pareiga yra skųsti tokį sprendimą. Aukščiausiasis Teismas turi teisę nepriimti kasacinio skundo, tačiau Lietuva, anot verslininko, yra teisinė valstybė ir tokios nacionalizacijos neturėtų būti vykdomos.

"Mes sieksime, kad Lietuvoje nebūtų nacionalizuojamas turtas, čia juk ne komunistinė valstybė, čia – ne Šiaurės Korėja", – pabrėžė G.Jacka.

Kurį laiką kartu su jais buvo teisiamas ir verslininkas Gediminas Jacka, tačiau jo byla dėl senaties yra nutraukta.

Aukščiausiasis Teismas pirmadienį nagrinėjo iki gyvos galvos kalėti nuteistų Audriaus Skėrio, Marko Kardišausko, Šarūno Juodžbalio bei jų gynėjų skundus dėl jiems paskelbto nuosprendžio.

Kasacinį skundą parašė ir G.Jacka. Jis tikino nesupratęs Apeliacinio teismo sprendimo. Jo advokatas Remigijus Merkevičius prašo su jo klientu susijusios bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.

„Aš esu laisvas žmogus, bet sugretintas su jais. Aš kitų kaltinamųjų net nepažįstu, bet gretinamas su jais, nešioju šitą dėmę. Aš noriu, kad pripažintų, kad nepadariau nusikaltimo. Aš pažadėjau savo vaikams ir anūkams, kad mane išteisins. Teisėjams pritrūko drąsos priimti išteisinamąjį nuosprendį“, – Aukščiausiajame Teisme pirmadienį kalbėjo G.Jacka.

Trys asmenys už itin sunkius nusikaltimus kalės iki gyvos galvos. Tokia bausmė skirta Audriui Skėriui, Markui Kardišauskui ir Šarūnui Juodžbaliui.

Šią bausmę 2014 metų sausį jauniems vyrams paskyrė Vilniaus apygardos teismas byloje dėl trijų nužudymų, plėšimų ir kitų nusikaltimų.

Nuosprendį skelbę teisėjai pažymėjo, kad šių asmenų įvykdyti nusikaltimai rodo jų cinišką požiūrį į žmogaus gyvybę. Du nužudymai įvykdyti aukų mažamečių vaikų akivaizdoje.

G.Jacka buvo kaltinamas, kad už nepalankų liudijimą teisme organizavo Telšių verslininko Hiliarijaus Gedimino Sasnausko nužudymą. Verslininkas buvo nušautas 1993-ųjų sausį. Banke pinigus iškeitęs ir su mažamečiu sūnumi į namus grįžęs verslininkas buvo užpultas vos išlipęs iš automobilio VAZ 2109. Vienas  užpuolikų iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo paleido šūvį, o paskui dar kartą metaliniu daiktu sudavė per galvą.

2000-ųjų birželio 16 dieną Kaune, kieme prie Laisvės alėjos, buvo nušautas Ramūnas Kuzminas, pravarde Ramaškė. Dienos metu aukos tykojęs žudikas šaudė vyrui į galvą, stebint jo nė ketverių metų neturinčiai dukrai.

Šiauliuose 2000-ųjų balandį buvo nužudyta verslininko Sigito Bielskio žmona Rima Bielskienė, Nusikaltėliai bute tikėjosi rasti 50 tūkst. litų. Tačiau bute jie surado papuošalų ir daiktų tik už 13 tūkst. litų. Bylos duomenimis, A.Skėris ir M.Kardišauskas panaudojo smurtą prieš moterį. S.Skėris metaliniu strypu sudavė į pakaušį, kartu su M.Kardišausku mušė rankomis. Moteriai lipnia juosta buvo surištos rankos, blauzdos. M.Kardišauskas ją uždusino.

M.Kardišauskas Aukščiausiajame Teisme pasakojo, kad pas jį į Pravieniškių pataisos namus 2004 metais atvykę pareigūnai jo paklausė, ar jis pažįsta A.Skėrį. Jis patvirtino ir nuo tada prasidėjo bendravimas su teisėsauga. Pasak nuteistojo, už bendradarbiavimą pareigūnai jam parūpindavo maisto, kavos, gėrimų, tačiau buvo ir mušamas, kankinamas.

M.Kardišausko gynėjas Julius Jasaitis sakė, kad 2002 metais, sulaukęs nuosprendžio už išžaginimą, jo klientas pateko tikriausiai į žemiausią nuteistųjų kastą pataisos namuose. Buvo stipriai sumuštas.

„Tuo momentu ateina pas jį tyrėjai: štai šeši nusikaltimai, pasakyk ką tu apie juos žinai. Jis jautė spaudimą ir iš nuteistųjų, ir iš pareigūnų. 2004-2005 metais jis buvo apklaustas apie R.Bielskienės R.Kuzmino nužudymą be advokato“, – sakė J.Jasaitis Jis suskaičiavo, kad pas M.Kardišauską tyrėjai lankėsi 95 kartus kol vyko tyrimas ir 17, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme.

Bylos duomenimis, M.Kardišauskas linktelėjo R.Kuzmino žudikui, duodamas ženklą, kad lauktas asmuo jau atvyko.

Nė vieno nusikaltimo tvirtino nepadaręs ir A.Skėris.

„Aš nepadaręs nė vieno nusikaltimo, už kurį nuteistas. Prašau atkreipti dėmesį, kad procesas vyko labai ilgai, keitėsi teisėjų kolegijos, keitėsi prokuroras“, – sakė 36 metų vyras. Jis jau 16 metų laikomas nelaisvėje.

Tuo metu prokuratūra mano, kad bausmės parinktos tinkamos ir nuteistųjų skundai turi būti atmesti.

Sprendimas bus skelbiamas kitų metų sausio 31 dieną.

Šios bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme užtruko. Pirmasis šios bylos posėdis įvyko 2009 vasarį. Byla ilgai nagrinėjima dėl savo sudėtingumo ir teisėjų kolegijos kaitos. Pirmąjį jos nagrinėjimą sužlugdė dėl girtumo teisme darbo netekęs teisėjas Zenonas Birštonas. Kitą kartą procesas sugriuvo, kai kaltinimų paėmus kyšį sulaukė tuometinei teisėjų kolegijai vadovavęs Ryšardas Skirtunas.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir kriminalinės policijos ištirtoje byloje yra 12 nusikalstamos veikos epizodų. Nusikaltimai padaryti 1992-2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose. Kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų padarymo buvo pateikti 13 asmenų, 5 iš jų kaltinti buvę ginkluotos banditų gaujos nariai. Kai kurie kaltinimų sulaukę asmenys mirė teismo proceso metu.

Bylos duomenimis, dabar jau miręs Saulius Skėris ir Viktoras Mula 1992 metais organizavo ginkluotą gaują, kurios tikslas buvo pulti asmenis, be to, jie patys dalyvavo gaujoje ir jos daromuose užpuolimuose. Ginkluota gauja veikė dviem etapais iki 2000-ųjų pabaigos. Nusikaltimams vykdyti kaltinamieji buvo įsigiję policininkų uniformas, labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.

Šią bylą tyrė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnai, priklausę policijos generalinio komisaro sudarytai specialiai grupei, tiriančiai Kauno miesto organizuotų nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus.

Per tyrimą konfiskuotas didelis kiekis šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.

Atsakovas G.Jacka, kuris yra pateikęs priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, teismo prašė sustabdyti bylą iki tol, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės, jo manymu, šiam procesui svarbias kitas bylas.

Be to, kol Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba iš naujo įvertins Palangos Kurhauzo reikšmingumą ir vertingų savybių patikslinimą, t.y., ar objektas turi būti saugotinas. Jo advokatas taip pat prašė kol kas nenagrinėti bylos ir su paklausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Palangos miesto apylinkės teismas, atmesdamas pareikštus prašymus, konstatavo, kad klausimas dėl bylos stabdymo atsakovo nurodytu pagrindu jau anksčiau buvo išnagrinėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, todėl minėto klausimo dar kartą nebenagrinės.

Taip pat nurodyta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba yra nustačiusi, jog kultūros vertybė – Palangos Kurhauzas yra reikšmingas istorinis ir architektūrinis objektas, kurio svarba – nacionalinio lygmens.

Teismo nuomone, šis paveldo vertinimo tarybos aktas nebuvo nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl minėti duomenys yra laikomi teisingais, išsamiais ir turi įrodomąją galią.

Prašymas kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą taip pat įvertintas kaip esą nepagrįstas. Pažymėta, kad Konstitucija aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog įstatymai nustato turto paėmimo pagrindus, tvarką ir sąlygas.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs dėl nuosavybės teisės ribojimo bei jos negrąžinimo ir konstatavęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Pasak šio teismo, ji gali būti ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, padarytų teisei priešingų veikų, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių ar atsirastų žala viešajam interesui.

Palangos apylinkės teismas nusprendė, kad prašymai dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra nepagrįsti, nenustatyta faktinių ir teisinių bylos sustabdymo pagrindų.

Ši nutartis gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paskelbė, kad yra pagrindas verslininkui Gediminui Jackai priteisti 2,2 tūkst. eurų turtinės ir 2 tūkst. eurų neturtinės žalos dėl per ilgai - beveik devynerius metus - užsitęsusio baudžiamojo proceso.

Teismo sprendime konstatuotas Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimas išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį terminą, pranešė teismo atstovė spaudai.

Sprendimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėmė konstatavusi, kad trejus metus ir beveik keturis mėnesius trukęs ikiteisminis tyrimas bei daugiau kaip penkerius metus trukęs bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo pernelyg ilgas. Baudžiamoji byla buvo baigta 2014 metų sausį nutraukus bylą dėl suėjusio senaties termino.

„Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu du kartus keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis. Abiem kolegijų narių pasikeitimų atvejais tai įvyko ne dėl proceso dalyvių elgesio ar kitų nuo teismo nepriklausančių priežasčių, o dėl aplinkybių, susijusių su atskirų teisėjų poelgiais, pvz., teisėjai buvo atleisti iš darbo dėl teisėjo vardo pažeminimo“, – rašoma teismo pranešime.

Pirmasis šios bylos posėdis įvyko 2009 vasarį. Byla ilgai nagrinėjima dėl savo sudėtingumo ir teisėjų kolegijos kaitos. Pirmąjį jos nagrinėjimą sužlugdė dėl girtumo teisme darbo netekęs teisėjas Zenonas Birštonas. Kitą kartą procesas sugriuvo, kai kaltinimų paėmus kyšį sulaukė tuometinei teisėjų kolegijai vadovavęs Ryšardas Skirtunas.

Teisėjų kolegijai pasikeitus antrą kartą, byla 2012 metų gegužės viduryje buvo pradėta iš naujo nagrinėti iš esmės, nors iki tol jau buvo pradėtos sakyti baigiamosios kalbos, o, pradėjus bylą nagrinėti iš naujo, nuosprendis paskelbtas tik 2014 metų sausį.

2014 metų sausį tris kartu su G.Jacka teistus vyrus už itin sunkius nusikaltimus nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Tokia bausmė skirta Audriui Skėriui, Markui Kardišauskui ir Šarūnui Juodžbaliui. Nuosprendį skelbusi teisėja pažymėjo, kad šių asmenų įvykdyti nusikaltimai rodo jų cinišką požiūrį į žmogaus gyvybę.

Kaltinamajame akte buvo rašoma, kad G. Jacka ir Jonas Bielskis dar 1993-aisiais organizavo dviejų asmenų pagrobimą, o vėliau už verslo partnerio išlaisvinimą iš „Ekspres“ banko prezidento Vladimiro Naidūno reikalavo 200 tūkst. JAV dolerių.

G.Jacka taip pat buvo kaltinamas, kad už nepalankų liudijimą teisme organizavo Telšių verslininko Hiliarijaus Gedimino Sasnausko nužudymą.

Verslininkas buvo nušautas 1993-ųjų sausį. Banke pinigus iškeitęs ir į su mažamečiu sūnumi į namus grįžęs verslininkas buvo užpultas vos išlipęs iš automobilio VAZ 2109. Vienas  užpuolikų iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo paleido šūvį, o paskui dar kartą metaliniu daiktu sudavė per galvą.

Po kelių valandų H.Sasnauskas mirė ligoninėje. Vienintelis žudikus matęs mažametis verslininko sūnus negalėjo nurodyti jų požymių, nes jau buvo tamsu.

2000-ųjų birželio 16 dieną Kaune, kieme prie Laisvės alėjos, buvo nušautas Ramūnas Kuzminas, pravarde Ramaškė. Dienos metu aukos tykojęs žudikas šaudė vyrui į galvą, stebint jo mažam vaikui. Buvo teigiama, kad vyras nužudytas dėl skolų nusikalstamo pasaulio autoritetams.

Tų pačių metų balandžio 11 dieną namuose Šiauliuose buvo nužudyta verslininko Sigito Bielskio žmona  Snieguolė Bielskienė. Užpuolikams nesipriešinusi moteris buvo surišta ir uždusinta paklode. Nusikaltėliai išnešė auksą, pinigus ir kitus daiktus.

Bylos duomenimis, dabar jau miręs Saulius Skėris ir Viktoras Mula 1992 metais organizavo ginkluotą gaują, kurios tikslas buvo pulti asmenis, be to, jie patys dalyvavo gaujoje ir jos daromuose užpuolimuose. Ginkluota gauja veikė dviem etapais iki 2000-ųjų pabaigos. Nusikaltimams vykdyti kaltinamieji buvo įsigiję policininkų uniformas, labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.

Teismas atmetė verslininko Gedimino Jackos prašymą panaikinti teisinę apsaugą Palangos kurhauzui.

Skųsdamas paveldosaugininkų sprendimą kurhauzo bendraturtis A.Jacka nurodė, kad jis neteisėtas, nes jam priklausanti medinė namo dalis ir mūrinės konstrukcijos sudegė, todėl „ir vertingosios savybės objektyviai neegzistavo“.

Tuo metu teismas rėmėsi paveldosaugininkų išvadomis, jog A.Jackai ir Palangos savivaldybei priklausantis pastatas yra nedalomas, o miestui priklausanti pastato dalis po gaisro buvo visiškai restauruota - tam, bylos duomenimis, iš valstybės ir savivaldybės biudžeto 2012-2013 metais skirta apie 1,9 mln. eurų.

„Byloje nustatyta, kad Palangos kurhauzas yra saugomas kaip vientisas kultūros paveldo objektas, kurio dalis šiuo metu yra visiškai restauruota, o vienos statinio dalies bloga būklė, tačiau, kaip pagrįstai teigia atsakovė, tai nesukuria pagrindo teigti, kad vientisa kultūros vertybė – kultūros paveldo objektas – neegzistuoja ir jai teisinė apsauga nereikalinga“, - nurodoma teismo išvadoje.

Teismas atmetė ir kitus A.Jackos argumentus dėl ginčijamų ankstesnių paveldosaugininkų, kultūros ministro sprendimų kurhauzo atžvilgiu kaip „akivaizdžiai nepagrįstus“.

Palangos apylinkės teismas šiuo metu nagrinėja kitą bylą, kurioje Kultūros paveldo departamentas siekia perimti G.Jackos valdomą pastato dalį dėl to, jog šis nesiėmė atstatymo.

XIX amžiuje grafų Tiškevičių statytą, kultūrinės ir istorinės reikšmės pastatą gaisras nuniokojo 2002-ųjų rugpjūčio pabaigoje. Paveldosaugininkai konstatavo, kad ugnis iki pamatų sunaikino pastato centrinį medinį jungiamąjį korpusą, dalį stogo, perdengimus, dalis mūrinio pastato ir kai kurių medinių detalių išliko. Teismas dėl padegimo organizavimo kaltu yra pripažinęs klaipėdietį Algirdą Žilinską, su kuriuo, kaip skelbta tuomet, kurį laiką gyveno G.Jackos dukra.

Prieš 12 metų sudeginto Palangos kurhauzo medinės dalies atstatymo reikalai ir toliau stringa, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Šią savaitę Kultūros paveldo departamentas gavo pagal vieno iš kurhauso bendraturčio Gedimino Jackos skundą parengtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą, kuriuo paveldosaugininkų prašoma kuo skubiau pateikti visą medžiagą, kada ir kokiu pagrindu kurhauzas buvo pripažintas kultūros vertybe.

Anot „Lietuvos žinių“, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė stebėjosi, kodėl policija apskritai reaguoja į G.Jackos skundus, pagal kuriuos departamentui norima net iškelti bylą, o Palangos meras Šarūnas Vaitkus tokius kurhauzo bendraturčio veiksmus pavadino absurdu.

Atstačius mūrinę kurhauzo, vieno ryškiausių Palangos simbolių, dalį, valstybės institucijos ėmėsi žygių, kad iš Jackų būtų paimta ir medinė pastato dalis, mat šie turto savininkai nieko su savo nuosavybe nedaro. Nesutikdami su savo turto nacionalizavimu Jackai apipylė teismus pareiškimais. Jie siekia, kad medinė pastato dalis apskritai būtų išbraukta iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro sąrašo.