Nebe pirmą kartą Aukštųjų Šančių medinuko vartus plačiai miestiečiams atveriantis kūrėjas įsitikinęs – jo protėviai norėtų, kad prieš 98 metus pastatyto namo kieme vyktų tai, kas džiugina žmones.

„Sklypą šiame Kauno rajone artimieji įsigijo dar anksčiau, tik namo statyba užtruko ketverius metus. Jame gyveno ir mano proseneliai, ir seneliai, ir mama. Čia užaugau ir aš. Esu įsikūręs tame pačiame kambaryje, kaip ir vaikystėje“, – pasakoja G.Zujus.

Muzikos mohikanas daug laiko praleidžia Vilniuje, kur dirba ir gyvena, tačiau radęs laisvą minutę skuba į Kauną.

G.Zujus pasakoja, kad dėl kelis kartus per metus čia rengiamų nemokamų renginių jo būstą gimtajame mieste kauniečiai jau praminė Šančių kultūros kiemu. Šįkart festivalį pradėjo patys garbingiausi miestiečiai – jau nuo 2018 m. Servitutų gatvėje besirenkantys Kauno, ypač Šančių, senoliai dalijasi prisiminimais, kurie kartais siekia ir XIX a. Jie pasakoja apie savo jaunystę, draugus, perteikia tėvų pasakojimus, taip apimdami platų istorijų laiko tarpsnį.

Šančių kultūros kieme viešėjo ir du kartus „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojai – stalo teatro spektaklio „Eglė Žalčių karalienė“ kūrėjai, Kauno styginių kvartetas, solistės Greta Rimdeikaitė ir Oleksandra Zaykova. Specialiai į šį festivalį atvyko Švedijos kompozitorė, buvusi Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, dainininkė Edita Saaf ir Škotijoje įkurta „Quark Effect“ – bene ryškiausia Lietuvoje šiuolaikinės improvizacinės muzikos grupė, jungianti akustinės ir elektroninės muzikos principus į vieną bendrą muzikinę kalbą. Švedijos muzikos akademijos alumni Kornelijus Pukinskis – saksofonas, Matas Samulionis – elektronika, Dominykas Snarskis – būgnai.

Antroji festivalio diena buvo skirta Lietuvos džiazo grandams.

Kultūros šventės staigmena tapo grupės iš Ukrainos „Ocheretyany Kit“ pasirodymas. Padedant Ukrainos kultūros ministerijai ir labdaros fondui „Kolo“, kolektyvas trumpam atvyko į Lietuvą ir rengia koncertus, kurių tikslas – padėkoti lietuviams už pagalbą ir paramą Ukrainai prieš Rusijos agresiją, taip pat supažindinti su Ukrainos kultūra. Savo koncertuose grupė renka lėšas Ukrainos oro pajėgoms, kurios bus skirtos įsigyti aeronavigaciniams prietaisams „Garmin Aera 660“.

G. Zujus, atšalus orams, savo bičiulius, su kuriais sieja bendri kultūriniai projektai bei idėjos, pakvietė vienytis prie didelio, senovinio stalo. Karkvakaris sudomino Šančių seniūnaites – Eglę Kanikovienę, Vilmą Ambrazaitienę, Ritą Namikę, Audrą Fiserienę ir Vilmą Ragauskienę, kultūros projektų iniciatorius ir vadovus – Šančių P.A.R.A.K.O įgulos vadę Vidą Bliumkienę, Šančių Kiosko projektų vadovę Austėją Bliumkytę-Padgurskienę, Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkę Vitą Gelūnienę ir jos pavaduotoją Eleną Vanagaitę, projekto „Neįgali Lietuva“ autorių Audrių Kalvėną ir kitus.

Susirinkusiems buvo pasiūlyta pasivaišinti pagal senovišką receptą pagaminta karka, kurią kartu su gaspadine Vilija kelias dienas ruošė ir pats susitikimo kaltininkas. Patiekalas buvo patiektas dideliame katile, kurį susirinkę tuštino iki išnaktų. Desertui kompanija smaližiavo kalėdiniais kepiniais ir vaisiais.

L. Kondratės nuotr.

Pasisotinę ir sušilę, susirinkusieji nusprendė veikti išvien – bendruomenių ir projektų atstovai dalijosi naujienomis bei savo planais, kvietė vieni kitus lankytis rengiamose vakaronėse ir renginiuose. Bevakarojant kilo iniciatyva rengti kulinarinio paveldo ekskursijas skirtingose Šančių vietose – tąkart G. Zujaus iniciatyvą nutarė perimti E. Kanikovienė ir pakvietė susirinkusius Trijų Karalių šventę paminėti jos namuose. Meniu iš anksto nebuvo pristatytas, tik prasitarta, kad seniūnaitės namuose yra senovinė krosnis, kurioje ji su šeimyna kepa naminę duoną.

„Atsižvelgiant į susirinkusių gausą galima spręsti, kad kulinarinio paveldo atradimais šančiškiai mėgausis visus metus“, – sakė G. Zujus.

„Šančių bendruomenė susirinko svetinguose G. Zujaus namuose pasidžiaugti praėjusiais metais, kupinais kultūrinių, socialinių ir pilietinių įvykių. Diskusijos buvo audringos, įspūdžių ir pasiūlymų kitiems metams tikrai nepritrūksim. Daug dėmesio buvo skirta ateinančių metų planams, vizijoms. Darni Šančių rajono plėtra, gamtosauginės ir ekologinės problemos persipynusios su savasties paieškomis kultūros kloduose. Tai ir buvo pagrindinės karštos diskusijos temos Šančių kultūros kieme“, – sakė E. Vanagaitė.

L. Kondratės nuotr.

„Bendruomenė auga ir įgija galių tada, kai gali patenkinti savo prigimtinius poreikius – valgyti, kalbėti ir juoktis! Gedimino karkadienis dar kartą įrodo, kad geriausiai žmones vienija stalas be kampų, geras maistas ir vynas. Labai smagu tiesiog mėgautis vieni kitų kompanija, Šančių dvasios persmelktais namais, klausytis vietinių anekdotų ir kartu degustuoti su meile pagamintą maistą. Susėdus aplink stalą galima išspręsti milijoną problemų, to net nepastebint“, – kalbėjo V. Gelūnienė.

Tai ne pirma kompozitoriaus iniciatyva, kviečianti vienytis – Baltijos kelio 30-mečio proga jis sukūrė naują dainą „Vienybės banga“. Paskatintas bendradarbiavimo idėjos, G. Zujus su šančiškiais ieško kelių ir būdų veikti kartu, dalytis iniciatyvomis ir idėjomis. Šiuo susibūrimu Šančių gyventojai siekia bendradarbiauti dar glaudžiau – šiais metais laukia dar ne vienas prasmingas visuomenei skirtas nemokamas kalėdinis renginys, o kitąmet tradiciškai mikrorajone bus organizuojamos Šančinės.

G.Zujų ilgamečiai bičiuliai džiugino ne tik apsilankymu, bet ir nusiteikimu paruošti bendrus pietus – kas skuto bulves, kas rūpinosi karka, kas šutino kopūstus, o kas kepė pyragus.

„Nuostabūs svečiai!, – šypsojosi G. Zujus, - Jiems viskas tiko!“.

Kompozitorius, turintis namus ir Vilniuje, ir Kaune, neabejojo, jog gimtadienio puota labiau pavyks ne išpuoselėtame restorane, o jo prosenelio Šančiuose statytame name, kur gyveno net kelios Zujų kartos. Būtent į jį sukaktuvininkas ir pakvietė panorusius pabūti kartu.

G.Zujaus tėviškė kauniečiams jau yra virtusi legenda – greta namo puoselėjamame sodelyje yra rengiami festivaliai, koncertai, kaimynų susiėjimai. Savo prieglobsčio nuo įtempto darbo sostinėje duris visuomenei plačiai atvėręs kompozitorius įsitikinęs, jog ta atmosfera, kuri vyrauja vykstant kultūros iniciatyvai, būtina dalintis su aplinkiniais.

„Kieme įrengiau sceną, iš namų išnešu kėdutes, atvykstantieji atsiveža pledukus ir koncertuojame“, – pasakojo G. Zujus.

Sukaktuvininko idėja kviesti šančiškius į nemokamus susibūrimus žavi žymiausią lietuvių liaudies dainų atlikėją Veroniką Povilionienę.

„Tai, ką jis daro čia, „užmuša“. Juk ne visi vertiname tai, ką esame gavę iš praeities. O Gediminas kitoks“, – šeimininkaudama jubiliejų švenčiančio kompozitoriaus tėviškėje kalbėjo pašnekovė.

Daugybę metų Gediminą pažįstanti V. Povilionienė patikino, jog metai jos bičiulio nepakeitė – jis tik ėmė labiau savimi pasitikėti.

„Ne vieną rytą esame pasitikę kartu įrašų studijoje. Jei reikia padaryti darbą, Gediminas nesiilsi. Tiesa, kažkada visi labiau vakarodavome, o dabar gal labiau padienojame“, – pajuokavo atlikėja.

Gražių žodžių G. Zujui negailėjo ir Jūratė Miliauskaitė, užsiminusi, jog jis gali būti vadinamas grupės „Sekmadienis“ krikštatėviu.

„Mažeikių kultūros namuose per repeticijas ar pasirodymus buvome pasidarę dainų garso įrašus, bet pirmieji oficialūs gimė būtent Gedimino studijoje. Susiruošėme, atvykome į Kauną, o profesionalai tai, ką kūrėme, padėjo įvilkti į protingą rūbą“, – sakė atlikėja.

Pasak J. Miliauskaitės, po daugybės metų yra nebesvarbu, kas iš „tų laikų“ kokiu keliu pasuko, tačiau susitikus visuomet iškyla karjeros pradžioje vyravusios teigiamos emocijos ir išgyvenimai.

„Gediminas – labai linksmas. O ta televizinė griežto žmogaus kaukė iš tiesų slepia profesionalą, kurio nuomonė turėtų visiems suteikti blaivaus proto“, - sakė J. Miliauskaitė.

Aplodismentų G. Zujaus kūrybai negailėjo ir Edmundas Kučinskas, patikindamas, jog prisiminus prieš kelias dešimtis metų šio kompozitoriaus sukurtas dainas, supranti, kad norint šiais laikais joms suteikti naują gyvenimą, nieko taisyti nereikia.

E. Kučinskas šypsodamasis pasakojo buvęs vienas pirmųjų, įvedęs madą nakvoti įrašų studijoje ant čiužinio, nes iki paryčių praleidus bedainuojant, jėgų grįžti namo dažniausiai nebebūdavo.

„Gediminas – eruditas, intelektualas, su kuriuo visada malonu bendrauti“, – sakė pašnekovas.

Nakvoti G. Zujaus „kontoroje“ ne kartą teko ir Egidijui Sipavičiui. Kartą grupės „Coda“ lyderis po penkioliktojo dainos „Tai netiesa“ dublio nusprendė padaryti kelių valandų pertrauką ir numigti.

„Kai prabudau, Gediminas pakvietė mane perklausyti, ką jis patobulino tuo metu kai ilsėjausi. Išgirdęs rezultatą neabejojau – tą naktį gimė hitas. Ir... aš buvau teisus!“, – pasakojo E. Sipavičius.

Jis patikino – Gediminas yra tas žmogus, kuris, išgirdęs informaciją, turi ją „nuleisti gilyn“, iš visų pusių „apvartyti“, gerokai apsvarstyti ir tik tada ištarti – „galbūt“.

„Jis – tikros Svarstyklės. Su sprendimų priėmimu užtruks, bet ką po to darys, greičiausiai bus labiausiai teisinga išeitis“, - paaiškino E. Sipavičius.

Per daugybę bendrystės metų jis su Gediminu patyrė daug įvairiausių įvykių. Tačiau tą akimirką, kai buvo paprašytas prisiminti kuriozinę situaciją, atlikėjas iškilo istorija, nutikusi Jūrmaloje.

Kol „Coda“ ruošėsi svarbiam, į Baltijos šalis, o gal net platesnes žemes kelius galinčiam atverti koncertui, Gediminas su vienu iš techninių darbuotojų nusprendė paplaukioti jūra. Radę valtelę vyriškiai drąsiai ja išsiyrė.

Nors netrukus pastebėjo, kad ji kiaura, apsisukti nė vienas nepasiūlė – galvojo, jog vanduo pro tarpą į vidų taip greitai neprasiskverbs. Deja... Viskas galėjo baigtis tragiškai, bet abiems poilsiautojams pasisekė – skęstančiųjų šauksmus gelbėtojai išgirdo - sušalusiems ir šoko ištiktiems vyriškiams teko keliauti ne į koncertą, o į ligoninę.

„Kai grupė susiruošė vykti namo, Gedimino gydytojai dar nenorėjo išleisti. Tad, jį, apsirengusį valdiškais marškiniais, teko pavogti iš gydymo įstaigos“, - sakė E. Sipavičius.

Įsileido į savo kiemą

Nuolatos stebinantys įvairiausiomis iniciatyvomis, savaitgalį vietiniai ir vėl susibūrė krūvon. Ne kopūstų lauke, ne buvusiame parako sandėlyje ar A.Juozapavičiaus prospekte prie Gražvydos Andrijauskaitės burkuojančių balandžių,  o Servitutų gatvėje, Gedimino Zujaus kieme. Kompozitorius ir prodiuseris Šančių gyventojus pirmą kartą į svečius kvietė praėjusį rugsėjį. Tiesa, tąkart linksmybės tilpo į vieną dieną. Šiemet prireikė visų dviejų.

„Kas čia žino, kaip bus kitąmet. Gal tęsime visą savaitę, – lauke palikęs šurmuliuojančią minią G.Zujus įsitaisė šimtamečio namo viduje, prie skanėstais nukrauto stalo. – Visa tai reikalauja pasiruošimo ir kainuoja nervų. Štai užsakiau aštuonis infraraudonųjų spindulių šildytuvus, o veikia tik trys. Vietoje dvidešimties maisto porcijų atvežė perpus mažiau. Sėdžiu, o širdis daužosi, nes iki šiol nežinau, ar visi, kurie žadėjo atvažiuoti šiandien, bus. Danguolė Beinarytė jau dvi dienas neatsiliepia, Jūratė Miliauskaitė žadėjo nekeisti planų. Visa laimė, kad turiu pagalbininkų, antraip močiau ranka.“

Paklaustas, kaip kilo mintis savo kiemą atverti Šančių bendruomenei, žinomas kaunietis tikino, kad senas medinukas visąlaik buvo atviras žmonėms ir kultūrai.  G.Zujaus prosenelis buvo aktyvus visuomenės veikėjas, prisidėjęs prie Šančių bažnyčios statybų. Bendruomeniniame gyvenime reiškėsi ir kompozitoriaus senelė, Raudonojo Kryžiaus sekretorė.

„Mes visą laiką buvome kultūros sūkuryje, – G.Zujus tikino nedarąs nieko naujo, tik tęsiantis tai, ką pradėjo jo artimieji. – Žmonės renkasi šiuose namuose ir pasakoja savo istorijas. Jas aš kaupiu ir saugau. Anksčiau ir mama tą patį darė.“

Žmonės renkasi šiuose namuose ir pasakoja savo istorijas. Jas aš kaupiu ir saugau. Anksčiau ir mama tą patį darė.

Kūrybinės dirbtuvės

Pirmąją festivalio dieną susirinkusieji mėgavosi sakraline, akademine ir džiazo muzika, o šeštadienį kieme krykštavo vaikai. Vieni sprogdino muilo burbulus, kiti bandė tarp medžių įtempto lyno tvirtumą,  treti nuo šalčio pašiurpusią rankų ir kojų odą puošė laikinomis tatuiruotėmis. Likusieji tampė spalvotus siūlus ir iš jų pynė bobų vasaros voratinklius.

„Išties čia yra mandalos. Kaip sako indėnai – Dievo akis, kurioje slypi labai daug jėgos, – menininkė Inga Betužai-Bertužai džiaugėsi apie mandalas galėjusi papasakoti ir vietiniams. – Aš pati gyvenu Vilniuje, bet atvykau pas draugę, kuri įsikūrusi Šančiuose. Per Jonines buvau parako sandėlyje, o dabar šiame kieme.“

Vos už kelių žingsnių nuo jos, molinius žvirblius ant stalo tupdė trečios kartos šančiškė, dailininkė-keramikė Loreta Šulgaitienė-Kvietkauskienė. Drąsiausieji bandė lipdyti tokius pačius ar bent jau panašius paukščius. Tie, kuriems sparnuočių iššūkis pasirodė neįkandamas, pasikliovė savo fantazija.

„Lapą, o gal drambliuką. Ne... šuniuką“, – delnuose gniauždama molio kamuoliuką, baltapūkė mergaitė niekaip negalėjo apsispręsti, o po kelių minučių ant stalo paliko nebaigtą lėkštelę.

L.Šulgaitienė-Kvietkauskienė mažosios šančiškės meno kūrinio nepasmerkė žūčiai.

„Užbaigsiu ir išdegsiu, – į krosnį, anot menininkės, keliaus ne visų jaunųjų keramikų darbai. – Vieniems vaikams tai buvo pramoga, todėl palipdę paliko ir nubėgo. Tie, kurie užrašė kontaktus, galės džiaugtis galutiniu rezultatu. Ar galima molinukus išdegti namų sąlygomis? Dujinė įkaista iki 250 laipsnių karšio, o reikia viso tūkstančio. Štai jums ir atsakymas.“

Šeimininkas lipo į sceną

Šančių kultūros kieme muzika skambėjo ir antrąją festivalio dieną. Tiesa, kiek kitaip nei pirmąją.

„Bus daugiau vadinamojo popso“, – likus kelioms valandoms iki renginio kulminacijos, ištikimiausia G.Zujaus pagalbininkė Indrė Vitkuvienė prasitarė, kad be būrio kviestinių svečių scenoje susirinkusiesiems lenksis pats Egidijus Sipavičius ir legendinė grupė „Coda“ kartu su kiemo šeimininku. Pastarojo pasirodymo nekantriai laukė visi vakaro svečiai.

„Gerai pamenu, kai vienoje televizijos laidoje ar projekte Gediminas Zujus buvo pramintas geležiniu Zujumi. Jei atvirai, nesuprantu kodėl. Matau labai šiltą ir besišypsantį žmogų, kuris turi ne tik didelį kiemą, bet ir tokią pat didelę širdį“, – kompozitoriui ir prodiuseriui už svetingumą dėkojo Šančių senbuvė Vita. Jai antrino ir būrelis bičiulių.

Tuo metu I.Vitkuvienė dėkojo visiems susirinkusiesiems, be kurių šventė nebūtų įvykusi.

„Prieš renginį mano telefonas netilo. Žmonės skambino ir teiravosi, kaip galėtų prisidėti. Rezultatas? Patys matote. Vieni pasirūpino menine dalimi. Štai, turime ir jogos kampelį, ir stalą su arbata, skanėstais, ir, žinoma, daug muzikos“, – bendruomenės vienybę gyrė I.Vitkuvienė.

Atlikėjai iš Baltijos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Australijos, nors ir būdami skirtingose pasaulio vietose, pasitelkę šiuolaikines technologijas, drauge surengė koncertą, skirtą prisiminti stalinizmo ir nacizmo aukas bei Baltijos kelią.

„Yra startuojami kompiuteriai su analogiškomis programomis ir jose yra natos, jei taip galima pasakyt, tiksliau – metronomas. Natų gali ir nebūt, metronomas duoda bendrą ritmo pojūtį. Tą metronomą mes gauname iš visų šalių – trijų žemynų – ir jį bandom sudėti į vieną buferį tokį, į vieną dėžutę, ten išlyginam su savo technologija, padarom, kad būtų kartu, nes iš skirtingų žemynų yra vėlavimas labai skirtingas, tai mes suvienodinam ir išleidžiam į gyvą transliaciją“, – pasakojo projekto iniciatorius ir vadovas Gediminas Zujus.

Koncerte skambėjo kompozitorių Broniaus Kutavičiaus, Pėterio Vasko ir Aarvo Perto kūriniai. Juos atliko Baltijos ir Lietuvos kamerinis orkestrai, Toronto kvartetas, dainininkai iš Čikagos simfoninio orkestro ir Melburno universiteto, choras „Aidija“, Jungtinis Baltijos šalių kariuomenių orkestras. Koncertui dirigavo Maris Kupčas ir Modestas Pitrėnas. Jis, kaip ir dalis atlikėjų, sako tokiame koncerte pasirodęs pirmą kartą.

„Gyvenam 21 amžiuje, kur technologijos pasiglemžia žmogų, jo jausmus, net likimus, tai šį vakarą leidomės tų technologijų vedami, ir šį vakarą sunku pavadinti koncertu. Tai – įvykis, tam tikras vyksmas kartu su elektronika ir kitose šalyse gyvenančiais muzikais ir kartu tai yra pasidalijimas tam tikru jausmu, kuris mus veda link tų mūsų tautoms lemtingų įvykių“, – kalbėjo dirigentas Modestas Pitrėnas.

„Aš pati labai daug keliauju – tiek su šeima, tiek su draugais bendrauju per atstumą. Turbūt jau tas įprotis tiek yra įaugęs. Man nebuvo labai didelė staigmena ar kažkas neįtikėtino, tačiau kliūčių ir įvairių nesklandumų tikrai atsirado per šias dienas kai repetavome, ir net šiandien. Tikrai daug nervų reikalaujantis projektas“, – sakė smuikininkė Justina Auškelytė.

Šiam koncertui parengta ir speciali scenografija bei vaizdo instaliacijos, kuriose matomi ir girdimi bažnyčios varpai iš Čikagos bei Vilniuje esantis didžiausias kariljonas Lietuvoje.

Virtualus renginys sujungė įvairiose šalyse gyvenančius lietuvių kilmės atlikėjus ir muzikantus, kurį vainikavo lietuviška sutartinė, realiu laiku atliekama Vilniuje, Los Andžele, Čikagoje, Vašingtone ir Melburne. Sutartinė suskambo trimis kalbomis – lietuvių, latvių ir estų.

Pagrindinėje renginio būstinėje Vilniuje įrengtuose penkiuose ekranuose buvo matomi dalyviai iš skirtingų pasaulio vietų. Kartu prisiminti ir istoriniai 1989 m. įvykiai. Tada į maždaug 600 km gyvą grandinę susikibę žmonės nuo Vilniaus iki Talino pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą, lėmusį Baltijos šalių okupaciją, ir išreiškė norą būti laisvi.

„Idėja yra Baltijos kelias, kai žmonės susikabino rankomis ir padarė tą kaspiną. Tai mes, kadangi norime toje virtualioje erdvėje padaryti, tai yra internetinėje erdvėje internetinį apjungimą, tai tam tinkamiausia lietuviška sutartinė, kuri, kaip žinote, yra ir pavelde įtraukta, ir tai yra unikalus dalykas, kuris mums leidžia susijungti ir mes trimis Baltijos šalių kalbomis – lietuviškai, latviškai ir estiškai – bandysime tą sutartinę pradėti ir jungti išeiviją, ir kviesti prisijungti kitus“, – aiškina projekto „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“ sumanytojas, muzikos prodiuseris Gediminas Zujus.

Rugpjūčio 22 d. jis organizuoja Juodojo kaspino (Baltijos kelio) dienai skirtą virtualų renginį, kuriame dainuos ir gros žinomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei šių šalių išeivijos atlikėjai. Jį vainikuos lietuviška sutartinė, realiu laiku atliekama Vilniuje, Los Andžele, Čikagoje ir Melburne. Iš Vašingtono pokalbiui prisijungs ir Baltijos šalims nusipelnęs kongresmenas John Shimkus.

Dalyvauti šiame unikaliame projekte pakviesti Veronika Povilionienė, Petras Vyšniauskas, Dominykas Vyšniauskas, Jurgis Didžiulis, Australijos kolektyvas „Pamesta klumpė“, Los Andželo K. Daugirdo vadovaujama vyrų vokalinė grupė, jauna, bet jau Amerikoje žinoma dainininkė Agnė Giedraitytė iš Čikagos. Latvijai atstovaus dainininkė Baiba Skurstenė-Serdiukė, o Estijai – žymioji Sofia Rubin.

Pasak prodiuserio G. Zujaus, tai nebus paprasčiausia pasirodymų iš įvairių pasaulio miestų tiesioginė transliacija per „Skype“ ar kitą panašią technologiją, nors proceso metu vaizdo konferencija vyks, kad atlikėjai galėtų tarpusavyje interaktyviai bendrauti. Planuojama, kad pagrindinėje renginio būstinėje – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos filmavimo studijoje – bus įrengti 5 ekranai, kuriuose bus matomi dalyviai iš skirtingų pasaulio vietų. Tuo pačiu metu, nugalėję laiko skirtumus ir vėlavimą, iš skirtingų kontinentų atsklis ir į vieną visumą susijungs dainininkų balsai bei muzikantų atliekamos partijos.

G. Zujaus teigimu, tai padaryti nėra taip paprasta net ir turint šiandienos technologijas, nes signalas dėl vienokių ar kitokių priežasčių vėluoja. Šį trūkumą prodiuseris mėgins ištaisyti ritmo tempą sinchronizuodamas su TAI (International Atomic Time) arba UTC (Universal Time) laiku.

Žinomas prodiuseris akcentuoja, kad bandymų surengti tokius virtualius pasirodymus jau būta. Tačiau dažniausiai nueinama lengvesniu keliu – balsai ar instrumentai būna įrašomi, o tik paskui sujungiami į vieną kūrinį. „Mūsų atveju atlikėjų ir muzikantų balsai skambės realiu laiku. Žinoma, mes irgi viską įrašinėsime, bet tik tam, kad dainas galėtų išgirsti tiesioginės transliacijos negalėję stebėti žmonės“, – pasakoja G. Zujus.

Kadangi renginys skirtas paminėti Juodojo kaspino dienai, kuri neoficialiai dar vadinama ir Baltijos kelio diena, jame bus prisiminti ir skausmingi istoriniai įvykiai. Tarp kitų garbių svečių žada dalyvauti visuomenės ir politikos veikėja Angelė Nelsas iš Los Andželo, buvęs JAV ambasadorius Žygimantas Povilionis, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henkė, PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis, Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius, Latvijos, Estijos išeivių bendruomenių, ambasadų atstovai.

Vis dėlto pagrindiniu renginio akcentu taps lietuviška trejinė sutartinė „Saulala sadina“, vienu metu atliekama visų projekte sutikusių dalyvauti dainininkų ir muzikantų iš skirtingų pasaulio kampelių. Planuojama, kad sutartinė skambės trimis kalbomis: lietuvių, latvių ir estų.

„Kodėl sutartinė? Visų pirma todėl, kad tai unikalus žanras, dar 2010 m. įtrauktas į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pats žodis „sutartinė“, kilęs iš veiksmažodžio „sutarti“, puikiai atitinka renginio idėją, be to, šie liaudies kūriniai pagal savo nuotaiką labai tinkami tokiai progai. Dar norėčiau akcentuoti, kad pats sutartinių atlikimo būdas yra dėkingas tokiam virtualiam pasirodymui – net jeigu ir atsiras kažkokių vėlavimų, tai neturėtų labai pakenkti skambesiui“, – sako jis.

Pasak G. Zujaus, idėja sujungti įvairiose šalyse gyvenančius lietuvių kilmės atlikėjus ir muzikantus tokiam virtualiam pasirodymui jo galvoje brendo jau seniai. „Ypač į šį reikalą norėjosi įtraukti Australijoje, Pietų Amerikos šalyse gyvenančius išeivius, mat dėl didelių laiko skirtumų jie jaučiasi ypatingai atskirti nuo Lietuvos. Be to, esu pastebėjęs, kad tokie unikalūs dalykai „užkabina“ lietuvius visame pasaulyje, paskatina juos grįžti prie savo šaknų – mokytis kalbos, prisiminti tradicijas“, – kalba prodiuseris.

Paklaustas, kodėl renginio tema pasirinko būtent Juodojo kaspino dieną, G. Zujus siūlo atkreipti dėmesį į įtemptą politinę situaciją. „Norisi priminti ir sau patiems, ir pasauliui apie praeities įvykius. Parodyti, kad reikia būti budriems, nes istorija linkusi kartotis. O taip pat pademonstruoti, kad visos trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – yra ir toliau nori būti laisvos ir nepriklausomos“, – sako žinomas muzikantas.

G. Zujus akcentuoja, kad šį renginį reikėtų vadinti technine kur kas didesnio masto pasirodymo, kurį jis planuoja surengti 2018 m., kai švęsime 100 metų Valstybės atkūrimo jubiliejų, repeticija. „Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių ir daug pasakoti, nes darbai tik prasideda“, – teigia G. Zujus.

Renginio pradžia – rugpjūčio 22 d., pirmadienį, 19 val. Tiesioginę renginio „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“ („Baltic Song Around The Globe“) transliaciją bus galima stebėti per „YouTube“ kanalą. Daugiau informacijos apie įvykį rasite „Facebook“ svetainėje.

Trečiadienio vakarą į Vilniaus Rotušę sugužėjo Lietuvos muzikos pasaulio žvaigždės ir dar tik kylantys jaunieji talentai. Čia šventiniu koncertu buvo atidarytas antrasis tarptautinis festivalis-konkursas „Muzikos talentų lyga“.

Iš visos Lietuvos bei dar aštuonių valstybių atvykusiems šių metų „Muzikos talentų lygos“ dalyviams patarimus apie tai, kaip greičiau „prisijaukinti“ sceną dalino pasaulinės scenos operos primadona dr. Nomeda Kazlaus. Būsimuosius konkursantus drąsino ir iliuzionistas Mantas Wizard, dainininkės Rasa Kaušiūtė bei Giedrė Kilčiauskienė, muzikos prodiuseris Gediminas Zujus, muzikos dainų kūrėja ir atlikėja Jūratė Miliauskaitė bei kiti muzikos pasaulio atstovai. Susirinkusius svečius pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Vytautas Mitalas.

Muzikos kūrėjus, pedagogus ir atlikėjus subūrusi konkurso sumanytoja ir „Muzikos talentų lygą“ organizuojančios VšĮ „Ars festa“ direktorė Asta Bagdonavičienė tikina, kad jau antrą kartą vykstantis festivalis-konkursas yra puikus postūmis jauniems talentingiems žmonėms susipažinti su profesionalia scena ir joje išbandyti savo jėgas.

„Mes matome, kad „Muzikos talentų lyga“ sulaukė didelės sėkmės – praėjusiais metais festivalis-konkursas pritraukė daugiau nei 400 jaunuolių, o šiemet jų bus virš 600. Be to, sulaukėme susidomėjimo iš Lenkijos, Armėnijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Italijos ir net Izraelio. Dėl to šiais metais įsteigėme specialią nominaciją „Tarptautinis balsas“, – pasakoja renginio organizatorė A. Bagdonavičienė.

Muzikinę programą šventinio koncerto svečiams pristatė praėjusių metų „Muzikos talentų lygos“ nugalėtojai, muzikiniame projekte „X faktorius“ sužibėjusi grupė „Original Copy“, Rasa Kaušiūtė, Eglė Jurgaitytė, svečius muzikiniu kūriniu pasveikino ir organizatorių duetas A.Bagdonavičienė ir Romas Bubnelis.

Balandžio 7–8 dienomis „Muzikos talentų lygos“ dalyvių pasirodymus vertins kompetentinga komisija, kuriai priklauso ir Lietuvos muzikos pasaulio žvaigždės.

Balandžio 9 dieną įvyks specialus konkurso laureatų koncertas, kurio metu išaiškės „Muzikos talentų lygos“ nugalėtojai vaikų ir suaugusiųjų kategorijose, kurie bus apdovanoti Grand Prix taurėmis ir piniginiais prizais. Renginį filmuos LRT televizija.