Antradienį popiet, skambant šalies himnui, prieš pakeliant naująją, nuleista visus 2018-uosius plevėsavusi vėliava – ją saugoti šįkart už patriotizmo puoselėjimą patikėta Joniškio rajono Skaistgirio gimnazijai.

Tradicine ceremonija minint Lietuvos vėliavos dieną primenama, kad 1919 metų sausio 1 dieną Gedimino pilies bokšte trispalvę pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.

„Trispalvė – tai jautri pasididžiavimo tėvyne išraiška. Valstybės vėliava šiandien, Gedimino pilies bokšto stiebo viršūnėje, tai stiprios, savimi pasitikinčios laisvos Lietuvos manifestas“, – ceremonijoje Katedros aikštėje sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžė, kad trispalvė buvo kovos už laisvę ir nepriklausomybę išraiška tiek prieš šimtmetį, tiek ir vėliau, sovietinės okupacijos metais.

„Ji plazdėjo neilgai – tik šešias dienas, tačiau ji įkvėpė daug tautos dukrų ir sūnų kovoti už nepriklausomybę, už laisvę, kovoti už Lietuvą“, – kalbėjo ministras.

1919 metais Gedimino pilies bokšte trispalvę iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną.

Sausio 6 dieną Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.

Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 metų rugpjūčio 26 dieną, kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 dieną Vilnių užgrobė želigovskininkai ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta.

Tarpukariu Vilnius buvo okupuotas lenkų. Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 metų spalio 29 dieną, Lietuvai atgavus Vilnių. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Sovietinės okupacijos metais Lietuvos trispalvė buvo uždrausta.

Ketvirtą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 metų balandžio 5 dieną iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto P. Grebliausko. Ši trispalvė plevėsavo iki 1944 metų gegužės 15 dienos.

Penktą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 metų spalio 7 dieną ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.

Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio 1 dieną rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.

Renginio metu Gedimino pilies bokšte kariai iškels 2019 metų vėliavą. Šia tradicine ceremonija primenama, kad 1919 metų sausio 1 dieną Gedimino pilies bokšte trispalvę pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.

Prieš pakeldami naująją trispalvę, Garbės sargybos kuopos kariai nuleis visus 2018 metus bokšte plevėsavusią vėliavą. Ji bus patikėta saugoti Joniškio rajono Skaistgirio gimnazijai.

Katedros aikštėje Gedimino paminklo papėdėje ceremonijoje planuoja dalyvauti premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

1919 metais Gedimino pilies bokšte trispalvę iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną.

Sausio 6 dieną Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.

Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 metų rugpjūčio 26 dieną, kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 dieną Vilnių užgrobė želigovskininkai ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta.

Tarpukariu Vilnius buvo okupuotas lenkų. Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 metų spalio 29 dieną, Lietuvai atgavus Vilnių. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Sovietinės okupacijos metais Lietuvos trispalvė buvo uždrausta.

Ketvirtą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 metų balandžio 5 dieną iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto P. Grebliausko. Ši trispalvė plevėsavo iki 1944 metų gegužės 15 dienos.

Penktą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 metų spalio 7 dieną ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.

Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio 1 dieną rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.

„Minecraft“ žaidime sukurtuose pasauliuose opi klimato atšilimo tema, dominuoja skraidančios mašinos, kupolais dengti miestai, teleportacijos įrenginiai, naujai iškilusi geležimi dengta Gedimino pilis ir atsinaujinančios energijos šaltiniai.

Programavimo valanda – nevyriausybinės organizacijos „Code.org“ penktus metus iš eilės organizuojama pasaulinė iniciatyva, kurios metu moksleiviai skatinami susipažinti su kompiuterių mokslu ir programavimu. Šios iniciatyvos proga technologijų bendrovė „Microsoft“ skelbė konkursą  Lietuvos, Latvijos ir Estijos moksleiviams pastatyti ateities Baltijos šalių objektą „Minecraft“ pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Naudodami „Minecraft“ įrankius, daugiausia įvairių medžiagų blokelius, dalyviai galėjo statyti bet kokias konstrukcijas virtualiame pasaulyje. Lietuvos moksleivių darbuose atsispindėjo ir šių dienų aktualijos, ir ateities motyvai. Komandos sprendė Gedimino pilies klausimą, kurios papėdę apdengė geležimi ir susiejo su Geležinio Vilko legenda, bandė įsivaizduoti, kaip kovoti su globaliniu atšilimu, kuris paveiks ne tik žmonių gyvenimus, bet ir gamtą, gyvūnus. Kovoti su pastarąja problema vaikai siūlo naudojant atsinaujinančios energijos šaltinius ir kuriant tik elektra varomus įrenginius.

Jaunųjų kūrėjų darbuose Lietuva – inovatyvi, futuristinė ir pažangi šalis, kurioje apstu skraidančių mašinų, teleportacijos įrenginių, skaidriais kupolais dengtų miestų, didžiulių ir modernių architektūros statinių.

„Atkurtos Lietuvos šimtmečio herojai – tūkstančiai įvairių tautybių, konfesijų ir socialinių grupių atstovų, kūrusių ir saugojusių Lietuvos valstybingumo tradiciją. Šiandienos herojus yra kiekvienas Lietuvą kuriantis žmogus.  Labai džiugu matyti tiek daug jaunųjų Baltijos šalių kūrėjų iniciatyvų, kuriose išradingai pristatomos šalių ateities vizijos“, – teigia Marius Gurskas, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato komunikacijos ekspertas, padėjęs įvertinti moksleivių darbus.

Mokytis programuoti galima ir žaidžiant

Šiaurės Amerikos nekomercinės organizacijos „The Joan Ganz Cooney Center“ atlikta JAV mokytojų apklausa rodo, kad net 71 proc. apklaustųjų tokie žaidimai kaip „Minecraft“ ir kiti buvo labai efektyvūs gerinant matematikos sugebėjimus, dviems iš trijų stipriai padėjo tobulinant kompiuterių mokslo ir technologijų įgūdžius ir daugiau kaip pusei mokantis 21 amžiui būtinų įgūdžių.

Programavimo valandos konkurse Lietuvoje dalyvavo beveik šimtas komandų iš visos šalies, kurias sudarė 5-18 m. moksleiviai.

Incidentas nutiko apie 12 val. 26 min. prie Gedimino pilies bokšto, pranešė Policijos departamentas. Vyras, gimęs 1987 metais, užsipuolė lankytojus, turistus, sudavė per veidą Ekvadoro piliečiui, gimusiam 1992 metais, bei įsiveržęs į bokšto trečio aukšto ekspozicinę salę sudaužė televizorių, nuo sienų nuplėšė stendus.

Vyras policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir pristatytas į ligoninę.

Komandai statybose padėjo ne tik žvaigždės, bet ir visi šalies gyventojai rinkdami papildomus statinius. Dabar pasivaikščioti po iškilusias vietas žaidime gali kiekvienas norintis.

„Labai džiaugiamės, kad vos per tris naktis pavyko virtualiai atstatyti vieną žymiausių Lietuvos vietų. Sulaukėme daug žmonių pasiūlymų, kuriuos ir įgyvendinome žaidime. Todėl mūsų tikslas buvo ne tik atkurti Gedimino kalną ir jo apylinkes „Minecraft‘e“, bet ir pasitelkti kūrybiškumą įvairiems papildomiems statiniams. Dabar kiekvienas norintis gali patyrinėti šią legendinę vietą, kad ir kur bebūtų“, – sako Karolis Rimkus, projektą inicijavusio prekės ženklo „Labas“ ambasadorius.

Kaip vyko statybos, galima pamatyti vaizdo įraše:

Iniciatyvą virtualiai atstatyti Gedimino kalną ir aplink ją esančią teritoriją prieš dvi savaites paskelbė „Labas“ kartu su žinomų Lietuvos „Minecraft“ žaidėjų komanda.

Statybose – detalumas su fantazijos prieskoniu

Virtualiu Gedimino kalno atstatymu rūpinosi komanda, įkvėpta visame pasaulyje didelio atgarsio sulaukusio fabriko „Minecraft Gigafactory“ projekto. Ji užtikrino, kad virtualūs pastatai būtų panašūs į realius ir pasitelkė fantaziją kurdami lietuvių išrinktus papildomus objektus.

„Gedimino kalno ir jo apylinkių statybos buvo kur kas didesnis iššūkis, nei tikėjomės. Pati teritorija yra gana didelė, todėl mūsų dešimties žmonių komanda nuosekliai kūrė ją pasitelkdama detalius žemėlapius. Dar smagiau buvo statyti žmonių išrinktus objektus – galėjome panaudoti visą savo fantaziją ir dabar galutinis variantas atrodo tikrai įspūdingai“, – sako Darius Kniūkšta, komandos architektas.

Į kalną dirižabliu, nuo kalno – vandens čiuožykla

Socialiniame tinkle „Facebook“ lankytojai galėjo rinktis, ką dar norėtų išvysti pastatyto ant Gedimino kalno ar šalia jo. Todėl „Minecraft“ aplinkoje kalno viduje žaidėjai ras kartingus, kils dirižabliu, Valdovų rūmų kiemelyje galės atsipalaiduoti baseine, o Sereikiškių parke – paplaukioti Venecijos kanalu.

Prie statybų taip pat prisidėjo komikai Mantas Katleris ir Mantas Bartuševičius, kurie Katedros aikštėje kūrė milžinišką cepeliną.

Kiekvienas norintis gali iš arti apžiūrėti virtualų Gedimino kalną, Katedrą, Valdovų rūmus, Lietuvos nacionalinį muziejų ir papildomus kūrybiškus objektus. Tai jie gali padaryti žaidime „Minecraft“ prisijungę prie serverio adresu labas.tryskubai.lt.

Seimo socialdemokratų frakcija kreipiasi į Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį, kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson bei Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių atkreipdami dėmesį, kad Belmonto užtvanka avarinės būklės jau yra nuo pernai gruodžio mėnesio, o po vasaros liūčių upės vandens lygiui pakilus daugiau nei vieną metrą, situacija tapo kritinė. Po smarkiai pakrypusia tilto kolona veržiasi vanduo, visam paveldo objektui gresia griūtis.

Aplinkos ministerija užvilkino užtvankos tvarkymo darbus, netgi siekė ją iš viso nugriauti. Vis dėlto aktyvių piliečių pastangomis Belmonto užtvanka buvo išsaugota ir įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Pasak jo, pavojus Gedimino pilies bokštui negresia.

„Šįryt pietrytiniam šlaite buvo fiksuotos kelios paviršinės nuošliaužos. (...) Apžiūros metu konstatuota, kad nuslinko tik velėna. Lietuvos geologijos tarnybos atstovai daro prielaidą, kad yra grėsmė susiformuoti gilesnei pietrytinio šlaito nuošliaužai“, - žurnalistams sakė viceministras, vadovaujantis šią savaitę paskelbtos ekstremaliosios situacijos operacijoms.

R.Augustinavičiaus teigimu, ant kalno esantis pilies bokštas lieka atviras lankytojams. Šie galės į bokštą patekti istoriniu keliu iš Vilnelės pusės.

„Nei jam, nei lankytojams grėsmės nėra“, - kalbėjo jis.

Pareigūnai nusprendė per artimiausią parą uždaryti pėsčiųjų tako dalį pietrytinio kalno šlaito papėdėje, „siekiant apsidrausti bei apsaugoti vilniečius bei miesto svečius“, kalbėjo viceministras.

Taip pat nuspręsta papildomai nusklęsti susiformavusias grunto kupreles, siekiant sumažinti jo apkrovas.

Pasak R.Augustinavičiaus, šiuo metu kalno būklę tiriantiems Lietuvos ir Lenkijos geologams iki pirmadienio bus apribota galimybė vykdyti darbus pietrytiniame šlaite. Jie kol kas galės tęsti tyrimus ties vakariniu pilies bokštu.

„Iš esmės situacija yra valdoma“, - sakė kultūros viceministras.

Jis teigė, kad šią savaitę Vilnių nusiaubusi liūtis galėjo būti viena iš priežasčių nuslinkti velėnai Gedimino kalno pietrytiniame šlaite.

Šiuo metu kalnas yra avarinės būklės, juo ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų.

Vilniaus savivaldybė dėl Gedimino kalno būklės ketvirtadienį paskelbė ekstremalią padėtį. Tai leidžia kalno tvarkymui naudoti lėšas iš valstybės rezervo.

R. Šimašius: savivaldybė sieks perimti Gedimino kalną

Nuo Gedimino kalno nuslinkus velėnai, bei specialistams baiminantis didesnės nuošliaužos, Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia sieksiantis perimti kalną savivaldybės žinion.

„Manau, kad akivaizdu, kad įvairių šašų kaip Pilių rezervatas reikia atsisakyti ir savivaldybei perimti tą kalną ir tvarkyti“, - BNS sakė R. Šimašius.

„Aš noriu prisiimti visą atsakomybę į rankas, kad pagaliau baigtųsi visos tos nesąmonės, kurios čia vyko“, - pridūrė jis.

Pasak jo, bet kuriuo atveju, kai ištinka bėda, savivaldybė tvarko kalną.

„Situacija yra tokia, kai visos nesąmonės vyko ant kalno, sprendimus priiminėjo neaišku kokios institucijos, o atsitikus ekstrinei situacijai, savivaldybė imasi gelbėti, tad savivaldybės įmonė „Grinda“ tvarko“, - tikino meras.

R. Šimašius teigė, kad liūtis yra tik pretekstas, o nuošliaužas lėmė anksčiau padarytos klaidos, kai buvo netinkamai tvarkomas kalnas.

„Čia ne lietus kaltas, kad įvyko ta nuošliauža, arba lietus yra pretekstas, o visos klaidos, kurios padarytos iš anksčiau“, - teigė jis.

Seniai buvo aišku, kad skylę uoloje praurbinusi gamta galiausiai darbą užbaigs, ir kai arka nebeatlaikė dar vienos audros, maltiečiai tik skėstelėjo rankomis, kad įvyko natūralus procesas. O atsidusę parodė kitą arką netoliese, irgi žavingą, nors ne tokią garsią: štai, grožėkitės tuo, kas likę.

Net uolėti kalnai dyla, tik žmogus nepastebi, nes labai skirtinga mūsų amžiaus trukmė. Laikui labiau pasiduoda kalvos, ypač kai prikišame prie jų savo ranką.

Neries ir Vilnelės santakoje stūkso pats svarbiausias Lietuvos kalnas, anksčiau vadintas Pilies, o dabar – Gedimino kalnu. Geologiškai tai yra kalva, tačiau mums ji svarbi ne kaip žemės kauburys, o kaip valstybės simbolis, inkrustuotas pilies bokštu. Šis kalnas Lietuvai yra nustojęs būti gamtos dalimi ir mūsų sąmonėje yra perkeltas į kultūros plotmę.

Tokį gamtos sukultūrinimą ir perkėlimą į žmonių pasaulį yra aprašęs Vincas Krėvė-Mickevičius apsakyme „Grainio liepa“. Skerdžius Lapinas miršta, kai nelieka medžio, kuris buvo virtęs jo savasties dalimi. Mes esame kupini mitologinio mąstymo, todėl gerai galime suprasti tokį tapatinimąsi. Nieko nestebina, kad narsus karys pasiruošęs mirti, gelbėdamas vėliavą, nors ji, racionalia kalba šnekant, tėra audeklo gabalas.

Šia prasme ir Gedimino kalnas nėra žemių krūva. Simboliai valdo širdis. Maironiui gaili ašarėlė plovė skruostus, regint ežero bangų ardomus Trakų pilies griuvėsius, kurie ženklino praeities didybę ir apgailėtiną dabartį.

Todėl Gedimino kalno erozija yra ne šiaip gamtos procesas, o valstybingumo ženklo nykimas, kurio nesuvaldymas skelbia rimtą šalies negalią, atskleisdamas šalies valdžios paralyžių iššūkio akivaizdoje. Praėjo daugiau nei metai nuo pirmosios nuošliaužos. Po jos kilo sujudimas. Bet nuošliaužos kartojosi. Vėl sujudimas. Paskutinė nuošliauža šiaurės rytų šlaite – prieš kelias dienas. Visuomenė raminama, kad situacija stebima. Pastebėsiu, kad skruzdėlės su įgriuvomis tvarkosi geriau, negu valdžioje esantys žmonės Vilniuje.

Jūs pažiūrėkite, kaip atrodo kalnas nuo Neries pusės, pro kur į darbą Lietuvos labui važiuoja ir prezidentė, ir premjeras. Lyg kardu sužeistas milžinas, stebuklo dėka vis dar laikantis mūrus. Gilioje žaizdoje kyšo atviros sutvirtinimų konstrukcijos. Jeigu ją įmerks pavasario lietūs, giliai sudrėkusi žemė gali nebeatlaikyti tiesiai virš žaizdos dunksančios sienos, o tada, pasak poeto, „ir bokšto akmuo paplautas nurieda žemyn...“ O pasak fiziko, sunkio jėga nutemps padidėjusią nuo vandens masę.

Bet dabar ne gūdūs carinės Rusijos okupacijos laikai, dabar mes laisva ES šalis. Europoje daugybė valstybių gyvena kalnuotose žemėse, kurias išvagoję šlaitais besidriekiantys keliai. Gravitacijos niekas nepanaikina, bet yra sukurta daugybė būdų, kaip apsaugoti tuos kelius ir papėdžių gyvenvietes nuo nuošliaužų.

Jei mūsų valdžios institucijos nesugeba daugiau, negu stebėti, tegul kreipiasi pagalbos į tuos, kas geriausiai išmano šlaitų tvirtinimus ir daug kartų yra tokius darbus atlikę. Tolesnio delsimo kaina gali būti per didelė. Griūtų ne akmenys nuo kalvos Vilniuje, o pasididžiavimas savo valstybe Lietuvos piliečių širdyse.

„Aiškinama, kad Gedimino pilies bokštas yra valstybinis simbolis. Bet jis pirmiausia yra Vilniaus simbolis ir neįtraukimas į vidinę komunikaciją tiek mero, tiek mero patarėjų, tiek turizmo komandos, kuri dirba su turistais, stebina. Vienintelė informacija, kurią gavome, yra vienas sakinys Nacionalinio muziejaus puslapyje“, – BNS pirmadienį teigė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.

Anot jo, informacijos negauna ir už miesto turizmą atsakingos įstaigos, ir patys turistai, kurių šventiniu laikotarpiu Vilniuje yra itin daug.

Reikia informuoti ir turistus, kurių apsilanko apie 1 mln. per metus. Jie tikrai nežino, kad yra Nacionalinio muziejaus interneto puslapis su vienu sakiniu, kuriame tik parašyta, kad uždarytas kalnas.

„Kaip jiems sužinoti, kaip paaiškinti, kodėl kalnas neveikia? Reikėtų skelbimą pakabinti bent keturiomis kalbomis, nes yra Vilniuje ir lenkų, ir rusų, yra Kalėdos (...). Reikia informuoti ir turistus, kurių apsilanko apie 1 mln. per metus. Jie tikrai nežino, kad yra Nacionalinio muziejaus interneto puslapis su vienu sakiniu, kuriame tik parašyta, kad uždarytas kalnas, bet būtų įdomu sužinoti, ar veikia funikulierius, ar galima patekti į patį bokštą. Yra daugybė klausimų, kurie neatsakyti, meras nėra informuotas“, – piktinosi jis.

Kultūros ministerija savivaldybės priekaištų kol kas nekomentuoja. Jos atstovai BNS nurodė, kad ministrė Liana Ruokytė–Jonsson apie sprendimą uždaryti kalną lankytojams informavo viešai dar penktadienį, po susitikimo su su Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte. Kalnas turėtų būti uždarytas iki vasario.

Savo „Facebook“ paskyroje ministrė teigia, kad su muziejaus vadove sutarta, jog įvertinti kalne įrengtas saugos priemones bus kviečiami valstybinių institucijų civilinės saugos specialistai. Taip pat po Naujųjų žadama įrengti  geodinaminius detektorius, o vasario pabaigoje – baigti betoninių juostų, kurios ir kelia daugiausia problemų, tvirtinimo darbus.

„Tuo pačiu noriu paprašyti kai kurių politikų nekelti sąmyšio ir nesikrauti politinio kapitalo iš situacijos, kuri savo esme yra inžinerinio pobūdžio. Situacija yra nuolat stebima, nuošliaužų rizika išlieka, tačiau Lietuvos nacionalinis muziejus situaciją valdo, o aš ir Kultūros ministerijos komanda esame pasiryžę jiems visokeriopai padėti“, – rašo L.Ruokytė-Jonsson.

Visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.

Savo ruožtu R.Šimašius dėl slenkančio Gedimino kalno kaltina Nacionalinį muziejų neveiklumu ir ragina jo priežiūrą perduoti aplinkosaugininkams.

Kaip skelbta anksčiau, Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po šių metų vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Nacionalinis muziejus kalno tvarkymo darbus planuoja pradėti pavasarį, kai bus tinkami orai. Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T. Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie  kalno  nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.