Apie susitarimą dėl koalicinės vyriausybės paskelbta trečiadienį, praėjus beveik šešiems mėnesiams po parlamento rinkimų, per kuriuos kraštutinių dešiniųjų lyderis G. Wildersas iškovojo stulbinamą pergalę, tačiau nebus ministras pirmininkas.

„Turime derybininkų susitarimą“, – sakė G. Wildersas, nenoriai sutikęs atsisakyti savo svajonės valdyti šalį, kurios ekonomika pagal didumą yra penkta Europoje. Jo antiislamiškos ir antieuropietiškos pažiūros olandams kelia nerimą.

Iš karto nebuvo aišku, kas taps ministru pirmininku ir vadovaus dešiniųjų koalicinei vyriausybei bei pakeis Marką Rutte, neabejojantį, kad taps naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi.

Kol kas pagrindiniu pretendentu laikomas buvęs švietimo ir vidaus reikalų ministras Ronaldas Plasterkas, vaidinęs svarbų vaidmenį per pradines derybas. Dabar partijos turi grąžinti susitarimą parlamentarams tolimesnėms diskusijoms.

Kovo mėnesį keturios partijos susitarė siekti sudaryti iš dalies technokratinę vyriausybę, kurią sudarytų 50 proc. politikų ir 50 proc. asmenų ne iš politikos srities. Pastarąjį kartą Nyderlandai tokią „ekspertų“ vyriausybę turėjo 1918 metais. Nelabai aišku, kaip tokia vyriausybė dirbtų po daugiau nei 100 metų.

Keturios partijos, besirengiančios sudaryti koalicijos sandėrį, susitarė toliau kalbėti apie „tolygiai mišrų“ ministrų kabinetą, sudarytą iš politikų ir technokratų, kaip teigiama ketvirtadienį paskelbtoje labai lauktoje ataskaitoje.

Keturių dešiniojo sparno partijų lyderiai „siekia ministrų iš vidaus ir išorės politikos atstovų pusiausvyros“, sakoma ataskaitoje, kurią parengė Kimas Puttersas (Kimas Putersas), „informatorius“, kuriam buvo pavesta prižiūrėti užsitęsusias derybas.

„Remdamasis surengtomis diskusijomis, manau, kad būtų išmintinga siekti, kad, pavyzdžiui, 50 proc. kabineto narių sudarytų politinių ryšių turintys žmonės, o 50 proc. – žmonės iš išorės“, – rekomendavo K. Puttersas.

Keturi partijos lyderiai, tarp jų ir G. Wildersas, susitarė likti parlamento nariais, bet neužimti ministrų postų.

G. Wildersas, kuriam sunkiai sekėsi įtikinti kitas partijas dirbti su juo, trečiadienį paskelbė, kad nebus ministru pirmininku, tačiau taip pat išreiškė savo nepasitenkinimą.

„Iš tikrųjų nemanau, kad taip turėtų būti demokratinėje valstybėje“, – sakė jis žurnalistams.

Jis pridūrė, kad nusprendė atsisakyti kandidatavimo į šį postą, „kad ir kaip skaudu, kad ir kaip nesąžininga, kad ir kaip konstituciškai neteisinga“.

Antimusulmoniškos, antiimigrantiškos Laisvės partijos (PVV) lyderis G. Wildersas trečiadienį paskelbė, kad kol kas nusprendė nesiekti ministro pirmininko posto penktoje Europos Sąjungos ekonomikoje, nes neturi pakankamo palaikymo.

Kimas Puttersas (Kimas Putersas), vadinamasis „informatorius“, prižiūrintis užsitęsusias keturių dešiniojo sparno partijų derybas dėl koalicijos, vėliau ketvirtadienį pateiks savo rekomendacijas labai laukiamoje ataskaitoje.

Pranešama, kad partijų lyderiai sutiko atsisakyti savo postų ir formuoti ministrų kabinetą iš nepriklausomų arba partijoms per daug neįsipareigojusių ekspertų.

Visuomeninis transliuotojas NOS teigė, kad koalicijos susitarimas bus trumpesnis nei įprastai ir ne toks konkretus, kad parlamentas turėtų daugiau įtakos atskiroms politikos sritims.

Nyderlandai ankstesnį kartą „ekspertų vyriausybę“ turėjo 1918 metais, tačiau su technokratine vyriausybe yra susipažinusios ir kai kurios kitos Europos šalys, ypač Italija.

Nuo XX amžiaus 10-o dešimtmečio Italijos politikoje tapo įprasta krizės metu pasitelkti nerinktus pašalinius asmenis, ypač tai buvo pastebima 2021 metais, kai premjeru tapo Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis).

Iš karto neaišku, kaip ši sistema veiktų Nyderlanduose, tačiau tikimasi, kad G. Wildersas imsis iniciatyvos siūlydamas premjerą, kuris pakeistų ilgametį lyderį Marką Ruttę (Marką Riutę).

„Nepamirškite: vieną dieną tapsiu Nyderlandų ministru pirmininku“

Tačiau kitas žingsnis greičiausiai bus tolesnės keturių partijų – G. Wilderso PVV, „Ūkininkų ir piliečių judėjimo“ (BBB), centro dešinės Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) ir su korupcija kovojančios „Naujojo socialinio sandorio“ (NSC) partijos – derybos.

Nepamirškite: vieną dieną tapsiu Nyderlandų ministru pirmininku. Su dar didesne olandų parama.

Derybos tarp šių keturių partijų visą laiką vyko įnirtingai, socialiniuose tinkluose jos nuolat užsipuldavo vieną kitą ir sukeldavo didelį susirūpinimą dėl kai kurių PVV antiislamiškų ir prieš ES nukreiptų pozicijų.

Praėjusį mėnesį NSC lyderis Pieteris Omtzigtas (Piteris Omcigtas) staiga išėjo iš derybų dėl neįveikiamų nesutarimų su G. Wildersu, taip sukeldamas chaosą visame procese.

Tačiau atrodo, kad K. Puttersas, surinkęs keturis lyderius į užmiesčio sodybą centrinėje Nyderlandų dalyje, užglaistė nesutarimus.

Apklausos rodo, kad G. Wilderso ir jo PVV partijos palaikymas nuo jo pergalės rinkimuose, kai jis gavo 37 iš 150 vietų Nyderlandų parlamente, tik išaugo.

Kai kurių apklausų duomenimis, jei rinkimai vyktų iš naujo, jis gautų iki 50 vietų, o tai suteiktų jam dar didesnę galią.

„Nepamirškite: vieną dieną tapsiu Nyderlandų ministru pirmininku. Su dar didesne olandų parama“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Wildersas.

„Jei ne rytoj, tai poryt. Nes milijonų olandų balsai bus išgirsti!“ – pareiškė jis.

Kraštutiniai dešinieji vis dažniau pasiekia gerų rezultatų Europos rinkimuose, tačiau jiems sunkiai sekasi balsus paversti valdžia, kitoms partijoms atsisakant su jais bendradarbiauti.

Pavyzdžiui, šį savaitgalį Portugalijoje vykusiuose rinkimuose daug balsų surinko prieš migrantus nusistačiusi partija „Chega“, kuri gavo 48 mandatus, o per ankstesnius 2022-ųjų rinkimus ji buvo gavusi tik 12 vietų.

„Chega“ pareikalavo, kad ji dalyvautų koalicinėje vyriausybėje, tačiau rinkimus laimėjusio centro dešiniųjų Demokratinio aljanso lyderis ne kartą atmetė galimybę bendradarbiauti.

Pats G. Wildersas žurnalistams sakė, kad tai, jog laimėjęs rinkimus jis netaps ministru pirmininku, yra nesąžininga ir nedemokratiška.

„Ministru pirmininku aš galiu tapti tik tuo atveju, jei VISOS koalicijoje esančios partijos tam pritartų. Taip neatsitiko, – sakė G. Wildersas socialiniame tinkle „X“. – Meilė mano šaliai ir rinkėjams yra didesnė ir svarbesnė už mano paties poziciją“.

Šis pareiškimas paskelbtas išvakarėse nekantriai laukiamo pranešimo apie Nyderlandų koalicijos derybas ir tikintis proveržio, po kurio galėtų būti sudaryta technokratinė vyriausybė.

G. Wildersas „X“ paskelbė, kad norėtų „dešiniojo sparno kabineto... mažiau prieglobsčio ir imigracijos. Olandai – pirmiausia“.

Pirmadienį prasidėjo naujas pokalbių ratas, siekiant sudaryti koaliciją. G. Wilderso partija laimėjo lapkritį vykusius parlamento rinkimus iš iškovojo 37 mandatus iš 150. Jis siekia koalicijos su kitomis trimis dešiniosiomis partijomis. Tačiau pokalbiai sausį žlugo. Jis tikįs, kad dabar ir kitos partijos padarys nuolaidų. „Nyderlandams greitai reikia vyriausybės“, – pažymėjo G. Wildersas.

Naujas, parlamento paskirtas derybininkas pradžioje susitiks su visų frakcijų pirmininkais. Vis dėl to beveik nėra šansų, kad pavyks sudaryti daugumos vyriausybę su G. Wildersu premjero poste. Todėl bus zonduojama, ar šansų turu dešinioji mažumos vyriausybė.

Laiške partijos nariams Pietero Omtizigto vadovaujama NSC teigė, jog ir toliau „konstruktyviai“ dirbs, kad būtų sudaryta vyriausybė. Tai, pavyzdžiui, gali būti „konstruktyvi parama mažumos vyriausybei“, teigiama laiške.

G. Wildersas NSC pasitraukimą tinkle X pavadino „nuviliančiu“. „Nyderlandai nori šios vyriausybės, o dabar Peteras Omtzigtas traukiasi, nors šiandien dar kalbėjomės“, – rašė jis.

G. Wilderso dešiniųjų populistų Laisvės partija (PVV) lapkritį laimėjo pirmalaikius parlamento rinkimus. G. Wildersas siekė keturių partijos koalicijos su ligšiolinio premjero Marko Ruttės Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD), NSC ir ūkininkų partija BBB. Tačiau be NSC ir 20 jos turimų mandatų parlamente iš 150 jis neturi šansų sudaryti daugumos vyriausybę.

G. Wilderso pergalė Nyderlanduose prilygo žemės drebėjimui. Dešinysis populistas dėl griežtos savo polemikos prieš imigrantus ir musulmonus kartais lyginamas su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Jo partijos rinkimų programoje, be kita ko, buvo reikalaujama uždrausti mečetes, surengti referendumą dėl Nyderlandų pasitraukimo iš ES bei nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai.

G. Wilderso Laisvės partija (PVV) trečiadienį vykusiuose parlamento rinkimuose iškovojo 37 mandatus iš 150. VVD prarado dešimt vietų ir dabar turės 24, kairiųjų blokas laimėjo 25 mandatus.

Kadenciją baigiančio premjero Marko Ruttės partija VVD pirmą kartą po trylikos metų nebenori būti valdžioje. VVD pirmininkė Dilan Yesilgöz tai argumentavo dideliais nuostoliais. Tačiau partija esą pasirengusi toleruoti galimą mažumos vyriausybę.

F. Wilderso partijos pasiūlymu buvo paskirtas vadinamasis „žvalgybininkas“, kuris aiškinsis koalicijos sudarymo galimybes. Tai yra ilgametis PVV parlamentaras aukštuosiuose parlamento rūmuose. Zondavimo pokalbiai prasidės pirmadienį.

Suskaičiavus beveik visus balsus, paaiškėjo, kad PVV gaus 37 vietas parlamente – daugiau nei dvigubai daugiau nei per praėjusius rinkimus ir užtikrintai aplenkė savo oponentus.

Kairiųjų blokas turėtų surinkti 25 vietas, o centro dešiniųjų partija VVD – 24. Tai laikoma prastu rezultatu darbą baigiančio ministro pirmininko Marko Rutte (Marko Riutės) partijai.

60 metų G. Wilderso lauks nelengva užduotis – bandyti suformuoti veikiančią koaliciją. Jo varžovai prieš balsavimą tvirtino, kad atsisakytų dirbti PVV vadovaujamoje vyriausybėje.

Netikėta PVV pergalė iš karto sulaukė sveikinimų iš kitų kraštutinių dešiniųjų lyderių Prancūzijoje ir Vengrijoje, tačiau greičiausiai sukels būgštavimų Briuselyje – G. Wildersas yra nusistatęs prieš Europos Sąjungą ir nori, kad būtų balsuojama dėl Nyderlandų išstojimo iš bloko.

Nors kampanijos metu sušvelnino savo antiislamišką retoriką, PVV programoje žadama uždrausti Koraną, mečetes ir islamiškus galvos apdangalus, o Nyderlandų musulmonų bendruomenės lyderiai išreiškė dėl to susirūpinimą.

„Nežinau, ar musulmonai Nyderlanduose vis dar saugūs. Nerimauju dėl šios šalies“, – vietos agentūrai ANP sakė marokiečių olandų asociacijos SMN atstovas Habibas el Kaddouri (Habibas Kaduris).

60-metė vadybininkė Lizette Keyzer (Lizetė Keizer) iš Enschedės Nyderlandų rytuose sakė, kad, paaiškėjus balsavusiųjų apklausų rezultatams, jai „suvirpėjo širdis“.

Šalis „eina dešiniąja kryptimi. Tikimės, kad tai netaps visiška tiesa“, pridūrė ji.

„Cunamis“

Kreipdamasis į džiūgaujančius šalininkus Hagoje po balsavusiųjų apklausų rezultatų paskelbimo, G. Wildersas ėmėsi prieš imigrantus nukreiptos retorikos, sakydamas, kad olandai nubalsavo, kad sustabdytų prieglobsčio prašytojų „cunamį“.

„PVV nebegalima ignoruoti“, – šaukė jis, ragindamas kitas partijas sudaryti su juo susitarimą.

Tačiau neaišku, kaip jam pavyks surinkti 76 vietas, kurių reikia daugumai 150 vietų parlamente.

Nežinau, ar musulmonai Nyderlanduose vis dar saugūs. Nerimauju dėl šios šalies.

Buvęs Europos Komisijos narys Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas), kurio Žaliųjų ir Darbo partijos blokas užėmė antrąją vietą, iš karto atmetė galimybę bendradarbiauti, sakydamas, kad dabar jų darbas yra ginti demokratiją šalyje.

Tačiau Pieteris Omtzigtas (Piteris Omtzigtas), kurio „Naujojo socialinio sandorio“ (NSC) partija laimėjo 20 vietų, sušvelnino savo poziciją, sakydamas, kad yra atviras diskusijoms, ir pridūrė, kad derybos dėl koalicijos nebus lengvos.

Dilan Yesilgoz (Dilan Ješilgez), centro dešinės Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) lyderė ir M. Rutte politinė įpėdinė, rinkimų naktį buvo atsargi ir sakė, kad G. Wildersas turės išsiaiškinti, ar jam pavyks sudaryti koaliciją.

Ji užsiminė, kad G. Wildersas galėtų prisijungti prie VVD vadovaujamos vyriausybės, tačiau pabrėžė, kad jam vadovaujant nedirbs.

Diederickas van Wijkas (Dyderikas van Veikas) iš Klingendalio tarptautinių santykių instituto AFP sakė, kad po „triuškinamos Wilderso pergalės“ Nyderlandai atsidūrė „nežinomoje teritorijoje“.

„Ministras pirmininkas G. Wildersas gali būti ranka pasiekiamas“, – sakė jis.

„Permainų vėjai“

Nyderlandai pasuko į kraštutinę dešinę po to, kai Italija ministre pirmininke išrinko Giorgią Meloni (Džordžą Meloni).

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sveikino „permainų vėjus“ Nyderlanduose, o prancūzė Marine Le Pen (Marin Le Pen) džiaugėsi, jos teigimu, G. Wilderso įspūdingu pasirodymu.

Ir nors G. Wildersas pažadėjo, kad bus premjeras „visiems olandams“, dėl savo antimusulmoniškų pasisakymų praeityje jis pelnė „olandiškojo Trampo“ pravardę – o tai taip pat nuoroda į jo šukuoseną.

2016-aisiais jis buvo pripažintas kaltu dėl diskriminacijos Nyderlanduose gyvenančių marokiečių atžvilgiu. Praeityje G. Wildersas Koraną yra palyginęs su nacių lyderio Adolfo Hitlerio antisemitiniu politiniu manifestu „Mein Kampf“, sakydamas, kad abi knygos turėtų būti uždraustos.

PVV manifeste, kuriame apstu G. Wildersui būdingos retorikos, sakoma: „Prieglobsčio prašytojai mėgaujasi puikiais nemokamais kruizinių laivų bufetais, o olandų šeimos turi taupyti maisto produktus.“

„Norime, kad Nyderlanduose būtų mažiau islamo, ir to sieksime: mažindami nevakarietišką imigraciją ir apskritai sustabdydami prieglobsčio teikimą“, – sakoma programoje.

Be to, būtų surengtas „privalomas referendumas“ dėl „Nexit“ – idėjos Nyderlandams išstoti iš ES. PVV taip pat ragina „nedelsiant sustabdyti“ pagalbą vystymuisi.

Užsienio politikos srityje esama aiškių paralelių su JAV eksprezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). „Pirmiausia Nyderlandai“, – skelbiama manifeste.

Nyderlandų žiniasklaidą apstulbino, kokia persvara G. Wildersas pasiekė pergalę rinkimuose.

„Niekas to nesitikėjo, net pats nugalėtojas“, – teigė dienraštis „Trouw“. Netgi paprastai santūrus visuomeninis transliuotojas NOS pavadino tai „monstriška pergale“ – ši frazė nuskambėjo keliose žiniasklaidos priemonėse.

Dienraštis „Financieele Dagblad“ teigė, kad rezultatas „apverčia Hagos politiką aukštyn kojomis“, o dienraštis NRC apibūdino jį kaip „dešiniųjų populistų sukilimą, kuris iki pamatų sudrebins Binenhofą“, turėdamas omenyje vyriausybės  miestelį Hagoje.

37-erių K. Latifas internete išplatino vaizdo įrašą, kuriame siūlė 21 tūkst. eurų už G. Wilderso nužudymą, nes šis siekė surengti pranašo Mohammedo (Mohamedo) karikatūrų konkursą.

„Nesunku buvo manyti, kad kas nors visame pasaulyje būtų atsižvelgęs į raginimą nužudyti G. Wildersą“, – teismui sakė pirmininkaujantis teisėjas G. Verbeekas (G. Verbekas).

„Kaltinamasis tai žinojo, o jo raginimas pakurstė ugnį, kad Wildersas būtų nužudytas“, – nurodė jis.

Mažai tikėtina, kad K. Latifas, nuteistas už akių, atliks bausmę. Nyderlandų valdžios institucijoms nepavyko apklausti K. Latifo net ir paprašius Pakistano teisinės pagalbos.

Šis karikatūrų konkursas buvo atšauktas po to, kai Pakistane prasidėjo protestai ir G. Wildersui buvo pradėta grasinti mirtimi. Nuo 2004 metų jį visą parą saugo valstybės paskirta apsauga.

Nyderlanduose planas surengti konkursą sulaukė itin daug kritikos: politikai, vietos žiniasklaida ir paprasti piliečiai pasmerkė šią idėją, kad ši be reikalo priešina musulmonus.

Raginimas nužudyti G. Wildersą sulaukė atgarsio visame pasaulyje. 2019 metais pakistanietis buvo nuteistas 10 metų kalėjimo už tai, kad po atšaukto konkurso organizavo jo nužudymo sąmokslą.

G. Verbeekas nurodė, kad K. Latifo išplatintas vaizdo įrašas buvo ne tik išpuolis prieš įstatymų leidėją, bet ir prieš žodžio laisvės sampratą Nyderlanduose.

2017-aisiais K. Latifui buvo uždrausta penkerius metus žaisti kriketo varžybose už manipuliavimą rezultatais.

Anot teisėjo, K. Latifas pasinaudojo savo, tarptautinio kriketo žaidėjo, kad pakurstytų dar didesnes aistras, kai Nyderlandai jau buvo tapę kelių grėsmių taikiniu.

Remiantis šiais duomenimis, gautais suskaičiavus beveik visus balsus, premjero liberalios pakraipos Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD ) naujajame parlamente turės 33 vietas.

G.Wildersas taip pat gali švęsti, nes jo antiimigracinė Laisvės partija (PVV) 150 vietų parlamente veikiausiai turės 20 deputatų ir bus antra pagal dydį frakcija.

Kaip nurodė Nyderlandų naujienų agentūra ANP, šie duomenys gauti suskaičiavus 97 proc. balsų. Premjero VVD pergalę, tiesa, kiek mažesniu atotrūkiu, rodė ir kelios valandos po rinkimų paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų duomenys.

VVD laimėjo aštuoniomis vietomis mažiau nei 2012-ųjų rinkimuose, kai iškovojo 41 mandatą. Tačiau tokio rezultato visiškai pakanka, kad M.Rutte imtųsi iniciatyvos formuoti koalicinę vyriausybę. Manoma, partijų lyderiai artimiausiu metu sės prie derybų stalų.

G.Wildersas taip pat džiūgavo dėl savo partijos sėkmės – ji naujajame parlamente turės penkiomis vietomis daugiau nei po 2012 metų rinkimų.

„Buvo trečia pagal dydį Nyderlandų partija. Dabar esami antra didžiausia partija. Kitąkart būsime pirmi!“ – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Anksčiau prognozuota, kad VVD dalysis antrąja vieta su partija „Krikščionių demokratų kreipimasis“ (CDA) ir Demokratų partija (D66).

Tačiau ANP paskaičiavo, kad CDA ir D66 visgi nukrito į trečią vietą ir turės po 19 deputatų.

Dabar daugeliui rūpi, kas laukia G.Wilderso ir jo PVV.

Ketvirtadienį paryčiais G.Wildersas sakė, jog yra pasirengęs dirbti su būsimąja vyriausybe, jei bus paprašytas. Tačiau tiek M.Rutte, tiek daugumos kitų partijų lyderiai yra aiškiai pasakę, jog su juo nedirbs. Tokiu atveju PVV liks didžiausia opozicine partija.

CDA ir D66, tradicinės olandų politinės partijos, daug kartų dirbusios vyriausybėje, yra labiausiai tikėtinos VVD partnerės formuojant centro dešiniąją koaliciją.

Šios trys partijos drauge turėtų 71 vietą. Tai reiškia, kad joms reikėtų ketvirtos partnerės, kad užsitikrintų 76 vietų daugumą.

Beveik rekordinis aktyvumas

Milijonai olandų užplūdo balsavimo apylinkes, ir buvo pasiektas beveik rekordinis rinkėjų aktyvumo lygis. Šie rinkimai buvo itin svarbūs, nes juose susikovė proeuropietiškų pažiūrų M.Rutte ir prieš imigraciją bei Europos Sąjungą nusiteikęs G.Wildersas.

Po praėjusių metų netikėto „Brexit“ referendumo rezultato ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės JAV prezidento rinkimuose, balsavimas Nyderlanduose buvo itin atidžiai stebimas, nes visoje Europoje regima populizmo banga, ypač kelianti nerimą artėjant Prancūzijos prezidento ir Vokietijos parlamento rinkimams.

„Tai buvo vakaras, kai Nyderlandai po „Brexit“ ir rinkimų Amerikoje pasakė „stop“ netinkamai populizmo rūšiai“, – sakė M.Rutte džiūgaujančiai jo partijos šalininkų miniai.

„Žinoma, dabar per artimiausias savaites ir mėnesius svarbu suvienyti šalį, ir kad mums pasisektų suformuoti stabilią vyriausybę ateinantiems ketveriems metams“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Europos lyderiai, būgštavę, kad vienoje iš ES įkūrėjų gali iškilti politinė jėga, nusistačiusi prieš Bendriją, su palengvėjimu pasveikino M.Rutte nugalėjus. Jis jau trečią kadenciją vadovaus vienai didžiausių euro zonos ekonomikų.

Europos Komisijos vadovo Jeano-Claude‘o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) atstovas pavadino rinkimus Nyderlanduose „balsavimu prieš ekstremistus“, o vienas nežinomu norėjęs likti aukšto rango Europos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė: „Sveikas protas sugrįžo“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) pasveikino M.Rutte „sustabdžius kraštutinių dešiniųjų iškilimą“. Prancūzijoje per artėjančius prezidento rinkimus pergalė pirmajame rate balandį prognozuojama kraštutinių dešiniųjų atstovei Marine Le Pen (Marin Le Pen).

„Manęs dar neatsikratė“

G.Wildersas per kampaniją žadėjo uždaryti sienas musulmonams imigrantams, taip pat uždaryti mečetes, uždrausti pardavinėti Koraną ir išvesti šalį iš Europos Sąjungos.

Jis padėkojo jį palaikiusiems rinkėjams žinute socialiniame tinkle „Twitter“. Jo partijai pavyko padidinti savo mandatų skaičių parlamente iki 19. PVV 2012-ųjų rinkimuose buvo gavusi 15 vietų, tačiau kadenciją baigiančiame parlamente jų sumažėjo iki 12.

„Laimėjome vietų. Pirmoji pergalė pasiekta. Ir M.Rutte manęs dar neatsikratė“, – sakė jis.

Numatydamas, kad derybos dėl koalicijos gali užsitęsti kelias savaites ar net mėnesius, G.Wildersas ankstų ketvirtadienį pasisiūlė dirbti su naująja vyriausybe.

„Visgi norėčiau valdyti (valstybę) kartu kaip PVV, jei tai įmanoma. Bet jei tai nesuveiks...paremsime kabinetą, kur reikės, dėl mums svarbių klausimų“, – sakė jis.

Dauguma kitų partijų lyderių, įskaitant M.Rutte, pažadėjo nedirbti kartu su G.Wildersu, ir pasmerkė jo kurstytojišką retoriką bei nesiskaitymą su kitais.

Rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose siekė 81 proc., o tai yra vos keliais procentais mažiau nei 1977 metais užfiksuotas rekordinis 88 proc. aktyvumas.

M.Rutte galiausiai gavo naudos iš savo griežtos pozicijos diplomatiniame ginče su Ankara. Nyderlandų pareigūnai uždraudė Turkijos ministrams dalyvauti mitinguose ir agituoti šalyje gyvenančią turkų bendruomenę dalyvauti referendume dėl prezidento galių išplėtimo.

D. Trumpo scenarijus nepasikartojo

Naujausi rezultatai rodo, kad M.Rutte formuos naująją koaliciją. Manoma, kad jis gali pasiūlyti bendradarbiauti partijai „Krikščionių demokratų kreipimasis“ (CDA) ir Demokratų partijai (D66), kurioms prognozuojama po 19 mandatų.

Tačiau sudėjus šių trijų partijų mandatus gautų 70 vietų nepakaktų suformuoti daugumą, kuriai reikia mažiausiai 76 mandatų, taigi koalicijai reikėtų dar vienos partijos.

„PVV nėra tokia revoliucinė „Trump‘iška jėga“, – AFP sakė Leideno universiteto ekspertas Geertenas Walingas (Gertenas Valingas).

„Žmonės daugiausiai kliaujasi atsakingais politikai“, – sakė jis, tačiau pripažino, kad PVV rezultatai „nebuvo maži“.

Analitikas taip pat atkreipė dėmesį į „tragišką“ Darbo partijos pasirodymą. Ši kairiosios pakraipos partija buvo mažesnioji koalicijos partnerė M.Rutte vadovaujamame kabinete.

Atrodo, kad parama šiai politinei jėgai smarkiai sumažėjo – suskaičiavus dalį balsų paaiškėjo, kad ji pelnys vos devynis mandatus. Tuo tarpu 2012-aisiais ji laimėjo 38 vietas parlamente.

Darbo partijos lyderis Lodewijkas Asscheris (Lodeveikas Ascheris) vėlų trečiadienį savo šalininkams sakė: „Rinkėjai pasisakė: kad ir kaip sudėtinga būtų, bet tai yra demokratija“.

Tuo tarpu didžiausią šuolį aukštyn patyrė jaunas ir charizmatiškas Jesse Klaveras (Jesė Klaveras), vadovaujantis kairiojo sparno žaliųjų partijai „GroenLinks“. Jai prognozuojama 16 mandatų parlamento žemuosiuose rūmuose, o ankstesniame parlamente ši partija turėjo tik keturis atstovus.

R. T. Erdoganas: jūs praradote Turkiją kaip draugę

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį pareiškė olandų premjerui Markui Rutte (Markui Rutei), kad šis prarado Turkiją kaip draugę, nors ir laimėjo parlamento rinkimus prieš kraštutinius dešiniuosius.

„Sveiki, Rutte! Jūs regis iškilote rinkimuose kaip pirmoji partija, bet privalote žinoti, kad jūs praradote Turkiją kaip savo draugę“, – sakė R.T.Erdoganas per televiziją transliuotoje kalboje, kai tarp Ankaros ir Hagos tebetvyro diplomatinė krizė dėl turkų ministrų kampanijos blokavimo Nyderlanduose.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) anksčiau yra sakęs, kad nėra „jokio skirtumo“ tarp valdančiųjų liberalų Olandijoje ir prieš imigrantus nusiteikusio „fašistinio“ politiko Geert Wilderso (Gerto Vilderso).

M.Cavusoglu net prognozavo, kad dėl kraštutinių dešiniųjų iškilimo Europoje prasidės „religiniai karai“.

Turkijos ir Europos diplomatinis kivirčas prasidėjo, Nyderlandams ir Vokietijai neleidus Turkijos ministrams dalyvauti mitinguose ir agituoti šalyje gyvenančią turkų bendruomenę dalyvauti kito mėnesio referendume ir pasisakyti už Turkijos prezidento galių išplėtimą.

R.T.Erdoganas pasišaipė iš M.Ruttės, kuris, anot turkų pareigūnų sakęs ministrui pirmininkui Binali Yildirimui (Binaliui Jildirimui), kad abi šalys gali užglaistyti nesutarimus per bendrus pietus.

„Jis sako, kad mes galime pietauti su ministru pirmininku po rinkimų. Nėra tokio ministro pirmininko. Jūs praradote Turkiją“, – sakė R.T.Erdoganas.