Miesto centre vykusiame parade dalyvavo apie 180 LGBTQ grupių ir muzikinių platformų – daugiau nei bet kada anksčiau, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa.

Organizatoriai teigė, kad šioje spalvingoje šventėje dalyvavo arba ją stebėjo apie 1,2 mln. žmonių, o, remiantis policijos skaičiavimais, jų buvo apie milijoną.

Šiuo paradu Kelnas siunčia „stiprų signalą už įvairovę, toleranciją, prieš neapykantą ir atskirtį“, sakė Hendrikas Wuestas (Hendrikas Viustas), pirmasis Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės, kurioje įsikūręs Kelnas, vadovas, dalyvavęs miesto parade per maždaug 30 metų jo istoriją, pranešė dpa.

Kelne gyvena viena didžiausių LGBTQ bendruomenių šalyje.

„Visur pasaulyje, deja, ir Vokietijoje, veikia ekstremistai, kurie nenori suteikti mums laisvės, – sakė Svenas Lehmannas (Svenas Lemanas), Vokietijos vyriausybės įgaliotinis, atsakingas už seksualinės ir lyčių įvairovės pripažinimą.

„Iš Kelno sklinda stiprus signalas: Mes niekada neleisime jiems atimti šios laisvės“, – pridūrė jis.

Prašymo dar negavo

Atostogaujantį Klaipėdos merą pavaduojantis Arvydas Cesiulis tikino neturintis atsakymo į klausimą, kaip miesto valdžia reaguotų, jei sulauktų prašymo surengti tokias eitynes uostamiestyje.

„Spręstume, svarstytume ir priimtume vienokį ar kitokį sprendimą. Dabar į tokį klausimą negalėčiau tiesiai atsakyti. Man apie tai niekas nėra užsiminęs, jokios informacijos apie tai neturiu, todėl tokios galimos situacijos nekomentuosiu“, – apie galimą įvykių eigą nelabai norėjo kalbėti vicemeras.

A.Cesiulis neprisiminė, ar Klaipėdoje kada yra buvę panašių prašymų.

Teisybės dėlei reikėtų priminti, kad prieš daugelį metų žurnalistinį eksperimentą vykdęs vienas dienraščio „Klaipėda“ žurnalistas buvo pateikęs prašymą leisti surengti netradicinės orientacijos žmonių eiseną.

Praėjusių metų rudenį LGBT atstovai Klaipėdoje užsimojo surengti piketą, pavadintą skambiu pavadinimu – „Esame ant bedugnės slenksčio“.

Ėmęsi jį svarstyti miesto politikai tada labai karštai diskutavo, o kai paaiškėjo, kad prašymas – netikras, labai širdo. Kilo skandalas, kurį tada aptarinėjo visa Lietuva.

Nesvarstė net mintyse

„Teoriškai viskas įmanoma. Juk visi žino, kad leidžiama viskas, kas nedraudžiama įstatymo. Jeigu yra tam numatytos tvarkos ir nėra kažkokių pažeidimų, niekas nekelia kažkokių insinuacijų ar įstatymo ignoravimo, viskas įmanoma. Tik reikėtų tokį prašymą svarstyti. Leidimus tokiems renginiams išduoda ne meras, ne vicemeras. Tai – savivaldybės administracijos kompetencijos lygis, reikėtų klausti Viešosios tvarkos skyrių. Galite tikėti, galite netikėti, bet man tokiame pokalbyje dalyvauti neteko“, – klausinėjamas bent apie teorinį šio klausimo svarstymą tikino A.Cesiulis.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Marius Poimanskis taip pat negalėjo rasti konkretaus atsakymo į tokį teorinį klausimą.

„Pirma reikia gauti prašymą, tik tada jį svarstytume. Jei prašyme būtų nurodyta vieta, kur eitynės negalimos, būtų kitas klausimas. Šiaip lyg ir nėra tokių vietų. Kol kas apie tai negalvojau. Kai gausime prašymą, tada ir galvosime“, – tikino M.Poimanskis.

Sutrukdė karantinas

Praėjusių metų rudenį LGBT atstovai Klaipėdoje užsimojo surengti piketą, pavadintą skambiu pavadinimu – „Esame ant bedugnės slenksčio“.

Tačiau numatytą renginio dieną jau buvo taikomas griežtas karantinas ir jokie vieši renginiai nebebuvo leidžiami.

Buvęs laikraščio „Vakarų ekspresas“ darbuotojas, o prieš tai „Lietuvos ryto“ jaunuomenei skirtos feisbuko grupės moderuotojas Jonas Valaitis, vienas LGBT organizacijos aktyvių narių, kaip ir jo bendražygis Kirilas Snežko rudenį atviravo norintys, kad nebūtų bijoma kalbėti šia tema.

Tada buvo užsiminta ir apie norą matyti Klaipėdoje vaivorykštinę perėją, ir vaivorykštės spalvomis nudažytą suoliuką.

Kaip žinome, kol kas Klaipėda visais šiais klausimais elgiasi santūriai.

Jie sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad teismas kol kas nepranešė ministerijai, kad atmetė rusų vyriausybės pateiktą apeliaciją šioje byloje.

Tuo metu Nikolajus Aleksejevas, vienas iš draudimą apskundusių aktyvistų, pareiškė, kad Strasbūre įsikūręs teismas pirmadienį nusprendė nenagrinėti vyriausybės skundo.

Pernai lapkritį EŽTT neteisėtu pripažino Rusijos sprendimą uždrausti LGBT bendruomenės paradus.

Teismas priėjo išvadą, kad Rusija pažeidė virtinę Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnių, garantuojančių teisę į susirinkimus ir draudžiančių diskriminaciją.

Teisėjai taip pat nutarė, kad „Rusijos valdžios atsisakymas rengti LGBT bendruomenės viešuosius renginius negali būti pagrįstas „būgštavimais dėl viešosios tvarkos“.

LGBT bendruomenė labiausiai pasipiktino, kad nebuvo pateikta nė viena priežastis. 

Kubos LGBT bendruomenei – tai didelis smūgis, o ypač vienai didžiausių bendruomenės gynėjų, prezidento Raulio Castro dukrai, advokatei Marielai Castro Espin. 

Paradas turėjo vykti gegužės 17 d., per Tarptautinę kovos su homofobija dieną.

Karštą saulėtą dieną dalyviai pėsčiomis arba važiuodami riedučiais ir motociklais lėtai judėjo trijų kilometrų maršrutu per paradą, prasidėjusį prie didelę istorinę reikšmę gėjų teisių judėjimui turinčio baro „Stonewall Inn“.

Šiemet maršrutas buvo pakeistas, ruošiantis kitąmet vyksiančiam vadinamųjų „Stonewall“ riaušių 50 metų sukakčiai. 1969 metais prie šio baro prasidėję gėjų klubo lankytojų ir policijos susirėmimai davė pradžią dabartiniam JAV judėjimui už gėjų teises.

Daugelis žygiuotojų buvo itin menkai apsirengę: pavyzdžiui, vienas dalyvis dėvėjo tik bikinį, kurio apatinė dalis buvo vaivorykštės spalvų, o viršutinė – rožinė.

Fotografų dėmesio centre taip pat atsidūrė vienas įdegęs raumeningas vyras, dėvėjęs siaurą raudoną bikinį, pabrėžiantį jo įspūdingą presą. Vyras nešė plakatą su lakonišku užrašu „Meilė“.

Parado šūkis šiemet buvo „Nepaklusniai skirtingi“. Pasak organizatorių, ši žinutė yra reakcija į JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) veiksmus LGBTQ (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir kitų seksualinių mažumų) bendruomenės atžvilgiu, sakė organizatoriai.

Antrus metus iš eilės nemažai žygiuotojų nešiojo plakatus ir ženklus, kuriais kritikuojama D. Trumpo politika, pasak kai kurių aktyvistų, nukreipta prieš gėjus.

Niujorke, kur didžioji dauguma gyventojų palaiko demokratus, o gėjų balsai yra itin svarbūs, savo homoseksualumo neslepiantis miesto tarybos narys Corey Johnson (Koris Džonsonas) buvo ne vienintelis parade dalyvavęs politikas. Eitynėse taip pat pasirodė Niujorko meras Billas de Blasio (Billas de Blazijas), JAV senatorius Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) ir Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo (Endrius Kuomas), ėjęs paskui didžiulį transparantą su užrašu „Niujorko meilės valstija“ (New York State of Love).

Šių metų paradui vadovavo 74-erių teniso žvaigždė Billie Jean King (Bili Džin King) – lesbietei ir uoli lyčių lygybės bei LGBTQ bendruomenės teisių gynėja. Ji važiavusi karietoje po dideliu vaivorykštės spalvų skėčiu.

Šiemet parado atmosfera buvo daug lengvesnė nei pernai, kai daugelis dalyvių su liūdesiu pagerbė 49 žmones, žuvusius per šaudynes viename Floridos gėjų klube.

Jeruzalės centre vykusiose eitynėse dalyvavo per 10 tūkst. žmonių, nurodė policija. Tądien saugumo pareigūnai buvo uždarę nemažai gatvių, nes per tokį renginį dvejais metais anksčiau vienas ultrakraštutinių pažiūrų žydas nudūrė šešiolikmetę.

Prieš renginį buvo apieškoti visi jo dalyviai, kad jie neįsineštų jokių ginklų.

Policija nurodė, kad prieš paradą ir jo metu buvo sulaikyta 12 žmonių. Vienas jų turėjo peilį.

Eitynių dalyviai mojavo vaivorykštės spalvų vėliavomis, daužė būgnus ir dainavo dainas, nukreiptas prieš homofobiją.

Nemažai eitynių dalyvių padėjo gėlių prie 2015-aisiais nužudytos Shiros Banki (Širos Banki) atvaizdo. Šią 16-metę per homoseksualų paradą Jeruzalėje subadė žydų ultraortodoksas Yishai Shlisselis (Jišajus Šliselis). Per tas eitynes jis subadė dar penkis žmones, o dabar užpuolikas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Y.Shlisselis įvykdė šį išpuolį praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo, atlikęs 10 metų laisvės atėmimo bausmę dėl išpuolio per 2005 metų paradą Jeruzalėje, per kurį subadė tris žmones.

Izraelis homoseksualumo klausimu yra liberaliausiai nusiteikusi valstybė Artimuosiuose Rytuose. Šalyje gyvena gana gausi ir įtakinga homoseksualų bendruomenė.

Visgi konservatyvioji Jeruzalė, kur yra daugybė žydų, musulmonų ir krikščionių šventomis laikomų vietų, yra mažiau tolerantiška gėjų atžvilgiu negu Tel Avivas.

Birželį Tel Avive vykusiose homoseksualų eitynėse dalyvavo per 100 tūkst. žmonių.

Artėjant ketvirtadienio paradui, vienas iš pagrindinių Jeruzalės rabinų vietos žiniasklaidai sakė smerkiantis šį renginį, nes jis esą prieštarauja „Jeruzalės šventumui, kuris mums yra itin svarbus“.

„Surengus paradą miesto gatvėse bus padaryta daugiau žalos, o ne naudos jo šalininkams“, – sakė rabinas Aryehas Sternas (Arjehas Sternas).

Tačiau izraelietis Roi (Rojus), dalyvavęs ketvirtadienio parade, sakė, kad dauguma Jeruzalės gyventojų toleruoja homoseksualius asmenis.

„Visada bus kažkokia dalis ultrareligingų, ultraortodksiškų žmonių, kurie mūsų nemėgsta, bet šiandien jie neturi savo parado“, – sakė jis, rodydamas į maždaug 50 nepatenkintų paradu protestuotojų grupelę.

Izraelyje pripažįstamos tos pačios lyties asmenų santuokos, tačiau susituokti tokios poros šioje šalyje negali, nes civilinė santuoka ten neegzistuoja. Tai reiškia, kad homoseksualios poros iš Izraelio privalo tuoktis užsienyje.

Ketvirtadienį Izraelio Aukštasis teismas dar pusei metų atidėjo sprendimą, kuris leistų tos pačios lyties asmenų poroms turėti surogatinių motinų pagimdytų vaikų.

Kai eitynių Berlyne dalyviai nešėsi plakatus, kuriuose smerkiami homofobiški lyderiai ir vaizduojami Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei Amerikos vadovas Donaldas Trumpas.

Susirinkusieji į paradą Berlyne taip pat šventė Vokietijos parlamento praėjusią savaitę priimtą sprendimą įteisinti tos pačios lyties porų santuokas. Šis įstatymas įsigalios nuo spalio.

Pasak organizatorių, taikus paradas, kuriame dalyvavo maždaug 1,8 tūkst. žmonių, pavyko, nors prieš jį protestavo nedidelė grupelė žmonių.

„Visas festivalis „Baltic Pride“ praėjo labai gerai ir paradas taip pat praėjo gerai“, – naujienų agentūrai AFP sakė renginio atstovė Brigitta Davidjants (Brigita Davidjants).

„Jis išvedė bendruomenę į gatves, parodė, kad Estijoje yra daugiau nei keli LGBT žmonės ir daugiau nei keli LGBT sąjungininkai“, – sakė ji.

Praėjusį kartą, prieš dešimtmetį, vykęs gėjų paradas Taline baigėsi chaosu: oponentai dalyvius mušė, svaidė į juos akmenis.

2014 metais Estijoje buvo priimtas tos pačios lyties asmenų civilinių partnerysčių įstatymas, bet aktyvistai sako, kad jo įgyvendinimas vėluoja.

Vaivorykštės spalvų vėliavas ir transparantus nešę parado dalyviai šeštadienio vidurdienį susirinko Italijos aikštėje ir pajudėjo pagrindine Santjago gatve – Alamedos prospektu.

„Labai džiaugiamės, kad dalyvavo tiek žmonių, kurių skaičius viršijo mūsų lūkesčius. Nuostabi buvo diena“, - sakė judėjimo už gėjų teises MOVILH lyderis Diego Rios (Rideas Rijosas).

Šio judėjimo duomenimis, parade dalyvavo maždaug 100 tūkst. žmonių.

M.Bachelet yra pažadėjusi antroje šių metų pusėje parlamentui pateikti įstatymo dėl tos pačios lyties asmenų santuokos projektą.

Verta paminėti, kad 2015 metais Čilėje buvo įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Tai buvo didžiulis proveržis itin religiškai konservatyvioje šalyje, kur vis dar yra draudžiami abortai, o skyrybos buvo įteisintos tik 2004 metais.

LGBTI 2017 metų Stambulo parado organizatoriai sekmadienį sakė, kad paradas prasidės 17 val. (ir Lietuvos laiku) centrinėje Taksimo aikštėje.

Stambulo gubernatoriaus biuras šeštadienį – jau trečius metus iš eilės – uždraudė šį renginį, priežastimi nurodydamas nuogąstavimus dėl saugumo ir viešosios tvarkos. Pareiškime taip pat sakoma, kad gubernatoriaus raštinė negavo galiojančios paraiškos rengti paradą, bet organizatoriai šį teiginį atmeta.

Daugiau kaip dešimtmetį turkų pareigūnai leisdavo rengti gėjų paradus. 2014 metais Stambulo parade dalyvavo iki 100 tūkst. žmonių, bet 2015 ir 2016 metais turkų policija paradus vaikė riaušių valdymo metodais.