Teismai – aštuonerius metus

Grigorij Pavlov aštuonerius metus gyveno nuolatinėje įtampoje, nežinodamas, bus kaltas ar visiškai išteisintas dėl jo vairuojamo autobuso keleivės sužalojimo. Teismai skelbė skirtingus sprendimus, pasak vienų nuosprendžių, jis buvo kaltas, pasak kitų – ne.

Galiausiai pernai kovo pabaigoje Aukščiausiasis Teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir autobuso vairuotoją visiškai išteisino.

Tai buvo paskutinė instancija ir paskutinis sprendimas, o prieš tai vyrui teko išgyventi daug įtampos ir išleisti nemažai pinigų.

Tada G.Pavlov nusprendė, kad už visa tai jam turi būti atlyginta.

Vyriškis įsitikinęs, kad nei jis, nei pareigūnai, nei teismai nebūtų turėję taip ilgai vargti, jei pačioje pradžioje įvykį tyrę pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo darbą.

Norėjo 27 tūkst. eurų

Teismui galutinai išteisintas klaipėdietis pateikė ieškinį, prašydamas atlyginti žalą, kurią patyrė dėl neteisėto nuteisimo.

Atsakovu byloje buvo nurodyta Lietuvos valstybė, jai atstovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra.

Kai jau niekas nebegali teigti, kad autobuso vairuotojas dėl keleivės sužalojimo kaltas, G.Pavlov prašė priteisti jam iš valstybės kiek daugiau nei 27,5 tūkst. eurų.

Per ilgus bylinėjimosi metus už advokatės paslaugas jis sumokėjo 4,2 tūkst. eurų.

Per ilgus bylinėjimosi metus už advokatės paslaugas jis sumokėjo 4,2 tūkst. eurų.

Be to, antstoliai, gavę vykdomąją bylą, kurioje iš G.Pavlov buvo priteista atlyginti nukentėjusiajai už jos advokato paslaugas, nurašė iš jo sąskaitos 175 eurus.

Kai vairuotojas buvo išteisintas ir kreipėsi į antstolį, šis jam paaiškino, kad pinigai jau nebepasiekiami, ir paragino dėl šios sumos grąžinimo bylinėtis.

Dar 23 tūkst. eurų G.Pavlov prašė priteisti kaip per aštuonerius bylinėjimosi metus patirtą neturtinę žalą.

Šią sumą vairuotojas paskaičiavo įvertindamas kiekvieną bylinėjimosi dieną (o jų buvo 2 301) 10 eurų.

Patyrė sunkių sužalojimų

Ši istorija prasidėjo 2011 m. lapkričio 16-osios vakarą, kai vairuodamas Klaipėdos autobuso parko autobusą tada 54 metų vairuotojas G.Pavlov Naikupės gatvėje, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, buvo priverstas staiga stabdyti.

Buvo jau sutemę, gatvės – tuščios. Į perėją staiga išbėgo trys paauglės. Gretima eismo juosta važiavusios lengvosios mašinos vairuotojas sustojo prie perėjos.

Autobuso vairuotojas tik paskutinę akimirką pamatė bėgančias mergaites ir paskubėjo stabdyti.

Vėliau G.Pavlov teisme ne kartą pabrėžė, kad tai nebuvo ekstremalus stabdymas, pats vairuotojas jį vadino kiek staigesniu nei įprasta.

Keleivė, stovėjusi autobuse su maišais abiejose rankose, nugriuvo, susilaužė kelis šonkaulius, jai teko išoperuoti tulžį.

Vėliau vairuotojas liudijo, kad nė vienas kitas keleivis negriuvo, o keleivė jam sudarė labai ligotos moters įspūdį. Ji neleido kviesti greitosios ir tik autobusui privažiavus stotelę pasakė, kad jai labai bloga.

Vėliau ekspertai nustatė, kad keleivė patyrė sunkų kūno sužalojimą.

Sprendimai buvo skirtingi

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtariamuoju tapo autobuso vairuotojas.

Tyrimas truko mažiau nei pusmetį. G.Pavlov buvo teisiamas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas jį išteisino nenustatęs nusikaltimo sudėties.

Prokuroras apskundė išteisinamąjį nuosprendį.

Vėliau būta ir kitokių sprendimų, vyras buvo pripažintas kaltu.

Vienas jų – nurodymas atlikti papildomą ekspertizę, kurios ankstesnio tyrimo metu pareigūnai nesusiprato atlikti.

Po to buvo ilgi metai bylinėjimosi. G.Pavlov ir jo interesams atstovavusi advokatė Svetlana Baracevičienė įsitikinę, kad tai lėmė ikiteisminio tyrimo metu padarytos tyrėjų klaidos.

Kai bylą išnagrinėjo visų instancijų Lietuvos teismai, o kai kurie sprendimus joje skelbė ne kartą, išteisintasis nusprendė reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Istoriją norėtų pamiršti

Trečiadienį Klaipėdos apylinkės teismas paskelbė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino G.Pavlov ieškinį.

Iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteista 734,95 euro turtinei ir 4 tūkst. eurų neturtinei ieškovo patirtai žalai atlyginti.

Be to, atsakovei atstovaujanti Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra turės grąžinti G.Pavlov sumokėtą žyminį mokestį – 105 eurus.

Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Mano lūkesčiai patenkinti, nors iš esmės nesu patenkintas.

Sprendimas motyvuotas tuo, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalą.

Sprendime pažymėta, kad patirtos turtinės žalos dydį G.Pavlov įrodė tik iš dalies, o prašomas neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, dėl ko teismas jį ir sumažino.

"Mano lūkesčiai patenkinti, nors iš esmės nesu patenkintas. Viena gerai – kad atgausiu visus bylinėjantis išleistus pinigus. Tikiuosi, kad tai buvo paskutinis teismo posėdis, primenantis man prieš aštuonerius metus įvykusį įvykį. Aš sprendimo neskųsiu, nematau prasmės. Belieka tikėtis, kad ir prokuratūra taip pasielgs", – vakar teigė G.Pavlov.

Gali būti, kad tai dar ne pabaiga, sprendimą galima apskųsti per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos.

A. Pivoriūno skunde teigiama, kad A. Anušauskas, R. Šimašius ir P. Kuzmickienė viešai skleidžia neatitinkančius tikrovės teiginius, kurie niekina mirusiojo P. Cvirkos atminimą.

„Tokie pasakymai kaip „išdavė valstybę“ arba „vykdė trėmimus“ yra ne kas kita kaip neapykantos kurstymas, aš jau nekalbu apie tai, kad R. Šimašius leido sau pasakyti, kad paminklas P. Cvirkai bus nuimtas už antivalstybinę veiklą. Aš galvoju, kad save gerbiantis politikas turi pagrįsti teiginius“, – 15min.lt teigė A. Pivoriūnas.

Tokie pasakymai kaip „išdavė valstybę“ arba „vykdė trėmimus“ yra ne kas kita kaip neapykantos kurstymas.

A. Anušauskas ir P. Kuzmickienė portalui tvirtino savo teiginių neketinantys atsisakyti. Tą patį sakė ir R. Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas.

BNS primena, kad sostinės meras anksčiau yra sakęs, kad sieks nukelti paminklą, skirtą rašytojui P. Cvirkai, tačiau tam priešinasi Lietuvos rašytojų, dailininkų sąjunga, kitos menininkus vienijančios organizacijos. Jie ragina įvertinti P. Cvirką ne tik kaip sovietinį veikėją, bet kaip talentingą rašytoją, taip pat aklai nenaikinti sovietinės epochos ženklų paliekant tokias erdves edukacijai.

Neskubėti su sprendimais ragina ir rašytojo, literatūrologo Mindaugo Kvietkausko vadovaujama Kultūros ministerija.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šių metų balandį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl, įtariama, neteisėtos šio fondo atstovų veiklos.

Ministerija tvirtino, kad paskambinusi pasirinktam ūkininkui šio fondo direktore prisistatanti Julija Sakalauskaitė nurodo, kad veikia su ŽŪM ar kitų valdžios institucijų, jų darbuotojų žinia ir pakviečia susitikti gyvai.

Anot ministerijos, tokio susitikimo metu ūkininkams primygtinai duodama pasirašyti paramos sutartį, o mainais žadama įvairi pagalba „jei yra ar iškiltų įvairių problemų“. Pateikiamuose pasirašyti dokumentuose nurodomas M. K. Čiurlionio fondas ir „M. K. Čiurlionio fondo investicijos“.

Juose ūkininkams už tam tikrą sumą, kuri svyruoja nuo 750 eurų iki 25 tūkst. eurų, siūloma tapti fondo „bendraminčiu“, „draugu“, „bičiuliu“, „rėmėju“, „globėju“ arba „auksiniu globėju“.

Tačiau prokuratūra nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – BNS pranešė Klaipėdos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.

Taip pat prokuratūros atstovė pranešė, kad dėl sutarčių sudarymo kilusio ginčo, pareiškėjams pasiūlyta kreiptis į Plungės apylinkės teismą ir bylą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Žiniasklaidoje ir anksčiau rašyta apie, kai kurių ūkininkų liudijimu, agresyviai paramos reikalaujantį M. K. Čiurlionio fondą.

2018 metų vasarą „Valstiečių laikraštis“ rašė, kad šis fondas agresyviai reikalauja paramos bei naudoja aukštų ŽŪM valdininkų rekomendacijas.

Balandžio 30 dieną prokuroras buvo nusprendęs stabdyti tyrimą, bet aukštesnysis prokuroras šį sprendimą panaikino, BNS sakė prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Aukštesnysis prokuroras nusprendė, kad tyrime dar reikia atlikti keletą proceso veiksmų, sakė ji, tačiau konkrečių veiksmų nedetalizavo.

Ikiteisminis tyrimas nuo pagrindinės bylos buvo atskirtas 2014 metais.

Prokuratūra teigia, kad jame tiriami „1991 metų sausio mėnesį ir vėliau galimai įvykdyti nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, tačiau daugiau detalių nepateikia.

Sprendimą stabdyti tyrimą sukritikavo tuometinis valstybės vadovas Vytautas Landsbergis ir nukentėjusysis Robertas Povilaitis, per sovietų agresiją netekęs tėvo. Jie teigia, kad prokuratūra dar neatliko visų veiksmų, kad patrauktų kaltininkus atsakomybėn.

Pagrindinėje byloje Vilniaus apygardos teismas nuosprendį paskelbė kovo mėnesį. Jis buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Trijų teisėjų kolegija 94 metų D. Jazovui už akių skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Buvusį sovietų armijos Vilniaus karinės įgulos vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Tai Eltai ketvirtadienį patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.

„Esame susirūpinę pastaruoju metu ypač suintensyvėjusiomis Seimo valdančiosios daugumos atstovų S. Jakeliūno ir jį remiančių Ramūno Karbauskio, Viktoro Pranckiečio pastangomis menkinti LB reputaciją. Tai svarbiausia šalies institucija, kontroliuojanti bankų sistemą ir užtikrinanti šio sektoriaus stabilumą. Bet koks kišimasis į LB nepriklausomumą gali sukelti neprognozuojamas pasekmes, nerimą Lietuvos ir tarptautinėse finansų rinkose, indėlininkų paniką. Jau nekalbant apie tai, kad toks kišimasis yra neteisėtas. Kiekvienos šalies centrinio banko nepriklausomumą gina Europos centrinis bankas“, – kiek anksčiau TS-LKD pranešime teigė A. Kubilius.

Matydami galimai neteisėtą veiką, nukreiptą prieš pagrindinę Lietuvos finansų instituciją – Lietuvos banką – rengiame kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą.

Seimo narys kėlė klausimą, kas slypi po S. Jakeliūno siekiu sukelti abejones šalies centrine finansų institucija.

„Jei tai būtų tik kerštas už S. Jakeliūno nepriėmimą į darbą, tai būtų mažiausia grėsmė valstybės saugumui ir jos institucijų stabilumui, tačiau mes matome ir kur kas rimtesnių galimų interesų. Gali būti, kad toks neteisėtas elgesys yra nulemtas artėjančių Prezidento rinkimų, kuriuose dalyvauja ministras pirmininkas (Saulius Skvernelis – ELTA). Tokių pavojingų rinkimų kampanijų jau yra buvę. Bet gali būti ir bankrutavusio banko „Snoras“ akcininkų bandymo daryti poveikį Lietuvoje, pasitelkiant Seimo narį S. Jakeliūną ir keršijant banko vadovui Vitui Vasiliauskui už „Snoro“ banko bankrotą. O tai jau būtų žymiai rimtesnė problema“, – pranešime cituojamas A. Kubilius.

Pasak M. Majausko, nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų S. Jakeliūno veiklą.

„Matydami galimai neteisėtą veiką, nukreiptą prieš pagrindinę Lietuvos finansų instituciją – Lietuvos banką – rengiame kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą. Prašome pradėti ikiteisminį tyrimą ir ištirti, ar pono S. Jakeliūno veiksmais nedaroma žala viešajam interesui pagal Baudžiamojo kodekso 228 ir 288 straipsnius – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir neleistiną kišimąsi į valstybės tarnautojo veiklą, pažeidžiant Lietuvos banko nepriklausomumą“, –cituojamas M. Majauskas.

ELTA primena, kad LB valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas po Vyriausybės pasitarimo praeitą trečiadienį teigė, kad krizės tyrimą atliekantis BFK pirmininkas S. Jakeliūnas bandė pakliūti dirbti į LB, kitaip žadėdamas parašyti knygą bei dalyvauti „Snoro“ byloje.

„Aš puikiai prisimenu (...) mūsų pokalbį (su S. Jakeliūnu – ELTA) 2013 m. rudenį, kuriame mes kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą. Taip pat jis užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie LB kolektyvo. Jei ne, tai jis turi pasiūlymą su „Snoru“ susijusiais asmenimis, parašytų knygą ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizę turintis asmuo. Mano atsakymas buvo paprastas: pone Stasy, pamirškime šį pokalbį, jūs vaikštote ties Baudžiamojo kodekso riba ir turėtumėte suprasti, ką „Snoro“ byla reiškia Lietuvos bankui, ir toks elgesys yra neetiškas“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Pasak LB valdybos pirmininko, po pokalbio jis paprašė, kad S. Jakeliūnas jį ištrintų iš adresatų sąrašo, o tai, pasak V. Vasiliausko, parodo, kodėl tarpusavio santykiai tarp jų yra atšalę.

„Aš nuoširdžiai buvau šoke – kaip galima taip šnekėti. Po to mes dar susirašinėdavome ir 2014 m. pabaigoje, kai buvo kilęs „Swedbank“ palūkanų skandalas, mes ten susirašinėjome, apsikeitėme elektroninėmis žinutėmis. Paprašiau, kad jis mane išbrauktų iš adresatų sąrašo, nes nenoriu nieko bendro su juo turėti“, – žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, dabartiniai teiginiai apie LB, sklindantys iš S. Jakeliūno, yra šmeižtas.

„Tai yra viena aplinkybių, kodėl mes išėjome viešai. Aš negaliu pakęsti, kai banko, kuris yra viena šauniausių ekspertinių institucijų, vadovybė, labai protingai ir gudriai formuojant teiginius, kurie būtų kaip nuomonės reiškimas ir klausimai, yra viešai šmeižiama. Tai yra problema, ir dėl to į tai galime atsakyti tik viešumu, kito kelio neturime“, – po posėdžio kalbėjo V. Vasiliauskas.

LB valdybos pirmininkas taip pat teigė galvojantis apie susirašinėjimo su krizės tyrimą atliekančiu BFK pirmininku paviešinimą.

S. Jakeliūnas sakė, kad susirašinėjimuose jokios informacijos, dėl kurios nerimautų, nėra.

„Ne, nėra (dėl ko nerimauti – ELTA). R-ašiau jiems (...), apie „Revolutą“ taip pat, bet, kad būtų kažko pikantiško, nėra. Interpretuoti galima įvairiai“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.

Ministerija prokuratūrai nurodė, kad M. K. Čiurlionio fondas galbūt klaidino žemdirbius prisidengdamas valstybinėmis institucijomis.

„ŽŪM darbuotojai neturi nieko bendro su žemdirbiams prisistatančiais minėto fondo atstovais“, – teigiama išplatintame pranešime.

Ministerija tvirtina, kad paskambinusi pasirinktam ūkininkui šio fondo direktore prisistatanti Julija Sakalauskaitė nurodo, kad veikia su ŽŪM ar kitų valdžios institucijų, jų darbuotojų žinia ir pakviečia susitikti gyvai.

Tokio susitikimo metu ūkininkams primygtinai duodama pasirašyti paramos sutartį, o mainais žadama įvairi pagalba „jei yra ar iškiltų įvairių problemų“. Pateikiamuose pasirašyti dokumentuose nurodomas „M. K. Čiurlionio fondas“ ir „M. K. Čiurlionio fondo investicijos“.

Juose ūkininkams už tam tikrą sumą, kuri svyruoja nuo 750 eurų iki 25 tūkst. eurų, siūloma tapti fondo „bendraminčiu“, „draugu“, „bičiuliu“, „rėmėju“, „globėju“ arba „auksiniu globėju“.

Žiniasklaidoje ir anksčiau rašyta apie, kai kurių ūkininkų liudijimu, agresyviai paramos reikalaujantį „M.K.Čiurlionio fondą“.

2018 metų vasarą „Valstiečių laikraštis“ rašė, kad šis fondas agresyviai reikalauja paramos bei naudoja aukštų ŽŪM valdininkų rekomendacijas.

Registrų centro duomenimis, fondas, kurio pavadinimas „M. K. Čiurlionio fondo investicijos“ įsteigtas 2006 metais, šiuo metu jam vadovauja Julija Sokolovskaja (fondo puslapyje ji pristatoma kaip Julija Sakalauskaitė). Iki 2017 metų fondui vadovavo kompozitorius Viktoras Paukštelis.

Iš centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenų matyti, kad viešoji įstaiga „M. K. Čiurlionio fondo investicijos“ 2015-2017 pasirašė 7 sutartis su skirtingomis urėdijomis dėl reklamos paslaugų. Jonavos, Rokiškio urėdijos yra mokėjusios fondui už jų reklamos talpinimą fondo interneto svetainėje. Šių sutarčių vertė siekė nuo 600 iki 2,7 tūkst. eurų.

Registrų centro duomenimis, 1997 metais buvo įsteigtas kitas labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio fondas“. Jam vadovauja tas  pats V. Paukštelis.

Trečiadienį BNS susisiekti su Julija Sakalauskaite nepavyko.

Iki trečiadienio popietės Vilniaus apygardos teismas buvo gavęs iki 40 apeliacinių skundų. Iš viso byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui nuosprendis paskelbtas 67 asmenims.

Vienas iš apeliantų, nukentėjusysis Robertas Povilaitis. Jis per Sausio 13-osios įvykius neteko tėvo, dėl jo žūties yra pateikęs 120 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį.

„Aš prašau jį nagrinėti, tas pats teismas Medininkų byloje svarstė civilinius ieškinius, o čia atmetė, kažkoks nelogiškumas“, – BNS sakė R. Povilaitis.

Jis taip pat teigė, kad civilinį ieškinį buvo pateikusi ir jo mama Ona Povilaitienė.

„Panašu, kad apygardos teismas jį pametė ar pražiūrėjo. Nežinau, kas atsitiko, nuosprendyje jos ieškinys nepaminėtas. Mes turim duomenis, kad jis užregistruotas, gal tiesiog užmiršo. Dėl mano pasisakė, o jos net nepaminėjo“, – stebėjosi R. Povilaitis.

Jo teigimu, 2017 metais liepos 7 dieną jis buvo paduotas, liepos 13 dieną gautas pranešimas iš teismo dėl šio ieškinio gavimo.

Nukentėjusioji O. Povilaitienė taip pat parašė skundą Apeliaciniam teismui.

Kovo 27 dieną nuosprendį paskelbęs teismas konstatavo, kad Sausio 13-osios įvykių metu nebuvo teisinės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą.

Teismui nuosprendį apskundė du bylos nagrinėjime dalyvavę Rusijos piliečiai – nuo 2014 metų Lietuvoje suimtas sovietų karininkas Jurijus Melis ir Vilniuje gyvenantis Genadijus Ivanovas.

Skundą pateikė J. Melio advokatė Galina Kardanovskaja, G. Ivanovas skundą pateikė savo vardu. 

„Prašome visiško išteisinimo, jis iš tikrųjų nedalyvavo įvykiuose“, – BNS sakė G. Ivanovo advokatė Julija Žukienė. Su G. Kardanovskaja BNS susisiekti nepavyko.

J. Meliui skirta septynerių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaičiuotas jo kalinimas suėmimo metu, tad jei nuosprendis nebus pakeistas, jis į laisvę galės išeiti už dvejų metų.

G. Ivanovas nuteistas ketverių metų bausme. Jis galės būti laisvėje, kol nuosprendis įsigalios, – jam teismas neskyrė suėmimo.

Kadangi daugelio kaltinamųjų byla buvo nagrinėjama už akių, tai reiškia, kad apeliacinio skundo padavimo terminai yra kitokie: jie bet kada gali jį paduoti. Jeigu vykdant nuosprendį jie bus sulaikyti, ir po kelerių metų, ir po dešimties metų gali paduoti apeliacinį skundą ir teismas privalės jį išnagrinėti.

Generalinė prokuratūra taip pat apskundė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje ir teigia, kad nuteistiesiems skirtos bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimus, buvo per švelnios.

Sausio 13-osios bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

1991 metais sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.