Tai pirmadienį paskelbė prokuroras Justas Laucius, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pirmadienį pratęsus politinės korupcijos bylos nagrinėjimą ir išklausius likusius kasacinius skundus.

„Prašome atmesti visus kasacinius skundus. (...) Kasacija nėra antroji apeliacija“, – posėdyje sakė J. Laucius.

Prokuroro teigimu, Apeliacinis teismas tinkamai įvertino tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą, tad nėra pagrindo keisti nuosprendį.

Apeliacinio teismo nuosprendžius aukščiausiai instancijai apskundė visi nuteistieji – buvęs Liberalių sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, parlamentaras Vytautas Gapšys, buvę politikai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius, vienas iš buvusių koncerno „MG Baltic“ vadovų Raimondas Kurlianskis, „MG Grupė“, Darbo partija, Liberalų sąjūdis – iš viso gauta 12 kasacinių skundų.

Jais siekiama panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo minėti asmenys pernai pripažinti kaltais dėl korupcinių nusikaltimų – papirkimo, prekybos poveikiu, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo. Nuteistieji kaltinimus vadina nepagrįstais, o teisėsaugos veiksmus – neteisėtais.

Apeliacinis teismas E. Masiulį nuteisė kalėti pusšeštų, V. Gapšį – puspenktų, R. Kurlianskį – šešerius metus, jie bausmes atlieka Kauno kalėjimo padaliniuose ir LAT posėdžiuose dalyvauja nuotoliu.

E. Masiulis sako, kad vienas iš jį nuteisusių teisėjų galėjo būti pažeidžiamas

Tuo metu E. Masiulis posėdžio metu teigė, kad Apeliacinis teismas neatliko išsamios bylos analizės, o vienas iš apkaltinamąjį nuosprendį priėmusių teisėjų Albinas Bielskis galėjo būti pažeidžiamas.

„Noriu labai aiškiai pasakyti tai, kad nesu padaręs to, (...) dėl ko esu nuteistas“, – sakė prie teismo posėdžio iš įkalinimo įstaigos nuotoliu prisijungęs E. Masiulis.

Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, taip pat kaip ir R. Kurlianskio ir Darbo partijos gynėjai ankstesniame posėdyje, savo skunde paminėjo vieną iš nuosprendį Apeliaciniame teisme priėmusių teisėjų – Albiną Bielskį.

A. BIelskio pavardė minėta teisėjų korupcijos byloje, jis joje apklaustas kaip specialusis liudytojas, nors apie tai „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo metu nepranešė.

Byloje nuteistuosius ginančių advokatų teigimu, A. Bielskis taip pat nenusišalino apklausiant tiek teisėjų korupcijos, tiek „MG Baltic“ byloje veiksmus atlikusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėją Jurijų Skuderį.

„Keista, kad vadinamoje amžiaus politinės korupcijos byloje paskiriamas galimai pažeidžiamas teisėjas“, – teigė E. Masiulis.

Buvęs politikas LAT prašė objektyviai įvertinti aplinkybes ir dviejų instancijų teismų skirtingą požiūrį į bylą.

„Kas turi atsitikti, kad tos pačios valstybės, tame pačiame mieste ir net tame pačiame pastate esantys teismai priima visiškai du skirtingus sprendimus“, – teismo posėdyje sakė E. Masiulis.

Anot jo, bylos aplinkybės abejose instancijose praktiškai liko nepasikeitusios, o išteisinamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas kruopščiai išnagrinėjo bylos aplinkybes.

„Apeliacinis teismas tuos pačius faktus interpretavo kitaip, neatlikęs išsamios analizės“, – įsitikinęs E. Masiulis.

Prašo išteisinti

Buvęs politikas svarstė, kad visiškai skirtingus dviejų instancijų teismų sprendimus galėjo lemti viešojoje erdvėje pasirodęs dalies visuomenės nusivylimas pirmos instancijos teismo sprendimu.

E. Masiulis taip pat paminėjo, kad STT pareigūnai užfiksavo jo ir Raimondo Kurlianskio susitarimą dėl paskolos, tačiau tai pareigūnai iš pradžių ignoravo „norėdami išsaugoti savo mundurą“.

Juk juokaujama, kad išvis sunku rasti kalėjime kaltų.

Jis prašė LAT jį išteisinti, paliekant Vilniaus apygardos teismo sprendimą, arba grąžinti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui su nauja teisėjų kolegija.

Buvęs liberalų lyderis kalbėjo, kad žinojimas dėl savo nekaltumo dar „palaiko tikėjimą savimi“, nors sutiko, kad teisėjų kolegija tikriausiai ne kartą iš nuteistųjų girdinti, kad jie nėra kalti.

„Juk juokaujama, kad išvis sunku rasti kalėjime kaltų“, – kalbėjo E. Masiulis.

E. Masiulio gynėjas Ruslanas Boiko teigė, kad Apeliacinis teismas, nuteisęs buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį, nagrinėdamas bylą tik iš dalies atsižvelgė į gynybos argumentus.

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis yra neteisėtas“, – teismo posėdyje sakė R. Boiko.

Jis teigė, kad pareigūnai nuteistųjų atžvilgiu neteisėtai rinko informaciją, nepateikė teismui dokumentų dėl šitų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

Anot advokato, kaltinamąjį nuosprendį priėmusi teisėjų kolegija buvo šališka.

R, Boiko minėjo, kad teismas nenorėjo pridėti ir nevertino dalies antros instancijos procese gautų naujų raštų ir pažymų iš prokuratūros bei pareigūnų, o tai, anot advokato, rodo išankstinį teisėjų nusiteikimą prieš kaltinamuosius. E. Masiulio gynėjas taip pat kalbėjo apie A. Bielskį, kuris, jo teigimu, turėjo nusišalinti.

„Visų šitų aplinkybių visuma patvirtina, kad teismas nesilaikė (...) standartų ir buvo šališkas“, – teigė R. Boiko.

V. Gapšys: kaltinimas – nenuoseklus

Prie posėdžio nuotoliu iš įkalinimo įstaigos prisijungęs parlamentaras Vytautas Gapšys teigė, kad pareigūnai neturėjo pakankamai duomenų, kuriais remdamiesi galėjo pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Manau, nuo pat pirmųjų užfiksuotų pokalbio minučių pareigūnai matė, kad jose nėra nusikalstamo pobūdžio veiksmų“, – kalbėjo įkalintas Seimo narys.

V. Gapšys teigė, kad nors pareigūnų surinkti duomenys ir jų rinkimo laikotarpis buvo tie patys, jam ne kartą pakeisti kaltinimai, o galutinis prokuroro kaltinimas buvo nenuoseklus, paremtas prielaidomis.

„Tai absurdiška“, – sakė jis.

Politikas atkreipė dėmesį, kad teisėjų korupcijos byloje figūravo ne tik A. Bielskis, bet ir kitas nuosprendį priėmusios kolegijos narys – Linas Šiukšta, kuris, V. Gapšio nuomone, taip pat galėjo būti apklaustas kaip liudytojas teisėjų korupcijos byloje.

V. Gapšio advokatas Mindaugas Barkauskas teigė, kad „MG Baltic“ bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme buvo pažeista jo ginamojo teisė į gynybą ir teisingą teismą.

„Vytautui Gapšiui buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė“, – kalbėjo advokatas.

Jis teigė, kad proceso metu nebuvo užtikrintas teisėjų nešališkumas, teisėjų kolegija įrodymus vertino selektyviai ir fragmentiškai.

„Teismas vieniems įrodymams teikė prioritetą prieš kitus“, – sakė M. Barkauskas.

Pirmadienį savo skundų žodinius paaiškinimus posėdyje taip pat pateikė buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir buvusio parlamentaro Gintaro Steponavičiaus advokatas Rimgaudas Černius.

Teismas pirmajame posėdyje praėjusį trečiadienį išklausė vieno buvusių koncerno vadovų R. Kurlianskio ir dviejų jo gynėjų, „MG Grupės“, Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio advokatų pagarsintus skundus.

Iš viso Apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistieji valstybei sumokėjo per 2 mln. eurų baudų, konfiskuotų ir išieškotų pinigų.

Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs.

„Jokie mano ar mūsų darbuotojų argumentai, paaiškinantys vienokį ar kitokį veiksmą tiesiog buvo ignoruojami arba atvirai rodomas nepasitenkinimas, nes tai neatitiko pagal knygą („Pranešėjas ir Prezidentas“), pasidėtą šalia, pranešėjo teiginių. (...) Ten buvo galima kalbėti, ką nori, buvo matyti, kad tai yra nepriimtina“, – sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.

„Dar komisijos darbo pradžioje prokuratūra ir raštu, ir žodžiu atkreipė dėmesį į galimą komisijos šališkumą, kadangi komisijai paskirtas pirmininkauti Seimo narys Vytautas Bakas pats turėjo būti apklaustas šiame tyrime. Mes tai vertiname kaip teisminį procesą, kad asmuo, kuris turi būti apklaustas liudytoju, negali būti tame procese nei teisėjas, nei advokatas, nei prokuroras, nei tyrėjas“, – tvirtino generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

„Komisijos pirmininko vykdoma vieša komunikacija, pristatant komisijos išvados projektą, taip pat turi aiškių politinio spaudimo, pasireiškiančio nepagrįstais tarnybos ir jos vadovo dalykinę reputaciją, garbę ir orumą žeminančiais, profesionalumą menkinančiais teiginiais, požymių“, – kalbėjo STT vadovas Linas Pernavas.

Taip jie pareiškė trečiadienį per Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį.

Šių tarnybų vadovų prašymu Etikos komisija tiria, ar V. Bako vadovaujama laikinoji komisija nepažeidė įstatymų, Politikų elgesio kodekso, galiojančių procedūrų.

Laukia NSGK atsakymo

Generalinės prokuratūros, STT, VSD vadovai teigė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija, nagrinėjusi buvusio žvalgybos pareigūno Tomo Gailiaus informaciją apie galimus VSD vadovų pažeidimus 2019 metais tikrinant kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymus prašydama pateikti jai kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą ir padarė nepagrįstas išvadas.

Pasak N. Grunskienės, komisija nesilaikė įstatymų, kai pernai gruodį surengė atvirą posėdį su pranešėjo statusą tuomet turėjusiu T. Gailiumi ir atskleidė jo tapatybę.

„Laikinoji komisija turėjo pareigą informuoti apie tai, kad posėdyje ketina apklausti pranešėją ir tik prokuratūra, kaip pagal įstatymą įgaliota institucija, turėjo susisiekti su pranešėju ir informuoti jį apie galimą apklausą, sužinoti jo poziciją dėl galimos apklausos bei konfidencialumo vertinimo. Tik gavus raštišką pranešėjo atsisakymą dėl konfidencialumo komisija galėjo planuoti pranešėjo apklausą“, – sakė generalinė prokurorė.

Ji taip pat pranešė, kad komisija buvo įspėta dėl šališkumo, nes jai vadovavo V. Bakas, kuris jau 2019 metais būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku tyrė T. Gailiaus pateiktą informaciją, buvo perdavęs ją prokuratūrai.

N. Grunskienė taip pat pabrėžė, kad prokuratūra iki šiol negali priimti jokio procesinio sprendimo šioje istorijoje, nes nesulaukė iš Seimo NSGK atsakymų į pateiktus klausimus, mat pati neturi įgaliojimų tirti žvalgybos institucijos, o VSD parlamentinę kontrolę atlieka tik NSGK.

Rėmėsi knyga

VSD direktorius D. Jauniškis savo ruožtu tvirtino, jog Seimo komisijos darbo metodai ir išvados parodė, kad ji buvo šališka.

„Komisijai slaptais dokumentais buvo pateikti visi įrodymai – žvalgybos kontrolierius taip pat tikrino, jam buvo suteiktos visos sąlygos patikrinti, – kad visi kandidatai (į prezidentus – BNS) buvo tikrinti, jo išvada buvo palanki VSD, tai yra konstatuota, kad visi kandidatai tikrinti ir nebuvo pažeisti jokie įstatymai. Komisija absoliučiai ignoravo šitą pasakymą, šališkai priėmė sprendimą, kad tikrintas tik vienas kandidatas“, – sakė žvalgybos tarnybos vadovas.

Seimo komisijos išvadose teigiama, kad 2019 metais VSD patikrino tik G. Nausėdos aplinką ir su patikrinimo rezultatais supažindino trečiuosius asmenis.

Mano liudijimas buvo ignoruojamas, jeigu neatitiko išankstinių nuostatų ir knygos.

Pasak D. Jauniškio, iš piršto laužtos išvados, kad jis pats rinko žvalgybinę informaciją, o VSD bendradarbiauja su nuomonės formuotojais.

„Išvada, kad VSD glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriais nuomonės formuotojais, ta išvada visiškai laužta iš piršto. (...) VSD laikosi politinio neutralumo, nedirba su jokiais nuomonių formuotojais, (...) Tokį teiginį paskleisti neturint jokių įrodymų, mano požiūriu, yra mažiausiai neatsakinga“, – kalbėjo jis.

„Mano liudijimas buvo ignoruojamas, jeigu neatitiko išankstinių nuostatų ir knygos“, – sakė pareigūnas.

VSD vadovas tvirtino, kad departamentas spaustas atskleisti informacijos šaltinį, kas yra neteisėta.

„Nesunaikintas nė žodis“

Apie esą neteisėtus laikinosios komisijos reikalavimus Seimo etikos sargams pasakojo ir STT direktorius L. Pernavas.

„Komisija prašė STT pateikti ne apibendriną informaciją, parengtą kriminalinės žvalgybos pagrindu, o visą kriminalinės žvalgybos informaciją, tai yra pateikti visą atlikto tyrimo medžiagą“, – sakė jis.

Pareigūnas pabrėžė, kad įstatymai leidžia politikams teikti tik apibendrintus kriminalinės žvalgybos duomenis.

Be to, prašyta nurodyti konkrečius STT pareigūnus, turėjusius reikalų su T. Gailiaus pateiktos informacijos tyrimu.

„Komisija prašė nurodyti konkrečius pareigūnus, dalyvavusius procese ir tyrime. STT manymu, tai būtų nepateisinamas slapto pobūdžio pareigūnų įvardijimas, kuris neturėtų daryti įtakos pačios STT veiklos vertinimui ar atsakant į komisijos klausimus, tai keltų grėsmę institucijos veiklai ir galimam asmenų bendradarbiavimui su ja“, – teigė L. Pernavas.

Jis neigė komisijos išvados, kad trukdė atlikti parlamentinį tyrimą, piktnaudžiavo pareigomis, nepateikė informacijos. Pasak L. Pernavo, piktnaudžiavimas pareigomis yra apysunkis nusikaltimas, tačiau dėl to į prokuratūrą nesikreipta.

STT vadovo teigimu, komisijai buvo pateikta apibendrinta kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija. Jis taip pat pabrėžė, kad jam vadovaujant tarnybai „nė vienas puslapis, nė vienas žodis nebuvo naikinamas“.

„Atvirkščiai – visas naikinimas sustabdytas, kol komisijos baigs darbą“, – tvirtino L. Pernavas.

Jis teigė atsakęs į visus 13 komisijos siųstų užklausų ir stebėjosi Seimo tyrėjų į išvadas įrašytu pasiūlymu, kad stiprinant parlamentinę kontrolę reikėtų „užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant į pareigas ir iš jų atleidžiant VSD ir STT vadovus ir jų pavaduotojus“.

„Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT“, – tvirtino tarnybos direktorius.

Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT.

Prašė garso įrašų

Tuo metu laikinoji tyrimo komisija Seimo etikos sargams nurodė, kad pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą komisija turi teisę gauti informaciją iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti.

„Pabrėžtina, kad komisija neprašė STT pateikti kriminalinės žvalgybos bylos duomenų, galinčių atskleisti kriminalinės žvalgybos tyrimą vykdžiusių pareigūnų ar slaptų bendradarbių tapatybes, juo labiau informacijos, kuri atskleistų kriminalinės žvalgybos tyrimo metodus. Komisija prašė leidimo susipažinti tik su ta konkrečia kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga, kuri yra svarbi komisijai atliekant tyrimą ir kuri yra reikšminga analizuojant pranešėjo kreipimąsi. Komisija STT nurodė konkrečius garso įrašus, su kuriais pageidavo susipažinti“, – rašoma laikinosios komisijos narių paaiškinime.

Anot jo, atlikdama tyrimą komisija privalėjo apklausti pranešėją ir tai ketino padaryti uždarame posėdyje, kad jo tapatybė nebūtų atskleista.

„Tačiau pats pranešėjas savo asmeniniu sprendimu prieš posėdį nusprendė paviešinti savo tapatybę ir minėto komisijos posėdžio metu viešai pareiškė, kad atsisako konfidencialumo“, – rašoma Etikos ir procedūrų komisijai skirtame rašte.

Komisijos nariai priminė, kad pranešėjo T. Gailiaus tapatybė viešojoje erdvėje buvo atskleista jau anksčiau – pirmasis ją pernai kovą paminėjo tarptautinio saugumo ekspertas Marius Laurinavičius.

„Visa tai leidžia teigti, kad Komisija neatskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės, nes ji buvo atskleista gerokai anksčiau ir paskelbta žiniasklaidos priemonėse, o tapatybės konfidencialumą užtikrinti turėjusios institucijos neatliko savo darbo. Be to, Komisijos posėdyje ir po to vykusiuose procesiniuose veiksmuose pats pranešėjas Tomas Gailius atsisakė konfidencialumo ir paviešino savo asmens duomenis. Todėl nesutinkame su Generalinės prokuratūros reiškiamu priekaištu komisijai“, – tvirtina parlamentarai.

Tyrė penkerių metų senumo istoriją

Seimo komisija tyrė buvusio VSD pareigūno T. Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą. Pareigūnas įtarė, kad šis tikrinimas atliktas neteisėtai, o su jo rezultatais supažindinti pašaliniai asmenys.

Komisija konstatavo, kad VSD vadovas D. Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos. Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu.

Taip pat pareikšta, kad prezidento atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl šios istorijos kilo po to, kai praėjusių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, kad prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Ši istorija aprašyta ir tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

LVAT nusprendė, jog sprendimas nesuteikti pranešėjo statuso yra nemotyvuotas bei nepagrįstas, todėl jis naikinamas, o Generalinė prokuratūra įpareigota priimti naują sprendimą pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas.

Šis LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

„Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2024 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą tenkinti 2022 metais mano duotus skundus. Atkreipiau darbdavio, o taip pat skundus nagrinėjusių teismų dėmesį, kad LR Elektroninių ryšių įstatymo (red. nuo 2021-12-01) tam tikros nuostatos dėl šio įstatymo 1 priede išvardytų duomenų teikimo kompetentingoms institucijoms galimai prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2021 m. kovo 2 d. Didžiosios kolegijos paskelbtam prejudiciniam sprendimui byloje H. K. vs Prokuratuur (Nr. C-746/18). Reaguodamas į pranešimus mano darbdavys 2022 m. sausio 13 d. kreipėsi į LR Teisingumo ministeriją, prašydamas įvertinti teisinio reguliavimo aplinkybes ir informuoti apie priimtus sprendimus dėl Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės normų kolizijos, t. p. nacionalinių įgyvendinimo priemonių taikymo įgyvendinant ESTT sprendimus. Darbdavys įpareigotas priimti naują sprendimą dėl 2021 m. gruodį bei 2022 m. sausį mano pranešimuose pateiktos informacijos pagal LR Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas“, – atsakyme Eltai teigė Š. Šimonis.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje dirbantis Š. Šimonis pateikė Generalinei prokuratūrai pranešimus apie savo tiesioginio vadovo sprendimą panaikinti nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą ir šį tyrimą perduoti kitam prokurorui.

Pareiškėjas teigė, kad aukštesnysis prokuroras nepagrįstai siekia paveikti pavaldžius prokurorus kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl duomenų (mobilaus ryšio išklotinių) gavimo. Pareiškėjo vertinimu, tokia situacija prieštarauja ESTT 2021 m. kovo 2 d. sprendime suformuluotiems išaiškinimams.

Ginčijamu sprendimu buvo pripažinta, jog pagrindinis pažeidimas, apie kurį pranešė pareiškėjas, yra aukštesniojo prokuroro galimai neteisėtas sprendimas, tačiau pareiškėjo pateikta informacija neatitinka viešojo intereso kriterijaus ir pareiškėjo nurodytas pažeidimas negali būti siejamas su pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis.

Kaip pranešė LVAT, prokuroras Š. Šimonis nesutiko su išvada, kad jo pateikta informacija neatitinka viešojo intereso ir kad jo nurodytas pažeidimas nėra susijęs su pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis.

Pareiškėjo vertinimu, Lietuvoje netinkamai taikomos 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), 15 straipsnio 1 dalies, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, nuostatos.

Remdamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis, pareiškėjas kartu prašė įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pranešėjo statuso, nes jis informaciją apie pažeidimus pateikė siekdamas apsaugoti viešąjį interesą.

LVAT nusprendė, kad pareiškėjo atsakovui pranešimuose nurodytos aplinkybės ir jų sąsajos su viešuoju interesu užtikrinti įtariamųjų asmenų teises ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo tinkamai ir išsamiai vertintos, kaip, iš esmės, ir argumentavo pareiškėjas.

„Pareiškėjas pranešimuose dėstė argumentus, susijusius su galbūt pažeistu viešuoju interesu, t. y. jog ikiteisminių tyrimų organizavimo strategija gali nepagrįstai riboti įtariamųjų asmenų konstitucines teises (duomenų bei privatumo apsaugą), tačiau Generalinė prokuratūra tinkamai ir išsamiai neįvertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių bei jų sąsajos su viešuoju interesu užtikrinti įtariamųjų asmenų teises ikiteisminio tyrimo metu. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“, – paskelbė teismas.

ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime A. G. prieš Lietuvos Generalinę prokuratūrą, pažymėjo, kad, kiek tai susiję su nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslu, pagal proporcingumo principą tik kova su sunkiais nusikaltimais ir didelės grėsmės visuomenės saugumui prevencija gali pateisinti didelius Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių suvaržymus, kaip antai susijusius su srauto ir vietos nustatymo duomenų saugojimu.

Įvertinęs Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir ESTT jurisprudenciją, LVAT padarė išvadą, jog argumentai dėl pagrindo suteikti pranešėjo statusą turi būti paremti aktualių įstatymų nuostatų ir faktinių aplinkybių analize, o atitinkamos išvados negali būti formalios, neišsamios ir paremtos prielaidomis bei bendro pobūdžio teiginiais.

LVAT vertinimu, ginčytas Generalinės prokuratūros sprendimas šių reikalavimų neatitiko.

Pirmosios instancijos teismas 2022 metais Š. Šimonio skundą buvo atmetęs kaip nepagrįstą. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai, įvertinę ginčo santykių teisinį reguliavimą, t. y. Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, tąkart konstatavo, jog pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai nepripažintas pranešėju.

Lietuvoje galiojantis Pranešėjų apsaugos įstatymas įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą.

Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Pranešėjas yra asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.

Pažeidimu laikoma įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga.

Pagal įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai; pavojaus aplinkai; kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą; neteisėtos veiklos finansavimo; neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;  neteisėtu būdu įgyto turto; padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą; kitų pažeidimų.

Pažymėtina, kad informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

„Kai kurie pastarieji Generalinės prokuratūros sprendimai gali kelti tam tikrų klausimų, nes kai formuluoja priekaištą komisijai, kad jie paviešino mano tapatybę, aš visiškai su tuo nesutinku – aš pats paviešinau savo tapatybę, nusprendęs viešai ateiti liudyti komisijai“, – LRT televizijai ketvirtadienį teigė T. Gailius.

„Kelti tą klausimą komisijai kaip priekaištą, man atrodo, visiškai nelogiška ir nesuprantama“, – pridūrė jis.

Pasak T. Gailiaus, Generalinė prokuratūra, kuri nusprendė tyrimą nutraukti, su juo kalbėtis bijojo.

„(Generalinė prokuratūra – ELTA) bijojo su manimi šnekėti, kad nereikėtų prisiimti atsakomybės, nes aš ateisiu pas juos, duosiu parodymus ir jie tada neturės kur trauktis, turės priimti veiksmus. O neprisileidę prie savęs, jie, taip sakant, šį dalyką eliminavo“, – sakė buvęs VSD pareigūnas, pažymėdamas, kad buvęs generalinės prokuroras Evaldas Pašilis su juo nė karto nebuvo susitikęs.

„Informacija turėjo būti paimta tuomečio generalinio prokuroro, įvertinta ir turėjo būti priimtas sprendimas, ką toliau daryti: pradėti ikiteisminį tyrimą ar nepradėti jo“, – aiškino pranešėjas.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Generalinė prokuratūra kreipimesi į parlamento etikos sargus nurodė, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija savo veiksmų su prokuratūra nederino ir taip atskleidė pranešėjo asmens duomenis.

„Prokurorė kreipėsi į mus, prašo įvertinti, ar Seimo laikinoji tyrimų komisija nederindama savo veiksmų su Generaline prokuratūra ir atskleisdama pranešėjo asmens duomenis, reikalaudama pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą nepažeidė Konstitucijos, įstatymų ir Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos“, – kreipimąsi pristatė komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai priklausanti parlamentarė Dovilė Šakalienė teigė, kad tai vienas rimčiausių kreipimųsi, kurios yra gavusi komisija.

„Iš esmės šis prašymas yra prašymas inicijuoti interpeliaciją Seimo nariams, kurie sudarė laikinąją tyrimo komisiją. Nes jeigu vis tik mūsų prašoma, ar jie nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prašoma mūsų įvertinti komisijos tyrimą vykdančių Seimo narių teisėtumą. Tai tokiu atveju, mes nelabai turime kito pasirinkimo kaip tik pradėti tyrimą“, – posėdžio metu sakė D. Šakalienė.

„Nes negalima kalbėti apie laikinosios komisijos išvadas ir jų turinį, jeigu yra keliamas klausimas apie dėl pačios komisijos veiksmų teisėtumo“, – akcentavo ji.

Jai antrino ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

„Iš tiesų tai yra pakankamai rimtas kreipimasis į mūsų komisiją. Ir, aš manau, kad mes tyrimą turėtume pradėti, nes klausimai yra keliami labai rimti. Ir jeigu viena ar kita kryptimi pakryptų šis tyrimas, tai galimos būtų ir tam tikros pasekmės“, – pabrėžė A. Bagdonas.

Savo ruožtu konservatorius Antanas Matulas siūlė kol kas tyrimo nepradėti. Pasak jo, reikėtų pirma įsivertinti, ar toks tyrimas yra Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijos rėmuose.

Visgi komisija nutarė tyrimą pradėti bendru sutarimu.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

„(...) manėme, kad turime atkreipti dėmesį dėl galimo komisijos veiksmų prieštaravimo Konstitucijai, įstatymams ir Konstitucinio Teismo priimtiems sprendimams“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė generalinę prokurorė N. Grunskienė.

„Todėl buvo kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Šio rašto kopija buvo perduota laikinajai komisijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, taip pat Seimo pirmininkei ir VSD“, – pridūrė ji.

Pasak generalinės prokurorės, dalį nuogąstavimų prokuratūros atstovai išsakė dar tada, kai komisija buvo suformuota. Pavyzdžiui, posėdyje, kuriame liudijo pati N. Grunskienė, keltas klausimas, ar Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas gali pirmininkauti laikinajai komisijai.

„Atkreiptas dėmesys dėl galimo komisijos šališkumo – pačioje pradžioje (komisijos darbo – ELTA), pirmojo posėdžio metu ir raštu, ir žodžiu kreipėmės, atkreipdami dėmesį dėl galimo šališkumo, įvardindami tai, kad komisijai galbūt negalėtų vadovauti ponas Bakas, kadangi jis pats turėtų būti apklausiamas toje komisijoje“, – priminė prokurorė.

Generalinė prokurorė taip pat akcentavo, kad laikinoji komisija „posėdžio metu atskleidė pranešėjo anketinius duomenis“ bei be pagrindo reikalavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atskleisti kriminalinės žvalgybos informaciją.

Manėme, kad turime atkreipti dėmesį dėl galimo komisijos veiksmų prieštaravimo Konstitucijai, įstatymams ir Konstitucinio Teismo priimtiems sprendimams.

„Susipažinti su kriminalinės žvalgybos byla neturi teisės niekas – kontrolę vykdo prokuratūra ir teismas“, – pažymėjo N. Grunskienė, nurodydama, kad parlamentinei tyrimo komisijai galėjo būti pateikta tik apibendrinta informacija apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

Anot jo, generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pasirašytą raštą gavo taip pat Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), VSD, laikinoji tyrimo komisija.

Dokumente teigiama, jog būtina įvertinti, ar komisija, nederindama savo veiksmų su Generaline prokuratūra, atskleisdama pranešėjo asmens duomenis ir reikalaudama pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą, nepažeidė Konstitucijos, įstatymų reikalavimų ir Konstitucinio teismo suformuotos praktikos.

Kaip nurodoma antradienį paskelbtoje komisijos išvadoje, VSD vadovas Darius Jauniškis informaciją apie tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką gavo arba iš paties G. Nausėdos arba informacija buvo perduota jo pavedimu.

Išvadose konstatuojama, kad D. Jauniškis, rinkdamas informaciją apie dabartinio šalies vadovo aplinkos žmones, jam talkino. Anot komisijos, aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.

Kritikos išvadoje sulaukė ir Generalinė prokuratūra.

Anot komisijos Specialiųjų tyrimų tarnyba, VSD, Generalinė prokuratūra daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją ir, tokiu būdu, pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintus informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principus bei apribojo visuomenės galimybę susipažinti su šių institucijų veiksmais nagrinėjant pranešėjo kreipimąsi.

Be kita ko, ji nustatė, kad kriminalinės žvalgybos byla nebuvo pateikta susipažinti generaliniam prokurorui, kuris pagal įstatymą turi išimtinę teisę pradėti baudžiamąjį procesą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos.

Seimo komisija išvadas patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą Vytautą Baką, nebuvo opozicijos atstovų. Šias išvadas dar turės patvirtinti visas parlamentas.

Kaip antradienį nurodė Generalinė prokuratūra, surašytas kaltinamasis aktas ir teismui perduota baudžiamoji byla dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir turto pasisavinimo.

Bylos duomenimis, anksčiau neteistas Kauno rajono gyventojas, eidamas uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus pareigas, nuo 2020 metų rugpjūčio iki 2023 metų balandžio galimai tyčia organizavo apgaulingą bendrovės finansinės apskaitos tvarkymą.

Siekdamas išvengti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, kurių suma viršija 400 bazinių socialinių išmokų, neteisingus duomenis jis perdavė bendrovės buhalterei, o ši, nieko neįtardama, duomenis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Taip bendrovės direktorius už minėtą laikotarpį iš viso galimai nesumokėjo daugiau kaip 39 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Vyras taip pat galimai neapskaitė bendrovei priklausiusių beveik 135 tūkst. eurų ir, sudarydamas rangos sutartis su fiziniais asmenimis, pagal jas gautas pinigines lėšas galimai pasisavino.

Už tai bendrovės direktoriui pareikšti kaltinimai dėl jo žinioje buvusio labai didelės vertės bendrovės turto pasisavinimo.

Asmuo pripažino savo kaltę tik dėl galimo apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.

Už šias nusikalstamas veikas numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Šioje baudžiamojoje byloje Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo yra pateikusi daugiau nei 39 tūkst. eurų sumos civilinį ieškinį.

„Tyrimo metu gavus duomenų, kad galimai nusikalstamais veiksmais galėjo būti padaryta žala Europos Sąjungos institucijoms, tyrimo kontrolė pavesta Europos Prokuratūrai“, – penktadienį BNS pranešė institucija.

Estijoje registruoto fondo „Baltcap Infrastructure Fund“, kurio partneris ir valdytojas buvo Š. Stepukonis, investuotojų sąraše yra Europos investicijų bankas (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Šiaurės šalių aplinkos apsaugos finansavimo korporacija, Baltijos valstybių pensijų fondai.

Pasak Generalinės prokuratūros, tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį, už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą numatančią baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, atliekamas siekiant nustatyti tikslias galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.

„Siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija neviešintina“, – teigia prokuratūra.

Aiškėja, kad kelių milijonų eurų dėl „BaltCap“ lėšų iššvaistymo neteko Estijos „Swedbank“, SEB ir LHV pensijų fondai, nuostolių galėjo patirti ir Lietuvoje veikiantys „Swedbank“ ir SEB valdomi pensijų fondai.

 

Ikiteisminį tyrimą dėl Š. Stepukonio, kuris buvo ir Nacionalinio stadiono statytojo „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ vadovas, veiklos Lietuvos prokuratūra pradėjo pernai lapkritį. Tyrimas pradėtas pagal „BaltCap“ gautą informaciją. „BaltCap“ lapkritį pranešė, kad Š. Stepukonį atleido dėl netinkamai tvarkytų finansų ir dėl to kreipėsi į teisėsaugą.

Aiškėja, kad kelių milijonų eurų dėl „BaltCap“ lėšų iššvaistymo neteko Estijos „Swedbank“, SEB ir LHV pensijų fondai, nuostolių galėjo patirti ir Lietuvoje veikiantys „Swedbank“ ir SEB valdomi pensijų fondai.

100 mln. eurų fondą „BaltCap Infrastructure Fund“ 2017 metais „BaltCap“ įsteigė investicijoms į infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Į 20 metų trukmės fondą tuomet investavo visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, gyvybės draudimo bendrovė bei kiti instituciniai investuotojai. Po 20 mln. eurų į fondą investavo ERPB ir EIB, kurio finansavimą garantuoja Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) – pagrindinis Investicijų Europai plano (žinomo, kaip Junkerio planas) elementas.

Iki 2023 metų rugsėjo fondas buvo pritraukęs 700 mln. eurų į 4 skirtingų strategijų fondus, orientuotus į įmonių įsigijimą, infrastruktūros investicijas, plėtros ir rizikos kapitalą.

2021 metų birželį veiklą pradėjusi Europos prokuratūra yra nauja nepriklausoma ES institucija, atsakinga už ES finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir bylų perdavimą teismui. Tokie nusikaltimai apima kelių rūšių sukčiavimą, sukčiavimą PVM, kai padaroma daugiau 10 mln. eurų žala, pinigų plovimą, ES fondų lėšų pasisavinimą, korupciją.

Europos prokuratūrai priklauso 22 ES valstybės narės.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ atsižvelgė į jos bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) poziciją ir pakeisdamos įstatymams prieštaravusias elektros tiekimo ir persiuntimo paslaugų sutarčių sąlygas pašalino viešojo intereso pažeidimus.

„Bendrovių paskelbtose naujose sutarčių bendrosiose sąlygose nenumatyta prievolė buitiniams vartotojams, labai mažoms ir mažoms įmonėms grąžinti naudas, nuolaidas, sumokėti netesybas, kai vartotojas nutraukia sutartį anksčiau sutarties specialiojoje dalyje numatyto naudotis paslaugomis termino“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Anot jo, elektros tiekėjai taip pat įsipareigojo po 2023 metų birželio 1 dienos sutartis sudariusiems šių grupių vartotojams netaikyti sutartyse numatytų sąlygų dėl nuolaidų grąžinimo.

Tyrimo metu prokurorai buvo nustatę, kad „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ elektros tiekimo sutartyse buitiniams vartotojams buvo numačiusios Elektros energetikos įstatymui prieštaraujantį įpareigojimą už jų nutraukimą grąžinti suteiktas nuolaidas ar kitas naudas.

Dėl to energetikos rinkos reguliuotojas rugpjūtį buvo įpareigotas spręsti dėl priemonių taikymo pažeidimams pašalinti.

Pernai balandį Seime priimtos pataisos nuo birželio uždraudė elektros tiekėjams sutartyse su buitiniais vartotojais, mažomis bei labai mažomis įmonėmis numatyti jų nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas.