Generalinė prokurorė Nida Grunskienė į šias pareigas penkerių metų kadencijai gruodžio pradžioje paskyrė prokurorą  Artūrą Urbelį.

Atrankoje į šias pareigas dalyvavo trys pretendentai: iki tol departamentui vadovavęs Martynas Jovaiša, prokurorai Irmantas Mikelionis ir A. Urbelis.

A. Urbelis prokuratūroje dirba nuo 1994 metų, specializuojasi tyrimuose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nusikalstamo susivienijimo veikų.

Šis prokuroras vadovavo tyrimo grupei ir palaikė valstybinį kaltinimą Panevėžio „tulpinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje, vėliau jos nariai už daugybę žmogžudysčių ir kitų sunkių nusikaltimų buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

A. Urbelis taip pat tyrė dingusios ir vėliau dėl prabangaus automobilio nužudytos plungiškės Ievos Strazdauskaitės bylą. Joje du vyrai buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

Šiemet A. Urbeliui buvo suteiktas Generalinės prokuratūros Metų prokuroro titulas.

Ikiteisminis tyrimas mažamečio mirties priežasčiai nustatyti buvo pradėtas rugsėjo 1 dieną, dėl teismo medicinos tyrimo į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyrių buvo kreiptasi rugsėjo 2-ąją.

Pasak pranešimo, iki pirmadienio 12 val. Telšių apylinkės prokuratūra oficialaus atsakymo dar nėra sulaukusi, tačiau jis jau išsiųstas ir turėtų būti gautas artimiausiu metu.

„Turimais duomenimis, nurodytą tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistai baigė šių metų gruodžio 6 dieną, atsakymas ikiteisminio tyrimo institucijai yra išsiųstas paštu ir turi būti gautas artimiausiu metu“, – sakoma pranešime.

Pasak prokuratūros, įprasta tokio pobūdžio teismo medicinos tyrimo ir išvados pateikimo trukmė siekia 3–4 mėnesius.

Gavęs teismo medicinos ekspertų išvadą bei atsižvelgdamas į kitus gautus duomenis prokuroras priima sprendimą dėl tolesnės ikiteisminio tyrimo eigos: papildomų tyrimo veiksmų atlikimo, ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba tyrimo perkvalifikavimo.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje buvo registruota pirma vaiko mirtis nuo koronaviruso. Tai šeštadienį vėlai vakare savo „Facebook“ paskyros įraše patvirtino ir Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus analitikas Jonas Bačelis.

Anot jo, vaikas mirė rugsėjo mėnesį, tačiau tikslią mirties priežastį dar turėjo nustatyti Valstybinė teismo medicinos tarnyba.

„Kitaip tariant, tas vienerių metų amžiaus vaikas mirė ne tik turėdamas teigiamą COVID testą, bet teismo medicinos ekspertizė nustatė, kad jo pagrindinė mirties priežastis buvo COVID“, – rašė J. Bačelis.

Iki šiol jauniausio žmogaus mirtis buvo registruota 20–29 metų amžiaus grupėje.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nuo koronaviruso iš viso mirė beveik 7 tūkst. žmonių.

Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, įtariamieji byloje – 37-erių Tauragėje registruotos įmonės direktorius bei dar vienas 43-ejų Tauragės gyventojas, užimantis vadovaujamas pareigas kitoje įmonėje.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai vienai draudimo bendrovei kilo įtarimų, jog šių metų sausį Tauragės rajone kilęs eismo įvykis gali būti imituotas. Ekspertams pastebėjus, jog eismo įvykio metu automobiliams padaryti sugadinimai nėra tarpusavyje suderinami, kreiptasi į teisėsaugos pareigūnus.

Tauragės policijos atlikto tyrimo duomenimis, kaltinamieji draudimo kompanijoms pateikė duomenis apie realiai neįvykusį eismo įvykį. Tyrimo duomenimis, autoįvykio deklaracijoje abu vyrai melagingai užfiksavo, jog 37-erių verslininko įmonei priklausantis „Renault Traffic“ markės automobilis, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio, kitam kaltinamajam priklausančio „Mercedes Benz“ automobilio, rėžėsi į jį ir taip apgadino abi transporto priemones.

Tyrimo metu surinkta duomenų, jog „Mercedes Benz“ automobilis dar iki minimo autoįvykio buvo identiškai apgadintas, o „Renault Traffic markės automobiliui kai kurios detalės pakeistos sugadintomis prieš eismo įvykio imitavimą.

Skaičiuojama, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas iš draudimo bendrovės savo naudai mėgino įgyti beveik 14 tūkst. eurų, o tariamo eismo įvykio kaltininkas, „Renault Traffic“ vairuotojas – daugiau nei 7 tūkst. eurų draudimo lėšų.

Prokurorai siekia, kad šie veiksmai būtų vertinami kaip dokumentų klastojimas ir pasikėsinimas įgyti didelės vertės turtą.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.

Šių metų liepą Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą buvusio teisėjo atžvilgiu tuo pagrindu, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

A. Kruopys ir jo advokatas Mindaugas Dūda, nesutikdami su Generalinės prokuratūros nutarimo pagrindu, kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Pasak advokato, siekta visiškai reabilituojančio bylos nutraukimo pagrindo – išvados, kad A. Kruopys jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

Kaip BNS informavo prokuratūra, sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas įvertinus, kad ikiteisminio tyrimo eigoje atliktų procesinių veiksmų rezultatai neleido konstatuoti tikslių įtartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir nesuteikė pakankamai duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti galutinius įtarimus ir pareikšti kaltinimus.

Vis dėlto, pasak prokuratūros, Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino pareiškėjo prašymą, o prokuratūrai apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas šią savaitę galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

„Vilniaus miesto apylinkės teismas skundą patenkino ir konstatavo, kad A. Kruopys jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Generalinės prokuratūros nurodytas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas buvo pripažintas nepagrįstu. Net ir generalinio prokuroro pavaduotojui apskundus šią nutartį apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos išvada, kad Aloyzas Kruopys jokios nusikalstamos veikos nepadarė, ir prokuratūros skundą atmetė“, – sakė buvusio teisėjo advokatas M. Dūda.

Prokuratūros duomenimis, įtariamojo statusas A. Kruopiui Specialiųjų tyrimų tarnyboje, atlikusioje tyrimą, buvo suteiktas 2020 metų spalį.

Įtarimas dėl kyšininkavimo buvo grindžiamas pirminiais tyrimo duomenimis, kad A. Kruopis, tuo metu ėjęs teisėjo pareigas, galimai susitarė ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį už pageidaujamo teisėjo paskyrimą teisėjų kolegijos pranešėju vienoje baudžiamojoje byloje.

Įtarimai nepareikšti niekam

„Kalbama apie maždaug 20 traukinio vagonų – tiek asmeninių apsaugos priemonių nepasiekė mūsų medikų“, – taip sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys kalbėjo dar balandį.

Praėjo daugiau nei keturi mėnesiai, o naujienos tokios: „Aš kol kas jokios informacijos neturiu“, – sakė A. Dulkys.

Su pirmosiomis siuntomis iš Kinijos priemonės į Lietuvą atgabentos dar pernai kovą. Viso sandorio vertė – daugiau nei 24 mln. eurų. Apsižiūrėta, kad trūksta pirkinių, kurių vertė siekė kone milijoną eurų. Tarp dingusių priemonių – apsauginiai akiniai, medicininės kepurės, kaukės, vienkartiniai chalatai ir pirštinės. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar balandžio pabaigoje, straipsnis – didelės vertės svetimo turto vagystė. Vagys kol kas neišaiškinti, net įtarimai dar niekam nepateikti.

„Ikiteisminis tyrimas tebevyksta, šiuo metu atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai, kurie viešai nėra komentuojami. Įtarimai šiame tyrime nėra pareikšti“, – komentavo generalinė prokuratūra.

Skelbta, kad medicinines priemones užsakė ir atsivežė dar buvusioji valdžia. Visgi prokuratūra net liudytojų sąrašo neatskleidžia.

„Procesinis sprendimas šiame tyrime bus priimtas tik atlikus visus veiksmus ir išanalizavus tyrimo metu gautus dokumentus ir duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame tyrime yra labai didelis kiekis gaunamų dokumentų“, – teigė generalinė prokuratūra.

Nugvelbė kažkas Lietuvoje?

Teisėsauga jau bendravo su viena iš įmonių, konkrečiau – su „Hoptrans“ dirbančia teisininke Agne Margevičiūte. Anot pašnekovės, įmonė dalyvavo vienoje iš grandžių gabenant krovinius oru arba vilkikais. Atsakingi buvo tik už dalį siuntos.

Prielaida tokia – jeigu kone milijono eurų vertės apsaugos priemonės iš tiesų nugvelbtos, tai įvyko Lietuvoje.

„Kai buvo atsakinga „Hoptrans“ ir jos atsakingi darbuotojai, gabenant šitą svarbų krovinį, visi skaičiavimai buvo atliekami tiek pakraunant krovinį į vilkikus, tiek juos iškraunant. Mes visus šituos faktiškai suskaičiuotus duomenis esame užfiksavę gabenimo dokumentuose, jie yra patvirtinti. Primenu, kad visus be išimties gabenimus stebėjo ir lydėjo „Aro“ pareigūnai, kariuomenės pareigūnai. Tiek, kiek mes esame atsakingi, tikrai krovinys pasimesti negalėjo“, – teigė A. Margevičiūtė.

Anot pašnekovės, įmonė ikiteisminiame tyrime jokio statuso neturi. Dar balandį skelbta, kad Lietuvą pasiekė visos Kinijoje užsakytos priemonės, tad prielaida tokia – jeigu kone milijono eurų vertės apsaugos priemonės iš tiesų nugvelbtos, tai įvyko Lietuvoje.

Didžioji dalis iš Kinijos atgabentų priemonių buvo pristatytos į Lietuvos pašto logistikos centrą. Iš  ten jos paskirstytos į ligonines, testavimo punktus ir kitur, kur jų reikėjo. Lietuvos paštas atsakymą pateikė tik raštu.

„Ekstremalių sveikatai situacijų centras atstovai visuomet buvo informuoti, kiek priemonių dėžių atvežta į Lietuvos pašto logistikos centrą ir kiek išvežta gavėjams. Neišskirstytos dėžės su priemonėmis, pasibaigus sutarčiai, paslaugų perdavimo aktu buvo perduotos užsakovo nurodytam gavėjui“, – aiškino Lietuvos paštas.

Procesuose dalyvavo ir Susiekimo ministerija. Pervežimams vadovybė samdė ir privačias bendroves.

„20 vagonų yra milžiniškas kiekis. Kodėl ta frazė yra linksniuojama, negaliu pakomentuoti, nes pagal tai, koks užklausime nurodytas galimai dingusių prekių kiekis, tai tikrai neatitinka 20 vagonų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje vagonai taip pat neminimi, minimi konteineriai, konkrečiai – 32 vienetai“, – kalbėjo A. Margevičiūtė.

Anot prokuratūros, tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apskrities kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų skyriui.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, įtariamojo statusas teisėjui buvo suteiktas 2020 metų spalį. Įtarimas dėl kyšininkavimo buvo grindžiamas pirminiais tyrimo duomenimis apie tai, kad jis galimai susitarė ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį už pageidaujamo teisėjo paskyrimą teisėjų kolegijos pranešėju vienoje baudžiamojoje byloje.

Pasak prokuratūros, prokuroro sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą antradienį buvo priimtas įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo eigoje atliktų procesinių veiksmų metu nebuvo gauta pakankamai duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti kaltinimus dėl įtartos nusikalstamos veikos.

Prokuroro vertinimu, šio ikiteisminio tyrimo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko daug procesinių veiksmų siekdami užtikrinti, kad tyrimas būtų išsamus ir visapusiškas, tačiau jų rezultatai neleido konstatuoti tikslių įtartų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir nesuteikė kaltinimams pagrįsti būtinų duomenų.

Prokuratūra primena, kad itin didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl galimos plataus masto korupcijos teisinėje sistemoje buvo pradėtas 2019 metų vasarį. Per dvejus metus nuo šio ikiteisminio tyrimo buvo atskirta ir teisminiam nagrinėjimui perduota 12 baudžiamųjų bylų. Teismams perduotose nagrinėti baudžiamosiose bylose šeši asmenys yra pripažinti kaltais, jiems skirtos įvairaus dydžio baudos.

Kiek anksčiau trečiadienį apie Generalinės prokuratūros sprendimą socialiniame tinkle pranešė ir buvusiam teisėjui atstovavusi  advokatų kontora „Merger Law Firm“.

Pareiškime generalinei prokurorei Nidai Grunskienei jis prašo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ištirti, ar STT pareigūnų veiksmuose nėra  nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse, požymių, ir priimti teisėtą ir pagristą procesinį sprendimą.

Tuo atveju, jeigu bus nustatyta Baudžiamojo kodekso normose numatytų nusikalstamų veikų sudėtis, parlamentaras prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis.

M. Puidoko pareiškime teigiama, kad asmens kratą atlikę STT pareigūnai viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, buvo panaudota  fizinė prievarta.

„STT pareigūnai  (...) , neteisėtai  neleidę man palikti kratos atlikimo vietos, neteisėtai neleidę man dalyvauti Seimo posėdyje, neteisėtai atlikę prievartinę mano asmens kratą, neteisėtai suvaržė mano fizinę laisvę ir taip viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, kadangi tokius veiksmus aiškiai draudžia Konstitucijos 62 str. ir Seimo statuto 22 str., dėl ko man, valstybei ir jos institucijoms buvo padaryta didelė žala“, –  sakoma  kreipimesi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.

Kaip ELTA jau skelbė, ikiteisminiame tyrime dėl galimo papirkimo ir prekybos poveikiu M. Puidokui suteiktas specialaus liudytojo statusas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų valdyba, gavusi Seimo nario Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Birželio 10 d. buvo sulaikytas Seimo nario M. Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius, kuris yra įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.

Ikiteisminį tyrimą atlieka tyrimo grupė iš Generalinės ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padalinių prokurorų.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka.

Parlamentaras apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Darbo partijos frakcijos naro M. Puidoko padėjėjo Kęstučio Motiečiaus Seimo patalpose Seimo nariui Matui Maldeikiui, kaip įtariama, pasiūlyto 50 tūkst. eurų kyšio. Juo, tyrimo duomenimis, galėjo būti siekiama, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus kolegas, kad būtų neribotam laikui atidėtas Azartinių lošimų įstatymo nuostatų, draudžiančių eksploatuoti į elektroninę automatų duomenų valdymo sistemą nesujungtus automatus, įsigaliojimas, numatytas lapkričio 1 dieną.

Šioje byloje įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pateikti K. Motiečiui ir azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininkui Samoilui Kacui.

Birželio 10 dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai atliko kratą Seimo nario kabinete, po ko jis pareiškė patyręs smurtą – buvęs agentų smaugtas, suplėšyti jo drabužiai, iki kraujo sudraskyta ranka, atimti asmeniniai daiktai.

STT teigė, kad mobilieji telefonai iš Seimo nario paimti prievarta jam atsisakius juos pateikti.

Atlikus vidinį patikrinimą nustatyta, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti, o parlamentaras galėjo bandyti ištrinti tyrimui svarbius duomenis. Seimo narys, turėdamas su savimi mobiliuosius telefonus, užsidarė tualeto patalpoje ir pareigūnai turėjo pagrindo manyti, kad tuo metu jis galėjo iš mobiliojo ryšio telefonų ištrinti ikiteisminiam tyrimui galimai reikšmingą informaciją.

M. Puidokas savo ruožtu teigia esąs persekiojamas dėl savo politinės veiklos, o pareiškimais apie esą mėgintą ištrinti svarbią informaciją, pasak parlamentaro, žeminamas jo orumas.

Ketvirtadienį BNS su juo kol kas nepavyko susisiekti.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka tyrimo grupė iš Generalinės ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padalinių prokurorų.

„Darbiečių“ vadovybė neskuba spręsti M. Puidoko klausimo

Po to, kai Generalinė prokuratūra pranešė, kad „darbiečiui“ M. Puidokui ikiteisminiame tyrime dėl galimo papirkimo ir prekybos poveikiu yra specialiojo liudytojo statusas, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas sako, kad nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima svarstyti teisėsaugos akiratyje atsidūrusio parlamentaro narystės partijoje klausimą.

Bus daugiau informacijos, tada ir svarstysime. Dabar kol kas nėra jokios informacijos.

„Bus daugiau informacijos, tada ir svarstysime. Dabar kol kas nėra jokios informacijos“, – Eltai sakė V. Uspaskichas.

Tai, kad specialaus liudytojo statusas reiškia, jog toks asmuo yra per žingsnį nuo įtariamojo, V. Uspaskicho teigimu, nėra pakankama indikacija suspenduoti M. Puidoko narystę partijoje.

„Tai nėra pakankama indikacija“, – sakė Darbo partijos lyderis.

Tokios pačios nuomonės ir „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Vigilijus Jukna.

„Lauksime konkretesnių ir tikslesnių duomenų, nes informacija dar šviežia. Jeigu bus reikalinga ir bus daugiau indikacijų, tada, tikriausiai, partija priims tam tikrus sprendimus“, – Eltai sakė „darbiečių“ frakcijos seniūnas.

Kaip ELTA skelbė anksčiau, Valstybės grūdų rezervą saugančios bendrovės „Jonavos grūdai“ valdyba, gavusi 2017– 2020 metų veiklos teisinio audito išvadas, dėl neūkiškumo atleido įmonės vadovą Paulių Kaselį.

Auditas nustatė, kad „Jonavos grūdai“ suteikė išskirtines grūdų saugojimo sąlygas „Agrokoncerno grūdams“. Kaip teigiama audite, šios nuolaidos lėmė tai, kad „Agrokoncerno grūdai“ savo grūdus AB „Jonavos grūdai“ elevatoriuose laikė nemokamai ir neribotai bei tokiu būdu padarė žalą valstybei.

„Teisinis auditas atskleidė, kad viena iš bendrovės akcininkių įmonė „Agrokoncerno grūdai“ paslaugomis – grūdų saugojimu – naudojosi išskirtinėmis sąlygomis, kurios buvo sudarytos jiems vieninteliams. Tai galimai neteisėta veika, dėl kurios bendrovei padaryta žala. Įtarimų kelia ir technikos nuomos sąlygos, taip pat įsigytos konsultacijų paslaugos, kurių kaina aukštesnė nei rinkos. Dėl to įmonė galėjo patirti žalą, kurią sieksime išsiieškoti“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Nustatė piktnaudžiavimo atvejų

Per 70 proc. bendrovės „Jonavos grūdai“, kuri teikia valstybės maisto rezervo saugojimo paslaugas ir kartu veikia rinkoje, akcijų valdo Žemės ūkio ministerija, apie 25 proc. priklauso bendrovei “Agrokoncerno grūdai“, likusios – smulkiems akcininkams.

Bendrovė rinkoje teikia grūdų saugojimo paslaugas. „Agrokoncerno grūdai“ yra didžiausias šių paslaugų pirkėjas, tačiau paslaugomis naudojasi ir kitos įmonės.

Nors remiantis teisės aktais „Agrokoncerno grūdai“, būdami bendrovės akcininku, paslaugas turėtų įsigyti rinkos kaina, teisinis auditas atskleidė, kad įmonei buvo taikoma išskirtinė kainodara.

Įmonė už grūdų priėmimą, iškrovimą ir saugojimą mokėjo tiek, kiek kai kurie kiti paslaugų pirkėjai – vien už grūdų priėmimą ir iškrovimą.

Auditas nustatė, kad nuolaidų „Agrokoncerno grūdams“ vertė siekia tiek, kiek valstybė „Jonavos grūdams“ sumokėjo už grūdų rezervo saugojimą.

Taip pat bendrovė galimai nepagrįstai pigiai pardavė krautuvą, skirtą grūdams krauti, o nuo 2018-ųjų nuomojosi krautuvą iš įmonės, įkurtos tais pačiais 2018 metais ir už nuomą sumokėjo sumą, už kurią galėjo du krautuvus įsigyti.

Nustatyta, kad „Jonavos grūdų“ pirktos kovos su kyšininkavimu valdymo sistemos kūrimo ir diegimo konsultavimo paslaugos, BDAR reikalavimų įgyvendinimas bei mokymai, reklamos ir įvaizdžio formavimo paslaugos galėjo kainuoti gerokai brangiau negu rinkoje ir taip galimai padaryta žala įmonei.

„Agrokoncerno grūdai“ tvirtina, kad auditas atliktas neprofesionaliai ir kad reiškiami kaltinimai yra nepagrįsti.