„Gautuose atsakymuose Generalinė prokuratūra informuota, kad tokių tyrimų, kuriuose būtų tiriama Lietuvoje veikiančių bankų ar bankų padalinių Lietuvoje veikla, nėra“, – pranešė Generalinė prokuratūra.

Anksčiau ji kreipėsi į JAV bei kitų valstybių institucijas, prašydama suteikti informacijos apie tyrimus.

Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad nėra gavusi jokių JAV ar kitų valstybių teisinės pagalbos prašymų, susijusių su šiais tyrimais.

Reaguojant į Švedijos žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie JAV atliekamus tyrimus dėl Skandinavijos bankų padalinių Baltijos šalyse, praėjusią savaitę buvo sušaukti uždari Seimo Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) posėdžiai.

NSGK pirmininkas Laurynas Kaščiūnas tuomet BNS sakė, kad JAV „tyrimai vykdomi dėl kitose Baltijos šalyse veikiančių bankų“, o „Lietuva ten nefigūruoja“.

Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“ gruodį pranešė, kad JAV Federalinis tyrimų biuras atlieka tyrimą Skandinavijos bankų SEB, „Swedbank“ ir „Danske Bank“ atžvilgiu dėl pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė šių bankų padaliniai Baltijos šalyse.

Skandinavų bankai teigia, kad žiniasklaidoje paskelbta informacija apie JAV atliekamą tyrimą nėra nauja, tačiau jie teigia negalintys detalizuoti, kurios tarnybos vykdo tyrimą.

Didžiausias pinigų plovimo skandalas kilo 2018 metais, kai Danijos bankas „Danske“ pripažino, jog per jo padalinį Estijoje buvo pervesta apie 200 mln. eurų įtartinos kilmės lėšų iš Rusijos ir kitų šalių.

Vėliau įtarimų šešėlis pasiekė ir Švediją, dėl spragų užtikrinant pinigų plovimo prevenciją buvo nubausti bankai „Swedbank“ ir SEB.

Lietuvos valdžios atstovai visuomet stengėsi pabrėžti, kad Lietuvoje situacija dėl pinigų plovimo rizikos yra geresnė nei kitose Baltijos šalyse. 

„Bent keturiose įstaigose yra viešai fiksuoti atvejai, kai vakcina nuo COVID-19 buvo paskiepyti asmenys, kurie tam neturėjo teisės. Tokį įstaigų vadovų ar kitų už skiepijimo procesą konkrečiose įstaigose atsakingų asmenų elgesį laikome itin žalingu ir viešąjį interesą pažeidžiančiu veiksmu. Tokie atvejai nebus toleruojami“, – teigia kreipimąsi pasirašę Seimo nariai Andrius Vyšniauskas, Jurgita Sejonienė ir Paulė Kuzmickienė.

Pasak jų, skaidrus vakcinacijos procesas ligoninėse ir kitose gydymo įstaigose yra be galo svarbus užtikrinant visuomenės pasitikėjimą pačia vakcina.

Kaip teigiama, Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) deda daug pastangų, kad vakcinacijos procesas spartėtų, šalį pasiektų kaip galima daugiau vakcinų ir pirmiausiai ją gautų pirmose fronto linijose dirbantys asmenys.

Deja, tokie nors ir atskiri atvejai įvairiose įstaigose tiesiog diskredituoja procesą, pabrėžia Seimo nariai ir priduria, kad generalinė prokuratūra gali ir turi užkirsti kelią tokiems atvejams.

Jie paminėjo viešai nuskambėjusius atvejus bendrovėje „Ambulansa“ Šilalėje, Vilniaus universitetinės ligoninės „Žalgirio“ klinikoje, Panevėžio Respublikinėje ligoninėje ir Šilutės ligoninėje.

Prokuratūra BNS pranešė, kad sprendimas nutraukti tyrimą dėl įtarto sukčiavimo ir turto iššvaistymo priimtas gruodžio 22 dieną, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Nutarimas buvo apskųstas Generalinei prokuratūrai.

„Tyrimas buvo pradėtas 2017 metais pagal vieno ūkio subjekto pareiškimą, įtarimai jame buvo pareikšti dviem asmenims – kito didelio ūkio subjekto vadovui ir generaliniam direktoriui“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Tyrimo duomenimis, įtariamieji kaip laiduotojai pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį itin didelei pinigų sumai, tačiau jame nurodyta bendrovė yra gavusi tik dalį įvardytos dokumente sumos.

BNS žiniomis, į prokurorus kreipėsi Vokietijos „Belor Eurofert“ kontroliuojama Lietuvos trąšų prekybos bendrovė „Belor“, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gruodžio pabaigoje priimtu galutiniu sprendimu iš V. Kučinsko gali išieškoti 3,175 mln. eurų skolą pagal „Arvi ir Ko“ išduotą vekselį. 

„Belor“ skolos reikalavo pagal 2016-ųjų sausį „Arvi ir ko“ išduotą vekselį – V. Kučinskas, anot „Belor“, yra jo laiduotojas, o vekselio galiojimas baigėsi 2016 metų balandį. Tuo metu V. Kučinskas teigė nesantis vekselio laiduotojas, nes jį pasirašė tik kaip „Arvi ir ko“ valdybos pirmininkas, tvirtindamas ir leisdamas bendrovei išduoti vekselį.

„Belor“ yra viena bendrovių, siekiančių atgauti milijonines skolas iš V. Kučinsko ir jo įmonių. 

V. Kučinskas sukčiavimu įtariamas ir Rusijoje – šios šalies bankas „Alfa Bank“ iš verslininko per teismus bando atgauti maždaug 20 mln. eurų skolą. Banko advokatas yra sakęs, kad verslininkas kaltinamas sąmoningai pateikęs bankui klaidinančią informaciją apie Kaliningrade veikusios jo valdomos trąšų įmonės „Arvi NPK“ finansinę situaciją.

Tai, kad V. Kučinsko atžvilgiu Lietuvoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, paaiškėjo liepos pabaigoje, kai verslininkas Rusijos prašymu buvo sulaikytas Slovėnijoje. Lapkričio viduryje V. Kučinskas buvo sugrąžintas į Lietuvą ir išleistas į laisvę už 20 tūkst. eurų užstatą.

2020 metų pabaigoje pagrindinei V. Kučinsko grupės įmonei „Arvi ir ko“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas tuomet nustatė, kad pradelsti jos įsipareigojimai siekia 40,6 mln. eurų ir gerokai viršija pusę jos 53,2 mln. eurų vertės turto, todėl įmonė yra neabejotinai nemoki.

Pasak teismo, „Alfa Bank“ reikalavimas įmonei siekia 9,2 mln. eurų. 

Bankroto byla iškelta bendrovių „Dreymoor Fertilizers Overseas“, „Belor“ bei „Arvi ir ko“ vadovo Vytauto Freimanto prašymu.

Pats V. Kučinskas tvirtina, kad yra nekaltas ir jo verslas puolamas nepagrįstai. Rusijoje jam reiškiamus kaltinimus verslininkas anksčiau vadino „Alfa Bank“ pasirinkta gąsdinimo taktika.

Prokuratūra teigia, kad sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti ieškinį, kuriuo prašoma niekiniais ir negaliojančiais pripažinti sudarytus sandorius dėl greitųjų testų COVID-19 EXPRESS įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 142 600 eurų.

Pasak prokuratūros, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu įsigyjant greituosius COVID-19 testus buvo gauti duomenys dėl galimai pažeisto viešojo intereso.

Sumokėta daugiau nei rinkos kaina

Teisėsaugos duomenimis, pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.

Nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.

Teisėsaugos duomenimis, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų, šios sutarties vertė su PVM siekia 6 mln. eurų.

Įvertinus, kad testai nupirkti maždaug tris kartus brangiau nei reali jų vertė, viešąjį interesą ginantys prokurorai teismo prašo iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų.

„Neįvertinus kitų teiktų pasiūlymų, neieškant tiekėjo, galinčio tiekti greituosius testus už konkurencingą kainą, priėmus bendrovės pasiūlytą kainą, sudaryta sutartimi galimai buvo sumokėta ženkliai daugiau nei pagal rinkoje galiojusius įkainius“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Įvertinus, kad testai nupirkti maždaug tris kartus brangiau nei reali jų vertė, viešąjį interesą ginantys prokurorai teismo prašo iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems asmenims.

Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Pasak prokuratūros, siekiant nepakenkti vykstančiam ikiteisminiam tyrimui šiuo metu detalesnė informacija neteikiama.

Įtarimai – bendrovių atstovams, buvusiai viceministrei

Anksčiau skelbta, kad šiame tyrime įtarimai pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga apklausė tuo metu laikinai įstaigai vadovavusius asmenis. Vytautas Zimnickas, vadovavęs laboratorijai sutarties sudarymo metu, pernai liepą mirė.

Kaip liudytojas byloje apklaustas ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Greitieji testai buvo nupirkti ypač skubiai – sutartį dėl jų pirkimo tuometinė laboratorijos vadovybė pasirašė tą pačią dieną, kai buvo gavusi „Profarmos“ pasiūlymą. Per vieną dieną bendrovei avansu buvo pervesta ir visa 6 mln. eurų suma.

Teisėsauga taip pat anksčiau skelbė įtarianti, kad sudarant sutartį įmonė galėjo klastoti dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.

Sprendimą dėl 2018 metais lapkritį įvykusių mirtimi paženklintų muštynių trečiadienį priėmė Šiaulių apygardos teismas.

Kaltais dėl nužudymo ir viešosios tvarkos pažeidimo pripažinti du broliai ir buvęs jų mamos sugyventinis.

Vienam iš brolių skirta aštuonerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė, buvęs jo mamos sugyventinis už grotų turės praleisti 10 metų.

Antras brolis, kaltintas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nuteistas 10 mėnesių įkalinimu, tačiau bausmė atidėta metams.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės dėl tragiškai pasibaigusio santykių aiškinimosi, susijusiu ir su alkoholio vartojimu.

Teismas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir nustatė, kad viename Radviliškio rajono kaime girtuokliaujantys du vyriškiai atvyko pas pažįstamą, kuris apylinkėse žinomas kaip nelegalaus alkoholio tiekėjas.

„Nuvykę į jo namus vyrai įžūliai elgėsi, vienas iš atvykėlių trenkė šeimininkui į veidą. Vyrai svečiuose ilgai neužsibuvo, tačiau jau nueinančius juos pasivijo namo šeimininko sugyventinės sūnus, kuris buvo labai nepatenkintas jų pasirodymu. Jaunuolis į draugiją pasikvietė brolį ir abu nelauktus svečius pradėjo mušti“, – rašoma pranešime.

„Po kelių minučių prie jų prisijungė ir motinos sugyventinis. Santykių aiškinimasis baigėsi vieno iš atvykėlių mirtimi, o kitam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata“, – teigiama jame.

Prokuratūros teigimu, visi trys kaltinamieji savo kaltės nepripažino.

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo jo paskelbimo datos.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai pernai lapkritį ilgametį medžiotoją pripažino kaltu ir skyrė jam 4,5 tūkst. eurų baudą, priteisė sumokėti žalą gamtai – dar beveik 4,8 tūkst. eurų, konfiskavo šautuvą bei uždraudė dvejus metus medžioti. Kauno apygardos teismas šiemet balandį atmetė nuteistojo apeliacinį skundą.

Pasak prokuratūros, iki šiol šiuo klausimu kasacinio teismo praktikos nebuvo.

„Visų instancijų teismai pripažino, kad net ir vienos lūšies nušovimu (sunaikinimu) padaroma didelė žala šių saugomų laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei. Nors nuteistasis aiškino, kad dėl neatsargumo nušovė lūšį, tačiau teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, pripažino, kad gyvūnas buvo nušautas tyčia“, – pranešime teigė valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras Vytautas Nacikūnas.

Bylos duomenimis, ilgametis medžiotojas L. K. 2017-ųjų lapkričio pradžioje medžioklės metu nušovė lūšį. Šie gyvūnai Lietuvoje yra saugomi. Nuteistasis neigė nušovęs gyvūną tyčia, tačiau apie įvykį jis nepranešė jokioms institucijoms. Lūšies kailis per kratą rastas pas kitą medžiotoją.

„Pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės bei prokuratūrai pateikti kiti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamuoju kodeksu, yra taikoma universali jurisdikcija, požymių“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Pasak prokuratūros, universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma nepaisant nukentėjusiųjų ar įtariamųjų pilietybės, nusikaltimo vietos ir to, ar valstybėje, kurioje padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama įstatymu.

Prie nusikaltimų, kuriems gali būti taikoma universalioji jurisdikcija priskiriamas ir kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.

Šis ikiteisminis tyrimas bus itin sudėtingas, atidžiai visų stebimas, ir tikrai niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kuo jis baigsis.

Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priėmęs kadenciją baigiantis generalinis prokuroras E. Pašilis pabrėžė, kad visi žmonės, nepaisant turimos pilietybės, turi vienodas žmogaus teises ir gali gauti kitų valstybių pagalbą, jei šios teisės yra pažeidžiamos.

„Tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria dėl universalios jurisdikcijos būtinumo ir svarbos ginant esmines žmogaus teises bei stabdant, užkardant sunkius tarptautinius nusikaltimus, tačiau tokios bylos visgi yra retos ir keliančios labai daug teisinių klausimų. Todėl suprantu, kad ir šis ikiteisminis tyrimas bus itin sudėtingas, atidžiai visų stebimas, ir tikrai niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kuo jis baigsis“, – teigė jis.

Anot E. Pašilio, šiuo atveju prokuratūra turėjo tik vieną teisingą sprendimą – „teisėtais būdais surinkti ir tinkamai užfiksuoti kuo daugiau įrodymo vertę turinčių duomenų, būtinų teismo procesui, kada ir kur jis bevyktų“.

Prokuratūros teigimu, siekiant įrodyti nusikaltimą ikiteisminio tyrimo metu reikės gauti duomenis, kad kankinimas buvo vykdomas valstybės vardu.

Taip pat neatmetama, kad tyrimo metu bus surinkta informacijos ir apie kitus nukentėjusius asmenis.

Šiuo metu Lietuvoje gyvenantis Baltarusijos pilietis M. Chorošinas į prokuratūrą kreipėsi lapkričio 30 dieną dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs spalio 13 dieną Baltarusijos sostinėje Minske.

Per lapkričio pabaigoje Vilniuje surengtą spaudos konferenciją M. Chorošinas pasakojo, kad su žmona dalyvaudavo protesto akcijose Baltarusijoje. Vieną dieną prie jo namų atvyko trys automobiliai su 12 kaukėtų žmonių, ir jį išsivežė. Baltarusis teigė iš pareigūnų sužinojęs, kad buvo sekamas.

Pasak jo, pareigūnai, kaltindami dėl dalyvavimo opozicijos mitinge, jį mušė lazdomis ir kumščiais, jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę.

M. Chorošinas pasakojo, kad jis iki šiol yra persekiojamas, sulaukia grasinančių skambučių.

Pareiškime teisėsaugai nurodoma, kad Baltarusijos pilietį sumušęs vyras panašus į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos (GUBOPiK) viršininką Nikolajų Karpenkovą.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dabravolskis anksčiau teigė, kad nukentėjusių nuo Baltarusijos režimo žmonių pareiškimus su panašiais kaltinimais ketinama pateikti ir kitų valstybių teisėsaugai, o Vilniuje steigiamas šį darbą koordinuojantis centras.

Lietuvoje ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas, tyrimo veiksmus atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad asmuo, kuris vykdydamas valstybės politiką ar veikdamas su valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu, bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su kitu žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiajam stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamajam slapstantis nuo teisingumo procesas gali vykti ir už akių.

Kaip trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra, LAT taip pat nusprendė, kad turėtų būti konfiskuotas ugniagesio A.V. automobilis bei uždraudė jam žvejoti pustrečių metų.

Tokią bausmę nuteistajam pernai gruodį buvo skyręs ir Vilniaus regiono apylinkės teismas, tačiau apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas ją panaikino ir atleido A.V. nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Apygardos teismo sprendimą LAT apskundė Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Darius Maleckas. Skunde jis nurodė, kad A.V. ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, atsisakė duoti parodymus ir ne tik nepadėjo išaiškinti nusikaltimo, bet ir klaidino pareigūnus.

Prokuroro teigimu, ugniagesys kaltę pripažino tik teisme, tačiau tai darė ne nuoširdžiai, o tik dėl laiduotoju sutikusio būti asmens įtakos.

LAT teisėjų kolegija atsižvelgė į prokuroro skundo argumentus ir paliko A.V. atžvilgiu galioti apkaltinamąjį nuosprendį ir jam skirtą bausmę. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Ugniagesys gelbėtojas buvo nuteistas už tai, kad užpernai vasarą su dviem bendrininkais Trakų rajone esančiame ežere devyniais tinklais ištraukė 119 karšių, 112 starkių, 27 lynus, daugiau kaip 20 kg karosų ir kitų žuvų.

Savo veiksmais vyrai gamtai padarė daugiau kaip 25 tūkst. eurų žalą.