Jie sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

„Akivaizdu, kad bet kokia neskaidri, abejonių kelianti veikla teisėkūros procesams, konkretūs teisės aktai negali tarnauti atskiroms grupėms, o ne visai visuomenei“, – spaudos konferencijoje sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

„Kyla pagrįstų klausimų, kad žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams“, – pridūrė prokuratūros vadovas.

Jo teigimu, turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

Kyla pagrįstų klausimų, kad žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams.

„Šiandien mes aiškinamės apie 400 tūkst. eurų pinigų kilmę. Per ankstyva būtų konstatuoti, kad visa ši suma buvo gauta iš neteisėtos veiklos, tačiau jų kilmė yra tiriama“, – sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.

„Tai nėra kyšis kaip vienas atsiskaitymas už kažkokią paslaugą. Tai yra pinigų suma, kuria disponavimas yra apribotas ir tų pinigų kilmė yra tiriama“, – pridūrė jis.

„Kalba eina apie pinigus, kurie vienaip ar kitaip priklauso V. Sutkui“, – taip pat sakė STT vadovas.

STT: įtarimai susiję su lobistine veikla

Įtariamieji šiuo metu sulaikyti. Kokie įtarimai pareikšti konkretiems asmenims teisėsauga šiuo metu nedetalizuoja, kaip teigiama, taktikos sumetimais.

„Kol kas kuriam asmeniui kokie Baudžiamojo kodekso straipsniai inkriminuojami, netiksliname“, – sakė Ž. Bartkus.

Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyksta apie 70 kratų ir poėmių, atliekami kiti proceso veiksmai. Juose dalyvauja apie 100 STT pareigūnų.

STT vadovas pabrėžė, jog kratos gali būti atliekamos ir tose įmonėse, kurios nebūtinai yra įtariamos nusikaltimais.

Pasak jo, įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.

„Neteisėtas lobizmas vyko, kas tyrimo metu ir buvo nustatyta, ir iš lobistinės veiklos, tai yra, iš įtakos darymo priiminėjant vienus ar kitus sprendimus, ne tik teisėkūros procese, buvo pelnomasi“, – sakė jis.

Be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus taip pat sulaikyti keturi privatūs asmenys, jie Ž. Bartkaus teigimu, yra „verslo pasaulio žmonės“, tačiau jų veiklos nedetalizuoja.

Jis teigė, kad tyrime nėra duomenų apie neteisėtai priimtus teisės aktus, nes asocijuotos verslo struktūros gali užsiimti lobizmu nesiregistravusios.

„Jie tai galėjo daryti, tačiau šito tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura ir, šiuo atveju, galimas teisėtas lobizmas virto prekyba poveikiu“, – sakė STT vadovas.

Tiriama, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant sprendimus kitose institucijose, tačiau duomenų apie tai, kad Seimo nariai būtų dalyvavę neteisėtoje veikloje, neturima.

„Kalbėti reikėtų apie tai, kad teisės akto priėmimas, jis iš esmės neturėtų būti pasipelnymo šaltinis kažkam. Šiuo atveju mes kalbame apie tai, kad teisės aktai, ar tai buvo mokestiniai teisės aktai, ar tai su biudžetu susiję teisės aktai, ar kitokie sprendimai, jie turėtų būti priiminėjami skaidriai“, – pabrėžė Ž. Bartkus.

M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose.

„Galėdamas veikti asociacijos vardu kaip lobistas, tą jis ir darė, gindamas interesus bankų, tačiau kreipdamasis į Verslo konfederacijos prezidentą, buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą“, – sakė Ž. Bartkus.

Poveikis galėjo būti daromas dėl bankų mokesčių

Teisėsaugos duomenimis, tarp įstatymų projektų, dėl kurių galėjo būti darytas neteisėtas poveikis – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.

„Kai kalbame apie M. Zalatorių, įvardijame praėjusių metų pabaigoje Seime svarstytą su bankų apmokestinimu susijusį įstatymo projektą“, – sakė STT vadovas.

Seimas praėjusių metų pabaigoje, kartu su 2020 metų biudžetu, nuo šių metų pradžios penkiais procentiniais punktais iki 20 proc. padidino bankų ir kredito unijų pelno apmokestinimą. 20 proc. mokesčio tarifas taikomas tik didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galioja tik trejus metus – apskaičiuojant 2020-2022 metų pelno mokestį.

Svarstymo metu apie tai, kad didesnis mokestis bus taikomas tik trejus metus, diskutuota nebuvo. Kodėl taikomas būtent trejų metų laikotarpis nebuvo atskleista ir projekto aiškinamajame rašte. Vienas iš įstatymo iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas vėliau aiškino, kad trejų metų terminą rekomendavo Finansų ministerija.

M. Zalatorius tuomet teigė, kad LBA su Seimo nariais apie didesnį pelno mokesčio tarifo taikymą tik trejiems metams nesitarė.

Seimui taip pat  buvo teiktas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą apmokestinti bankų turtą kritiškai vertino ir Europos Centrinis Bankas bei Lietuvos bankas.

Pasiūlymą dėl bankų turto apmokestinimo pateikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga tuomet tvirtino jo neatsisakanti ir ketinanti siekti, kad jis būtų priimtas.

LBA kritikavo tiek siūlymą dėl bankų turto apmokestinimo, tiek dėl didesnio pelno mokesčio tarifo, taip pat nesėkmingai prašė prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo sprendimą dėl didesnio bankų pelno apmokestinimo.

V. Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu dirba nuo 2010 metų. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei bendrovėse „Achemos grupė“ ir „Fima“, praeityje taip pat yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi bei tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.

Pagal Registrų centro duomenis, V. Sutkus šiuo metu taip pat yra konsultacijų bendrovės „Bonum Partners“ akcininkas ir vadovas.

47-erių M. Zalatorius LBA vadovauja nuo 2017-ųjų gegužės, jis tuomet pakeitė nuo 2008-ųjų asociacijai vadovavusį Stasį Kropą. Nuo 2018 metų jis taip pat eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas.

Registrų centro duomenimis, M. Zalatorius šiuo metu taip pat yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, viceprezidentas, taip pat – Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra.

A. Valantinas prokuratūros prašo skubiai suteikti informaciją apie specialiojo liudytojo statusą turinčius teisėjus ir nurodyti aplinkybes, kuriomis šis statusas jiems suteiktas.

Anot Teismų administracijos, gavus prašomą informaciją bus nedelsiant šaukiamas Teisėjų tarybos posėdis.

„Teisėjų tarybos pirmininko nuomone, tik turėdama oficialią informaciją apie specialaus liudytojo statusą turinčius teisėjus bei tokio statuso suteikimo aplinkybes, Teisėjų taryba galės inicijuoti atitinkamų sprendimų priėmimą“, – rašoma pranešime.

Šių veiksmų imtasi po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė abejonių dėl specialiojo liudytojo statusą turinčių teisėjų galimybių eiti savo pareigas.

Kad tokie teisėjai eina pareigas, paaiškėjo praėjusį trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį, apie tai užsiminė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.

STT duomenimis, šiuo metu 12 teisėjų pateikti įtarimai dėl įvairių nusikalstamų veikų. Jie teismuose nebedirba – dalis atleisti, dalis yra išėję savo noru, o dalis nušalinti nuo pareigų.

Keturiems teisėjams suteiktas specialiojo liudytojo statusas, būtent jie toliau ir eina pareigas. Specialiojo liudytojo statusą turi ir du buvę teisėjai.

Galutiniu ir neskundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad paskyrimo procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymų, o I. Mikelionio skundas yra nepagrįstas.

I. Mikelionis generalinio prokuroro sprendimą apskundė 2016-aisiais. Tais metais vykdytoje atrankoje į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas dalyvavo penki asmenys, tačiau, po pirminės atrankos, buvo paskelbta papildoma atranka, kurioje įvertinti dar trys pretendentai.

Į šias pareigas taip pat pretendavo dabar šio departamento pavaduotoju dirbantis Rimvydas Valentukevičius, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbantis prokuroras ir Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys, Vidaus tyrimų skyriui dabar vadovaujantis Raimondas Petrauskas bei Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vadovas bei prokurorų profesinės sąjungos pavaduotojas Stasys Kasiulis.

Daugiausia balų atrankoje surinko I. Mikelionis ir J. Rėksnys, o M. Jovaiša dalyvavo papildomoje atrankoje. Tinkamiausiais buvo pripažinti I. Mikelionis ir J. Rėksnys, surašyta išvada buvo pateikta generaliniam prokurorui. Tačiau generalinis prokuroras nepriėmė sprendimo dėl tinkamiausiu pripažinto kandidato ir pradėjo papildomą atranką. Į ją geriausiai pasirodę prokurorai nebuvo pakviesti. Po šios atrankos tinkamiausiu kandidatu pripažintas M. Jovaiša.

Šį sprendimą apskundęs I. Mikelionis teigė, kad generaliniam prokurorui priėmus šį įsakymą buvo pažeistos pagrindinės atrankos procedūros, nebuvo užtikrintas objektyvus vertinimas ir sprendimo pagrįstumas. Teismo jis prašė įpareigoti generalinę prokuratūrą į minėtas pareigas paskirti jį.

Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas jo skundą tenkino iš dalies ir 2018 metų spalio 18 dieną priėmė sprendimą panaikinti minimą įsakymą bei įpareigojo prokuratūrą iš naujo spręsti dėl tinkamo kandidato paskyrimo į nurodytas pareigas.

Tuomet šį teismo sprendimą apskundė generalinė prokuratūra, kuri LVAT prašė panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą ir atmesti I. Mikelionio skundą kaip nepagrįstą.

Prokuratūra savo poziciją grindė prokurorų atranką reglamentuojančiomis Prokuratūros įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų normomis.

„Vadovaujantis jomis, pasirašydamas skundžiamą įsakymą ir paskirdamas M. Jovaišą į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas generalinis prokuroras veikė teisėtai ir pagrįstai, realizuodamas jam suteiktą diskrecijos teisę bei neperžengdamas jos ribų“, – tuomet teigė prokuratūra.

Bylos medžiagą išanalizavęs LVAT pripažino, kad I. Mikelionio skundžiamu įsakymu nebuvo pažeistos jokios teisinės normos, o generalinis prokuroras sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai bei neperžengė jam suteiktos diskrecijos ribų.

Taip pat teismas pabrėžė, kad E. Pašilis turėjo teisę į pareigas neskirti Atrankos komisijos atrinktų pretendentų ir skelbti papildomą atranką. Anot teismo, asmuo, kuriam Atrankos komisija paskyrė daugiausiai balų, neturi teisės automatiškai užimti atitinkamų pareigų.

Šis LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

„Aš, kaip vadovas, taip (matau savo atsakomybę – BNS). Matyt, mes irgi gausim peržiūrėti, ar pakankamai priėmėm visus sprendimus, ką mes galim kontroliuoti. (...) Visuomet matydami negeroves, tikrai mes jas keliam, yra nemažai atleistų, nemažai pažemintų pareigose ir kitokių nuobaudų paskirtų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė generalinis prokuroras.

Jo teigimu, nuo 2016 iki 2019 metų iš tarnybos už prokuroro vardo pažeminimą buvo atleisti devyni prokurorai, o „dar keturi buvo pažeminti pareigose“.

E. Pašilis sako, kad tyrimai, susiję su finansiniais nusikaltimais, yra prioritetinė sritis, ir tikisi, kad prokuratūra taps tik stipresnė.

„Pranešdamas apie šį ikiteisminį tyrimą, tikrai ne kaip jaučiuosi, nes tai paliečia mūsų žmones. (...) Aš net neabejoju, kad prokuratūra net ir šituose tyrimuose bus stipresnė, privalo būti stipresnė“, – kalbėjo jis.

Pranešdamas apie šį ikiteisminį tyrimą, tikrai ne kaip jaučiuosi, nes tai paliečia mūsų žmones.

Generalinis prokuroras teigia, kad „teisingumas yra valstybės pagrindas“, todėl belieka apgailestauti.

Prokuratūra trečiadienį pranešė sulaikiusi vienuolika korupciniais nusikaltimais įtariamų asmenų, tarp jų – Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas, FNTT N. Valatka, Kaune praktikuojantis advokatas bei dar šeši privatūs asmenys.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo.

Teisėsaugos duomenimis, prokurorai bei FNTT pareigūnas, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėjo su advokatu ir aptardavo jų žinioje esančių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys.

Pasak teisėsaugos, tokiu būdu tam tikrais atvejais galėjo būti siekiama materialinės ar kitokios naudos.

„Tos žalos ir skaičiai yra niekis, palyginus, kiek yra padaryta žala pačiam teisingumui ir tai gali eilę metų būt šešėlis ant institucijos“, – sakė E. Pašilis.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bendradarbiaujant su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Ši baudžiamoji byla yra atskirta iš didelės apimties teisėjų korupcijos tyrimo.

Bylos duomenimis, E. G. ir J. L.  2018 metų rudenį perdavė vienos Vilniaus advokatų kontoros advokatui Drąsučiui Zagreckui 5 tūkst. eurų, tikėdamiesi, kad jis šiais pinigais papirks Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją.

Pasak prokuratūros, manoma, kad E. G. siekė, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, jo atžvilgiu būtų panaikintas Vilnius apylinkės teismo nuosprendis ir jis būtų išteisintas.

Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS pranešė, kad Vilniaus apylinkės teismas E. G. buvo nuteisęs dėl išžaginimo.

Byla yra perduota Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris turi nuspręsti, kurios apygardos teismas ją nagrinės. Anot prokuratūros, tokių priemonių imtasi siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylos nagrinėjimą bei norint išvengti interpretacijų dėl to, kad byloje sprendimą priėmė to paties teismo, kurio teisėjus buvo bandoma papirkti, teisėjai.

Jei E. G. ir J. L. kaltė bus įrodyta teisme, jiems gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tyrime dėl aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų korupcijos įtarimai yra pareikšti apie 50 asmenų, iš jų - 8 teisėjams, 6 advokatams.

Šiuo metu tiriama daugiau kaip 110 nusikalstamų veikų.

Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.

Ši baudžiamoji byla yra atskirta iš didelės apimties teisėjų korupcijos tyrimo.

Bylos duomenimis, E. G. ir J. L.  2018 metų rudenį perdavė vienos Vilniaus advokatų kontoros advokatui Drąsučiui Zagreckui 5 tūkst. eurų, tikėdamiesi, kad jis šiais pinigais papirks Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją.

Pasak prokuratūros, manoma, kad E. G. siekė, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, jo atžvilgiu būtų panaikintas Vilnius apylinkės teismo nuosprendis ir jis būtų išteisintas.

Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS pranešė, kad Vilniaus apylinkės teismas E. G. buvo nuteisęs dėl išžaginimo.

Byla yra perduota Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris turi nuspręsti, kurios apygardos teismas ją nagrinės. Anot prokuratūros, tokių priemonių imtasi siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylos nagrinėjimą bei norint išvengti interpretacijų dėl to, kad byloje sprendimą priėmė to paties teismo, kurio teisėjus buvo bandoma papirkti, teisėjai.

Jei E. G. ir J. L. kaltė bus įrodyta teisme, jiems gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tyrime dėl aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų korupcijos įtarimai yra pareikšti apie 50 asmenų, iš jų - 8 teisėjams, 6 advokatams.

Šiuo metu tiriama daugiau kaip 110 nusikalstamų veikų.

Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.

Pusantrų metų vykusio tyrimo dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams išvados registruotos ketvirtadienį, jas dar turės patvirtinti Seimas.

Opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai iškart atsisakė dalyvauti šiame parlamentiniame tyrime, apkaltindami jį politiniu angažuotumu. Laikinojoje komisijoje dirbo vienintelis opozicijos atstovas – liberalas Eugenijus Gentvilas. Tyrimui vadovavo „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Išvados patvirtintos devyniems komisijos nariams balsavus už, vienam prieš, vienam susilaikius.

Išvadas komisija pateikė pagal tris tyrimo kryptis: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tarnautojo Mindaugo Siaurio atleidimo aplinkybės ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio bei tuometinio Seimo komiteto vadovo Povilo Urbšio vaidmuo, galimas politikų poveikis prokurorų darbui bei galima privačių pensijų fondų įtaka Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo.

Išnagrinėjusi 2017 metais vykusį Virginijaus Kanapinsko skyrimą VTEK pirmininku ir VTEK tarnautojo M. Siaurio atleidimo aplinkybes, tyrimo komisija konstatavo, kad šie procesai stokojo skaidrumo ir galėjo būti iš šalies įtakojami aukščiausių valstybės politikų, „kas VTEK, o ypač buvusį jos pirmininką V. Kanapinską, darė pažeidžiamais politinėms manipuliacijoms bei kėlė grėsmę jų nepriklausomumui“.

Komisija tyrė M. Siaurio skundą, kad jis buvo verčiamas išeiti iš darbo VTEK, jo atleidimu esą rūpinosi V. Pranckietis ir P. Urbšys.

Remdamasi žiniasklaidos pranešimais, komisija taip pat aiškinosi galimą neteisėtą politikų kišimąsi į Generalinės prokuratūros darbą. Keli buvę ir esami prokurorai liudijo girdėję, kad kolegos buvo gavę nurodymų vadinamojoje CŽV kalėjimo byloje pateikti įtarimus aukštiems buvusiems pareigūnams, kad jiems neleista tinkamai atlikti tyrimų, susijusių su viešaisiais pirkimais Visagino Visagino atominėje elektrinėje bei „Klaipėdos naftoje“.

„Viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos nafta“ pažeidimų tyrimas Generalinėje prokuratūroje 2013–2014 metais stokojo skaidrumo, su tyrimu susijusių klausimų sprendimui galimai neteisėtai įtaką darant valstybės politikams“, – teigiama išvadoje.

Joje taip pat nurodoma, jog lieka rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą.

Tuo metu epizode dėl privačių pensijų fondo įtakos Seimo konservatoriams ir jų ryšių su konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės veikla komisijai nepavyko suformuluoti išvados.

„Komisija šioje dalyje gali tik konstatuoti atskiras aplinkybes, tačiau negali daryti apibendrinančios išvados, nes neturėjo galimybės gauti visų parlamentiniam tyrimui reikalingų dokumentų bei apklausti visų kviestų liudininkų“, – rašoma dokumente.

Jame nurodoma, kad apklausus liudytojus, pasitvirtino aplinkybė, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ investuoja į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą (projekto kaina 11 mln. eurų) Vilniaus Kalnėnų mikrorajone, kur įsikurs Seimo nario G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“.

Taip pat nustatyta, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.

„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė komisijai paaiškinti ir pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to komisija negalėjo baigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma komisijos tyrimo išvadoje.

„Valstiečių“ atstovai konservatorių vadovą G. Landsbergį dėl jo sutuoktinės verslo susitarimo su investiciniu fondu „BaltCap Infrastructure Fund“ kaltino atstovavus pensijų fondų interesams, kai šis inicijavo skundą į Konstitucinį Teismą dėl pensijų reformos.

2018 metais G. Landsbergio pasirašytą kreipimąsį į KT valdantieji vadino „politine korupcija“, pabrėždami, kad jis beveik visiškai sutampa su pensijų fondų teisininkų parengtu tekstu, o pensijų fondų investicijas valdanti privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ investuoja ir į naują mokyklos pastatą Vilniuje, kurį nuomosis G. Landsbergio šeimos verslas.

G. Landsbergis šiuos kaltinimus yra vadinęs insinuacijomis ir spaudimu Konstituciniam Teismui, turinčiam pasisakyti dėl pensijų reformos.

Trečiadienį konferenciniu ryšiu su prokuroru bendravęs valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad prokuratūrai pastaraisiais metais pavyko gerokai sutrumpinti ikiteisminių tyrimų trukmę, tačiau G. Nausėda pabrėžė, kad tuo pačiu būtina užtikrinti ikiteisminių tyrimų kokybę, pranešė Prezidentūra.

„Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp ikiteisminių tyrimų trukmės ir jų kokybės, ypač rezonansinėse, daug visuomenės dėmesio sulaukiančiose korupcijos bei sunkių smurtinių nusikaltimų bylose“, – sakė prezidentas.

Generalinės prokuratūros 2019 metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė baigtų ikiteisminių tyrimų trukmė jau kelerius metus yra ta pati – 3,7 mėnesio, tai kone perpus mažiau nei prieš penkerius metus. Ikiteisminiai tyrimai, kurie truko ilgiau negu devynis mėnesius, E. Pašilio teigimu,  2019 metų pabaigoje sudarė 15 procentų.

Ataskaitoje nurodoma, kad pernai ištirta daugiau nei 64 proc. visų nusikalstamų veikų. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimo rodiklis buvo aukštesnis – beveik 75 procentai.

Prezidentas trečiadienį domėjosi, kokių veiksmų imasi prokuratūra, siekdama užtikrinti institucijų bendradarbiavimą tiriant nusikaltimus aplinkai, kokios pastangos dedamos siekiant turėti mechanizmą, kuris leistų kuo tiksliau nustatyti žalos požymį ir paskaičiuoti jos mastą.

Valstybės vadovas taip pat aiškinosi, kaip prokuratūra rengiasi įgyvendinti liepos 1-ąją įsigaliosiantį Civilinio turto konfiskavimo įstatymą.

Anot Prezidentūros pranešimo, G. Nausėda kėlė klausimą, kokių veiksmų imasi Generalinė prokuratūra, kad užtikrintų pranešėjo apsaugą bei kad nebūtų piktnaudžiaujama pranešėjo statusu, apgintas valstybės interesas.

Per pokalbį aptarti ir prokuratūros darbo organizavimo klausimai koronaviruso pandemijos (COVID-19) aplinkybių kontekste. Generalinis prokuroras patikino, kad pandemija nėra kliūtis sklandžiai įgyvendinti prokuratūros funkcijas.

Tyrimas dėl galimo tarptautinio kyšininkavimo ir papirkimo Lietuvos energetikos sektoriuje 2004-2009 metais nutrauktas negavus pakankamai duomenų kaltei pagrįsti, pirmadienio popietę paskelbė Generalinė prokuratūra.

Prokuratūros pranešime teigiama, kad įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti vienam asmeniui, keletas asmenų buvo apklausti specialiaisiais liudytojais.

BNS žiniomis, įtariamojo statusą turėjo buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis.

„Išnaudojus visas galimybes surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, nebuvo gauta pakankamai duomenų įtariamojo kaltei dėl galimo kyšininkavimo pagrįsti bei pareikšti įtarimus kitiems asmenims“, – rašoma prokuratūros pranešime spaudai.

Britų teismas 2018 metų gruodį nuteisė kelis aukštus „Alstom“ pareigūnus dėl Lietuvos pareigūnų papirkimo.

Įtariama, kad kyšiai buvo duodami siekiant sėkmės viešuosiuose pirkimuose statant Lietuvos elektrinės Elektrėnuose 9-ąjį bloką ir modernizuojant Kauno hidroelektrinę.

Prancūzijos inžinerijos grupės „Alstom“ įgyvendintais projektais - grupė Lietuvos elektrinėje už 200 mln. eurų įrengė sieros valymo įrenginius ir už 43 mln. eurų rekonstravo Kauno hidroelektrinę.

Anot prokuratūros, visos nusikalstamos veikos buvo galbūt  padarytos iki 2009 metų pradžios, todėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminas dėl visų tiriamų veikų yra suėjęs, išskyrus epizodą dėl galimo tuometinio ūkio ministro papirkimo.

Prokuratūros teigimu, tyrimo metu „buvo gauti tam tikri duomenys dėl galimo nusikalstamų veikų (kyšininkavimo bei papirkimo) padarymo, tačiau jų nepakanka  įtariamojo ar kitų galimų įtariamųjų kaltei pagrįsti“, o visos abejonės vertinamos įtariamojo naudai.

R. Juozaitis BNS pirmadienį pakartojo savo versiją, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, o buvo apšmeižtas verslininko Pranciškaus Jurgučio.

„Sudėtinga byla buvo. Kaip ir sakiau iš pradžių, mane apšmeižė vienas žmogus, kuris pasinaudojo situacija pats įkliuvęs į tą bylą, stengdamasis atkeršyti“, – kalbėjo R. Juozaitis.

„Aš kaip vadovas nebuvau atsakingas nei už šitą projektą, ir „Lietuvos energijai“ nebuvo pareikšta jokių įtarimų. Nuo pat pradžių sakiau, kad byloje išaiškės teisybė ir kad šmeižtas nepasitvirtins. Teisėsauga atliko didžiulį savo darbą, nes buvo daug informacijos, kurią reikėjo tikrinti. O tas žmogus rašė į Angliją melagingus raštus, tuo pagrindu ir buvo tie dalykai padaryti“, – teigė R. Juozaitis.