„Bendrovės stebėtojų taryba, susipažinusi su [...] pono Danielio Obajteko laišku, kuriame jis pareiškė, kad „jis atsiduoda stebėtojų tarybai, neviršydamas savo pareigų“, nusprendė atleisti poną Danielį Obajteką“ iš bendrovės vadovo posto.

Kaip pranešama, jis nustos eiti šias pareigas vasario 5 dieną.

Pastaruoju metu buvo spėliojama dėl šešerius metus vadovo poste dirbusio D. Obajteko ateities.

Daugeliui naujosios Lenkijos valdžios narių D. Obajtekas atrodė pernelyg artimas ankstesnei konservatyviajai „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybei, kuri neteko valdžios po spalio rinkimų.

Be to, jį persekiojo kontroversijos dėl jo paties turto ir „Orlen“ parduoto „Lotos“ naftos perdirbimo gamyklos akcijų paketo Saudo Arabijos bendrovei.

Lenkijos žiniasklaidai D. Obajtekas teigė, kad „nėra tokio dalyko kaip apolitiškas „Orlen“ generalinis direktorius“.

„Šios pareigos visada buvo politinės. Nesvarbu, kas buvo valdžioje, sprendimui užimti generalinio direktoriaus pareigas turėjo būti gautas politinis pritarimas. Tame nėra nieko keisto“, – teigė jis portalui „Business Insider“.

Savo šešerių metų darbą jis sakė vertinąs teigiamai, o paklaustas apie tolesnius planus, vyras pabrėžė, kad dar nėra priėmęs „įpareigojančių sprendimų“.

Kas pakeis D. Obajteką prie „Orlen“ vairo, kol kas nėra aišku.

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ valdo Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“.

„Pirmiausia ketiname pripažinti savo klaidą, – sakė D. Calhounas darbuotojams saugos susirinkime, sušauktame po penktadienio avarinio nusileidimo, kuris įvyko po to, kai skrydžio metu iškrito salono šone esanti plokštė. – Ketiname į tai reaguoti 100 proc. ir visiškai skaidriai kiekviename žingsnyje.“

D. Calhounas, kuris 2020 metų sausį užėmė aukščiausią „Boeing“ postą, bendrovei patyrus dvi lėktuvo „737 MAX“ avarijas, įsipareigojo bendradarbiauti su incidentą tiriančia Nacionaline transporto saugos valdyba (NTSB).

Remiantis bendrovės išplatintomis pastabomis, D. Calhounas sakė, kad NTSB yra geriausias pasirinkimas. „Pasitikiu kiekvienu jų žingsniu, ir jie padarys išvadą“, – teigė jis.

JAV Federalinės aviacijos administracija (FAA) įsakė patikrinimui nutupdyti 171 „Boeing 737 MAX 9“ modelio lėktuvą, kurio konfigūracija tokia pati kaip „Alaska Airlines“ lėktuvo.

Atsižvelgdami į jų atsiliepimus ir reikalavimus, atliekame atnaujinimus.

Pamesta plokštė ir durų kaištis buvo naudojami nereikalingam avariniam išėjimui lėktuvuose užsandarinti.

NTSB tyrėjai pirmadienio vakarą padarė prielaidą, kad ši dalis nebuvo tinkamai pritvirtinta.

Antradienį JAV Federalinės aviacijos administracija pranešė, kad vis dar bendradarbiauja su „Boeing“, kad baigtų rengti išsamias sustabdytų lėktuvų patikros instrukcijas.

„Vakar „Boeing“ pasiūlė pirminę instrukcijų versiją, kurią dabar tikslina, nes gavo atsiliepimų, – antradienį pranešė FAA. – Gavusi iš „Boeing“ patikslintą instrukcijų versiją, FAA atliks išsamią peržiūrą.“

„Boeing“ teigė, kad palaiko ryšius su klientais ir FAA dėl reikalavimų.

„Atsižvelgdami į jų atsiliepimus ir reikalavimus, atliekame atnaujinimus“, – sakė „Boeing“ atstovas spaudai.

Jis šias pareigas eiti pradeda nuo gruodžio 1 dienos, pranešė bendrovė.

V. Žalimas sako, kad daugiausiai dėmesio bus skiriama strateginiams projektams.

„Prisijungdamas prie „LTG Infra“ komandos, didelį dėmesį skirsiu tiek strateginių projektų įgyvendinimui, tiek esamų procesų tobulinimui bei veiklos efektyvumo bei pajamų, nesusijusių su reguliuojamomis paslaugomis, didinimui“, – įmonės pranešime teigė V. Žalimas.

Prieš prisijungdamas prie „LTG Infra“, V. Žalimas dirbo vyriausiuoju verslo konsultantu įmonėje „AirExplore Slovakija“, prieš tai vadovavo įmonei JETMS. Vadovaujančias pareigas anksčiau jis užėmė ir SEB banke, bendrovėje „Telia Lietuva“.

Nuo balandžio 1 dienos iš pareigų pasitraukus buvusiam „LTG Infra“ vadovui Karoliui Sankovskiui bendrovei laikinai vadovavo Rūta Jakubauskienė.

„LTG Infra“ yra LTG grupės bendrovė, valdanti šalies geležinkelių tinklą, besirūpinanti jo modernizavimu ir plėtra.

Per pastaruosius du konkursus perrinkimo siekianti nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas surinkdavo po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių, todėl direktorius nebuvo išrenkamas.

A. Zabarauskui nusprendus naujausioje atrankoje nedalyvauti, dėl pareigų dabar varžosi M. Garbačiauskaitė-Budrienė, Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius ir daugiau nei aštuonerius metus anksčiau LRT dirbęs analitikas Aldaras Stonys.

Nuo ankstyvos antradienio popietės kandidatai po vieną prisistatė LRT tarybai ir atsakė į jų klausimus, vėliau vyks balsavimas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė akcentavo portalą

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tarybos posėdyje sakė, kad LRT per pastaruosius metus tiek pagerino turinio kokybę, tiek didino auditoriją.

Esmingiausiu pokyčiu ji pavadino LRT portalo augimą – buvęs 16 vietoje prieš penkerius metus dabar jis yra trečioje. Perrinkimo siekianti vadovė pabrėžė, jog tai pasiekta kokybiško turinio dėka, „nesivaikant garsenybių skyrybų“.

Kalbėdama apie ateitį, ji sakė, kad dabartinė LRT struktūra vis labiau neatitinka besikeičiančio žiniasklaidos kraštovaizdžio ir pavyzdžių Vakaruose, kur skirtingų platformų (pavyzdžiui, televizijos, radijo, interneto portalo) naujienų tarnybos nėra atskirtos.

„Mes svarstome ir analizuojame galimybę pereiti prie tokios sistemos“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Paklausta, kokių pastabų turėtų LRT veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, ji pareiškė, kad siūlytų keisti LRT įstatymą, numatant, jog renkant įstaigos vadovą 12-os narių taryboje nesusidarytų lygiosios.

„Čia pusiau juokais, pusiau rimtai, bet iš tikrųjų tai rimtai“, – sakė perrinkimo siekianti LRT generalinė direktorė.

M. Martišius: LRT pasiekė lubas

M. Martišius sakė, kad nepaisant konkurencijos su komerciniais rinkos dalyviais LRT turi ir gali tapti auditoriją telkianti, informuojanti ir edukuojanti žiniasklaidos grupės.

„Mano profesinė patirtis, kompetencija, galiausiai, gebėjimas telkti žmones gali leisti pasiekti LRT užsibrėžtų tikslų“, – teigė kandidatas.

Akcentavęs poreikį didinti LRT auditoriją, jis tvirtino, kad per pastaruosius penkerius metus nacionalinis transliuotojas žengė žingsnių į priekį, didino programų įvairovę.

Visgi akademikas teigė, kad LRT bet pasiekė „stiklines lubas“ ir atsidūrė akligatvyje.

„Vienas svarbiausių uždavinių per penkerius metus būtų susigrąžinti auditoriją (...) ir aš manau, kad profesionalus LRT kolektyvas gali tai įgyvendinti“, – kalbėjo M. Martišius.

A. Stonys naikintų Tyrimų skyrių

A. Stonys sakė, kad LRT strategijoje pasigenda auditorijos dalies rodiklių, taip pat norintis skaidrinti administracijos atlyginimų politiką.

„Tai, kad atlyginimai yra dideli, tai nėra blogai, jeigu jis yra profesionalas. Bet turi būti paaiškinta, nuo ko tai priklauso“, – teigė ji.

Kandidatas taip pat žadėjo peržiūrėti darbuotojų papildomo uždarbio tvarką.

Jis nurodė, kad išformuotų LRT Tyrimų skyrių ir suteiktų galimybę tyrimus daryti visiems nacionalinio transliuotojo žurnalistams. Pasak jo, taip atsirastų daugiau nuomonių ir tyrimai taptų „bent jau mažiau kvestionuojami“.

„Kiekvienas žmogus yra asmenybė, turi savo subjektyvią nuomonę ir ta nuomonė vienaip ar kitaip veikia turinį. O kai turime daugiau, mes gauname geresnį vaizdą“, – kalbėjo A. Stonys.

Kandidatas sakė, kad LRT trūksta daugiau žanrų. Paklaustas kokių, nurodė televizijos serialus, humoro laidas ir vėlyvo vakaro šou.

Rinkimų tvarka

Konkurso išvakarėse kandidatai dalyvavo susitikime su LRT darbuotojais, atsakė į jų klausimus.

LRT vadovas bus išrinktas, jeigu jo kandidatūrą slaptame balsavime palaikys bent septyni iš 12 tarybos narių.

Jeigu per pirmąjį balsavimą nė vienas kandidatas nesurinks tiek balsų, tą pačią dieną bus rengiamas antrasis balsavimas, kur rungtųsi du didžiausio tarybos narių palaikymo sulaukę pretendentai.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

LRT taryba yra sudaroma iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

„LRT generalinio direktoriaus konkursui dokumentus pateikė keturi dalyviai“, – BNS sakė LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė, pasibaigus paraiškų terminui.

Pretendentų pristatytus dokumentus LRT taryba vertins kitą savaitę, antradienį.

„Po posėdžio bus viešai paskelbti kandidatai, dalyvaujantys konkurse. Apie veiklos programų santraukų viešinimą taip pat informuosime antradienį, pasibaigus posėdžiui“, – sakė LRT atstovė.

Viešai apie dalyvavimą konkurse pranešė dabartinė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius. Kiti du kandidatai viešai neskelbiami.

Tuo metu komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas pranešė trečią kartą konkurse nedalyvausiantis. Prieš tai du kartus jis varžėsi su dabartine vadove, tačiau pretendentai abu kartus surinko po vienodai balsų, tad konkursą teko kartoti.

LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei LRT tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Konkurse trečią kartą nedalyvausiu“, – feisbuke rašė jis.

A. Zabarauskas dvejuose iki šiol vykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose su perrinkimo siekiančia vadove Monika Garbačiauskaite-Budriene surinkdavo po lygiai tarybos narių balsų, todėl nacionalinio transliuotojo vadovas vis nebuvo išrenkamas.

Jis teigė matantis prielaidas „trečiam patui ir dar didesnei dramai“, nes vadovo konkurso organizavimo pakeitimai, pavyzdžiui, kandidatų susitikimas su darbuotojais, atrankos baigties nesprendžia.

„Kandidatai nepasikeitė, jų programos nepasikeitė, CV nepasikeitė. Kodėl tada turi keistis tarybos narių nuomonė, jei jau buvo kartą išreikšta ir dar pakartota antrą kartą“, – rašė A. Zabarauskas.

Komunikacijos specialistas pabrėžė, kad aiškų „ne“ iš tarybos ankstesniuose konkursuose išgirdo abu kandidatai.

„Nematau tame nieko asmeniško, politiškai angažuoto, neketinu demonstratyviai menkinti prieš mane balsavusių tarybos narių ar skelbti apie menamus politinius sąmokslus. Tiesiog pusei tarybos narių mano programa ir patirtis neatrodo pakankami vadovavimui LRT, o kitai pusei – netinka ankstesnės vadovės darbo principai. Taip matau situaciją ir ją priimu“, – teigė jis.

A. Zabarauskas sakė, jog trečios lygiosios LRT vadovo konkurse atvertų duris ilgai trunkančiam organizacijos draskymui, prisidengus pretekstu tobulinti jos valdyseną.

„Neturėjau tokio tikslo. Organizacijos valdysenos modelis nėra pirmos svarbos problema, į kurią turi susitelkti galvos, kurioms rūpi nacionalinis transliuotojas. Esminiai trūkumai yra susiję su buvusios, o dabar laikinosios vadovės imituojamu skaidrumu, piktnaudžiavimu galia ir visomis iš to išplaukiančiomis vidinėmis bei išorinėmis problemos“, – tvirtino A. Zabarauskas.

Jo teigimu, įvardytų trūkumų ištaisymui nereikia keisti nei teisės aktų, nei tarybos, o „užteks, kad abu kandidatai išgirdę aukščiausio organizacijos valdymo organo „ne“, priims tai kaip suaugę žmonės“.

„Kaip įmanoma vykdyti misijos dėmenį „telkti“, kai pusė tarybos narių du kartus išreiškė nepasitikėjimą? Ir ką giluminiam lygmeny pakeis trečias kartas, kai du kartus už organizaciją atsakingi autoritetai pasakė, kad reikia pokyčio. Gali pykti ant veidrodžio, gali jį pakeisti, bet esmė dėl to nepasikeis. Telkti gali tik platų pasitikėjimą turintis asmuo“, – nurodė A. Zabarauskas.

Penktadienis yra paskutinė diena pateikti paraiškas dalyvauti trečioje LRT vadovo atrankoje.

LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė BNS informavo, kad šiuo metu yra pateiktos trys paraiškos.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir akademikas Mantas Martišius patvirtino dalyvausiantys konkurse, o trečias kandidatas lieka neaiškus.

Visus kandidatus vadovauti LRT žadama paskelbti kitos savaitės pradžioje.

LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei LRT tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Tai buvo ilgų svarstymų dalykas, bet galiausiai supratau, kad jeigu tai yra tai, kuo tiki, reikia bandyti, tą reikia daryti. O rezultatas koks bus, toks, ne nuo manęs priklauso“, – sakė jis.

„Parašiau programą, tikrai tikiu, kad galiu LRT pasiūlyti įdomią strategiją, kuri yra veiksminga. Kadangi tikiu tuo, tai ir bandau“, – tvirtino M. Martišius.

Jis dalyvavo ir pirmajame kovo mėnesį skelbtame LRT generalinio direktoriaus konkurse. Tuomet M. Martišius negavo nė vieno LRT tarybos nario balso.

Penktadienį baigiasi terminas, kai galima pateikti paraišką LRT generalinio direktoriaus pareigoms eiti.

Perrinkimo siekianti nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat yra pranešusi, jog pateikti dalyvavimui konkurse reikalingus dokumentus.

LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė BNS informavo, kad šiuo metu yra pateiktos trys paraiškos. Tai reiškia, kad vienas iš kandidatų kol kas lieka nežinomas.

Visus kandidatus vadovauti LRT žadama paskelbti kitos savaitės pradžioje.

LRT vadovo atranka anksčiau nepavykus paskirti generalinio direktoriaus vyks trečią kartą.

M. Garbačiauskaitės-Budrienės kadencija baigėsi balandžio 4 dieną. Surengti du konkursai į šias pareigas, abiem atvejais kandidatai M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.

A. Zabarauskas iki šiol nėra paskelbęs, ar vėl dalyvaus konkurse į LRT generalinius direktorius.

Kaip anksčiau sakė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka, prieš paskelbdama trečiąjį konkursą LRT taryba dar kartą naujai peržiūrėjo konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas tvarkos aprašą.

Pretendentai, atitinkantys apraše nurodytus reikalavimus ir laiku pateikę dokumentus, bus kviečiami spalio 2 dieną pristatyti veiklos programas ir atsakyti į klausimus. Kandidatų penkerių metų veiklos programų pristatymas tarybai bei klausimų sesija bus vieša. Tikimasi, kad tai konkursui suteiks daugiau skaidrumo.

Konkurso apraše nurodyta, kad į LRT generalinio direktoriaus poziciją pretenduoti gali nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį bei atitinkantys kitus konkurso apraše nustatytus reikalavimus.

LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei LRT tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Konkursas skelbiamas, nes birželio 21 dieną baigiasi dabartinio jėgainės vadovo Audriaus Kamieno penkerių metų kadencija. Jis įmonei vadovaus laikinai, kol bus paskirtas naujas vadovas, pranešė Energetikos ministerija.

Pasak jos, iš būsimo vadovo tikimasi efektyvaus darbo ir procesų valdymo įgyvendinant jėgainės uždarymo darbus, valdant jos išteklius. Būsimasis vadovas turėtų būti vadybos ir verslo administravimo, finansų, projektų valdymo, teisės ar technologijos mokslų magistras, turėti mažiausiai penkerių metų vadovavimo patirtį vidutinėje ar didelėje įmonėje ir dešimties metų patirtį planuojant ir įgyvendinant projektus.

Kandidatų paraiškų laukiama iki birželio 27 dienos.    

A. Kamienas jėgainėje dirba nuo 2015 metų, jis vadovavo Veiklos planavimo ir finansų departamentui, nuo 2018-ųjų vasario laikinai ėjo generalinio direktoriaus pareigas, o tų pačių metų birželį tapo nuolatiniu jos vadovu.

Konkurse dalyvauja antros kadencijos pareigose siekianti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas.

Šie kandidatai buvo favoritai per pirmąją, kovą vykusią atranką, kai įstaigos vadovo išrinkti nepavyko jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.

Generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba, ji pati sudaryta iš 12 narių, kuriuos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikia surinkti mažiausiai septynis iš 12 tarybos narių balsų.

Ankstesniame konkurse taip pat dalyvavo buvęs LRT direktorius, dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė, „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius.

LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus.

Konkursas paskelbtas vėliau nei planuota, nes anksčiau klinikų dalininkams – Sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui – nepavyko susitarti dėl sąlygų, kurios būtų keliamos pretendentams.

Pirmadienį ministerija pranešė, jog pretenduoti penkerių metų direktoriaus kadencijai kviečiami kandidatai, turintys medicinos ir sveikatos mokslų arba socialinių mokslų srities mokslo daktaro laipsnį, taip pat penkerių metų vadovavimo ir penkerių akademinių metų pedagoginio darbo universitete patirties.

Paraiškas kandidatai galės teikti iki birželio 19 dienos.

„Kauno klinikos yra ta organizacija, į kurią krypsta pacientų ir medikų bendruomenės akys, kai kalbama apie lyderystę medicinoje, diegiamas inovacijas. Kviečiu kandidatus išbandyti savo profesines ir vadybines ambicijas vadovaujant vienam didžiausių Lietuvos darbdavių, kur teks derinti įstaigos darbo, gydymo ir mokslinės veiklos organizavimo procesus, vadovaujant daugiatūkstantiniam kolektyvui“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Iššūkis didelis, tačiau drąsiai galiu teigti, kad šios pareigos yra profesinės karjeros viršūnė – kviečiu pasinaudoti šia retai pasitaikančia proga“, – pridūrė jis.

Naujajam ligoninės vadovui keliami uždaviniai tęsti mokslo, studijų ir inovacijų plėtrą, tobulinti ligoninės valdymą, pasitelkiant šiuolaikinius vadybos modelius, tobulinti klinikinės veiklos ir slaugos procesus, kurti saugią antikorupcinę aplinką, skatinti gausios komandos bendradarbiavimą, paremtą pagarba, tolerancija ir atvirumu.

Esamo Kauno klinikų generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus antroji kadencija turėtų baigtis birželio 30 dieną. Generalinis direktorius į šias pareigas gali būti išrinktas ne daugiau nei du kartus iš eilės, tačiau ši nuostata įsigaliojo R. Jurkevičiaus pirmosios kadencijos metu.

Klinikų atstovai BNS anskčiau yra informavę, jog dabartinis direktorius ketintų dalyvauti konkurse, jeigu atitiks keliamus reikalavimus.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Kauno klinikos yra didžiausia šalies daugiaprofilinė gydymo įstaiga, kurioje dirba daugiau nei 1,2 tūkst. gydytojų, beveik 2,4 tūkst. slaugos specialistų ir beveik tūkstantis gydytojų rezidentų.

Kasmet Kauno klinikų ambulatoriniuose padaliniuose apsilanko daugiau nei 1,3 mln. pacientų, daugiau nei 91 tūkst. gydomi stacionare.