Maskva nepateikė jokios informacijos apie tai, kada įvyko susitikimas, tačiau iš valstybinės žiniasklaidos paskelbtos filmuotos medžiagos matyti, kad jis vyko naktį.

Rusų prezidentas susitiko su generolais po to, kai Jungtinės Valstijos patvirtino Nyderlandų ir Danijos naikintuvų F-16 perdavimą Kyjivui.

„Vladimiras Putinas surengė susitikimą Rostove prie Dono esančios specialiosios karinės operatyvinės grupės būstinėje, – sakoma Kremliaus pranešime. – Valstybės vadovas išklausė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo, krypčių vadų ir kitų aukšto rango karininkų informaciją.“

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip tamsoje iš džipo išlipa kostiumu vilkintis Rusijos vadovas, o karine apranga vilkintis V. Gerasimovas jį pasitinka rankos paspaudimu.

Jame taip pat matyti, kaip V. Putinas pirmininkauja susitikimui su aukšto rango kariuomenės vadais.

Rostovas prie Dono – netoli Ukrainos esantis miestas Rusijos pietuose – tapo Rusijos pajėgų Ukrainoje operacijų centru.

Birželį čia taip pat įvyko dramatiškas ginkluotas bendrovės „Wanger“ samdinių maištas, kurio metu jie trumpam užėmė kariuomenės štabą Rostove, o paskui savo sukilimą nutraukė.

V. Gerasimovą, kurį „Wagner“ norėjo atstatydinti, nuo to laiko viešumoje matomas retai.

V. Putinas retai keliauja į vietoves, esančias netoli Rusijos puolimo Ukrainoje.

„Po intensyvių pastarųjų 48 valandų derybų Sudano ginkluotosios (SAF) ir greitojo palaikymo (RSF) pajėgos susitarė nuo balandžio 24-osios vidurnakčio visoje šalyje įvesti paliaubas, kurios truks 72 valandas“, – sakoma A. Blinkeno pareiškime, likus dviem valandoms iki paliaubų įsigaliojimo.

„Šiuo laikotarpiu Jungtinės Valstijos ragina SAF ir RSF nedelsiant ir visapusiškai laikytis paliaubų“, – sakė A. Blinkenas.

A. Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos taip pat dirba su partneriais, siekdamos įsteigti komitetą, kuris derėtųsi dėl nuolatinių paliaubų Sudane, kur prieš 10 dienų konfliktas tarp konkuruojančių generolų peraugo į mirtiną smurtą.

Socialinio tinklo „Twitter“ nuotr.

Anksčiau pirmadienį Vašingtone A. Blinkenas dėl taikos pastangų susitiko su Kenijos vyriausiuoju diplomatu ir telefonu kalbėjosi su Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų kolegomis.

Jungtinė Karalystė pradeda evakuoti savo piliečius iš Sudano

Jungtinė Karalystė antradienį pranešė, kad pradeda evakuoti savo piliečius, įstrigusius Sudane, kuriame per 10 dienų trunkančias kovas žuvo šimtai žmonių.

Jungtinės Karalystės kariniai skrydžiai turėtų prasidėti už Chartumo esančiame aerodrome.

„Jungtinės Karalystės kariniai skrydžiai turėtų prasidėti už Chartumo esančiame aerodrome“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.

„Skristi galės asmenys, turintys Jungtinės Karalystės pasus, o pirmenybė bus teikiama šeimų grupėms su vaikais ir/arba pagyvenusiems žmonėms arba asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų“, – sakoma pranešime.

Pranešime teigiama, kad JK piliečiai neturėtų savarankiškai vykti į aerodromą, išskyrus tuos atvejus, kai yra kviečiami. Taip pat priduriama, kad padėtis tebėra nepastovi ir visos evakuacijos galimybės gali pasikeisti per labai trumpą laiką.

Sekmadienį, vykstant kruviniems mūšiams Chartume, Jungtinė Karalystė surengė diplomatų evakuaciją.

Užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnas Andrew Mitchellas (Endrius Mičelas) teigė, kad Sudane šiuo metu yra apie 4 000 dvigubą pilietybę turinčių Jungtinės Karalystės ir 400 asmenų, kurie turi tik JK pasus.

A. Mitchellas nurodė, kad 2 000 žmonių kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, prašydami padėti jiems išvykti iš Sudano.

„Vilnius – lyg Lietuvos istorijos knyga, muziejus po atviru dangumi. Tačiau dažnai pro tuos istorijos puslapius mes praeiname net nepastebėdami. Lentelės – dar viena priemonė pažinti Lietuvos, miesto istoriją. Šiuokart komisijos sprendimas skirtas Lietuvos kariuomenės istorijos puslapiams“, – savivaldybės pranešime sakė Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Kamilė Šeraitė.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija nusprendė tokias lenteles įrengti generolų vardais Žirmūnuose pavadintose gatvėse, Silvestro Žukausko, Vlado Nagevičiaus, Jurgio Kubiliaus, Jono Galvydžio, Povilo Lukšio ir Kazimiero Ladygos.

Džiugu, kad Lietuvos kariuomenės dieną turime žinią, kad bus prakalbintos Lietuvos karių vardus turinčios gatvės.

Pasak savivaldybės, tokios lentelės ant pirmuoju numeriu pažymėtų namų jau įrengtos Jokūbo Jasinskio, Gegužės 3-iosios, Oršos mūšio, Zigmanto Sierakausko, Konstantino Kalinausko gatvėse, Abiejų Tautų Respublikos plente.

Gatvių pavadinimus aiškinančios lentelės taip pat bus įrengtos Vlado Putvinskio-Pūtvio ir Marcelės Kubiliūtės gatvėse.

„Džiugu, kad Lietuvos kariuomenės dieną turime žinią, kad bus prakalbintos Lietuvos karių vardus turinčios gatvės“, – pranešime cituojamas istorikas Norbertas Černiauskas.

Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23-ąją. Šią dieną 1918 metais tuometinis ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo pradėta kurti šalies kariuomenė.

Jis pažymėjo, kad diktatoriaus ir jo kariuomenės nepasitenkinimas vienas kitu sparčiai auga. V. Putinas mano, kad kariai Ukrainoje jį nuvylė, o generolai asmeniškai kaltina jį apsiskaičiavimu vertinant situaciją.

„Jie ėjo tarsi į paradą – laukė gėlių – ir buvo sutikti su „Bayraktarais“ ir tolimo nuotolio artilerija“, – aiškino A. Galliamovas.

Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo ir „Wagner“ vadovo išpuoliai prieš Rusijos gynybos ministeriją tik paaštrino šį konfliktą, tikino A. Galliamovas. Kariuomenės vyrai, jo manymu, yra neabejotinai labai įžeisti dėl „V. Putino draugų užvažiavimų“. R. Kadyrovas ir J. Prigožinas viešais pareiškimais puldinėja Rusijos kariuomenės vadovybę ir ieško kaltų dėl daugybės pralaimėjimų Ukrainoje.

Tačiau A. Galliamovas mano, kad Rusijos generolai nedrįs kelti pučo. Ši grupė šiandien yra silpna ir demoralizuota. Tačiau pyktis šioje aplinkoje kaupsis, o tai ilgainiui susilpnins Putino režimą.

„Manau, kad dar šiek tiek ta pačia dvasia – ir branduolinio karo nebus bijoma. Armijos vyrai tiesiog nepaklus V. Putino įsakymui jį pradėti. V. Putino draugai dabar turėtų atsiprašyti, bet nežino kaip“ – pareiškė Rusijos Federacijos ekspertas.

Toks sprendimas priimtas po to, kai rusų kariuomenė Charkivo srityje patyrė pralaimėjimą. Rusijos kariai užimtą teritoriją paliko per kelias dienas.

Šalies agresorės kariuomenė pasitraukė ir iš Kupjansko bei Iziumo. Savaitgalį Rusijos gynybos ministerija teigė, kad tai dėmesį atitraukianti veikla ir planinis karių išvedimas.

Manoma, kad atsižvelgiant į tai, V. Putinas atidėjo pasitarimus su Gynybos ministerijos vadovybe ir karinės pramonės komplekso atstovais. Nauja jų data neįvardyta.

Tai interviu teigė vienas iš užsienio politikos programų direktorių, „Razumkovo“ centro tarptautinių projektų koordinatorius, karo ekspertas Aleksejus Melnikas.

Ekspertas teigė, kad generolas yra smegenys – vadovaujanti ir koordinuojanti jėga. Tačiau nemažai rusų generolų „vargu ar nusipelno šių pareigų būtent dėl ​​savo dalykiškų bruožų“.

„Kai kriterijumi tampa lojalumas, patriotizmas, paternalizmas ir panašiai, gana dažnai į šias pareigas patenka žmonės, kurie, cituodami klasikus, „seniai viršijo savo nekompetencijos lygį“. Kitas šio konflikto bruožas yra tai, kad kariniame planavime dominuoja sąlyginai politiniai tikslai Ukrainos atžvilgiu. Intensyvus politinis kišimasis į karinių operacijų planavimą beveik visada veda prie kariuomenės žlugimo“ , – pabrėžė A. Melnykas.

Kaip pastebėjo ekspertas, po pralaimėjimo pradedama ieškoti kaltųjų, nes „politikai negali pripažinti, kad politiniai nurodymai buvo neteisingi“. Nusikaltėlių ieškoma nusikaltėlių lygiu.

„Vadinasi, dabar bus ieškoma kaltųjų. Gera žinia ta, kad jų įpėdiniai, vargu, ar bus geresni už tuos, į kurių vietą jie bus pastatyti“, – pažymėjo ekspertas.

Apie tai pranešė UNIAN.

Generolai Rusijos žiniasklaidos naujienose pasirodo tik norėdami apdovanoti karius arba patys gauti medalį. Pažymima, kad Rusijos didvyrio titulas buvo suteiktas generolui pulkininkui Aleksandrui Lapinui ir generolui majorui Esedullai Abačiovui. 

A. Lapinas yra Centrinės karinės apygardos, užsiėmusios Luhansko regioną, vadas. E. Abačiovas yra Pietų karinės apygardos 8-osios armijos vado pavaduotojas.

Kaip pastebima, V. Putinas baiminasi, kad sulaukę piliečių populiarumo generolai gali nustoti jam paklusti ir net konkuruoti politikoje.

Šaltinio teigimu, V. Putinas prisimena generolą Aleksandrą Lebedą. Dešimtajame dešimtmetyje šis žinomas karinis pareigūnas įsitraukė į politiką ir net užėmė trečią vietą 1996 m. prezidento rinkimuose. Antrajame ture jis palaikė prezidentą Borisą Jelciną, mainais gaudamas Rusijos saugumo tarybos vadovo postą.

1998 metais generolas A. Lebedas buvo išrinktas Krasnojarsko srities gubernatoriumi, tačiau 2002 metais žuvo sraigtasparnio avarijoje.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos saugumo tarnyba paviešinusi pokalbį, kurio klausėsi. Kaip teigiama, Rusijos kariai atsisakė paklusti įsakymui, todėl jų generolas gėdingai pabėgo iš fronto linijos.

„Rusijos kareiviai pasiruošę nužudyti savo generolus, kurie verčia juos pradėti puolimą. Donecko srityje Rusijos savanoriai kariai vos nenušovė generolo V. Solodčiuko ir jo sargybinių, kurie atvyko pažaboti maišto ir priversti juos tęsti. kovą. Todėl Rusijos generolas gėdingai pabėgo“, – sakoma pareiškime.

Rusijos karys skundėsi, kad liko tik trečdalis jo brigados karių  – daugiau nei 600 žmonių, o kiti žuvo arba yra sužeisti.

Britų žvalgyba: Rusija prarado daug jaunų karininkų

Per tris mėnesius nuo invazijos į Ukrainą Rusijos kariuomenė  patyrė didžiulių nuostolių tarp vidutinio ir jaunesniojo lygio karininkų. Netekus nemažos dalies jaunesnės kartos karininkų, gali paaštrėti problemų, susijusių su vadovavimo ir kontrolės modernizavimu, skelbia UNIAN.

Tokia žinia „ Twitter“ pasidalijo Jungtinės Karalystės žvalgyba.

„Per konfliktą Rusija patyrė niokojančių nuostolių tarp savo vidurinių ir jaunesniųjų karininkų. Brigadų ir batalionų vadai gali pavojingai dislokuoti frontą, nes jiems tenka bekompromisė atsakomybė už savo padalinių darbą. karininkai turėjo vadovauti žemo lygio taktiniams veiksmams, nes kariuomenėje trūksta aukštos kvalifikacijos ir įgaliotų puskarininkių (seržantų), kurie atlieka šį vaidmenį Vakarų pajėgose“, – teigiama pranešime.

JK žvalgyba mano, kad netekus nemažos dalies jaunesnės kartos profesionalių karininkų gali paaštrėti dabartinės problemos, susijusios su vadovavimo ir kontrolės modernizavimu Rusijos armijoje. Tikėtina, kad Ukrainoje iš kelių likusių dalinių atstatomos bataliono kovinės grupės (BTG) bus mažiau efektyvios dėl jaunesniųjų vadų trūkumo. 

„Atsižvelgiant į daugybę patikimų pranešimų apie vietinius sukilimus tarp Rusijos karių Ukrainoje, patyrusių ir geros reputacijos būrių, ir kuopų vadų trūkumas greičiausiai lems tolesnį jų moralės nuosmukį ir prastą drausmę“, – pridūrė britų gynybos ministerija.

Pasak UNIAN, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, bendri okupantų nuostoliai dėl invazijos į Ukrainą jau siekia maždaug 30 tūkst. 350 prarastų karių. Ukrainoje jau žuvo iki dešimt Rusijos generolų .

Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pyksta ant savo generolų ir pamažu šalina juos iš pareigų. Tam jis turi dvi priežastis.

„Pirmoji yra ta, kad FSB žvalgyba nesugebėjo susidaryti realaus socialinių ir politinių nuotaikų Ukrainos teritorijoje vaizdo, nes FSB pareigūnai iš pradžių tvirtino, kad Rusijos okupacinės pajėgos čia bus sutiktos beveik su gėlėmis. Antroji priežastis – V. Putinas nepatenkintas Rusijos generolų, kurie organizavo ir užtikrino Rusijos invaziją, veiksmais. Pagrindinis veiksnys, daugelio ekspertų nuomone, lėmęs tokią katastrofišką Rusijos armijos būklę Ukrainos teritorijoje – sąveikos ir normalios logistikos sistemos trūkumas“, – pažymėjo V. Seleznevas.

Anot jo, V. Putinas turi pagrindo būti nepatenkintas ne tik FSB žvalgybos pareigūnais, bet ir šias užduotis vykdančiais Rusijos generolais.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų gretose yra neabejotinai talentingų generolų, bet, deja, V. Putinas ir jo komanda skiria generolus, neturinčius išskirtinių karinio vadovavimo talentų“, – sakė jis.

Kaip teigė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksejus Arestovičius, nup pareigų nušalintas Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. Taip pat buvo pašalintas Pirmosios tankų armijos, kovojusios netoli Iziumo, vadas. Būtent tai esą rodo V. Putino nepasitenkinimą generolų darbu.