Grįžti prie šaknų
Neseniai Europos Parlamentas davė postūmį trišalėms deryboms dėl NGT atskyrimo nuo GMO ir genominių technologijų taikymo augalų selekcijoje. Pasak Vilniaus Universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininko, biochemiko dr. Tautvydo Karvelio, NGT nuo GMO Europoje iki šiol iš tiesų nebuvo atskiriamos, o tai komplikavo šių technologijų vystymą ir taikymą ES teritorijoje.
Aiškindamas, kas gi yra tos naujosios genominės technologijos ir kuo jos skiriasi nuo genetiškai modifikuotų organizmų, mokslininkas rekomenduoja grįžti prie augalų selekcijos šaknų. Žemės ūkyje naudojamos augalų rūšys per tūkstančius metų susiformavo būtent selekcijos būdu – buvo atrenkami augalai, kurie turi tam tikras savybes: „Jie auginami, atsirenkami tie, kurie turi norimas ir reikiamas savybes ir taip buvo išvestos kultūros, kurios auginamos maistui“.
„XX amžiuje pastebėta, kad, pavyzdžiui, augalų sėklas paveikus mutagenizuojančiais cheminiais agentais ar jonizuojančia spinduliuote, gaunama didesnė augalų įvairovė selekcijai, ir šis procesas tapo greitesnis“, – aiškina dr. T. Karvelis.
Plečiantis mokslui atsirado metodai, būdai, kaip į augalą įterpti papildomą geną, taip suteikiant jam papildomas savybes, pavyzdžiui, atsparumą ligoms arba atsparumą kenkėjams. Štai čia galima kalbėti apie GMO atsiradimą. Dr. T. Karvelis primena, kad, pagal apibrėžimą, į augalą įterpus svetimą geną, tai jau galima laikyti genetiškai modifikuotu organizmu.
„Jeigu mes prisiminsime mutagenezę, visiškai atsitiktinai įvedame daug mutacijų ir tiesiog vėliau atsirenkame augalą su norimomis savybėmis. Bet kai kalbame apie naująsias genomines technologijas, galime tiksliai tam tikroje vietoje įvesti pakeitimą ir šis procesas gerokai pagreitėja. Mes tai padarome tiksliai ir gauname tokį rezultatą, kokio norime. Svarbu paminėti, kad šie pakeitimai yra nedideli, dažnai gali būti aptinkami gamtoje natūraliai ir, priešingai nei GMO atveju, jokie papildomi genai nėra įterpiami“, – apie pagrindinius GMO ir NGT skirtumus kalba dr. T. Karvelis.
Skirtumai: dr. T. Karvelio aiškinimu, GMO yra gaunami, kai iš vieno organizmo genas yra įterpiamas į kitą, o NGT atveju neįterpiami jokie nauji genai, bet jie pakeičiami taip, kad galiausiai nepavyksta atskirti nuo natūralių. Visa tai būtų galima išgauti ir įprastos selekcijos būdu, tik lėčiau ir brangiau. / Dr. T. Karvelio asmeninio archyvo nuotr.
JAV ir Japonijos lyderystė
Iš tiesų NGT yra gana nauja sfera, todėl ir už ES ribų dar nėra labai plačiai taikoma. Tačiau mokslo bendruomenė siekia platesnio šių technologijų naudojimo. Visai neseniai vartotojams buvo pateikiamos tokiu būdu išvestos švelnesnio nei įprastai skonio garstyčios. „Garstyčių lapai yra labai maistingi, bet turi atsakonį, aitrumą – pasitelkus NGT aitrumas buvo pašalintas. Žmogus gali valgyti garstyčių lapus, nes jos nebus aitrios. Tai yra vienas iš naujesnių JAV produktų, kuriuos galima įsigyti, sukurtų naudojantis NGT“, – pasakoja dr. T. Karvelis.
Anot jo, Japonijos mokslininkai šioje srityje žengia netgi sparčiau – ne tik pomidorams ar kitoms daržovėms suteikia tam tikrų kokybinių savybių, bet ir pritaiko šias technologijas siekdami paspartinti įprastą žuvų augimo laikotarpį.
Dr. T. Karvelis pabrėžia, kad vadinamosios genų žirklės plačiai naudojamos ne tik žemės ūkyje: praėjusių metų pabaigoje jau buvo pristatyti tyrimai ir vaistai, skirti žmonėms, sergantiems pjautuvine anemija. „Genų žirklės labai plačiai taikomos tiek testuojant vaistus, tiek moksliniuose tyrimuose, kad geriau suprastume, kaip vyksta procesai tiek žemės ūkyje, tiek visur, kur tik galėtų būti taikomos šios technologijos“, – akcentuoja jis.
„Žemės ūkyje šitos technologijos turi daug potencialo, nes jos padeda suteikti augalams didesnį atsparumą sausroms, druskingai dirvai, jie gali greičiau augti, užauginti didesnį derlių. Skirtumas nuo ankstesnių metodų, kad genominėmis technologijomis visa tai galima pasiekti daug greičiau ir efektyviau“, – išskiria tyrėjas.
NGT šalininkai akcentuoja, kad šios technologijos prisidėtų prie tvarumo. „Žemės ūkis nėra labai švarus. Kad gautume derlių, pirmiausia reikia jį labai prižiūrėti, yra deginamas kuras, purškiami pesticidai, herbicidai – iš esmės kitaip nelabai ir auginama, nekalbant apie ekologinius ūkius“, – apie ne visai tvarius žemės ūkio sektoriaus įpročius kalba dr. T. Karvelis.
„Galima viską daryti būtent taip, bet galima naudoti ir patobulintus augalus, kurie yra atsparūs juos graužiantiems kenkėjams. Jų nereikia purkšti pesticidais, todėl vien tik šis faktas prisideda prie tvarumo. Galima rinktis augalus, kurie yra atsparūs herbicidams, jų taip pat nereikia tiek daug purkšti, galiausiai galime padidinti auginamo produkto išeigą, jo užauginamus kiekius. Lygiai taip pat galime parinkti, kad vaisiai ar daržovės būtų mažiau kartūs ar labiau saldūs, o gal ilgiau išliktų švieži“, – tęsia jis.
„Pavyzdžiui, pomidorai parduotuvėje dažniausiai yra kieti, bet iš esmės taip padaryta specialiai, kad būtų galima juos transportuoti. Jei iš Portugalijos transportuosime kaimiškus pomidorus, jiems pasiekus Lietuvą iš jų paprasčiausiai nieko nebeliks“, – akcentuoja dr. T. Karvelis.
(Ne)pagrįstas nerimas?
NGT taikymo žemės ūkyje nauda atrodo akivaizdi – mažiau užterštumo, geresnis našumas, kokybiškesnis derlius. Vis tik GMO atveju susiduriama su visuomenės nerimu, tam tikromis stigmomis, esą tokie organizmai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Tačiau dr. T. Karvelis pabrėžia, kad, nepaisant negatyvaus su GMO klausimais susijusio fono viešosiose diskusijoje, į bendrą kontekstą pažvelgus iš mokslinės perspektyvos, pagrindo nerimui neturėtų būti, nes bent jau kol kas baimes patvirtinančių įrodymų nėra.
Prarandame konkurencingumą ir labai tikėtina, kad naująsias genomines technologijas pirksime iš tų šalių, kurios jas vysto ir gamina tam tikrą produkciją.
„Dėl GMO ryškiausia bendra visuomenės nuostata tikriausiai yra ta, kad tai yra dirbtinis produktas ir, jį vartojant, neva gali kilti kokių nors grėsmių. Bet tai, kaip mes auginame daržoves, vaisius, yra labai toli nuo natūralumo, – sako dr. T. Karvelis. – Pavyzdžiui, jei palygintume, iš ko buvo išvesti kviečiai ir ką turime dabar, pamatytume, kad tai nėra labai natūralu, tai yra selekcininkų darbas. Tas „natūralu“ ar „nenatūralu“ kelia klausimų, reikėtų labai apsibrėžti šias sąvokas. Galbūt nenorintiems vartoti tokių produktų padėtų ženklinimas, žmonės turėtų teisę apsispręsti.“
„Kai kalbame apie genomines technologijas, jau yra pasiūlymas žymėti tokius produktus. Tačiau Japonijoje, JAV NGT taikymas produktuose dabar nėra žymimas. Laikoma, kad genominės technologijos yra santykinai maži pakitimai, kuriuos būtų galima gauti ir kitais tradiciniais būdais, tik tai užtruktų ilgiau. Jei produktas papuola į tokią apibrėžtį, NGT nežymima etiketėse, nėra reglamentuojamas ir tai laikoma natūraliu augalu“, – dėsto tyrėjas.
„Šiuo atveju NGT apskritai yra daug pranašesnės už įprastą selekciją, nes mes patys žinome, ką padarome augalui. Dėl to kol kas įvardyti NGT rizikas netgi būtų labai sunku“, – sako mokslininkas.
Numato panašų scenarijų
Vis dėlto dr. T. Karvelis neabejoja, kad ir NGT atveju formuosis panašios nuomonės, esą tai nenatūralus produktas. „Bus minimos tos pačios rizikos, bet, kaip ir GMO atveju, imant visą mokslinį lauką, jos nėra pagrįstos. Tačiau mes turėtume suprasti žmonių susirūpinimą, juk norime žinoti, ar produktai, kuriuos vartojame, yra saugūs“, – pabrėžia VU tyrėjas.
Kai kurie skeptikai nerimauja, kad NGT naudojimas lemtų genetiškai modifikuoto maisto legalizavimą ES. „Čia reikia grįžti į pradžią ir pirmiausia atskirti GMO ir NGT sąvokas. GMO yra gaunami, kai iš vieno organizmo genas yra įterpiamas į kitą. O NGT atveju neįterpiami jokie nauji genai, – jie pakeičiami taip, kad galiausiai nepavyksta atskirti nuo natūralių, ir visa tai būtų galima sukurti tiesiog įprastos selekcijos būdu“, – sako dr. T. Karvelis.
„Labai reikia naujo reglamentavimo, nes reikia atskirti GMO ir NGT, pabrėžiant, kad šiuo atveju neįterpiami jokie svetimi genai ir nebus taip, kad augale atsiras koks nors bakterijos genas, o tai dažnai nutinka GMO. Jeigu visuomenė suprastų, kas yra NGT, kaip tokie augalai išvedami, tai galbūt keltų mažiau susierzinimo. Tai yra labai maži pakitimai, kurie gali būti sukurti ir selekcijos būdu, bet tiesiog taip yra greičiau ir efektyviau“, – akcentuoja mokslininkas.
NGT atveju bus minimos tos pačios rizikos, bet, kaip ir GMO atveju, imant visą mokslinį lauką, jos nėra pagrįstos. Tačiau mes turėtume suprasti žmonių susirūpinimą, juk norime žinoti, ar produktai, kuriuos vartojame, yra saugūs.
„Turbūt svarbu išskirti ir tai, kad reglamentavimas apskritai yra teisingas kelias, nes tokiu būdu nėra paliekama laisvės savieigai arba netiksliam priskyrimui kokiai nors grupei, kaip kad NGT buvo priskiriama prie GMO. Tokioms technologijoms paprasčiausiai būtų daug sunkiau įsitvirtinti“, – sako jis.
Finansinė išraiška
Neseniai „Alliance for science“ organizacijos pristatyto tarptautinio tyrimo ataskaitoje skaičiuojama, kad ES ekonomikai NGT taikymo draudimas galėtų kainuotų įspūdingas lėšas. Ataskaitoje nagrinėjama, kokią naudą 2020–2040 m. laikotarpiu NGT sukurtų žemės ūkio, žaliavų, cheminių medžiagų, energetikos, sveikatos sektoriuose. Ekspertai pažymi, kad dėl NGT netaikymo ES galėtų patirti iki 300 mlrd. eurų metinių ekonominių alternatyviųjų sąnaudų, o per dešimtmetį ši suma gali išaugti iki 3 trln. eurų.
Dr. T. Karvelis sutinka, kad tokie skaičiavimai nėra laužti iš piršto. Ir toliau draudžiant NGT, nuo pasekmių veikiausiai neišsisuktume. „Pirmiausia, mes nekuriame infrastruktūros ir neplečiame mokslinių tyrimų, tad visa tai liktų Europos pranašumui – tiek žinių, tiek surenkamų mokesčių už parduodamus produktus prasme. Mes tiesiog prarandame konkurencingumą ir labai tikėtina, kad šias technologijas pirksime iš tų šalių, kurios jas vysto ir gamina tam tikrą produkciją“, – aiškina ekspertas.
„Dabar iš esmės Europoje GMO gali būti vartojami, bet jie turi pereiti didelį tai filtrą, turi būti įrodyta, kad tai yra saugu. Tai trunka labai ilgai ir įmonės vengia tai daryti, nes joms tiesiog neverta. Todėl GMO ES plačiau naudojamas tik gyvuliams šerti, ir tai yra importuojama iš trečiųjų šalių. Atskyrus NGT nuo GMO reglamentacijos, taptų daug patraukliau vystyti šias technologijas ir Europoje, užsiimti tokių augalų auginimu, kartu mažinant priklausomybę nuo kitų šalių“, – pabrėžia jis.
