COVID-19 žymės

Tai, kad Lietuvoje netrūksta norinčių pasimatuoti geriausio šalies vairuotojo karūną, konkurso organizatorių nestebina. Be to, kasmet tarp dalyvių būna ne pirmą kartą bandančių laimę.

"Šį konkursą jau kelis kartus laimėjęs Kęstutis Taškūnas dalyvauja jame beveik nuo pat pradžių. Dėl to ir sugalvojome tam tikras papildomas sąlygas buvusiems nugalėtojams, kad jie neturėtų pranašumo prieš debiutantus", – sakė Valdas Valiukevičius, Lietuvos žurnalistų autoklubo, organizuojančio konkursą, prezidentas.

Šiemet, dėl COVID-19 pandemijos sumenkus tradicinio renginio partnerių būriui, vietoj keturių atrankos etapų laukia du: rugsėjo 5-ąją Vilniuje, per parodą "Auto Bazar", ir 12 d. Šiauliuose, Darbo rinkos mokymo centro autodrome.

Sėkmės recepto nėra

Pasak V.Valiukevičiaus, ruošiantis teorijos egzaminui teks pasikartoti, ką privalu žinoti užsukus į "Regitrą" ir bandant gauti teisę vairuoti. Be to, svarbios bus ir techninės bei automobilių istorijos žinios.

Būna taip, kad net žinomi lenktynininkai suklumpa per teorijos testą ir anksčiau, nei tikėjosi, baigia savo pasirodymą.

"Patyrę konkurso dalyviai žino, kad neretai sritis, kuriomis reikėtų pasidomėti atidžiau, sufleruoja konkurso partneriai. Tad šiemet reikėtų pasinagrinėti "Škoda" automobilių istoriją, pasidomėti, ką veikia "Regitra", pasikartoti Kelių eismo taisykles, taip pat prisiminti, ką privaloma turėti automobiliuose, kam skirtas vienas ar kitas eksploatacinis skystis", – užsiminė pašnekovas.

Sėkmingai įveikusiems teorijos barjerus teks sėsti prie naujausių "Škoda" automobilių vairo.

Visgi recepto, kaip laimėti konkursą, nežino net V.Valiukevičius.

"Vieni dalyviai geriau gliaudo teorines užduotis, kiti sėkmingiau atlieka praktines. Būna taip, kad net žinomi lenktynininkai suklumpa per teorijos testą ir anksčiau, nei tikėjosi, baigia savo pasirodymą", –  kalbėjo Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas.

Finalas – Šiauliuose

Geriausio Lietuvos vairuotojo konkurso finalas numatytas Šiauliuose, Darbo rinkos mokymo centre, kuris dar žinomas kaip Kuršėnų autodromas.

Čia susirinks geriausiai per du atrankos etapus pasirodę dalyviai.

"Šis konkursas yra ne tik proga tiesiog pademonstruoti gebėjimus, bet ir patiems vairuotojams įsitikinti, koks iš tikrųjų jų lygis", – reziumavo V.Valiukevičius.

Registruotis į konkursą galima Lietuvos žurnalistų autoklubo svetainėje (pressauto.lt).

Išbandymai jiems teko įvairiausi – nuo kelias plačias sritis apimančių teorijos klausimų iki vairavimo įgūdžių patikrinimo vingiavimo aplink kūgelius rungtyse. O papildomą prizą buvo galima iškovoti „Blue Print Geriausio techniko“ rungtyje keičiant „Suzuki Vitara“ oro filtrą. Tai – sudėtingesnė procedūra nei galima įsivaizduoti.

Oro filtrą pakeisti pavyko ne visiems

Geriausio techniko rungtyje dalyviams reikėjo atlikti iš pirmo žvilgsnio paprastą užduotį – pakeisti oro filtrą. Tačiau „Suzuki Vitara“ jis yra neįprastoje vietoje – ant paties variklio bloko. Norint jį pamatyti, reikia nuimti plastikinį variklio dangtį. O norint filtrą pakeisti ir sudėti visas detales atgal, reikia ir pačią filtro dėžę išimti – per duotą 3 minučių laiką susigaudyti, kur kokį varžtą atsukti ir kokį kabliuką nuimti, pavyko ne visiems. Be to, rungties teisėjas Vitoldas Milius papildomai vertino ir bendrą vairuotojų suvokimą apie techniką, gebėjimą atsirinkti tinkamus įrankius.

Šioje rungtyje geriausiai pasirodė Benediktas Bočkus, visus veiksmus atlikęs per 2 min. 9 sek.

„Nežinau, kodėl pavyko gerai pasirodyti. Gal padėjo patirtis, mažiau jaudinausi – teorijos testas šiemet buvo paprastesnis nei anksčiau, o praktinės užduotys panašios. Aš pats dažnai važiuoju slalomuose, o ir savo automobilių techninę būklę pats prižiūriu – tai turėjo įtakos greitai susiorientuojant po mažai žinomo automobilio kapotu“, – po finalo kalbėjo B. Bočkus.

Gal padėjo patirtis, mažiau jaudinausi – teorijos testas šiemet buvo paprastesnis nei anksčiau, o praktinės užduotys panašios.

Jis puikiai pasirodė ir bendrojoje įskaitoje – susumavus teorijos ir praktinių rungčių rezultatus, užėmė antrą vietą.

Bendrojoje įskaitoje geriausiai pasirodė Tomas Benetis. Jis buvo antras teorijos rungtyje, trečias – slalome su „Suzuki Swift Sport“ ir pirmas – važiavime atbulomis su „Suzuki Vitara“. Susumavus visus rezultatus ir gautas baudas, jo laikas buvo 3 min. 47,62 sek. – 6 sek. mažiau už B. Bočkaus.

Trečioje vietoje liko Tomas Kuprys, aplenkęs visus vairuotojus teorijos rungtyje bei slalomo važiavime, tačiau suklydęs manevruodamas atbulomis. Ketvirtas liko Imantas Bruzdeilinas, penktas – Julius Bučys. Pamatęs rezultatus nusivilti turėjo šeštoje vietoje likęs Tadas Gelažnikas – jį nuo patekimo į finalą, t. y. penktosios vietos, skyrė vos daugiau nei pusantros sekundės.

Pergalę nulėmė patirtis

Papildomoje moterų įskaitoje pergalę šventė Giedrė Kuprienė, į konkurso atrankos etapą jau šeštą kartą atvykstanti kartu su vyru. Ir penktą kartą keliaujanti į finalą.

„Pagrindinė priežastis, kodėl vis pavyksta nugalėti – moterų šiame atrankos etape nebūna daug, konkurencija nėra aštri. Žinoma, patirtis irgi duoda savo – nors jaudulys prieš kiekvieną startą yra, jis gal kiek kitoks nei dalyvaujant pirmus kartus“, – įspūdžius pasakojo G. Kuprienė.

Pagrindinė priežastis, kodėl vis pavyksta nugalėti – moterų šiame atrankos etape nebūna daug, konkurencija nėra aštri.

Kita vertus, dėl jaudulio ji pati pripažino padariusi klaidą ten, kur jos visiškai nesitikėjo padaryti – slalomo rungtyje. Tačiau rungtis, prieš kurią labai jaudinosi – važiavimas atbulomis manevruojant tarp kūgelių – praėjo puikiai.

Jaunųjų vairuotojų, turinčių iki 2 metų stažą, įskaitoje nugalėjo ir į finalą keliauja Aurimas Tažys. Jo rezultatas teorijos rungtyje neblizgėjo, tačiau vairuoti vaikinas moka puikiai – pademonstravo puikius laikus abejose užduotyse ir, aplenkęs ne vieną bendros įskaitos dalyvį, keliauja į finalą.

Dažnas konkurse pirmą kartą dalyvaujantis vairuotojas jo pavadinimą interpretuoja labai tiesiogiai – kad čia reikia parodyti savo gebėjimus prie vairo trasoje. Tačiau konkurse nerenkamas geriausias lenktynininkas. Būna tokių, kurie ateina kaip į Kelių eismo taisyklių egzaminą. Tačiau jų išmanymą patikrina vairuotojo pažymėjimą išdavusi "Regitra".

Originalios rungtys

Šiame konkurse patikrinamas gerokai platesnis vairuotojų žinių spektras. Nuo gebėjimų trasoje, teorinių žinių, technikos ir automobilizmo išmanymo iki gebėjimo susitvarkyti su ekstremaliomis situacijomis, kaip, pavyzdžiui, užgesinti degantį automobilį.

"Pačioje pradžioje, pirmuosiuose konkursuose buvo nemažai teorinių užduočių su įvairiomis situacijomis kelyje, kelių eismo taisyklėmis, kaip pavyzdžiui, išvardinti kelio ženklų pavadinimus. Tačiau bėgant laikui organizatoriai į užduotis įtraukdavo vis daugiau praktikos. Kaip visada, kelios vairavimo užduotys, keletas tokių, kurios reikalauja išmanyti automobilio sandarą, konstrukciją, reikia mokėti suteikti medicininę pagalbą, mokėti gesinti automobilius, pakeisti jų ratus. Konkursas ilgainiui iš daugiau teorinio pavirto į praktinį, o tai – naudinga pačiam, kaip vairuotojui", – pokyčius bėgant metams apžvelgė beveik visuose konkursuose nuo pat pirmojo dalyvavęs Kęstutis Taškūnas, "Geriausiu Lietuvos vairuotoju" tapęs net tris kartus.

Kalbėdama apie rungčių originalumą Kęstučiui antrina ir du kartus iš eilės, 2017-aisiais ir 2018-aisiais geriausia Lietuvos vairuotoja tapusi Solveiga Dambrauskaitė, sakanti, kad pasiruošimas šiam konkursui per vieną naktį neįmanomas. "Mane šis konkursas žavi tuo, kad tai vienintelis Lietuvoje, unikalus automobilių mėgėjams skirtas renginys, kurio metu gali ne tik pasitikrinti savo vairavimo įgūdžius, pajausti varžybų azartą, bet ir patobulėti. Konkursas kasmet stebina savo originaliomis rungtimis, kurios yra slepiamos iki pat varžybų starto, tad pergalei – nepasiruoši. Tik atvykęs į vietą sužinai, kas tą dieną tavęs laukia. Tada nebelieka laiko praktikuotis, skaityti, domėtis – gali mokytis tik iš savo arba svetimų klaidų. Laimi mažiausiai jų padaręs", – kalbėjo Solveiga.

Mūsų misija buvo paprasta. Sukurti smagų žaidimą, kuris vairuotojams duotų kažkokios naudos, patobulėtų jo teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, kad jis galėtų pasidalyti idėjomis su kitais benzingalviais.

Nuimti atsarginį ratą

Pastaraisiais metais Lietuvos žurnalistų autoklubo nariai galvodami rungtis tikriausiai naudojo uždraustus kūrybiškumą skatinančius preparatus, nes originalumu jų dar niekas nepralenkė.

Pavyzdys – nuimti "Toyota Land Cruiser" atsarginį ratą, kuris montuojamas po automobiliu. Užduotis atrodo paprasta, tačiau ją finale įveikė vos du dalyviai, sugalvoję ramiai pasiimti naudotojo instrukciją ir pamatyti, kad apačioje prikabintas ratas atsikabina iš bagažinės. Dauguma jį bandė nuplėšti jėga, nepavyko. Dar viena konstrukcinė įdomybė – reikėjo atidaryti variklio dangtį angliškam automobiliui, kurio vairas buvo perdėtas į kairę pusę. Atidarymo rankenėlė liko dešinėje – jos niekas nerado. Daug kas nerado ir "Saab" automobilio užvedimo spynelės, kuri yra centre tarp pavarų svirties ir stovėjimo stabdžio.

Organizatoriai daug juokėsi, kai dalyviai važiavo slalomą atbulomis su dideliu pikapu ir milžiniška priekaba. Paskutiniais metais pretendentams į nugalėtojų titulą teko ne tik spėlioti automobilių detales, ieškoti senos mašinos trūkumų, bet ir iš kvapo, išvaizdos atskirti degalus. Ne vienas dalyvis naująjį ekologišką "Neste" dyzeliną sumaišė su vandeniu. Dalyviai savomis rankomis gesino ir padegtus automobilius.

Netikras policininkas

Originalumu konkurso užduotys garsėjo jau nuo seno. Štai ankstyvais jo gyvavimo metais dalyviams po teorinės užduoties Kaune teko važiuoti į Kačerginės "Nemuno žiedą" atlikti vairavimo užduočių. Tam buvo duota gana ankšta laiko norma. O viduryje kelio atsistojo pilietis su rusiško milicininko uniforma ir keptuve rankoje, stabdė dalyvius. Tuos, kurie stojo, – jis ilgai kamantinėjo prašydamas parodyti bagažinės turinį, dokumentus. Nors tie, kas žino Kelių eismo taisykles ir kaip policijos pareigūnai turi stabdyti automobilius pro jį pravažiavo nė nesulėtinę greičio, nesugaišę laiko ir neužsidirbę baudų.

"Kai atsivėrė durys į pasaulį, turėjome galimybę pažiūrėti, kur kas vyksta. Panašūs konkursai vairuotojams labai populiarūs Vokietijoje. Aišku, jų lygis kitas, jie turi "Formulės–1" trasas, nugalėtojams gali padovanoti mersedesus. Tačiau mes taip pat pradėjome pagal savo galimybes rengti konkursą "Plytinės kartodrome". Mūsų misija buvo paprasta. Sukurti smagų žaidimą, kuris vairuotojams duotų kažkokios naudos, patobulėtų jo teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, kad jis galėtų pasidalyti idėjomis su kitais benzingalviais. Dabar smagu žiūrėti į tobulėjančius žmones", – prisiminimais dalijosi organizatorius, Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius.

Lietuviškas konkursas kasmet tobulėjo. Dabar visas veiksmas vyksta saugiuose autodromuose, dalyviai gauna išbandyti naujausius automobilių modelius, o nugalėtojai juos vairuoja raliuose ar skrenda į pasaulines parodas pasidairyti į karščiausias premjeras.

Atrankos etapai visus rugsėjo šeštadienius vyks skirtinguose Lietuvos miestuose, o finalas numatytas rugsėjo 29 d. Šiauliuose.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pereinamuoju laikotarpiu – spalio–lapkričio sandūroje – Lietuvos keliuose fiksuojami staigūs avaringumo rodiklių pokyčiai. Jeigu darbo dieną yra bent menkiausi krituliai, o temperatūra krenta žemiau 2°C – avaringumas šokteli 50 proc. Tokiomis sąlygomis fiksuojamos ir didžiausios vidutinės žalos, viršijančios 700 eurų.

Visiems, kurie klausia, kaip saugiai vairuoti per šlapdribą ar sniegą, visada sakau, kad svarbiausia – išvengti ekstremalių situacijų, tuomet ir sukti galvos kaip elgtis, kai mašina slysta, tiesiog nereikės.

„Greitai keičiantis oro sąlygoms itin išryškėja tai, kad vairuotojai prie pokyčių persiorientuoja ne iš karto, o įvertinti vairavimo sąlygas jiems dar kurį laiką būna sunku. Visiems, kurie klausia, kaip saugiai vairuoti per šlapdribą ar sniegą, visada sakau, kad svarbiausia – išvengti ekstremalių situacijų, tuomet ir sukti galvos kaip elgtis, kai mašina slysta, tiesiog nereikės“, – sako Kęstutis Taškūnas.

Pasak K. Taškūno, nors teoriškai visi vairuotojai žino, kad esat šlapiai ir slidžiai kelio dangai stabdymo kelias pailgėja kelis kartus, saugaus atstumo ir greičio pirmosiomis dienomis laikosi vienetai.

„Viena yra žinoti šį faktą, o visai kas kita – juo vadovautis. Sningant, krentant šlapdribai ir staigiai šąlant svarbiausia išlaikyti itin pagarbų ir saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Tik taip užsitikrinsite, kad pakaks erdvės ir laiko netikėtam manevrui ar staigiam stabdymui. Kitas dalykas – greitis. Vėlyvą rudenį ar žiemą už kelio ženklus svarbesnis sveikas protas – rinkitės ne leistiną, o saugų greitį. Net jei jis siektų 30–40 km/h“, – teigia draudimo bendrovės BTA Klientų aptarnavimo departamento direktorius K. Taškūnas.

Trečioji taisyklė – tolygus ir sklandus manevravimas ir jokių staigių judesių už vairo.

„Norint vairuoti saugiai, būtina vairuoti ramiai ir tolygiai tiek vasarą, tiek žiemą. Tačiau žiemą staigių manevrų kaina gali būti itin didelė. Dažnai sakau, kad žiemą vairo judesiai turi būti kaip valso žingsniai – tolygūs ir ramūs. Su vairu būtina elgtis ramiai. Jei laikotės pirmų dviejų taisyklių – saugaus atstumo ir greičio – staigių judesių žiemą kelyje tikėtina jums ir neprireiks“, – pastebi K. Taškūnas.

Ketvirtoji geriausio Lietuvos vairuotojo žiemiško vairavimo taisyklė – žiemos sąlygoms pritaikytas techniškai tvarkingas automobilis ir kokybiškos padangos.

„Lietuvos automobilių parkas pakankamai senas, o techninė automobilių būklė itin įvairi. Jau nekalbant apie padangų pasirinkimą ir jų priežiūrą. Susitelkę į protektoriaus gylį, kaip vienintelį kokybiškų padangų kriterijų, vairuotojai neįvertina padangų amžiaus įtakos, tinkamo padangų slėgio svarbos. Geram sukibimui su kelio danga visi šie kriterijai yra svarbūs. Kaip ir bendras automobilio paruošimas ar tinkami valytuvai bei neužšąlantis langų apiplovimo skystis“, – vardija specialistas.

Iškritus pirmajam sniegui K. Taškūnas siūlo apsišarvuoti kantrybe, tolerantiškiau žvelgti į kitus eismo dalyvius, o tiems vairuotojams, kuriems ši žiema už vairo pirmoji, rekomenduoja praktinius žiemiško vairavimo įgūdžius gludinti pamažu.

„Vairavimo įgūdžiai tobulinami tik vairuojant, kito būdo suprasti, ką reiškia vairuoti žiemą, nėra. Tačiau naujai iškeptiems vairuotojams labai rekomenduoju bent pirmą savaitę neskubėti riedėti į gatves. Palikite automobilius ramybėje, palaukite, kol nurims chaosas, kol kiti vairuotojai persiorientuos prie žiemiško vairavimo stiliaus ir tada išvažiuokite. Tiesa, pirmieji išvažiavimai galėtų būti ir ne piko metu, savaitgaliais, kai eismas ramesnis“, – pataria K. Taškūnas.

Atkrintamieji konkurso etapai buvo organizuojami Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Iš kiekvieno atkrintamojo turo į finalą pateko po septynis dalyvius, iš viso – 21, o tarp jų ir trys merginos. Iki finalinės dienos dalyviai nuėjo sunkų ir ilgą kelią – jiems teko pademonstruoti ne tik teorines žinias apie Kelių eismo taisykles, bet ir parodyti išmonę atliekant testus apie automobilio sandarą bei technologijas. Be abejo, pagrindiniu smuiku šiame konkurse griežia vairavimo rungtys.

Šiaulių darbo rinkos mokymo centro autodrome buvo ne tik vairuojama ant slidžių paviršių, bet ir varžomasi ekonomiško vairavimo rungtyje. Iš dalyvių organizatoriai reikalavo atrasti balansą tarp greičio ir ekonomiškumo.

Tarp važiavimų buvo surengta ir žaibo viktorina, kurioje per 3 min. reikėjo atsakyti į 20 klausimų, o už neteisingus atsakymus buvo baudžiama. Dalyviams reikėjo atpažinti įvairias automobilio detales, gesinti degantį automobilį, gaivinti žmogų ir atlikti daugybę kitų užduočių, tačiau bene daugiausia dėmesio sulaukė pasivažinėjimas bekele. Būtent finale dalyviams teko iš daugeliui įprastų nedidelių automobilių persėsti į pikapą ir savo vairavimo sugebėjimus pademonstruoti greta autodromo esančiame bekelės ruože.

"Vertinome dalyvius pagal kelis kriterijus: sėdėsena, tiksli akceleracija, elgesys prie vairo, reagavimas į kliūtis. Balai buvo skiriami pagal mano sukurtą sistemą. Važiavome ne laikui, kad galima būtų pažiūrėti, kaip vairuotojas sugeba valdyti visureigį. Supratau, kad daugeliui tai buvo labai netikėta, nes gyvenime retas kuris tokį automobilį vairuoja. Vis dėlto geriausias vairuotojas yra tas, kuris sugeba susitvarkyti su bet kokia transporto priemone pagal jo turimą kategoriją. O trasoje buvo galima rasti akmenų, rąstų, šoninio posvyrio kliūčių, dvi geras brastas, pakilimą ir nusileidimą nuo kalno", – kalbėjo rungties sumanytojas Audrius Sutkus.

Suskaičiavus visų rungčių rezultatus paaiškėjo, kad 146 balus surinko ir 21 tašku artimiausią varžovą aplenkė K.Taškūnas. Antrą rezultatą parodė Panevėžio darbo rinkos mokymo centro vairavimo mokytojas Kęstutis Pūkas. Nuo pastarojo dar vienu tašku atsiliko ir trečią vietą laimėjo Tomas Janauskas.

Konkurso metu taip pat išaiškinta ir geriausiai vairuojanti moteris. Damų įskaitoje tarp trijų dalyvių pergalę šventė 91 tašką surinkusi Solveiga Dambrauskaitė. Būtent ji ir panevėžietis Kęstutis Pūkas buvo tie vairuotojai, kurie surinko aukščiausią, 34 taškų, įvertinimą Kelių eismo taisyklių rungtyje, padarę tik vieną klaidą. Antrą vietą merginų įskaitoje laimėjo Giedrė Kuprienė, o panevėžietei Kristinai Kučinskaitei atiteko trečia vieta.

Gerai vairuoti neužtenka

Konkursas „Geriausias Lietuvos vairuotojas“ jau 16 metų išlaiko tą pačią koncepciją. Pirmiausia dalyviai turi įveikti atrankos etapą, kur reikia pademonstruoti teorines žinias ne tik apie kelių eismo taisykles, bet ir automobilinį išprusimą apie naujas technologijas, automobilių sportą ar tiesiog kelius.

Geriausiai teoriniuose etapuose pasirodę dalyviai sėda prie „Toyota“ automobilių vairo, kur turi pademonstruoti praktinius įgūdžius. Šių metų naujiena – vairavimo užduotys vyksta slidžių dangų autodromuose Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Geriausi vairuotojai patenka į finalą. Kasmet jų būna apie 20 (šiemet – 21). O jau ten jų laukia tikrosios linksmybės.

Finale – apie 10 užduočių, reikalaujančių ne tik didelio stalčiaus su visais automobilinės enciklopedijos tomais smegeninėje, puikių vairavimo įgūdžių, bet ir sumanumo. Net ir ilgamečiai konkurso dalyviai niekada nežino, ko tikėtis, mat kiekvieną kartą užduotys būna vis kitokios, mat jas kuria daugiausia vingių smegenyse turintys „Lietuvos žurnalistų autoklubo“ gudragalviai, per daugelį metų išbandę tūkstančius automobilių, matę įvairiausius technologinius sprendimus ir išgyvenę įvairiausias situacijas eisme. Jie sukuria iš pirmo žvilgsnio paprastų, tačiau klastingų ir naudingų užduočių.

Nenuėmė rato ir nerado akumuliatoriaus

Konkurso organizatorius, asociacijos prezidentas Valdas Valiukevičius su šypsena prisimena užduotį, kai dalyviams tereikėjo išimti „Toyota Land Cruiser“ visureigio atsarginį ratą.

„Net garsūs lenktynininkai gulė po automobiliu, laužė apsaugines dalis, bet jiems niekaip nepavyko ištraukti to rato. Iš daugiau nei 20 dalyvių užduotį atliko vos du. Viena iš jų – moteris, kuri paprasčiausiai atsidarė daiktadėžę, iš jos išsiėmė instrukciją, perskaitė ir viską atliko labai paprastai“, – sakė V. Valiukevičius.

Panašiai dalyvius prieš kelis metus suglumino ir hibridinio „Toyota Yaris“ automobilio akumuliatoriaus vieta. Situacija: šaltą rytą neužsivedė dalyvio kaimyno mašina. Jam reikėjo surasti savajame „Toyota Yaris Hybrid“ modelyje akumuliatorių ir prijungti užvedimo laidus. Kur tik dalyviai neieškojo akumuliatoriaus: kėlė antvožą, ieškojo bagažinėje, dugne. Ir vėl tik pora žmonių jį atrado po galine sėdyne. Tereikėjo paimti instrukciją, nes joje reikalingas puslapis buvo pažymėtas skirtuku.

Smulkmenos lemia daug

2015 metais „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ finalistams teko surasti visus seno „Toyota Celica“ automobilio trūkumus, dėl kurių tas automobilis negautų teigiamos išvados techninės apžiūros centre.

Nebuvo nei vieno dalyvio, kuris sugebėtų išvardyti visus trūkumus per porą minučių. Tačiau daugelis ne visus net pamatė. Pamatė, kad yra gesintuvas, nepamatė, kad jo galiojimo laikas pasibaigęs. Automobilis buvo apautas padangomis, bet ne kiekvienas pamatė, kad ant vienos ašies guma skirtinga. Daugelis atkreipė dėmesį į vaistinėlę. Tačiau tik ją atidarę pamatė, kad ten ne tvarsčiai, o trauktinės butelis.

Kasmet vairuotojams tenka rodyti ir savo pirmosios pagalbos žinias. Jiems teko nagrinėti vaistinėlės sudėtį, gaivinti nukentėjusįjį, ar tiesiog jam iškviesti pagalbą. Štai 2014 metais sudaužytame automobilyje įkalintas plastikinis nelaimėlis dėl konkurso dalyvių ketinimų jį ištraukti „mirė“ daugiau nei 10 kartų.

Kaip ir atrankiniuose etapuose, taip ir finale vairuotojams reikia pademonstruoti vairavimo sugebėjimus slalomo trasose, kurios būna greitesnės bei sudėtingesnės. Kartais jose tarp kūgelių tenka manevruoti didesniu automobiliu, nei dalyviai pratę.

Valdas Valiukevičius prisimena, kaip slalomas atbulomis vairuojant didžiulį pikapą „Toyota Hilux“ su priekaba eliminavo visas į finalą patekusias moteris: užduoties neįveikė nei viena. Vyrai taip pat toje užduotyje neblizgėjo.

Kita vertus, dalyviai tokiomis užduotimis džiaugiasi. Štai 2016-ųjų geriausias Lietuvos vairuotojas Kęstutis Taškūnas sako būtent konkurse išmokęs vairuoti automobilį su priekaba.

„Stengiamės, kad vairuotojai iš konkurso išeitų ne tik gerai praleidę laiką, bet ir pasisėmę naujų žinių arba atradę savo spragų. Tai automobilinis protmūšis, kuriame stengiamės kiekvienais metais pateikti ką nors nauja, todėl nugalėtojų prognozuoti iš anksto čia negalima“, – sakė Valdas Valiukevičius, sutikęs užsiminti apie finalines rungtis.

Geriausiu Lietuvos vairuotoju pretenduojantiems tapti vairuotojams teks ne tik vairuoti automobilį ant asfalto bei kitų dangų ar atlikti įvairias logines rungtis, bet ir pasinaudoti automobilio vaistinėle bei gesintuvu.

„Norime parodyti žmonėms, jog gesintuvas yra svarbi saugumo priemonė. Bagažinėje turime vaistinėlę ir galime žmonėms pirmąją pagalbą suteikti, o gesintuvas juk yra pirmoji pagalba automobiliui. Per savo praktiką pamatėme, kad daug vairuotojų tiesiog bijo gesinti automobilį, o kai kurie drąsesni nesupranta, jog ne kiekvienas raudonas cilindras yra gesintuvas. Tokių renginių metu žmonės pamato, jog gesinimas nėra sudėtingas – žmonėms su nedideliu gaisru susitvarkyti nėra sunku“, - teigė specialią užduotį paruošiančio gesintuvų „Reinold Max“ gamintojo vadovas Renaldas Juškevičius.

Tikrinamos ir teorinės, ir praktinės žinios

Panevėžyje vairuotojų laukia teorinės ir praktinės rungtys. Pirmojoje dalyviai turės atsakyti į 30 klausimų apie saugų eismą, vairuotojo elgesį ekstremaliomis situacijomis (pavyzdžiui, gesinant automobilį), pademonstruoti savo nusimanymą transporto sektoriuje bei jo istorijoje.

Antrojoje atrankos etapo dalyje vairuotojams reikės įrodyti, kad jie pasižymi ne tik puikiomis teorinėmis žiniomis, bet ir praktiniais įgūdžiais. Čia jiems teks vairuoti „Toyota C-HR“ automobilį ir suvaldyti jį slalomo trasoje ant asfalto bei slidaus paviršiaus, atlikti kitas vairavimo užduotis.

Šios užduotys gali pasirodyti panašios į tas, kurias tenka atlikti vairavimo egzamino metu „Regitroje“, tačiau tai tik pirmas įspūdis: „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ teorijos ir praktikos egzaminai yra tarsi aukštesnis vairavimo egzaminų lygis. Teorijos užduotyje surinkti 80 procentų teisingų atsakymų pavyksta retam vairuotojui, o praktikoje apsieiti be didesnių ar mažesnių klaidų turbūt išvis neįmanoma.

Šių metų „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkursas – pirmasis per 16-os metų istoriją, kuriame visi atrankos etapai vyks specialiose saugaus vairavimo autodromuose su slidžiomis dangomis. Rugsėjo 9-ąją vairuotojai rungsis atrankos etape Panevėžio darbo rinkos mokymo centro (DRMC), rugsėjo 16-ąją – Klaipėdos Ernesto Galvanausko DRMC, rugsėjo 23-iąją – Šiaulių DRMC autodromuose. Finalas, į kurį pateks po septynis geriausiai pasirodžius kiekviename atrankos etape, vyks rugsėjo 24-ąją Šiaulių DRMC autodrome.

Konkurse išmokstama naujų įgūdžių

Kiekvienais metais atrankos etapuose dalyvauja po kelis šimtus žmonių, ne išimtis – ir šiemet. Etape Panevėžyje ketina dalyvauti triženklis skaičius žmonių ir jų kiekvieną dieną atsiranda keliomis dešimtimis daugiau.

2014-aisiais geriausiu Lietuvos vairuotoju tapęs vilnietis Dominykas Danys šių metų konkurse dalyvaus jau 8-ąjį kartą. Paklaustas apie pagrindinius konkurso privalumus, jis atsakė vienu sakiniu: „Dalyvauju todėl, kad smagu, čia yra proga pasivažinėti naujais „Toyota“ automobiliais“. Tačiau netrukus jis išvardijo kur kas daugiau priežasčių.

„Naudinga, nes įgauni naujų žinių. Konkursas priverčia kasmet perskaityti naujausią kelių eismo taisyklių knygelę, mat joje visuomet būna kokių nors redakcijų, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Jis primena ir išmoko teisingai suteikti pirmąją pagalbą. Dabar net galvoju, kai lankiau vairavimo kursus, ar mus mokė to, ką išmokė seselės konkurse. Taip pat čia išmokau vairuoti automobilį su priekaba“, - naudinga patirtimi džiaugėsi D. Danys.

Praėjusių metų moterų įskaitos nugalėtoja – „Geriausia Lietuvos vairuotoja 2016“, - Olga Židovlenkova neslėpė, kad vien buvimas konkurse su bendraminčiais yra naudingas, nes iš patyrusių kolegų yra ko pasimokyti.

„Konkursas leidžia susimąstyti, ką darai ne taip. Kaip tu mąstai, ką darai ne taip. Čia susitinki su kitais gerais vairuotojais. Pradedi bendrauti su bendraminčiais. Ir pradedi analizuoti kažkokias situacijas, išgirsti įdomių istorijų,“ – sako mergina.

Ji pabrėžia, kad tokio tipo renginiai augina vairuotojų kultūrą kelyje – pabuvę profesionaliausių Lietuvos lengvųjų automobilių vairuotojų draugijoje tiek renginio naujokai, tiek patyrę dalyviai atranda savyje rezervų, kaip kasdien gatvėse elgtis dar kultūringiau.

O. Židovlenkovos mintims pritaria ir vieno iš renginio partnerių, automobilių detalių gamintojo „Bilstein Group“ atstovas Lietuvoje Donatas Barcys.

„Kiekvienas vairuotojas, kuris turi galimybę ir noro sudalyvauti tokiuose konkursuose, kelia savo supratingumo lygį, ko Lietuvos keliuose šiuo metu trūksta. Supratingumas kalba apie viską: ir apie kultūrą, išmanymą, techninius dalykus, bendravimą, pagalbą kelyje ir tiesiog bendrą išprusimą bei gerą laiko praleidimą“, - tvirtina D. Barcys.

„Geriausias Lietuvos vairuotojas“ konkurso nugalėtojas keičiasi kasmet, o kai kurie dalyviai jame dalyvauja ne pirmus metus.

Laimėti pirmąkart dalyvaujant galima tik teoriškai

„Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkurso sudėtingumą įrodo faktas, kad per 16 metų istoriją nugalėtoju pirmą kartą dalyvaudamas žmogus tapo tik du kartus. Vienas tų kartų – pirmojo konkurso metu 2001-aisiais.

Geras vairuotojas, puikiai išmanantis kelių eismo taisykles ir turintis gerus praktinius įgūdžius, gali įveikti atrankos etapą, kuris susidaro iš teorinės ir praktinės vairavimo dalių. Tačiau finale išryškėja visos gero eismo dalyvio spragos: ten reikia pademonstruoti ne tik puikius vairavimo įgūdžius su įvairaus dydžio automobiliais ir priekabomis, ne tik teorines kelių eismo taisyklių žinias, bet ir automobilių pramonės bei sporto išmanymą. Be to, konkurso finale praktiškai patikrinama, kaip vairuotojas išmano automobilio sandarą, jo veikimo principus, kaip jis sugeba elgtis ekstremaliose situacijose suteikiant pirmąją pagalbą ar malšinant gaisrą.

Geru vairuotoju reikia būti visą laiką

„Norint gerai pasirodyti konkurse pasiskaityti naujausias kelių eismo taisykles būtina, bet to nepakanka. Reikia nuolatos domėtis automobiliais, automobilių pasauliu, sekti naujienas, dalyvauti slalomuose ir tą daryti visą laiką,“ – sakė 2014 metų „Geriausias Lietuvos vairuotojas“ Dominykas Danys, kuris šiemet konkurse dalyvaus jau 8 kartą.

Jis – tikras benzingalvis, turintis milžinišką žinių bagažą apie automobilius ir pats dalyvaujantis mėgėjų sporto varžybose.

„Norint įveikti atrankinius etapus reikia turėti teorinių žinių ir geresnius nei bendros vairuotojų masės vairavimo įgūdžius. Norint gerai pasirodyti finale reikia pastoviai domėtis automobiliais, automobilių pasaulio naujovėmis ir kelių eismo taisyklių pakeitimais, kažkur pastoviai važiuoti, dalyvauti,“ – sako VĮ „Regitra“ egzaminuotojas Andrius Sinkevičius, laisvalaikį leidžiantis slalomo trasose ir mini ralio varžybose. Jis geriausiu vairuotoju tapo 2013 metais.

Konkurso veteranas Kęstutis Taškūnas, jame dalyvausiantis jau 14-tą kartą, „Geriausiu Lietuvos vairuotoju“ tapo 2 kartus – 2016 ir 2010 metais. Ant prizininkų pakylos lipo 7 kartus. Jis sako, kad geras vairuotojas, pastoviai besidomintis automobilių naujovėmis, turi teorinių šansų nugalėti dalyvaudamas pirmąkart, tačiau dėl didelės konkurencijos tai padaryti būtų labai sudėtinga. Finalo vietas kiekvienais metais užima geriausiai pasiruošę konkurso dalyviai.

Skatina tobulėti

Nedalyvavusiam konkurse vairuotojui iš karto gali kilti klausimas, kodėl jis turėtų čia dalyvauti, jei šansų laimėti – mažai. Paprasta: konkursas augina geresnius vairuotojus.

„Konkursas skirtas ne tik geriausiems išrinkti – daugelis dalyvių čia atvyksta vien tam, kad patobulintų savo žinias ir įgytų naujų įgūdžių. Juk ne kasdien dalyviams tenka išbandyti įvairius automobilius, nuo „Toyota Hilux“ pikapo iki „Toyota C-HR“ krosoverio, bei manevruoti jais aikštelėse. Po tokių užduočių daliai save labai gerais vairuotojais laikiusių dalyvių tenka nuleisti galvą, atleisti akceleratorių  ir suvokti, kad jų įgūdžiai nėra tokie geri, kaip atrodo jiems patiems. Žodžiu, tai yra smagus žaidimas, gera treniruotė, už kurią nereikia mokėti starto mokesčio“, - teigia konkurso organizatoriaus, Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius.

„Intensyvus gyvenimo tempas atsispindi ne tik mūsų darbuose, bet ir vairavimo kultūroje. Automobilių skaičius gatvėse auga, todėl itin svarbu skirti dėmesį į saugumą keliuose, saugų vairavimą. „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkursas – tai gera vieta ne tik pasitikrinti žinias, jas atnaujinti, bet ir patobulinti vairavimo įgūdžius. „Neste“ skiria didelį dėmesį saugai ir saugumui, lygiai kaip ir degalų kokybei, kuri yra ne tik itin svarbi sklandžiam ir ilgalaikiam variklio darbui, bet taip pat saugioms ir malonioms kelionėms.“ – teigia vienas konkurso rėmėjų UAB „Neste Lietuva“ generalinis direktorius Ringaudas Steikūnas.

Šiais metais konkurso „Geriausias Lietuvos vairuotojas“ registracija vykdoma internetu: www.bit.ly/GLV2017, o atrankos etapai vyks Panevėžyje (rugsėjo 9), Klaipėdoje (rugsėjo 16) ir Šiauliuose (rugsėjo 23). Finalas vyks taip pat Šiauliuose, rugsėjo 24 d.

Tiek atrankos etapai, tiek finalas pirmą kartą konkurso istorijoje vyks prie paminėtų miestų esančiuose Darbo rinkos mokymo centrų saugaus vairavimo aikštelėse su slidžiomis dangomis. Tai leis patikrinti ne tik vairavimo įgūdžius manevruojant, tačiau ir reakciją bei elgesį automobiliui netikėtai paslydus – tai itin aktuali praktika prieš artėjantį slidųjį sezoną.

Pagrindinį prizą – Susisiekimo ministro taurę ir „Geriausio Lietuvos vairuotojo 2016“ titulą – iškovojo vilnietis, BTA draudimo atstovas Kęstutis Taškūnas, įtikinamai laimėjęs finalą ir iš viso pelnęs 170 taškų. Ši vilniečio pergalė nei renginio organizatoriams, nei varžovams nebuvo netikėta. Kęstutis iš penkiolikos jau įvykusių tokių konkursų dalyvavo net 13-oje. 2010 metais, beje, irgi Kaune, jis pirmąsyk iškovojo geriausiojo titulą, po to trejus metus iš eilės užėmė antrąsias vietas, ne kartą yra tapęs konkurso prizininku.

„Tokie renginiai, kaip šios geriausiojo vairuotojo paieškos, labai naudingi ne tik dalyvaujantiems juose, nes norom nenorom priverčia atnaujinti kelių eismo žinias, domėtis automobiliais, tobulinti praktinius vairavimo įgūdžius“, – iškart po apdovanojimo sakė konkurso laimėtojas K. Taškūnas.

„Geriausia Lietuvos vairuotoja 2016“ paskelbta vilnietė Olga Židovlenkova, surinkusi 104 balus, o bendroje finalininkų įskaitoje užėmusi 12 vietą. Jai atiteko Lietuvos automobilių kelių direkcijos taurė, kurią konkurso nugalėtojai įteikė LAKD pavaldžios VĮ „Kauno regiono keliai“ direktorių pavaduojantis Tomas Mockus. Moterų įskaitoje Olga pranoko Jovitą Danienę, Solveigą Dambrauskaitę, Giedrę Kuprienę, Mildą Žukauskienę ir Eriką Tvaskaitę.

Bendroje finalininkų įskaitoje antras liko vilnietis Vytas Bilinskas, surinkęs 149 balus. Trečiąją vietą su 131 balu pelnė dar vienas sostinės atstovas Karolis Daujotas, o po 126 balus surinko Andrius Sinkevičius, prieš kelerius metus džiaugęsis ir geriausiojo vairuotojo titulu, ir Gediminas Jankauskas. Pagal konkurso nuostatus ketvirtoji vieta atiteko Andriui, atskirose finalo rungtyse pelniusiam daugiau aukštesnių vietų.

Prizininkų šešetuką užbaigė Robertas Litvaitis, kurio žinios įvertintos 123 balais ir tik 2 balais pranokęs Aurelijų Dailidonį.

Renginio finale, skirtingai nei atrankos etapuose, į jį patekę varžėsi ne dviejose, o net aštuoniose rungtyse. Iš jų bene didžiumai dalyvių bent jau iš pirmo žvilgsnio daugiausia streso kėlė „Toyota Hilux“ su priekaba, kurią teko vairuoti gana ankštoje aikštelėje. 

Kita užduotis – vairuoti šį japonų gamintojų visureigį sunaudojant kuo mažiau degalų. Svarbus ir dar vienas šios rungties parametras – laikas, per kurį įveikta trasa. Būtent šie du komponentai ir lėmė „Hilux Eco“ slalomo rungties laimėtoją, kuriuo tapo ne tik ekonomiškumo pradžiamokslį išstudijavęs, bet ir gana greitai važiavęs konkurso laimėtojas K. Taškūnas, pranokęs arčiausiai jo finišavusius A. Dailidonį, V. Bilinską ir kitus.

Tikru kelių eismo taisyklių žinovu pripažintas R. Litvaitis, kurio žinias ir guvią orientaciją teisėjai įvertino 32 balais. Po 20 balų pelnė K. Daujotas, Dominykas Danys ir K. Taškūnas.

Finalo dalyviams teko pademonstruoti ir praktines techninio išsilavinimo žinias – iš 22 išdėliotų „Toyota“ automobilių detalių atrinkti ir tiksliai įvardinti 10. Geriausio mechaniko titulas atiteko V. Bilinskui, surinkusiam 20 balų. Po 18 balų pelnė net septyni jo varžovai. Pagal techninės apžiūros reikalavimus geriausiai automobilį parengė A. Sinkevičius, nedaug nuo jo atsiliko K. Taškūnas, V. Bilinskas, Miroslav Račkovskij ir kiti.

Konkurso dalyviai demonstravo ir medicininį išsilavinimą – iš daugelio vaistų rūšių bei pirmosios medicininės pagalbos priemonių jie privalėjo sukomplektuoti automobilio vaistinėlę, kurią daugelis vairuotojų neretai atveria tik prispirti neatidėliotinų aplinkybių. Konkursantų medicinos žinias vertino specialistai, geriausia šios srities žinove pripažinę J. Danienę, kurios žinios įvertintos 20 balų. 17 balų pelnė A. Sinkevičius, po 16 – K. Taškūnas ir V. Bilinskas.

Finalinių varžytuvių programoje buvo net tokia neįprasta, dalyviams įvairių minčių sukėlusi rungtis, kaip specialūs „girto žmogaus“ akiniai – juos užsidėjus dvejinasi bei liejasi vaizdai. Su šiais akiniais reikėjo ir automobilį pastatyti. Daugelis neslėpė, jog lengva tikrai nebuvo.

Konkurso nugalėtojai ir prizininkai be pagrindinių taurių išsivežė ir galybę renginį priminsiančių konkurso rėmėjų dovanų. Ne tik konkursantams, bet ir žiūrovams malonią staigmeną pateikė „Laisvalaikio dovanos“, finalo dieną pasiūliusios išbandyti sparčiai populiarėjančią „Easy Drift“ sistemą. Ją greičiausiai perpratusių laukė prizai, iš kurių bene labiausiai viliojantis – superautomobilių „Ferrari 360 Spider” ir „Lamborghini Gallardo“ vairavimo pramoga. Tokia laimė nusišypsojo konkurso finalo dalyviui Benediktui Bočkui.

Penkioliktą kartą surengtų rinkimų baigiamajame etape susikaus 21 pretendentas į šį titulą, įrodęs savo pranašumą atrankos turuose Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Finale penkiolika vyrų varžysis ne tik dėl geriausiojo vairuotojo karūnos, bet ir dėl šį titulą įprasminančios Susisiekimo ministro taurės, o „Geriausiajai Lietuvos vairuotojai 2016“ sėkmingai įveiktas kovas primins Lietuvos automobilių kelių direkcijos taurė.

Pasibaigus trečiojo, paskutiniojo atrankos turo kovoms Kaune projekto vadovas Valdas Valiukevičius pirmiausia pasveikino ir įteikė rėmėjų dovanas paskutiniesiems septyniems finalininkams, kuriems laukti galutinio verdikto teks trumpiausiai.

Kauno etapą po atkaklios kovos laimėjo vilnietis Kęstutis Taškūnas, teorinėje rungties dalyje padarytas klaidas pavertus baudos sekundėmis ir pridėjus abiejose praktinio vairavimo trasose sugaištą laiką, su užduotimis susidorojęs per 3 min. 23,13 sek. Pažymėtina, jog praeityje šias varžytuves laimėjęs ir ne kartą tapęs prizininku Kęstutis – renginio rekordininkas, konkurse dalyvavęs daugiau nei dešimt kartų.

Antrąją vietą Kauno etape užėmė Andrius Sinkevičius, mažiausia kartų suklydęs spręsdamas teorines užduotis, o trečiąją – Mindaugas Bielikas. Abu prizininkai anksčiau irgi yra tapę konkurso nugalėtojais, o šįsyk kelią į finalą jiems atvėrė atitinkamai 3 min. 31,78 sek. ir 3 min 58,12 rezultatai. Ketvirtas liko Vincas Zaleckis, o paskutiniu kelialapiu į finalą ir penktąja vietą džiaugėsi Robertas Litvaitis.

Finale varžysis ir dvi damos, Kauno etape pranokusios konkurentes. Tai Giedrė Kuprienė, dalyvaujanti jau trečiajame geriausiojo vairuotojo konkurse, ir Solveiga Dambrauskaitė. „Pernai suklupau pačioje atrankos pradžioje, nepatekusi net į etapo varžybas, tačiau šiemet fortūna man buvo palanki“, – džiaugėsi kelialapį į finalo batalijas iškovojusi Solveiga.

Dėl paskutiniųjų septynių kelialapių į renginio finalą Kaune varžėsi 55 pretendentai, teisingai atsakę į kelis atrankos klausimus ir anksčiausiai atsiuntę atsakymus. Daugiau nei penkių dešimčių pretendentų būrys – labai margas ne tik patirtimi prie vairo, bet ir amžiumi.

Kauno etapo jauniausias dalyvis Lukas Šimkus tik prieš kelias dienas atšventė devynioliktąjį savo gimtadienį, o vyriausiasis Ričardas Ališauskas galėjo didžiuotis 67 metų patirtimi.

Kaip jau įprasta, ir trečiojo, paskutiniojo etapo dalyviai pirmiausia atsakė į teorinės dalies klausimus, o pasirodę geriausiai buvo pakviesti į praktinio vairavimo aikštelę pademonstruoti savo gebėjimų valdant naujausius „Toyota Prius“ ir „Toyota RAV 4“.

Pirmojo ir antrojo etapų dalyviai susitiko su automobilių sporto žvaigždėmis Vaidotu Žala ir Dainiumi Matijošaičiu ir klausėsi jų papasakojimų apie įvairias šalyje ir užsienyje rengiamas lenktynes, o Kaune svečiavęsis Antanas Juknevičius, daugiausia kartų iš šalies sportininkų šturmavęs Dakaro dykumas ir smėlynus, pagrindinį dėmesį, žinoma, skyrė būtent jiems. Ir nešykštėjo patarimų kaip vairuoti saugiai ne tik maratonuose, bet ir kasdien kelionėse miestų gatvėmis ar užmiesčio keliais.