Lietuvoje reikalavimas įsirengti šiuos detektorius galioja nuo 2018 metų gegužės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko Jūrio Targonsko teigimu, autonominis dūmų detektorius yra esminė prevencinė priemonė, kuri turėtų būti visuose namuose.

„Detektorius name ar bute privaloma turėti jau daugiau nei pusantrų metų. Tiesa, šio reikalavimo laikosi ne visi. PAGD vykdo akciją „Gyvenkime saugiai“, kurios metu 2018 metais aplankė 100 tūkst. būstų, o šiemet – dar 60 tūkst. Akcijos metu nustatyta, kad autonominiai dūmų detektoriai tvarkingai yra įrengti 57 proc. gyventojų būstų“, – pasakojo J. Targonskas.

Lenkia kaimyninės šalys

Šių metų sausio mėnesį Latvijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik septyniolika proc. namų ūkių turi įrengtus dūmų detektorius. Estijoje šis procentas siekia net 90 proc.

Nors lygintis su kaimynais, remiantis statistika, netikslinga, nes Estijoje dūmų detektoriai kiekvienuose namuose privalomi nuo 2009 metų, o latviai šį reikalavimą įsives tik nuo 2020-ųjų, vis dėlto tai atspindi gyventojų sąmoningumą gaisrų prevencijoje.

Skleidžia signalą

Specialistai atkreipia dėmesį, kad vien tik įsirengti detektorių nepakanka, reikia periodiškai jį tikrinti. „Kas du-tris mėnesius rekomenduojame patikrinti detektoriaus būklę nuspaudžiant ir palaikant nuspaudus testinį mygtuką. Jei jis skleidžia signalą, vadinasi, detektorius veikia. Paprastai išsikraunant baterijai detektoriai ima signalizuoti apie tai ir tuomet metas pakeisti bateriją“, – informavo J. Targonskas.

Dūmų detektoriai gali išgelbėti gyvybes, tačiau svarbu prisiminti, kad gaisro kilimo priežasties jie nepašalins. Dūmų detektoriui pradėjus pypsėti, žmogus turi labai nedaug laiko priimti tinkamą sprendimą – gesinti ugnies židinį pačiam ar skambinti ugniagesiams. Jeigu gaisras nedidelis, jį gesinti patiems logiška vien dėl to, kad jis neplistų toliau.

Pirmosios ugnies minutės gali būti kritinės

Gaisrų prevencijos produkciją gaminančios įmonės vadovo Renaldo Juškevičiaus teigimu, pirmosios aktyvios ugnies minutės gali būti kritinės.

„Mažiau nei per 30 sekundžių maža liepsna gali pavirsti ugnimi, uždegti šalia esančius degius daiktus ir tapti nekontroliuojama. Per vieną-dvi minutes, priklausomai nuo ugnies intensyvumo, jau pradeda išsiskirti dūmai, o kartu su jais nuodingos medžiagos – anglies monoksidas, dar žinomos kaip smalkės. Būtent todėl nepaprastai svarbu užkirsti kelią aktyvios ugnies plitimui dar ankstyvoje stadijoje“, – pasakojo jis.

Praėjusių metų gegužės mėnesio PAGD vykdytos apklausos duomenimis, vos septyniolika proc. gyventojų namuose turi gesintuvus. Juos laikyti namuose Lietuvoje – dar labai neįprasta praktika.

Pamiršta pasirūpinti saugumo priemonėmis

Specialisto nuomone, tapo įprasta, kad žmonės sugeba įsigyti brangų turtą – televizorių, kompiuterį, tačiau pamiršta pasirūpinti nedaug kainuojančiomis saugumo priemonėmis.

„Aerozolinio gesintuvo kaina tesiekia 8-10 eurų. Tai tikrai nedidelė suma, palyginus su galimais milžiniškais nuostoliais ar net pražuvusiomis gyvybėmis. Vis dar esame įpratę galvoti, kad gaisrai kyla kažkur kitur ir man tai negresia. Deja, nuo gaisro nesame apsaugotas nė vienas, tai įsisąmoninę prevencines priemones laikysime įprastu dalyku“, – sakė prevencijos produkciją gaminančios įmonės vadovas.

R. Juškevičius supranta, kad tikėtis, jog gyventojai virtuvėse pradės laikyti gesintuvus kažin ar verta tikėtis, tačiau, pasak eksperto, to ir nereikia daryti.

„Galima įsigyti aerozolinę gesinimo priemonę, kuri užima nedaug vietos ir puikiai tinka gesinti gaisrus, vos jiems prasidėjus. Be to, aerozoliniai gesintuvai tinka gesinti užsiliepsnojusį aliejų. Neretai ant jo bandoma pilti vandens, taip sukeliant dar didesnę liepsną“, – pasakojo jis.

Gesintuvą buityje rekomenduotina laikyti gerai matomoje vietoje, kad kilus gaisro pavojui iškart būtų galima gesinti. Taip galima išvengti didžiulės gaisro žalos ir rūpesčių po nelaimingo įvykio.

Tiesa, visi ekspertai sutartinai sako: jeigu jaučiate, kad gaisro patys užgesinti nesugebėsite, kuo greičiau evakuokitės iš pastato ir kvieskite ugniagesių pagalbą – rizikuoti gyvybe ir sveikata neverta dėl jokio turto.

Ketvirtadienį apie 13.30 val. gautas pranešimas iš mokyklos, esančios V. Krėvės prospekte, direktoriaus pavaduotojo, kad degė medinis lango rėmas.

Gaisrą pavyko greitai užgesinti mokyklos bendruomenei, tačiau ugniagesių prašyta patikrinti, ar nėra likę gaisro požymių.

Gaisro židinių nerasta, degusį medinį lango rėmą iš lauko pusės buvo užgesinę darbuotojai miltelių gesintuvu.

65-erių metų J. V. lengvuoju automobiliu „Audi A3“ į muitinės postą atvyko vakare, apie 18 val. Bandydama suklaidinti muitinės pareigūnus, žodžiu ji deklaravo gabenanti tik leidžiamą kiekį akcizinių prekių. Tačiau, įvertinę galimą riziką ir įtardami, kad šia transporto priemone gali būti gabenamos nedeklaruotos prekės, muitininkai nusprendė moters vairuojamą automobilį patikrinti detaliau.

Kaip rašoma Lietuvos respublikos muitinės pranešime, patyrusių pareigūnų dėka perdarytame automobilio gesintuve rasti 165 lapeliai (1650 tablečių) nuo muitinės kontrolės slepiamų įvairių rūšių – „Omeprazol“, „Ciprofloxacin“, „Analgin“, „Aktyvintoji anglis“ ir kt. – rusiškų vaistinių preparatų.

Muitinės pareigūnai rusiškus vaistus sulaikė, tad pasipelnyti iš antisanitarinėmis sąlygomis gabentų medikamentų moteriai nepavyks.

Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto pareigūnams įkliuvo Serdokų kaimo gyventojas, neteisėtai gabentas cigaretes slėpęs itin neįprastai – specialiai perdirbtame gesintuve.

Pirmadienio, vasario 17 d., vakarą posto pareigūnai pagal Muitinės kriminalinės tarnybos informaciją patikrino iš Kaliningrado srities į Lietuvą grįžtančio Serdokų kaimo gyventojo R. Č. lengvąjį automobilį „Audi“. Vairuotojas pareigūnams žodžiu deklaravo, kad gabena du pakelius (40 vnt.) cigarečių ir 0,5 litro degtinės, bet automobilio bagažinėje esančiame perdirbtame gesintuve pareigūnai rado nuo muitinės kontrolės paslėptų cigarečių „Jin Ling“ be banderolių.

Pažeidėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jam gresia bauda nuo 500 iki 3 tūkstančių litų su cigarečių ir transporto priemonės konfiskavimu, o neįprasta kontrabandos slėptuvė bus atiduota eksponuoti Muitinės muziejuje.