Žalgiriečiai iki pirmadienį įvyksiančių pirmųjų oficialių „Betsafe-LKL“ sezono rungtynių Klaipėdoje žaidimą šlifuos jau tik treniruotėse.

Neabejotinai svarbia būsimo sezono pasiruošimo dalimi žaliai baltų stovykloje tapo vyriausiojo trenerio Kazio Maksvyčio asistentas Gintaras Krapikas, kartu su Tautvydu Saboniu perėmęs darbą su komanda treniruotėse, kol Maksvytis ir Evaldas Beržininkaitis dirbo Lietuvos rinktinėje.

Apie visą pasiruošimo sezonui ciklą ir po rinktinės pertraukos prie komandos prisijungusius žaidėjus Krapikas „Žalgiris Insider“ tinklalaidėje kalbėjosi su krepšinio komentatoriumi Ryčiu Kazlausku.

„Labai svarbu, kad prie tų bazinių taisyklių, kurias komandai diegėme kartu su Saboniu, treneris Maksvytis pagal save sudėliotų galutinius akcentus, nes jam reikės vadovauti komandai. Be abejo, kad kiekvienas treneris įsivaizduoja, kaip kiekviena komanda turėtų žaisti gynyboje ir puolime. Dabar turime tik treniruočių klausimą, bet jų negalime padaryti daugiau nei jų yra. Kuo greičiau išsireikalausime visų detalių treniruotėse, tuo komanda anksčiau pradės žaisti taip, kaip treneris įsivaizduoja“, – aiškino Krapikas.

Krapikas „Žalgiriui“ vadovavo iki trenerio Maksvyčio prisijungimo prie komandos antroje treniruočių stovyklos Ispanijoje dalyje. Būtent po sugrįžimo iš Ispanijos komanda sulaukė ir rinktinėje žaidusių Luko Lekavičiaus, Igno Brazdeikio ir Arno Butkevičiaus. Kaip tvirtino Krapikas, prisijungus šiai trijulei, komandai teko iš naujo ieškoti susižaidimo treniruotėse.

„Visgi atėjo nauji žaidėjai ir komanda, nors ir jai vadovauja tas pats treneris kaip ir Lietuvos rinktinėje, turi ne tuos pačius krepšininkus kaip rinktinėje. Skiriasi stipriausios pozicijos. Aišku, kad reikia rinktinės žaidėjus, žaidžiančius „Žalgiryje“, iš naujo įvesti į sistemą. Kaip bebūtų, žaidėjams trenerio sistemos bendrų bruožų žinojimas leidžia prisijungti lengviau. Dabar reikia susipažinti su partneriais, su kuriais nėra žaidę ir treniravęsi, reikia apsiprasti ir penketukuose. Kamuolį greitajame puolime ties tritaškiu duoti tam žaidėju, kuris ir pataikys, arba ant ankstyvo ūselio neduoti žaidėjui kamuolio, kuris nežaidžia nugara“, – pasakojo specialistas.

„Žalgiris Insider“ tinklalaidėje kalbėjęs specialistas įvertino ir tuos žaidėjus, kurie jį maloniai nustebino pasiruošimo metu. Krapikas tvirtino, kad Lauryno Biručio ir Tomo Dimšos nepatekimas į galutinį rinktinės dvyliktuką jiems padėjo geriau parodyti save per „Žalgirio“ treniruotes ir tarpsezonio rungtynes.

„Kaip bebūtų skaudu tiems žaidėjams, kurie buvo išplėstiniame rinktinės sąraše ar stovykloje, turiu omeny Birutį ir Dimšą, „Žalgirio“ komandai ir jiems buvo geriau, kad juos palyginus anksti paleido iš rinktinės. Net jeigu ir pateksi į rinktinę kaip dvyliktas žaidėjas, neturėsi daug galimybių žaisti, – teigė treneris. – Šiuo atveju šie vyrai gana anksti prisijungė prie „Žalgirio“. Jie jau buvo pasportavę ir neblogoje formoje. Laikotarpis su „Žalgiriu“ jiems davė užtikrintumo, nes jau ir taip buvo neblogai pasiruošę. Jie gavo daugiau žaidimo minučių, tas pats liečia ir Karolį Lukošiūną, kuris vasarą dirbo daugiau, žinodamas, kas jo laukia.“

Žalgiriečiai savo aikštėje 90:83 nugalėjo Liublino „Polski Cukier Pszczolka Start“ (Lenkija) ekipą. Varžybos vyko be sirgalių.

Ketvirtą kėlinį svečiai buvo išsiveržę į priekį – 76:72, tačiau kauniečiai susigrąžino iniciatyvą: baudų metimus realizavo Kevarriusas Hayesas, po tritaškį pataikė Keenanas Evansas ir Tomas Dimša, sėkmingai atakas užbaigė Laurynas Birutis ir Mantas Kalnietis – 86:77.

„Specialiai šioms rungtynėms nesiruošėme, didelių stebuklų nesitikėjome. Viliuosi, kad iki kito mačo bent dalį tų klaidų, kurias padarėme, ištaisysime arba jų padarysime mažiau“, – interviu „Žalgirio TV“ kalbėjo G.Krapikas.

Tikiuosi, kad iki kito mačo bent dalį tų klaidų, kurias padarėme, ištaisysime arba jų padarysime mažiau.

„Žalgirio“ gretose nebuvo Lietuvos rinktinei atstovaujančių Luko Lekavičiaus, Igno Brazdeikio ir Arno Butkevičiaus, JAV nacionalinei komandai padedančio Tylerio Cavanaugh. Kauno arenoje iš šalies varžybas stebėjo traumą besigydantis Dovydas Giedraitis ir ką tik iš Latvijos atvykęs Rolandas Šmitas.

Į aikštę žengė Kauno klubo jaunimas – septyniolikmetis Motiejus Krivas, aštuoniolikmetis Kajus Kublickas, devyniolikmečiai Liutauras Lelevičius ir Dovydas Butka, 20-metis Gytis Nemeikša.

„Šie vyrukai padeda mums per treniruotes, tad nenorėjome, kad jie praleistų mačą ant atsarginių suolo. Be to, mažesnis krūvis teko pagrindiniams žaidėjams – jų laukia ilgas sezonas. Vis dėlto visada norisi laimėti, tad antrą rungtynių dalį žaidėjų rotacija buvo truputį mažesnė. Ketvirtą kėlinį leidome varžovams įmesti tik 14 taškų ir tai – ta kryptis, kuria norime judėti“, – teigė G.Krapikas.

Rugsėjo 4-ąją numatytos žalgiriečių draugiškos rungtynės su Rostoko „Seawolves“ (Vokietija) ekipa.

Statistika

„Žalgiris“–„Polski Cukier Pszczolka Start“

90:83 (28:22, 19:26, 19:21, 24:14).

Kaunas, „Žalgirio“ arena.

Draugiškos rungtynės be žiūrovų.

„Žalgiris“: L.Birutis 18 taškų (6 atkovoti kamuoliai), K.Lukošiūnas 16 (4/9 tritaškių), E.Ulanovas 13 (4 atkovoti kamuoliai, 5 rezultatyvūs perdavimai), K.Hayesas 12 (2/8 dvitaškių, 9 atkovoti kamuoliai), M.Kalnietis 11 (3/4 tritaškių), K.Evansas 9 (1/5 tritaškių, 8 rezultatyvūs perdavimai, 3 perimti kamuoliai), T.Dimša 5 (1/7 tritaškių), L.Lelevičius, K.Kublickas ir G.Nemeikša po 2, M.Krivas ir D.Butka po 0.

„Polski Cukier Pszczolka Start“: C.Melvinas 22 taškai, K.Mlynarskis 17 (4/9 tritaškių), M.Krasuskis 11, S.Dorsey-Walkeris 8 (6 atkovoti kamuoliai, 12 rezultatyvių perdavimų), B.Pelczaras ir S.Walda po 7, M.Dziemba 6, R.Szymanskis 5, M.Grzesiakas ir W.Kepka po 0.

Komandų rodikliai. Taiklumas: dvitaškių – 21/41 (51,2 proc.) ir 22/37 (59,5 proc.), tritaškių – 10/30 (33,3) ir 10/20 (50), baudų metimų – 18/20 (90) ir 9/12 (75). Atkovota kamuolių – 41 ir 27, perimta – 5 ir 4. Rezultatyvūs perdavimai – 22 ir 20. Klaidos – 13 ir 18.

Pirmajame savo interviu su „Žalgirio“ marškinėliais K.Maksvytis pasakojo apie anksčiau nei planuota perimtą komandos vairą bei laukiančius iššūkius su ekipa.

„Geras jausmas. Kaip ir kiekvienas lietuvis noriu būti „Žalgiryje“. Esu minėjęs, kad turėjau svajonę čia būti žaidėju. Tai svajonei neišsipildžius, smagu čia būti treneriu. Ne bet kokios komandos, o geriausios Lietuvoje, – paklaustas apie prisijungimą prie „Žalgirio“ kalbėjo K.Maksvytis. – Nesitikėjau. Kai jau taip įvyko, kad buvau paklaustas, ar sutinku, nedvejojau nė minutės. „Žalgirio“ pasiūlymo sulauki ne kiekvieną dieną. Tą išnaudojau.“

44 metų treneris pokalbio metu papasakojo istoriją, kad sutartį su Kauno klubu sudaro jau antrą kartą savo karjeroje. Tiesa, po pirmojo kontrakto „Žalgirio“ sistemoje K.Maksvytis taip ir nedebiutavo.

„Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad tai jau mano antras kontraktas su „Žalgiriu“. Pirmą kontraktą turėjau dar su Vladimiru Romanovu. Buvo įdomi situacija. Po laimėto U-19 pasaulio čempionato buvau pakviestas į pokalbį ir pasirašiau kontraktą su „Žalgiriu“ žinodamas, kad dirbsiu klubo sistemoje – dubleriuose ar asistentu pagrindinėje komandoje. Visgi buvau paskolintas Vilniaus „Sakalams“. Gavosi kuriozinė situacija – turėjau metų kontraktą ir gavau atlyginimą iš „Žalgirio“, kol dirbau „Sakaluose“. Buvau nustebintas trumpalaikio projekto, bet tada investavo į mane jauną trenerį“, – tvirtino naujasis „Žalgirio“ vairininkas.

K.Maksvyčio su „Žalgiriu“ laukia nelengva užduotis – per likusią sezono dalį mobilizuoti komandą ir iškovoti LKL čempionų žiedus, kurie treneriui būti pirmieji karjeroje. Paklaustas apie prisijungimą prie komandos LKL reguliariojo sezono pabaigoje, K.Maksvytis atsakė, kad laiko paruošti komandai jis turi.

„Nėra lengva taip ateiti į komandą. Taip vėlai treneriai retai ateina į komandas. Esu pats buvęs tokioje situacijoje, kai atėjau į kitą komandą vidury sezono, kai treniravau „Lietkabelį“. Dažniausiai pakeitimų jokių nebegalima daryti, reikia prisitaikyti prie esamos situacijos ir atsirinkti tai, ką komanda turi, kažkiek pridėti savo idėjų. Neskubėsiu visko daryti radikaliai. Manau, kad turime pakankamai laiko – penkerias rungtynes iki atkrintamųjų. Manau, kad sugebėsime iki to laiko pasiruošti ir persigrupuoti ir galingai finišuoti“, – mintis dėstė specialistas.

Treneris džiaugėsi, kad darbus naujoje komandoje galės dalintis ir su į „Žalgirį“ po šešerių metų pertraukos sugrįžusiu patyrusiu Gintaru Krapiku, kuris dirbs dešiniąja K.Maksvyčio ranka bei perims darbus, kai šis vasarą bei rudenį dirbs su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine.

„Susiklosčius dabartinei situacijai, gerai, kad kažkiek padirbsime ir šiame sezone. Gintaras yra gerbiamas treneris „Žalgirio“ sirgalių ir organizacijos. Patyręs treneris. Manau, kad sugebėsime rasti balansą. Labai svarbios ir jo žmogiškosios savybės. Yra keli dalykai viename – ir geras specialistas, ir geras žmogus, ir „Žalgirio“ sistemos dalis“, – tikino K.Maksvytis.

Pokalbio metu treneris svarstė, kad prisijungimas prie „Žalgirio“ anksčiau nei planuota – gera proga apšilti progas organizacijoje prieš verčiant naują komandos istorijos puslapį ir pradedant darbus su atnaujinta komandos sudėtimi kitame sezone.

„Ramiau ant širdies yra tik tuo atveju, jeigu galvojame apie kitą sezoną. Jeigu galvojame apie šitą sezoną, situacija yra įtempta. Per trumpą laiką reikės įšokti į karštą įvykių sūkurį ir komandą padaryti laiminčia. Be abejo, kalbant apie kitą sezoną, kažkiek susidirbsime, kažkiek pažinsiu žaidėjus. Yra krepšininkų, kurių kontraktai dar nėra pratęsti, juos pačiupinėsiu. Tiek su trenerių štabu susidirbsime, tiek bus galimybė pamatyti žaidėjus iš arčiau“, – aiškino K.Maksvytis.

Viso pokalbio metu K.Maksvytis taip pat atsakė ir į daugybę „Žalgiris Insider“ prenumeratorių klausimų, kuriuose buvo teiraujamasi apie trenerio galimybes dirbti Eurolygoje, darbų Kaune ir rinktinėje suderinamumą bei kitus dalykus.

G. Krapikas „Kauno dienos“ studijoje pasidalins dar negirdėtomis arba mažai nušviestomis istorijomis.

Aikštelėje garsėjęs savo mandagiu ir pagarbiu elgesiu su teisėjais, G.Krapikas išsiduos, kad tai buvo maža gudrybė, siekiant neužpykdyti arbitrų, kurių tarpe yra ir ilgai nuoskaudas menančių. Buvęs krašto puolėjas prisimins, kaip į rungtynes išvykoje komanda vykdavo su rūkytų mėsos gaminių ryšulėliais, tačiau jie nebuvo skirti krepšininkams. – Mes irgi ne šventi buvome, – šyptels G.Krapikas, atsakydamas į klausimą, ar kalbos apie teisėjų prielankumo pelnymą neleistinais metodais tuomet buvo ne iš piršto laužtos.

Taip pat išgirsime tikrą istoriją iš 1986 m. Europos Čempionų lygos finalo tarp „Žalgiro“ ir Zagrebo „Cibonos“, kuomet A.Sabonis buvo diskvalifikuotas už smūgį M.Nakičiui, nors konfliktą išprovokavo mūsų pašnekovas.

Su G.Krapiku, ne tik treneriu, bet ir sporto psichologijos magistru, taip pat aptarsime psichologinio pasiruošimo svarbą sportininkų karjeroje ir trenerių (kaip gi be Šaro) elgesį su žaidėjais.

Iniciatyvos neįtvirtino

Kauno krepšininkai Turkijoje pralaimėjo 22 turo rungtynes Stambulo „Fenerbahce“ ekipai 67:73.

Trečią kėlinį žalgiriečiai pirmavo 43:26, ketvirtą – 60:51, tačiau aikštės šeimininkai išlygino rezultatą – 62:62. Kauniečiai pamėgino susigrąžinti iniciatyvą – 67:66, bet vėliau nesustabdė nei Marko Guduričiaus, nei Devino Bookerio.

Sėkmingiausias savo karjeros Eurolygoje rungtynes sužaidė Karolis Lukošiūnas ir Marekas Blaževičius.

Dėl sveikatos problemų „Žalgiriui“ negalėjo padėti Janis Strelniekas, Joffrey Lauvergne'as, Artūras Milaknis, Paulius Jankūnas ir Tai Websteris.

„Fenerbahce“ gretose nebuvo lyderių Nando De Colo ir Jano Vesely ir COVID-19 susirgusio vyriausiojo trenerio Aleksandro Džordževičiaus.

Laukia dvi išvykos

„Esu labai patenkintas Karoliu, nes jis daug ir sunkiai dirba per treniruotes. Nesitikėjau, kad šįkart daug žais Marekas, nes buvo iškritęs iš rikiuotės, sirgo. Vis dėlto jis prisitaikė prie ritmo ir pagelbėjo mums labiau nei Joshas Nebo“, – K.Lukošiūno ir M.Blaževičiaus pasirodymą komentavo J.Zdovcas.

„Žalgirio“ trenerio nuomone, žaidimui išsilygus nepavyko apsiginti nuo varžovų tritaškių – tai buvo mačo lūžis.

„Trukdėme, bet Sehmusas Hazeras vis tiek pataikė, po to – ir Marko Guduričius. Įsižaidus vienam krepšininkui, įtampos nejaučia ir kiti. Galėjome laimėti, bet praradome koncentraciją, privalėjome sužaisti protingiau“, – svarstė J.Zdovcas.

Kitos kauniečių rungtynės Eurolygoje numatytos sausio 26-ąją svečiuose su Atėnų „Panathinaikos“. Tai – anksčiau neįvykęs 18 turo mačas, jis buvo perkeltas dėl koronaviruso protrūkio Graikijos klube.

Sausio 28-ąją „Žalgirio“ lauks dvikova Milane su „AX Armani Olimpia“ krepšininkais.

Jėga: D.Motiejūnas (kairėje) per mačą su „Zenit“ buvo vienas iš dviejų naudingiausių „Monaco“ žaidėjų (kartu su M.Jamesu). Scanpix nuotr.

Ypatinga dvikova

Prieš kelionę į Graikiją – principinė akistata Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate: rytoj Kauno komanda Vilniuje išmėgins jėgas su „Ryto“ ekipa, kuriai pirmo rato rungtynes savo arenoje pralaimėjo 75:84.

„Man svarbu pamatyti, ar „Žalgiris“ turi charakterį“, – interviu LKL svetainei sakė buvęs kauniečių ekipos žaidėjas ir treneris Gintaras Krapikas.

– „Ryto“ pergalė Kaune – didesnis jėgų pliūpsnis Vilniaus krepšininkams ar didesnė motyvacija „Žalgiriui“ siekti revanšo? – buvo paklaustas G.Krapikas.

– Jei žalgiriečiai dar labiau suabejos savo jėgomis, tuomet nesuprantu, ką žaidėjai veikia tokioje komandoje. Tebūnie, kad pirmos rungtynės su vilniečiais taip susiklostė, nemenkinu „Ryto“ žaidimo kokybės ir pergalės, bei jei ne Lukas Lekavičius, „Žalgiriui“ mačas būtų išvis tragiškas. Tarkime, tąsyk Kauno komandos naujokai daug ko nežinojo. Dabar – jokių pasiteisinimų. Ar žaidėjų trūksta, ar netrūksta – nesvarbu, reikia suvokti rungtynių svarbą ir atitinkamai nusiteikti. Turiu galvoje kovingumą. Be to, „Žalgiris“ pastaruoju metu turėjo daug atidėtų mačų, tad negalima sakyti, kad jie pavargę nuo Eurolygos.

Jei žalgiriečiai dar labiau suabejos savo jėgomis, tuomet nesuprantu, ką žaidėjai veikia tokioje komandoje.

– Šį sezoną „Žalgiris“ išgyveno nemažai pokyčių. Ar, jūsų akimis, jos  atnešė apčiuopiamą rezultatą, ar vaizdas nedaug pasikeitė?

– Reikėtų tą pačią komandą matyti ir su Martinu Schilleriu, ir su Jure Zdovcu ir tada palyginti. Sudėtinga, kai prasidėjus sezonui išvyksta vedliu numatytas Emmanuelis Mudiay, prarandamas pagrindinis vidurio puolėjas Joffrey Lauvergne'as. Tai – dvi pagrindinės starto penketo pozicijos, tokie nuostoliai negali neatsiliepti žaidimui. Labai džiaugiuosi, kad daugiau žaidžia Marekas Blaževičius. Kitą sezoną pamatysime, kiek naudos jam davė šis laikas.

– Kokį įspūdį jums palieka „Rytas“?

– Treneris Giedrius Žibėnas per trumpą laiką sugrąžino ramybę į komandos drabužinę, į žaidėjų santykius – tarp lietuvių ir užsieniečių, galiausiai – tarp žaidėjų ir trenerių. Bent aš tai matau. Tai šį sezoną jaučiasi dar labiau. Kai kolektyve tokia atmosfera, ne be reikalo jie laimėjo iš eilės jau 13 LKL čempionato rungtynių. „Rytas“ yra ant geros bangos, tik įdomu, ar to užtenka tik LKL ir Čempionų lygai, ar to užteks ir antrąkart nugalėti „Žalgirį“.

Suklupo „Barcelona“

Eurolygos lyderės poziciją prarado Šarūno Jasikevičiaus treniruojama „Barcelonos“ ekipa, kai svečiuose 64:70 pralaimėjo Kazanės „Uniks“, o Madrido „Real“ krepšininkai 89:74 privertė kapituliuoti Berlyno ALBA.

Rokas Jokubaitis per mačą Kazanėje katalonų komandai pelnė tik 2 taškus, atliko vieną rezultatyvų perdavimą, keturis kartus suklydo.

„Manau, kad pakankamai solidžiai gynėmės, tačiau didžiausia problema buvo pražangos stabdant „Uniks“ metikus. Tai buvo akcentuota, bet tikriausiai mes, treneriai, kažką darome ne taip. Į rikiuotę sugrįžo Nickas Calathesas ir Cory Higginsas, tačiau dar reikės pakentėti, kol jie įsižais. Šį kartą Cory buvo puikus, Brandonas Daviesas – solidus, tačiau dviejų krepšininkų, norint laimėti išvykoje prieš gerai besiginančią „Uniks“, neužtenka“, – svarstė Š.Jasikevičius.

Lietuvių akistata

Du lietuviai susitiko Sankt Peterburge, kur Mindaugo Kuzminsko atstovaujama vietos „Zenit“ ekipa 77:86 pralaimėjo „Monaco“ komandai su Donatu Motiejūnu.

Mindaugas surinko 12 taškų, Donatas – 16. Be to, „Monaco“ legionierius aštuonis kartus atkovojo kamuolį.

Dėl čiurnos traumos rungtynes praleido „Zenit“ vidurio puolėjas Artūras Gudaitis.

Statistika

„Fenerbahce“–„Žalgiris“ 73:67 (7:13, 17:17, 20:21, 29:16). Stambulas, „Ulker“ arena, 3 813 žiūrovų.

„Fenerbahce“: M.Guduričius 19 taškų (5 rezultatyvūs perdavimai), S.Hazeris 13, A.Polonara 10 (8 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai), T.Biberovičius ir A.Duverioglu po 9, D.Bookeris 6 (5 atkovoti kamuoliai), D.Pierre'as 5, M.Mahmutoglu 2 (0/4 tritaškių), P.Henry ir J.Floydas po 0.

„Žalgiris“: E.Ulanovas 16 taškų (7 atkovoti kamuoliai), K.Lukošiūnas 15 (5/13 tritaškių), M.Blaževičius 10 (10 atkovotų kamuolių, 4 rezultatyvūs perdavimai), M.Kalnietis 9 (4 rezultatyvūs perdavimai), N.Giffey 6 (4 klaidos), L.Lekavičius 5, J.Nebo 4, T.Cavanaugh 2 (0/5 dvitaškių, 0/4 tritaškių, 2/2 baudų metimų, 13 atkovotų kamuolių).

Komandų rodikliai. Taiklumas: dvitaškių – 17/34 (50 proc.) ir 14/31 (45,2 proc.), tritaškių – 9/25 (36) ir 11/32 (34,4), baudų metimų – 12/16 (75) ir 6/6 (100). Atkovota kamuolių – 35 ir 36, perimta – 9 ir 7. Rezultatyvūs perdavimai – 17 ir 15. Klaidos – po 14.

Rezultatai

Kazanės „Uniks“–„Barcelona“ 70:64 (17:14, 14:21, 23:13, 16:16). 5 251 žiūrovas. L.Brownas 22 taškai (3 atkovoti kamuoliai, 8 rezultatyvūs perdavimai), C.Higginsas 17 taškų (2/5 tritaškių).

Sankt Peterburgo „Zenit“–„Monaco“ 77:86 (17:18, 15:18, 18:21, 27:29). 2 414 žiūrovų. J.Mickey 18 taškų (5 blokuoti metimai), M.Jamesas 21 taškas (4 atkovoti kamuoliai, 5 rezultatyvūs perdavimai).

Berlyno ALBA–Madrido „Real“ 74:89 (15:19, 21:29, 20:25, 18:16). 1 600 žiūrovų. M.Lo 21 taškas (5 atkovoti kamuoliai), T.Heurtelis 17 taškų (7 rezultatyvūs perdavimai, 3 klaidos).

Tel Avivo „Maccabi“–Pirėjo „Olympiakos“ 84:69 (19:16, 21:22, 26:18, 18:13). 8 982 žiūrovai. A.Žižičius 23 taškai (6 atkovoti kamuoliai), G.Printezis 13 taškų.

59-erių metų treneris „Žalgirio“ arenoje vykusio pokalbio metu su laidos vedėju Kipru Serpausku dalijosi Kinijoje sukaupta patirtimi, prisiminė „Žalgirio“ laikus bei atsakinėjo į žiūrovų ir klausytojų klausimus.

Kaip teigia žalgiris.lt, ne vienus metus pagrindinės „Žalgirio“ komandos vyr. treneriu arba asistentu buvęs kretingiškis klube paskutinį kartą darbavosi nuo 2013-ųjų iki 2016-ųjų. Būtent 2016 m. „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio poste G.Krapiką pakeitė tuo metu jo asistentu dirbęs Šarūnas Jasikevičius.

„Galvoju, kad ir žaidėjai, ir žiūrovai norėjo permainų, kurių ir reikėjo. Jam tai buvo puikus būdas pradėti trenerio karjerą. Man nebuvo jokios baimės, nes aš žinojau, kokių galimybių žmogus jis yra. Žinojau, kad tik laiko klausimas, kad jis perims komandos vairą ir su juo apie tai kalbėjau. Pats savęs nelaidojau, kad specialiai pralošinėsiu ir jis perims, bet buvo tik laiko klausimas, kad atėjus blogesniam periodui, jis perims komandą. Mano matymu tai buvo natūralus žingsnis. Jis galėjo pradėti dirbti ir nebūdamas asistentu“, – pasakojo pastaraisiais metais Kinijoje dirbantis treneris.

Kauno krepšinio sirgalius vertinantis G.Krapikas jau yra sukaupęs nemažai patirties Kinijoje, kurioje, pasak trenerio, aistruoliams dar yra kur tobulėti, pavyzdžiui kinams yra pateikiami būtent Lietuvos čempionų sirgaliai.

„Jei žaidžiame su savo lygio arba silpnesne komanda, tada sirgaliai serga už tave. Jei atvažiuoja komandos, kurios yra kovojančios dėl čempionų vardo ir yra pilnos užsienio bei vietinių žvaigždžių – visa salė serga už juos. Mums tai nepriimtina. Aš nepraleisdavau Eurolygos rungtynių, filmuodavau ir rodydavau, kaip „Žalgirio“ arenoje 15 tūkstančių gieda tautišką giesmę“, – realų pavyzdį pateikė šešiskart Lietuvos čempionas.

Atsakinėdamas į žiūrovų bei klausytojų klausimus pašnekovas turėjo įvardinti labiausiai įstrigusį komandos legionierių, kurio charakteris buvo sunkiausias. Ilgai negalvojęs G.Krapikas įvardino legendinį Tanoką Beardą.

„Tuo metu kai žaidė su Arvydu Saboniu, jis porą kartų „važiavo namo“. Ateina ir sako: „treneri, neturiu jokių priekaištų, bet važiuoju namo, nes neturiu čia ką veikti. Arvydas stovi po krepšiu, susirenka visus kamuolius, puolime viską padaro ir man nieko nelieka. Kaip man pasidaryti kažkokią statistiką?“ Tada ir su Sabu susėdome, ieškojome kompromiso“, – įdomią istoriją apie klubo legionierių prisiminė ilgametis Lietuvos krepšinio rinktinės krepšininkas bei trenerių štabo narys.

Krepšinio aistruoliams Šaro ir prieš 20 metų Kauno ekipą treniravusio Jono Kazlausko darbas turėtų įsiminti labiausiai. Šie treneriai žalgiriečius nuo LKL įkūrimo treniravo ilgiausiai ir pasiekė geriausių rezultatų.

Skambiausios pergalės
 

J.Kazlauskas „Žalgiryje“ dirbo kur kas ilgiau nei kiti treneriai. Prie Kauno ekipos vairo jis stovėjo net šešis sezonus – nuo 1994 m. iki 2000 m. pavasario.
 

Treniruojant J.Kazlauskui, „Žalgiris“ pasiekė skambiausių pergalių. 1998 metais komanda laimėjo Europos taurių laimėtojų taurę, o 1999-aisiais tapo Eurolygos čempione.

V.Skaraičio/Fotobanko nuotr.

Po triumfo Eurolygoje, kai žalgiriečiai baigė kurti įvaizdį komandos, žinančios tik pergalių skonį, treneris pasakė: „Aš nežinau, ką dar prižadėti“.

1998-1999 metų sezone J. Kazlauskas buvo pripažintas geriausiu krepšinio treneriu Europoje.

J.Kazlauskas su žalgiriečiais penkis kartus iš eilės tapo LKL čempionu (1995, 1996, 1997, 1998, 1999 m.).

Kaune buvo dievinamas

Šaras „Žalgirio“ strategu tapo 2016 m. sausį, kai vyriausiojo trenerio pareigose pakeitė Gintarą Krapiką. Nuo 2014 m. rudens iki 2016 m. sausio jis dirbo trenerio asistentu.

2018 metais Š.Jasikevičiaus treniruojami žalgiriečiai pateko į Eurolygos finalo ketvertą ir užėmė trečiąją vietą, 2016-2020 m. tapo LKL čempionais.

Š.Jasikevičius Kaune buvo itin mėgiamas, sirgaliai jį tiesiog dievino. 2018-aisiais Šarui suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas.

Jau buvau beveik patikėjęs, kad Šarūnas „Žalgirio“ strategu dirbs taip ilgai, kaip J.Kazlauskas.

Bet tada atsirado „Barcelonos“ pasiūlymas, kurio Š.Jasikevičius negalėjo atsisakyti. Tad lieka tik spėlioti, kokių aukštumų su „Žalgiriu“ pasiektų charizmatiškasis kaunietis, jei būtų likęs dar keliems sezonams.

LKL pradžioje „Žalgirį“ treniravo estas
 

Be Š.Jasikevičiaus ir J.Kazlausko, Žalgirį nuo pirmojo LKL sezono treniravo dar 12 strategų. Ar atsimenate visus juos? Priminsiu: Jaakas Salumetsas, Algirdas Brazys, Antanas Sireika, Ainaras Bagatskis, Rimantas Grigas, Ramūnas Butautas, Aco Petrovičius, Ilias Zourosas, Aleksandras Trifunovičius, Joanas Plaza, Saulius Štombergas ir Gintaras Krapikas. Tarp paminėtų trenerių šeši buvo užsieniečiai: estas J.Salumetsas, latvis A.Bagatskis, serbai A.Petrovičius, A.Trifunovičius, ispanas J.Plaza ir graikas I.Zourosas.

1993-aisiais, kai Lietuvos krepšinyje prasidėjo permainų metas ir buvo įkurta LKL, „Žalgirio“ vairas patikėtas praeityje puikiam Talino „Kalev“ krepšininkui, karatė meistrui J.Salumetsui. Estas Kaune išdirbo visą sezoną, tačiau jam pasibaigus nutarė su „Žalgiriu“ atsisveikinti.

„Žalgiris“ tuo metu pasielgė itin toliaregiškai – pakvietė Lietuvos jaunių rinktinės trenerį J.Kazlauską. Ir neapsiriko. Ką žalgiriečiai pasiekė treniruojant J.Kazlauskui, paminėjau straipsnio pradžioje. Vis dėlto, po šešių sezonų J.Kazlausko era „Žalgiryje“ 2000 m. pavasarį baigėsi.
 

2000-2002 m. „Žalgirio“ komandos vyriausiuoju treneriu dirbo buvęs ilgametis šios ekipos gynėjas Algirdas Brazys.
 

2002 m. lapkričio pabaigoje prie „Žalgirio“ vairo stojo tuometinis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Antanas Sireika. Su žalgiriečiais jis dirbo ilgai, iš klubo pasitraukė tik 2006 m. kovo pabaigoje.

A. Bagatskis: „Žalgiris“ – kokybės ženklas

2006 m. kovo pabaigoje „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu netikėtai tapo latvis Ainaras Bagatskis. Su A.Bagatskiu susitikome ir susipažinome gerokai anksčiau nei jis tapo treneriu. Į Kauną iš Jekaterinburgo „Evraz“ snaiperiškais metimais garsėjęs gynėjas atvyko kaip žaidėjas 2004 metų sausio mėnesio vėlų vakarą.

Nors po kelionės buvo pavargęs, o laikrodžio rodyklė rodė beveik vidurnaktį, A.Bagatskis „Sandijos“ viešbučio restorane mielai sutiko pasišnekėti. Tada įstrigo jo žodžiai, kuriais apibūdino legendinę Lietuvos komandą: „Žalgiris“ – tai kokybės ženklas.

Ir būdamas žaidėju, ir tapęs treneriu, A.Bagatskis noriai ir maloniai bendraudavo su žurnalistais.

Tačiau trenerio karjera Kaune latviui buvo nesėkminga. 2006 m. gruodžio pradžioje jis atsistatydino.

Iš dublerių – į pagrindinę komandą
 

2006 m. gruodžio mėnesį „Žalgirio“ treniruotėms pradėjo vadovauti Rimantas Grigas. Jis į „Žalgirio“ pagrindinę komandą atėjo iš dublerių ekipos, kurioje daug metų rengė pamainą pagrindinei komandai. „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu R.Grigas dirbo iki 2008 m. spalio vidurio.

Tada jį pakeitė Gintaras Krapikas. 2009-aisiais Gintaras atsistatydino iš „Žalgirio“ trenerio pareigų.

Visai trumpai „Žalgirio“ strategu dirbo garsaus Lietuvos trenerio Stepo Butauto sūnus Ramūnas Butautas. Kaunietis prie „Žalgirio“ vairo stojo 2009 metų pabaigoje. Tačiau Kauno klube karjera R.Butautui nesusiklostė. Ramūnas atsistatydino neišdirbęs ir trijų mėnesių.

Vieno trenerio nebėra tarp gyvųjų
 

2010-ųjų vasarą „Žalgirio“ strategu tapo serbas A. Petrovičius. Tų pačių metų gruodžio mėnesį jis buvo atleistas iš pareigų. 2014 m. gruodžio pradžioje A.Petrovičius mirė. Jam buvo tik 55-eri metai.

Atleidus A.Petrovičių, 2010 metų pabaigoje į Kauno klubą grįžo R.Grigas: trumpai padirbėjo vyriausiuoju treneriu, o vėliau tapo klubo sporto direktoriumi.

2011 m. sausio mėnesį „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio pareigas pradėjo eiti graikas I. Zourosas. Spalio mėnesį Graikijos krepšinio specialistas neteko pareigų. Vis dėlto jam dar kartą buvo suteiktas šansas padirbėti legendiniame Lietuvos klube.
 

I.Zourosas į „Žalgirį“ sugrįžo prieš 2013-2014 m. sezoną. Tačiau tas sugrįžimas jam džiaugsmo neatnešė, nes trenerio pareigose graikas išsilaikė labai trumpai, sutartis su juo buvo nutraukta 2013 m. spalio pabaigoje, komandai sužaidus vos kelis mačus.

Nuo 2011 metų spalio pabaigos iki 2012 m. sezono pabaigos „Žalgirį“ treniravo serbas A. Trifunovičius.

2012-2013 m. sezoną prie „Žalgirio“ vairo stovėjo J. Plaza. Barzdotas ispanas Kaune buvo itin mėgiamas ir iš komandos sulaukė garbingo apdovanojimo – „Žalgirio“ ordino.

2013 m. spalio pabaigoje „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu tapo Saulius Štombergas. Buvęs puikus krepšininkas LKL čempionų ekipos strategu išbuvo mažiau nei pusmetį – 2014 m. balandžio 8 d. jis atsistatydino iš pareigų.

Nuo tada „Žalgirio“ strategu po kelerių metų pertraukos vėl buvo paskirtas G.Krapikas, kurį 2016 m. pradžioje pakeitė Š.Jasikevičius.

Lietuvos dvidešimtmečių rinktinės vyr. trenerio postas tampa geru tramplynu treneriams susirasti darbą klubuose. Praėjusiais metais šio amžiaus rinktinei turėjęs vadovauti Ramūnas Butautas sulaukė pasiūlymo treniruoti Libano rinktinę, o šiemet Gintaras Krapikas gavo pasiūlymą treniruoti Kinijos klubą ir jau artimiausiomis dienomis išvyks į šią šalį.

LKF Vykdomojo komiteto nariai vienbalsiai pritarė, kad jaunimo rinktinės vairas būtų patikėtas Vilniaus „Perlo“ komandos vyr. treneriui Arvydui Gronskiui, kuris su „Lietuvos ryto“ jaunimo komanda pateko į Eurolygos jaunimo turnyro finalinį ketvertą. Jam talkins Panevėžio „Lietkabelio“ ekipos strategas Gintaras Kadžiulis.

„Kai tik paskiriame U20 rinktinės trenerį, jis iš karto gauna naudingą kontraktą. Taip šį kartą atsitiko ir su Gintaru Krapiku, kuris gavo gerą pasiūlymą Kinijoje bei jau artimiausiu metu ten išvyksta, todėl skubiai turėjome pakeisti trenerį. Bendru sutarimu buvo nuspręsta rinktinės treneriu paskirti Arvydą Gronskį, nes jam pastaruoju metu neblogai sekasi ir jis su „Lietuvos ryto“ jaunimo komanda pateko į Eurolygos jaunimo turnyro finalinį ketvertą. Manome, kad tokių rezultatų jis norės iš savęs ir komandos artėjančiame Europos čempionate“, – sakė LKF jaunimo rinktinių vyr. treneris Rolandas Radvila.

Susirinkimo metu buvo nuspręsta, jog nuo kito sezono Lietuvos moterų krepšinio čempionatą vykdys Lietuvos krepšinio federacija. Čempionatas bus sujungtas su „Akvilės“ lyga ir atsižvelgiant į komandų skaičių bei pajėgumą, varžybos bus vykdomos dviem divizionais. A diviziono geriausios komandos rungsis dėl čempionių vardo ir piniginio prizo, o prasčiausiai pasirodžiusi komanda susitinks su B diviziono nugalėtoja ir kausis dėl išlikimo stipriausioje grupėje. Abu divizionai bus baigiami finaliniais ketvertais. Tikslus komandų skaičius ir čempionato sistema paaiškės po šio sezono.

Taip pat bus vykdomos ir moterų taurės varžybos, o jų finalas vyks kartu su Karaliaus Mindaugu taurės turnyro finalinėmis rungtynėmis.

„Lietuvos krepšinio federacija jau nuo kito sezono vykdys Lietuvos moterų krepšinio čempionatą, nes visi LKF Vykdomojo komiteto nariai pritarė, kad pokyčiai yra būtini. Esame pasiekę dugną, nuo kurio dabar turime atsispirti ir pamiršus visus nesutarimus ir asmenines ambicijas, būtina duoti naują postūmį. Prie šio čempionato prisidės ir LKL prezidentas Remigijus Milašius, kuris savo ryšių ir įtakos pagalba padės pritraukti rėmėjų, padės su informacijos sklaida. Tai ilgalaikis projektas ir nereikia tikėtis rezultato jau rytoj, tačiau kryptingai dirbant, logiškai investuojant tie rezultatai ateis“, – teigė LKF moterų krepšinio projektų vadovė Lina Brazdeikytė

LKF aprūpins visas komandas varžybinėmis aprangomis, sportiniu inventoriumi, vandeniu, dengs teisėjavimo išlaidas, suteiks galimybę naudotis turima informacijos sklaidos sistema. Taip pat ekipos bus skatinamos kautis tarptautiniame fronte – 5000 eurų bus skirta pirmoms trims komandoms, su sąlyga, kad jos dalyvaus EEBL turnyre ir 3000 eurų – 4-5 vietas užėmusioms komandoms, su sąlyga, kad jos dalyvaus kitame tarptautiniame turnyre.

Dar viena krepšinio šventė Klaipėdoje

Į Klaipėdos „Švyturio“ areną praėjus vos mažiau nei savaitei po įtemptų Karaliaus Mindaugo taurės turnyro dramų grįžta didysis krepšinis – penktadienį 19.45 val. Dainiaus Adomaičio treniruojama Lietuvos komanda susikaus su Vengrijos komanda. O ateinančios savaitės pradžią krepšinio gerbėjai vėl galės paminėti su krepšiniu – pirmadienį uostamiestyje lietuviai susitiks su jau pažįstama Kosovo nacionaline komanda.

Su vieninteliais vengrais Lietuvos nacionalinė komanda šios atrankos C grupėje dar nežaidė. Ši rinktinė dalyvavo praėjusių metų Europos krepšinio čempionate, kuriame savo grupėje į priekį praleido tokias galingas rinktines, kaip Ispanija, Kroatija, Juodkalnija, o kitame etape rezultatu 78:86 nusileido Europos vicečempionais vėliau tapusiems serbams.

Tiesa, į Klaipėda atvažiavo kiek kitokia komanda nei ta, kurią galėjome išvysti praėjusį rudenį. Dėl FIBA ir Eurolygos nesutarimų Klaipėdoje nepamatysime ir „Barcelona“ klube žaidžiančio Adamo Hangos.

„Vengrija kartu su Lenkija yra vienos iš stipresnių rinktinių C grupėje. Visgi prieš tai buvusio lango metu, abi rungtynes mūsiškiai atrodė labai solidžiai ir galvoju, kad nepaisant netekčių Lietuva yra favoritė. Pasiruošimas buvo vienodai trumpas tiek vengrams tiek mums, todėl be abejo pasitaikys nemažai žaidybinio broko“, – apie Vengrijos nacionalinę komandą pasakoja buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas ir Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris G. Krapikas.

Anot trenerio, krepšinio organizacijų nesutarimai ir žaidėjų trūkumas abejose pusėse naudingesnis yra Vengrijos ekipai.

„Vengrai neteko mažiau žaidėjų – A. Hanga jiems yra labai svarbus, bet Lietuva prarado daug daugiau Eurolygoje žaidžiančių žaidėjų, o Vengrija surinko beveik geriausią turimą rinktinę, nes nedaug vengrų žaidžia tarptautiniuose turnyruose. Visgi net vertinant dabartines sudėtis neįsivaizduoju, kad vengrai pajėgs stipriai pasipriešinti“, – kalbėjo G. Krapikas.

„Betsafe“ lažybų analitikai neginčijama favorite iškovoti pergales laiko Lietuvos rinktinę, jos šansai triumfuoti rungtynėse prie Vengriją vertinami 98 proc.

Nors Lietuvos nacionalinė komanda yra susilpnėjusi, bet rungtynės prieš Kosovą yra puikus šansas suspindėti mažiau žaidžiantiems krepšininkams.

Pergalę jau pasiekė

Vengrija atrankoje, kaip ir lietuviai, taip pat jau sužaidė dvejas rungtynes – išvykoje 60:70 pralaimėjo Lenkijai ir namuose 84:76 nugalėjo Kosovo rinktinę.

Šias rinktines jau egzaminavo ir lietuviai, tačiau mūsiškiams sekėsi kur kas geriau – lenkai Klaipėdoje įveikti rezultatu 75:55, o žaidžiant su Kosovu, nors rungtynių pradžioje ir teko pavargti, tačiau galiausiai buvo parodyta, kas yra kas – pergalė rezultatu 99:61. Pasak Klaipėdos „Neptūną“ treniruojančio Kazio Maksvyčio, rungtynėse su Kosovu intrigos laukti nereikėtų.

„Tikėtina, kad rungtynėse su Kosovu Lietuva šiek tiek paeksperimentuos sudėtimi. Kosovas namie žaidžia daug geriau, o išvykoje net ir nedidelis jų meistriškumas dar sumažėja“, – teigia krepšinio treneris.

Jam antrina ir G. Krapikas, pabrėždamas, kad Lietuvos rinktinei Prištinoje vykusiose varžybose reikėjo įveikti startinį jaudulį.

„Dar žaidžiant Kosove jiems įkrito keli labai rizikingi tolimi metimai, kurie jiems leido išlaikyti lygų rezultatą per pirmus du kėlinius. Vėliau su startiniu jauduliu susitvarkę lietuviai tikrai nepaliko Kosovui vilčių ir net gi tas galutinis rezultatas buvo teisingas, nes visi Lietuvos krepšininkai norėjo parodyti, kad gali atstovauti Lietuvai ir stengėsi iki paskutinio rungtynių švilpuko“, – sako buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas.

Lietuvių netektys

Ir šįkart krepšinio sirgaliai neišvys geriausių Lietuvos krepšininkų – Eurolygos ir NBA žaidėjų, Kinijoje įspūdingus rezultatus demonstruojančio Donato Motiejūno. Be viso to, nebus ir dalies šioje atrankoje traumuotų atletų – sunkią kelio traumą patyrusio Gedimino Oreliko, Arno Butkevičiaus, Deivido Gailiaus. Tačiau tai šansas ir naujokams – į rinktinę pirmąkart pakviesti Edgaras Želionis (Klaipėdos „Neptūnas“) ir Martynas Echodas (Vilniaus „Lietuvos rytas“). Taip pat prie komandos po ilgesnės pertraukos pakviesti prisijungti Marius Grigonis (Berlyno „Alba“) ir Žygimantas Janavičius (Braunšveigo „Loewen“).

„Tiek Mindaugas Girdžiūnas, tiek užtikrintai šį sezoną žaidžiantis Renaldas Seibutis galės vesti komandą. Svarbų vaidmenį vaidins ir Kšištofas Lavrinovičius kuriantis gerą atmosferą komandoje ir apmokantis jaunus žaidėjus“, – sako G. Krapikas.

Tiesa, penktadienį trenerio sprendimu ne visi stovykloje dalyvavę žaidėjai išbėgs į aikštelę. Ant „Švyturio“ arenos parketo tikrai nebus Arnoldo Kulbokos (Kapo d`Orlando „Orlandina Basket“) ir Lauryno Biručio („Šiauliai“). Pastarasis Karaliaus Mindaugo taurės turnyro ketvirtfinalyje vedė savo ekipą į priekį prieš Kauno „Žalgirį“ – nors ir buvo pralaimėta 85:78, tačiau labiausiai pastebimu žaidėju tapo būtent L. Birutis – jis pelnė net 35 taškus ir atkovojo 11 kamuolių.

„Nors Lietuvos nacionalinė komanda yra susilpnėjusi, bet rungtynės prieš Kosovą yra puikus šansas suspindėti mažiau žaidžiantiems krepšininkams“, – teigia Kazys Maksvytis.

Sirgaliams teks tiesiog persiplėšti

Penktadienį Lietuvos krepšinio gerbėjų laukia ne tik Lietuvos rinktinės akistata su Vengrija, bet ir pusvalandžiu anksčiau – 19.15 val. – prasidedanti Kauno „Žalgirio“ dvikova su Stambulo „Anadolu Efes“.

„Blogai vertinu, kad sutampa „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės varžybų laikas. Nežinau ką daryčiau, jeigu Lietuvos nacionalinės ekipos rungtynės būtų ne Klaipėdoje. Sunku kažką patarti sirgaliams – jeigu jau buvo būtina žaisti tą pačią dieną, tai galima buvo bent susiderinti laikus“, – mano K. Maksvytis.

Sirgalius sutelkti stebėti Lietuvos rungtynes gali ir tai, kad šiomis rungtynėmis ji gali užsitikrinti vietą kitame atrankos į pasaulio čempionatą etape – surinkę aštuonis taškus, o Kosovui pralaimėjus abejas rungtynes, lietuviai atsidurtų tarp trijų stipriausių C grupės ekipų bei kitame etape. Ten lietuvių, priklausomai nuo užimtos vietos po 6 rungtynių, lauks italai, kroatai, Nyderlandų atstovai arba rumunai. Tačiau ir užsitikrinus vietą arčiau Kinijoje vyksiančio turnyro, neaišku, kokie žaidėjai į rinktinę bus kviečiami rungtynėms išvykose birželio 28 dieną su Lenkija ir liepos 1 dieną su Vengrija.