Kaip pranešė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), R. Kurlianskis taip pat prašo sustabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kol byla bus išspręsta kasacine tvarka.

G. Steponavičiaus gynėjo skunde prašoma panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo buvęs Seimo narys pripažintas piktnaudžiavęs tarnyba jam skiriant 15 tūkst. eurų baudą, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Buvusio „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio gynėjas prašo panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir 19 tūkst. eurų bauda, ir taip pat palikti galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą arba nagrinėti bylą iš naujo apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius išteisino.

Antradienį gautas ir „MG Baltic“ byloje nuteisto buvusio Seimo nario Šarūno Gustainio kasacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį dalyje dėl kyšininkavimo bei 5,5 tūkst. eurų valstybės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo valstybei.

Nuosprendžiu paskirtą 8 tūkst. 830 eurų baudą nuteistasis jau yra sumokėjęs.

Antradienį kasacinį skundą LAT taip pat pateikė už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) byloje nuteista Darbo partija.

LAT yra gavęs jau keliolika kasacinių skundų šioje byloje, nuosprendį apskundė buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys ir jų advokatai, taip pat „MG Grupė“.

Kai kurie skundai jau priimti nagrinėti, dėl kitų priėmimo dar bus sprendžiama.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Kaip skelbė teismas, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai E. Masiulis, G. Steponavičius, Š. Gustainis.

„2023 11 29 gauta informacija ir mokėjimą patvirtinantis banko išrašas iš advokato, kad sumokėta G. Steponavičiaus bauda“, – BNS antradienį sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Lapkričio 22 dieną paskelbtu Apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo iškart, G. Steponavičiui paskirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir draudimas būti išrinktam ar skiriamam į minėtas pareigas ketveriems metams.

G. Steponavičius įtarimų sulaukė būdamas 2012–2016 metų kadencijos Seimo nariu, parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotoju, partijos valdybos ir tarybos nariu.

Apeliacinis teismas pripažino, kad G. Steponavičius piktnaudžiavo tarnyba. Pasak teismo, G. Steponavičius, žinodamas, jog eksliberalo Šarūno Gustainio teiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos yra svarbios koncerno buvusiam viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, kaip tuometinio „MG Baltic“ atstovui, siekė gauti turtinės naudos – paramos Liberalų sąjūdžio ir kitų partijos narių politinei veiklai finansuoti.

„Dėl šios politinės paramos skyrimo, apeinant teisės aktų reikalavimus, G. Steponavičius ir R. Kurlianskis konkrečiai susitarė įvykusių kelių susitikimų metu,“ – paskelbė Apeliacinis teismas.

Pasak teismo, tokiais savo, kaip Seimo nario, veiksmais G. Steponavičius sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, pažeidė sąžiningumo, skaidrumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo principus ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė tiek Seimas, tiek Lietuvos valstybė.

56 metų G. Steponavičius per savo karjerą yra dirbęs Užsienio reikalų ministerijos vyresniuoju specialistu, Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos skyriaus pirmuoju sekretoriumi, 1990-siais buvo vienas Lietuvos liberalų sąjungos vienas steigėjų, Seimo pirmininko pavaduotoju, ne vieną kadenciją buvo Seimo nariu, 2008-2012 metais ėjo švietimo ir mokslo ministro pareigas.

1994-siais buvo vienas Lietuvos žmogaus teisių centro steigėjų, Pilietinių iniciatyvų centro narys. 2004-siais apdovanotas ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi.

Valstybei jau sumokėta 1,4 mln. eurų

Įsiteisėjus nuosprendžiui, „MG Grupė“ netrukus sumokėjo jai skirtą 1,1 mln. eurų baudą, o buvęs koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis – beveik 19 tūkst. eurų baudą.

Nuteistasis Vytautas Gapšys sumokėjo 8 tūkst. eurų – konfiskuotą kyšio dydžio sumą. Iš Eligijaus Masiulio konfiskuota ir valstybei perduota daugiau nei 240 tūkst. eurų, pripažintų kaip kyšis.

Tokiu atveju po šios bylos iš bylos dalyvių į valstybės biudžetą jau pateko daugiau nei 1,4 mln. eurų. Dar daugiau nei pusę milijono eurų – 677,8 tūkst. eurų – turės sumokėti dvi nuteistos partijos.

Už kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir piktnaudžiavimą Lietuvos liberalų sąjūdis nuosprendžiu paskirtos 376,6 tūkst. eurų baudos dar nėra sumokėjęs, partijai ketina prašyti teismo leisti ją sumokėti dalimis.

Už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu Darbo partijai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 301 tūkst. 280 eurų bauda. Ši partija taip pat tikisi, kad baudą jai pavyks sumokėti dalimis.

Už korupcinius nusikaltimus nuteisti buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, Seimo narys Vytautas Gapšys ir eksparlamentaras Eligijus Masiulis jau atlieka jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes Kauno kalėjimo padaliniuose.

„Gautas išteisintojo Gintaro Steponavičiaus advokato Černiaus prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, sąskaitos faktūros pridėtos, banko išrašai dėl apmokėjimo“, – per posėdį ketvirtadienį sakė teisėjas Albinas Bielskis.

Lietuvoje jau kurį laiką galioja įstatymo norma, jog išteisintiems asmenims iš valstybės priteisiamos išlaidos, patirtos samdantis advokatus per ikiteisminį tyrimą ir teisme.

Pats G. Steponavičius posėdžiuose jau kurį laiką nedalyvauja, jam atstovauja advokatas Rimgaudas Černius.

„Jis užsiėmęs, jam nebūtina sėdėti posėdžiuose“, – BNS sakė advokatas.

Buvęs Seimo narys G. Steponavičius buvo kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Jis, kaip ir kiti kaltinamieji, pernai Vilniaus apygardos teismo buvo visiškai išteisintas.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir dėl visų išteisintųjų priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Buvusiam liberalui G. Steponavičiui prašoma skirti beveik 17 tūkst. eurų baudą, taip pat numatyti apribojimus dirbti.

Kaltinime buvo nurodyta, kad G. Steponavičius galimai iš koncerno buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašė pinigų parlamentaro atstovaujamai viešajai įstaigai, G. Steponavičiaus vardo paramos fondui ir jo kaip kandidato rinkiminei kampanijai.

Anot teisėsaugos, bylos duomenys patvirtina, jog iš „MG Baltic“ įmonės sąskaitos G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai ir jo vardo paramos fondui buvo pervesti 15 tūkst. eurų. Dalis šių pinigų buvo panaudotos Liberalų sąjūdžio renginiams.

Vyriausioji rinkimų komisija šias išlaidas taip pat pripažino Liberalų sąjūdžio Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis – dėl to konstatuotas šiurkštus įstatymų pažeidimas.

Šiame ikiteisminiame tyrime kaltinimai taip pat pareikšti ir pačiam „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai kaip juridiniams asmenims, R. Kurlianskiui, buvusiam Seimo nariui Eligijui Masiuliui.

Politinės korupcijos bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme eina į pabaigą, savo ginamąsias kalbas sako išteisintųjų gynėjai. Savo pasisakymus yra baigę išteisintojo R. Kurlianskio abu gynėjai, netrukus savo ginamąją kalbą baigs E. Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.

Birželį numatyti dar penki bylos posėdžiai, toliau posėdžiai vyks rugsėjo 5 ,18 ir 25 dienomis.

Tačiau likusius bylos dalyvius nustebino kitas prokuroro pareiškimas apie G. Steponavičių. „Jis nurodė, kad šio asmens parodymais buvo padėta atskleisti nusikalstamą veiką. Prisidėjo prie to“, – teigė advokatas Giedrius Danėlius.

Apie savo galimą bendradarbiavimą su prokuroru G. Steponavičius nešneka. „Nekomentuosiu“, – tarstelėjo jis.

Tačiau buvęs G. Steponavičiaus bendražygis Artūras Zuokas nenustebtų, jeigu siekdamas išvengti atsakomybės, šis su teisėsauga būtų bendradarbiavęs. „Tuo metu, kada vyko tyrimas, Gintaras Steponavičius ėjo pas tyrėjus be advokato ir kelias dienas iš eilės. Tai rodo, kad jis padėjo tirti šią bylą ir atskleisti galimus pažeidimus, siekdamas švelnesnės bausmės“, – situaciją komentavo A. Zuokas.

Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius prieš daugiau nei penkiolika metų kartu įsteigė Liberalų sąjūdį ir neišskiriami bendražygiai buvo iki pat pasitraukimo iš politikos.

Kiršinanti, skaldanti taktika. Aš tikrai neįtariu Gintaro Steponavičiaus kokiais nors įdavinėjimais, tuo labiau, kad čia nebuvo, ką įdavinėti.

Ar buvusio kolegos galėjo būti išduotas, E. Masiulis nekomentuoja. Tačiau buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas prokuroro pareiškimais apie G. Steponavičiaus bendradarbiavimą netiki. Beje, Liberalų sąjūdžiui prokuroras siūlo daugiau kaip pusės milijono eurų baudą. „Kiršinanti, skaldanti taktika. Aš tikrai neįtariu Gintaro Steponavičiaus kokiais nors įdavinėjimais, tuo labiau, kad čia nebuvo, ką įdavinėti. Ir dar kartą pasakysiu – nežinau, kaip kiti, Liberalų sąjūdis bendradarbiavo taip pat. Ar tai reiškia įdavinėjimą? Ne“, – kalbėjo E. Gentvilas.

„Mano nuomone, tai yra šioks toks bandymas šiek tiek pažeminti proceso dalyvius, šiek tiek pasityčioti iš jo“, – teigė advokatas G. Danėlius.

Teisme G. Steponavičius savo kaltės nepripažino, apie kitus kaltinamuosius jokių parodymų nedavė. „Objektyviai kažkokių bendradarbiavimo aplinkybių kaip ir nėra, viena vertus. O kita vertus, tai ta aplinkybė švelninanti, kuri aprašyta Baudžiamajame kodekse, ji skamba, kad nuoširdus prisipažinimas, gailėjimasis ir padėjimas atskleisti veiką. Tai kiek dalyvavome teismo procese, G. Steponavičius niekada nepripažino kaltu, kad padaręs kokią nors veiką“, – situaciją komentavo G. Danėlius.

Politinės korupcijos byloje baigiamąsias kalbas sakys gynyba. Teismo sprendimo tikimasi pavasarį.

„Po dvidešimties metų profesionalaus politikos veiklos subrendo nemažai idėjų, kurias norėčiau realizuoti jau nebe politikos tiesiogiai lauke, bet tęsdamas veiklas toje srityje, kurioje, manau, esu sukaupęs vertingą patirtį ir noriu ją pritaikyti tolesnėje savo karjeroje“, – BNS trečiadienį sakė G. Steponavičius.

Nuo 2000 metų Seimo nariu renkamas G. Steponavičius nebedalyvaus Seimo rinkimuose rudenį, savo būsimų pareigų jis kol kas neįvardija. „Aš jau žinau, ką aš darysiu ir su kuo dirbsiu, bet kol kas nekomentuosiu, sulaukime rudens“, – sakė parlamentaras.

53-ojo gimtadienio ketvirtadienį sulauksiantis G. Steponavičius per savo politiko karjerą yra ėjęs Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto vadovo, švietimo ir mokslo ministro pareigas.

Teisininko išsilavinimą Vilniaus universitete bei užsienio universitetuose įgijęs G. Steponavičius dalyvavo steigiant Lietuvos liberalų sąjungą 1990 metais, yra buvęs Liberalų ir centro sąjungos, o vėliau nuo šios partijos atskilusių politikų įkurto Liberalų sąjūdžio nariu.

G. Steponavičius Liberalų sąjūdį paliko 2017 metais, kai jam buvo pareikšti įtarimai partijos ir „MG Baltic“ korupcijos byloje. G. Steponavičius byloje kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo per savo vardo paramos fondą ir jo steigtą Laisvės studijų centrą. Seimo narys šiuos kaltinimus neigia.

Bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui jis sakė, kad dalis ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, įrašytų stenogramose, galėjo būti neįtraukti, o pokalbiai su verslo koncerno „MG Baltic“ buvusiu viceprezidentu Raimondu Kurlianskiui galėjo būti iškraipyti.

„Yra vietų, kur akivaizdžiai transkribuotas įrašas neatitinka to, apie ką kalbėjome (...). Sausio 11 dienos susitikimo metu kalbame apie mano vienmandatės apygardos konkurencinę aplinką. Ten tris ar keturis kartus kalbama apie „mergytę“. Bet aš puikiai žinau, kad buvo kalbama apie Rasą Budbergytę, kuri, žinojau, konkuruos toje pačioje vienmandatėje apygardoje“, – teisme kalbėjo G. Steponavičius.

Politikas pabrėžė, kad stenogramose visiškai nėra tyrėjų pateiktų klausimų, kurie galėjo būti formuluojami tendencingai, taip pat išsigynė jam įrašų verslininkais stenogramose priskiriamų keiksmažodžių.

„Jūs puikiai žinote mano stilistiką. Aš to nekomentuosiu“, – sakė G. Steponavičius.

Politikas teigė per apklausas atsisakęs advokatų, nes neturėjęs ko slėpti, nors ir buvo įspėtas, kad parodymai gali būti panaudoti prieš jį.

G. Steponavičiaus teigimu, prokurorai jam sudarė regimybę, jog įtarimai nebus pateikti.

„Apklausos metu girdėjau prokuroro padrąsinimų, kad „nenoriu daryti sprendimų, kurie griautų jūsų karjerą“, – sakė G. Steponavičius.

Jūs puikiai žinote mano stilistiką. Aš to nekomentuosiu.

„Atsakinėjau kaip liudytojas ir dėl tos informacijos, kurią turėjau, neturėjau nė menkiausios vilties, kad galėsiu būti apkaltintas nusikalstamų veikų darymų. Man atrodo, kad prokuroras klausimus formulavo taip, kad įvarytų į situaciją, pateikiant taip, kad tai yra faktas“, – pridūrė parlamentaras.

R. Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius klausė G. Steponavičiaus, ar tiesa, kad vieno iš susitikimų su juo metu R. Kurlianskis užrašė ant lapelio sumą – 20 tūkstančių. Vaizdo įrašas su šiuo epizodu buvo parodytas anksčiau.

„Kokie tikrai skaičiai užrašyti, ar jie buvo skelbiami – tikrai negalėčiau komentuoti. Gal tai buvo servetėlė, ar servetėlę galima laikyti popieriaus lapeliu? (...) Bet tikrai neneigsiu, kad buvo užrašymas ant lapelio“, – sakė G. Steponavičius.

G. Steponavičius tarėsi dėl 20 tūkst. eurų

Pirmadienį liudydamas politikas patvirtino, kad R. Kurlianskis per kelias įmones yra skyręs paramą jo vardo paramos fondui, jo įsteigtam „Laisvės studijų centrui“, taip pat žadėjo asmeniškai paremti jį rinkimuose, tačiau tvirtino, jog nebuvo tartasi dėl jokių sprendimų Seime už paramą. Bylos duomenimis, G. Steponavičiaus įstaigoms R. Kurlianskis pervedė 15 tūkst. eurų. Dar 5 tūkst. eurų verslininkas pažadėjo pervesti į G. Steponavičiaus Seimo rinkimų sąskaitą, tačiau to nespėjo padaryti.

Prokuroras Justas Laucius kaltinimuose, jog G. Steponavičiaus įstaigoms skirta parama buvo parama Liberalų sąjūdžiui, rėmėsi ir prieš dvejus metus VRK pateikta išvada, kad Laisvės studijų centro organizuotos diskusijos su liberalais buvo neteisėta parama partijai.

G. Steponavičius tikino, kad R. Kurlianskio paramos prašė pilietiškumo pamokoms, jų vedėjų honorarams, organizacijos vadovo atlygiui, įsiskolinimams padengti, o ne diskusijoms – t.y. visiškai kitai veiklai, nei VRK pripažintame pažeidime. Todėl, jo nuomone, VRK išvada nėra tiesiogiai susijusi su byla.

„Jūs turite tikslą žūtbūt viską į vieną gniutulą, į vieną mazgą sudėti. Jūsų pastangos yra titaniškos (...) Bet aš prašiau finansavimo veikloms, kurios nieko bendro neturi su partine veikla“, – tikino politikas.

Bet aš prašiau finansavimo veikloms, kurios nieko bendro neturi su partine veikla.

Jis patvirtino manęs, kad jam ir jo įstaigoms žadėta 20 tūkst. eurų parama „galėjo įeiti“ į verslininkų pažadą skirti partijai 50 tūkst. eurų.

„Bet niekada apie tai nebuvau su niekuo kalbėjęs. Ne, tai buvo mano, galbūt, prokuroro apklausos metu išprovokuoti pamąstymai, kad tos organizacijos iš tiesų yra susijusios su mūsų vardais, bet jos nevykdė partinės veiklos. Ir tai yra svarbiausias aspektas“, – sakė G. Steponavičius.

Ginčai dėl R. Kurlianskio raštelio

R. Kurlianskio advokatai G. Danėlius ir Simonas Slapšinskas su prokuroru teisme susiginčijo dėl G. Steponavičius liudijimo ikiteisminio tyrimo metu, kad R. Kurlianskis susitikime 2016 sausį jam ant lapelio užrašė 20 tūkst. eurų sumą.

G. Danėlius ir prašė dar kartą peržiūrėti vaizdo įrašą, kadangi tyrėjų protokole aprašant vaizdo įrašą užfiksuoti faktai nesutampa su G. Steponavičiaus parodymais ikiteisminio tyrimo metu komentuojant šį įrašą. Teismas, jei sulauks oficialaus gynėjų prašymo, žada įrašą dar kartą peržiūrėti kitame posėdyje.

Pats G. Steponavičius BNS patvirtino, kad su R. Kurlianskiu tarėsi dėl bendros 20 tūkst. eurų sumos, tačiau sakė dabar jau nepamenantis, ar suma tikrai buvo užrašyta ant lapelio.

Politikas teisme trečiadienį taip pat patvirtino, kad Seime rengiantis svarstyti įstatymų pataisas dėl greitųjų kreditų griežtinimo, buvo susitikęs su Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininku Gediminu Velička, tačiau sakė nežinojęs, kad šis asmuo tuo metu buvo dar ir greitųjų kreditų įmonės „4finance“ direktorius.

G. Steponavičius sakė tik supažindinęs verslininką su pasiūlymus pataisoms dėl greitųjų kreditų rengusiu tuometiniu partijos kolega Šarūnu Gustainiu ir toliau susirašinėjimuose ar pokalbiuose nedalyvavęs.

J. Laucius teisme klausinėjo G. Steponavičiaus apie byloje užfiksuotą epizodą, kai po bendros vakarienės su „MG Baltic“ vadovais Dariumi Mockumi ir R. Kurlianskiu tuometinis liberalų lyderis Eligijus Masiulis informavo G. Steponavičių, jog „MG Baltic“ atstovai pažadėjo skirti partijai 50 tūkst. eurų paramą.

G. Steponavičius sakė negalintis patvirtinti, kad minėti konkretūs pavadinimai, bet kontekstas esą buvo aiškus, o abu politikai sutarė, kad parama privalo būti tik teisėta. Politikas patikslino turėjęs omenyje, kad paramą galėtų skirti D. Mockus ir R. Kurlianskis.

„Nebūtinai tokie žodžiai buvo, bet buvo supratimas bendrinis, kad iš tų žmonių parama bus. Bet negali būti nė kalbos, kad buvo kalbama apie neteisėtus paramos būdus“, – pabrėžė jis.

Šiame epizode protokolų tikslumu abejojo ir E. Masiulis – jis klausė, „ar pasakymas „jie mums žadėjo“ nepavirto protokole tiksliai surašytais pavadinimais?“.

Buvęs Liberalų sąjūdžio narys, parlamentaras G. Steponavičius kaltinamas su kitu byloje kaltinamu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu taręsis dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo per savo vardo paramos fondą ir jo steigtą „Laisvės studijų centrą“.

Anot pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms G. Steponavičius Seime balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. Jis kaltinamas dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.

Parlamentaras pripažįsta taręsis su „MG Baltic“ dėl paramos minėtoms organizacijoms, tačiau sako, kad viską darė teisėtai, o už koncernui palankius sprendimus nebalsavo.

G. Steponavičius politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme pabrėžė nesutinkantis su kaltinimais.

„Organizacijos, kurios gavo paramą, jokių tiesioginių sąsajų su partine veikla neturėjo (...). Todėl nesuprantu, kodėl mano veiksmai gali kelti klausimų dėl piktnaudžiavimo“, – teisme kalbėjo parlamentaras.

Jis teigė, jog su „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi ir buvusiu viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu susipažino žaisdami krepšinį, jie pažįstami apie du dešimtmečius, tačiau artimai nebendrauja.

G. Steponavičiaus teigimu, nedažnuose susitikimuose jis norėjo „geriau suprasti situaciją“, prašė teisėtos paramos savo įsteigtoms organizacijoms, taip pat ketino prašyti paramos per rinkimus.

„Paramos nevyriausybinėms organizacijoms iš R. Kurlianskio prašymas jokios neteisėtos potekstės neturėjo. Dariau tai kaip žmogus, susitikdamas su seniai pažįstamu R. Kurlianskiu. Susitikime kalbėta apie tai, kaip paremti pilietinę sklaidą (...). Susitikimų metu apie jokias neteisėtas paramas kalbos nebuvo, kalbėta apie fizinių asmenų paramą, kaip tai numatė tuo metu galioję teisės aktai“, – pabrėžė jis.

Susitikimų metu apie jokias neteisėtas paramas kalbos nebuvo, kalbėta apie fizinių asmenų paramą, kaip tai numatė tuo metu galioję teisės aktai.

Seimo narys sakė, kad balsuodamas dėl byloje minimų įstatymų jis vadovavosi savo „kaip politiko, Seimo nario, supratimu ir atsakomybe“, jam įtakos niekas nedarė.

G. Steponavičius tikino, kad kolega Šarūnas Gustainis pataisų rengimą dėl reikalavimų greitiesiems kreditams liberalizavimo perėmė iš Vilniaus meru išrinkto Remigijaus Šimašiaus.

Politikas sakė, kad liberalai Seime balsavo už bendras pataisas, t. y. pritarė „sisteminiam kredito įstaigų veiklos griežtinimui“,  net kai parlamentarai atmetė Š. Gustainio pataisas.

Jis patvirtino, kad jo viešoji įstaiga „Laisvės studijų centras“ yra gavęs paramos iš vienos su greitaisiais kreditais susijusios bendrovės, tačiau neigė, jog iš jos atstovų buvo sulaukęs kokių nors prašymų.

Parlamentaras taip pat pateikė prašymą byloje apklausti daugiau liudytojų, t. y. „nepriklausomų ir su partine veikla nesusijusių asmenų“.

Kalbėjo apie 50 tūkst. eurų paramą

G. Steponavičius teisme apklaustas dėl 2015-ųjų gruodį vykusios kalėdinės vakarienės, joje dalyvavo jis pats ir tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis bei „MG Baltic“ vadovai D. Mockus ir R. Kurlianskis.

G. Steponavičius patvirtino, kad po vakarienės E. Masiulis jį informavo apie galimą 50 tūkst. eurų paramą iš koncerno atstovų, tačiau tai esą buvo „abstraktus pokalbis apie paramą“ ir kam ji būtų skirta konkrečiai – ar partijai, ar atskiriems politikams – liberalai esą nekalbėjo.

„Eligijus Masiulis užsiminė man apie galimą paramą, kuri įvardinta 50 tūkst. eurų ribose, po vakarienės. Tai buvo trumpas paminėjimas, mano komentaras aiškus: žinau, ką Eligijui pasakiau, ir ką dabar sakau, kad ta parama, kuri būtų buvusi skirta, būtų tik teisėtais būdais“, – tvirtino politikas.

Jis sako nežinantis, kas konkrečiai būtų perdavęs paramą, kokiomis formomis ir proporcijomis, ar tiesiogiai visą sumą pervedant, perduodant partijai, ar konkretiems politikams.

Parlamentarą suerzino prokuroro klausimas, ką jis veikė partijoje kaip pirmininko pavaduotojas, jei nežinojo detalių apie kai kuriuos sprendimus, pavyzdžiui, dėl pačios paramos.

„Jūs mane gluminate. Jūs pažiūrėkite į elementarią politiko darbo dieną! Jūs klausiate, ką aš veikiau?!“ – piktinosi G. Steponavičius.

R. Kurlianskis žurnalistams tikino, kad pagal metines pajamas būtų galėjęs skirti iki 70 tūkst. eurų tiek Liberalų sąjūdžiui, tiek E. Masiuliui ir G. Steponavičiui, tačiau to esą nespėjo padaryti iki teisėsauga ėmėsi veiksmų.

15 tūkst. eurų – G. Steponavičiaus įstaigoms

R. Kurlianskis tvirtino ir anksčiau teisėtai rėmęs G. Steponavičių, jo įstaigas. Verslininkas patvirtino bylos duomenis, kad minimu laikotarpiu skyrė šioms organizacijoms 15 tūkst. eurų, nes jų veikla jam pasirodė prasminga. Tiesa, teisme patvirtinta, kad paramą organizacijoms skyrė ne tiesiogiai R. Kurlianskis, o su „MG Baltic“ susijusios įmonės.

G. Steponavičius teisme tvirtino, kad dalis paramos panaudota „Laisvės studijų centro“ pilietiškumo pamokoms, dalis – fondui ir centrui vadovavusio tuometinio Kauno liberalo Rimanto Mikaičio atlyginimui.

Prokuroras Justas Laucius citavo 2016-ųjų gruodžio susitikime su koncerno atstovais G. Steponavičiaus išsakytus žodžius, kad pilietiškumo ugdymo pamokos leidžia liberalams „užsiauginti 20 tūkstančių rinkėjų“. G. Steponavičius teismui tvirtino akcentavęs liberalios pakraipos politiką, idėjas, o ne konkretų Liberalų sąjūdį.

„Agitacijos, partinės veiklos elementų toje veikloje nėra, mes ir nereklamuojame, kad tai – grynai partinis renginys“, – pabrėžė G. Steponavičius.

Politikas tikino per savo politinę karjerą aplankęs 300–400 įmonių ir taip pat prašė šių įmonių teisėtos paramos, o 2016-aisiais rinkimuose jam esą pavyko surinkti keliasdešimt tūkstančių eurų. Jis neabejojo, kad ir šiuo atveju įstatymų nepažeidė.

„Ne, nepažeidžiau. Nes daugelis, visi politikai prašo paramos verslininkų, ar kitais būdais. Skelbia paramos platformą, gali siųsti laiškus“, – sakė Seimo narys.

„Nevertinkite tai pagal blogo scenarijaus sudėliojimą. Verslininkai pasiryžę remti partijas, nes sutampa jų įsitikinimai“, – pridūrė jis.

Tuo metu R. Kurlianskis teigė rėmęs ir kitas „geras iniciatyvas“, pavyzdžiui, su korupcija kovojančią nevyriausybinę organizaciją „Transparency international“.

R. Kurlianskis atsisakė atsakyti į prokuroro klausimus šiame epizode, tuo metu E. Masiulis žadėjo klausimus atsakyti vėlesniuose posėdžiuose, per savo apklausą.

Žurnalistams E. Masiulis sakė 2016-ųjų gruodį kalėdinės vakarienės metu taręsis su R. Kurlianskiu ir dėl galimos paramos, „ir dėl paskolos“, tačiau detalių esą neaptarė.

„Tai buvo prieškalėdinis vakaras, kalbėta labai įvairiomis temomis. Prie stalo mes tikrai nekalbėjome apie tai, o išėję parūkyti, mes tikrai kalbėjome – kiek žmonės kalbasi surūkydami cigaretę, penkias-septynias minutes“, – tvirtino E. Masiulis.

„Buvo kalba ir apie tai, ir apie tai (paramą ir paskolą), tik su Gintaru tikrai nesame artimi šeimos draugai, kad kalbėčiau apie savo asmenines kažkokias temas“, – sakė buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas.

Anot jo, kalbantis su R. Kurlianskiu įvardyti tik „galimi ketinimai“ skirti 50 tūkst. eurų, ir tai jis sako supratęs „kaip oficialią, legalią, teisėtą paramą, kuri leidžiama fiziniams asmenims remiant tiek atskirus politikus, tiek partijas“.

Byloje G. Steponavičius kaltinamas su R. Kurlianskiu taręsis dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo per savo vardo paramos fondą ir jo steigtą „Laisvės studijų centrą“.

Anot kaltinimų, jis susitarė dėl paramos šioms organizacijoms ir Seime balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. G. Steponavičius kaltinamas dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.

Jis liudijo apie iš koncerno gautą paramą jo vadovautai viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras“.

Ši įstaiga, kuri dabar likviduojama, gavo 10 tūkst. eurų paramos iš „MG Baltic“.

„Atsidariau sąskaitą, žiūriu 10 tūkstančių eurų“, – teismui pasakojo R. Mikaitis.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, 2016-ųjų birželį, R. Mikaičio namuose buvo atlikta krata.

R. Mikaitis anksčiau taip pat buvo minėtas kaip šešėlinis Liberalų sąjūdžio susisiekimo ministras.

Jis pasakojo, kad Laisvės studijų centrą 2013 metais įsteigė liberalai, jo  tikslas – ugdyti pilietinę visuomenę, dirbti su jaunimu, tai buvo realizuojama per projektus.

Atsidariau sąskaitą, žiūriu 10 tūkstančių eurų.

„Dalyvavau Briuselyje, teikėm projektus, organizavom pilietiškumo pamokas, daugiau nei 300 mokyklų aplankyta“, – prisiminė liudytojas.

Kaip skelbia portalas 15min.lt, R. Mikaičio pavardė minima bylos epizode, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio narys, parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas davęs nurodymą „Laisvės studijų centro“ vadovui kreiptis į „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį su prašymu skirti 10 tūkst. eurų paramą. Ši parama buvo panaudota G. Steponavičiaus ir partijos veiklos, susijusios su rinkimais į Seimą, finansavimu.

R. Mikaičio apklausa nebaigta, ji bus tęsiama po kelių savaičių, balandžio 15 dieną.

Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad tyrimas vykdytas tendencingai.

Byloje be „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio korupcija kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.