-
Paaiškėjo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionai, L. Asadauskaitė – antra
Trisdešimtmetė kaunietė iš viso surinko 1176 taškus (plaukimas – 278, fechtavimas – 240, „Laser Run“ – 658, OCR rungtis suaugusiems nebuvo privaloma), sidabrą iškovojo Laura Asadauskaitė (plaukimas – 270, fechtavimas – 252, „Laser run“ – 638), bronza atiteko Ievai Serapinaitei (plaukimas – 287, fechtavimas – 257, „Laser run“ – 578).
Taip pat prizininkai išsidėstė ir atviroje pirmenybių įskaitoje, praneša Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija.
„Labiausiai pergyvenau dėl ekstremalaus kliūčių ruožo, kurį išbandžiau, – sakė G.Venčkauskaitė. – Nežinau, kodėl jaudinausi. Nauja rungtis. Norėjau ją išbandyti. Iš pradžių labai skeptiškai į ją žiūrėjau. Pamenu, sakiau, kad tai yra pats blogiausias variantas, koks tik galėjo būti.
Pabandžiau ir supratau, kad galiu būti ne paskutinė. Galbūt, po Paryžiaus olimpinių žaidynių dar pasiliksiu penkiakovėje. Viskas dėliojosi galvoje, kad su jojimo rungties pašalinimu, trauksiuosi ir aš... O dabar? Taip, jaunimas lenkia, merginos puikiai viską daro, maniau, kad „gausiu malkų“, bet, pasirodo, dar ir pati tų malkų galiu užkrauti. Buvo smagu pasitikrinti“.
Ekstremalaus kliūčių ruožo rungtyje G.Venčkauskaitė pademonstravo penktą rezultatą – 1:05,96. Greitesnės ir tikslesnės šioje rungtyje buvo Tėja Pakinkytė (0:53,47), Sandra Montvilė, Ūla Andrejevaitė ir Ieva Želvytė.
Visą dėmesį dabar G.Venčkauskaitė skirs pasirengimui balandžio 25-30 dienomis Vengrijoje vyksiančiam pasaulio taurės etapui.
„Tikiuosi, neliks klaidų, kurias anksčiau darydavau aukščiausio lygio varžybose, – sakė G.Venčkauskaitė. – Jau atlikome tam tikras korekcijas, Lietuvos čempionate įsitikinau, kad tai veikia. Apie kokias klaidas kalbame? Nenoriu išduoti tiksliai, bet kalbame apie fechtavimą ir plaukimą“.
Lietuvos čempionu tapęs 21-erių Titas Puronas nusijuokė, prisiminęs „mėginimą“ sudalyvauti ekstremalaus kliūčių ruožo rungtyje.
„Norėjau išmėginti save, tačiau ji man labai greitai baigėsi, – priminė ties antra kliūtimi strigęs ir diskvalifikuotas penkiakovininkas. – Dėl to nelabai džiaugiuosi. „Laser run“ rungtyje vienas šaudymas taip pat buvo su klaidomis, bet visai neblogos gavosi varžybos“.
T.Puronas surinko 1206 taškus (plaukimas – 284, fechtavimas – 245, „Laser run“ – 677), sidabrą iškovojo Paulius Vagnorius (1170), bronzą – Nojus Chmieliauskas (1162).
Penkiakovininkas pripažino, kad treniruotėse neskiria daug dėmesio ekstremaliam kliūčių ruožui. „Išbandžiau ruožą stovykloje prieš Lietuvos čempionatą, pamėginau jį prisijaukinti, todėl degė akys ir varžybose. Perdegiau, bet iš klaidų mokausi, – kalbėjo T.Puronas. – Kol kas draugauju su jojimu ir viltingai žvelgiu į Paryžiaus olimpines žaidynes“.
Visus atvirojo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rezultatus galite rasti čia.
-
Būti greitesnei už ligą, už varžovą (Metų kaunietės rinkimai) 1
04. Gintarė VENČKAUSKAITĖ – daugkartinė Lietuvos čempionė, penkiakovės sporto šakos atstovė, Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukštą septintą vietą, bėgimo ir šaudymo rungties pasaulio rekordininkė, 2021 m. pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės varžybų pirmo etapo bronzos medalio laimėtoja.
Aukšti rezultatai atveria kelią į tarptautines varžybas, taip pat dovanoja galimybę keliauti po pasaulį, pažinti įvairias kultūras. Tačiau noras siekti rezultatų turi eiti koja kojon su disciplina, geležine kantrybe ir valia, gebėjimu atlaikyti visuomenės dėmesį, psichologinį spaudimą.
„Sportininko gyvenimas išugdo stiprias asmenybes. Sunkiausia suderinti šeimą, sportą ir mokslus, bet viskas yra įmanoma“, – kalbėjo G.Venčkauskaitė.
Paklausta, ką galėtų patarti, palinkėti kitiems iš savo patirties, ji sakė, kad nė vienos profesijos, srities atstovai neišvengia pakilimų ir nuosmukių, todėl sėkmės kreivei leidžiantis žemyn labai svarbu nepasiduoti. „Per nuosmukį linkiu dar daugiau dirbti, kad pakilimas būtų dvigubai didesnis. Linkiu bendražmogiškų dalykų – išlikti savimi“, – dėstė sportininkė.
Sportui ji labiausiai dėkinga ne už triumfo akimirkas. „Džiaugiuosi, kad sportas išmokė greitai reaguoti įvairiose situacijose ir greitai spręsti iškilusias problemas“, – apie sunkaus darbo ir atsidavimo dovanas kalbėjo G.Venčkauskaitė.
Daug vietos jos širdyje užima šeima, sportas ir Kaunas. „Kaip kaunietė didžiuojuosi, kad gyvenu šiame mieste ir matau, kaip jis sparčiai auga ir keičiasi“, – lygino atletė, nuo gimimo iki paauglystės gyvenusi Šilainiuose.
Sunkiausia suderinti šeimą, sportą ir mokslus, bet viskas yra įmanoma.
„Dabar ten grįžus aplankyti senelių, sugrįžta visi prisiminimai, ir tai kelia daugiausiai sentimentų. Einant tais takeliais, kuriais daugiausia vaikščiodavau, prisimenu net kvapus, vaizdinius, garsus. Padarytos išdaigos tam tikrose vietose sukelia šypseną. Taip pat senoji spurginė. Kai buvau maža, savaitgaliais su močiute važiuodavome į šią spurginę. Nuostabūs prisiminimai užlieja sugrįžus ten dabar jau su savo šeima“, – pasakojo G.Venčkauskaitė.
11. Milda DAMBRAUSKIENĖ – gydytoja vaikų neurologė, visuomenininkė. Gilinasi į retų ligų sritį, suteikdama daugiau vilties ir gelbėdama pacientus nuo nežinomybės. Ji yra gerais darbais garsėjančio Kauno moterų klubo LIONS prezidentė, prisideda prie neatlygintinos kraujo donorystės idėjos sklaidos, jai suteiktas Lietuvos donorystės žymūnės vardas.
„Man pasisekė, kad dirbu labai įdomiu laiku, kai vis daugiau medicinos mįslių išnarpliojama, atsiranda tikslesnių diagnostikos būdų, galimybių padėti. Žinoma, kiekvienas pasiekimas susijęs su naujais iššūkiais. Tarkime, kai atsiranda vaistų, svarbu kuo anksčiau nustatyti, kuriems pacientams toks gydymas būtų reikalingas, ir jį pradėti laiku“, – sakė M.Dambrauskienė.
Anot jos, tenka galvoti ne tik apie tuos, kuriems liga jau nustatyta, bet ir apie tuos, kurie dar tik gims ir atsineš grėsmingą pokytį genuose. Jei galėtume būti greitesni už ligą, vaikai išvengtų sunkios negalios.
Sunkiausia yra suvokti ir susitaikyti, kad vis tiek galimybės išlieka ribotos, kad dar daug ko negalime pakeisti. „Retomis ir itin sudėtingomis ligomis sergančius vaikus prižiūrime iki pilnametystės, kiekvienas etapas nuo diagnozės nustatymo iki perdavimo suaugusiųjų specialistams yra savaip sudėtingas“, – pasakojo kaunietė.
Norėtųsi, kad Kauno vandenis išnaudotume dar labiau – tiek kultūrai, tiek sportui, tiek ir laisvalaikiui.
Visoms Kauno moterims ir merginoms ji linki pasitikėti gyvenimu ir savimi, būti drąsioms ir ištikimoms savo vidinei tiesai. „Be to, svarbu prisiminti, kad nereikia visko padaryti pačioms, svarbu išmokti pasikliauti šeima, komanda, bendraminčiais. Man pačiai profesinės ir visuomeninės veiklos sinergija, didžiulių bendruomenių palaikymas labai padeda siekiant tikslų, tad tas žinojimas, kad esi ne viena, svarbus ir pačiais sunkiausiais momentais“, – atviravo M.Dambrauskienė, po studijų padariusi pertrauką, nes iš naujo turėjo atrasti motyvaciją dirbti gydytoja.
Per dešimtmetį, kiek yra kraujo donorė, šia idėja jai pavyko užkrėsti ir būrį draugų ir kolegų. Šie estafetę perduoda kitiems. „Man atrodo, daugelis pajunta, kaip paprasta yra dovanoti kraujo, ir tuomet jau nejučiomis tampa „priklausomi“ nuo noro pakartoti, padaryti gerą darbą“, – samprotavo medikė.
Judėjimas LIONS jai padėjo pažinti savanorystę, bendruomenės galią ir kitas galimybes padėti kitiems.
Šiuo metu M.Dambrauskienė gilinasi ir į gamtos terapijos sritį. „Jau iš mokslinės pusės atrandu, kad Kaunas su savo žaliosiomis erdvėmis, vandens telkiniais yra ideali vieta tam, kas miesto žmogui yra gyvybiškai būtina, – pabūti natūralioje aplinkoje, išnaudoti visas miško, gamtos gydančias savybes“, – kalbėjo gydytoja, kurios mėgstamiausios vietos – Pažaislis, Kauno marios, kur buriuoja, Lampėdžio ežeras, kuriame plaukioja irklente. „Norėtųsi, kad Kauno vandenis išnaudotume dar labiau – tiek kultūrai, tiek sportui, tiek ir laisvalaikiui“, – vylėsi kaunietė.
BALSUOTI GALITE:
DIENRAŠTIS
Iš dienraščio iškirpkite ir užpildykite kuponą / kuponus ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas,
arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g. 18, Kaunas.
! Jeigu turite galimybę, dienraščio iškarpas į redakciją prašom siųsti paštu.
Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.
SMS ŽINUTĖS
Balsuoti galite SMS žinutėmis.
Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu „MKN XX“.
XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.
SMS kaina – 1,00 euras.
SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.
PORTALAS
Portalo rubrikoje „Metų kaunietė“ kauno.diena.lt/mk. Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Mano būstas“, pagrindiniams rėmėjams „Vikonda grupė“, „Kauno tiltai“, „Bosca/be alkoholio“, rėmėjams „Etapas group“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „SDG“, partneriams „Clinic DPC“, „East Island SPA“, „Centro kredito unijai“.
