„Mes pasiruošę savo balsais uždengti tą pasitikėjimo duotu valdžios žodžiu bedugnę, jei į mūsų pastabas premjeras atkreips dėmesį. Masiniai streikai nereikalingi niekam – nei mokytojams, nei tėvams, nei medikams, nei pacientams. Ši pasitikėjimo krizė iš pamatų gali sugriauti ne tik šiuos valdančiuosius, bet ir turėti politinį aidą kitų metų rinkimuose“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas pridūrė, kad nepasitenkinimą reiškiančios viešojo sektoriaus grupės pyksta ne vien dėl nedidėjančių, kaip žadėta, algų.

„Žmonės pyksta ir dėl principo, kad galima manipuliuoti savo įsipareigojimais ir žadinti nerealius lūkesčius siekiant politinio reitingo taškų. Svarbiausias uždavinys šiandien – gelbėti pasitikėjimo valdžios žodžiu likučius. Ištisoms viešojo sektoriaus grupėms buvo ne šiaip pažadėta, buvo įsipareigota raštu. Išeitis čia vienintelė – tie įsipareigojimai turi „gulti“ į biudžeto projektą“, – teigė G. Paluckas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga jau paskelbė apie būsimą streiką, jei duoti įsipareigojimai nebus įvykdyti. Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai taip pat neatmeta tokios galimybės.

Aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimo atstovai trečiadienį pranešė, kad svarsto jungtis prie pedagogų organizuojamo streiko, primena ELTA.

Kultūros ir meno darbuotojai yra kreipęsi į Vyriausybę, kultūros, švietimo, mokslo ir sporto  ministrus, prašydami vykdyti pažadus ir didinti jų darbo užmokestį. Nepasitenkinimą reiškia ir ugniagesiams atstovaujančios profesinės sąjungos.

„Aš tikrai nuoširdžiai galvoju, kaip padėti Sauliui Skverneliui, nes aš matau, kad jo draugai, jo kolegos jam padėti absoliučiai Seime nenori“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.

Socialdemokratas mano, kad antradienį Seime pritarimo nesulaukę siūlymai dėl taršių automobilių bei nekilnojamojo turto mokesčio reiškia, kad Vyriausybės veiklą sabotuoja savi – valdančioji dauguma.

„Aš matau atvirą Vyriausybės veiklos sabotavimą, kai Vyriausybė pateikė biudžeto projektą“, – teigė jis.

Aš matau atvirą Vyriausybės veiklos sabotavimą, kai Vyriausybė pateikė biudžeto projektą.

G. Paluckas tikina, kad, nepaisant to, jog socialdemokratai turi daug kritikos Seime atmestiems mokestiniams projektams, tobulinti juos dar būtų galima. Politiko teigimu, tai svarbu, nes atmesti mokestiniai siūlymai yra susieti su numatytomis papildomomis biudžeto išlaidomis.

„Mes manome, kad Vyriausybė galėtų pataisyti nekilnojamojo turto mokestį, kuris dabar nieko nesprendžia ir palieka tas pačias skyles bei spragas, kurios jau egzistavo iki šiol (...). Lygiai taip pat ir automobilių taršos mokestis, kuris išaiškėjo, kad yra ne taršos, bet registracijos mokestis, – jis taip pat turi būti pertvarkytas“, – sakė G. Paluckas.

Antradienį Seime sėkmės nesulaukė keli Vyriausybės siūlyti mokesčiai. Tobulinti grąžinti taršių automobilių bei nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektai. Iš kol kas Seimo pritarimo nesulaukusių mokesčių kitąmet planuojama papildomai surinkti apie 90 mln. eurų.

S. Skvernelis trečiadienį teigė, kad Seimas, antradienį grąžinęs tobulinti nekilnojamojo turto ir automobilių taršos mokesčių pasiūlymus, sumažino valstybės biudžeto pajamų dalį, todėl dabar teks mažinti išlaidų dalį.

„Seimas sumažino valstybės biudžeto pajamų dalį, dabar reikės sumažinti išlaidų dalį“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.

„Manome, kad Vyriausybė galėtų pataisyti NT mokestį, kuris dabar nieko iš esmės nesprendžia ir palieka tas pačias spragas ir skyles, kurios egzistavo iki šiol, kai turtingi asmenys gali nemokėti mokesčių, nes gali perleisti dalį turto savo giminėms, artimiesiems, vaikams ir taip išsidalinti sumažindami vertę. Lygiai taip pat automobilių taršos mokestis, kuris paaiškėjo, kad nėra joks taršos mokestis, o yra registracijos mokestis. Jis turėtų būti pertvarkytas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ teigė G. Paluckas.

Pasak jo, NT mokestis turėtų būti visuotinis.

„NT mokesčio masiškai nemoka, nes jo galima išvengti, todėl jis turi būti visuotinis. Nedidukas, bet visuotinis. Mokėsi už tą savo butą per metus kad ir 11 eurų, bet jį sumokėsi, kaip yra kitose šalyse. Jis tiesiog yra neišvengiamas, normalus mokestis“, – laidoje teigė G. Paluckas.

Pasak Socialdemokratų partijos pirmininko, nemaža dalis šalia biudžeto teikiamų mokesčių pasiūlymų gali būti nepatvirtinti Seime.

„Bankų aktyvų mokesčio nelieka, nes, panašu, teks atsižvelgti ir į Seimo Teisės departamento išvadas, kad jis galimai prieštarauja Konstitucijai ir šituo klausimu juokauti negalima, niekas nerizikuos. Prekybos centrų mokestis taip pat kabo po dideliu klaustuku, nes yra tarptautinė praktika tiek Lenkijoje, tiek Vengrijoje, tiek Slovakijoje, kur arba jis išvis nebuvo pradėtas mokėti, arba po įvairių ES teismų, panašu, bus pripažintas neteisėtu“, – sakė G. Paluckas.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas nepritarė Finansų ministerijos parengtam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektui, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę, ir grąžino jį tobulinti.

Po pateikimo už NT mokesčio tolesnį svarstymą Seime balsavo 41 parlamentaras, prieš – 26, susilaikė – 25, todėl siūlymas grąžintas tobulinti.

Ministerija siūlė dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.

„Šiaip ganėtinai optimistiškai vertinu. Manau, kad prezidentas įsivažiuoja, ieško savo vietos Lietuvos politinėje padangėje. Manau, kad didžiausi darbai dar ateityje. (...) Matome tikrai didelį jo aktyvumą ir vidaus politikoje. Pažiūrėsime, kokios bus pergalės“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Pirmas didysis mūšis, jo nuomone, nusimato dėl biudžeto. „Ar jam pavyks įtikinti Seimo daugumą palaikyti jo vieną ar kitą sprendimą – manau, kad tai irgi formuos nuomonę apie jį visuomenėje. Bet, kaip ir anksčiau sakiau, mes esame pasiruošę bendradarbiauti“, – sakė G. Landsbergis.

G. Paluckas: prezidentas nenutolo nuo savo pažadų

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, postą užimantis jau beveik šimtą dienų, savo veiksmais liudija, kad nuo rinkimų pažadų nenutolo, taip vertina Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Rinkimų kampanijos metu jis sakė, kad sieks didinti pensijas, mažinti atotrūkį tarp regionų, tai jis tuos dalykus nuosekliai daro. Per pirmąsias 100 dienų prezidentas nenutolo nuo savo pažadų“, – sako G. Paluckas.

Jis pabrėžė, kad kai kalbame apie G. Nausėdos pirmuosius tris mėnesius darbo, tai kai kurios replikos prezidento atžvilgiu dėl „rimtesnio turinio“ kol kas neturi pagrindo.

„Kai kas kritikuoja, kad jo siūlymai per mažos apimties, kad lyg ir trūksta rimtesnio turinio, tačiau nepamirškime, kad dar tik 100 dienų. Pačios tendencijos ir kryptys teisingos: bazinės pensijos didinimas, mokestinio „gyvulių ūkio“ mažinimas, naujos užsienio politikos gairės, jau sulaukusios aštrios kritikos iš konservatorių. Tų, kurie vykdė izoliacinę politiką“, – komentuoja G. Paluckas.

Čia pat LSDP pirmininkas pridūrė, kad pirmąsias 100 dienų prezidentas susidūrė ir su išbandymais.

„Kalbu apie Vyriausybės formavimo ir koalicijos reformavimo etapus. Nesutinku su kritika, kad šioje vietoje prezidentas buvo per minkštas. Jis pakankamai išmintingai išvengė gilaus ir atviro konflikto su valdančiaisiais. O tai Lietuvai būtų dar prastesnė žinia, nei daug kritikos sulaukianti, bet visgi veikianti valdančioji dauguma ir Vyriausybė“, – teigia G. Paluckas.

Seimo narės socialdemokratės Rasos Budbergytės nuomone, gerai, kad prezidentas pirmiausiai prioritetus ir pagarbą atiduoda senjorams, bet negalime gerovės valstybės kurti tik pensininkams ar vaikams.

„Gerovės valstybę kuria dirbantys žmonės, jie yra jos stuburas. Jeigu mes jiems sudarysime sąlygas uždirbti geras algas, gerai gyvens ne tik turtingieji – gerovės valstybė bus visiems žmonėms“, – sako parlamentarė.

Seimo opozicijos lyderis  socialdemokratas Julius Sabatauskas pastebi, kad G. Nausėda per tą 100 dienų buvo pakankamai veiklus ir iškart ėmėsi iniciatyvų, įgyvendinančių gerovės valstybės idėją.

„Kol kas tos iniciatyvos – tik nedidelės detalės visos koncepcijos, kuriai socialdemokratai tikrai turi ką pasiūlyti irgi. Sveikintina, kad prezidentas ir jo komanda palaiko ryšius, bendrauja su opozicija, bet sprendimai, susiję su Vyriausybės formavimu, valdančiųjų atžvilgiu atrodo kiek neryžtingi“, – mano  J. Sabatauskas.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas mano, kad prezidento parodytų iniciatyvų kryptis gera, tačiau pasirinktas sudėtingas kelias.

„Kalbant apie jau pateiktus įstatymų projektus, pavyzdžiui, susijusį su bazinės pensijos didinimu, – tai tikrai jį galima daryti paprasčiau teikiant siūlymą, o ne įstatymo projektą. Ten dabar sakoma – pensijos gali būti didinamos. Vadinasi, kiek konkrečiai žmonėms padidės pensijos, vis tiek paliekama spręsti Vyriausybei ir Seimui“, – pastebi A. Sysas.

„Tai būtų visiškai logiška. Negali gi visada slėptis už kitų nugarų. Mes sveikinam, kad jis pagaliau ryžosi prisiimti atsakomybę už valdančiosios daugumos veiklą, nes mėginimas vairuoti procesus iš antro plano ar, kaip sakoma, nuo galinės automobilio sėdynės, atrodė kaip atsakomybės vengimas“, – Eltai teigė G. Paluckas.

Tiesa, socialdemokratų partijos lyderis stebisi, kad R. Karbauskis užsiminė ne vien apie Seimo pirmininko pareigybę – esą galėtų tapti ir Seimo vicepirmininku.

„Vicepirmininko pozicija, mano galva, nė negali būti svarstoma, nes tai niekuo nesiskirtų nuo tos situacijos, kuri buvo pastaruosius trejus metus. Jei jau imtis atsakomybės, tai tik Seimo pirmininko vaidmens“, – pridūrė G. Paluckas.

Negali gi visada slėptis už kitų nugarų. Mes sveikinam, kad jis pagaliau ryžosi prisiimti atsakomybę už valdančiosios daugumos veiklą.

Opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas sveikina, kad R. Karbauskis išgirdo opozicijos raginimą jam, kaip didžiausios Seimo frakcijos seniūnui, pačiam sukūrusiam tokią situaciją dėl Seimo pirmininko, pagaliau imtis atsakomybės ir ją spręsti.

„Gaila, kad tą suvokti R. Karbauskiui prireikė trejų metų. Kita vertus, R. Karbauskis galėtų būti ryžtingesnis. Kol kas jo svarstymai – gal bus Seimo pirmininkas, gal vicepirmininkas – labai nekonkretūs. Tai rodo, kad R. Karbauskis vis dar nežino, ko nori“, – sako J. Sabatauskas

Opozicijos lyderis reikalauja galutinio apsisprendimo iš didžiausios Seime frakcijos lyderio.

„Jeigu jau panoro vadovauti Seimui, tegul taip ir pasako. Kol kas ryžto lyderiauti ir vadovauti šalies parlamentui, pasiklausius, ką R. Karbauskis šneka, nesimato“, – teigia opozicijos lyderis.

R. Karbauskis paskelbė ketinąs trauktis iš LŽVS frakcijos seniūno pareigų. Kalbėdamas su Delfi.lt, jis neatmetė galimybės tapti Seimo pirmininku arba Seimo vicepirmininku – esą dėl to spręs frakcija, primena ELTA.

Pats R. Karbauskis, dar praėjusią savaitę teigęs, jog tokios kalbos tėra opozicijos juokai, tačiau vėliau sulaukęs palaikymo iš premjero Sauliaus Skvernelio, Socialdemokratų darbo partijos pirmininko Gedimino Kirkilo bei opozicijos, ketvirtadienį tvirtino, kad vis dėlto svarstytų tapti naujuoju Seimo pirmininku.

Ketvirtadienį Seime planuojama balsuoti dėl Viktoro Pranckiečio  atšaukimo iš  Seimo pirmininko  pareigų.

„Ateitis laukia finansiškai nekokia dėl galimų sankcijų. Mes turime pateikti ambicingą planą dėl CO2 emisijos mažinimo ir tų priemonių vis mažėja ir mažėja. Tai čia yra pirmas žingsnis. Tai, kas klaidina žmones sąmoningai ar nesąmoningai yra tai, kad tie, kurie turi automobilius šiandien, kad ir taršius, kuriems reikia važiuoti į sodą, darbą, iš miesto į miestą, ir socialiai remtini ir nepasiturintys gyventojai, jų tas mokestis nepalies šitame etape“, – po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.

Pasak premjero, tie, kurie nori įvežti į Lietuvą taršų automobilį, turi žinoti, kad už tai turės susimokėti.

„Mes turime ieškoti būdų, kad Lietuva nebūtų senų taršių automobilių importo šalis. Jeigu kas turi šalies viduje tokį automobilį ir nori jį parduoti, naujas šeimininkas, įsigydamas seną taršų automobilį, turi irgi įvertinti tai. Jeigu jis tokį pirks, tai jo valia, bet reikės tą taršos mokestį mokėti priklausomai nuo CO2 emisijos“, – teigė jis.

ELTA primena, kad spalio 3 d. Aplinkos ministerija skelbė parengusi Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą. Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km.

G. Paluckas: socialdemokratai tam nepritars

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Gintautas Paluckas sako, kad frakcijos nariai Seime valdančiųjų sumanymui įvesti vadinamąjį automobilių taršos mokestį nepritars.

„Tai, ką siūlo valdantieji, nėra joks taršos mokestis. Tikrasis taršos mokestis yra kuro akcizas: kuo didesnis variklio tūris, kuo daugiau kuro sudegini, tuo daugiau susimoki. „Valstiečių“ siūlymas – tai vienkartinis turto mokestis. Įsigijai, susimokėjai ir toliau teršk kiek nori, daugiau jau nemokėsi. Tam mes Seime nepritarsim“, – Eltai teigė G. Paluckas.

G. Palucko teigimu, valdančiųjų siūlomas mokestis taršos problemų nespręs ir smogs tiems, kurie pinigų naujesniems automobiliams neturi.

„Lietuva nesugrius, jei šis mokestis bus įvestas, bet pirmiausiai ir skausmingiausiai jis palies tuos, kurie neturi pinigų naujesniems automobiliams. Priminsiu, jog taršos mokestį per akcizą jie ir taip susimoka. Viešasis transportas yra vienintelė nepasiturinčiųjų alternatyva tam senam automobiliui, tačiau apie kokius nors rimtesnius pokyčius šioje srityje valdantieji tyli, kaip ir apie viešojo transporto klausimą kaimo vietovėse, kur alternatyvų privatiems automobiliams kol kas nėra“, – vertino G. Paluckas.

„Kalbant apie praktiką apmokestinti bankų aktyvus, ji nėra plati. Kalbame apie Lenkiją, Vengriją, galbūt dar vieną ar kitą šalį. Yra labai nemažai kritikos šiam mokesčiui, ir ji pagrįsta.

Turint galvoje šiandien situaciją bankų rinkoje, kai matome praktiškai privatų monopolį ir didžiulę koncentraciją, tai, kad tas mokestis nusėstų į palūkanas būsto kredito ar administravimo mokesčius įvairiems pervedimams ar sąskaitoms, yra labai realu, nes pastaruosius metus bankai būtent didina savo pelnus iš tų administravimo ir pervedimo mokesčių, o ne prisiimdami didesnę riziką kreditavimo ir uždirbdami iš palūkanų“, – „Žinių radijo“ laidoje „ Opozicija“ teigė G. Paluckas.

Yra labai nemažai kritikos šiam mokesčiui, ir ji pagrįsta.

Socialdemokratų lyderis sakė šio bankų reakcijos į tokį siūlymą nesuprantąs.

„Akivaizdu, kad tų žmonių, ekspertų, kurie tai sako, perspėjimuose yra racijos. Aišku, viešųjų ryšių akcija, kurią bankai naudoja šaukdami, kad iš 300 mln. eurų pelno niekaip negalime atriekti valstybei 40 mln. eurų, skamba, švelniai tariant, nepriimtinai, sakau labai diplomatiškaiׅ.

Suprantu, kad pelnu niekas nenori dalintis (...), bet atsistoti viešai ir sakyti, kad viską, ką darysite, perkelsime ant vartotojų pečių, nors jie tai ir gali padaryti, tai žmonės dar labiau pyksta. (...) Šitos viešųjų ryšių akcijos nesuprantu, nes tai tik erzina. (...) Bankų sektoriuje yra bene privatus monopolis susiformavęs“, – laidoje teigė socialdemokratų partijos pirmininkas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad siūlomas bankų apmokestinimas nėra pasvertas.

„Padaryti tokį mokestį, kurį galima lengvai perkelti į vartotojų kišenes arba net sukelti galimą bankų likvidumo klausimą ekonominės recesijos metais, (...) nesprendžia esminės problemos – bankų rinkos koncentracijos ir monopolio“, – teigė G. Paluckas.

Kaip ELTA jau rašė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikiamu projektu siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.

LBA tikina, kad siūlomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.

„Partijai nėra geras signalas, kai pirmininkas negali laimėti jokių rinkimų. Tai rodo, kad ypač Vilniuje socialdemokratams yra sunku“, – BNS pirmadienį sakė Mykolo Romerio universiteto politologė.

G. Paluckas Vilniaus Žirmūnų apygardoje sekmadienį rinkimus pralaimėjo konservatorių kandidatei Paulei Kuzmickienei.

Politologė sutiko su G. Palucko aiškinimu, kad viena iš priežasčių buvo mažas rinkėjų aktyvumas, tačiau, pasak jos, socialdemokratai turėtų permąstyti strategiją, kaip vykdyti kampanijas ir mobilizuoti rinkėjus.

Partijai nėra geras signalas, kai pirmininkas negali laimėti jokių rinkimų.

„P. Kuzmickienė nacionaliniu lygiu nėra žinoma politikė. G. Palucko matomumas buvo didesnis, be to, jis buvo Vilniaus vicemeras. Jis nesugebėjo atvesti savo rinkėjų, ką padarė konservatoriai, pasinaudodami žemesniu aktyvumu“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Jos nuomone, itin mažas rinkėjų aktyvumas renkant tris Seimo narius atspindi demokratijos problemas.

„Matyt, neveikia požiūris, kad jeigu nesidomėsi politika, tai politikai pasidomės tavimi. Viena vertus, yra pasiūlos klausimas, kad partijos neturi ką pasiūlyti, antra vertus, svarbus rinkėjų požiūris, kaip jie suvokia savo dalyvavimą valstybėje“, – sakė R. Urbonaitė.

Pasak R. Urbonaitės, Rūtos Janutienės ir Kristupo Krivicko pralaimėjimas socialdemokratų ir konservatorių kandidatams rodo, kad atvesti vadinamąjį „protesto elektoratą“ nėra labai paprasta.

Gargžduose rinkimus laimėjo konservatorė Rasa Petrauskienė, Žiemgalos vienmandatėje apygardoje – socialdemokratas Liudas Jonaitis.

Nauji parlamentarai Seime dirbs kiek ilgiau nei metus. 2020 metų spalį vyks eiliniai Seimo rinkimai.

Per antrąjį turą ji įveikė Socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką.

Suskaičiavus balsus visose 16-oje apylinkių, paaiškėjo, kad už P. Kuzmickienę balsavo 2803, arba 52,03 proc., už G. Palucką – 2531, arba 46,98 proc. rinkėjų.

Rinkėjų aktyvumas Žirmūnuose siekė 15,34 procento.

Utenoje gimusi 41-erių P. Kuzmickienė nuo 2011-ųjų dirba Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare.

P. Kuzmickienė yra dirbusi užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko, ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus ir Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės patarėja.

Seimo nario rinkimų šioje apygardoje prireikė, nes parlamentaro mandato atsisakė Aušra Maldeikienė šiemet išrinkta į Europos Parlamentą.

Rinkimai į laisvas Seimo nario vietas sekmadienį taip pat vyko Žiemgalos ir Gargždų vienmandatėse apygardose.

P. Kuzmickienė: norėčiau dirbti Švietimo arba Socialinių reikalų komitete

Į Seimą išrinkta P. Kuzmickienė teigia, kad labiausiai norėtų dirbti Švietimo arba Socialinių reikalų komitete.

„Rinkimų metu kalbėjau apie būtiniausius pokyčius švietime, mokykloje, to, ko laukia mokytojų bendruomenė (...). Aišku, norėčiau (dirbti – BNS) Švietimo, Socialinių reikalų komitetuose – tai būtų prioritetas“, – BNS sakė P. Kuzmickienė.

Pasak jos, per rinkimų kampaniją pasiteisino tiesioginis bendravimas su žmonėmis.

„Man atrodo, kad visada pasiteisina bendravimas su žmonėmis, norėjimas ir gebėjimas juos išgirsti. Stengiausi tą daryti ne viena, kartu buvo didelė komanda ir tas bendravimas, matyt, kažkaip palietė žmonių širdis“, – teigė P. Kuzmickienė.

„Aišku, manau, kad kalbėjome tai, kas yra aktualu rinkėjams. Man atrodo, kad šitie dalykai gana gerai suskambėjo“, – sakė konservatorė.

G. Paluckas: pralaimėjimas įtakos LSDP pirmininko pareigoms neturės

Sekmadienio vakarą Eltai G. Paluckas teigė, kad nesėkmingai susiklostę rinkimai nebus pretekstas trauktis iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigų. Pasak jo, tai, kad jam rinkimuose nenusišypsojo sėkmė, neturės jokios įtakos jo, kaip LSDP pirmininko, pareigoms.

„Kalbant apie mano, kaip partijos primininko ateitį ir perspektyvas, tai čia sprendžia mūsų partija. Ir jeigu tokie nuogąstavimai atsiranda jie būna išsakomi. Kol kas tokių nuogąstavimų ar abejonių nėra“, – teigė G. Paluckas. Politiko teigimu, nepaisant jo asmeninės nesėkmės, visgi dalį partijos keltų siekinių pavyko įgyvendinti vykusiuose rinkimuose į tris laisvas vietas Seime.

„Šiuose rinkimuose turėjome keletą tikslų. Be abejo siekti personalinių pergalių vienmandatėse apygardose, mobilizuotis ir pasiruošti Seimo rinkimams 2020 metais. Dalį tikslų mes pasiekėme“, – sakė G. Paluckas.

„Aš pralaimėjau, sveikinu konservatorius – jie laimėjo Žirmūnuose“, - teigė jis.