Taip jis reagavo į premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimą, kad dalis smulkaus verslo karantino metu galės atkurti savo veiklą.

„Dalis smulkių verslų, laikydamiesi apribojimų, karantino metu gali tęsti savo veiklą (...). Juk mažos parduotuvės gali veikti: aprūpinti apsaugos priemonėmis ir darbuotojus, ir klientus“, – pranešime spaudai teigia G. Paluckas.

Jis priduria, kad smulkus ar šeimos verslas karantino metu patiria didžiausius išbandymus.

„Regionų ekonomikai toks smulkaus verslo „atpalaidavimas“ būtų labai reikšmingas“, – sako G. Paluckas.

Praėjusią savaitę socialdemokratai kreipėsi į S. Skvernelį prašydami persvarstyti smulkiajam verslui taikomus apribojimus.

Kaip rašoma kreipimesi, smulkiausiam verslui, įgyvendinančiam Vyriausybės keliamus reikalavimus (apsaugos priemonių naudojimas, patalpų, kuriose vykdoma prekyba, dezinfekavimas, tiesioginio ar netiesioginio fizinio kontakto su klientais neturėjimas, atsiskaitymas ne grynaisiais pinigai), turėtų būti leista atnaujinti veiklą bent jau ribotomis darbo valandomis.

„Už paramą verslui Lietuva privalo gauti dalį paremtų įmonių akcijų. Mokesčių mokėtojų pinigai yra investicijos, o ne dovanos, ir iš tų investicijų po krizės mūsų valstybė turi uždirbti“, – tokia tikslinė žinutė šalia V.Navicko nuotraukos įaudrino verslo atstovus.

Privalėsite bebrams atiduoti dalį savo įmonių akcijų

Prekybos ir gamybos koncerno UAB „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė taip pakomentavo V.Navicko viešą mintį:

„Taigi, gerbiamieji verslininkai, neskubėkite džiaugtis žadama valstybės pagalba. Mat, Seimo rinkimus laimėjus „socialdemokratų – bebrų“ partijai, už gautą paramą pandemijos nuostoliams padengti privalėsite bebrams atiduoti dalį savo įmonių akcijų. O kai kurie gal net ir visas – tai ypač gresia smulkiam verslui, kuris pats jau nebeturės nė vieno euro žlugusio verslo atgaivinimui“.

V.Navickas praplėstame aiškinime apie paramą verslui tęsia:

„Jei būčiau pramonininkas konfederacininkas, šiuo metu varstantis Finansų ministro ir Seimo komitetų duris, reikalaučiau, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai mane gelbėtų subsidijomis – t. y., dovanotų man pinigų. Tada po krizės nieko nebūčiau skolingas. Tegul dėl mano subsidijų išaugusią valstybės skolą grąžina Lietuvos vidurinė klasė – aš jokių naujų įsipareigojimų valstybei neturėčiau.

Jeigu subsidijų man neduotų, tada reikalaučiau paskolų su Lietuvos mokesčių mokėtojų garantija. Tegul visą paskolos riziką prisiima Lietuvos valstybė, kad bankas tą paskolą man noriai suteiktų ir kad palūkanos būtų žemos. Seimas jau yra leidęs papildomai mūsų vardu garantuoti berods pusę milijardo paskolų verslui. Jei mano, pramonininko konfederacininko, biznis krizę išgyvens, pigią paskolą atiduosiu ir nieko daugiau nebūsiu skolingas. Jei man nepasiseks, mano paskolą grąžins Lietuvos vidurinė klasė“.

Mokesčių mokėtojų pinigai yra investicijos, o ne dovanos, ir iš tų investicijų po krizės mūsų valstybė turi uždirbti.

J.Blažytė pamėgino nupasakoti ateitį, jei V.Navicko idėjos taptų realybe. „O tuo atveju, kai smulkus verslas privalės atiduoti ir visą 100 proc akcijų paketą, Lietuvos gyventojai ir šalies svečiai galės pasidžiaugti valstybinėmis batų taisyklomis, valstybiniais kopūstų rauginimo cechais, valstybiniais blakstienų priauginimo salonais, valstybiniais kebabų kioskais ir pan.

O „sutvarkius“ verslą, galima bus pereiti ir prie namų ūkių – pavyzdžiui, už valstybės suteikiamą PVM lengvatą šildymui nacionalizuoti dalį būsto“, – feisbuke tęsė verslininkė.

Skoloje V.Navickui neliko ir verslininkė Daina Bosas, tokią socialdemokrato poziciją ir pavadinusi išlaikytiniais ir tiesiai jį sugėdinusi dėl pasiūlymo. „Visas pasaulis remia verslą, kad vėliau gautų mokesčius. O socdemai užsimanė nacionalizuoti įmones, kaip darė bolševikai ir komunistai“, – pasipiktinimo komentuodama V.Navicko idėją neslėpė D.Bosas.

„Čia jau laisvų bei verslių piliečių prievartavimas iškreiptu būdu. G. Paluckas gal sugebės sąmoningai paaiškint tokias raudonojo maro užmačias“, – liejosi komentarai. 

Tarp kritiškų verslininkų komentarų radosi ir pasiūlymas: „Dar siūlau nutraukti paramą partijoms iš mokesčių mokėtojų pinigų, jūsų partija galėtų parodyti pavyzdį ir pati pirma atsisakyti tų „dovanų“.

Partijos lyderis palaiko

Vis dėlto ekonomisto V.Navicko vieša žinia ne tik asmeniniai pastebėjimai vadinami „ne socializmu verslui, o kapitalizmu“.

Paaiškėjo, kad tokiai pozicijai pritaria ir partijos lyderis Gintautas Paluckas. „Aš suprantu idėją ir ją palaikau, nes matau grėsmę, kad tuos pinigus, kuriuos atiduosime didžiajam verslui, patys mokesčių mokėtojai tuos milijardus turėsime ir gražinti. Deja, verslas ne visada linkęs tą naštą dalintis. Kai sunku, sako – padėkit, o kai gerai, sako – mes mokesčių nelabai norime mokėti, už tai nusipirksiu dar vieną privatų lėktuvą“, – portalui kauno.diena.lt sakė G.Paluckas.

LSDP pirmininkas pripažino girdėjęs visokių samprotavimų, taip pat ir ganėtinai dviprasmiškų, kurie jį nustebino.

„Vaidas kalba apie tai, kad ta 5 mlrd. eurų parama turi nueiti smulkiems, mažiems šeimos verslams ir žmonėms per nedarbo išmokas, per darbo užmokesčio kompensavimus, per sąlygines išmokas turėtų ją gauti“, – ekonomisto mintį aiškina G.Paluckas.

Esą toks modelis buvo pritaikytas JAV (vadinamas „straigtasparnio pinigais“) , kuomet kiekvienas įmonės darbuotojas gavo po 1200 dolerių besąlygiškai tik tam, kad būtų kompensuota perkamoji galia.

Aš suprantu idėją ir ją palaikau, nes matau grėsmę, kad tuos pinigus, kuriuos atiduosime didžiajam verslui, patys mokesčių mokėtojai tuos milijardus turėsime ir gražinti.

Pasak G.Palucko, Lietuvos Vyriausybė pasiūlė kitokį modelį t. y. palūkanų kompensavimo ir kreditų garantiją didžiosioms įmonėms, nes mažieji neturi paskolų – jiems bankai tiesiog jų neduoda.

„Tai yra neteisinga. Jei tie milijardai nukeliauja bankams per palūkanų apmokėjimus ir rizikos skolų dengimus, tai yra dovanojami pinigai. Paprastai civilizuotose šalyse – JAV, Europoje, Skandinavijoje – stambių, strateginių įmonių gelbėjimai daromi kitaip – rekapitalizuojant t. y. Įnešant valstybinio kapitalo mainais gaunant akcijų dalį tose įmonėse. Tai visiškai normali praktika, ji taikoma, daroma ir daryta dar 2008 finansinės krizės metu“, – aiškinamąjį darbą tęsia G.Paluckas.

Gintautas Paluckas

Socialdemokratų supratimu, pasibaigus krizei įmonės turėtų galimybę išsipirkti savo akcijų dalį arba tas akcijas galėtų įsigyti šalies gyventojai. Tokiu atveju pinigai būtų nedovanojami ir verte, kuri sukuriama valstybei investuojant, dalinamasi su visais šalies gyventojais.

Dviprasmiškai priimtą V.Navicko mintį G.Paluckas aiškino tuo, kad kolega yra Jeilio universiteto absolventas, beveik 30 metų konsultavęs milijardines apyvartas turinčias įmones ir pamanė, kad visi vienodai informuoti, esą išsakė nuomonę su nuorodomis į straipsnius.

Kol kas – be pirmininko

Kauno LSDP skyrius kol kas neturi nuolatinio pirmininko, tačiau partijos vadovai dėl to problemų nemato. Laikinas vadovas yra, tad, pasak jų, vyksta ir pasiruošimas artėjantiems Seimo rinkimams.

"Skyrius gyvuoja, ruošiamės Seimo rinkimams, renkamės kandidatus vienmandatėse apygardose, aktyviai bendradarbiaujame su Vilniumi ir tariamės, kas galėtų geriausiai atstovauti kauniečių interesams Seime. Skyriaus pirmininko pareigas laikinai eina pavaduotoja Ž.Jakaitė", – apie tai, kad darbai nestovi, nors nuolatinio pirmininko Kauno socialdemokratai neturi, "Kauno dienai" kalbėjo LSDP vadovas Gintautas Paluckas.

Pasak G.Palucko, Kauno skyrius pats turi išsirinkti naują pirmininką, nes centrinė valdžia jo paskirti negali.

Jis pažymėjo, kad artimiausiu metu vyks ataskaitinis partijos suvažiavimas, tada bus konkrečiau nuspręsta, kada vyks Kauno skyriaus pirmininko rinkimai. Aišku tik viena – iki pavasario rinkti naujo Kauno LSDP skyriaus pirmininko neplanuojama.

Kandidatų neįvardijo

G.Palucko pavaduotoja Orinta Leiputė patikslino, kad kitą savaitę kaip tik rinksis partijos atstovai ir nuspręs, kada Kaune bus galima rinkti naują skyriaus pirmininką. Planuojama, kad Kauno socialdemokratų skyriaus pirmininko rinkimai vyks kovą arba balandį.

"Antradienį rengiamas posėdis, kuriame bus nuspręsta tiksli skyriaus pirmininko rinkimų data. Partijos nariai įvardija penkis šešis galimus kandidatus tiek iš anksčiau į partiją įstojusių narių, tiek iš naujų žmonių. Tačiau oficialiai dar nė vienas kandidatas nėra iškeltas", – komentavo O.Leiputė ir pridūrė, kad kol kas pati dar nėra apsisprendusi, ar bandys vėl tapti Kauno socialdemokratų skyriaus vadove. "Kauno diena" primena, kad ji šias pareigas ėjo prieš keletą metų.

Partijos pirmininkas G.Paluckas taip pat kol kas galimų kandidatų pavardžių neįvardijo. Jis pabrėžė, kad dėl lyderių turi apsispręsti skyriaus nariai, o ne paskirti partijos vadovai.

Iki pavasario neplanuojama rinkti naujo Kauno LSDP skyriaus pirmininko.

"Aš matau ne vieną kandidatą, bet mes laikomės demokratijos principų ir pas mus, kaip sakoma, iš viršaus skyriaus pirmininkai nėra nuleidžiami. Skyrius turi prisiimti atsakomybę už savo pasirinktą vadovą, kuris juos ves į ne vienus rinkimus ir bus jų atstovas kauniečių akyse, mėgindamas pristatyti ir žmonėms paaiškinti socialdemokratų vertybes ir idėjas. Tad čia bus demokratiškas procesas ir bus išrinktas geriausias", – teigė G.Paluckas.

Netikėtai išėjo

"Kauno diena" primena, kad praėjusių metų gruodžio viduryje iš Kauno socialdemokratų skyriaus pirmininko posto pasitraukė mokesčių slėpimu įtariamas Žydrūnas Garšva.

"Jis pareiškė savo pageidavimą atsistatydinti, o tarybos posėdyje šį pageidavimą dar kartą pakartojo ir žodžiu. Dėl kokių konkrečiai priežasčių, neaiškino, sakė, kad dėl asmeninių. Taip pat Ž.Garšva apsisprendė palikti ir Socialdemokratų partiją", – ELTA po Kauno socialdemokratų tarybos posėdžio prieš mėnesį aiškino LSDP Kauno skyriaus atsakingasis sekretorius Henrikas Pajaujis.

Tąkart Ž.Garšva bendražygiams buvo išplatinęs laišką, kad jam "atėjo laikas atsitraukti nuo politinio gyvenimo ir pradėti rūpintis savuoju".

Ž.Garšva iš Kauno LSDP skyriaus pirmininko posto ir partijos pasitraukė maždaug prieš mėnesį.

LSDP partijos vadovas G.Paluckas "Kauno dienai" teigė, kad Ž.Garšva skyriaus pirmininko postą ir pačią partiją paliko dėl asmeninių priežasčių. "Yra įvairių gyvenimo aplinkybių ir aš nenoriu jų komentuoti, nes jos asmeninio pobūdžio. Esu su juo apie tai šnekėjęs. Jis man yra priežastis atskleidęs ir tokie dalykai gyvenime nutinka visada netikėtai. Todėl ir pats pasitraukimas buvo netikėtas, bet mes esame didelė organizacija ir tokias situacijas sprendžiame nustatyta tvarka", – teigė G.Paluckas.

Kandumu ir priešiškumu prie chaoso kurstymo prisidedantys konservatoriai, pabrėžia socialdemokratas, nepaisant lyderystės reitingų lentelėje, praranda galimybes laimėti 2020 m. Seimo rinkimus.

Eltai duotame interviu apibendrindamas jau daugiau nei trejus „valstiečių“ dominavimo valdžioje metus, G. Paluckas negaili ir jiems kritikos. Pasak jo, Ramūno Karbauskio vedami ir tik atsitiktinumo bei klaidos dėka 2016 m. į valdžią pakliuvę „valstiečiai“ yra kalti dėl menkstančios Lietuvos politinės kultūros ir visuomenės psichologinio mikroklimato ardymo.

Psichologinių įtampų kontekste G. Paluckas regi ir buvusių kolegų – „socialdarbiečių“ – reiškiamas pretenzijas šių metų rudenį vyksiantiems rinkimams. Pralaimėjus mūšį dėl siekio nuleisti rinkimų kartelę, Gedimino Kirkilo vedamai partijai lieka išgyventi tik apatiją ir nusivylimą, nes, akcentuoja G. Paluckas, jokių galimybių „socialdarbiečiai“ politikoje ko gero nebeturi.

- Šią savaitę Seime valdantiesiems nepavyko atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl rinkimų kartelės. Kaip vertinate šią savotišką prezidento pergalę?

- Aš nesuasmeninčiau, nesupersonalizuočiau šio klausimo. Žinoma, visuomenė stebėjo tam tikrą įtampą arba netgi konfliktą. Prezidentas nevienareikšmiai pasakė savo nuomonę dar prieš balsavimą. Tuo metu valdantieji vis tiek mėgino sutelkti pastangas ir atmesti veto. Tačiau aš tai vertinu kaip politinės sistemos kokybės išsaugojimo ženklą, nes teoriškai mes galime diskutuoti kiek tik norime, – kad štai, jeigu būtų mažesnė kartelė, daugiau smulkių darinių prieitų į Seimą, ir štai tada būtų geresnis atstovavimas.

Tačiau tokiu atveju aš galiu užduoti klausimą dėl atstovavimo kokybės. Mes dabar matome labai ydingą procesą: trupėjimo, skilinėjimo, visokių frakcijų ir partijėlių formavimąsi. Jos dažnai neturi jokio aiškaus ideologinio kelio ar krypties, todėl nėra net prasmės kalbėti apie kažkokį kokybišką atstovavimą. Tokie maži darinėliai politinės įtakos procesui neturi, tačiau savo kainą žinodami koalicinėse derybose visada reikalauja postų, biudžeto pinigų ir t. t. Tai yra tam tikra paslėpta politinė korupcija. Jeigu mes to norime – trupinkime ir smulkinkime sistemą. Tačiau jeigu mes norime kokybės – reikalaukime iš jau egzistuojančių partijų pokyčių bei kokybiškai atstovauti rinkėjams.

- Siekdami legitimuoti rinkimų kartelę mažinantį įstatymą, politikai savo poziciją grindė įvairių dokumentų, kaip Venecijos komisijos rekomendacija, pavyzdžiais. Visgi šie dokumentai dažnai būdavo ištraukti iš konteksto, buvo remiamasi tik tam tikrais jų punktais, ignoruojant ir faktorių, kad iki Seimo rinkimų liko vos pusė metų. Ar galima susidariusią situaciją laikyti signalu, kad politinės kultūros Seime trūksta?

- Dėl politinės kultūros, matyt, yra absoliučiai atskira ir gili diskusija, nes, mano įsitikinimu, tos politinės kultūros per pastaruosius trejus su puse metų sumažėjo stipriai. Visokių buvo dalykų politinėje Lietuvos istorijoje... Visgi šių procesų intensyvumas yra stipriai pakilęs. Aš turiu galvoje (parlamentinių. – ELTA) tyrimų komisijų, nukreiptų į vieną ar kitą politinį asmenį, steigimą ir t. t.

Visa visuomenė mato, kad psichologinis mikroklimatas politinėje sistemoje yra prastas, kad yra siekiama ne susitarti, o susipykti. Taip siekiama sutelkti savo rinkėjus (...). Čia yra labai ydinga tendencija, ir nuo vedančių pagrindinių politinių partijų priklauso, ar ji keisis. Todėl kritika skirta ne tik valdantiesiems, bet ir konservatoriams, nes jie tą temperatūrą kelia lygiai taip pat noriai – iš išskaičiavimo. Mes savo ruožtu, atvirkščiai, stengiamės neeskaluoti. Mums kai kada netgi sako: o kodėl jūs nešaukiate, taigi gautumėte viešumo. Nešaukiame todėl, kad tai tiesiogiai prisideda prie politinės sistemos, politinės kultūros ardymo.

- Ar manote, kad konservatoriai gauna realios naudos eskaluodami įtampą?

- Aš manau, kad gauna, nes bet koks konfliktas visuomenę skaldo į kelias dalis: vieni – už, kiti – prieš. Tie, kurie – už, kuo garsiau rėkia, kuo didesnis emocinis krūvis, kuo didesnis konfliktas, tuo arčiau pritraukia tuos, kurie – už. Tai dėl to bet kuriam konfliktui reikia dviejų – vienas juk nepakonfliktuosi. Jeigu kitas sutinka konfliktuoti ir telkti savo rėmėjus, tai štai ir yra abiem pusėms naudingas procesas. Tačiau konfliktas politinei sistemai nėra naudingas, nes visuomenei tuomet yra rodomi politikų, kaip negebančių susitarti, veidai.

- Visgi valdantiesiems pavyko laimėti kovą su prezidentu dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus – koalicijos taryba nusprendė, kad ministras lieka poste. Kaip vertinate šį valdančiųjų sprendimą? Kaip tai paveiks valdančiųjų ir prezidento santykius?

- Pirmiausia, tai yra nelygi kova, nes prezidentas neturi tiesioginių įgaliojimų atleisti ministrą. Tai jis gali daryti tik per premjerą. Jeigu premjeras neteikia nepasitikėjimo ministru, tai prezidentas nieko negali daryti, jis gali teikti tik moralinį vertinimą. Šiuo atveju valdantieji gali su juo sutikti arba ne. Valdančiųjų sprendimas, koalicinės tarybos sprendimas išlaisvino premjerą nuo personalinės atsakomybės dėl J. Narkevičiaus.

Dabar atsakomybė yra išskaidyta ir solidariai paskirta visai valdančiajai koalicijai. Kaip aš matau šią situaciją, (valdantieji. – ELTA) perkelia šią diskusiją nebe tarp premjero ir prezidento, o tarp valdančiųjų lyderio pono R. Karbauskio ir prezidento.

Čia jau yra visai kitas žanras, nes tai yra parlamentinių frakcijų koalicijos lyderis ir apskritai jokio tiesioginio santykio su prezidentu neturi. Konfliktas tarp prezidento ir valdančiųjų pastariesiems yra naudingas, nes mes jau girdėjome pono R. Karbauskio pareiškimus, kad prezidentas neobjektyvus, kad jis stojo į opozicijos pusę. Tai yra naudinga retorika prieš rinkimus, siekiant sutelkti savo rėmėjus, bandant parodyti, kad visi puola vieną.

- Kaip manote, kokie bus šio konflikto dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus kaštai valdantiesiems?

- Pamatysim. Aš nenoriu užsiiminėti prognozėmis, nesu politinis orakulas, politologai labiau tokius dalykus stebi. Visgi aš manau, kad aukštą palaikymą turinčio politiko – rinkto visos tautos – nuomonė visuomenei yra svarbi. Ir jeigu kažkas nusprendžia ganėtinai kategorišku būdu neklausyti arba nekreipti dėmesio į prezidento nuomonę... Tai neabejotinai turės savo kainą.

- Premjeras pastarąją savaitę partijoms pateikė susitarimo dėl švietimo projektą. Kaip vertinate šį dokumentą?

- Mano įsitikinimu, švietimas mūsų šalį išgelbės arba pražudys. Ne tik tai, kas vyksta su švietimu, bet ir tai, ką sukuria dabartinė švietimo sistema, yra dramatiškai blogai. Nelygi ir nekokybiška švietimo sistema lemia prastas gyvenimo galimybes vaikams, nelygias starto galimybes. Tai automatiškai sukuria socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę ateityje.

Visgi (premjero. – ELTA) pasiūlytas susitarimas neturi autoriaus. Vyriausybė ir ministerija pasakė, kad jo nerengė. Tad, kas jį parengė, lieka neaišku. Antras dalykas, pačioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijoje šitas susitarimas neturi politinio palaikymo, ir buvo nejauku stebėti, kai pirmo politinių partijų susitikimo metu „valstiečių“ lyderis priekaištauja premjerui dėl susitarimo siūlymo punktų. Tai reiškia, kad projektas neturi bazinio palaikymo iš valdančiųjų. Ir trečias dalykas – reikia apgailestauti, kad kitos politinės partijos pasirinko konfrontacijos kelią: tiesiog pasakė, kad mes nieko nepasirašysime, nes projektas nukreiptas į rinkimus, ir jį tiesiog ignoruoja. Aš kalbu apie abi liberalų partijas, tiek ir apie konservatorius. Šis susitarimas nėra nukreiptas į šį sezoną. Šie metai jau nuvažiavo. Ruošiamas susitarimas yra kitoms vyriausybėms ir kitų rinkimų seimams.

Todėl mes, norėdami matyti nors kažkokią bendrą poziciją, paruošime savo versiją, savo variantą. Mums susitarime trūksta labai aiškių principinių nuostatų, kurias mes esame teikę, kai mūsų prašė Vyriausybės kanceliarija. Tikimės, kad bent dalį politinių partijų palaikymo toks susitarimas pritrauks. Iš esmės aš galiu pasakyti vieną elementarų ir paprastą dalyką – šiai Vyriausybei, šiems valdantiesiems tiesiog nepavyko suformuoti patrauklaus pasiūlymo visos švietimo sistemos veikiančioms pusėms: savivaldai, mokytojams, profsąjungoms. (...) Mes turime labai konkrečius pasiūlymus, kurie yra orientuoti tiek savivaldai, tiek konkrečiam mokytojui, ką jie gautų atlikę tam tikrus veiksmus, kurie atvestų prie didesnio valdysenos efektyvumo. (...)

- Iki 2020 metų Seimo rinkimų liko šiek tiek daugiau nei pusė metų. Ar jau vyksta pasiruošimas rinkimams: komunikacija su kitomis partijomis, diskusijos dėl galimos koalicijos formavimo?

- Aš turiu savitą požiūrį į rinkimus. Manau, kad koalicijos yra formuojamos po rinkimų, priklausomai nuo to, kam kokį pasitikėjimą parodė rinkėjai, kaip išdalino tuos mandatus. Iki rinkimų visokie susitarimai ir nepuolimo paktai yra beprasmiai, nes politinės partijos turi kalbėti apie tai, kuo tiki ir ką siūlo. Kol kas mes tikrai nevedame su niekuo diskusijų.

Būtų natūralu, jei mes formuotume centro kairės koaliciją. Visos partijos, kurios savo programose ar retorikoje save mato kaip centro kairės, atitinkamai pagal savo programinius principus, potencialiai po rinkimų galėtų glaustis kartu, ir tai būtų visiškai natūralu. Bet, ar taip bus, ar nebus, mes pamatysime tik po rinkimų. Šiame etape mes turime kitas užduotis.

Mes jaučiame ateinančią atsakomybę ir todėl ruošiame labai konkrečius pasiūlymus, kaip spręsti konkrečias problemas. Pavyzdžiui, aplinkosaugos sisteminę institucinę korupciją, kuri, pabrėžiu, buvo aiški nuo anos kadencijos. (...) Čia mes turime labai atvirai kalbėti, kad reikia baigti imituoti veiklą, išardyti tuos korupcinius sąryšius ir jungti dvi institucijas: Aplinkos apsaugos agentūrą su Aplinkos apsaugos departamentu. Vieni matuoja visą aplinkos kokybę: taršą, orą, vandenį ir visa kita, kiti kontroliuoja. Tai vienose rankose turėsime instrumentus – ir matavimo, ir kontrolės.

- Paprojektuokime scenarijų. Jei visgi atsitiktų taip, kad 2020 metų Seimo rinkimus laimėtų reitingų lentelės pirmoje vietoje esantys konservatoriai, ar svarstytumėte prisijungti prie jų formuojamos koalicijos?

- Aš abejoju, kad rinkimus laimės konservatoriai. Aš, tiesą sakant, abejoju, nes manau, kad savo lubas jie yra pasiekę. Nežinau, kaip žmonės vertina, kaip visuomenė vertina, bet aš nuolatinio konservatorių kandumo ir priešiškumo viskam nevertinu teigiamai. Nepaisant mano kritikos valdantiesiems, galiu pripažinti ir gerus darbus, galiu užtikrinti tam tikrą gerų pradėtų darbų tęstinumą... Tačiau to paties pasigendu iš mūsų kolegų dešinėje. Jiems viskas yra blogai, ir aš neslepiu nusivylimo, kad jie atsisakė kalbėtis dėl švietimo susitarimo, nors iki tol labai kalbėjo apie švietimo problemas ir demonstravo kažkokias kompetencijas. Tai yra neatsakingas požiūris. Negali asmeniškumų ar siaurų partinių interesų statyti prieš nacionalinį valstybės interesą.

Bet, žiūrint į priekį, tie, kas laimės simbolinę pirmąją vietą pagal mandatų skaičių, turės galimybę formuoti arba siūlyti formuoti valdančiąją daugumą, ir atitinkamai nuo jų priklausys, ką jie kviesis ir ko jie nesikvies, iš ko norės sulipdyti kažkokį darinį. Todėl aš tikrai nematau prasmės dabar apie tai samprotauti, nes aš nuoširdžiai tikiu, kad „socdemai“ bus pirmi.

- O visgi, jei jums pavyktų laimėti rinkimus, ar apskritai svarstytumėte konservatorius kviesti į jūsų formuojamą valdančiąją koaliciją?

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis/M. Morkevičiaus/ELTA nuotr.

- Neslėpsiu, jeigu mes laimėtume rinkimus ir mums pagal tą kultūrinę politinę tradiciją būtų patikėta formuoti valdančiąją koaliciją, mes stengtumėmės pagal programinius principus, pagal moralios politikos principus ir kitus dalykus formuoti centro kairės koaliciją. Jeigu mums to dėl kažkokių priežasčių nepavyktų padaryti ir, tarkim, prezidentas rodytų iniciatyvą daryti kažkokią plačią koaliciją, siekiant tam tikros Vyriausybės vienybės, sprendžiant fundamentaliai svarbius klausimus, (...) tai, be abejo, reikėtų svarstyti (...).

- Tai galbūt svarstytumėte galimybę ateinančiuose Seimo rinkimuose sudaryti koaliciją su „valstiečiais“?

- „Valstiečiai“ yra labai sudėtinga politinė jėga, kuri savyje neturi nei nuoseklių politinių nuostatų, nei aiškiai apibrėžtų politinių vertybių. Yra suformuota tam tikros atsitiktinės sėkmės ir kitų politinių partijų padarytų klaidų. Tarp jų, netgi tarp jų frakcijos yra labai daug žmonių, žiūrinčių į dešinę, yra žiūrinčių ir į kairę. Tai užprogramuoja jų sąmyšį ir chaosą (partijos. – ELTA) viduje, kai jie net tarpusavyje susitarti negali.

Tačiau kokie „valstiečiai“ bus po rinkimų, kas apskritai iš jų bus Seime, kokias programines nuostatas turės, tai mes dar pamatysime. Kai kurie dalykai, tarkim, dėl pensijų reformos, man tikrai patinka, ir aš galiu tik pasidžiaugti, kad jie užtikrino „socdemų“ pradėtų darbų tęstinumą. Tai yra geri sprendimai. Tačiau mokesčių sistemos pertvarka yra tiesiog fiasko, nuo kurios jie jau patys atsitraukė. Mes sakėme: tai yra liberalus žingsnis, tai yra dešinės politinės partijos vertas žingsnis, jūs darote klaidą.

- Kiek suprantu iš to, ką sakote, labai sunku apsibrėžti „valstiečių“ vertybinę poziciją ir kiek ji apskritai sutampa su socialdemokratų vertybėmis.

- Taip, aš tą ir noriu pasakyti, nes „valstiečių“ vertybinė pozicija yra išskydusi arba išsklidusi ir tu niekaip negali pasakyti, ar jie daugiau politinių nuostatų turi iš kairės ar iš dešinės.

- Viešojoje erdvėje pasigirsta kritikos dėl Seimo nestabilumo, Seimo darbo nenuoseklumo. Galbūt dviejų pagrindinių tradicinių partijų, konservatorių ir socialdemokratų, bendradarbiavimas nebūtų toks netikėtas ir pagaliau į Seimą būtų atneštas rinkėjų taip trokštamas stabilumas?

- Trumpalaikis bendradarbiavimas, aišku, būtų labai efektyvus, kai dvi didelės, stabilios, turinčios didelį intelektinį potencialą partijos susėda, išsiaiškina santykius, sudaro kažkokią Vyriausybės programą ir mėgina ją įgyvendinti. Trumpuoju laikotarpiu būtų labai efektyvu, tačiau ilgesniame periode tai būtų didžiulė žala politinei sistemai. Nes negali sumaišyti aliejaus su vandeniu. Yra kairės politinė mintis ir dešinės.

Mes turime tokių ydingų praktikų, kai buvo šitaip padaryta Vokietijoje, mes dabar matome tai Švedijoje, kai „socdemų“ Vyriausybė buvo suformuota su Moderaternos konservatorių palaikymu ir dėl to „socdemai“ gavo labai daug kritikos iš kitų kairiųjų ir jų palaikymas stipriai krito. Tai negali šitaip daryti, nes tada ir kairėje, ir dešinėje atsiranda tie, kurie sako: jie dabar yra nei kairieji, nei dešinieji. Todėl ir atsiranda radikalios kairiosios ir radikalios dešiniosios (teigiančios. – ELTA): dabar mes esame tikri kairieji, o mes esame tikri dešinieji. Tada turime kitokio pobūdžio problemas, nes jau tos politinės nuostatos yra gerokai radikalesnės, negu siūlo socialdemokratai ar konservatoriai. Todėl toks suplakimas, sujungimas, mano galva, ir būtų paskutinis variantas, kurį mes svarstytume.

- Nuo socialdemokratų atskilusios „socialdarbiečių“ partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad partija artėjančiuose Seimo rinkimuose gali tikėtis geresnių rezultatų, jei sugebės išryškinti savo kairuoliškumą, lyginant su jūsų vadovaujama Socialdemokratų partija. Kaip reaguojate į G. Kirkilo teiginį, kad Socialdemokratų partija nukrypo į dešinėn?

- Mano atmintis nebloga. Prieš metus ar pusantrų mes buvome kaltinami kaip radikaliai į kairę nudreifavusi partija. Mus tas pats Gediminas (Kirkilas. – ELTA) ir kai kurie kiti partijos lyderiai išvadino neomarksistais. Dabar sako, kad mes pernelyg į dešinę nudreifavome. Bet tokios kalbos neturi absoliučiai jokios prasmės, nes kalbėdamas apie kitus savo įvaizdžio nepakeisi. O „socialdarbiečių“ įvaizdis yra labai aiškus. Jie didele dalimi atsakingi už tai, kad iki 2016 metų Socialdemokratų partija dreifavo į centrą, į dešinę. Tai yra jų politinė atsakomybė. Taip jie jos dabar kratosi, vengia, pasiėmė postus, pasiėmė šiltas kėdes, liko valdančiojoje koalicijoje ir atitinkamai dabar mėgina paaiškinti visuomenei, kad socialdemokratai blogi, o jie kažkuo geri. Man tokios kalbos yra tiesiog neaktualios, nesvarbios. Aš nesiruošiu įrodinėti, kas didesnis socialdemokratas.

- O kaip vertinate G. Kirkilo pasisakymą, kad „socialdarbiečiai“ neturės jokių problemų perkopti 5 procentų Seimo rinkimų kartelę?

- Drąsus pareiškimas. Labai drąsus pareiškimas. Aš manau, kad čia yra tam tikras psichologinis momentas, nes tikrai labai daug lūkesčių įdėjo kolegos į tą trijų procentų kartelę, kuri bent jau realiau parodytų jų galimybes pakliūti į Seimą. Bet pralaimėjus šį mūšį lieka net ne nuoskauda, lieka tiesiog didžiulis nusivylimas ir politinė apatija, kad šansų nebėra. Tam, kad šiek tiek vidinį psichologinį mikroklimatą sujaudintų, kad dar ne viskas prarasta, tai, matyt, ir demonstruoja perdėtą drąsą ir pasitikėjimą.

„Jiems pavyko suplėšyti į skutelius pasitikėjimo saitus su įtakingomis visuomenės grupėmis“, – partijos tarybos posėdyje Vilniuje sakė G. Paluckas.

„Situacija yra tikrai dramatiška ir jau seniai taip nebuvo, kad visos įtakingiausios visuomenės grupės planuotų streikus ir protestus“, – pridūrė jis.

Pasak politiko, susiklosčiusią situaciją reikės taisyti ne tik dabartiniems valdantiesiems, bet ir kitai valdžiai po 2020 metais vyksiančių Seimo rinkimų.

G. Paluckas sakė, kad partija turės pasiūlyti sprendimus pagerinti smulkių ir vidutinių ūkininkų, taip pat švietimo sektoriaus padėčiai.

Lietuvos socialdemokdratų partijos (LSDP) lyderis taip pat skatino diskutuoti apie valstybinio plėtros banko steigimą.

„Verta, tikrai verta kalbėti ir svarstyti apie valstybinį plėtros banką, (...) kuris pirmiausia užtikrintų kapitalo prieinamumą smulkiam ir vidutiniam verslui“, – kalbėjo G. Paluckas.

Jis taip pat kritikavo Lietuvos užsienio politiką dėl Baltarusijoje, Astrave, baigiamos statyti atominės elektrinės.

„Mūsų izoliacinė užsienio politika privedė prie to, kad šiandien skaičiuojame, kada ten atveš radiacinį kurą, bet tuo metu neturime jokio techninio ryšio, kaip realiu laiku stebėti tai, kas ten vyksta“, – teigė LSDP pirmininkas.

Situacija yra tikrai dramatiška ir jau seniai taip nebuvo.

Ruošiasi rinkimams

G. Paluckas partiečiams taip pat sakė, kad kitų metų Seimo rinkimuose LSDP dalyvaus savo jėgomis ir su kitomis partijomis į koalicijas neis.

„Mes patys esame stiprūs, turime idėjų ir esame pajėgūs įtikinti žmones, kad verta mumis pasitikėti“, – sakė politikas.

Tačiau jis paragino kolegas „nesirgti uždarumo liga“ ir nesibaiminti į rinkiminius sąrašus priimti žmonių iš tų visuomenės grupių, kurių pasitikėjimo partija tikisi sulaukti.

Partijos lyderis neigė žiniasklaidos pranešimus, kad derasi su premjeru Sauliumi Skverneliu dėl jo dalyvavimo rinkimuose kartu su socdemais.

G. Paluckas pareiškė nežinantis, ką darys S. Skvernelis. Jis tvirtino susitinkantis su premjeru pasikalbėti apie politiką, tačiau sakė, kad „pokiliminių žaidimų nežaidžiame“.

„Kaip bus toliau, pamatysime, tačiau bet kokius sprendimus mes priiminėsime čia“, – sakė socialdemokratų pirmininkas.

Šiuo metu už socialdemokratus rinkimuose balsuotų 8,2 proc. rinkėjų, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Seimo rinkimai vyks kitų metų spalį.

„Dabar vietoje kreditavimo bankų pajamos ir pelnai persikėlė į sąskaitų ir mokėjimų administravimo eilutes. O tai tiesiogiai „gula“ ant bankų paslaugų vartotojų. Kai nėra konkurencijos, negali pasirinkti – esi priverstas mokėti. Toks kontekstas verčia svarstyti apie valstybės valdomą banką. Bankų sektoriuje yra bene privatus monopolis susiformavęs“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Jis pridūrė, kad ligšiolinės vyriausybių pastangos spręsti situaciją bankiniame sektoriuje buvo be rezultatų.

„Nepavyko pritraukti nė vieno papildomo banko, netgi atvirkščiai – iš Lietuvos jie traukėsi. Dabar bankai uždarinėja skyrius regionuose taip taupydami kaštus, nes daug uždirbti iš to neišeina, o rizika didesnė“, – teigė G. Paluckas.

Pasak politiko, Lietuvai metas pradėti ieškoti modelio, kaip valstybinio banko idėją realizuoti.

„Nes kitos alternatyvos realiai tiesiog nėra. Rinka, kuri yra skirta siekti pelno, aiškiai rodo, kad koncentracijai didėjant bankai traukiasi: mažina sąnaudas, didina pelną per kitas eilutes, o ne gerindami paslaugas. Pačią valstybinio banko idėją mes palaikome ir ruošiame pasiūlymus. Yra tų pavyzdžių Europoje ne vienas“, – sakė Socialdemokratų partijos pirmininkas.

Esminis dalykas, kalbant apie valstybinį banką, kaip suvaldyti rizikas, pabrėžė G. Paluckas.

„Kalbu apie protekcionizmą, nepotizmą ir t. t. bei rizikas kredituojant smulkųjį ir vidutinį verslą. O nauda žmonėms yra paprasta: tai paskolos mažam ir vidutiniam verslui, bankų skyriai ten, kur gyveni – kad nereikėtų važiuoti ir tvarkytis finansinių reikalų kažkur toli“, – svarstė G. Paluckas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atliko 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą. Kaip primena ELTA, krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu portalui DELFI teigė, kad dabartinėje konkurencinėje aplinkoje mokesčius bankai galėtų mėginti perkelti į palūkanas, todėl vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą.

Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, valstybinio komercinio banko steigimas būtų rizikingas žingsnis.

„Reikia visų pirma įsivertinti, kuriose srityse tos konkurencijos galimai trūksta, ar tai mokėjimo, ar pinigų išgryninimo, ar prieinamumo. Manau, kad galima rasti ir kitų sprendimų, apsieinant be tokio rizikingo žingsnio“, – yra sakęs ministras.

„Mes pasiruošę savo balsais uždengti tą pasitikėjimo duotu valdžios žodžiu bedugnę, jei į mūsų pastabas premjeras atkreips dėmesį. Masiniai streikai nereikalingi niekam – nei mokytojams, nei tėvams, nei medikams, nei pacientams. Ši pasitikėjimo krizė iš pamatų gali sugriauti ne tik šiuos valdančiuosius, bet ir turėti politinį aidą kitų metų rinkimuose“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas pridūrė, kad nepasitenkinimą reiškiančios viešojo sektoriaus grupės pyksta ne vien dėl nedidėjančių, kaip žadėta, algų.

„Žmonės pyksta ir dėl principo, kad galima manipuliuoti savo įsipareigojimais ir žadinti nerealius lūkesčius siekiant politinio reitingo taškų. Svarbiausias uždavinys šiandien – gelbėti pasitikėjimo valdžios žodžiu likučius. Ištisoms viešojo sektoriaus grupėms buvo ne šiaip pažadėta, buvo įsipareigota raštu. Išeitis čia vienintelė – tie įsipareigojimai turi „gulti“ į biudžeto projektą“, – teigė G. Paluckas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga jau paskelbė apie būsimą streiką, jei duoti įsipareigojimai nebus įvykdyti. Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai taip pat neatmeta tokios galimybės.

Aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimo atstovai trečiadienį pranešė, kad svarsto jungtis prie pedagogų organizuojamo streiko, primena ELTA.

Kultūros ir meno darbuotojai yra kreipęsi į Vyriausybę, kultūros, švietimo, mokslo ir sporto  ministrus, prašydami vykdyti pažadus ir didinti jų darbo užmokestį. Nepasitenkinimą reiškia ir ugniagesiams atstovaujančios profesinės sąjungos.

„Aš tikrai nuoširdžiai galvoju, kaip padėti Sauliui Skverneliui, nes aš matau, kad jo draugai, jo kolegos jam padėti absoliučiai Seime nenori“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.

Socialdemokratas mano, kad antradienį Seime pritarimo nesulaukę siūlymai dėl taršių automobilių bei nekilnojamojo turto mokesčio reiškia, kad Vyriausybės veiklą sabotuoja savi – valdančioji dauguma.

„Aš matau atvirą Vyriausybės veiklos sabotavimą, kai Vyriausybė pateikė biudžeto projektą“, – teigė jis.

Aš matau atvirą Vyriausybės veiklos sabotavimą, kai Vyriausybė pateikė biudžeto projektą.

G. Paluckas tikina, kad, nepaisant to, jog socialdemokratai turi daug kritikos Seime atmestiems mokestiniams projektams, tobulinti juos dar būtų galima. Politiko teigimu, tai svarbu, nes atmesti mokestiniai siūlymai yra susieti su numatytomis papildomomis biudžeto išlaidomis.

„Mes manome, kad Vyriausybė galėtų pataisyti nekilnojamojo turto mokestį, kuris dabar nieko nesprendžia ir palieka tas pačias skyles bei spragas, kurios jau egzistavo iki šiol (...). Lygiai taip pat ir automobilių taršos mokestis, kuris išaiškėjo, kad yra ne taršos, bet registracijos mokestis, – jis taip pat turi būti pertvarkytas“, – sakė G. Paluckas.

Antradienį Seime sėkmės nesulaukė keli Vyriausybės siūlyti mokesčiai. Tobulinti grąžinti taršių automobilių bei nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektai. Iš kol kas Seimo pritarimo nesulaukusių mokesčių kitąmet planuojama papildomai surinkti apie 90 mln. eurų.

S. Skvernelis trečiadienį teigė, kad Seimas, antradienį grąžinęs tobulinti nekilnojamojo turto ir automobilių taršos mokesčių pasiūlymus, sumažino valstybės biudžeto pajamų dalį, todėl dabar teks mažinti išlaidų dalį.

„Seimas sumažino valstybės biudžeto pajamų dalį, dabar reikės sumažinti išlaidų dalį“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.

„Manome, kad Vyriausybė galėtų pataisyti NT mokestį, kuris dabar nieko iš esmės nesprendžia ir palieka tas pačias spragas ir skyles, kurios egzistavo iki šiol, kai turtingi asmenys gali nemokėti mokesčių, nes gali perleisti dalį turto savo giminėms, artimiesiems, vaikams ir taip išsidalinti sumažindami vertę. Lygiai taip pat automobilių taršos mokestis, kuris paaiškėjo, kad nėra joks taršos mokestis, o yra registracijos mokestis. Jis turėtų būti pertvarkytas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ teigė G. Paluckas.

Pasak jo, NT mokestis turėtų būti visuotinis.

„NT mokesčio masiškai nemoka, nes jo galima išvengti, todėl jis turi būti visuotinis. Nedidukas, bet visuotinis. Mokėsi už tą savo butą per metus kad ir 11 eurų, bet jį sumokėsi, kaip yra kitose šalyse. Jis tiesiog yra neišvengiamas, normalus mokestis“, – laidoje teigė G. Paluckas.

Pasak Socialdemokratų partijos pirmininko, nemaža dalis šalia biudžeto teikiamų mokesčių pasiūlymų gali būti nepatvirtinti Seime.

„Bankų aktyvų mokesčio nelieka, nes, panašu, teks atsižvelgti ir į Seimo Teisės departamento išvadas, kad jis galimai prieštarauja Konstitucijai ir šituo klausimu juokauti negalima, niekas nerizikuos. Prekybos centrų mokestis taip pat kabo po dideliu klaustuku, nes yra tarptautinė praktika tiek Lenkijoje, tiek Vengrijoje, tiek Slovakijoje, kur arba jis išvis nebuvo pradėtas mokėti, arba po įvairių ES teismų, panašu, bus pripažintas neteisėtu“, – sakė G. Paluckas.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas nepritarė Finansų ministerijos parengtam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektui, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę, ir grąžino jį tobulinti.

Po pateikimo už NT mokesčio tolesnį svarstymą Seime balsavo 41 parlamentaras, prieš – 26, susilaikė – 25, todėl siūlymas grąžintas tobulinti.

Ministerija siūlė dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.

„Šiaip ganėtinai optimistiškai vertinu. Manau, kad prezidentas įsivažiuoja, ieško savo vietos Lietuvos politinėje padangėje. Manau, kad didžiausi darbai dar ateityje. (...) Matome tikrai didelį jo aktyvumą ir vidaus politikoje. Pažiūrėsime, kokios bus pergalės“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Pirmas didysis mūšis, jo nuomone, nusimato dėl biudžeto. „Ar jam pavyks įtikinti Seimo daugumą palaikyti jo vieną ar kitą sprendimą – manau, kad tai irgi formuos nuomonę apie jį visuomenėje. Bet, kaip ir anksčiau sakiau, mes esame pasiruošę bendradarbiauti“, – sakė G. Landsbergis.

G. Paluckas: prezidentas nenutolo nuo savo pažadų

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, postą užimantis jau beveik šimtą dienų, savo veiksmais liudija, kad nuo rinkimų pažadų nenutolo, taip vertina Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Rinkimų kampanijos metu jis sakė, kad sieks didinti pensijas, mažinti atotrūkį tarp regionų, tai jis tuos dalykus nuosekliai daro. Per pirmąsias 100 dienų prezidentas nenutolo nuo savo pažadų“, – sako G. Paluckas.

Jis pabrėžė, kad kai kalbame apie G. Nausėdos pirmuosius tris mėnesius darbo, tai kai kurios replikos prezidento atžvilgiu dėl „rimtesnio turinio“ kol kas neturi pagrindo.

„Kai kas kritikuoja, kad jo siūlymai per mažos apimties, kad lyg ir trūksta rimtesnio turinio, tačiau nepamirškime, kad dar tik 100 dienų. Pačios tendencijos ir kryptys teisingos: bazinės pensijos didinimas, mokestinio „gyvulių ūkio“ mažinimas, naujos užsienio politikos gairės, jau sulaukusios aštrios kritikos iš konservatorių. Tų, kurie vykdė izoliacinę politiką“, – komentuoja G. Paluckas.

Čia pat LSDP pirmininkas pridūrė, kad pirmąsias 100 dienų prezidentas susidūrė ir su išbandymais.

„Kalbu apie Vyriausybės formavimo ir koalicijos reformavimo etapus. Nesutinku su kritika, kad šioje vietoje prezidentas buvo per minkštas. Jis pakankamai išmintingai išvengė gilaus ir atviro konflikto su valdančiaisiais. O tai Lietuvai būtų dar prastesnė žinia, nei daug kritikos sulaukianti, bet visgi veikianti valdančioji dauguma ir Vyriausybė“, – teigia G. Paluckas.

Seimo narės socialdemokratės Rasos Budbergytės nuomone, gerai, kad prezidentas pirmiausiai prioritetus ir pagarbą atiduoda senjorams, bet negalime gerovės valstybės kurti tik pensininkams ar vaikams.

„Gerovės valstybę kuria dirbantys žmonės, jie yra jos stuburas. Jeigu mes jiems sudarysime sąlygas uždirbti geras algas, gerai gyvens ne tik turtingieji – gerovės valstybė bus visiems žmonėms“, – sako parlamentarė.

Seimo opozicijos lyderis  socialdemokratas Julius Sabatauskas pastebi, kad G. Nausėda per tą 100 dienų buvo pakankamai veiklus ir iškart ėmėsi iniciatyvų, įgyvendinančių gerovės valstybės idėją.

„Kol kas tos iniciatyvos – tik nedidelės detalės visos koncepcijos, kuriai socialdemokratai tikrai turi ką pasiūlyti irgi. Sveikintina, kad prezidentas ir jo komanda palaiko ryšius, bendrauja su opozicija, bet sprendimai, susiję su Vyriausybės formavimu, valdančiųjų atžvilgiu atrodo kiek neryžtingi“, – mano  J. Sabatauskas.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas mano, kad prezidento parodytų iniciatyvų kryptis gera, tačiau pasirinktas sudėtingas kelias.

„Kalbant apie jau pateiktus įstatymų projektus, pavyzdžiui, susijusį su bazinės pensijos didinimu, – tai tikrai jį galima daryti paprasčiau teikiant siūlymą, o ne įstatymo projektą. Ten dabar sakoma – pensijos gali būti didinamos. Vadinasi, kiek konkrečiai žmonėms padidės pensijos, vis tiek paliekama spręsti Vyriausybei ir Seimui“, – pastebi A. Sysas.