Savaitgalį „Facebook“ paskyroje „Girulių bendruomenė“ viena moteris įspėjo kaimynus apie Palangos gatvėje vaikštinėjančius vagis.

„Saugokite savo turtą! Palangos gatvėje vagys nerado nieko vertingo mašinoje, tad net kelnes sugebėjo pavogti“, – rašė klaipėdietė.

Nors į įrašą sureagavo vos keli gyventojai, viena jų pasidalijo informacija, kad neseniai ilgapirščiai buvo pastebėti ir Šventosios gatvėje.

Manoma, kad įtariamieji galbūt gyvena netoli minėtų Palangos ir Šventosios gatvių.

Dar viena gyventoja rašė, kad kažkas iš jos kiemo pavogė akmenį.

O trečiasis komentaras veikiausiai padėjo įminti mįslę, kur dingo iš moters pavogtos kelnės.

„Naujas juodos spalvos kelnes su etiketėmis (33 dydis) ryte radome ant žemės Palangos gatvės pabaigoje (kur keliukas pasuka link Kukuliškių), buvo šlapios, padėjau ant krūmų“, – paaiškino gyventojas.

Nupirko poilsinę

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams į Girulius per pusmetį teko važiuoti ne vieną kartą.

Buvusią geležinkeliečių poilsiavietę įsigijo nekilnojamojo turto vystytojai, tačiau beveik 2,5 hektaro žemė yra valstybinė, ji buvo išnuomota vystytojams.

Turistų gatvės 12-uoju numeriu pažymėto sklypo naujieji savininkai rengė detalųjį planą, šį pavasarį jis buvo koreguotas.

„Detaliajame plane numatyti želdinių sprendiniai nekeičiami“, – taip pažymėta dokumente.

Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi beveik 2,5 ha plotas išnuomotas įmonei „Daermax investments“.

Kol kas vystytojai detaliajame plane mini tik esamų pastatų rekonstrukciją. Dėl to prireikė pakoreguoti leidžiamą užstatyti plotą, jį norima padidinanti.

Rekreacinė teritorija tinkama statyti poilsio namus, motelius ar kitus apgyvendinimo pastatus.

Aplinkosaugininkų nuotr.

Leidimą turėjo nudžiūvusiems

Paaiškėjo, bendrovė išties gavo leidimą pjauti nudžiūvusius medžius.

Tačiau gyventojai pastebėjo, kad sklypo savininkų samdyti rangovai pjauna visai ne nudžiūvusius, o sveikuosius.

Nudžiūvę stovi, o dingsta sveiki medžiai.

Šis faktas fiksuotas šių metų gegužę. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai tuomet tikrino rekonstruojamų poilsio namelių teritoriją.

Buvo nustatyta, kad be savivaldybės išduoto leidimo pašalinti šeši saugotini želdiniai – penkios pušys ir vienas beržas.

Tyrimo metu nustatytas atsakingas asmuo, kuriam buvo taikyta administracinė atsakomybė ir pateikta atlyginti aplinkai padarytą žalą – 2 904 eurus.

Departamento pareigūnai kartu su miesto savivaldybe atliko visų 193 tos teritorijos želdinių inventorizaciją, siekdami, kad neteisėtas želdinių naikinimas nepasikartotų.

Fiksavo antrą kartą

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė patikslino, kad želdinių inventorizacijos imtasi dėl to, kad būtų galima stebėti, ar želdiniai nėra nupjauti, net jeigu buvo pašalinti ir jų kelmai.

„Jie turi leidimą nudžiūvusių medžių pjovimui, sklypo savininkai sudarė sutartį su rangovais. Net ir nustačius šiuos faktus, matome, kad tie nudžiūvę medžiai nuo pat gegužės vis dar nenupjauti. O rangovai aiškina, kas susipainiojo, nupjovė ne tuos medžius“, – pasakojo L. Dagilienė.

Istorija tuo dar nesibaigė – rugsėjį aplinkosaugininkai vėl sulaukė skambučio.

Pranešta, kad tame pačiame sklype, kas rytą, 9 val., atvažiuoja automobilis ir nupjauną po vieną medį.

Inspekcijos pareigūnai nedelsdami nuvyko į vietą ir užfiksavo, kad teritorijoje atliekami dvikamienio juodalksnio šalinimo darbai.

Pareigūnai net spėjo nufotografuoti pjovėjus, su pjūklais pjaunančius kamieną.

„Nudžiūvę stovi, o dingsta sveiki medžiai. Tai jau – piktnaudžiavimas“, – pastebėjo L. Dagilienė.

Laura Dagilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žada atnaujinti teritoriją

Aplinkosaugininkai nustatė, kad be savivaldybės leidimo, teritorijoje jau pašalinti dar penki saugotini želdiniai – dvikamienis juodalksnis, beržas (su kelmu) ir trys pušys (su kelmais).

Nustatytas juridinis asmuo, savavališkai šalinęs želdinius.

„Kol kas didelių statybų čia nėra. Jie tik rekonstruoja esamus namus. O medžiai tyliai dingsta“, – pastebėjo L. Dagilienė.

Aplinkai padaryta žala – 5 364 eurai. Už nustatytą pažeidimą atsakingam asmeniui bus taikoma ir administracinė atsakomybė. Pažeidėjas iki šiol neatlygino žalos aplinkai, kuri jau yra per 8 tūkst. eurų.

Įmonė internete skelbia apie planuojamą projektą, pavadintą „Girulių vilos“.

Bendrovės „Daermax investments“ biuro administratorė situacijos nekomentavo, o įmonės vadovai esą atostogauja. Moteris patvirtino, kad bendrovė vysto projektą Turistų gatvės 12 sklype.

„Per ateinančius dvejus metus čia bus išvystytas naujas prabangus gyvenamųjų namų bei poilsio apartamentų kvartalas. Kvartalą sudarys esami naujai rekonstruoti pastatai ir nauji modernūs daugiabučiai bei individualūs gyvenamieji namai. Visa teritorija bus atnaujinta – bus įrengiamos papildomos parkavimo aikštelės, teniso kortai, bendro naudojimo poilsio ir laisvalaikio zonos, grill zonos, vaikų žaidimų aikštelės“, – tokius planus internete pristatė bendrovė.

Kaip nurodoma pranešime, šių metų gegužę Klaipėdos aplinkosaugininkams patikrinus Turistų g. 12, valstybinėje žemėje rekonstruojamų poilsio namelių teritoriją, nustatyta, kad be savivaldybės išduoto leidimo pašalinti šeši saugotini želdiniai – penkios pušys ir vienas beržas.

Tyrimo metu nustatytas atsakingas asmuo, jam buvo taikyta administracinė atsakomybė ir pateikta aplinkai padaryta žala – 2 904 eurai.

Anot AAD, šių metų rugsėjį gautas dar vienas pranešimas telefonu, kad tame pačiame sklype „kas rytą 9 val. atvažiuoja automobilis ir nupjauną po vieną medį“.

Inspekcijos pareigūnams nuvykus į vietą, užfiksuota, kad teritorijoje atliekami dvikamienio juodalksnio šalinimo darbai.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad be Klaipėdos miesto savivaldybės leidimo teritorijoje buvo pašalinti dar penki saugotini želdiniai – dvikamienis juodalksnis, beržas (su kelmu) ir trys pušys (su kelmais).

Pasak departamento, buvo nustatytas juridinis asmuo, savavališkai šalinęs želdinius.

Aplinkai padaryta žala – 5 364 eurai. Už nustatytą pažeidimą atsakingam asmeniui bus taikoma ir administracinė atsakomybė.

Pažeidėjas iki šiol neatlygino žalos aplinkai, kuri bendrai siekia daugiau nei 8 tūkst. eurų.

Klaipėdos gelbėtojai jau nuo ryto perspėjo paplūdimių lankytojus apie vyraujančias atgalines sroves. Nors į jūrą bristi galima – paplūdimiuose kabo apie tai primenanti geltona vėliava.

„Žmonės maudėsi ir neatkreipė dėmesio į ženklą „duobė“, įspėjantį, kad toje vietoje maudytis draudžiama, ir pakliuvo į duobę. Ten buvo atgalinė srovė, žmonės negalėjo sugrįžti į krantą, tad juos ištraukė gelbėtojai, tai buvo mama ir jos sūnus, atvykę iš Baltarusijos, Minsko. Dar skendo 12 metų mergaitė, ji irgi pakliuvo į atgalinę srovę, irgi Giruliuose, tik prie kitos duobės. Gelbėtojai ir ją ištraukė“,  – pasakojo „Klaipėdos paplūdimių“ gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki. 

Klaipėdos paplūdimių nuotr.

Skendusiuosius apžiūrėjo paplūdimio medikai. 

Be šių, buvo dar keletas nutikimų, kai poilsiautojams prireikė gelbėtojų pagalbos. Daugiausia dėl įspėjimų apie duobes ir atgalines sroves, kurių lankytojai nepaiso ir vis tiek brenda į jūrą.

Šiandien gelbėtojams tenka dirbti pilnu pajėgumu, taip pat patruliuoti ir perspėti žmones, kad į duobes nelystų.

„Nors šiandien kabo geltona vėliava, yra pusantro balo bangavimas ir sudėtingos oro sąlygos. Visi išsiilgę saulėtų, šiltų orų, todėl puola prie jūros. Šiandien gelbėtojams tenka dirbti pilnu pajėgumu, taip pat patruliuoti ir perspėti žmones, kad į duobes nelystų“, – pažymėjo A. Siakki. 

Kempinge yra 12 keturviečių namelių. Visi šiuo metu užimti. Be to, kempinge gali svečiuotis iki 25 vadinamųjų kemperių ir vienu metu gali būti iki šimto palapinių.

Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė tvirtino, kad čia svečių netrūksta tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.

„Pirmą pusmetį lankėsi 60 proc. lietuvių, o 40 proc. yra užsieniečių iš Nyderlandų, Vokietijos. Taip pat šiemet atsirado daug suomių, danų, šveicarų“, – sakė R. Savickienė.

Čia apsistoję svečiai dieną leidžia įvairiai – supasi hamakuose, eina prie jūros, dviračiais važiuoja į Palangą, Neringą.

Užkalbinęs vokiečius turistus, kurie čia atvyksta jau trečią kartą, A. Vaitkus teigė, kad poilsiautojams būtent čia yra itin patogi infrastruktūra.

Turime daryti šį kraštą tokį, kad atvykęs žmogus ilgai jo neužmirštų ir norėtų grįžti.

„Aš tikrai esu daug keliaujantis vadinamuoju kemperiu, tuoj bus 20 metų, kaip ta priemone važiuoju, kasmet ne mažiau kartą. Kalbu apie užsienį, Lietuvoje, ko gero, keliaudavau ir daugiau. Mane tikrai labai maloniai nustebino. Visa infrastruktūra yra tinkamo pobūdžio, ypač mūsų kraštui. Pakalbėjau su atvykusiais iš Vokietijos „kemperistais“, jie labai džiaugėsi visuma. Pagyrė pajūrį, kad labai švarus krantas, geras priėjimas prie jo. Džiaugėsi, kad Klaipėdoje gali nusipirkti natūralių produktų, kas Vokietijoje jau darosi tam tikra problema, taip pat pasidžiaugė Jūros švente ir tuo, kad kaip šiandien atrodo Klaipėda, jau ne kiekvienas Vokietijos miestas taip atrodo“, – kalbėjo meras.

Susitikimo metu taip pat kalbėta, kad reikėtų daryti kuo daugiau reklamos įvairiuose lygiuose.

Tarp problemų, meras pažymėjo vieną – sutvarkyti kelmus, kadangi atvykusiesiems su mažais vaikais yra rizika susižeisti.

„Klaipėdos regiono taryboje agitavau mūsų regiono miesto merus, kad mes parengtume Klaipėdos krašto turizmo strategiją, o kempingai yra sudėtinė jos dalis“, – užsiminė A. Vaitkus.

Tad, jo teigimu, augti ir vystytis dar yra kur.

„Mums visada bus, kur augti, jeigu norime augti. Jeigu norime pasenti, tai jau kitas klausimas. Mums reikia augti, mes privalome keistis. Turime daryti šį kraštą tokį, kad atvykęs žmogus ilgai jo neužmirštų ir norėtų grįžti. Kaip tie vokiečiai, kuriuos pakalbinau“, – teigė A. Vaitkus.

Sutartį su rangovais dėl pėsčiųjų ir dviračių tako bei atraminių betoninių sutvirtinimų prie Girulių centrinio paplūdimio sutvarkymo Klaipėdos savivaldybė pasirašė dar kovo pabaigoje.

Tačiau iki rugsėjo 1 d. sutarties vykdymas sustabdytas, nes takas, kurį ketinama renovuoti, vasaros metu yra strategiškai svarbus – juo, esant reikalui, į pajūrį patekti privalo specialiųjų tarnybų automobiliai.

Per šiuos metus tako į pajūrį sutvarkymui Giruliuose numatyta 111 tūkst. eurų, o per 2024 metus darbų čia turi būti atlikta už daugiau nei 358 tūkst. eurų.

Bendra remonto darbų suma siekia 470 tūkst. eurų.

Betoninės atramos, kurios sulaiko pajūrio smėlį, bus atnaujintos ir apkaltos patvariomis medinėmis dailylentėmis, atspariomis pajūrio klimatui.

Atramose ketinama įrengti ir apšvietimą, nes šiuo metu takas į centrinį Girulių paplūdimį nėra apšviestas.

Projektas buvo pristatytas Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje, kurio nariai susidomėjo, ar remontas atlaikys žiemos sezoną.

Apšvietimo stulpų pajūryje negalėjo statyti, tad šviestuvai bus įmontuoti į betoninę sienutę.

Patį taką numatyta iškloti pilkos spalvos granitinių trinkelių danga, kad būtų patogi vaikščioti basomis ir atspari sunkiajai technikai, nes į pajūrį reikia patekti ir greitosios pagalbos automobiliams, ir pliažų valytojų transportui.

Suolai bus mediniai be atlošo, taip pat, pasak projektuotojų, atsparios medienos.

Projektas buvo pristatytas Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje, kurio nariai susidomėjo, ar remontas atlaikys žiemos sezoną.

Projektuotojai patikino, kad turėtų atlaikyti.

Giruliuose taką nuspręsta atnaujinti pirmiausia, nes betoninė siena, sulaikanti smėlį, yra avarinės būklės.

Kol kas bus tvarkomas tik takas į pajūrį, o šalia esanti automobilių aikštelė bus renovuojama vėliau.

Analogiškas remontas numatytas ir takuose į pajūrį Smiltynėje, darbai ten planuojami kitais metais.

„Vyras maudėsi šalia duobės, ant seklumos. Pasikeitė oro sąlygos ir jį po truputį pradėjo nešti į šoną. Kai pakliuvo į duobę, kur vyravo atgalinės srovės, pradėjo panikuoti, nebegalėjo grįžti į krantą. Tuo metu gelbėtojai pamatė, kad vyras pakliuvo į atgalinę srovę ir puolė gelbėti. Gelbėjo du gelbėtojai iš vieno posto, pranešė ir centriniam postui. Girulių gelbėtojai priplaukė prie skęstančiojo, o po to priplaukė ir vandens motociklas, kuriuo vyras buvo transportuotas į krantą“, – pasakojo „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Tačiau tai nebuvo paskutinis skendimas tądien. Anot A. Siakki, tą pačią dieną, maždaug už 15 min. Smiltynėje skendo ukrainietė. Ji taip pat pakliuvo į atgalinę srovę. Gelbėtojams pavyko ją išgelbėti.

Tądien taip pat buvo atvejų, kada ir patys poilsiautojai puolė gelbėti, o plaukikai, pakliuvę į duobes, patys iš jų išsigelbėdavo.

„Kiek žinau, tądien skendimų buvo ir Palangoje, Šventojoje, vienas Juodkrantėje“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, priežastys, lėmusios tiek daug skendimų būtent šeštadienį, galėtų būti kelios – oro sąlygos, staiga pasikeitusi vėjo kryptis, dėl kurios kyla trauka į duobes. Kita priežastis – poilsiautojų atsipalaidavimas ir dėmesio nekreipimas į įspėjamuosius ženklus.

A. Siakki taip pat pažymėjo, kad didžioji dalis skendimų ir buvo prie ženklo „Duobė“.

„Pirmadienį įkėlėme vaizdo įrašą į „Facebook“ paskyrą „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“, kuriame šalia ženklo „Duobė“ tėvai nedraudžia vaikams maudytis. Dažnas atvejis, kad ant to ženklo pakabina rankšluostį, glaudes ar maudymuką. Tad tėvai ateina su vaikais, atsigula šalia ženklo, jį mato prieš nosį ir leidžia vaikams maudytis, o patys deginasi arba naršo telefone“, – pastebėjo „Klaipėdos paplūdimių“ atstovas.

Akivaizdu, kad ties nudistų paplūdimiu darbavosi stiprūs ir pikti asmenys. Medvaržčiais prie konstrukcijų pritvirtinti mediniai segmentai buvo raute išrauti ir išmėtyti į skirtingas puses.

Kam panižo rankos, kodėl norėta sunaikinti tai, kas buvo padaryta visų patogumui, galima tik spėlioti.

Šiuo neseniai įrengtu taku iki nudistų paplūdimio galima buvo ateiti net iš Melnragės.

„Ankstesniais metais vis sulaukdavome šio paplūdimio lankytojų paklausimų, kada ir čia įrengsime medinius takus. Šiemet, kai juos padarėme, išgirdome priekaištų. Esą kopose nuogi besikaitinantys poilsiautojai nepatenkinti, kad takais vaikšto kiti žmonės ir į juos žiūri. Nuogi kaitintis mėgstantys asmenys aiškino, kad būtent takai kalti, kad į šią zoną ateina daugiau žmonių, kurie nėra linkę išsirengti“, – pasakojo biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ Melnragės–Girulių tvarkymo skyriaus vadovas Marius Maliorius.

Pasižymėjo: tualetų sienas vandalai margina ir markeriais, ir purškiamais dažais. „Klaipėdos paplūdimių“ nuotr.

Nors versija, kad čia „pasidarbavo“ įpykę nudistai, nėra patvirtinta, sunku suprasti, kas dar ir kodėl galėjo išardyti apie 20 metrų tako.

Norime naudotis patogumais, bet nemokame jų saugoti.

Vakar įmonės meistrai sutvarkė taką, o paplūdimių gelbėtojai ragina poilsiautojus nenutylėti, jei mato vandališkai besielgiančius asmenis.

Pagalbos galima kreiptis ne tik į policiją, bet ir į gelbėtojus.

Nuo paikų žmonių kenčia visi viešieji paplūdimių tualetai. Kiekvieną rytą atėję į darbą Klaipėdos paplūdimius prižiūrintys darbuotojai randa vis labiau aprašinėtas sienas, sulaužytus ar pavogtus muilo dozatorius, nuplėštas lempas.

„Labai liūdna ir pikta dėl to. Norime naudotis patogumais, bet nemokame jų saugoti. Kol išugdysime poilsiautojų sąmoningumą, praeis labai daug laiko. Manau, svarbu, kad visi būtume neabejingi ir sudrausmintume chuliganus“, – kalbėjo „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė vylėsi, kad aplinkiniams gyventojams lankytojai netrukdys.

„Taip, gyventojai ir poilsiautojai jau gali naudotis naująja laisvalaikio erdve Giruliuose, Stoties g. Ši vieta yra atokiau nuo gyvenamųjų namų, tikimės, kad sportuojančių ir kitaip laisvalaikį šioje erdvėje leidžiančių poilsiautojų keliamas triukšmas netrikdys aplinkinių. Jokių specialių ribojimų lankymosi valandoms bent kol kas nėra numatyta“, – pažymėjo pašnekovė.

Įrengiant naująją erdvę, Girulių bendruomenės atstovai turėjo keletą pageidavimų.

„Girulių bendruomenės atstovai turėjo keletą pastebėjimų dėl naujos aikštelės. Pavyzdžiui, iš pradžių stebėjosi sprendimu vienoje aikštelėje įkurtais sporto įrenginiais skirtingoms sporto veikloms (krepšiniui, futbolui, tinkliniui), bet tokia buvo bendruomenės valia, išreikšta projekto viešo pristatymo metu. Dar buvo pastebėjimas, kad suoliukus reikėjo iškelti už sporto aikštelės ribų, bet dėl to būtų tekę pašalinti medžius. Buvo pretenzija dėl tvoros – aikštelė yra aptverta 3 m aukščio tvora. Visi sprendiniai buvo suderinti su bendruomene per viešą pristatymą“, – teigė I. Kubilienė.

Klaipėdos savivaldybės pranešime pažymėta, kad kiti siūlymai gali būti įgyvendinti pagal kitą šalia vykdomą projektą (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų takų įrengimo).

Naujai įrengtoje erdvėje yra sūpynės, karuselės, batutas, neįgaliems vaikams skirti įrenginiai. Sporto aikštelė pritaikyta žaisti krepšinį, futbolą ir tinklinį.

Sutvarkyti buvusią apleistą teritoriją, įrengti daugiafunkces ir vaikų žaidimų aikšteles kainavo 300 tūkst. eurų. Lėšos – iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto.

Dalis darbų išlaidų apmokamos iš ES fondų, kitą dalį finansuoja žuvininkystės fondas. Tačiau didžiausia dalis teko Klaipėdos savivaldybei.

2021 m., kai miesto taryba svarstė šio projekto klausimą, jo vertė siekė 140 tūkst. eurų. Šių metų vasarį Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė teigė, kad dabartinė įrenginio vertė – 409 tūkst. eurų, o rangos darbų kaina – per 356 tūkst. eurų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Projektų skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Čerbienės, kaina pasikeitė.

„Rangos sutarties kaina pasikeitė, buvo sumažinta 6 tūkst. eurų, dabar rangos darbų kaina – kiek daugiau nei 350 tūkst. eurų“, – informavo specialistė.

Anot jos, darbai baigsis anksčiau negu numatytas terminas.

„Informuojame, kad šiandien jau atlikta 90 proc. rangos darbų. Rangos sutarties terminas baigiasi liepą, tačiau darbus tikimasi pabaigti per gegužę“, – teigė E. Čerbienė.

Pajūryje dirba bendrovės „Gerbūvio sprendimų centras“ darbuotojai.

Tikimasi, kad slipu naudosis ne tik uostamiesčio, bet ir iš toliau atvykstantys žvejai ir poilsiautojai, čia atsiras įrenginių rekreaciniams poreikiams tenkinti.