Praėjusį rudenį R. Jurkus išleido debiutinį gitaros albumą „Mėlyno smėlio piramidės“. Dar vienas muzikanto projektas – M. K. Čiurlionio muzikos aranžavimas gitarai. Skaitmeninį natų leidinį galima įsigyti ir užsienyje, tad nuo šiol žymiojo Lietuvos kompozitoriaus kūryba prieinama viso pasaulio gitaristams. Pokalbis su jaunuoju muzikantu – apie gitaros universalumą, studijas Prancūzijoje, miegamajame įrašytą albumą ir M. K. Čiurlionio kūrybos populiarinimą.

– Kaip gitara atsirado jūsų gyvenime? Kada supratote, kad su šiuo instrumentu norite sieti savo gyvenimo kelią?

– Nors mano tėvai nėra muzikantai, tėtis jaunystėje grodavo gitara, tad namuose turėjome šį instrumentą. Gitaristo kelią pradėjau atsitiktinai. Sužinoję, kad kaimynai dukrą veda į muzikos mokyklą, tėvai nusprendė ten leisti ir mane – bus veikla po pamokų, o ir gitara namuose jau yra.

Dešimt metų mokiausi klasikinės gitaros mokytojo Artūro Kelpšos klasėje. Jis, būdamas tikras profesionalas ir aukšto lygio pedagogas, mane labai įkvėpė ir padėjo atrasti meilę šiam instrumentui. Jau paauglystėje žinojau, kad norėčiau studijuoti klasikinę gitarą ir savo gyvenimą sieti su ja.

Vis dėlto aplankydavo ir dvejonių, vis svarstydavau, ar gitara tikrai yra mano kelias. Toks jau yra mokymosi procesas – susidūrus su iššūkiais, kartais nusvyra rankos, tačiau po kurio laiko ir vėl grįžti prie mėgstamos veiklos.

Kūryba: Jaunas solistas aktyviai koncertuoja, išleido debiutinį albumą „Mėlyno smėlio piramidės“, parengė gitarai aranžuotos M. K. Čiurlionio muzikos skaitmeninį natų leidinį. / Ū. Baranauskaitės, K. Pancernaitės nuotr.

– Gitarą dažniausiai įsivaizduojame kaip roko ar dainuojamosios poezijos instrumentą, tačiau jūs atliekate klasikinius kūrinius. Kuo šis žanras jus žavi?

– Išties, dauguma gitarą mato kaip roko muzikantų arba bardų instrumentą. Apie tai, kad ja galima atlikti ir Mocarto ar Šuberto muziką, nesusimąstoma. Gitara iš tikrųjų yra labai universali, tad ja galima groti įvairiausius žanrus. Vis dėlto visuomenėje šiuo klausimu trūksta gilesnio supratimo.

Egzistuoja ir kita problema – muzikos mokyklos dažniausiai nėra linkusios išeiti iš klasikinės akademinės muzikos rėmų. Todėl, nors gitara yra viena populiariausių specialybių, ją meta daugiausiai mokinių. Nemažai jaunuolių pamokose tiesiog negauna to, ko tikisi iš gitaros. Mano nuomone, tai neteisinga. Muzikos mokyklos galėtų į gitarą pažvelgti plačiau ir siūlyti ne vien akademinės muzikos pamokas.

Nežinau, ar klasikinė muzika yra mano žanras, tačiau klasikinė gitara tikrai yra mano instrumentas. Man labai patinka ja tyrinėti skirtingus žanrus, groti vienam ir su kolektyvu, akompanuoti įvairių stilių vokalistams. Mėgstu klausytis įvairios muzikos, tad ir groju ne vien klasiką. Esu įvaldęs ir elektrinę gitarą, groju džiazo kolektyvuose, Muzikinio teatro miuzikluose. Miuziklas apskritai yra labai eklektiškas žanras, kuriame telpa tiek roko, tiek populiarioji muzika, fankas, baladės. Būtent grodamas miuzikluose daugiausia susipažįstu su skirtingų žanrų muzika.

– Esate Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestro narys. Galvojant apie orkestro instrumentus, dažniausiai gitara į galvą nešauna. Gal galite papasakoti apie savo darbą Muzikiniame teatre? Ką orkestre veikia gitara?

– Aš taip pat niekada negalvodavau apie gitarą kaip apie orkestro narį, nes man visada buvo diegiama, kad ji nėra orkestrinis instrumentas. Daug metų mokiausi J. Naujalio muzikos gimnazijoje, stovinčioje kitoje gatvės pusėje nuo Muzikinio teatro. Tačiau nepagalvojau, kad vieną dieną galėčiau pats jame groti. Bet štai, esu teatro orkestro narys.

Ką gitara veikia orkestre? Gitaristai dažniausiai groja miuzikluose, nes šis žanras yra laisvesnis nei opera ar operetė, jame skamba roko, fanko muzika. Gitara kartu su klavišiniais, bosine gitara ir mušamaisiais sudaro ritmo grupę, tačiau kartais groja ir melodinę liniją. Miuzikluose gitaristui prireikia didelio universalumo, nes grojama ne vienu instrumentu. Naudojame klasikinę, akustinę ir elektrinę gitaras bei gitalelę – mažą gitarą, panašią į ukulėlę, bet turinčią šešias stygas. Būna miuziklų, kai groji save apsistatęs keliais instrumentais ir juos keiti vieną po kito. Jautiesi, lyg įsitaisęs neįžengiamoje tvirtovėje – aplink instrumentai, natų stovas, garso stiprintuvas.

Darbas Muzikiniame teatre man labai patinka, nes šis teatras turi tam tikros magijos, čia vyksta daug gražių dalykų. Smagu, kad vyresni muzikantai jaunesniems karta iš kartos perduoda tam tikras tradicijas – kaip turi vykti repeticijos, kaip švenčiamos premjeros ir pan. Džiugu ir tai, kad orkestre groja daug įvairių žmonių – nuo teatro senbuvių iki studentų ar net dvyliktos klasės moksleivių, kurie kartais pakviečiami pagroti.

Ū. Baranauskaitės, K. Pancernaitės nuotr.

– Baigėte Lilio muzikos ir šokio konservatoriją Prancūzijoje. Papasakokite apie studijas užsienyje. Kuo patirtis Prancūzijoje labiausiai įsiminė?

– Gitaros klasė Lilio konservatorijoje yra ypač tarptautinė, tad per tris studijų metus sutikau studentų iš įvairiausių pasaulio šalių – nuo Japonijos iki Meksikos ar Irano. Žinoma, buvo labai įdomu susipažinti su įvairių kultūrų žmonėmis, kurie praplėtė mano suvokimą apie pasaulį. Vis dėlto metai Lilyje buvo gana vieniši, nes didelė studijų dalis sutapo su pandemija ir karantinu. Be to, ilgą laiką šiame mieste neturėjau jokio lietuviško kontakto, išskyrus pusmetį, kai čia gyveno į „Erasmus“ studijas atvykusi studentė iš Lietuvos. Su ja iki šiol esame geri draugai.

Prancūzijoje karantino ribojimai buvo kiek laisvesni nei Lietuvoje, tačiau daug teorinių paskaitų vis tiek vyko nuotoliniu būdu. Svarbiausia studijų dalis – gitaros pamokos, beveik visą laiką buvo organizuojamos gyvai, kadangi jos vykdavo dviese su mokytoju. Nuotoliniu būdu vykdavo tik tokios gitaros pamokos, kurias vesdavo vizituojantys dėstytojai iš kitų šalių, dėl karantino ribojimų negalėję patekti į Prancūziją.

– Kodėl studijoms pasirinkote būtent Lilio konservatoriją – galbūt ji garsėja savo gitaros studijų tradicijomis?

– Akademinėje muzikoje tam tikros studijos dažniausiai pasirenkamos ne dėl konkrečios šalies ar konservatorijos, bet dėl pedagogo. Atsimenu, mokykloje man dėl to buvo labai neramu. Vis svarsčiau, kaip reikės surasti mokytoją, pas kurį toliau mokysiuosi.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjau sekti įvairius gitaros festivalius ir tarptautines bendruomenes. Tokiu būdu pamačiau straipsnį, kad prestižinį JAV vykstantį gitaros konkursą GFA ir vėl laimėjo mokytojo Judicael Perroy mokinys. Man pasidarė įdomu, kas čia per mokytojas, jei jo mokiniai nuolat laimi prestižinius konkursus. Pradėjau domėtis šiuo mokytoju, kuris tuo metu dėstė San Franciske ir Lilyje, nes pats yra prancūzas. Taip ir nusprendžiau pas jį mokytis.

Klasikinė gitara yra mano instrumentas. Man labai patinka ja tyrinėti skirtingus žanrus, groti vienam ir su kolektyvu, akomponuoti įvairių stilių vokalistams.

Stodamas į Lilio konservatoriją, turėjau išlaikyti stojamuosius egzaminus. Iš pradžių reikėjo pagroti tam tikrą iš anksto paruoštą programą, o tada buvo duotos man nežinomo kūrinio natos ir turėjau jį sugroti.

Taip pat vyko pokalbis, kurio metu buvo tikrinama mano motyvacija studijuoti, užduodami įvairūs klausimai. Prancūzijoje studijos vyksta prancūziškai. Lilio konservatorijoje į vieninteles gitaros studijas galima įstoti nemokant prancūzų kalbos, tačiau prioritetas vis tiek teikiamas kalbantiems prancūziškai. Tad interviu metu buvau pasiruošęs pakalbėti prancūziškai, norėdamas parodyti, kad aš jau mokausi kalbos. Su gitaros mokytoju iš pradžių bendraudavome angliškai, tačiau nuo antro kurso jis mane jau ėmė spausti kalbėti prancūziškai. Prancūzų kalba vykdavo visos teorinės paskaitos.

– Po studijų nusprendėte sugrįžti į Lietuvą. Nenorėjote toliau tęsti mokslų Lilyje?

– Man labai patinka Jono Meko išsakyta mintis apie kino studijas. Jo nuomone, reikėtų savo kelią pradėti nuo kino kūrimo ir tik tada, kai jau turi patirties ir matai, kokių žinių tau trūksta, eiti studijuoti ar lankyti tam tikrus kursus. Nors po bakalauro atrodė, kad natūralus kitas žingsnis būtų magistras, aš norėjau sugrįžti į Lietuvą, atrasti savo muzikinę kalbą ir tik tada, jei matysiu, kad trūksta tam tikrų žinių, tęsti mokslus.

Šiuo metu esu paniręs į kūrybą. Susiduriu su daugybe iššūkių, daug ko nemoku, tad klausiu kolegų patarimo, lankau įvairius kursus. Pastebiu, kad man trūksta ne gitaros žinių, kurios būtų buvusios magistro studijų pagrindu, bet gilesnio supratimo apie marketingą, vadybą – tai, ko man reikia koncertų organizavimui ir muzikos leidybai. Tad šiuo metu atrodo, kad logiška būtų ateityje studijuoti ne gitarą, bet vadybą arba plėsti savo gebėjimus improvizacijoje, jei norėčiau groti daugiau džiazo muzikos.

Ū. Baranauskaitės, K. Pancernaitės nuotr.

– Vienas paskutinių jūsų projektų – miegamajame įrašytas ir 2023 m. spalį išleistas debiutinis solinis albumas „Mėlyno smėlio piramidės“. Kokie kūriniai atsidūrė jūsų debiutiniame albume?

– Taip, šis albumas išties gimė mano miegamajame. Įrašų sesijų metu įranga užimdavo visą kambarį (šypsosi). Albumo kompozicijų programą dėliojau labai ilgai, ieškojau nuoseklumo, nes norėjau, kad kūriniai tarpusavyje derėtų, o albumas sukurtų vientisą muzikinę kelionę. Kūrybinio proceso metu atsispyriau nuo vaikystės pasakų ir kitų mane paveikusių istorijų – literatūros, kino. Tad albumas primena pasaką, jis labai vizualus, kuriantis fantastinio pasaulio istoriją.

Kūrybinio proceso metu taip pat pradėjau rašyti eiles, kurių veikėjai gyvena tame pačiame mėlyname pasaulyje, kaip ir muzikinių kūrinių personažai. Šios eilės netikėtai tapo albumo vinilinės plokštelės dalimi, jomis taip pat dalinausi albumo pristatymo koncertų metu. Kažkuriuo metu netgi pagalvojau, kad čia gal visai ne muzikos albumas, o tiesiog pasaka.

– Įdomus ir jūsų kitas projektas – fortepijoninės M. K. Čiurlionio muzikos natų leidinys, aranžuotas gitarai. Kaip kilo ši idėja? Ar esate didelis M. K. Čiurlionio kūrybos gerbėjas?

– Gyvenant Prancūzijoje man labai norėjosi groti lietuvišką muziką ir reprezentuoti Lietuvą. Vis dėlto, klasikinei gitarai parašytos lietuviškos muzikos yra nedaug. Tad kilo impulsas pačiam ją aranžuoti. Su aranžavimu susipažinau dar studijuodamas Lilyje, jau buvau aranžavęs žinomų užsienio kompozitorių muziką.

Galvoje ilgą laiką skambėjo vienas M. K. Čiurlionio preliudas. Jau net ėmiau girdėti, kaip jis skambėtų atliekamas gitara, tad nusprendžiau nuo jo ir pradėti. Procesas buvo ilgas ir sudėtingas, bet sumanymą įvykdžiau. Vėliau, jau baigęs studijas, vieną savo kurso draugą prancūzą pakviečiau į Lietuvą groti duetu. Ruošėme prancūzų kompozitorių programą, o bičiuliui kilo mintis – kodėl gi nepagrojus ir ko nors lietuviško? Pagalvojau, kad tikrai galime sugroti keletą M. K. Čiurlionio kūrinių, kurie puikiai derės su jo amžininko prancūzo Maurice Ravel muzika, ir sėdau aranžuoti kūrinių duetui.

Taip natūraliai kilo mintis išleisti visą M. K. Čiurlionio muzikos natų leidinį, skirtą gitarai. Beje, šio kompozitoriaus kūryba labai palanki groti gitara. Pradėjome bendradarbiauti su Lietuvos muzikos informacijos centru, ir tokiu būdu buvo išleistas nemažas aštuoniolikos kūrinių leidinys, kurį skaitmeniniu formatu galima įsigyti visame pasaulyje. Planuojamas ir fizinis leidinio formatas, kuris turėtų pasirodyti artimiausiais mėnesiais.

Su M. K. Čiurlioniu turiu gilų ryšį, man labai patinka jo dailės kūriniai, kurie yra tiesiog genialūs. Galbūt tai mažiau žinoma, bet jis užsiėmė ir grafika bei fotografija. Man įdomi ir M. K. Čiurlionio asmenybė – jis buvo Lietuvos patriotas, nors nuo gimimo kalbėjo lenkiškai. Lietuvių kalbos jį mokė mylimoji Sofija, o jų meilės istorija pasakoja ir apie meilę lietuvių kalbai. Mane žavi išlikę nuostabūs M. K. Čiurlionio laiškai mylimajai, kuriuose atsiskleidžia jo jautrumas, poetinis polinkis. Išties įdomu tyrinėti šią asmenybę ir jo kūrybą, tuo labiau kad Kaune turime Nacionalinį M. K. Čiurlionio muziejų, kuriame yra didelė jo dailės kūrinių kolekcija.

Ū. Baranauskaitės, K. Pancernaitės nuotr.

– Balandį skrisite į Portugaliją pasitikrinti savo jėgas tarptautiniame gitaros konkurse, į kurį susirinks talentingi planetos gitaristai. Konkurse ketinate tarptautinei bendruomenei pristatyti ir M. K. Čiurlionio muziką. Gal galėtumėte šiek tiek daugiau papasakoti apie šį konkursą?

– Džiaugiuosi, kad Lietuvos kultūros taryba man suteikė galimybę išvykti į Portugalijoje, Vizėjaus mieste, vyksiantį prestižinį gitaros konkursą, organizuojamą kas antrus metus. Tai bus didžiausias konkursas, kokiame esu dalyvavęs. Jį sudaro net keturi turai. Pirmąjį, vaizdo įrašo turą, jau praėjau, o pačioje Portugalijoje laukia dar trys, kuriuose varžysiuosi su gitaristais iš viso pasaulio, tad laukia nemenkas iššūkis.

Dviejuose turuose, tarp kitų kūrinių, atliksiu ir M. K. Čiurlionio muziką, kurią nekantrauju pristatyti tarptautinei auditorijai. Iki šiol žymiojo kompozitoriaus kūrinius esu atlikęs tik Lietuvoje ir studijų metais Prancūzijoje. Prancūzai M. K. Čiurlionio kūrybą įvertino labai teigiamai, tad įdomu, ką pasakys į Portugaliją susirinkusi gitaristų bendruomenė.

Legendiniai motetai

Rugpjūčio 19 ir 20 d. Pažaislio vienuolyno ir Dubingių Šv.Jurgio bažnyčiose Pažaislio muzikos festivalis kviečia klausytis itin retai Lietuvoje atliekamos muzikos – skambės chorinės muzikos kūrybos šedevrais laikomi J.S.Bacho motetai. Juos atliks Roberto Šerveniko diriguojamas profesionalusis Kauno valstybinis choras, basso continuo partiją atliks violončelininkė Asta Krištaponienė ir pianistė Lina Krėpštaitė.

Protestantiškoje baroko epochos Vokietijoje jis tapo savarankišku žanru – vokišku motetu ir buvo kuriamas ne tradiciniu lotynišku, o vokišku tekstu.

XII a. susiformavęs sakralinės giesmės – moteto žanras bėgant laikui keitėsi ir tobulėjo, įgavo įvairių formų ir tam tikrų tautinių bruožų. Protestantiškoje baroko epochos Vokietijoje jis tapo savarankišku žanru – vokišku motetu ir buvo kuriamas ne tradiciniu lotynišku, o vokišku tekstu. Muzikologai vienbalsiai sutaria, kad žanrinio ir muzikinio tobulumo viršūnę motetas pasiekė J.S.Bacho kūryboje. Jo meistriškai sukomponuoti, kupini įvairiausių polifoninių išraiškos priemonių motetai dažnai vadinami motetinėmis fugomis.

Šv.Tomo bažnyčios berniukų mokyklos choras J.S.Bacho motetus savo repertuare išlaikė net po kompozitoriaus mirties. Išliko užfiksuotas faktas, kad vienas iš motetų buvo atliktas, kai Leipcige viešėjo Wolfgangas Amadeus Mozartas. Chorui tuomet vadovavo J.S.Bacho mokinys Friedrichas Dolesas. „Štai kur dvasia, tai – nuostabu. Aš turiu tai pamatyti”, – sušuko W.A.Mozartas ir paprašė natų. Kai jam atnešė visų balsų partijas, didysis Vienos klasikas sudėliojo natas aplink save ir kurį laiką jas studijavo. Liudininkai pasakoja, kad kūrinius W.A.Mozartas įvertino puikiai ir galų gale pasakė: „Pasirodo, dar yra kai kas, iš ko galima pasimokyti...“

Pažaislio muzikos festivalio klausytojai girdės keturis iš aštuonių išlikusių J.S.Bacho motetų: dvigubam chorui parašytus „Singet dem Herrn ein neues Lied“ („Giedokite Viešpačiui naują giesmę“), „Komm, Jesu, komm“ („Jėzau, ateik“), penkiabalsį „Jesu, meine Freude“ („Jėzau, mano džiaugsme“) ir keturiems balsams skirtą „Lobet den Herrn alle Heiden“ („Šlovinkite Viešpatį, visos tautos“). Šie vokalinio meno šedevrai skambės taip, kaip buvo įprasta J.S.Bacho tarnystės Šv.Tomo bažnyčioje Leipcige metais – pritariant vargonų pozityvui ir violončelei.

Širdies poemos

Rugpjūčio 20 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje intriguojančią programą „Širdies poemos“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir pianistė Onutė Gražinytė. Diriguos vis sparčiau užsienio šalyse karjeros laiptais kopianti jaunosios kartos dirigentė Giedrė Šlekytė.

Atlikėjų pasirinktoje programoje skambės retai girdimi ir išskirtiniai kūriniai. Koncertą pradės Maurice'o Ravelio choreografinė poema orkestrui „Valsas“, sukurtas choreografo Sergejaus Diagilevo. Išgirdęs muziką, žymusis choreografas ištarė: „Tai šedevras, bet ne baletas. Tai – baleto portretas.“ M.Ravelį taip įskaudino ši pastaba, kad jis nutraukė bet kokią draugystę su S.Diagilevu ir vėliau šių menininkų santykiai vos nesibaigė dvikova. Vis dėlto „Valsas“ netruko įsitvirtinti tiek koncertų salėse, tiek įvairiose baleto ir šiuolaikinio šokio scenose, o po kompozitoriaus mirties muzikologas Paulis Landormy šį kūrinį apibūdino kaip „netikėčiausią iš visų M.Ravelio kompozicijų, atskleidžiantį mums iki šiol nepažintus kompozitoriaus aspektus – romantizmo gelmes, jėgą, veržlumą ir naujas išraiškos priemones.“

G. Šlekytė / Asmeninio archyvo nuotr.

M.Ravelis partitūrą pradeda trumpa įžanga: „Silpnai tarsi pro debesis galima įžiūrėti valsą šokančias poras. Debesys pamažu išsisklaido ir matome didžiulę salę, užpildytą šėlstančios minios. Scena pamažu šviesėja ir visiškai nušvinta orkestrui pasiekus fortissimo. Veiksmas vyksta imperatoriškajame dvare apie 1855-uosius metus.“

Antrasis vakaro kūrinys – fortepijonui ir orkestrui parašytas garsiojo estų kompozitoriaus Arvo Pärto „Lamentate“, kurį įkvėpė britų skulptoriaus Anisho Kapooro sukurta frygų satyro Marsijo, iškvietusio Apoloną į muzikinę dvikovą, skulptūra. Trečioji koncerto kompozicija – Ramintos Šerkšnytės „Vasarvidžio daina“, apie kurią vokiečių kritikai rašė: „Kūrinys sujungia ilgesingai užaštrintus sąskambius, virpančius nuo įtampos ir ekstazės.“ Programą vainikuos didinga Richardo Strausso siuita operos „Rožės kavalierius“ temomis.

„Baltijos šalys nepaliauja mūsų stebinti išskirtinėmis ir ryškiomis meninėmis asmenybėmis!“ – taip užsienio spaudoje pristatoma jaunosios kartos lietuvių dirigentė G.Šlekytė, kurį laiką buvusi Klagenfurto miesto teatro orkestro pirmąja kapelmeistere, o šiuo metu einanti Linco Brucknerio orkestro pagrindinio kviestinio dirigento ir Bavarijos valstybinio teatro muzikos asistento pareigas. G.Šlekytė yra 2015 m. Kopenhagoje vykusio tarptautinio Malko jaunųjų dirigentų konkurso laureatė, 2013 m. Kipre vykusiame tarptautiniame dirigentų konkurse „Solon Michaelides“ pelnė II premiją (I premija niekam nepaskirta). 2015 m. kovą ji buvo nominuota Zalcburgo festivalio jaunųjų dirigentų apdovanojimui, o 2018 m. Tarptautiniuose operos apdovanojimuose buvo pristatyta „Metų debiutanto“ nominacijai.

Muzikų šeimoje gimusi O.Gražinytė pažintį su fortepijonu pradėjo būdama vos penkerių, vėliau mokėsi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, studijavo Hanoverio aukštojoje muzikos, teatro ir medijų mokykloje, nuo pirmųjų studijų metų tapo Yehudi Menuhino fondo „Live Music Now“ stipendininke. Meistriškumą atlikėja tobulino kursuose pas žymius fortepijono pedagogus, iškovojo laurus dešimtyje nacionalinių ir tarptautinių konkursų. Jos pasirodymų klausėsi Šveicarijos, Italijos, Austrijos, Vokietijos, Estijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Danijos publika, pianistė grojo solo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Klaipėdos kameriniu, Kauno miesto simfoniniu, Alikantės universiteto filharmonijos, Zalcburgo Mozarteumo ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos orkestrais. Prieš metus, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija ir Leipcige įsikūrusia leidykla „Accentus Music“, buvo išleista debiutinė O.Gražinytės kompaktinė plokštelė „Lamentate“.

Jau spėjusi išsikovoti tvirtas koncertuojančios pianistės pozicijas atlikėja taip apibūdina savo požiūrį į muzikavimą: „Mano tikslas yra kelionė. Ji turi džiuginti, maloninti, užvesti ir vesti. Muzikoje jaučiuosi laisvai ir noriu garsais paliesti kiekvieną žmogų. Galbūt didžiausia svajonė yra gebėti muzikoje rasti vis daugiau ir daugiau, o tada tais radiniais dalytis su žmonėmis. Gebėti parodyti, koks gražus, įvairus ir beribis yra emocinis garsų vandenynas.“

Gitaros magija

Rugpjūčio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje XXVII Pažaislio muzikos festivalio klausytojai turės unikalią progą gyvai pasiklausyti vieno iš labiausiai pasaulyje pripažintų klasikinės gitaros virtuozų muzikavimo. Koncertą „Gitaros magija“ festivalio publikai dovanos Jungtinėje Karalystėje gyvenantis, iš Juodkalnijos kilęs gitaristas Milošas Karadaglićius, visame pasaulyje žinomas kaip Miloš.

Jo parengtoje programoje skambės nemarūs baroko epochos genijaus J.S.Bacho, XVIII a. ispanų gitaros virtuozo ir kompozitoriaus Fernando Soro, ispanų tautinę muziką į akademinį lygmenį iškėlusio Isaaco Albénizo ir svarbiausia figūra XX a. brazilų muzikos pasaulyje laikomo Heitoro Villos-Loboso kūriniai.

M. Karadaglić / Asmeninio archyvo nuotr.

„Meilė iš pirmo garso“ – taip Milošas apibūdina akimirką, kai, būdamas aštuonerių, pirmą kartą į rankas paėmė seną, apdulkėjusią namuose rastą gitarą. Būdamas septyniolikos jis nusiuntė vaizdo įrašą į Londono Karališkąją muzikos akademiją ir gavo kvietimą ten studijuoti. Praėjus dešimčiai metų nuo studijų Londone pradžios atlikėjas pasirašė sutartį su legendine klasikos įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“, nors jau iki to laiko jo klausytis susirinkdavo pilnutėlės salės.

Ryškiausia žvaigžde čia tapo pati gitara – dėl rankų miklumo, paverčiančio  M.Karadaglićių ne tik burtininku, bet ir rimtu, netgi tobulu muzikantu.

Vienas ryškiausių šio periodo pasirodymų – solo rečitalis „Royal Albert Hall“ salėje. Tai buvo pirmasis toks gitaros rečitalis salės istorijoje, kritikai negailėjo pagyrų: „Labiausiai neįprasta buvo tai, kad gitaristas, teturėdamas vieną mikrofoną ir santūrų apšvietimą, sugebėjo didžiulę salę paversti jaukia ir intymia erdve. Ryškiausia žvaigžde čia tapo pati gitara – dėl rankų miklumo, paverčiančio  M.Karadaglićių ne tik burtininku, bet ir rimtu, netgi tobulu muzikantu.“

Pirmieji Milošo albumai „Mediterraneo“ ir „Latino“ buvo itin sėkmingi, o su Londono filharmonijos orkestru įrašyti Joaquíno Rodrigo koncertai gitarai tapo tikra bomba. Kitas albumas „Blackbird – The Beatles Album“, kuriame skamba unikalios grupės „The Beatles“ dainų aranžuotės, buvo sutiktas itin palankiai. Įrašydamas šį albumą atlikėjas bendradarbiavo su džiazo pasaulio legenda Gregory Porteriu, popdainininke Tori Amos, violončelininku Stevenu Isserlisu ir indiškojo sitaro superžvaigžde Anoushka Shankar. Penktasis jo studijinis albumas „Sound of Silence“ taip pat neišvengė populiarumo – čia išradingai pateikiamas klasikinės muzikos solo gitarai lobynas, naujoviškos akademinių kūrinių aranžuotės, papildytos lengvais populiariosios muzikos potėpiais.

Milošas žinomas ne tik kaip atlikėjas – jis žymiai prisidėjo prie gitaros populiarinimo. Pradedantieji gitaristai gali mokytis iš leidyklos „Schott“ išleistų „Play Guitar with Miloš“ knygų serijos, o „BBC Music Magazine“ pripažino atlikėją vienu iš šešių geriausių praėjusio šimtmečio pasaulio gitaristų.

Kaip solistas Milošas grojo su Londono ir Los Andželo filharmonijos, Atlantos ir Čikagos simfoniniais, Filadelfijos, Klivlendo, Ispanijos nacionaliniu, Romos Šv.Cecilijos (Santa Cecilia) ir Tokijo NHK orkestrais. Praėjusio sezono koncertų keliai pažymėti pasirodymais Verbier (Šveicarija), Šlėzvigo-Holšteino, Stambulo, Kotoro ir Ostravos muzikos festivaliuose, rečitaliais Niujorke, Londone, Vašingtone, koncertais su Atlantos ir Detroito simfoniniais ir Metropolitano orkestrais.

Milošas groja 2007 m. pagaminta išskirtine australų meistro Grego Smallmano rankų darbo gitara. Šio meistro instrumentai išsiskiria ne tik neįprasta forma ar gamybai naudojama mediena, bet ir švelniu, giliu tembru. Ne veltui šio meistro gamintus instrumentus renkasi tokios gitaros pasaulio įžymybės kaip Johnas Williamsas ir Xuefei Yangas.

Šiais metais įvyko naujas posūkis Milošo karjeroje – jis pasirašė sutartį su legendine įrašų kompanija „Sony Classical“. Pirmasis albumas bendradarbiaujant su šia kompanija bus išleistas kitais metais, jame skambės baroko epochos repertuaras solo gitarai.

Kas? Koncertas „Johann Sebastian Beach Bach – Motetai“.

Kur? Pažaislio vienuolyno bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 19 d. 19 val.

Kur? Molėtų r. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 20 d. 16 val.

Kas? Koncertas „Širdies poemos“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Rugpjūčio 20 d. 18 val.

Kas? Koncertas „Gitaros magija“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Rugpjūčio 21 d. 18 val.

Tai 1969 metų „Fender Mustang“ gitara – „viena mėgstamiausių Kurto Cobaino gitarų apskritai“, – agentūra „Reuters“ cituoja „Julien’s“ aukcionų namų direktorių Martiną Nolaną. Tai esą viena ikoniškiausių gitarų, kada nors siūlytų aukcione. Pirkėjui atiteks ir originalus dėklas bei diržas, kurį K. Cobainas ryšėjo vaizdo klipe, kuris iki šiol „Youtube“ kanale peržiūrėtas 14 mlrd. kartų.

Nuo K. Cobaino mirties 1994-aisiais gitara priklausė „purvinojo roko“ pionieriaus šeimai. Aukcione gegužės 20–22 dienomis bus parduodama ir daugiau atlikėjo daiktų.

Elektroakustinę 1959-ųjų „Martin D-18E“, kurią K. Cobainas brązgino per akustinį koncertą, vėliau virtusį „gyvo“ garso albumu, nusipirko profesionalių mikrofonų ir aksesuarų gamintojos „Rode Microphones“ savininkas australas Peteris Freedmanas (Piteris Fridmanas).

Gitaros pradinė kaina „Julien's Auctions“ Beverli Hilse surengtame aukcione buvo 1 mln. dolerių (892 tūkst. eurų).

„Nirvanos“ akustinis koncertas įvyko Niujorke 1993 metų lapkričio 18-ąją, likus mažiau nei penkiems mėnesiams iki K. Cobaino mirties. 27-erių dainininkas ir dainų autorius nusižudė 1994-ųjų balandį.

Penktadienį tame pačiame aukcione Beverli Hilse buvo parduota gitara, specialiai pagaminta amerikiečių dainininkui Prince'ui (Prinsui), grojusiam ja šlovės zenite XX amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose.

Už Prince'o instrumentą sumokėta 563 500 dolerių (503 700 eurų) – nedaug, palyginti su tuo, kiek gauta už „Nirvanos“ lyderio gitarą, bet žymiai daugiau, nei tikėtasi. Už gitarą buvo tikimasi gauti apie 100–200 tūkst. dolerių (89–178 tūkst. eurų).

Šia akinamai mėlynos spalvos gitara su Prince'o „meilės“ simboliu amerikiečių atlikėjas grojo nuo 1984-ųjų turo „Purple Rain“ iki dešimtojo dešimtmečio pradžios. Ja taip pat įrašyti albumai “Lovesexy” ir “Sign O' The Times”.

Gitara atrasta neseniai, tvarkant prieš ketverius metus nuo perdozavimo mirusio 57-erių dainininko namų ir studijos kompleksą „Paisley Park“ Minesotoje.

Taip pat penktadienį už 298 tūkst dolerių (265 800 eurų) – 10 kartų daugiau, nei tikėtasi – parduotas makramė technika pintas diržas, su kuriuo apie 30 kartų scenoje pasirodė rokenrolo karalius Elvis Presley (Elvis Preslis), o už 179 200 dolerių (159 900 eurų) – dramblio kaulo spalvos suknelė, kurią popmuzikos žvaigždė Madonna (Madona) vilkėjo 1990-aisiais įrašytame vaizdo klipe „Vogue“.

Elektroakustinė 1959-ųjų „Martin D-18E“, kurią K. Cobainas brązgino per „Nirvana“ karjerą apibrėžusį koncertą Niujorke, likus vos penkiems mėnesiams iki netikėtos jo mirties, birželio 19-osios savaitgalį atiteks didžiausią kainą pasiūlysiančiam pirkėjui. Aukcionas vyks Beverli Hilse ir internetu per „Julien's Auctions“.

Atsižvelgiant į pradinę 1 mln. dolerių kainą, už K. Cobaino gitarą tikriausiai bus gauta daugiau kaip dvigubai didesnė suma nei už gitarą, atlikusią svarbų vaidmenį Bobui Dylanui (Bobui Dilanui) pereinant nuo folkmuzikos prie roko. 2018-aisiais ši gitara buvo nupirkta už kiek mažiau nei pusę milijono dolerių.

„Nirvana“ akustinis koncertas 1993 metų lapkričio 18-ąją įrašinėjant populiarų MTV serialą „Unplugged“ virto „gyvo“ garso albumu, kuris yra priskiriamas prie geriausių per visą istoriją.

Į jį buvo įtraukti „Nirvana“ hitai „About A Girl“ ir „Come As You Are“, taip pat perdirbiniai, įskaitant Davido Bowie (Deivido Bouvio) „The Man Who Sold the World“.

Gitara gegužės 15–31 dienomis bus eksponuojama Londono Pikadilio aikštės kavinės „Hard Rock Cafe“ vitrinoje.

Tarp kitų aukcionui pasiūlytų K. Cobaino daiktų yra pagal užsakymą pagaminta juoda, sudaužyta gitara „Fender Stratocaster“, kuria grota per 1994-ųjų gastroles „In Utero Tour“. Už ją tikimasi gauti mažiausiai 60 tūkst. dolerių (55,3 tūkst. eurų). Už sidabrinės spalvos marškinius, kuriuos dainininkas vilki 1993 metų klipe „Heart-shaped Box“, tikimasi mažiausiai 10 tūkst. dolerių (9,2 tūkst. eurų).

2019 metų spalį K. Cobaino garsusis cigarete pradegintas alyvuogių spalvos susegamas megztinis, kurį atlikėjas dėvėjo per tą patį koncertą „MTV Unplugged“, aukcione buvo parduotas už 334 tūkst. dolerių (307,6 tūkst. eurų).

Pernai taip pat buvo parduota – už 22,4 tūkst. dolerių (20,6 tūkst. eurų) – popierinė lėkštė, iš kurios K. Cobainas valgė picą ir ant kurios paskui surašė dainų sąrašą „Nirvana“ pasirodymui Vašingtono klube „9:30“.

K. Cobainas, buvusi viena ryškiausių 10-ojo dešimtmečio pradžios grandžo muzikos žvaigždžių, nusižudė 1994 metų balandžio 5 dieną, būdamas 27-erių.

Šią gitarą Kurtas Cobainas pasirinko gyvo garso koncertui „MTV Unplugged“, vykusiam 1993 metų lapkričio 18 d. garso įrašų studijoje „Sony Music Studios“ Niujorke. Koncertas buvo surengtas likus maždaug penkiems mėnesiams iki muzikanto mirties. Jo vaizdo ir garso versijos buvo išleistos 1994 metais, kai atlikėjas jau buvo miręs. Jos laikomos vienomis garsiausių grupės „Nirvana“ koncertinių įrašų.

1996 metais pasirodžiusi plokštelė „Unplugged in New York“ pelnė „Grammy“ apdovanojimą Geriausio alternatyvaus albumo nominacijoje.

„Julien's Auctions“ didžiuojasi galimybe pristatyti 1959 metų akustinę gitarą „Martin D-18E“, kuria Kurtas Cobainas skambino grupės „Nirvana“ koncerte „MTV Unplugged“ Niujorke. Šis lotas bus vienas svarbiausių mūsų aukcione „Muzikos dievaičiai“, kuris vyks birželio 19-20 d. d.“, – patikslino aukcionų namai. Prie gitaros pridedamas dėklas.

Praėjusių metų spalį žalias kardiganas, kuriuo apsirengęs Kurtas Cobainas pasirodė tame pačiame koncerte, buvo parduotas aukcione Niujorke už 334 tūkst. dolerių.

Grupę „Nirvana“ 1987 metais Aberdine (Vašingtino valstija) įkūrė Kurtas Cobainas ir Kristas Novoselicas. Ji išleido tris studijinius albumus, pelnė „Grammy“, „American Music Awards“ ir kitų apdovanojimų.

Kurtas Cobainas nusižudė 1994 metais, jam buvo 27-eri.

V. Raginskis išrinktas atstovauti Lietuvai kaip gabiausias jaunasis gitaristas iki 24 metų amžiaus grupėje. Spalio 4-6 dienomis konkurse Taline dalyvausiantis V. Raginskis sako, kad svarbiausia išėjus į sceną „nestabdyti emocijos, kurią noriu perteikti muzika“.

LIONS Europos muzikos konkursas rengiamas jau 28 metus, kasmet šalis-organizatorė pasirenka konkretų muzikos instrumentą, šiemet tai – gitara. Lietuvos LIONS klubų asociacija jau dešimtus metus remia Lietuvos jaunuolių dalyvavimą šiame konkurse. Kartu su V. Raginskiu konkurse varžysis 17 jaunuolių iš Belgijos, Norvegijos, Ukrainos, Šveicarijos ir Lichtenšteino, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Šiaurės Makedonijos, Vokietijos, Lenkijos, Austrijos, Portugalijos, Estijos, Turkijos, Rumunijos ir Nyderlandų. Trys geriausiai konkurse pasirodę atlikėjai laimės 5000, 3000 ir 2000 eurų vertės piniginius prizus bei 1000 eurų vertės publikos prizą.

V. Raginskis jau yra pelnęs apdovanojimų Lietuvoje vykusiuose nacionaliniuose, Baltijos šalių bei tarptautiniuose konkursuose; dalyvavo garsių gitaristų Rolando Dyenso, Judicaelo Perroy'aus, Paolo Devecchio ir Salvatore'o Seminara'o meistriškumo klasėse.

Po 4 mėnesius trukusio intensyvaus pasiruošimo konkursui – interviu su Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Klasikinės gitaros 4 kurso studentu V. Raginskiu.

– Kokius kūrinius atliksi tarptautiniame konkurse Taline?

– Privalomas kūrinys – Fernando Soro „Grand solo op.14 D major“. Iš 15 kūrinių sąrašo pasirinkau dar 2: Augustino Barrioso Mangore'o „La Catedral“ ir Johano Sebastiano Bacho „Preludas ir Fuga iš BWV 998“. Beje, pasirinktinų kūrinių sąraše, tarp kitų Europos kompozitorių, buvo ir lietuvio Jono Tamulionio kūrinys.

Ketvirtasis kūrinys, kurį pasiruošiau groti – šiuolaikinio estų kompozitoriaus Roberto Jurjendalio naujausias kūrinys, kurį pasiruošė visi dalyviai ir jį atliks konkurso nugalėtojas per LIONS Europos forumo uždarymą – tai bus šio kūrinio pasaulinė premjera.

– Kiek laiko užtrunka pasiruošti tokiam konkursui?

– Tokiai stipriai programai, kai visi keturi kūriniai trunka po 7-10 minučių, paruošti reikia 3-4 mėnesių.

– Tave atrinko į šį konkursą kaip gabiausią gitaros specialybės studentą iki 24 metų. Kaip manai, kodėl dėstytojas S. Krinicinas tave rekomendavo?

– Turbūt tiki, kad galiu laimėti.

– S. Krinicinas – sėkmingas gitaristas ir pedagogas. Kaip jūs dirbate kartu, kokie dėstytojo žodžiai įsimena?

– Įsimena juokingi dėstytojo žodžiai, kai jis draugiškai pasišaipo. Kažkada seniai yra sakęs, kad aš groju kaip šaldytuvas. Sunku suprasti, ką tiksliai jis turėjo omenyje, interpretuoju pats sau. Dėstytojas nebūna pernelyg draugiškas ir negiria tuščiai. Jeigu darau klaidą, jis tą tikrai pasakys. Komplimentus sako retai, bet kai jau pasako, tai žinau, kad žodžiai – teisingi, o ne tušti. Rimtai į tai žiūrime.

– Sakai, kad konkurse bus svarbiausia „nestabdyti emocijos, kurią noriu perteikti muzika“?

– Žinoma, kad muzika perteikia emocijas. Tokiu būdu ir atsirado menas, žmonės norėjo savo gilias ir įvairias emocijas perteikti kitokiais būdais negu žodžiais, nes galbūt žodžiai negali to perteikti taip, kaip įvairios meno sritys, ypač muzika. Manau, kompozitoriai pradeda kurti muziką tik tuomet, kai yra kažkokia emocija, kurią jie nori išreikšti per tą muzikos subtilumą. O mes, atlikėjai, bandome tai dar labiau pagyvinti savo interpretacijomis.

– Kokius kompozitorius mėgsti labiausiai?

– XX amžiaus kompozitorių iš Urugvajaus Augustiną Barriosą Mangore'ą. Jis kūrė įvairaus žanro muziką: ir baroko, ir klasicizmo, ir XX amžiaus muziką, kuri skamba ir kaip šiuolaikinė. Man labai patinka jo skonis – neapribotas vienos epochos. Daug jo muzikos groju.

Su gitara, žinoma, asocijuojasi ispanų muzika. Yra toks Isaacas Albenizas – jis iš tikrųjų rašė pianinui, bet žmonės sugalvojo, kad jo kūriniai visai gerai skamba gitarai ir jis išpopuliarėjo būtent per gitara atliekamus kūrinius, ne pianinu.

– Kaip gimė tavo aistra klasikinei gitarai?

– Aistra atsirado ne iš karto. Ir manau, ne man vienam taip atsitinka. Į kaimelį, kuriame gyvenau, netoli Kauno rajono, Lapių miestelio, atvažiavo užsienietis mokyti groti akustine gitara. Neilgai pas jį mokiausi, labiau pramogai negu rimtai. Bet mama įsikalė, kad aš grosiu gitara, ilgai ieškojo ir rado mano dabartinį dėstytoją Sergejų Kriniciną, kuris, be universiteto, veda pamokas ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje. Ten mane ir įstūmė. Važinėjau kasdien apie 20 kilometrų į mokyklą. Buvo taip, kaip dėstytojas ir sakė, kad reikės daug dirbti ir iš pradžių smagumo nebus. Atėjau į 7 klasę nieko nežinodamas apie muziką, tad turėjau greitai vytis kitus. Kelis metus su mokytoju kankinomės, o po kažkurios vasaros atsirado labai stiprus noras groti.

– Į akis krenta tavo ilgi nagai...

– Nagai gitaristams yra labai svarbu. Garsus ispanų gitaristas Andresas Segovias praeitame amžiuje išpopuliarino grojimą su nagais, kuris vadinasi „pirštų stilius“. Mums nagai kaip smuikininkui smičius – labai svarbūs, turime kasdien prižiūrėti juos. Nors ir juokingai atrodo, bet pastoviai dildiname juos su dildėmis iki tam tikros formos, kad nagai išgautų gražų skambesį. Priklausomai nuo nagų, gitara gali skambėti aštriai arba labai švelniai ir maloniai. Ispanų flamenko gitaristai seniai taip groja, bet jiems nebūdingas švelnus garsas, kaip klasikinėje muzikoje.

– ...ir veido liga?

– Šią ligą turiu nuo gimimo – neteisingai išsidėsčiusios venos, hemangioma. Kai kraujo priplūsta į veidą, jis ištinsta. Tai nėra pavojinga, tiesiog dėl vaizdo. Gitara – tokia specialybė, kuriai ši liga netrukdo. Jeigu reikėtų dirbti daugiau fizinio darbo, veidas stipriai tintų ir skaudėtų. Ir dainuoti trukdytų. O muzikoje tai tik vizualus dalykas. Iki šiol vis dar dėl to jaudinuosi, norisi tą paslėpti, kad žmonės nepastebėtų, kad ateičiau į sceną ir į mane keistai nežiūrėtų. Bet manau, kad scena tam padeda, nes vis tiek esu priverstas lipti į sceną, nekreipti dėmesio į veidą, tik groti ir parodyti, ką sugebu.

– Šiemet baigsi bakalauro studijas. Ką naujo nori išbandyti?

– Smagiausia būtų groti kamerinę muziką – duetu su kita gitara ar su kitu instrumentu. Arba daugiau gitarų. Norėčiau turėti ir solo karjerą. Man patinka groti restoranuose – ten būna rami aplinka. Tuo pačiu noriu parengti ir rimtą koncertinę programą – auditorijai, kuri ateina pasiklausyti muzikos.

Dar nesu rengęs programos su vokalistu – noriu tai išbandyti. Man patinka visada ieškoti naujos muzikos. Tai mėgstamiausias mano užsiėmimas „Youtube“ kanale. Džiaugiuosi, kad klasikinė gitara pasaulyje populiarėja ir vis sukuriama naujų kūrinių. Svajoju taip atlikti kūrinius, kad ir kompozitorius atkreiptų dėmesį. Jaučiu, kad prasimušiu.

***

Ankstesniais metais Lietuvos LIONS klubų asociacijos premijas gavo ir Europos LIONS muzikos konkurse Lietuvai atstovavo:

2018 m. Greta Pocevičiūtė (fleita), Skopje (Makedonija)

2017 m. Andrius Stankevičius (trimitas), Montreux (Šveicarija)

2016 m. Rūta Mažolytė (smuikas), Sofija (Bulgarija)

2015 m. Jonas Morkūnas (klarnetas), Augsburgas (Vokietija)

2013 m. Dominykas Girčius (fortepijonas), Stambulas (Turkija)

2012 m. Rokas Vaitkevičius (violončelė), Briuselis (Belgija)

2011 m. Viktoras Palejus (obojus), Mastrichtas (Olandija)

2010 m. Simonas Bušma (klasikinė gitara), Bolonija (Italija)

Roko poetas šia 1965 metų gamybos „Fender“ elektrine 12 stygų gitara, be kita ko, naudojosi įrašinėdamas savo legendinį albumą „Blonde on Blonde“.

1966-aisiais išleistas studijinis B. Dylano albumas buvo dvigubas albumas su tokiais hitais, kaip „Just Like a Woman“, „Sad Eyed Lady Of The Lowlands“ ir „I Want You“. Muzikos žurnalas „Rolling Stone“ albumą „Blonde Blonde“ įtraukė į „500 geriausių visų laikų albumų“ šimtuką.

1963 metais pagamintą akustinę gitarą „Martin D-28“ aukcionui pateikė B. Dylano muzikos instrumentus remontavęs Larry Craggas (Laris Kregas), ją 1977-aisiais iš muzikanto įsigijęs už 500 dolerių.

L. Craggas tikino šia gitara niekada jis negrojęs ir net nebuvo jos išėmęs iš apvalkalo.

Šia gitara B. Dylanas atgrojo visą įžymųjį labdaros „Koncertą Bangladešui“ 1971 metais Niujorke.

Netikėtas duetas pateikė patį spalvingiausią muzikinį kokteilį, kurio atsisakyti negalėjo nei vienas pilnutėlėje salėje atsidūręs klausytojas. Muzikantai kviečia visus muzikos gurmanus nepraleisti progos liepos 12 d. Vilniuje ir 13 d. Kaune apsilankyti kvapą gniaužiančiuose koncertuose.

Prodiuserinės kompanijos „Arts Libera International” kvietimu į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų vėl atvyksta pasaulinio garso violončelės virtuozas ir kompozitorius Ian Maksin yra puikus solistas ir įvairios sudėties tarptautinių ansamblių dalyvis. Jis yra apkeliavęs daugiau nei trisdešimt pasaulio šalių, muzikuoja prestižinėse Amerikos, Europos, Azijos koncertinėse salėse kartu su tokiomis muzikos žvaigždėmis kaip Andrea Bocelli, Sting, Gloria Estefan, Barry Gibb ir kt. Ian Maksin tik su jam būdinga įtaiga gali nuostabiai pagroti klasikinės muzikos koncertą su orkestru ir taip pat pakerėti publiką grodamas solo džiazo arba roko kompoziciją.

Šį kartą muzikantas drauge su pripažintu gitaros virtuozu M. Kuliavu paskleis magišką energiją net trijų Lietuvos miestų koncertinėse erdvėse. Pasak paties maestro, galimybė muzikuoti vienoje scenoje su M. Kuliavu, jam yra naujas iššūkis ir didelis malonumas. Per atstumą repetavę muzikantai neslepia, jog tai išskirtinė patirtis jų karjeroje.

Kai muzikantai, niekada negroję kartu, visiškai skirtingų stilių, kultūrų ir tautybių susitinka ant vienos scenos, projektas tampa dar įdomesnis ir labiau intriguojantis.

„Taip, su Martynu kartu grosime pirmą kartą ir netgi pirmą kartą pasimatysime gyvai. Bet man atrodo, kad tai ir yra geriausia dalis buvimo profesionaliu muzikantu – dažniausiai tokie muzikantai gali net visai nepažinodami vieni kitų susitikti ir imti kartu groti nuostabią muziką. Nes jie geba pajusti muziką kartu. Tai kažkiek primena pilotus lėktuvo kabinoje: jie gali būti niekuomet nesusitikę ankščiau, bet jei jie abu išmano taisykles, jie kartu nuskraidins lėktuvą saugiai. Martynas yra labai gabus gitaros meistras, tad aš nekantrauju susitikti su juo scenoje!“, – prieš renginius sakė Ian Maksin.

„Tai, kad Ianas Amerikoje, o aš čia, šiek tiek pasunkina mūsų misiją, bet kuomet muzikantai geroje formoje ir turi patirties, atstumas nėra didelis trukdis. Manyčiau, kad kai muzikantai, niekada negroję kartu, visiškai skirtingų stilių, kultūrų ir tautybių susitinka ant vienos scenos, projektas tampa dar įdomesnis ir labiau intriguojantis“, – antrino M. Kuliavas.

Koncertų meninė programa labai plati ir įvairi – nuo auksinės klasikos iki ugningų tango, džiazo ir roko kompozicijų. Pasak pačių atlikėjų, tai meninė programa, kuri specialiai parengta publikai, vertinančiai emocingą, nuoširdžią, aukšto meninio lygio muziką, kuri tikrai sužavės ir pakylės.

Skambės J. S. Bach, A. Piazzolla, Sting, The Beatles, Ch. Corea, I. Maksin, M. Kuliavo ir kitų visame pasaulyje pripažintų kompozitorių kūriniai. Koncertuose bus daug virtuoziškų improvizacijų, netikėtų harmonijų, įspūdingų melodijų ir kitų staigmenų. Žinomi muzikantai žada įspūdingą ir nepamirštamą renginį.

Bilietus platina koncertų salių kasos ir Tiketa.lt.