Tai numatoma Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ įgyvendinimo veiksmų plane 2024–2026 metais.

Jam šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas, o patvirtins užsienio reikalų ministras savo įsakymu.

Pagal planą šiemet su diaspora susijusioms iniciatyvoms žadama išleisti 8,6 mln. eurų, kitąmet – 8,8 mln., 2026 metais – 8,2 mln. eurų.

Praktiškai visos lėšos būtų skiriamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių išlaidos bendrai sudarytų iki 500 tūkst. eurų.

Kaip per Vyriausybės pasitarimą sakė užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, planas apima švietimo, kultūros, migracijos, ekonominio bendradarbiavimo ir kitas sritis.

Jo duomenimis, tarp projektų dalyvių yra 33 valstybės institucijos ir 42 savivaldybės.

„Džiugina, kad dalyvių skaičius nuolat auga“, – teigė viceministras.

Anot jo, iš viso trejiems metams suplanuoti 232 veiksmai.

Veiksmų plane numatyta skirti daugiau dėmesio užsienyje gyvenančių lietuvių įtraukimui į formalųjį ir neformalųjį lituanistinį ugdymą, sudaryti sąlygas jiems mokytis nuotoliniu būdu, o esant reikalui – valstybinius brandos egzaminus laikyti Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje.

Valstybės institucijos įsipareigoja aprūpinti lituanistinio švietimo įstaigas užsienyje reikalinga medžiaga ir priemonėmis, remti diasporos vaikų ir jaunimo stovyklas Lietuvoje, mokytojams ir dėstytojams skirti premijas už lituanistinio švietimo veiklos nuopelnus, mokinių ir studentų laimėjimus.

Mokytojų dienos proga ketinama apdovanoti nusipelniusius lituanistinio švietimo mokytojus Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“.

Džiugina, kad dalyvių skaičius nuolat auga.

Veiksmų plane taip pat žadama remti diasporos organizacijų veiklą, organizuoti Rytų kraštų lietuvių jaunimo seminarą, užsienyje dirbančių meno kolektyvų vadovų ir kultūros specialistų konkursus, atrinktiems specialistams mokėti atlyginimą ir padengti kitas išlaidas pagal sudarytas paslaugų sutartis, diasporos atstovams skirti stipendijas už kūrybinę kultūros ir meno veiklą, vykdomą ir pristatomą savivaldybėje.

Bus siekiama išeivijos atstovus labiau įtraukti į Lietuvos kultūros pristatymą užsienyje.

Žadama rengti Lietuvos valstybės archyvų darbuotojų ekspedicijas į diasporos archyvus, siekiant identifikuoti ir sutvarkyti archyvinius dokumentus, finansuoti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje paieškos, sklaidos, priežiūros, sugrąžinimo projektus, rinkti ir duomenų bazėje U-PAVELDAS registruoti duomenis apie Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo, kilnojamojo ir nematerialiojo kultūros paveldo užsienyje objektus.

Plane numatyta sudaryti ir viešinti užsienyje saugomų lietuvių folkloro garso įrašų bei archyvinių dokumentų fondų sąrašą.

Lieka įsipareigojimas tęsti Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tradiciją, organizuoti ir vykdyti Pasaulio lietuvių sporto žaidynes.

Į valstybės pareigūnų vizitų užsienyje darbotvarkes numatoma įtraukti daugiau susitikimų su diaspora, norima skatinti užsienyje gyvenančius kraštiečius tapti savo savivaldybės garbės ambasadoriais.

Žadama diasporos atstovus informuoti apie nacionalinio saugumo ir gynybos politiką, galimybes prisidėti prie valstybės gynybos ir pilietinio pasipriešinimo, steigti naujus Lietuvos šaulių sąjungos padalinius užsienyje.

Ketinama organizuoti nuotolines informacines sesijas diasporai, skirtas verslo įkūrimo Lietuvoje galimybėms pristatyti, rengti ekskursijas savivaldybės parengtu turistiniu maršrutu, skirtu supažindinti su infrastruktūra, darbo ir paslaugų galimybėmis savivaldybėje.

Tarp numatomų veiksmų – taikyti pirmenybę iš užsienio grįžusių šeimų vaikams, priimant juos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, sudaryti sąlygas atostogauti iš užsienio grįžusių šeimų vaikams vasarą lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Joniškio savivaldybė įsipareigojo skirti finansinę paskatą savivaldybės įmonėms ir organizacijoms, įdarbinusioms iš užsienio grįžusius kraštiečius sezoniniam darbui, Prienų savivaldybė – paremti grįžusiųjų steigiamus verslus, Vilniaus rajono savivaldybė – taikyti 30 proc. verslo liudijimo įkainio lengvatą gyventojams.

Skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, tai yra apie trečdalis lietuvių tautos.

2012 metais sukurta užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą programa  „Globali Lietuva“, jai baigus galioti 2021 metais patvirtintos Lietuvos diasporos politikos strateginės gairės „Globali Lietuva“ 2022‒2030 metams.

Seniausias pasaulyje be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis „Draugas“ apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus.

„Draugas“ pradėtas leisti 1909 metų liepos 12 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Už Lietuvos vardo garsinimą apdovanotos pagrindinį apdovanojimą Venecijos meno bienalėje pelniusios operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ kūrėjos Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė.

Šioje nominacijoje taip pat apdovanotos dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, operos solistė Asmik Grigorian, mokslininkė Agnė Kajackaitė, knygos „Lapė yra laimė“ autorės Evelina Daciūtė ir Aušra Kiudulaitė, mokslininkė Urtė Neniškytė, filmų prodiuserė Lineta Mišeikytė.

Už sugrįžimą žiniomis apdovanotas prof. Arminas Ragauskas, už sugrįžimą investicijomis – verslininkas Marius Jakulis-Jason (Džeison). Apdovanojimas už lietuvių pasaulyje telkimą atiteko pilietinei iniciatyvai „Mūsų metas DABAR“, raginusiai lietuvius balsuoti referendume dėl dvigubos pilietybės ir rinkimuose.

Apdovanojimas už šviesuolių sugrąžinimą ir įgalinimą veikti atiteko prof. Eugenijui Arvydui Janulaičiui, o už sugrįžimą pokyčiams regionuose apdovanojimą pelnė Vytautas Jonas Juška.

G. Nausėda: visi esame pasaulio lietuviai, stiprūs tada, kai esame kartu

„Jau mažiausiai šimtą metų mes esame galinga daugybę įvairiaspalvių diasporų turinti valstybė, kurios tvirtybė glūdi visų pirma Lietuvos žmonių protuose ir širdyse. Ir nesvarbu, kur mes gyvename, – tol, kol tikime laisva, klestinčia ir solidaria Lietuvos valstybe, kol vadovaujamės prieš 70 metų sukurtos Lietuvių chartijos idealais, mes ne tik išliksime, bet ir visi kartu augsime bei stiprėsime“, – per apdovanojimus sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovo teigimu, šių asmenybių, mūsų šalies šviesulių ir pavyzdžių, dėka šiandien galime kalbėti apie ryškią Lietuvą kompaktiškame pasaulyje. Jie primena mums, kad šiuolaikiniame pasaulyje, klestint naujoms technologijoms ir inovacijoms, galimybės idėjų proveržiui yra milžiniškos – tereikia jomis sumaniai pasinaudoti.

Pasak prezidento, 2019-ieji – Pasaulio lietuvių metai – buvo turtingi Lietuvos žmonių pasiekimų pasaulyje, o užsienyje gyvenančių lietuvių balsas ir darbai – vis labiau girdimi Lietuvoje. Prezidentas pabrėžė, kad visi esame pasaulio lietuviai, stiprūs tada, kai esame kartu. Šviesiausių protų, talentų, profesionalų rato iš viso pasaulio pasiryžimas aktyviai dalyvauti kuriant mūsų šalies ateitį – tai didelio patriotizmo apraiška, įkvepianti visus stiprinti vienos Lietuvos idėją, auginti pagarba ir pasitikėjimu grįstą valstybę.

Šiemet 10-metį minintis „Globalios Lietuvos lyderių“ tinklas jungia daugiau nei 2 tūkstančius profesionalų iš 50 pasaulio valstybių ir 25 lietuvių profesionalų klubus, kurie savo žiniomis, ryšiais ir patirtimi prisideda prie globalių galimybių mūsų šaliai kūrimo, Lietuvos vardo garsinimo ir ekonomikos stiprinimo.

„Globalios Lietuvos“ apdovanojimuose šiais metais išskirtos šešios nominacijų kategorijos: „Už sugrįžimą pokyčiams regionuose“; „Už sugrįžimą investicijomis“; „Už sugrįžimą mokslo žiniomis“; „Už lietuvių pasaulyje telkimą“; „Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje“; „Už viso gyvenimo nuopelnus“.

Laureatams, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, valstybės vadovas įteikė skulptoriaus Stasio Žirgulio statulėles „Globali Lietuva“, simbolizuojančias ryšį su pasauliu, stiprybę ir integraciją.

Apdovanojimai teikiami nuo 2012 metų.

„Globalios Lietuvos“ apdovanojimai įvertina ir pagerbia globalių lietuvių ir su Lietuva save siejančių asmenų išskirtinį talentą, ambicingas vizijas ir sėkmingus darbus kuriant, auginant ir garsinant Lietuvą pasaulyje. Šalies vadovas yra šių apdovanojimų globėjas, praneša Prezidentūra.

Kiekvienų metų pabaigoje rengiami „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai yra vieninteliai, kurie pagerbia užsienyje gyvenančius tautiečius, savo darbais prisidedančius prie šalies pažangos, gerovės bei vardo garsinimo pasaulyje. Apdovanojimus organizuoja tarptautinių Lietuvos profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“, bendradarbiaudamas su Užsienio reikalų ministerija.

Kas šiemet tapo „Globalios Lietuvos“ apdovanojimų laureatais, paaiškės jau penktadienio vakarą – tiesioginę ceremoniją iš Prezidento rūmų transliuos LRT Plius televizija.

Prieš penkerius metus iš Airijos grįžusi verslininkų šeima teigia, kad ir užsienyje, ir Lietuvoje norint, ko nors pasiekti, reikia daug dirbti. Jie sako, kad jokie įkalbinėjimai grįžti gimtinėn nepadės, jei pats žmogus nebus apsisprendęs.

„Kada tu galvoji, vis rytoj, rytoj, o laikas greitai bėga, jeigu turi idėją, verslo idėją, kuri dabar galbūt geniali, bet po dviejų metų nebebus,  jeigu esi nusiteikęs dirbti – turi veikti tučtuojau“, – sako verslininkė Vaida Kazlauskaitė.

Savivaldybės, paragintos parvilioti namo emigrantus, kuria interneto svetaines ir programas. Utenos savivaldybė į vieną sistemą jungia informaciją apie laisvas darbo vietas, socialines garantijas, lengvatas verslui ir būstui įsigyti. Užpernai iš Utenos emigravo per 600 gyventojų, sugrįžo tik 105.

Pernai Lietuvą paliko apie penkiasdešimt tūkstančių žmonių – tik keliais tūkstančiais mažiau, nei gyvena Marijampolėje. O Statistikos departamento duomenimis, sugrįžo per 10 tūkst. emigravusių lietuvių.

Prezidentūroje antradienį pasveikinti šalį pasaulyje garsinantys lietuviai - įteikti „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai.

„Šis apdovanojimas, kurį kažkada sugalvojome prieš ketverius metus, išliko mums labai svarbus, nes tai reiškia jungtį su Lietuva, tai reiškia jungtį su Lietuvos žmonėmis, tai reiškia, kad Lietuva tikrai yra globali ir didelė“, - renginyje Prezidentūroje sakė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Už atvestas investicijas apdovanotas Jungtinėse Valstijose įsikūrusios bendrovės „Devbridge Group“, investuojančios Lietuvoje, steigėjas Aurimas Adomavičius, o už Lietuvoje gimusių idėjų sklaidą pasaulyje apdovanotas viešojo transporto platformos „Trafi“ vienas įkūrėjų Martynas Gudonavičius.

Verslo patarėjas, pardavimų ir rinkodaros ekspertas brazilas Carlosas Levensteinas (Karlusas Levensteinas) apdovanotas už tarptautinės patirties sklaidą. Tuo metu už tarptautinių inovacijų diegimą Lietuvoje apdovanoti Raimundas ir Mindaugas Steponavičiai. Broliai yra aukštųjų technologijų įmonės Lietuvoje „Sprana“ vadovai.

Už tarptautinės patirties indėlį į pokyčius regionuose apdovanotas statybos ir interjero projektų įmonės „Avastatos grupė“ įkūrėjas ir vadovas Arnius Bijanskis. Daugiau nei 100 darbuotojų turinti įmonė įkurta Akmenėje. Už užsienio lietuvių telkimą apdovanota Jungtinėse Valstijose dirbanti Lietuvos garbės konsulė, Pasaulio lietuvių meno tarybos steigėja Daiva Čekanauskas Navarette (Daiva Čekanauskas Navaretė).

Buvęs ilgametis Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas Chrisas Butleris (Krisas Batleris) apdovanotas už nuoširdžią draugystę, o už Lietuvos vardo garsinimą apdovanotas Malaizijoje dirbantis fotografas, socialinių projektų sumanytojas Paulius Staniūnas.

Apdovanojimams iš viso buvo nominuoti 40 žmonių iš 10 pasaulio šalių.

Šiais apdovanojimais pagerbiami užsienyje gyvenantys, dirbantys ir studijuojantys lietuviai, kurie siekia išlaikyti tvirtą ryšį su Lietuva, ją garsinti ir prisidėti prie globalių galimybių šaliai sukūrimo.

Garsiausias Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis pagerbtas „Už viso gyvenimo nuopelnus“. Jam apdovanojimą anksčiau įteikė Lietuvos užsinio reikalų ministras Linas   Linkevičius.

A. Sabonis – legendinė Lietuvos sporto asmenybė, išskirtinis profesionalas, pasiekęs tarptautinių aukštumų, grįžęs į Lietuvą, čia įsteigęs krepšinio mokyklą ir toliau    gerinantis Lietuvos sporto kokybę bei žinomumą.

     Laureatams įteiktos skulptoriaus Stasio Žirgulio statulėlės.

Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijoje aptartos šiuo metu pagrindinės aktualijos, kurios rūpi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantiems lietuviams. Viena jų – šauktinių kariuomenė. Tautiečiai teigia, kad jaunimas už Atlanto nesibaido tarnybos Lietuvos kariuomenėje – nepaisant to, kad gyvena už tūkstančių kilometrų, yra pasiryžęs atlikti pareigą.

Pasaulio lietuviai jaučia pareigą Lietuvai, o tai reiškia – pareigą tarnauti, teigia Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė Danguolė Navickienė. Šauktinių kariuomenė - vienas iš pagrindinių klausimų,  diskutuojamų visuose pasaulio lietuvių susitikimuose.

„Kalbant rimtai, galima sakyti, kad reakcija nėra negatyvi. Jauni žmonės nebijo nuotykių. Mes juos stengiamės auginti dviejų pasaulių piliečiais – jie tikrai myli Lietuvą“,– kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Pasak D. Navickienės, po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams nuolat norisi ryšio su tėvyne. O bet kokia diskusijų kelianti naujiena Lietuvoje ne mažiau susidomėjimo sulaukia ir tarp užsienyje gyvenančių lietuvių.   

„Tokie susitikimai leidžia pirmiausia išsiaiškinti iškilusias problemas, leidžia išgirst mūsų tėvynainius kurie gyvena užsienyje, jų pageidavimus, norus, įvertinimus ir požiūrį apie mūsų šalį“,– komisijos darbą komentavo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Dar vienas pasaulio lietuviams svarbus klausimas – kuo jie gali padėti Lietuvai. Pastaruoju metu ypač daug susidomėjimo kelia kuriamas naujas socialinis modelis, kurio priėmimo užsienyje gyvenantys lietuviai sako laukiantys.

„Šią savaitę čia garbės konsulai suvažiavę, kurie tik ir laukia darbo kodekso keitimo, kuris dabar svarstomas Seime. Lietuvių bendruomenė remia tokius keitimus, kadangi ne tik lietuviams, kurie čia gyvena, algos būtų didesnės, bet ir emigracija sumažėtų“,– kalbėjo Seimo ir išeivijos lietuvių komisijos pirmininkas Jonas Prunskis.

Užsienio reikalų koordinavimo komisijoje pristatyta, kaip įgyvendinama programa „Globali Lietuva“. Šios programos veikla ypač įsibėgėjo šiemet. Pagrindinis jos tikslas – išlaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiais lietuviais. O tokių – daugiau nei 600 tūkstančių.

Į „Globalios Lietuvos“ veiklą įsitraukė maždaug 20 institucijų, tarp jų – ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija: kanalas LRT Lituanica transliuojamas visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje per kabelines televizijas. Taip pat jį gali pamatyti ir Vokietijos, Austrijos bei Šveicarijos gyventojai.

Į Vilnių susirinkę pasaulio lietuviai diskutuoja apie svarbiausius priimtus sprendimus ir įvykius. Ypač svarbi tema jiems – privalomoji karo tarnyba jaunuoliams, gyvenantiems užsienyje.

„Nors dar nebuvo didesnių susitikimų, tačiau žmonės pasikalba tarpusavyje ir galiu pasakyti atvirai: dauguma mano, kad neįgyvendinamas dalykas yra šauktiniai iš užsienio. Praktiškiau yra prašyti savanorių. Tokių greičiau gali atsirasti: baigusių studijas, gimnazijas. Tų, kurie siekia nuotykių, turi Lietuvos pilietybę ir yra patriotai“, – LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Danguolė Navickienė.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija pradėjo nagrinėti Lietuvos valstybės saugumo užtikrinimo, pilietybės, programos „Globali Lietuva“ įgyvendinimo ir Darbo kodekso įtakos Lietuvos ekonomikai klausimus.

Du kartus per metus posėdžiaujanti komisija šį kartą Vilniuje dirbs iki penktadienio. Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai aptaria Lietuvoje bei užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpinasi abipuse pagalba ir parama, keičiasi mokslo, kultūros ir kita informacija, teikia siūlymus Seimui ir kitoms valstybės institucijoms.

Šiemet „Globalios Lietuvos“ apdovanojimuose buvo pagerbti daug pasiekę bei tarptautinę patirtį sukaupę lietuviai ir su Lietuva siejami asmenys, savo profesine veikla ir pasiekimais prisidedantys prie šalies pozicijų stiprinimo pasaulyje. Laureatus savo dalyvavimu pagerbė prezidentė Dalia Grybauskaitė, apdovanojimus teikė LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir GLL vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

Valstybės Prezidentė pasidžiaugė šio renginio tęstinumu. „Ir štai trečias kartas, trečias kartas kai vėl randame kam padėkoti, ką įvertinti, kuo pasidžiaugti. Išties Lietuva bus stipri tol, kol bus tokių kaip Jūs“ – teigė D. Grybauskaitė.

Skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos apdovanojimų statulėlės atiteko laureatams už jų nuopelnus pritraukiant užsienio investicijas, diegiant naujoves, skatinant jaunimo lyderystę ir kitais darbais garsinant šalies vardą pasaulyje.

Investicijų pritraukimo į Lietuvą kategorijoje apdovanotas „Euromonitor International” Vidurio Europos padalinio steigėjas ir vadovas Marius Dundulis. Prieš dešimt metų Mariaus Dundulio dėka įsteigtas šios bendrovės Rytų Europos padalinys Vilniuje, kuriame dirba 160  skirtingų tautybių ekspertų.

Tarptautinių naujovių diegimo Lietuvoje kategorijoje TEO LT apdovanotas „Šviesos konversijos” mokslinis vadovas Romualdas Danielius. Tarptautinės patirties jis sėmėsi ir mokslinį darbą rengė Olandijos Leideno, Vokietijos Bairoito, Švedijos Lundo ir Italijos Florencijos universitetuose. Beveik dvidešimt metų R. Danielius yra mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“ mokslinis vadovas, o įmonės produkcija užima didelę pasaulio lazerių rinkos dalį.

Už Lietuvos balsą pasaulyje apdovanota Agnia Grigas, vakarų visuomenei  žinoma kaip Rytų ir Vidurio Europos energetikos ir politikos ekspertė. Jos bibliografijoje – išsamūs straipsniai apie Rytų Europos, Rusijos ir visos posovietinės erdvės energetikos politiką bei dvi knygos, laužančios vakarietiškus stereotipus apie Baltijos šalis ir jų politiką Rusijos atžvilgiu. A. Grigas pataria tarptautinėms korporacijoms ir vyriausybėms ekonominių ir politinių rizikų klausimais, atlieka tyrimus su mokslinėmis institucijomis JAV ir Europoje bei nuolat teikia komentarus žiniasklaidai tiesioginiame CNN, CCTV, Forbes, Bloomberg, Reuters, BBC eteryje atstovaudama Lietuvą.

Tarptautinės patirties sklaidos kategorijoje apdovanota Amerikos lietuvė, vidinės organizacijų komunikacijos vertinimo ekspertė ir šios srities pradininkė Angela Sinickas. Ji aktyviai dalyvauja verslo konferencijose, dėsto Lietuvos universitetuose, skleidžia gerą žinią apie šalį ir sudomina kitus profesionalus  ieškoti veiklos galimybių Lietuvoje. Per 40 profesinės veiklos metų ji gavo 17 „Tarptautinės verslo komunikacijos asociacijos“ apdovanojimų. A. Sinickas taip pat yra viena aktyviausių verslo mentorystės programos „GLL Patarėjai verslui“  dalyvių.

Už jaunimo lyderystės skatinimą pagerbtas Rytis Vitkauskas, šeštus metus gyvuojančio tarptautinio jaunimo mentorystės projekto „Lithuanian Big Brother“  įkūrėjas ir nuolatinis skatintojas. „Lithuanian Big Brother“ skirta studijuojančiam ar neseniai studijas baigusiam lietuvių jaunimui, siekiančiam gauti patarimus iš lietuvių kilmės profesionalų visame pasaulyje. Šiandien ši programa vienija daugiau nei 500 savo srities specialistų ir aktyvių jaunuolių, veikia 24 pasaulio šalyse.

Lietuvos vardo garsinimo kategorijoje Delfi.lt skaitytojų balsavimu apdovanoti „Pixelmator” įkūrėjai, savininkai ir vadovai Aidas ir Saulius Dailidės. Iki šiol „Pixelmator” – lietuviška įmonė, teikianti progas tobulėti jauniems programuotojams, kurios pelnas kasmet siekia milijonus. Įmonės kuriama programa patogi ir suprantama kiekvienam vartotojui, todėl nepaliauja pirmauti perkamiausių „AppStore” programų sąraše, o šiais metais vėl paskelbta geriausia „Apple” parduotuvės programa iPad planšetėms.

Lietuviškų protų telkimo kategorijoje apdovanotas Hiustono universiteto profesorius Jokūbas Žiburkus. Jo iniciatyva į Lietuvoje vykstančią gyvybės mokslų konferenciją „Life Sciences Baltics“ kasmet pakviečiama daug žymių tarptautinių įmonių atstovų bei mokslininkų. Jo iniciatyva įsteigta Lietuvos neuromokslų asociacija skiria stipendijas naujų mokslinių atradimų pristatymo komandiruotėms tarptautinėse konferencijose, užmezga ryšius su užsienio neuromokslų universitetais. J. Žiburkaus indėlis akivaizdus ir kuriant bei tvirtinant ryšį tarp Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Hiustono universiteto (Teksaso valstija, JAV), kurie kartu vykdo tarptautinę verslo administravimo magistro studijų programą.

Už viso gyvenimo nuopelnus specialiu LR Užsienio reikalų ministerijos prizu už nuoseklią veiklą teikiant paramą Lietuvos vaikų gydytojams ir ligoniams pagerbtos organizacijos „Lietuvos vaikų viltis“ vadovės Gražina Liautaud ir Danguolė Navickienė. Vadovaujant G. Liautaud buvo užmegzti ryšiai su Vilniaus universiteto vaikų ligonine ir renkami pinigai pagalbai vaikams, sergantiems ortopedinėmis ligomis ir patyrusiems nudegimų traumas, JAV ligoninėse stažavosi vaikų ligoninės darbuotojai, buvo nemokamai gydomi 150 sunkiausiai sergančių vaikų iš Lietuvos. Vėliau jos pareigas perėmus Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkei D. Navickienei kilni veikla išplito ir į kitas JAV valstijas.

Už nuoširdžią draugystę laureatu paskelbtas Edward Lucas, „The Economist“ žurnalistas ir redaktorius. Ilgus metus stebėjęs procesus Rytinėje Europoje, jis turi tvirtą nuomonę, įžvelgia ir aprašo naujus politinius santykius su Rusija. Rudeninio prekybinio ir informacinio karo akivaizdoje reiškė stiprų palaikymą Lietuvai ir siūlė gudrių būdų situacijai išnaudoti.

„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad aš esu Lietuvos draugas. Linkiu tik, kad Vakarai pabustų - lietuviai ir kiti perspėjo apie Rusijos daugelį metų (vykdytas) represijas namuose ir agresijos užsienyje pavojų ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui“, - vaizdo įraše lietuviškai sakė E.Lucasas.

„Aš padariau, aš darau ir darysiu viską, ką galima, bet mums reikia pagalbos šiame informaciniame kare. Prašau visos Lietuvos diasporos padėti Lietuvai šiandien“, - sakė jis.

Nominantus vertino ir laureatus rinko specialiai suformuota komisija, kurią sudarė praėjusių metų „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ laureatai, apdovanojimų iniciatorių „Global Lithuanian Leaders“ valdybos nariai, partnerių atstovai ir kiti tarptautinę patirtį turintys specialistai: režisierius Jonas Ohman, Dr. Vladas Lašas, ambasadorė Gintė Damušytė, Nijolė Kelpšaitė, visuomenininkas Tadas Langaitis, bankininkas Darius Daubaras, žurnalistas Edmundas Jakilaitis ir mokslininkas bei verslininkas Kristijonas Vizbaras.

„Globalios Lietuvos apdovanojimus“ inicijuoja tarptautinių lietuvių profesionalų tinklas pasaulyje „Global Lithuanian Leaders“ kartu su LR Užsienio reikalų ministerija, VšĮ „Versli Lietuva“ ir IT bei telekomunikacijų bendrove TEO LT, advokatų kontora „TARK GRUNTE SUTKIENE“.  GLL tinklo tikslas – įvairių projektų pagalba įtraukti užsienyje gyvenančius profesionalus bei panaudoti jų sukauptą patirtį, kontaktus ir žinias Lietuvos tarptautiškumo stiprinimui.