Per šventinę ceremoniją iš viso išdalyti septyni apdovanojimai.

Kategorijoje „Už globalių Lietuvos profesionalų pripažinimą pasaulyje“ pagerbta labiausiai tarptautiniu mastu skaitoma šiuolaikinė Lietuvos rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

„Rašytojos dėka Lietuva yra ryškiau matoma literatūros pasaulyje. Apdovanojimas taip pat skirtas už reikšmingą K. Sabaliauskaitės visuomeninę veiklą“, – teigiama pranešime spaudai.

Už Lietuvos inovacijų proveržį pasaulyje apdovanoti „Nord Security” ir „Tesonet” bendraįkūrėjai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas, apdovanojimą už Lietuvos jaunųjų mokslo talentų tarptautinius pasiekimus gavo neuromokslininkė, startuolio „Samphire Neuroscience“ bendraįkūrėja Emilė Radytė.

Už į Lietuvą pritrauktas investicijas įvertinimas skirtas „Hollister Lietuva” generaliniam direktoriui Sauliui Bitinui, atvedusiam rekordines investicijas Lietuvai medicinos produktų gamybos srityje.

Kategorijoje „Už tarptautinių verslo ryšių kūrimą“ pagerbta Lietuvos garbės generalinė konsulė, įmonės „IBInternational Inc.“ prezidentė Ingrida Gertrūda Bublys.

Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanota jaunosios kartos operos solistė Gabrielė Kupšytė, šiuo metu tęsianti karjerą Londono karališkajame operos teatre. Ją vienintelę iš nominantų sąrašo išrinko visuomenė, o ne apdovanojimų vertinimo komisija.

Užsienio reikalų ministerijos globojamą apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus gavo Pasaulio lietuvių centras, nuo 1987 metų veikiantis Lemonte, JAV.

„Apdovanojimų nominantai ir laureatai drąsiai ir užtikrintai skinasi kelią globaliame versle, moksle, kultūroje ar sporte. Savo kūrybine energija, meistriškumu, gebėjimu kelti ir įgyvendinti naujas idėjas jie rodo pavyzdį ir įkvepia tuos, kurie dar tik ruošiasi svaiginamam skrydžiui“, – sveikindamas laureatus sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, šalies ateičiai kritiškai svarbu žengti pirmyn, išnaudojant didžiausias savo stiprybes, tarp jų – ir po pasaulį pasklidusius talentus.

„Nuo to didele dalimi priklausys, ar Lietuva ir toliau bus stipri, veržli ir girdima pasaulyje. Todėl turime įdėti dar daugiau pastangų, kad išlaikytume ir išsaugotume tvirtus, patikimus bei produktyvius ryšius su lietuvių diaspora“, – teigė G. Nausėda.

Vienintelius Lietuvoje apdovanojimus, įvertinančius išskirtinį diasporos profesionalų indėlį į ekonomikos, mokslo, kultūros bei kitų sričių augimą, organizuoja „Global Lithuanian Leaders“ – nevyriausybinė organizacija, vystanti diasporos profesionalų tinklą ir įveiklinanti jo atstovus Lietuvos pažangos vardan.

Pasak pranešimo, apdovanojimą už viso gyvenimo pašventimą lietuvybės puoselėjimui, nuoširdų ir nuoseklų darbą, siekiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir kuriant nepriklausomą Lietuvą, šiais metais Užsienio reikalų ministerija (URM) skyrė JAV lietuvei, aktyviai visuomenininkei ir diplomatei, Lietuvos ambasadorei Gintei Bernadetai Damušis.

„Šis apdovanojimas – tai kukli išraiška mūsų gilios pagarbos ir nuoširdaus dėkingumo už Lietuvai skirtą gyvenimą: už pasišventimą, drąsą, tikėjimą Lietuvos laisve, už sprendimą grįžti į savo tėvelių žemę ir čia kurti modernią nepriklausomą Lietuvą“, – sakė viceministras A. Pranckevičius.

Gimusi JAV, G. B. Damušis po studijų prisidėjo prie Niujorke veikusios Lietuvių katalikų religinės šalpos tarybos, rėmusios persekiojamą Bažnyčią, disidentus ir žmogaus teisių gynėjus, vertė ir platino „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“ ir kitus pogrindžio leidinius anglų kalba, palaikė ryšius su Lietuvos nepriklausomybės kovotojais.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, G. B. Damušis toliau dirbo Lietuvai, prisidėjo steigiant Lietuvos nuolatinę misiją prie Jungtinių Tautų Niujorke, JAV, o 1992-aisiais oficialiai prisijungė prie Lietuvos diplomatinės tarnybos. G. B. Damušis aktyviai prisidėjo plėtojant politinius, ekonominius ir žmogiškuosius daugiašalius ir dvišalius ryšius, dirbdama Lietuvos atstovybėse tarptautinėse organizacijose bei vadovaudama Lietuvos ambasadoms Austrijoje, Kanadoje, Danijoje ir Islandijai, vadovavo URM Užsienio lietuvių departamentui.

Nuo 2012 metų organizuojami „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai yra skirti pagerbti, įvertinti, pagarsinti ir apdovanoti užsienio lietuvius, sukaupusius tarptautinę profesinę patirtį, išlaikiusius glaudžius ryšius su Lietuva, reikšmingai prisidedančius prie jos augimo.

Apdovanojimus globoja prezidentas Gitanas Nausėda, organizuoja VšĮ „Global Lithuanian Leaders”, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir URM. Pagrindinei „Globalios Lietuvos“ apdovanojimų rėmėjai – Užsienio reikalų ministerijai – suteikta garbė kasmet skirti apdovanojimą „Už viso gyvenimo nuopelnus“.

Pasak jo, prezidento parodyta parama vadinamojo „šeimų gynimo maršo“ organizatoriams yra vienos pusės rėmimas, tad natūralu, pasak G. Landsbergio, kad į tai yra ir atsakas.

„Prezidento žingsnis politiniame arba kultūrinių takoskyrų eroje yra labai stiprus žingsnis į vieną kultūrinę terpę. Ganėtinai nenuostabu, kad į tokį žingsnį yra atsakas“, – „Žinių radijui“ teigė konservatorių lyderis.

Politikas pažymėjo, kad iš tiesų abu žingsniai didina takoskyrą pastaruoju metu įsiplieskusiose diskusijose dėl Partnerystės įstatymo ar kitų klausimų.

Prezidentas pasirinko tokį kelią, matyt, jam atrodo, kad tai yra tinkamas būdas atstovauti valstybei ir jis turi tokią teisę.

„Abu žingsniai toliau gilina takoskyras valstybėje ir sutarimo taškų, galimybių judėti į priekį, ko gero, mažėja“, – teigė ji.

„Prezidentas pasirinko tokį kelią, matyt, jam atrodo, kad tai yra tinkamas būdas atstovauti valstybei ir jis turi tokią teisę. Negalėčiau kitaip vertinti“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Visuomenininkas A. Tapinas antradienį pareiškė, kad „Laisvės TV“ atsisako priimti minėtą apdovanojimą už Laisvės kelio organizavimą iš prezidento.

A. Tapinas savo sprendimą argumentavo tuo, kad G. Nausėda neteisingai pasielgė rodydamas paramą „šeimų gynimo maršo“ organizatoriams.

„Pasirinkusi bendrauti su nusikaltėliais ir remdama neteisėtus mitingus, kurių metu siūloma karti Seimo narius, prezidentūra pamynė mums svarbias vertybes, prarado bet kokį pasitikėjimą ir tapo toksiška vieta, su kuria nenorėtume savęs sieti“, – feisbuke antradienį rašė A. Tapinas.

ELTA primena, kad kontroversiškai vertinami „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ iniciatoriai, primindami gegužės 15 d. Vingio parke vykusio renginio metu išsakytus reikalavimus valdžiai, šią savaitę nuo antradienio protestavo šalia Seimo ir Vyriausybės. Pastarosios savaitės ketvirtadienį protestuotojai nuvyko prie Prezidentūros, kur juos pasitiko prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Jis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą. Tai viešojoje erdvėje sukėlė ne ką mažesnę kritiką nei prezidento G. Nausėdos įrašytas sveikinimas, kuris buvo parodytas „Didžiajame šeimos gynimo marše“ Vingio parke.

Seniausias pasaulyje be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis „Draugas“ apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus.

„Draugas“ pradėtas leisti 1909 metų liepos 12 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Už Lietuvos vardo garsinimą apdovanotos pagrindinį apdovanojimą Venecijos meno bienalėje pelniusios operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ kūrėjos Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė.

Šioje nominacijoje taip pat apdovanotos dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, operos solistė Asmik Grigorian, mokslininkė Agnė Kajackaitė, knygos „Lapė yra laimė“ autorės Evelina Daciūtė ir Aušra Kiudulaitė, mokslininkė Urtė Neniškytė, filmų prodiuserė Lineta Mišeikytė.

Už sugrįžimą žiniomis apdovanotas prof. Arminas Ragauskas, už sugrįžimą investicijomis – verslininkas Marius Jakulis-Jason (Džeison). Apdovanojimas už lietuvių pasaulyje telkimą atiteko pilietinei iniciatyvai „Mūsų metas DABAR“, raginusiai lietuvius balsuoti referendume dėl dvigubos pilietybės ir rinkimuose.

Apdovanojimas už šviesuolių sugrąžinimą ir įgalinimą veikti atiteko prof. Eugenijui Arvydui Janulaičiui, o už sugrįžimą pokyčiams regionuose apdovanojimą pelnė Vytautas Jonas Juška.

G. Nausėda: visi esame pasaulio lietuviai, stiprūs tada, kai esame kartu

„Jau mažiausiai šimtą metų mes esame galinga daugybę įvairiaspalvių diasporų turinti valstybė, kurios tvirtybė glūdi visų pirma Lietuvos žmonių protuose ir širdyse. Ir nesvarbu, kur mes gyvename, – tol, kol tikime laisva, klestinčia ir solidaria Lietuvos valstybe, kol vadovaujamės prieš 70 metų sukurtos Lietuvių chartijos idealais, mes ne tik išliksime, bet ir visi kartu augsime bei stiprėsime“, – per apdovanojimus sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovo teigimu, šių asmenybių, mūsų šalies šviesulių ir pavyzdžių, dėka šiandien galime kalbėti apie ryškią Lietuvą kompaktiškame pasaulyje. Jie primena mums, kad šiuolaikiniame pasaulyje, klestint naujoms technologijoms ir inovacijoms, galimybės idėjų proveržiui yra milžiniškos – tereikia jomis sumaniai pasinaudoti.

Pasak prezidento, 2019-ieji – Pasaulio lietuvių metai – buvo turtingi Lietuvos žmonių pasiekimų pasaulyje, o užsienyje gyvenančių lietuvių balsas ir darbai – vis labiau girdimi Lietuvoje. Prezidentas pabrėžė, kad visi esame pasaulio lietuviai, stiprūs tada, kai esame kartu. Šviesiausių protų, talentų, profesionalų rato iš viso pasaulio pasiryžimas aktyviai dalyvauti kuriant mūsų šalies ateitį – tai didelio patriotizmo apraiška, įkvepianti visus stiprinti vienos Lietuvos idėją, auginti pagarba ir pasitikėjimu grįstą valstybę.

Šiemet 10-metį minintis „Globalios Lietuvos lyderių“ tinklas jungia daugiau nei 2 tūkstančius profesionalų iš 50 pasaulio valstybių ir 25 lietuvių profesionalų klubus, kurie savo žiniomis, ryšiais ir patirtimi prisideda prie globalių galimybių mūsų šaliai kūrimo, Lietuvos vardo garsinimo ir ekonomikos stiprinimo.

„Globalios Lietuvos“ apdovanojimuose šiais metais išskirtos šešios nominacijų kategorijos: „Už sugrįžimą pokyčiams regionuose“; „Už sugrįžimą investicijomis“; „Už sugrįžimą mokslo žiniomis“; „Už lietuvių pasaulyje telkimą“; „Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje“; „Už viso gyvenimo nuopelnus“.

Laureatams, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, valstybės vadovas įteikė skulptoriaus Stasio Žirgulio statulėles „Globali Lietuva“, simbolizuojančias ryšį su pasauliu, stiprybę ir integraciją.

Apdovanojimai teikiami nuo 2012 metų.

Šeštąjį kartą vykusių apdovanojimų devynioms kategorijoms iš viso buvo nominuoti 33 lietuviai iš Jungtinių Valstijų, Šveicarijos, Prancūzijos, Norvegijos, Danijos, Malaizijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės. Dalis nominuotų asmenybių jau grįžę, gyvenantys ir kuriantys Lietuvoje. Apdovanojimus globojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė laureatams įteikė skulptoriaus Stasio Žirgulio šiam renginiui sukurtas statulėles, įamžinančias stiprybės ir integracijos idėjas.

Už į Lietuvą pritrauktas investicijas renginio metu apdovanotas JAV įmonės „Harbourtouch“ Lietuvoje vadovas Tadas Vizgirda. Tarptautinėse įmonėse dirbęs T. Vizgirda priklauso Amerikos prekybos rūmų valdybai, jo vadovaujamas „Harbourtouch” produktų vystymo padalinys Lietuvoje subūrė 63 žmonių komandą ir džiaugiasi randantis išskirtinių talentų.

Už Lietuvoje diegiamas ir plėtojamas pasaulinio lygio mokslo inovacijas pagerbtas Vilniaus universiteto Biotechnologijų instituto Mikroskysčių laboratorijos steigėjas ir vadovas Linas Mažutis. Iš užsienio grįžęs į Lietuvą jis Vilniaus universitete ėmėsi plėtoti mikroskysčių technologiją, leidžiančią pažvelgti į vėžį pavienių ląstelių lygiu – jo mokiniai įkūrė startuolį „Droplet Genomics“.

R.Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Už tarptautinę patirtį pokyčiams regionuose apdovanotas Tauragės mero patarėjas, globalios Tauragės iniciatorius Dovydas Kaminskas. Jis buvo pirmasis garsiai įvardijęs poreikį bendrauti su išvykusiaisiais.

Už globalius pokyčius Lietuvos finansų valdyme apdovanojimas skirtas Lietuvos banko valdybos nariui, globalių ekonomikos mokslininkų telkėjui Mariui Jurgilui. Pažymima, jog M. Jurgilas aštuntus metus su buvusiais bendramoksliais rengia kasmetines ekonomikos tyrėjų konferencijas, Lietuvos bankas inicijavo ir naują ekonomikos mokslo bakalauro programą (anglų kalba) Vilniaus universitete.

Už lietuvių sukurtų idėjų pripažinimą pasaulyje pagerbti vieno didžiausių Lietuvos startuolių „Transfer Go“ įkūrėjai: Daumantas Dvilinskas, Justinas Lasevičius, Arnas Lukoševičius ir Edvinas Šeršniovas. Startuolis siekia tapti naujos kartos finansinių technologinių sprendimų kompanija.

Už Lietuvos vardo garsinimą apdovanoti architektai Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Ivane Ksnelashvili bei Dominykas Daunys (KILD). Vilniečiai yra sukūrę projektą Yangjaegogae tiltui pietinėje Seulo dalyje – virš greitkelio nusidrieksiantis tiltas jungs du Pietų Korėjos sostinės kalnų masyvus.

Specialus apdovanojimas už ilgametę ir kryptingą veiklą Lietuvai suteiktas dešimtmetį gyvuojančiam Čikagos lietuvių Rotary klubui – jo iniciatyva sutelktomis lėšomis diabetu sergantys Lietuvos vaikai aprūpinti insulino pompomis, nupirkta motinos pieno banko įranga, pradėti statyti Kauno klinikų vaikų reabilitacijos namučiai.

Už tarptautinę patirtį Lietuvos verslui apdovanota Lietuvos investicijų ambasadorė JAV Rūta Laukien. Jos restoranas Bostone „Liquid Art house“ Lietuvos vardą šiandien garsina ne tik menininkų parodomis, bet ir išskirtine virtuve, ji taip pat supažindino „Investuok Lietuvoje“ atstovus su būriu investicijas skirstančių vadovų.

55-erius metus gyvuojantis Lietuvių Fondas apdovanotas už kryptingą lietuvybės užsienyje puoselėjimą – fondas įvairiems lietuviškiems projektams paremti jau skyrė virš 18 milijonų JAV dolerių, daugiausia dėmesio skyrė lietuvybės išsaugojimui skirti projektai.

Kasmet organizuojamais „Globalios Lietuvos apdovanojimais“ siekiama pastebėti ir visuomenei pristatyti svarius globalių lietuvių nuopelnus. Apdovanojimai pagerbia su Lietuva save siejančius tarptautinius profesionalus, kurie savo talentu ir darbu atveria Lietuvai pasaulines galimybes ir perspektyvas. Kaip rodo šių metų apdovanotų lietuvių pavyzdžiai, įgiję profesinių žinių, pasiekę aukštumų, kurti ir dirbti jie neretai grįžta į Lietuvą.

„Globalios Lietuvos apdovanojimus“ organizuoja tarptautinių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“.

Nominacijoje „Už tarptautinę patirtį Lietuvos įmonėms“ laureatu tapo JAV gimęs ir augęs verslo konsultacijų bendrovės „OneWindow“ bendraįkūrėjas Darius Vaškelis.

Anot šią nominaciją parėmusios advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujančio partnerio Lietuvoje dr. Irmanto Norkaus, „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ nominantai ne tik sėkmingi savo sričių ekspertai, gyvenantys JAV, Malaizijoje ir Izraelyje ir kituose pasaulio kraštuose, bet dar ir aktyvūs patarėjai lietuviškam verslui, siekiančiam prasibrauti į pasaulines rinkas.

Mažos rinkos privalumai

Laureatu tapęs D. Vaškelis yra vienas iš tų, kurie savo profesiniais kontaktais ir konkrečiais praktiniais patarimais ne vienam lietuviškam startuoliui pagelbėjo patekti į JAV rinką. Verslininkas yra aktyviai įsitraukęs į „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) veiklą, yra programos „Patarėjai verslui“ dalyvis, nuolat palaikantis nenutrūkstamą ryšį su Lietuva.

Tai „prabanga“, kuria lietuviškas verslas gali naudotis dėl išskirtinių mažos rinkos sąlygų, kur galimybės verslui suklestėti yra daug didesnės nei JAV.

D. Vaškelis kalbėdamas apie lietuvišką verslą pasauliniame kontekste sako, kad lietuviškas verslas įdomus dėl savo išraiškos unikalumo, naujų idėjų bandymo, savotiško eksperimento.

„Tai „prabanga“, kuria lietuviškas verslas gali naudotis dėl išskirtinių mažos rinkos sąlygų, kur galimybės verslui suklestėti yra daug didesnės nei JAV“, - sako D. Vaškelis.

Anot JAV gyvenančio verslininko, lietuviškam verslui dažniausiai užtenka paprasčiausiai gero administravimo ir puikaus, paklausaus naujo produkto. Tuo tarpu kitų rinkos dalyvių konkurencija santykinai nedidelė.

„Tokiomis sąlygomis suformuotos naujos idėjos, ar sukurti nauji produktai, tampa didžiule paskata pažvelgti į man gerai žinomus dalykus kitu kampu ir daug ko išmokti. Dar daugiau, šios priežastys ypač išryškina Lietuvos verslo išskirtinumą ir galimybes“, - apie motyvaciją pagelbėti lietuviškam verslui atviravo p. Vaškelis.

Apdovanojimai – proga įvertinti profesionalų indėlį

Verslo teisės paslaugas teikiančios advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis partneris dr. I. Norkus sako, kad šiandien tiek advokatų, tiek kitų profesinių paslaugų teikėjų pagrindinis vaidmuo - būti verslo patarėju, kuriuo pasitikima.

„Todėl užsienio lietuvių profesionalų indėlis ir jų pagalba verslui yra labai svarbi. Tik dalindamiesi sėkminga patirtimi, kontaktais aktyviai įsitraukę ir susitelkę, siūlydami idėjas ar jas palaikydami, kaip pažangiausi visų sričių profesionalai, atversime Lietuvos verslui naujas perspektyvas, sukursime daug žadančias perspektyvias galimybes, kuriančias aukštą pridėtinę vertę. Taip kartu kursime globalią, sėkmingą ir stiprią Lietuvą“, - sako I.Norkus.

„Globalios Lietuvos apdovanojimai“ yra vieninteliai apdovanojimai, kurie įvertina daugiau nei milijono užsienyje gyvenančių lietuvių ir su Lietuva susijusių asmenų indėlį, konkrečius darbus kuriant pasauliniu mastu sėkmingą ir pripažintą Lietuvą.

„Globalios Lietuvos apdovanojimus“ organizuoja tarptautinių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“, telkiantis išeivijos atstovus Lietuvos vardui garsinti, ekonominiam ir visuomeniniam šalies potencialui stiprinti bei globalioms galimybėms Lietuvai kurti. ,,Globalios Lietuvos apdovanojimus“ globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Apdovanojimai pagerbia verslo, mokslo bei kultūros srityse gerai žinomas inovatyvias asmenybes savo idėjomis garsinančias Lietuvos vardą.

Penktadienį Prezidentūroje "Globalios Lietuvos" apdovanojimais pagerbti Lietuvai nusipelnę lyderiai – mokslininkai, verslininkai, investicijų specialistai, sportininkai, kultūros ir meno atstovai.

Paskelbti 9 geriausieji

"Globalios Lietuvos" apdovanojimus gavo 9 asmenys – iš viso nominuota buvo 50 su Lietuva save siejančių lyderių iš 13 pasaulio šalių. Jie – vairių sričių ir amžiaus profesionalai, garsinantys Lietuvą pasaulyje, o jų nuopelnai – pritraukti investicijas, skatinti eksportą, diegti inovacijas, skatinti jaunimo lyderystę ar dalytis patirtimi. Tokių kategorijų apdovanojimams pelnyti buvo pateikta beveik pusšimtis kandidatų.

„Jūsų darbai kuria veržlios, modernios ir stiprios Lietuvos įvaizdį, įkvepia mus tikėti savo šalimi ir stengtis dėl jos ateities. Esate puikus pavyzdys, kiek daug galima pasiekti, jeigu turi tikslą, tiki savo jėgomis ir stengiesi savo valstybės vardan", – sakė Lietuvos Prezidentė.

Dr. Vladas Lašas, komisijos pirmininkas, iškilmingą apdovanojimų ceremoniją pradėjo žymiausio lietuvių kilmės Holivudo režisieriaus Roberto Zemeckio trilogijos pavadinimu "Atgal į ateitį", būtent taip ir pasveikinęs svečius.

"Lietuvos draugu" tapo Jonas Ohmanas, filmų kūrėjas, vertėjas, kalbininkas, iš Švedijos atvykęs gyventi į Lietuvą.

"1990-aisiais į Lietuvą atvykau pirmą kartą nelegaliai, kai neleido Maskva", – pažintį su Lietuva prisiminė J.Ohmanas.

Padėka kultūros skleidėjams

Specialų Lietuvos draugo apdovanojimą jis gavo už "dėmesį skausmingai Lietuvos istorijai". Jis sukūrė filmus "Raudonieji metai", "Laisvės trajektorija", "Pokalbis su nacionalistais" ir kitus. J.Ohmanas išvertė Lietuvos rašytojų – Sigito Parulskio, Jurgos Ivanauskaitės ir Jurgio Kunčino kūrinius.

Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo 23 m. akordeonistą Martyną Levickį, šiuo metu gyvenantį Didžiojoje Britanijoje. Šalį jis garsina tarptautiniuose muzikos konkursuose, kuriuose pergales pelno už naują klasikinių ir modernių kūrinių atlikimą. M.Levickiui atsiėmus apdovanojimą, svečiai išgirdo ekspresyvią jo paties sukurtą lietuvių liaudies dainos "Šviesioji aušrelė" aranžuotę.

"Lietuva yra pažengusi, bet yra daug garbingų žmonių, kurie nepamiršta savo tėvynės", – kalbėjo Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pristatęs apdovanojimą kardinolui Vilniaus arkivyskupui metropolitui Audriui Juozui Bačkiui.

Pagerbta ir R.Meilutytė

"Norėčiau palinkėti atkaklumo ir nebijoti iššūkių. Manau labai svarbu atstovauti Lietuvai ne tik sporte", – linkėjo plaukikė Rūta Meilutytė, gavusi Jaunojo globalios Lietuvos talento apdovanojimą.

Kaune gimęs Josepfas Press‘as vaikų medicinos centro "Schneider" Izraelyje vadovas, apdovanotas už patirties sklaidą. Jis palaiko ryšius su Lietuvos medikais,organizuoja jų stažuotes Izraelyje ir bendradarbiauja su Lietuvos gydymo įstaigomis.

Už eksporto skatinimą apdovanota Angela Kavak, Čikagoje įkūrusi bendrovę "Food Depot International Inc". Jos įmonė pirmoji JAV rinkai pristatė lietuviškus maisto produktus, pažymėtus "Product of Lithuania" prekių ženklu. Ji ragino nebijoti siūlyti lietuviškus produktus užatlantės rinkai, nes pirkėjų jiems atsirastų.

"Man atrodo, kad pradėti reikėtų nuo lietuvių psichologijos. Galbūt per daug laiko truko baudžiava, okupacija, laisva dvasia nuslopo, – svarstė ji. – Lietuviai bijo, ar JAV kas pirks jų gaminius. Nereikia bijoti, reikis stengtis, bet neapsiriboti maisto produktais, nes Lietuva gali pasiūlyti be galo daug".

Atvedė investuotojus

Už investicijų pritraukimą apdovanojimą gavo JAV Lietuvė Cynthia J. Pasky "Strategic Staffing Solutions (S3)" įkūrėja, prezidentė ir vykdomoji direktorė. Ji prisidėjo prie garsiausių užsienio investuotojų – "Barclays", "Western Union" ir "Intermedix" atėjimo į Lietuvą.

"Mano pirmas vizitas į Lietuvą įvyko 1993 m. Šiandien lengva pamiršti, kur buvome tuomet ir kur esame šiandien", – sakė C.J.Pasky.

Tarptautinių naujovių diegimo apdovanojimo nusipelnė broliai Augustinas, Kristijonas ir Dominykas Vizbarai, įsteigę kompaniją "Brolis Semiconductors". Mokęsi Švedijoje ir Vokietijoje, broliai savo laboratorijoje kuria inovatyvias lazerių technologijas.

"Lietuva yra teisingame kelyje, turime įrankius, stiprias mokslo įstaigas ir galimybę išvažiuoti mokytis į užsienį, įrankius naujam ir jau įsikūrusiam verslui finansuoti, ES struktūrinę paramą mokslinei veiklai finansuoti. Pridėjus tikėjimą, galima nuveikti daugiau", – sakė vienas iš "Brolis Semiconductors" įkūrėjų.

Nominaciją pristatęs "Teo LT" vadovas Kęstutis Šliužas priminė, kad jų gaminama produkcija domisi 160 kompanijų visame pasaulyje – nuo JAV iki Japonijos.

Už jaunimo lyderystės skatinimą apdovanota Milda Dargužaitė VšĮ "Investuok Lietuvoje" generalinė direktorė, inicijavusi projektą "Kurk Lietuvai", kuris pasaulio lietuviams suteikia galimybę konkrečiais darbais prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo – mokslus užsienyje baigę jaunuoliai dirba viešajame sektoriuje.