Etika galioja visur, išskyrus ten, kur sukasi dideli pinigai ir nepamatuotos ambicijos.

Situaciją dar labiau pablogino tas nelemtas interviu Krymo totorių televizijai apie "leftistinių pažiūrų" grupių spaudimą ir jau visai sugadino žurnalistų išknista seniena apie apdovanojimą iš Rusijos ir šios šalies vyriausybininkų finansais esą paremtą knygą. Tada jau niekas nebenorėjo girdėti, kad tuos savo teiginius ant plauko pakibęs Genocido centro direktorius ištaręs dėl nuovargio, o apdovanotas jis ne už ką kita, o tik už veiklą Lietuvos totorių bendrijoje ir tai knygai pinigų davė ne koks Rusijos koncernas "Gazprom", bet Tatarstano Respublika, kuri laisva tarsi Šveicarija.

Be reikalo jis teisinasi, akivaizdu, kad šiandien horoskopas ne itin palankus Genocido centro direktoriaus karjeros reikalams, nebent jis turėtų įtakingų užtarėjų, kurie kol kas dar neapsireiškė ar galbūt net tylomis išsižadėjo to kankinio mažiausiai tris kartus, kaip koks Petras Jėzaus po Paskutinės vakarienės. Nieko keista, Didžiąją savaitę neretai nutinka įvairių nemalonumų net ir ne krikščionims.

Tad kam prieš Velykas galėtų rūpėti kažkokio centro funkcionieriaus likimas? Panašu, jog lietuviai pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria ne biudžetinių nelaimėlių, bet vištų gerovei, kur irgi vyrauja magiškas skaičius – trys. Juo žymimi narvuose laikomų paukščių kiaušiniai, o mūsų pirkėjai esą labiau renkasi laisvai laikomų vištų išperėtą gėrį. Tai, pasirodo, yra etikos klausimas, kaip ir "AstraZeneca" vakcinos pavadinimo keitimas, pastarajai absoliučiai susikompromitavus.

Taigi etika galioja visur, išskyrus ten, kur sukasi dideli pinigai ir nepamatuotos ambicijos.

Maždaug 1,5 tūkst. žmonių sekmadienį tekant saulei susirinko prie Jeruzalės vadinamojo Sodo kapo švęsti Velykų, kuriomis paminimas Kristaus prisikėlimas iš numirusiųjų.

Saulėtą, bet vėsų rytą minios krikščionių iš viso pasaulio susirinko prie šio uoloje iškalto kapo šalia kaukolės formos kalvos, kuri yra laikomas galima nukryžiavimo bei prisikėlimo vieta.

Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje esantis vadinamasis Sodo kapas buvo atrastas 19-ajame amžiuje ir greitai tapo populiaria alternatyvia vieta Viešpaties Kapo bažnyčiai.

Pagal lotyniškąją ir ortodoksišką krikščioniškas tradicijas, Jėzus buvo nukryžiuotas, palaidotas ir prisikėlė iš numirusiųjų toje vietoje senamiestyje, kur stovi ši didžiulė bazilika.

Tuo tarpu minimas sodas, pagal 1894 metais jį atradusį britų generolą vadinamas Gordono Kalvarija, yra maždaug 200 m už senamiesčio sienų, prie uolėto skardžio, kurio forma primena kaukolę ir kuris, kaip tikima, yra Golgota, o lotyniškai – Kalvarija.