Matuoklis sumontuotas policijos nurodytoje vietoje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai įtikino savivaldybės atstovus, kad matuoklio labiau reikėtų ties Vasaros estrada.

Aš su policija nesiginčiju, visi barniai su ja blogai baigiasi.

Šioje vietoje yra trys pėsčiųjų perėjos. Nuo 2016 m. būtent čia registruota 11 įskaitinių eismo įvykių.

„Įrenginys perkeliamas. Policija prašė perkelti matuoklį į šią vietą, nes, jos manymu, perėjose nėra saugu. Aš su policija nesiginčiju, visi barniai su ja blogai baigiasi“, – juokavo Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Marius Poimanskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gyventojai prašė perkelti ir dar vieną matuoklį. Buvo siūloma grąžinti įrenginį į Liepų gatvės pabaigą. Klausimų dėl eismo reguliavimo šioje vietoje vis dar yra – dėl išsukančių automobilių iš Artojo ir Jaunystės gatvių šioje vietoje susidaro spūstys arba avarinės situacijos.

„Kadangi nuspręsta pertvarkyti šią sankryžą, įrengti šviesoforus, matuoklis atsidurtų prie pat sankryžos, todėl jis bus naikinamas. Nebėra prasmės jo čia montuoti. O ir daugiau nebeturime, ką kilnoti. Bent artimiausią mėnesį matuoklių neperkelsime“, – paaiškino M.Poimanskis.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika uostamiesčio savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje aiškino, kad policija nuolat gauna gyventojų skundų dėl leistino greičio viršijimo Liepojos gatvėje, tarp Panevėžio ir Girininkijos gatvių.

„Atlikus eismo įvykių analizę, nustatyta, kad šiame ruože yra trys nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuriose pėstieji dažnai kliudomi automobilių. Nuo 2016 m. šioje vietoje registruota 11 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu vienas pėsčiasis žuvo pėsčiųjų perėjoje, vienas dviračio vairuotojas, pėsčiųjų perėjose buvo sužeisti keturi žmonės bei šeši kitų kategorijų eismo dalyviai“, – situaciją pristatė M.Džermeika.

Anot jo, šioje vietoje policijos pareigūnai dažnai pastato trikojį greičio matuoklį ir registruoja nemažai greičio viršijimo atvejų.

Šioje gatvėje, iki pat išvažos iš uostamiesčio, greitis matuojamas dviejose vietose – netoli statomo „Lidl“ prekybos centro ir prie onkologijos centro.

„Kadangi prie „Lidl“ prekybos centro atsirado iškiliosios perėjos, matuokliai nebetenka prasmės. Greitį vairuotojai sumažina automatiškai, tiek važiuodami nuo Kalotės pusės, tiek jos link. Visa problema kyla tarp Panevėžio ir Girininkijos gatvių“, – tikino M.Džermeika.

Didžiausias srautas susidaro vasarą, kai daugybė žmonių važiuoja jūros link.

„Todėl siūlome perkelti išmanųjį greičio matuoklį, kuris fiksuotų greitį abiejomis kryptimis“, – siūlė M.Džermeika.

Eismo saugumo komisija pritarė policijos siūlymui.

Nėra teismų išaiškinimo

Kaunietis advokatas D.Varnas į teismą kreipėsi siekdamas įrodyti, kad policija pažeidžia įstatymus, neinformuodami, kad jų pasirinktoje vietoje stovi mobilusis greičio matuoklis, dėl specifinės jo išvaizdos vadinamas trikoju. Iki šiol tokio precedento teisme nebuvo.

"Aš randu policijos komentarus žurnalistams, kurie pristatant šiuos prietaisus klausė apie įspėjamuosius ženklus. Aiškinta, kad šie įrenginiai yra mobilūs, todėl jokie įspėjimai nereikalingi", – tokie aiškinimai teisininko neįtikino.

Be to, jokiais teisės aktais neapibrėžiamas žodis "mobilus", "kilnojamas" ir panašiai. Pasak advokato, yra du teisės aktai apie įspėjamųjų ženklų įrengimą, esant automatiniam greičio matavimo prietaisui, tačiau nieko neužsimenama apie mobiliuosius prietaisus.

Advokatas teismo prašo įpareigoti Kauno policiją pažeidimus fiksuoti tik pastačius informacinį kelio ženklą Nr. 636 – "Automatinė eismo kontrolė". Į teismo procesą įtrauktas ir Policijos departamentas. D.Varnas motyvuoja, kad teismo sprendimas gali paliesti ir kitas Lietuvos savivaldybes. Ganėtinai keistai atrodytų, jei, advokatui pasiekus palankaus teismo sprendimą, pareiga informuoti apie trikojį atsirastų tik Kauno apskrityje.

Advokatas neslepia, kad toks kreipimasis į teismą kilo ne tik dėl pilietiško pastebėjimo apie galimą "laikymosi teisėtumo principo reikalavimo" pažeidimą. Jis papuola tarp tų daugiau nei 300 tūkst. vairuotojų, kuriuos praėjusiais metais užfiksavo trikojai.

Kadangi KET nenustatytas įrengimo sudėtingumo laipsnis, kalbininkas padarė išvadą, kad įrengimas gali būti ir tuomet, kai yra paspaudžiamas mygtukas ir sureguliuojamas ryškumas.

Jo administracinę bylą nagrinėjančio teismo advokatas prašo surašytą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo protokolą panaikinti ir bylą nutraukti. Pagal trikojų duomenis, D.Varnui surašyti trys protokolai. Skirtos nedidelės baudos. Visi jos apskųstos teismui.

Priemonių teisėtumas

Lietuvos kelių policija nesiėmė vertinti advokato D.Varno kreipimęsi į teismą išdėstytų prašymų. "Skunde nurodytas aplinkybes įvertins teismas", – atsakyme "Kauno dienai" nurodė Lietuvos kelių policijos atstovė Daiva Žilinskė.

Atsakyme tepaaiškinta, kada įrengiamas įspėjamasis kelio ženklas: "Kelių eismo taisyklėse, kurios nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio ženklas Nr. 636 "Automatinė eismo kontrolė" apibrėžtas kaip informacinis kelio ženklas, žymintis kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai."

Pasak policijos atstovų, mobilieji greičio matavimo prietaisai arba "trikojai" neįrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų, t.y. stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų. Todėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 esą neprivalo būti pastatytas prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus.

"Be to, manome, kad tokio ženklo nebuvimas neturi kelti abejonių dėl transporto priemonės vairuotojo pareigos vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimą – važiuoti neviršijant leistino greičio", – pabrėžiama Lietuvos kelių policijos atsakyme.

Tačiau advokatas D.Varnas pastebi, kad visi, kurie nenori kalbėti apie policijos priemonių naudojimo teisėtumą, sako, kad nelėk ir trikojis neužfiksuos.

"Mane labiau domina globalus šio klausimo aspektas. Mano prašymas įpareigoti Kauno policijos vadovus, kad pareigūnams būtų liepta naudoti įspėjamuosius ženklus, kartu yra siekis įpareigoti policiją veikti teisėtai", – pabrėžė advokatas.

Remiasi kalbininku

Mėgstamas teisėtvarkos posakis, kad Lietuva yra teisinė valstybė, tad visi turi laikytis įstatymų. Taip pat ir policija. Vis dėlto teisinį šios situacijos išaiškinimą gali pateikti tik teismas. Kadangi trikojai gatvėse ir keliuose radosi ne taip seniai, o baudos už greičio viršijimo pažeidimus santykinai mažos, teisinis šios policijos priemonės naudojimo aspektas teismuose nenagrinėtas.

"Aš nieko naujo savo byloje nepasakau, remiuosi tuo, kas yra, o žodį "įrengtas" suprantu taip, kaip jį aiškina kalbininkai", – pastebėjo D.Varnas.

Požiūris: advokatas D. Varnas siekia globaliai pažvelgti į ginčą dėl trikojų, kaip į policijos naudojamų priemonių teisėtumą. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Bylą policijai iškėlęs advokatas teisme siekia įrodyti, kad prieš trikojus įspėjamieji ženklai nepastatyti nepagrįstai. Ginčydamas pareigūnų veiksmus, jis kreipėsi į kalbininką Antaną Smetoną, kurio paprašė pateikti išvadą, kaip reikėtų traktuoti žodį "įrengti".

"Lituanistas, pateikdamas išvadą apie teksto suvokimą, nurodė, kad įrengti – atlikti bet kokią veiklą, nebūtinai iškasti duobę, įkasti metalinį stulpą, įlipti į 2 m aukštį ir prisukti su varžtais matuoklį. Įrengti gali būti ir pastatyti, sureguliuoti, nukalibruoti, paaukštinti, patikrinti ir t.t. Įrengti – lygu paruošti darbui. Kadangi KET nenustatytas įrengimo sudėtingumo laipsnis, kalbininkas padarė išvadą, kad įrengimas gali būti ir tuomet, kai yra paspaudžiamas mygtukas ir sureguliuojamas ryškumas", – A.Smetonos išaiškinimą pateikė advokatas.

Vis dar galioja 2012 m. priimtas susisiekimo ministro įsakymas, kad įspėjamieji ženklai miestuose, gyvenvietėse turi būti įrengti 20–-100 m atstumu iki greičio matavimo prietaiso, o keliuose ne gyvenamosiose teritorijose atstumas gali siekti 300 m.

D.Varnas neslepia konsultavęsis su panašią metrologinę techniką gerai žinančiais specialistais. Advokatas taip pat susipažino su trikojų veikimo ir reguliavimo instrukcijomis ir specifika, kurią jam pateikė pati policija.

"Instrukcijoje yra nurodyti ne vienas ir ne du veiksmai, o apie 30 veiksmažodžių apibūdina veiksmus, kuriuos privaloma atlikti, kad aparatas pradėtų veikti ir fiksuoti pažeidimus", – dar vieną patvirtinimą, kad trikojis vis dėlto yra įrengiamas, aiškina advokatas.

Esminis aspektas – ne surinktos baudos ar jų suma, o eismo dalyvių sąmoningumo, atsakomybės už savo elgesį ir veiksmus skatinimas.

Galiausiai ne vienas yra matęs, kaip policininkai triūsia pirmiausia statydami trikojį, o vėliau jį pasiimdami. Advokatas pastebėjęs, kad pradžioje, kol policija dar nemokėjo juo dirbti, trikojo parengimas darbui trukdavo apie valandą, dabar pareigūnai užtrunka apie 15 min., tačiau vis tiek matuoklis yra įrengiamas, o ne pats savaime ima fiksuoti pažeidėjus.

Kova su korupcija?

Trikojų atsiradimas sukėlė diskusijų bangą visuomenėje. Vairuotojai kritikavo, kad jie primena seniau įprastą kelių policijos pareigūnų stovėjimą su greičio matuokliais krūmuose ar pasirinktose tokiose vietose, kur jų vairuotojai nepastebėtų.

Iš dalies vairuotojai teisūs, nes toli gražu ne greičio viršijimo fiksavimas buvo pagrindinis tikslas pradėjus naudoti trikojus. Lietuvos kelių policija, paprašyta priminti, kokius tikslus policija kėlė sau priimdama sprendimą įsigyti trikojus, "Kauno dienai" pateikė štai tokį atsakymą: "Įgyvendintas 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos "Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas" priemonės "Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas" lėšomis finansuojamas projektas "Korupcijos apraiškų mažinimas kelių eismo priežiūros srityje", kurio tikslas – didinti Lietuvos policijos veiklos procesų skaidrumą, mažinti korupcijos rizikos veiksnius policijai vykdant eismo priežiūrą. Ir, be abejo, vienas iš tikslų – eismo saugumas."

Paros įvykių suvestinėse pastebimai liovėsi puikuotis pranešimai apie tai, kad leistiną greitį viršijęs pažeidėjas siūlė policijos pareigūnui kelias dešimtis eurų, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas.

Deja, neteko girdėti, kad būtų atlikta kokia nors studija, kuri aiškintųsi, trikojai ar nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kyšio ėmimą ir davimą lėmė mažėjančias korupcijos apraiškas policijoje.

Saugumas ir atsakomybė

Atmetus pagrindinį trikojų tikslą, pabrėžiama, kad policijos vienas pagrindinių uždavinių – ir saugumas kelyje, ir eismo dalyvių elgesio kontrolė.

Vairuotojų pastebėjimus, kad vis dėlto trikojai labiau statomi baudoms surinkti, neretai tokiose vietose, kuriose eismo įvykių praktiškai nebūna, pareigūnai neigia, vadindami tai subjektyvia kiekvieno nuomone.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

"Esminis aspektas – ne surinktos baudos ar jų suma, o eismo dalyvių sąmoningumo, atsakomybės už savo elgesį ir veiksmus skatinimas. Kasdien naudojant greičio matavimo prietaisus "PoliScan FM1", siekiama efektyviai gerinti eismo saugumo situaciją šalies keliuose", – tikino Lietuvos kelių policijos atstovai.

Kas ir kaip parenka vietas, kuriose pastatomi trikojai, pareigūnai atsakė gana abstrakčiai: "Atsižvelgiant į atliekamos analizės duomenis, minėti prietaisai naudojami avaringuose ir pavojinguose kelių ruožuose, kuriuose daugiausia įvyksta ar yra tikimybė įvykti eismo įvykiams dėl nustatyto važiavimo greičio viršijimo. Vykdant greičio kontrolę su "PoliScan FM1" taikomas viešasis, neviešasis arba mišrusis patruliavimo būdas."

Tačiau policiją į teismą padavęs advokatas iškelia dar vieną moralinę dilemą – neįspėjimas apie trikojį gali būti lyginamas su slėpimu, todėl žmonėms kyla abejonių, kad trikojai naudojami pagal paskirtį. Ar tai negriauna bekylančio žmonių pasitikėjimo policija?

Kovai su korupcija policijoje naudojami prietaisai fiksuoja ne tik leistino greičio viršijimą. Užfiksavus greičio viršijimo atvejį papildomai yra patikrinama, ar transporto priemonė yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir ar atlikta jos privalomoji techninė apžiūra.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, iš jau minėtų per 300 tūkst. užfiksuotų greičio viršijimo atvejų papildomai buvo nustatyta beveik 3 tūkst. atvejų, kai transporto priemonė nebuvo apdrausta, ir per 4 tūkst. atvejų, kai neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

Policija nurodo, kad, pirminiais duomenimis, Lietuvos keliuose 2020 m. įvyko 2,9 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 175 eismo dalyviai. Pirminiais duomenimis, dėl nepasirinkto saugaus važiavimo greičio įvyko apie 30 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės.

Fiksuojantys leistino greičio viršijimo atvejus trikojai vis dėlto sulaukia prieštaringų nuomonių.

Tiksliau ne patys trikojai, o jų naudojimo būdas. Vis dar netrūksta žmonių, besipiktinančių, kad gatvėse nėra apie šiuos prietaisus įspėjančių ženklų. 

Vakar emocijų pliūpsnio sulaukė ir nuotrauka, kurioje matyti paslėptas trikojis.

Feisbuko grupėje „Kur stovi policija Kaune“ paviešinta situacija, įamžinta Jonavos g., prie „Baltic Petroleum“ degalinės. Trikojis pastatytas už ženklų grupės.

„Kažkada pykom ant pareigūnų, kad slėpėsi ir iš po krūmų „šaudė“, – pastebėjo internautas Mantas.

„Greit iš kolonėlės tualeto „šaudys“, – nuotrauką komentavo Viktoras.

„Pasnigo, tai ant balto pilkas gerai matosi dabar. Bando visaip paslėpt“, – pridūrė Rolandas.

Greit iš kolonėlės tualeto „šaudys“.

Tomas pašmaikštavo, kad dabar, kai visur balta nuo sniego, trikojai būtų mažiau pastebimesni, jei būtų apvilkti baltais marškinėliais. 

Dar vasarą pareigūnai tikino, kad policijai slėpti greičio matuoklius niekas nedraudžia. Svarbu, kad tai didintų „efektyvumą“. 

Šis efektyvumas, anot pareigūnų atstovų, yra ne surašytų protokolų už greičio viršijimą ir skirtų baudų skaičius, o skleidžiama žinia, kad greitis matuojamas gali būti nemačiomis, kad nevertėtų rizikuoti jį viršyti.

„Policija taip pat labai pasipiktinusi. Pasipiktinusi, kad vairuotojai viršija greitį ir nesilaiko kelių eismo taisyklių“, – LRT.lt yra teigęs Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys, komentuodamas apie slepiamus trikojus.

Jis tuomet minėjo, kad kai kuriose šalyse greičio matuokliai yra maskuojami,  pateikė pavyzdžius, kad jie būna slepiami šiukšliadėžėse ar net medžiuose.

Už tokį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) pirmininko „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko antradienį pateiktą  Seimui projektą po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai. Planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę pataisa sugrįš lapkričio 12 d.

Projekte siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, įrodymai stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis nedalyvaujant pareigūnui galėtų būti renkami tik esant Kelių eismo taisyklėse numatytam informaciniam ženklui „Automatinė eismo kontrolė“.

„Manau, kad trikojai yra puiki ir sveikintina greičio kontrolės priemonė, tačiau ji privalo būti naudojama tik su įspėjamaisiais ženklais, kitaip ji praranda pagrindinę paskirtį – vykdyti saugaus eismo prevenciją avaringiausiuose kelių ruožuose atitinkamu metu ir būtent konkrečioje vietoje. Trikojų privalumas yra tas, kad Lietuvos policija kiekvieną valandą gali keisti šios mobiliosios greičio kontrolės įrangos lokaciją, įvertinusi, kuriuo paros metu ir kurioje vietoje eismas yra pavojingiausias, tarkime, rytais prie mokyklų ir vaikų darželių, per pietus – prie maitinimo įstaigų, vakarais – miegamuosiuose rajonuose ir pan. Nepaisant to, kad nuo trikojų eksploatavimo pradžios praėjo jau daug laiko, dar ir šiandien sulaukiu daugybės pasipiktinusių žmonių laiškų, nes kelyje slapstomi trikojai atlieka ne greičio prevencijos, o daugiau represinę, baudų surinkimo funkciją“, – sako projekto autorius  D. Gaižauskas.

Nemanau, kad policija turi bauginti, kitaip reiktų ir policijos šūkį papildyti – Ginti. Saugoti. Padėti. Bauginti!

Parlamentaro teigimu, žmonės atsiunčia nuotraukų, kuriose užfiksuoti pareigūnai, greičio matuoklius statantys prastai vairuotojams matomose vietose, visiškai neavaringuose ruožuose ir pan. 

„Visa tai pykdo vairuotojus, mažina pasitikėjimą policijos pareigūnais. Todėl akivaizdu, kad šią padėtį reikia taisyti. Priminsiu, kad panašios bauginimo akcijos jau buvo išgyvendintos iš policijos sistemos, kai dar visai neseniai vairuotojų pasipiktinimą kėlė krūmuose su rankine greičio matavimo įranga pasislėpę pareigūnai. Visgi tuomet Lietuvos policijos vadovybė atkreipė dėmesį į visuomenės nuomonę ir uždraudė pareigūnams slapstytis ir vykdyti tik represinę baudėjo funkciją. Tik štai kodėl visa tai vėl sugrįžo? Nemanau, kad policija turi bauginti, kitaip reiktų ir policijos šūkį papildyti – Ginti. Saugoti. Padėti. Bauginti!“, – ironizuoja D. Gaižauskas.

Politikas tvirtina esąs už greičio ribojimo priemonių naudojimą ir asmeniškai žada siekti, kad Lietuvos keliuose atsirastų dar daugiau įvairių greičio matavimo sistemų, tačiau, parlamentaro nuomone,  jos visos turėtų būti naudojamos tik su įspėjamaisiais ženklais.  

Greičio matuoklis demaskuos ne tik pajūrio link skriejančius greičio mėgėjus. Jis fiksuos ir kitus duomenis: ar automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu, ar turi techninės apžiūros lapą.

"Jis viską darys. Savivaldybė gaudavo daug gyventojų skundų dėl naktimis ir vakarais triukšmą keliančių automobilių. Šis matuoklis už triukšmą nenubaus, bet fiksuos greitį, o tai jau labai gerai", – apie naująjį pirkinį kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Jis viską darys.

Pasak M.Poimanskio, greičio matuoklių nauda yra akivaizdi, eismo saugumo situacija miesto gatvėse gerėja.

"Pavyzdžiui, Medelyno gatvėje, kuria itin dažnai mėgsta laigyti klaipėdiečiai, matuoklis įspūdingų skaičių nebefiksuoja. Didžiausi greičiai – 120–130 km/val. Aišku, tai nėra gerai, bet prisiminkime tokius skaičius kaip 170 km/val. greitį, kuris užfiksuotas miesto gatvėmis skriejant motociklui. Kiti matuokliai gegužę taip pat fiksavo šiek tiek mažesnius greičio viršijimus, tačiau norėtųsi, jog jų nebūtų", – kalbėjo M.Poimanskis.

Marius Poimanskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Molo gatvėje statomas greičio matuoklis bus ketvirtasis naujos kartos įrenginys uostamiestyje.

Šie matuokliai turi itin platų galimybių lauką – įrenginiai gali fiksuoti ir kitus pažeidimus, ne tik leistino greičio viršijimus. Matuokliai gali stebėti autobusų juostas, fiksuoti, ar transporto priemonė į sankryžą neįvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.

Veikiausiai dėl tokių galimybių apsispręsta vasaros laikotarpiui tokį matuoklį įrengti pajūryje, kur jaunimas vakarais mėgsta leisti laiką gainiodami automobilius.

Tačiau tarp klaipėdiečių naujas pirkinys sukėlė apkalbų bangą. Vieni gyrė sprendimą statyti įrenginį Melnragėje, kiti juokėsi dėl greičio ribos, kuri šiuo metu šioje gatvėje siekia 30 km/val.

Uostamiesčio savivaldybė yra įsigijusi tris seno tipo matuoklius ir keturis naujus išmaniuosius įrenginius. Iki šiol mieste veikę išmanieji greičio matuokliai pažeidėjus fiksavo Tiltų ir Liepojos gatvėse.

Trečiasis įrengtas Mokyklos gatvėje, o ketvirtasis atsiras Melnragėje.

Dažnai nesusimąstome

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) profesorius Vytautas Markevičius ir Elektronikos inžinerijos katedros vedėjas prof. Dangirutis Navikas tikina, kad greičio jutiklių panaudojimas yra kur kas platesnis, nei mes įsivaizduojame.

"Tai ne tik priemonė, skirta drausminti eismo taisyklių pažeidėjus, bet ir naudinga kontroliuojant automobilių srautus susidarius spūstims ar atpažįstant transporto tipą", – teigia mokslininkai.

Anot V.Markevičiaus, greičio jutikliai naudojami automobilių srautui skaičiuoti, jį nukreipti ir reguliuoti, pasitelkiant išmanuosius ženklus.

"Matuoti, ar ne per greitai važiuojame ir fiksuoti pažeidėjus – tik eilinė priemonė, skirta eismui stebėti. Stebint važiuojančių automobilių greitį taip pat galima apskaičiuoti preliminarų automobilių kiekį, kelio apkrovą", – tikina profesorius.

Daugiau privalumų

V.Markevičius pastebi, kad pagrindinis technologinis skirtumas tarp važiuojamąja dalimi įrengto greičio jutiklio ir "PoliScan FM1" yra jo priežiūra.

Trikojį reikia stebėti ir saugoti nuo vandalų, jį įkrauti. O greičio jutiklis yra nepastebimas ir nereikalaujantis didelės priežiūros, todėl įrenginio eksploatacijai reikalingos kur kas mažesnės išlaidos", – sako profesorius.

D.Navikas priduria, kad, lyginant su indukcinėmis kilpomis, kurios yra įrengtos prie daugumos šviesoforų, KTU EEF mokslininkų sukurtų greičio jutiklių intervencija į kelią yra kur kas mažesnė, todėl juos daug lengviau sumontuoti.

Stebint važiuojančių automobilių greitį taip pat galima apskaičiuoti preliminarų automobilių kiekį, kelio apkrovą.

"Mūsų sukurtas jutiklis, kuris yra įrengtas pakeliui į vieną Lietuvos oro uostų, išsiskiria tuo, kad su juo galime ne tik fiksuoti transporto judėjimo greitį, bet ir jo tipą bei tai, kaip jis važiuoja, pavyzdžiui atlieka lenkimo manevrą", – pažymi  mokslininkai.

Pasak jų, vienas iš jutiklių privalumų – nufotografuoti automobilio numerius reikiamoje vietoje, ne pastebėjus judesį, o automobiliui apie metrą priartėjus prie jutiklio, priklausomai nuo judėjimo greičio. Tikslioje vietoje gaunama kokybiška nuotrauka.

"Dėl netikslaus automobilių srauto pasiskirstymo apskaičiavimo didžiuosiuose miestuose spūstyse vairuotojai praleidžia daugiau laiko, nei vairuodami. Intensyviai apkrautuose keliuose įrengus greičio jutiklius būtų kur kas lengviau paskirstyti automobilių srautus. O fiksavus spūstį ne piko metu, būtų galima įtarti apie avariją ir vairuotojus įspėti apie kito kelio pasirinkimą", – teigia mokslininkai.

Magnetinis parašas

Greičio jutikliai, radarai ir kitos eismo stebėjimo priemonės, norint surasti transporto savininką, fiksuoja automobilio numerius, tačiau KTU EEF mokslininkų teigimu, po daugiau kaip dešimtmečio juos gali pakeisti įvairios alternatyvos.

"Vienas iš sprendimų galėtų būti automobilio magnetinis parašas", – tikina V.Markevičius.

Transporto priemonės magnetinis parašas – vadinamas Žemės magnetinio lauko iškraipymas, kai šalia jutiklio pravažiuoja transporto priemonė. Magnetinis parašas, integruotas automobilyje, nereikalauja papildomų priedų, priešingai nei RFID (atpažinimas radijo dažniu, angl. radio frequency identification).

D.Naviko teigimu, automobilių valstybinius numerius galima pakeisti ir kitomis priemonėmis, kurios yra daug kartų tikslesnės – tai RFID, žymos.

Pastebėta, kad kai įvažiavimas į automobilių parkavimo aikštelę buvo galimas su bilietu, RFID sistemos parkavimo valdymo principas nebuvo toks populiarus kaip dabar, kai automobiliai identifikuojami pagal valstybinius numerius.

"Šis stovėjimo aikštelių valdymo principas nebuvo toks populiarus, nes žymas, integruotas į įvairias korteles, – itin lengva pamesti. Tačiau jei visą tai būtų integruota pačiame automobilyje, viskas būtų kitaip", – sako D.Navikas.

Pasak pareigūnų, pažeidėjas užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu ir tai yra rekordas Klaipėdos apskrityje nuo šių prietaisų naudojimo pradžios. Už tokį pažeidimą numatoma bauda nuo 450 iki 550 eurų ir teisės vairuoti atėmimas iki pusės metų. Per praėjusią savaitę mobiliu greičio matuokliu užfiksuota 1870 greičio viršijimo atvejų. Tarp jų – uostamiestyje Taikos prospekte 126 km/h greičiu skriejęs lengvasis automobilis.

Kelių policijos pareigūnai praėjusią savaitę sustiprintą vairuotojų kontrolę vykdė ir dėl saugos diržų nesegėjimo, neleistino važiavimo per sankryžas bei mobiliojo ryšio priemonių naudojimo. Nustatyti 353 kelių eismo taisyklių pažeidimai, 256 iš jų užfiksuoti nekontaktiniu būdu. Daugiausia – 97 vairuotojai – mobiliojo ryšio priemonėmis naudojosi be laisvų rankų įrangos, 48 važiavo per sankryžas degant draudžiamam šviesoforo signalui. Už šiuos pažeidimus gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Dar 46 vairuotojai nesegėjo saugos diržų – už tai numatoma bauda nuo 30 iki 50 eurų.

Ant Mokyklos gatvės tilto kurį laiką veikė išmanusis matuoklis. Vėliau jis buvo perkeltas į kitą vietą.

"Įsigijome iš viso du išmaniuosius matuoklius. Kol kas sumontuotas tik pirmasis. Antrą įrenginį turėtume gauti netrukus, po mėnesio ar pusantro", – tikino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Uostamiesčio policija, stebėdama situaciją miesto gatvėse, siūlė naująjį matuoklį grąžinti į buvusią vietą Mokyklos gatvėje. Esą dėl to, kad ši vieta yra itin avaringa, tad greičio kontrolė šiame ruože būtina.

Uostamiesčio savivaldybė yra įsigijusi tris seno tipo matuoklius ir tris naujus išmaniuosius įrenginius.

Iki šiol mieste veikę du išmanieji greičio matuokliai pažeidėjus fiksavo Tiltų ir Liepojos gatvėse. Trečiasis įrengtas Mokyklos gatvėje, o ketvirtajam vietos dar ieškoma.