„Iš tikrųjų labai įdomi tendencija, nes pačių eismo įvykių nepadaugėjo, išliko kelerių metų tendencijos, bet žuvusių šiemet, palyginti su pernai, išaugo labai stipriai, ir ką pastebėjome, kad net 57 proc. išaugo žuvusių vairuotojų skaičius. Jei anksčiau didžiausia problema buvo pėstieji, tai jau kelerius metus jų mirčių skaičius mažėja, o šiemet vairuotojų mirčių skaičius labai išaugo. Jau praktiškai turime tokį skaičių, kokį turėjome pernai per visus metus“, – sakė R. Vosylius.

– Ar galima išskirti pagrindines priežastis? Nes yra tokia statistika, kad žuvusių girtų vairuotojų skaičius sumažėjo, vadinasi, yra kažkokie kiti veiksniai, lemiantys tokį didelį tragiškų nelaimių skaičių.

– Pagrindinis, tikrai nenustebinsiu, veiksnys – būtent greitis, saugaus greičio nesilaikymas ar leistino greičio nesilaikymas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau matuoklių Lietuvoje daugėja ir dar jų daugės, tai ta priemonė neveikia?

– Ji veikia. Iš tikrųjų, tuose ruožuose, kur yra įrengti matuokliai, gerokai sumažėjo eismo įvykių. Tačiau, aišku, dar ne visi keliai padengti, tai labai daug tokių eismo įvykių, kur nuvažiuojama nuo kelio. Ir motociklininkų žūčių skaičius padidėjo, pavyzdžiui, posūkyje nesuvaldo ir nulekia nuo kelio. Tai vėlgi rodo, kad nebuvo pasirinktas saugus greitis.

– O, pavyzdžiui, kelio danga, jo būklė kiek turi įtakos avaringumui?

– Na, viskas avaringumui turi įtakos, – ir kelias, infrastruktūra, ir oro sąlygos. Tačiau tokių priežasčių, kad dėl kelio būklės įvyko kažkokios mirtys ar pan., nefiksuojame.

Viskas avaringumui turi įtakos – ir kelias, infrastruktūra, ir oro sąlygos.

– Šiuo atveju galbūt pasiteisino sugriežtinta atsakomybė už vairavimą išgėrus. Kokių dar drausminimo priemonių būtų galima imtis šioje situacija?

– Pastebėjome, kad kai atsirado baudžiamoji atsakomybė dėl sunkiai apgirtusių vairuotojų, tai tuo metu girtų vairuotojų po lygiai buvo sulaikoma tiek iki 1,5 prom. girtumo, tiek virš. Šią dieną beveik dvigubai yra mažiau tų, kurie sunkiai apgirtę. Taip pat, palyginti su pernai, apie 50 proc. sumažėjo žuvusių dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Be to, pernai lapkričio mėnesį įsigaliojo griežtesnės sankcijos vairuotojams, kurie vairuoja neturėdami teisės vairuoti – už pakartotinį vairavimą yra konfiskuojama transporto priemonė. Tai dar metai nepraėjo, bet jau matome, kad iki 20 proc. mažiau eismo įvykių sukelia neturintys teisės vairuoti. Tikrai tos priemonės veikia, bet visad reikia žiūrėti į ateitį.

– Ar įmanoma įvertinti, kokią vis dėlto įtaką tokiam dideliam avarijų skaičiui daro telefonų naudojimas?

– Vienetai prisipažįsta, kad per eismo įvykį naudojosi telefonu, todėl tą tikrą statistiką turėti labai sudėtinga. Tačiau, aišku, daro įtaką, nes ir tyrimai tą rodo.

– Keista statistika. Avarijų mažiau, žuvusiųjų daugiau. Kodėl taip yra?

– Na, turbūt atsimenate, tas baisias avarijas, kur žuvo penki žmonės, trys žmonės, tai va todėl.

– Kalbant apie ilguosius savaitgalius, šventines dienas, ar pastebite, kad išauga tragiškų nelaimių statistika?

– Pačiomis saugiausiomis savaitės dienomis yra laikomos šeštadienis ir sekmadienis, o penktadienį ir pirmadienį – daugiausiai eismo įvykių. Tai ir šventinėmis dienomis nesiskiria. Padidėjimas yra prieš šventes.

Kur reiks mažinti greitį ir ką dar fiksuos greičio matuokliai, LNK reportaže papasakojo Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis. 

– Pagal ką atrenkamos vietos, kur statyti greičio matuoklius?

– Mes turime tris pagrindinius kriterijus. Du esminiai yra eismo įvykiai. Eismo įvykiai, kuriuose yra nukentėjusių dėl viršyto leistino greičio. Trečias kriterijus yra eismo intensyvumas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Netrukus bus įrengtas ir ilgiausias greičio matavimo ruožas magistralėje Kaunas – Vilnius. Kodėl? Ar nebus šiuo matuokliu ginčijamas pačios magistralės faktorius? Juk tai nėra miesto, rajono kelias, ten nėra gyventojų.

– Kaip ir minėjau, pagrindiniai du kriterijai, kurie nulemia, kur mums reikia įrengti greičio matuoklius, nėra susiję, ar tai magistralė, ar autostrada. Bet kadangi ten įvyksta eismo įvykiai ir mūsų statistika rodo, kad jie įvyko dėl viršyto greičio, todėl ten ir įrengsime.

Kad infrastruktūra plėstųsi, svarbu, kad mokesčius visi mokėtų lygiai.

– Už Kryžkalnio prasidėsiantis greičio ruožas tęsis net 31 km. Ar šiame ruože ir įvyksta daugiausiai auto įvykių?

– Taip, yra keletas sužeistų, žuvusių žmonių.

– Net ir pastačius greičio matuoklius, avarijų statistika prasta. Šiais metais iki liepos žuvo 45 proc. daugiau eismo dalyvių nei pernai. Nėra duomenų, kiek dėl nesaugaus greičio. Ar tikrai greičio matuokliai atlieka savo tikrąją funkciją, ar tai skirta tik papildyti baudų aruodą?

– Turime daug ruožų, kur įrengta maždaug 130 vidutinio greičio matuoklių, 70 momentinių greičio matuoklių. Statistika blogesnė yra visame kelių tinkle Lietuvoje. Tačiau tuose ruožuose, kur yra įrengti greičio matuokliai, statistika rodo, kad ženkliai mažėja sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičius. Tai rodo, kad priemonė yra labai efektyvi.

LAKD nuotr.

– Vairuotojai stebisi, kad kartais vidutinio greičio matavimo ruože būna pastatytas ir momentinis greičio matuoklis. Gaunasi sviestas sviestuotas. Kodėl?

– Greičio matuokliai atlieka savo funkciją, bet yra ir kiti matuokliai, kurie fiksuoja kitus pažeidimus: techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą arba kelių mokestį. Atrodo, kad visi matuokliai atlieka tą pačią funkciją.

– Kokios yra tų momentinių matuoklių funkcijos ir kam jų reikia?

– Kaip ir minėjau, tam tikri matuokliai gali patikrinti, ar vairuotojas turi techninę apžiūrą, ar yra sumokėjęs kelių mokesčius. Kad infrastruktūra plėstųsi, svarbu, kad mokesčius visi mokėtų lygiai.

– Ar yra planų apstatyti greičio matuokliais visus Lietuvos kelius?

– Nėra tokio tikslo. Šiuo metu rengiame šiuos matuoklius, tada bus vykdomas jų stebėjimas, žiūrimas jų efektyvumas.

– Tai kas atsitiko dabar su greičio matuokliu Šiaulių rajone? Kaip jis buvo sugadintas?

– Kelio ruože Kuršėnai–Šiauliai yra labai daug vairuotojų, mėgstančių viršyti greitį. Šiais metais čia net buvo užregistruotas greičio rekordas – 180 km/val. Ten dažnai stovi šis greičio matuoklis. Šįkart buvo taip, kad, matyt, važiavo žmogus didžiuliu greičiu, kokiu, dabar niekas nepasakys, jis tik pats žino tai, ir prieš pat savo nosį pamatęs trikojį išsigando, kad bus užfiksuotas tas greitis, staiga nuspaudė stabdžio pedalą, na, ir automobilis pradėjo slysti į šoną. Automobilis tapo nevaldomas, kliudė, nuo kelio nuvertė tą trikojį, skrido iš paskos, vertėsi kelis kartus ir atsidūrė griovyje. Prie apsivertusio automobilio bėgo darbuotojas, kuris budi prie trikojo. Jis pagalvojo, kad turbūt vairuotojas girtas, bet iš tiesų jis buvo blaivus ir, laimei, net nenukentėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jau žinoma kokia žala yra padaryta trikojui ir kur jis dabar yra?

– Matuoklio ekranas užtemęs, jis visai negyvas. Dabar jis yra pas specialistus, kurie vertina, ar jį dar galima bus taisyti, ar verta jį remontuoti ir kokia bus žala. Šito greičio matuoklio su programine įranga pirkimo vertė buvo apie 30 tūkst. eurų.

– Ar gali būti, kad tą visą žalą – 30 tūkst. eurų – turės atlyginti vairuotojas? Nieko sau pasivažinėjimas!

– Taip, visko gali būti.

– Ką vairuotojas sakė policijos pareigūnams? Ar jis tiesiog išsigando?

– Jis, tiesiogine to žodžio prasme, pasibaidė greičio matuoklio. Išsigando ir intuityviai nuspaudė stabdžio pedalą.

Šiaulių policijos nuotr.

– Kas žinoma apie vairuotoją?

– Vairuotojas yra 25-erių metų šiaulietis. Turi jau 6-erių metų vairavimo stažą, nėra naujokas, tačiau, matyt, greitį mėgsta.

Skraidymas keliu dažnai baigiasi griovyje, sudaužomi savi ir svetimi automobiliai, padaroma didžiulė turtinė ir neturtinė žala, kurią reikia atlyginti. Prieš šešerius metus vairuotojo pažymėjimą įgijusiam minėtam vaikinui, skolintu automobiliu viršijusiam leistiną greitį, patirties jį suvaldyti nepakako ir jo vairuojama transporto priemonė nudaužė prie kelio stovėjusį mobilų greičio matuoklį, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.

Liepos 1-osios vidurdienį kelyje Kuršėnai-Šiauliai prie trikojo greičio matuoklio budėjęs policijos darbuotojas išgirdo automobilio stabdžių cypimą ir išvydo nuo kelio skrendantį matuoklį, o paskui jį – automobilį, kuris aukštyn ratais nusileido į griovį.

Iš „Seat Alhambra“ išsikepurnėjęs vairuotojas buvo blaivus, medikų pagalbos jam neprireikė. Skrydis jam baigėsi sėkmingai sveikatos požiūriu, tačiau materialiniu požiūriu prognozės nelinksmos – sumaitotas svetimas automobilis ir kelias dešimtis tūkstančių kainuojantis mobilus greičio matuoklis. Specialistai dabar vertina, ar matuoklis remontuotinas, ar visai nebenaudotinas. Jie tars savo žodį ir dėl turtinės žalos dydžio. Greičio matavimo įrangos įsigijimo kaina buvo apie 30 tūkst. eurų.

Šiaulietis pareigūnams aiškino, kad, važiuodamas keliu, jis pamatė netoliese stovintį greičio matuoklį ir, išsigandęs, kad bus užfiksuotas greičio viršijimas, staiga nuspaudė stabdžio pedalą. Automobilį ėmė nešti į šoną ir jis tapo nevaldomas. „Seat Alhambra“ keletą kartų vertėsi ir įlėkė į griovį.

Važiuojantiems leistinu greičiu greičio matuoklių baidytis netenka ir materialinių nuostolių skaičiuoti – taip pat.

Pusę laiko matuoklis turės neveikti, nes sankryžoje intervalais užsidegs raudona šviesa.

„Bet ir žalia šviesa ten kartais dega“, – pašmaikštavo Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Pasirodo, kad matuoklio paskirtis šįkart šiek tiek kitokia – nesiekiama nustatyti kuo didesnio pažeidėjų skaičiaus.

„Jo kitokia paskirtis. Jis nukreiptas į Tiltų gatvę“, – tikino M. Poimanskis.

Matuoklis įrengtas prie Muzikinio teatro esančioje sankryžoje ir nukreiptas į Dangės upės pusę.

„Eismo saugumo komisija nusprendė, kad matuoklį verta iškelti iš Herkaus Manto gatvės ir sumontuoti ties Tiltų gatve. Matuoklis fiksuos važiuojančiuosius per tiltą“, – paaiškino M. Poimanskis.

Tokio sprendimo imtasi dėl to, kad vairuotojai čia dažnokai padidina greitį. Vibracija gadina tilto konstrukcijas, kurios ir taip yra susidėvėjusios.

„Ten yra ribojamas greitis. Matuoklis fiksuos, ar vairuotojai laikosi taisyklių“, – patikino M. Poimanskis.

Tokį sprendimą priėmė Klaipėdos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija.

Į Eismo saugumo komisiją buvo kreipęsis miesto tarybos narys Arūnas Tuma.

Prašyme nurodyta, kad Herkaus Manto gatvėje taikytos eismo ribojimo priemonės yra neproporcingos – greitis ribotas iki 30 km/val., kartu dar veikia ir greičio matuoklis.

Politikas kėlė mintį, kad matuoklio labiau reikėtų Tiltų gatvėje, prie Biržos tilto.

Šiuo tiltu važinėja autobusai, juo upę kerta senamiesčio gyventojai ir senamiestyje įsikūrusias įmones aptarnaujantis transportas.

Biržos tilto konstrukcijos patiria apkrovas, vairuotojams viršijus greitį, dėl triukšmo kenčia senamiesčio gyventojai.

Komisija sutiko, kad greičio matuoklis galėtų būti perkeltas į kitą vietą.

Dėl siūlymo padidinti greitį Herkaus Manto gatvėje pasisakė savivaldybės Transporto skyriaus specialistas Vytautas Paukštė.

Jis priminė, kad Herkaus Manto gatve driekiasi tarptautinė dviračių trasa „EuroVelo 10“.

Sprendimas mažinti greitį iki 30 km/val. buvo priimtas prieš metus.

Greičio ribojimas buvo numatytas nuo sankryžos su Liepų gatve iki Lietuvininkų aikštės.

Tuomet aiškinta, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į intensyvų eismą dviratininkų pamėgta Herkaus Manto gatve ir Kelių eismo taisyklių pokyčius.

Vyriausybė nuo 2022 m. birželio 1 d. papildė Kelių eismo taisyklių 1811 punkto nuostatas: „Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus 1811.1. punkte numatytus dviračius, mopedus ir lengvuosius keturračius.

2022 m. priimant sprendimą, kuris ribojo greitį iki 30 km/val., buvo akcentuota, kad šioje gatvėje buvo uždrausta dviratininkams judėti pėsčiųjų takais. Jiems eismas buvo atvertas važiuojamąja dalimi, tačiau dėl to buvo sumažintas leistinas greitis.

Teismas penktadienį paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, juo 23 metų klaipėdietis pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei dėl beveik 41 tūkst. eurų vertės turto sugadinimo, pranešė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokuratūra.

Bylos duomenimis, pernai liepą Pajūrio gatve, Klaipėdoje, BMW automobiliu važiavęs vyras viršijo leistiną greitį, ir tai užfiksavo kelkraštyje stovėjęs mobilus greičio matuoklis.

Prietemoje pamatęs greičio matavimo prietaiso blykstelėjimą, BMW vairuotojas gerokai susierzino. Sustabdęs savo automobilį, jis iš jo išlipo ir, nuėjęs prie prietaiso, į jį spyrė. Tokius jaunuolio veiksmus paliudijo netoliese buvęs, nežymėtame policijos automobilyje sėdėjęs pareigūnas, įvykis užfiksuotas ir filmavimo kameromis.

Jaunuolio išpuolis prieš greičio matuoklį Policijos departamentui kainavo 40 tūkst. 998 eurus.

Dėl šio incidento pradėto ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinama padaryta žala.

Jaunuolio išpuolis prieš greičio matuoklį Policijos departamentui kainavo 40 tūkst. 998 eurus.

Pasak prokuratūros, tokią solidžią sumą specialistai pateikė įvertinę apgadintą aparatą bei paskaičiavę išlaidas, susijusias su jo diagnostika, remontu, kalibravimu ir kitais atliktais darbais.

Tyrimui vadovavusi ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi prokurorė Kristina Blinstrubienė prašė teismo kaltinamajam skirti arešto bausmę. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sutiko su prokurorės pozicija ir skyrė klaipėdiečiui areštą 58-ioms paroms. Teismo sprendimu jaunuolis taip pat privalės atlyginti ir padarytą turtinę žalą.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė K. Blinstrubienė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai.

Teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas.

Apie vidutinio greičio matuoklių efektyvumą LNK žurnalistas kalbėjosi su LAKD atstovu Laurynu Ivinskiu.

– Ar tie greičio matuokliai yra efektyvūs?

– Matoma, kad vidutinio greičio matuokliai tikrai yra efektyvūs. Netgi žiūrint vidutinį vairuotojų greitį, jis yra keliais kilometrais mažesnis nei leistinas. Tai tikrai ugdo vairuotojų įprotį laikytis saugaus leistino greičio. Taip pat, eismo įvykių, sužeistųjų ar žuvusiųjų tuose ruožuose, kur įrengti matuokliai, ženkliai sumažėjo. Žuvusiųjų yra sumažėję aštuonis kartus, tai tikrai didelis rezultatas, imant statistinius metus, kiek laiko matuokliai yra eksploatuojami.

– Tai kur ir kiek planuojate dar papildomai įrengti matuoklių?

– Šiemet bus įrengti keturi ruožai, o kitais metais planuojame įrengti dar 50 vidutinio greičio ruožų. Vietos yra parenkamos pagal metodikas, kuriose įvertinta eismo intensyvumas, eismo įvykių kiekis ir kita įvairi statistika, kuri aktuali išsirenkant pačias pavojingiausias vietas.

Tai tikrai įspūdingi kiekiai ir matome, kad tie matuokliai tikrai pasiteisina.

–  Jei žvelgiant plačiąja prasme, kiek nuo stebėjimo pradžios sumažėjo eismo įvykių?

– Kiek eismo įvykių sumažėjo – nepasakysiu. Mes vertiname skaudžiausių eismo įvykių kiekius – žuvusių žmonių kiekį, sužeistų kiekį. Skaičiai tikrai yra sumažėję kartais. Tai tikrai įspūdingi kiekiai ir matome, kad tie matuokliai tikrai pasiteisina.

– Ar  šiltuoju sezonu greičio viršytojų padaugėja?

– Žiemą, kai oro sąlygos yra prastos, tai vairuotojai tikrai važiuoja saugiau, lėčiau. Kai oro sąlygos  geros – pastebime, kad šiek tiek spusteli tą greičio pedalą ir truputėlį pažeidimų yra daugiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nors LAKD greičio matuoklių efektyvumu neabejoja, kai kurie Seimo nariai mano kitaip. Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Mogenienė.

– Sakykit, kodėl abejojate greičio matuokliais? Ar manote, kad reikia ne tik greičio matuoklių, bet viso komplekso?

– Aš manau, kad kompleksiškai reikėtų žiūrėti į tą visą saugumo keliuose sistemą. Greičio matuoklių šiaip jau Lietuvoje yra daug daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje, kiek mes jų matome. Pagal tai, kad tų prasižengėlių nemažėja, manyčiau, kad reikėtų pasižiūrėti ir kitas priežastis. Sakykime, žmogus pažeidžia greičio ribojimą – tai ar tas greitis yra nustatytas pagrįstai? Kartais tenka matyti tiesiame kelyje, dviejų juostų kelyje ženkliai sumažintą greitį. Tada važiuoji ir nelabai supranti, kodėl. Atrodo, tai tarsi spąstai padoriems vairuotojams. Tikruosius kelių erelius matau kiekvieną dieną važiuodama autostrada Kaunas–Vilnius. Jie skrenda maždaug dvigubu greičiu. Ir jiems neatsiranda jokie apynasriai, kad tokio elgesio nebūtų.

– Pernai būtent iš greičio pažeidėjų surinko daugiau nei 11 mln. eurų, o per keturis šių metų mėnesius – 5 mln. Kaip manote, ar tokios didelės sumos parodo, kad mūsų visuomenėje tas greičio viršijimas yra labai gajus?

– Aš manau, kad greitai laksto žmonės su gerais, naujais automobiliais, kuriems kartais net ir sunku lėčiau važiuoti. Jiems ta pinigų suma nėra labai didelis demotyvatorius viršyti greitį. Iš kitos pusės, gana geras motyvas yra surinkti tuos pinigus, o čia jau tikrai nemažos sumos. Reikėtų pasižiūrėti, kas yra naudos gavėjęs, kur tie milijonai nueina. Labai būtų gerai, kad tiesiogiai reguliuojantys eismą nebūtų naudos gavėjai ir tai nebūtų motyvas tas baudas surinkti, ribojančius kelio ženklus statyti.

Pirmosios kalbos apie vidutinio greičio matuoklius Vilniuje prasidėjo po nelaimės, kai girtas vairuotojas nutrenkė sektorinį greičio matuoklį.

Vienas iš vidutinio greičio ruožų prasidės prie Vingio parko viaduko, o baigsis šis ruošias pravažiavus vadinamąjį Seimo tunelį.

Geležinio Vilko gatvėje vidutinio greičio matuokliai veiks abiem kryptimis. Taip pat matuokliai vidutinį greitį matuos Vakariniame aplinkkelyje nuo Pilaitės pr. iki Oslo g. Teodoro Narbuto gatvėje nuo Laisvės pr. iki Sielių g. Dar vienas sektorinis ruožas kas kažkiek laiko keis savo vietą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Matuoklių įrengimui priešinasi ne visi. „Yra, kurie laksto. Jaunimas ypač mėgsta palakstyti. Gal tegul pratinasi prie kultūringo vairavimo žmonės“, – situaciją įvertino pakalbintas vairuotojas.

Tačiau dauguma vairuotojų vidutinio greičio matuoklių nenorėtų.

„Ne, nemanau, kad reikalinga. Yra kelio ženklai, kurių reikia paisyti, o kam tie matuokliai? Pinigų taškymas“, – teigė eismo dalyvis.

Dar vienas kalbintas vairuojamas antrino: „Truputėlį jų per daug jau yra. Geležinio Vilko gatvėje gal keturi dabar jau stovi. Daugiau tikrai nereikia.“

„Ten šiaip greitis dažnai viršijamas, tai gal ir visai būtų nieko, bet aš manau, dėl to kamščiai padidės“, – susirūpino kitas.

Vilniaus meras sako, kad sprendimas priimtas ne siekiant vairuotojus bausti, bet dėl saugumo.

Jaunimas ypač mėgsta palakstyti. Gal tegul pratinasi prie kultūringo vairavimo žmonės.

„Piko metu turime kamščius, bet ne piko metu ir savaitgaliais turime greitąsias gatves, kuriose yra mėgėjų palakstyti“, – teigė meras Valdas Benkunskas.

Savivaldybės atstovai tikina, kad lėčiau važiuojant daugiau kamščių nesusidarys.

„Pavyzdžiui, vienas iš ruožų bus nuo Čiurlionio tilto iki išvažiavimo iš tunelio ir atvirkščiai. Šitoje vietoje matome sisteminį greičio viršijimą ir, kai visi viršydami greitį suvažiuoja iki „Pedagoginio“ žiedo arba į kitą pusę, jie nespėja pasiskirstyti per susiaurėjusius kelius“, – situaciją aiškino Vilniaus savivaldybės eismo organizavimo vedėjas Rimantas Baravykas.

Valdininkui pritaria ir eismo ekspertai, esą ir taip jau dėl remontų kamščiuose skęstančiam Vilniui blogiau nebus.

„Ypač senamiesčiuose, kur didelis automobilių intensyvumas, eismo pralaidumas didėja ne didinant greitį, bet mažinant. Esant mažesniam greičiui – mažesnė incidentų tikimybė, arba, jei jau incidentas įvyksta, tai būna tik kosmetiniai automobilio pažeidimai“, – komentavo eismo ekspertas Darius Kanapinskas.

D. Kanapinskas neslepia, kad šiose gatvėse, kur bus įrengti greičio matuokliai, vairuotojai lakstyti mėgsta.

Be vidutinio greičio matuoklių pradės veikti iš šešiolika naujų stacionarių matuoklių.

„Tie, kurie yra šiek tiek už šviesoforo stovintys, fiksuoja ir raudono šviesoforo signalo pažeidimus, ir „Stop“ linijos bei A juostos pažeidimus“, – vairuotojams priminė R. Baravykas.

Vieno matuoklio kaina – apie 50 tūkst. eurų.

Skundėsi triukšmu

Saugaus eismo komisijos narys, Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys buvo vienintelis, anuomet prieštaravęs siūlymui minėtame ruože apriboti greitį iki 30 kilometrų per valandą.

Jis siūlė palikti bent jau iki tol leistiną 40 kilometrų per valandą greitį, bet pritarimo nesulaukė ir vienintelis balsavo prieš radikalų greičio mažinimą.

Tada komisijos nariai pateikė pagrindinį argumentą – šioje vietoje gatve važiuoja ir dviratininkai ir jiems čia esą nesaugu. Šaligatviais dviratininkams neleidžiama važiuoti.

Šią savaitę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika atskleidė dar vieną tokio drastiško greičio mažinimo priežastį.

Pasirodo, Herkaus Manto gatvėje gyvenantys žmonės ilgą laiką skundėsi vasaros naktimis ramybę drumsčiančių automobilių riaumojimu.

Įrengė dar ir matuoklį

Tamsiuoju paros metu ne tik kitomis miesto gatvėmis, bet ir gana siaura Herkaus Manto gatve važinėdavo tyčia duslintuvus sugadinę, kad šie garsiau griaudėtų, vairuotojai.

M. Džermeika pasakojo, kad jokiomis priemonėmis nebuvo įmanoma tokių tipų sutramdyti. Policininkų reidų šioje vietoje surengti beveik neįmanoma, nes nėra kur prie gatvės pastatyti policijos automobilių, o ir gatvės struktūra yra tokia, kad pareigūnas su matuokliu rankoje negali dirbti.

Be to, gatvių chuliganai labai greitai pranešdavo vieni kitiems apie patikrą vykdančius pareigūnus.

Neįmanoma šioje gatvėje panaudoti ir trikoju vadinamų kilnojamų greičio matuoklių, nėra tam tinkamos vietos.

Taigi, kito efektyvaus būdo pažaboti nakties triukšmadarius nepavyko rasti. Saugaus eismo komisijoje nuspręsta leistiną greitį šioje gatvėje sumažinti, o šio reikalavimo kontrolei įgyvendinti įrengtas stacionarus greičio matuoklis.

Važiuos tik autobusai

Vis dėlto, svarstydami saugumo aspektus, minėtą sprendimą priėmę komisijos nariai nesvarstė kur kas didesnės oro taršos atsiradimo galimybės.

Kita vertus, tikėtasi, kad jos pavyks išvengti, jei vairuotojai vengtų važiuoti gatve, kur tenka vos vos judėti.

Ribojant greitį, tikėtasi sumažinti transporto srautą vienoje pagrindinių miesto gatvių. Juk esama planų iki pat sankryžos su S. Daukanto gatve leisti važiuoti tik visuomeniniam transportui ir elektromobiliams.

Tai yra dalyje Herkaus Manto gatvės eismas bus toks pat, kaip senamiestyje.

Kol taip dar neatsitiko, tikėtasi, kad radikalus greičio ribojimas privers vairuotojus rinktis kitas gatves.

Paralelinėse Puodžių ir Bokštų gatvėse leidžiamas greitis – taip pat viso labo 30 kilometrų per valandą. Ar tokio ribojimo laikomasi, nežinia, nes matuoklių šiose gatvėse nėra. Tiesa, labai greitai akmenimis grįsta Puodžių gatve ir nepavyktų važiuoti.

Užtat siauroje J. Karoso gatvėje tokio ribojimo nėra, todėl automobiliai čia važiuoja net greičiau nei 50 kilometrų per valandą. Kartais net atrodo, kad mašina tuoj rėšis į „Viktorijos“ viešbučio kampą.

„Jeigu policiją ir savivaldybę dėl to pasieks skundų, gali būti, kad ir šioje gatvėje greitis bus apribotas“, – svarstė Kelių policijos viršininkas.

Ypatumai: Herkaus Manto gatvėje turi tilpti ir visuomeninis transportas, ir lengvieji automobiliai, ir dviračiai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Perteklinis ribojimas?

„Saugaus eismo komisijoje siūliau Herkaus Manto gatvėje greitį riboti bent jau iki 40 kilometrų. Bet yra, kaip yra, gali būti ir toks greitis, tik ženklų, priminimų ir įspėjimų galėtų būti daugiau. Manau, informacijos buvo per mažai, kad vairuotojai sužinotų ir įsisąmonintų šią žinią. Daugelis sužinojo apie tai tik gavę pranešimą apie paskirtą baudą. Mano supratimu, tokio greičio ribojimo vairuotojai sunkiai laikosi, o pertekliniai ribojimai nepadeda judumui, dažni stabdymai ir gazavimai niekam nėra naudingi“, – ir šiandien yra įsitikinęs A. Barbšys.

Neilgoje gatvėje vairuotojai per kelis mėnesius jau įprato gudrauti – ten, kur matuoja greičio matuoklis, juda neviršydami leistino greičio, o toliau važiuoja kur kas greičiau.

Klaipėdiečiai pastebėjo taip elgiantis ir autobusų vairuotojus. Anot A. Barbšio, jų vairuotojai ir kitose vietose ne visada laikosi taisyklių.

Apie šią problemą gerai žino ir Kelių policininkai. M. Džermeika pats buvo liudininkas, kai vairuotojas pralėkė kur kas greičiau nei leistina Herkaus Manto gatve ir net nesustojo prie perėjos, į kurią jau žengė pėstieji.

„Žinau, kad vairuotojai yra skatinami už tikslų grafiko laikymąsi. Įsivaizduoju, kad jie patiria stresą ir skuba, nes yra priversti ne važiuoti saugiai, o laikytis tvarkaraščio. Čia atskiro aptarimo reikalaujantis klausimas“, – svarstė M. Džermeika.

Matuoklis pildo biudžetą

Pernai spalio viduryje Herkaus Manto gatvės ruože, kur greitis apribotas iki 30 kilometrų per valandą, buvo įrengtas ir stacionarus greičio matuoklis. Iki šių metų kovo 23 d. imtinai jis užfiksavo daugiau nei 10 tūkst. pažeidimų.

Akivaizdu, kad kai kurie vairuotojai šioje vietoje nesilaikė leidžiamo greičio reikalavimo ir buvo užfiksuoti tai darantys ne vieną, o kelis kartus.

Pirmą kartą nedaug viršiję greitį, jie sumokėjo po šešis eurus, o antrą kartą skiriama visa bauda.

Statistika rodo, kad vairuotojams nesiseka laikytis apribojimo, pažeidimų skaičius svyruoja nedaug, žymaus nusižengimų mažėjimo pareigūnai kol kas nemato.

M. Džermeika atskleidė, kad didesnė dalis vairuotojų šioje vietoje greitį viršijo daugiau nei 20 kilometrų per valandą – važiavo vidutiniškai 56 kilometrų per valandą greičiu.

Už tokį nusižengimą pirmą kartą skiriama 15 eurų bauda, tai yra pusė įstatymu numatytosios. Antrąsyk jau skiriama 30 eurų, o trečiąjį kartą bauda gali siekti ir 90 eurų.

Didelis vis dar kiekvieną mėnesį nubaudžiamų vairuotojų skaičius už leistino greičio viršijimą Herkaus Manto gatvėje, pasak M. Džermeikos, rodo, kad vairuotojai neseka ir nepaiso kelio ženklų.

Arūnas Barbšys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Svarbiausias – saugumas

Aptariant eismo pakeitimus miesto gatvėse, Saugaus eismo komisijoje didžiausias dėmesys kreipiamas į policijos atstovų nuomonę.

Itin aktualu, kiek ir ar labai skaudžių avarijų būta aptariamoje vietoje. Tačiau pareigūnai ne visada yra tik draudimų ir ribojimų šalininkai.

M. Džermeika patikino, kad stacionarus greičio matuoklis sumontuotas ne siekiant pildyti biudžetą, o paversti šią gatvę saugesne.

Pasirodo, radikaliai apribojus greitį, pranešimų apie pėsčiųjų perėjose sužalotus žmones nebegaunama.

Anksčiau dažniausiai tai atsitikdavo, kai prie perėjos stabtelėjus autobusui kita eismo juosta važiuojantis vairuotojas nespėdavo pamatyti pėsčiojo.

Pasak kelių policininkų, nebesulaukiama ir dviratininkų nusiskundimų.

„Gyventojai, kurie rašydavo skundus dėl naktinio automobilių triukšmo, taip pat nurimo“, – konstatavo Kelių policijos vadas.

Tiesa, tiek dviratininkų, tiek nakties gatvių chuliganų padaugėja šiltuoju metu, o ribojimai pradėjo veikti tik pernai rudenį. Todėl kol kas daryti išvadas apie ribojimo efektyvumą dar anksti.

Visi į visuomeninį transportą nepersėsime.

Siūlo neperlenkti lazdos

„Saugiausia būtų, jei uždraustume automobilių eismą, tada pėstiesiems būtų saugu. Bet negalime atsisakyti transporto, todėl turime derinti ir judumą, ir saugumą, ieškoti sprendimų, kurie leistų judėti, važiuoti. Be mašinų negyvensime, kad ir kaip to norėtųsi. Visi į visuomeninį transportą nepersėsime. Visada norėjau, kad transporto srautai neužsilaikytų, kad būtų patogu važiuoti, be reikalo negaištant. Rasti racionalius sprendimus nėra paprasta“, – kalbėjo vicemeras A. Barbšys.

Jis pasakojo nepritaręs ir greičio ribojimui iki 30 kilometrų per valandą Joniškės gatvėje. Dažną kartą važiuodamas tik tokiu greičiu girdi iš paskos važiuojančiųjų garsinius signalus ir supranta, kad vairuotojai dėl tokio uolaus taisyklių paisymo akivaizdžiai nervinasi.

„Mano galva, tokį ribojimą reikėtų taikyti tik išimtiniais atvejais“, – įsitikinęs vicemeras.

A. Barbšys buvo tas žmogus, kuris pasiūlė naikinti tokį pat greičio ribojimą ant Pilies tilto. Dabar vietoje 30 kilometrų per valandą čia leista važiuoti greičiau.

Minijos gatvėje ties Žvejybos uosto gyvenamaisiais namais greitis taip pat buvo apribotas iki 40 kilometrų. Būtent A. Barbšys siūlė naikinti šį apribojimą ir leisti šioje vietoje važiuoti taip pat, kaip kitose miesto gatvėse.

Statistika ir faktai

Greičio matuoklio prie Herkaus Manto g. 18 duomenys:

nuo 2022 m. spalio 16 d. iki šių metų kovo 23 d. užfiksuoti 10 484 pažeidimai.

2022 m. spalį – 1 902,

lapkritį – 2 004,

gruodį – 1 514,

2023 m. sausį – 1 992,

vasarį – 1 753,

kovą (iki 23 d. imtinai) – 1 319 pažeidimų.