Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, pastarąjį dešimtmetį mirties nuo cukrinio diabeto komplikacijų skaičius Lietuvoje per metus išaugo beveik dvigubai.
Kaip atkreipia dėmesį diabeto mokytojai, svarbu kalbėti ne tik apie cukrinio diabeto gydymo galimybes, bet ir paties paciento veiksmus. Daugelis sergančiųjų vis dar leidžiasi insuliną „iš akies“, nesikreipia į specialistus pagalbos ir vėliau sulaukia gyvybei grėsmingų padarinių.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose diabeto mokytoja dirbančios Violetos Bičkauskienės teigimu, tokias priežastis gali sukelti netinkama diabeto gydymo priežiūra, kuri labai priklauso nuo paties paciento pasirinkimų.
„Pacientai privalo patys vykdyti savikontrolę, nuolat stebėti ligą ir atlikti jos analizę, todėl svarbu nebijoti kreiptis į specialistus, kurie gali to išmokyti, patarti“, – pabrėžia V. Bičkauskienė.
Ypač svarbu suprasti, kaip pačiam koreguoti insulino dozes, nes tai turi vykti nuolat.
Lietuvoje ne vienerius metus cukriniu diabetu sergančius žmones konsultuoja diabeto mokytojai – slaugytojai diabetologai, dirbantys gydymo įstaigose, į kuriuos nukreipti gali šeimos gydytojai.
Diabeto mokytojai padeda susiorientuoti, kas ir kodėl vyksta paciento organizme, aptaria gliukozės svyravimų priežastis, savikontrolės svarbą ir viską, kas susiję su diabetu žmogaus gyvenime.
Pacientai turi išlikti budrūs. Daug sergančiųjų antro tipo diabetu pacientų leidžiasi insuliną, todėl jiems, kaip ir sergantiems pirmo tipo cukriniu diabetu, ypač svarbu suprasti, kaip pačiam koreguoti jo dozes, nes tai turi vykti nuolat.
Pradėjus gydyti pacientą insulinu, pirmieji trys mėnesiai nulemia, kokia bus kontrolė vėlesniu laikotarpiu. Nepasiekus reikiamų rodiklių gydymo pradžioje, tikimybė juos pasiekti ateityje sumažėja, todėl pacientas turi įsitraukti į gydymo priežiūrą nuo pat pradžių.
„Remiantis gliukozės matavimais, vertinant angliavandenių kiekį valgio metu, pacientas turėtų svarstyti, kiek insulino leistis. Kiekvieno organizmo jautrumas insulinui yra skirtingas. Todėl ir insulino dozės tokiam pačiam maistui parenkamos kiekvienam individualiai“, – aiškino slaugytoja diabetologė.
Mokėdami skaičiuoti angliavandenius ir pasirinkti sau insulino dozę, sergantieji ne tik atitolintų ligos komplikacijas, bet ir darytų tiesioginę įtaką diabeto gydymo rezultatams.
Pagerėjusi glikemijos kontrolė gali lemti širdies ir kraujagyslių ligos rizikos sumažėjimą net 25 proc. per 10 metų laikotarpį.
Optimalų gliukozės kiekį kraujyje labai dažnai trukdo pasiekti nepakankama insulino dozė. Anksčiau gydymui skirti insulinai dažniau sukeldavo hipoglikemiją – per mažą gliukozės kiekį kraujyje ir intensyviau didindavo kūno svorį, todėl pacientai nedrįsdavo didinti jų dozės.
Dabar sergantieji vis dažniau yra gydomi naujos kartos baziniais insulinais, kurie pasižymi ne tik ilgesniu ir tolygesniu veikimu, bet ir labiau atitinka žmogaus fiziologiją, mažina hipoglikemijų dažnį ir turi mažesnį poveikį paciento kūno svoriui.
Kai gydymas tabletiniais preparatais nebeefektyvus, naujausiose Europos ir Amerikos diabeto gydymo rekomendacijose bazinis insulinas minimas kaip pirmo pasirinkimo vaistas, mat mišrūs insulinai, kuomet viename švirkšte yra ir bazinis, ir valgio insulinas, gali padidinti hipoglikemijos ir svorio augimo riziką.
