Susisiekimo ministerija vasarį pradėjo diskusijas su šalies verslo atstovais, tarp jų – ir grūdų augintojais, kaip didinti šalies konkurencingumą kaimyninių valstybių atžvilgiu, išlaikyti vietinius krovinius ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas naudotis vieninteliu Lietuvos uostu ir transporto sistema.

Kalbama apie galimybes pritraukti naujų lietuviškų krovinių, kurie galėtų bent iš dalies kompensuosi dėl geopolitinių įvykių patiriamus uosto ir geležinkelio praradimus: vien „Belaruskalij“ trąšų per metus buvo pervežama ir kraunama apie 11 milijonų tonų, o dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje laukia dar didesni praradimai.

Lietuvos grūdų augintojų atstovai teigiamai vertina tokį valstybės dėmesį, tačiau abejoja, ar dėl to ūkininkai staiga pakeis partnerius logistikos grandinėje. 

Krovos tarifų mažinti neužteks

Susisiekimo ministras Marius Skuodis su pramonininkais, LTG, Klaipėdos uosto ir kitų verslo organizacijų atstovais vasarį aptarė, kaip kompensuoti tranzitinių krovinių praradimus, įskaitant tarifų mažinimą ir subsidijas geležinkelių infrastruktūrai.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovų teigimu, pastaruoju metu aktyviau domimasi žaliavos išvežimo sąlygomis per Klaipėdos ir Rygos uostus, lyginamos jų krovos kainos, tačiau galutiniai sprendimai dėl eksporto krypties priimami ne dėl to. 

„Tie tarifai uostuose gali būti kokie tik nori, bet šiaurės Lietuvos, pavyzdžiui, Pasvalio, gamintojai veš per Rygą, o ne per Klaipėdą. Lygiai taip pat būtų sunku perkalbėti iš Kėdainių vežti ne per Klaipėdą, o per Rygą. Logistikos kaštai skaičiuojami labai atidžiai. Yra tų pilkų zonų, kurias būtų galima traukti į vieną ar į kitą pusę, pavyzdžiui, Šiaulių apylinkių ūkininkai“, – BNS sakė asociacijos administracijos direktorė Ieva Bastienė.

Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Antanas Šimelis sako, kad būtinos tam tikros sąlygos, o svarbiausia – ir finansinė nauda, kad Lietuvos gamintojas teiktų pirmenybę LTG ir Klaipėdos uostui.

„Čia laisva rinka, negalima dirbtinai priversti kažko elgtis vienaip ar kitaip. Komercija ir konkurencija diktuoja verslų pasirinkimus, tarifų politika galėtų keistis ir būti skaičiuojama pagal pasikeitusias aplinkybes, kad arčiau Rygos įsikūrusioms Lietuvos žemės ūkio bendrovėms būtų finansiškai palankiau naudotis Klaipėdos uostu“, – BNS sakė A. Šimelis.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad renkantis uostą kaštai yra svarbiausias faktorius.

„Visi suinteresuoti kuo daugiau uždirbti ir jeigu jie mato naudą ta kryptimi, tai ja ir naudosis. Jeigu kainodaros ir kaštų atžvilgiu būtų patrauklesnis Klaipėdos uostas, važiuotų čia. Galbūt dalį ir tų krovinių būtų galima nukreipti, dar yra tam tikrų segmentų, kuriuos galima pritraukti ir iš tos pačios Latvijos“, – sakė V. Šileika.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos duomenimis, 2021 metais jame perkrauta 3,34 mln. tonų grūdų. Lietuviškos kilmės grūdų pernai iš šalies eksportuota 3,4 mln. tonų, rodo Statistikos departamento BNS pateikti duomenys.

Anot V. Šileikos, visi dabartiniai grūdų perkrovimo pajėgumai neišnaudojami, jei reikėtų, galima juos padidinti.

„Pajėgumai pilnai išnaudojami nėra, tik derliaus nuėmimo pradžioje, kai daug kas eksportuoja per Klaipėdą. Bet didesniems kiekiams uostas yra pasiruošęs. Jeigu jie reikšmingai, milijonais tonų augtų, reikėtų papildomų investicijų, infrastruktūros“, – teigė asociacijos vadovas.

V. Šileika anksčiau yra sakęs, kad uoste nelikus „Belaruskalij“ trąšų, jame veikiančios krovos kompanijos gali aktyviau konkuruoti dėl grūdų ar kitų produktų.

Kalio trąšas krovusio Birių krovinių terminalo pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis BNS taip pat yra minėjęs, kad bendrovės pajėgumai gali būti pertvarkyti grūdų krovai. Tačiau praėjusią savaitę bendrovė pranešė, kad neribotam laikui  stabdo veiklą ir atleidžia visus darbuotojus. 

Neabejoja Klaipėdos uosto pranašumu

Anot Grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorės I. Bastienės, grūdų augintojus į savo pusę patraukti būtų galima ne mažinant tarifus uoste, o pasiūlius išskirtinių paslaugų.

„Terpės konkuravimui yra, bet ne per tarifus, reikėtų pasiūlyti kažką ypatinga. Gal tai galėtų būti laikymo, kokybės patikros sąlygos ar dar kas nors“, – sakė I. Bastienė.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V. Šileika teigia, kad Klaipėdos uostas regione konkurentus lenkia dėl daugelio priežasčių, įskaitant ir sandėliavimo paslaugas.

„Klaipėdos uostas yra visomis prasmėmis konkurencingesnis, pradedant infrastruktūros išvystymu ir paslaugų kokybe, ir kainodara. Geros krovinių laikymo sąlygos, ilgi nemokamo sandėliavimo laikotarpiai, jie būtini norint užmegzti ir išlaikyti ilgalaikius ryšius“, – kalbėjo V. Šileika.

Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas A. Šimelis sutinka, kad palyginti su kaimyniniais uostais Klaipėda užima geras pozicijas dėl infrastruktūros.

„Nereikia didelių investicijų į patį uostą, reikia tik adaptuoti sąlygas ir atlikti paralelinius veiksmus, o tada, manau, ir erdvės konkuravimui atsirastų“, – sako A. Šimelis.

Uosto direkcija ir bendrovės turi bendrą tikslą – kad būtų patrauklios galimybės lietuviškam kroviniui atvykti į Klaipėdą.

Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigia, kad lietuviški grūdai yra svarbus krovinys, tačiau dalis jų eksportuojama per Latviją.  

„Bent iki šiol Lietuvos ekonomika ir eksportas augo, apie 60 proc. eksporto išvyksta per Klaipėdos uostą, o žemės ūkio produkcija, grūdai bendram krovinių tonažui yra mums labai svarbūs. Šiandien tikrai yra taip, kad dalis šiaurės Lietuvos grūdų išvažiuoja į Latvijos uostus, nes taip patogiau, Liepoja netoli“, – BNS sakė A. Latakas.

Jis sutinka, kad geležinkelių tarifų korekcija galėtų padėti konkuruoti su kaimynine šalimi. 

„Tame susitikime su ministru buvo atkreiptas dėmesys, kad norint amortizuoti geležinkelių tarifų kilimą jie neturi būti didesni nei Latvijoje. Jeigu išvežimo geležinkeliu kaina yra nepatraukli, tai, be jokios abejonės, tie kroviniai važiuos kitur. Uosto direkcija ir bendrovės turi bendrą tikslą – kad būtų patrauklios galimybės lietuviškam kroviniui atvykti į Klaipėdą“, – kalbėjo uosto vadovas.

Geležinkeliai – patrauklūs, bet nepritaikyti

I. Bastienė taip pat sako, kad ūkininkai mielai vežtų geležinkeliais, tačiau ne visi turi tokią galimybę dėl ribotos infrastruktūros.

„Žinoma, kad ūkininkai norėtų grūdus vežti geležinkeliu, bet trūksta pakrovimo į vagonus stotelių, dabar tik iš specializuotų elevatorių galima krauti“, – BNS sakė ji.

Kad Lietuvos geležinkelius reikėtų labiau pritaikyti vežti daugiau šalyje užaugintų grūdų, pritarė ir A. Šimelis.

„Tai intermodalumo klausimas ir kiti sprendimai. Juk vagonas negali bet kur sustoti, ne visur galimas patogus aptarnavimas. O tai tam tikri kaštai. Klausimas, kiek lengvai logistinė grandinė grūdinių kultūrų gali būti pritaikoma tam srautui. Su tuo reikia dirbti, galima pabandyti išnaudoti pajėgumus, o tada ir paklausa atsiras. Lietuvoje tikrai yra verslų, kurie pakankamai rimtai ir sėkmingai su žemės ūkiu dirba, manau, kad dabartines šalies galimybes jis išnaudotų“, – kalbėjo A. Šimelis.

Valstybės įsitraukimą vertina teigiamai

Valstybės bandymą ieškoti bendrų sprendimų verslas sveikina – grūdų augintojų atstovai teigia, kad ūkininkai yra nepelnytai užmiršti.

„Gerai, kad šio sektoriaus verslas tapo įdomus, kalbama apie pagalbą jam. Visada sakėme, kad sektorius įdomus, jo potencialas neišnaudotas. Juk šalies ekonomika prasideda nuo žaliavos. O tos žaliavos Lietuvoje – ne tiek jau ir daug: grūdai ir pienas. Tačiau kai kalbamės su žemdirbiais, į mus atsisukama tik per krizes“, – kalbėjo I. Bastienė.

Ministerijos norą kartu su privačiu sektoriumi ieškoti bendrų sprendimų A. Šimelis vadina teisingu ir mano, kad tokia valstybės pozicija gali būti naudinga visiems.

„Labai gerai, kad kaip šeimininkas rūpinasi ir savo tiesioginiu, ir lietuvišku privačiu verslu. Dialogas visada buvo, tačiau tarpinės pozicijos skirdavosi, kai kuriose iš jų daugiau galimybių turėjo LTG, tačiau nauja realybė bendrovei tapo iššūkiu, o privačiam verslui atsirado daugiau galimybių. Tokių didelių bendrovių, kaip LTG, inercija yra kliuvinys šiuo atveju, negalimi greiti sprendimai ir persiorientavimas, bet pats faktas, kad norima kalbėtis, girdėti, ieškoti bendrų sprendimų yra labai geras ir teisingas požiūris, nes kai dvi pusės dėl ko nors nori susitarti, paprastai susitaria“, – BNS sakė A. Šimelis.

V. Šileika teigia, kad kalbos su Vyriausybės atstovais gali padėti išlaikyti konkurencingumą, tačiau jis netiki, kad lietuviški kroviniai atsvers praradimus dėl geopolitinių įvykių.

„Praradimai yra pernelyg dideli, nemanau, kad juos būtų galima kompensuoti lietuviškais kroviniais. Reikia žiūrėti, kaip išlaikyti vietinius krovinius ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas naudotis uostu ir transporto sistema“, – sako V. Šileika.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos inicijuotame susitikime su žemės ūkio, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų viceministrais, asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė sakė, kad per metus Lietuvoje vidutiniškai užauginamas 7-8 mln. tonų grūdų ir rapsų derlius. Apie du trečdalius proc. šio derliaus eksportuojama, o Lietuvoje perdirbama tik apie 1,6 mln. tonų grūdų ir rapsų.

„Grūdų perdirbimo galimybės Lietuvoje yra didelės – taikomos inovatyvios technologijos, plėtojami žiedinės ekonominės ir tvarios gamybos principai. Jei valdžios institucijų požiūris ir prioritetai būtų sutelkti į  vietinės gamybos skatinimą, tai  Lietuvos grūdų perdirbimo įmonės pajėgios investuoti į gamybos potencialo didinimą, – teigė D. Ruščiauskienė.

Pasak Žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ministerija kelia tikslą padidinti grūdų perdirbimo apimtis. Tai būtų perspektyvu, nes iš grūdų būtų pagaminama daugiau aukštos pridėtinės vertės gaminių – nuo maisto iki pašarinių ar energijos produktų.

Vienas iš didžiausių grūdus perdirbančių sektorių Lietuvoje yra biodegalų pramonė, kasmet perdirbanti 0,42 mln. grūdų ir rapsų, iš kurių pagamintus aukštos pridėtinės vertės degalų biopriedus realizuojanti Lietuvos ir Skandinavijos rinkose. Tačiau Lietuvos grūdų augintojai baiminasi, kad jų produkcijos bus nuperkama mažiau, jei bus sumažinta viršutinė pirmos biodegalų kartos naudojimo riba transporto sektoriuje.

„Lubų“ sumažinimui įtakos turi teisės aktų prieštaravimai dėl biodegalų nemaišymo 2020 m. žiemos metu, 2020 metais į rinką išleistas valstybės degalų rezervas be biodegalų dalies, o didžiausią grėsmę kelia palmių aliejaus šalutinio produkto PFAD nepripažinimas pirmos biodegalų kartos žaliava.

PFAD yra palmių aliejaus šalutinis produktas, naudojamas pašarams, todėl turėtų būti priskirtas pirmos biodegalų kartos žaliavai. Tačiau Lietuvos žemdirbiai ir grūdų perdirbėjai mato naftos kompanijų interesą PFAD įvardinti palmių aliejaus gamybos „atlieka“. Toks statusas leistų PFAD naudoti antros kartos biodegalų gamyboje, o tai paskatintų degalų prekybininkus rinktis degalus su PFAD, o vietiniai biodegalai iš rapsų būtų eliminuoti iš rinkos.

„Nors Lietuva įsipareigojo laikytis ambicingų Žaliojo kurso tikslų, tačiau, užuot skatinę vietoj išaugintų žaliavų panaudojimą, pirmenybę teikia atvežtiniam palmių aliejaus produktui. Šio produkto gamybai masiškai naikinami atogrąžų miškai, o prisidengiant abejotino patikimumo sertifikatais, PFAD pripažįstamas kaip tvari „atlieka“, todėl priskirtina žaliava pažangiems biodegalams“, – stebėjosi Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas.

Jis patarė Lietuvai sekti kitų ES šalių, ribojančių palmių aliejų ir jo produktų naudojimą, degalams, pavyzdžiui, kaimynė Lenkija saugo savo ūkininkų interesus ir apskritai neimportuoja palmių aliejaus ir jo produktų. Daugiau nei pusė ES valstybių jau yra priėmusios palmių aliejaus ribojimus degaluose.

„Jau daug metų importuojame biodegalus į Skandinavijos šalis ir gerai žinome šių šalių situaciją – nė vienoje iš šių valstybių palmių aliejui ir jo produktams nėra suteikiamas prioritetas. Tad remkimės skandinavų patirtimi“, – akcentavo didžiausios Lietuvos biodegalų įmonės „Mestilla“ vadovas Arūnas Zubas.

Jeigu Lietuva būtų ištisus metus maišiusi biodegalus į kiekvieną degalų litrą, 2020 m. lubos siektų 6,03 proc. Jei transporto sektoriuje 2020 m. „lubos“ biodegalams bus sumažintos iki 4,5 proc., Lietuvos žemės ūkio sektorius per artimiausius 10 metų patirs daugiau kaip 0,627 mlrd. eurų tiesioginių nuostolių, kadangi nebus nupirkta 1 mln. tonų rapsų ir degalus neįmaišyta 0,41 mln. tonų biodegalų.

Diskusijos dalyviai taip pat pažymėjo, kad ribojant biodegalų naudojimą, būtų daromas neigiamas poveikis Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Be to, Lietuva jau daugybę metų neįvykdo Atsinaujinančių energijos išteklių tikslų, todėl šaliai gresia finansinės sankcijos.

Šakių rajone ūkininkaujantis Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys, šią savaitę pradėjęs javapjūtę, sako, kad derlius šiemet bus mažesnis, o kokybė prastesnė. Pasak jo, dalį pasėlių suniokojo audros, kitus sudžiovino kaitra.

„Šiais metais nesitikime jokio rekordinio derliaus, kad po tokios kaitros būtų rekordinis, kažkoks stebuklas turėtų būti. Mūsų augalai prie klimato pasikeitimo turėtų prisitaikyti, bet to šiandieną nėra. Žemdirbiai nukentėjo labai smarkiai, ypač vasarinės kultūros, jos duos minimalų derlių“, – BNS sakė H. Braškys.

Pasak jo, tikimasi, jog šiemet bus tik pusė to derliaus, koks būdavo geriausiais metais.

„Jie brendo nenatūraliai, padidinto karščio sąlygomis ir subrendo žymiai anksčiau, greičiau, bet nesubrandino kokybinių rodiklių, maisto medžiagų“, – teigė ūkininkas, auginantis žieminius kviečius, rapsus, pupas bei kitus augalus.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas taip pat teigė, kad rekordinio derliaus nesitikima. Anot jo, optimizmo dar labiau mažėja pradėjus imti pirmąjį derlių.

„Ypač liūdina rapsų derlius, didžiojoje dalyje Lietuvos vidurkis bus apie 3 tonas iš hektaro, kas yra nelabai gerai. Dar birželio pradžioje buvo tikimasi iki keturių tonų ar daugiau, bet tiek nebus. Miežiai irgi tik atskiruose laukuose pateikia tuos optimistinius rezultatus, buvo galvota, kad bus apie septynias tonas, bet geriausiu atveju yra penkios su puse tonos už hektarą“, – BNS sakė I. Jankauskas.

Pasak jo, prasidėjus kviečių kūlimui, tikėtasi, jog derlingumas sieks bent vidurkį, tačiau jau akivaizdu, kad kokybė bus prastesnė, trūks saiko svorio. Pasak I. Jankausko, tai gali sumažinti ir grūdų supirkimo kainas.

„Matome, įmonės, supirkinėjančios grūdus, po truputį tam ruošiasi, trečios, ketvirtos klasės grūdų kaina labai nutolo žemyn nuo maistinių. Pirkėjai mato, kad tikriausiai bus perteklius prastesnės klasės grūdų ir jau pradeda mažinti kainą. Ūkininkams tai bus dar papildomas smūgis, tada nuostoliai nuo vienos tonos bus apie 35 eurus, tai labai daug“, – BNS sakė I. Jankauskas.

Pasak jo, javapjūtė šiemet prasidėjo maždaug savaite anksčiau nei pernai. Didžioji dalis miežių jau nukulti, pradėta kulti rapsus, kai kur kviečius.

ŽŪM praėjusią savaitę skelbė, kad grūdų derlius šiemet sieks 6,929 mln. tonų ir bus 0,1 proc. didesnis nei pernai, o rapsų derlius turėtų augti 7,7 proc. iki 1,041 mln. tonų. Tai būtų rekordinis derlius.

Anot ministerijos, kviečių derlingumas turėtų siekti 5,6 tonos iš hektaro. Pernai derlingumas siekė 5,4 tonos. Rapsų derlingumas prognozuojama 3,7 tonos iš hektaro.

„Sertifikuotos sėklos naudojimas jau kelerius metus didėja, tai atėjo su parama. Nors ši sėkla 80-100 eurų už toną brangesnė nei paprasta, tos susietosios išmokos beveik ir užtenka kainos skirtumui kompensuoti. Aštrėjant konkurencijai grūdų rinkoje, tokios sėklos poreikis auga, vis daugiau ūkininkų nori auginti gerą produkciją rinkai, yra pritaikę technologijas.

Tačiau be paramos proveržio mes nepadarysime, greičiausiai žengsime atgal.

Tikimės, kad prie sertifikuotos sėklos populiarinimo prisidės ir perdirbėjai, ir sėklos platintojai. Tačiau be paramos proveržio mes nepadarysime, greičiausiai žengsime atgal. Netekus paramos, jei bus perkama sertifikuota sėkla, didės gamybos išlaidos, arba kad būtų pigiau, kiti ūkininkai sės nesertifikuotą sėklą. Taip prastės grūdų kokybė, mažės mūsų konkurencingumas eksporto rinkose“, – nuogąstauja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Mokslininkų duomenimis, sertifikuota sėkla 20-30 proc. padidina derlių, grūdai būna geresnės kokybės, o pasėliai sveikesni. Todėl ir pesticidų augalų apsaugai reikia mažiau, mažiau teršiama aplinka.  

Aušrys Macijauskas / G. Savickio/ELTOS nuotr.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos nuomone, pasak jos prezidento Karolio Šimo, sertifikuota sėkla yra tvarių kviečių augintojų ūkių pagrindas, taip pat atitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus.

„Deja, esant tokiam nedideliam sertifikuotos sėklos naudojimui, Lietuvos kviečių kokybė, palyginti su kitomis šalimis, kuriose sertifikuota sėkla naudojama daug plačiau, blogėja. Tokias neigiamas pasekmes lemia ne tik tai, kad kviečių sėkla yra per retai atnaujinama, bet ir tai, kad Lietuvos žemdirbiai augina itin daug veislių. Savo ruožtu, blogėjanti kviečių kokybė lemia ir konkurencingumo užsienio rinkose mažėjimą, kadangi norint sėkmingai konkuruoti, reikalingi stabilios kokybės grūdai“, – sako K. Šimas.  

Taip pat jo teigimu, Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, suprasdama būtinybę skatinti sertifikuotos sėklos naudojimą, numato prisidėti prie tyrimų, atrenkant Lietuvos klimatui ir auginimo sąlygoms labiausiai tinkančias kviečių veisles. Asociacijos nuomone, ir toliau būtina valstybės parama, leidžianti žemdirbiams naudoti sertifikuotą sėklą, – tai minimali investicija, atnešanti didžiausią pridėtinę vertę. O svarbiausia, kad tokiu būdu įgyvendinamas Europos žaliojo kurso tikslas mažinti pesticidų kiekį žemės ūkyje. Būtent sertifikuota sėkla suteikia didesnę garantiją, kad laikantis visų agrotechnikos sąlygų užaugintas derlius turės mažesnę tikimybę būti apsikrėtęs kenksmingomis piktžolių sėklomis, mikroorganizmais. Tada užaugintų kviečių kokybė tiktų tiek miltų gamintojams Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

Pasak Grūdų augintojų asociacijos pirmininko A. Macijausko, dėl minėto projekto, numatančio atsisakyti išmokų už sertifikuotą sėklą, diskutuojama su Žemės ūkio ministerija. Asociacija atlieka skaičiavimus, kaip paramos už sertifikuotos sėklos naudojimą atsisakymas galėtų paveikti Lietuvos konkurencingumą pasaulio grūdų rinkoje. Po to ministerijai bus pateikti įtikinami argumentai, ginantys ūkininkų interesus.

Šalies grūdų augintojai, tik maždaug penktadalį kviečių plotų apsėdami sertifikuota sėkla, pagal šį rodiklį kelis kartus atsilieka nuo Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių ūkininkų, kurie tokia sėkla apsėja 60-80 proc. pasėlių.

Siekiant, kad būtų daugiau naudojama specialiai tam tikslui išaugintos ir paruoštos sėklos, nuo 2017 metų Lietuvoje taikoma susietoji parama: dabar išmoka už sertifikuota sėkla apsėtą hektarą siekia 14,2 euro.

„Visų kultūrų derlingumas šiemet, mūsų žiniomis, buvo tikrai didesnis. Bendras augimas padidėjo apie 15-20 proc., lyginant su praėjusiais metais“, – Eltai sakė I. Jankauskas.

Jis teigė, kad, nepaisant šį sezoną ne visuomet palankių oro sąlygų, žemdirbiams pavyko laiku nuimti derlių.

„Pats sezonas, nepaisant daugumos iššūkių, (grūdų – ELTA) išgulimų, sausros, buvo labai neblogas. Gal pats (grūdų – ELTA) kūlimas kiek vėlavo, nes liepos mėnesį pasirodydavo trumpalaikiai lietūs, kurie tik sudrėkindavo derlių, o į dirvą giliai neprasiskverbdavo. Toks lietus labai stabdė patį kūlimą, taip pat lėtino ir iškūlimą.

Bet, laimei, rugpjūčio pradžia leido žemdirbiams dirbti maksimaliais apsisukimais, ir praktiškai per dvi savaites buvo nurinktas beveik visas derlius Lietuvoje. Matome, kad ūkininkai šiais metais dėjo tikrai labai dideles pastangas, kad kūlimo sezonas būtų kuo greitesnis ir trumpesnis, ir matome, kad tokia strategija pasitvirtino, nes kūlimo tempai (dėl lietaus – ELTA) dabar jau vėl būtų sulėtėję“, – sakė I. Jankauskas.

Pasak LGAA atstovo, rugpjūtį paskelbta hidrologinė sausra bei dažni drėkinantys, bet į dirvą giliau neprasiskverbiantys lietūs paveikė grūdų kokybę – ji suprastėjo.

„Yra nemažai padygusių grūdų, o tai yra sugulusių ir sudrėkusių javų rezultatas. Yra mažiau pirmos klasės ir daugiau trečios klasės grūdų. (...) Nemaža dalis antros klasės grūdų tapo trečios klasės grūdais. Turime kokybės smukimą, tai ir yra pagrindinis rezultatas. Derliaus yra nemažai, bet jo kokybė yra prastesnė negu praėjusiais metais“, – teigė jis.

I. Jankauskas tvirtino, kad, nors grūdų eksportas į užsienio rinkas ir toliau vyksta visu pajėgumu, pastebima grūdų supirkimo lėtėjimo tendencija.

„Eksportas šiuo metu vyksta pilnais tempais. Tačiau girdime pareiškimų, kad jis galėtų būti ir greitesnis. Tačiau nėra tiek laivų, kiek reikia. Ir pats pirkimas iš žemdirbių yra gerokai sulėtėjęs, nes, greičiausiai, stokojama apyvartinio kapitalo ir todėl (grūdų – ELTA) į sandėlius nebeperkama tokiais tempais, kaip anksčiau. Stengiamasi, kad ūkininkai patys kuo ilgiau sandėliuotų (derlių – ELTA), ir neskubama jo pirkti, kol nepadaromos apyvartos“, – teigė jis.

Pagrindinėmis eksporto šalimis I. Jankauskas įvardino Šiaurės Afriką bei Vakarų Europą.

„Pagrindinės eksporto rinkos yra Šiaurės Afrika, kažkiek į Ameriką tam tikrais metais yra nuvežama, praėjusiais metais viena partija buvo išvežta į Kiniją, su kuria, tikriausiai, ir šiais metais bus prekiaujama, nes neteko matyti jokio pranešimo dėl nusiskundimų. Taip pat šiek tiek labai aukštos klasės grūdų perka Ispanija. Nišinės kultūros, kaip grikiai, keliauja į Lenkiją, Vokietiją, tuo metu ekologinė produkcija gabenama į Vokietiją, Vakarų Europos šalis“, – Eltai sakė I. Jankauskas.

Asociacijos atstovo teigimu, iki antradienio, kai Lietuvą užklupo sniegas, ūkininkai situacija nesiskundė – nedidelis kritulių kiekis buvo sumažinęs sausros baimę.

„Reaguoti į situaciją pradėjome nuo pat ryto, iškritus sniegui. Paskambinome asociacijos nariams, kad susirinktume informaciją, kokia yra žala. Įsidienojus paaiškėjo, kad Šiaurės Lietuvoje poveikis buvo šiek tiek mažesnis, einant Pietų Lietuvos link sniego buvo daugiau. Vakaruose praktiškai visai sniego nebuvo, Plungėje buvo kruša, tai irgi šiek tiek žalos padarė“, – Eltai sakė I. Jankauskas.

Jo teigimu, pietinė šalies dalis labiausiai nukentėjo nuo gegužę pasirodžiusio sniego.

„Skaudžiausiai nukentėjo piečiau esantys rajonai, itin skaudžios pasekmės yra Marijampolės rajone, Prienuose, Kauno rajone yra tikrai nemažai žalos padaryta“, – teigė I. Jankauskas.

Kada augalas yra lūžęs, jo gyvybinės funkcijos praktiškai nebeatsistato ir toje vietoje derlius yra prarandamas.

Pasak asociacijos atstovo, rapsus ir miežius labiausiai paveikė iškritęs sniegas.

„Nuo Kėdainių ir piečiau gavome signalų, kad rapsas yra nulenktas ir daugelyje vietų lūžęs. Kada augalas yra lūžęs, jo gyvybinės funkcijos praktiškai nebeatsistato ir toje vietoje derlius yra prarandamas. Taip pat išsiaiškinome, kad labiau išdygę žieminiai miežiai buvo nulenkti ir išguldyti“, – pasakojo jis.

Kai kurie laukai gali būti itin smarkiai nukentėję.

„Preliminariai kai kurie laukai gali būti žuvę iki 70 proc. Netgi su išguldymu, sulaužymu – toks laukas produkcijos nebeduos. Kai kuriuose laukuose yra tam tikri plotai labiau nukentėję, tad žala yra tikslinama“, – teigė I. Jankauskas.

Pasak I. Jankausko, nedelsiant buvo susisiekta su draudimo bendrovėmis ir šiuo metu vertinami nuostoliai. Nemažai asociacijos narių, anot jo, savo pasėlius yra apsidraudę ir laukiama sprendimo, ar tai bus draudiminis atvejis, ar ne.

Anot jo, Lietuvos grūdų augintojų asociacija taip pat raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad ji „kuo greičiau įtrauktų Žemės ūkio skyrius ir jie taip pat imtųsi iniciatyvos bei kartu, bendradarbiaudami su ūkininkais, nustatytų patirtą žalą“.

„Tokia žiema tinka idealiai. „Angliška“ žiema. Būtų idealu, jei nebūtų didelių temperatūrų svyravimų. Kadangi nėra sniego dangos, tai bet koks staigus atšalimas gali smarkiai pakenkti augalams, nuo šalčio jie gali žūti. Geriausia, kai būna sniego, tada ramu, sniegas apsaugo“, – Eltai teigė A. Macijauskas.

Anot jo, lietinga sausio pradžia taip pat geras ženklas grūdų augintojams, nes žemės ūkis visus metus kentėjo nuo sausros.

„Drėgmė gerai, kol nėra įšalo, ji puikiausiai geriasi į žemę, nes balansas drėgmės yra pažeistas. Du metai iš eilės yra sausringi, o kai kuriuose rajonuose kritulių kiekis tesiekia 50 proc. metinės normos, tai dirvos yra perdžiūvusios ir drėgmės trūkumas vis dar yra“, – sakė A. Macijauskas.

„Jei taip ir toliau tęsis, tai būtų ideali žiema“, – pridūrė jis.

Aušrys Macijauskas. D. Labučio /ELTOS nuotr.

Praeitų metų liepą Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, nuostoliai žemės ūkiui ir kitiems sektoriams pernai buvo išties dideli, net palyginti su 2018 metais, kai stichinė sausra buvo apėmusi gerokai daugiau, t. y. 24 šalies savivaldybes.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius teigė, kad dabartinė situacija ūkininkams yra kaip tiksinti bomba, nes daugelis ūkininkų dėl blogų šių metų grūdų derliaus rezultatų turi daug įsiskolinimų, o ši grandinė tęsiasi per visą žemės ūkio sistemą.

Dėl to padidėjo ir superkamų grūdų kainos. Kaip ELTA jau rašė, spalio pirmąją savaitę Lietuvos grūdų supirkimo įmonės kviečius supirko vidutiniškai po 183,2 euro už toną - 1,12 proc. didesne kaina, palyginti su rugsėjo pradžioje buvusia kaina.

Pasak K. Starkevičiaus, bloga situacija gali paskatinti ūkininkų bankrotus.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad dalį Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) funkcijų nuo spalio 1 d. perėmė kita institucija: iš NMA perimamas užsienio prekybos administravimo funkcijas vykdys viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

„Seniau NMA vertindavo paraiškas ir žinojo, kokie yra įsipareigojimai. Jei gamintojai įsipareigoja per metus nupirkti 1 mln. tonų grūdų iš vietinių ūkininkų, šalia buvo eksportinių prekių skyrius, kuris kontroliuodavo, kiek išduoti, kad to milijono tonų neviršytų. Dabar padarytas „katašunis“. Šita veikla atiduota agentūrai, kuri net nežino, kiek NMA administravo projektų ir koks yra poreikis, ir kažką bando daryti“, - sakė R. Žemaitaitis.

Tuo tarpu žemės ūkio viceministras Darius Liutikas sakė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paruošė rekomendacijas žemdirbiams dėl pardavimo-pirkimo sutarčių. Vienas pagrindinių aspektų - rekomenduojama sutartis sudaryti ne didesniam nei 30 proc. planuojamo užauginti pardavimui skirto grūdų derliaus kiekiui. Taip pat minima, kad sutartyse turėtų būti pažymimas pirkimo-pardavimo laikotarpis, kaina, kokybės reikalavimai, vieta, kur pristatyti grūdus, atsakomybės, taip pat įtraukta force majeure (nenumatytų aplinkybių) sąlyga.

Taip pat, pažymėjo viceministras, nuo antradienio Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams pradėjo mokėti tiesioginių išmokų avansinę dalį. Šiais metais pirmą kartą avansinių išmokų taip pat sulauks pareiškėjai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse.

Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ - 85 proc. skirtos paramos sumos. Avansas ūkininkams bus mokamas iki lapkričio 30 d.

2018 m. paraiškas gauti išmokas už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pateikė beveik 126 tūkst., paramos pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ kreipėsi per 74 tūkst. ūkininkų.

Posėdyje kalbėta ir apie importuojamus grikius, kuriems esą galioja palankesnės sąlygos nei vietiniams.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neseniai skelbė ne tik stiprinanti ekologiškų grikių kontrolę, bet ir besiruošianti didinti baudas už augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimus.

Siekdama apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, poveikio, ŽŪM įpareigojo viešąją įstaigą „Ekoagros“, Valstybinę augalininkystės tarnybą ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą sugriežtinti šios neleistinos cheminės medžiagos panaudojimo ekologiškuose grikiuose kontrolę.

Grūdų augintojai piktinasi, kad tokia pati griežta kontrolė nėra vykdoma ir importuojamiems grikiams, kurių vis daugėja Lietuvos rinkoje. Kaip teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, šiemet padidėjo grikių importas iš trečiųjų šalių, ypač iš Ukrainos ir Rusijos. Per 7 šių metų mėnesius iš jų importuota 15,5 tūkst. tonų grikių, kai per tą patį laikotarpį pernai - tik 6,2 tūkst.

„Mes sąžiningai tikriname, kaip auginami grikiai Lietuvoje, - praktiškai visi grikių augintojai buvo patikrinti - nebuvo užfiksuota nė vieno pažeidimo. Nesant pažeidimų, ūkininko reikalaujama dar susimokėti 80 eurų už tyrimus. Bet kai į tą patį sandėlį važiuoja vagonai iš Rusijos, niekas nedaro tyrimų. Kodėl neprašoma, kad Augalininkystės tarnyba patikrintų kiekvieną vagoną? Tas tikrinimas užtruks 2-3 mėnesius, bet tegu stovi, kol bus patikrinta, o mūsų ūkininkams leidžiama veikti“, - kalbėjo A. Macijauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad, nors Ukrainos įstatymai ir draudžia auginti genetiškai modifikuotus grūdus, tačiau valstybė per silpna tai sukontroliuoti, todėl būtina tikrinti kiekvieną į Lietuvą atvežamų grikių vagoną.

Nors kai kurie nenašiose žemėse ūkininkaujantys dzūkai, dėl prasto derliaus pernai turėję nuostolių, žirnių atsisako ir viltis deda į avižas, žieminius rapsus ir grikius.

Oras šyla ir laukai apysausiai, todėl Varėnos rajono ūkininkai pradėjo pavasarinę sėją – avižos į dirvą byra trečią dieną. Suvalkijoje dirvos dar šlapios, ten dar nesėjama.

Tolkūnų kaime ūkininkaujanti Petruškevičių šeima avižomis devyniasdešimties hektarų plotą užsės iki savaitgalio. Eilės laukia ir kitos grūdinės kultūros, tačiau pasak specialistų, Dzūkijos nenašios žemės tinka ne visoms.

Lietuvos laukuose itin daugėja ankštinių augalų pasėlių. Grūdų augintojai, norintys gauti tiesiogines išmokas, dalį laukų privalo užsėti daug baltymų turinčiais augalais, daugiausia žirniais ir pupomis. Pernai jų auginta 230 tūkstančių hektarų, daugiausia Kėdainių ir Raseinių rajonuose.

Žemės ūkio ministerija tvirtina, kad žirniai ir pupos apsimoka – gerinama dirva, ūkininkus vilioja neblogos supirkimo kainos ir realizavimo rinkos.

Tačiau kai kurie  Varėnos rajono ūkininkai žirnių atsisako – pernai patyrė nuostolių. Laukuose žiemojo rapsai.

Šiemet varėniškiai planuoja daugiau pasėti grikių – jie gerai dera smėlingoje žemėje.

Grikiai, avižos ir kviečiai Varėnos rajone užima po trečdalį grūdinių kultūrų plotų.

Plačiau apie tai žiūrėkite Rūtos Lankininkaitės ir Giedrės Baltrušytės reportaže.