Daugelyje Balkanų šalių, kuriose mažėjantis gimstamumas, masinė migracija ir etninė įtampa kenkia pastangoms pateikti tikslius gyventojų skaičius, gyventojų surašymas yra keblus klausimas. Kosovo pareigūnai anksčiau ne kartą atidėjo surašymus.

Kosovo statistikos agentūra (ASK) 2011 metais organizavo gyventojų surašymą, tačiau etniniai serbai jį boikotavo. To surašymo metu buvo nustatyta, kad Kosove gyvena 1,8 mln. žmonių.

ASK pareigūnai sakė, kad tikisi surašymą užbaigti per šešias savaites ir viliasi, kad jame dalyvaus Kosovo serbai.

„ASK, kaip ir kitoms bendruomenėms, surengė mokymus serbų prižiūrėtojams ir surašinėtojams“, – sakė už surašymą atsakingas pareigūnas Hazbije Qeriqi (Hazbidžė Kerikis).

Praėjus kelioms valandoms po to, kai pradėtas surašymas pagrindinė Kosovo serbų partija paragino jį boikotuoti.

„Serbų tauta nedalyvaus būsimame suklastotame gyventojų surašyme“, – socialiniuose tinkluose penktadienį paskelbtame pareiškime teigė etninių serbų mažumai atstovaujanti partija „Serbijos sąrašas“ („Srpska lista“).

Kitos trys mažesnės Kosovo serbų partijos taip pat paragino boikotuoti surašymą.

Surašymas vyksta tvyrant įtampai tarp Prištinos vyriausybės ir etninių Kosovo serbų po to, kai šių metų pradžioje buvo uždrausta naudoti Serbijos dinarą.

Įsigaliojus Kosovo vyriausybės taisyklei, pagal kurią euras tapo vienintele teisėta Kosovo valiuta, kilo nepasitenkinimas.

Šis žingsnis sukėlė pyktį Belgrade, kuris nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės ir toliau finansuoja lygiagrečią serbų sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos sistemą.

Ketvirtadienį Briuselyje įvyko vėliausias abiejų šalių derybų raundas, kuriuo siekta išeiti iš aklavietės šiuo klausimu.

Etniškai susiskaldžiusioje Mitrovicoje Kosovo šiaurėje nebuvo vieningos nuomonės, kaip žmonės traktuos gyventojų surašymą.

„Kosovas yra Serbijos dalis, nesvarbu, ar jiems tai patinka, ar ne. Mes laikomės Serbijos pareigūnų [nurodymų]. Niekas negali man primesti to, ko aš nenoriu“, – sakė 47-erių dviejų vaikų motina Nataša Vujačič.

„Vis dar nežinau, ką darysiu. Viskas priklauso nuo to, ką pasakys mūsų vyriausybė [Belgrade]", – naujienų agentūrai AFP sakė 33 metų technikas Žika Trajkovičius.

Nesantaika tarp Kosovo ir Serbijos tęsiasi nuo 10-o dešimtmečio pabaigos karo tarp Serbijos pajėgų ir etninių albanų sukilėlių, kuriam kilus įsikišo NATO.

2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, bet Belgradas, Rusija ir Kinija šio žingsnio niekada nepripažino.

Kosove dominuoja etniniai albanai, tačiau šiaurinėje teritorijos dalyje, netoli sienos su Serbija, keliose savivaldybėse etniniai serbai tebėra dauguma.

Pasak Statistikos departamento, lyginant 2001 ir 2021 metų surašymų duomenis matyti, jog labiausiai sumažėjo rusų tautybės gyventojų dalis – nuo 6,3 proc. iki 5 procentų. Kiek mažiau traukėsi lenkų dalis – nuo 6,7 proc. iki 6,5 proc., baltarusių – nuo 1,2 proc. iki 1 procento nuo bendro gyventojų skaičiaus.

Statistikos departamentas taip pat nurodo, jog nuo 0,7 iki 0,5 proc. sumažėjo ukrainiečių, tačiau šie skaičiai neatspindi pokyčių po šių metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos.

Kaip BNS vėliau informavo departamentas, nuo karo pradžios pabėgėliai iš Ukrainos įtraukiami į išankstinę mėnesinę migracijos statistiką, bet tik tuo atveju, jei oficialiai deklaravo savo gyvenamąją vietą šalyje ir turi leidimą bei ketina čia gyventi ne trumpiau nei metus.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio–lapkričio į Lietuvą atvyko 47 947 Ukrainos piliečiai. Rengiant galutinius duomenis, pabėgėliai bus analizuojami, vertinant, jie atitinka nuolatinio gyventojo statusą ir tikėtina, kad jų skaičius sumažės.

Departamento skelbiamose švieslentėse nurodoma, kad nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko apie 72 tūkst. Ukrainos gyventojų, tačiau į šį skaičių patenka visi ukrainiečiai, kurie užsiregistravo Migracijos departamente.

2021 metų surašymo duomenys taip pat parodė, kad tarp miesto gyventojų rusų, baltarusių ir ukrainiečių dalis didesnė nei tarp kaimo gyventojų, o lietuvių ir lenkų – atvirkščiai: tarp kaimo gyventojų didesnė nei tarp miesto.

Kaime lietuviai sudarė 87,1 proc. visų šių vietovių gyventojų, mieste – 83,4 proc. visų jų gyventojų, lenkai – atitinkamai kaime 7,9 proc. ir 5,8 proc. mieste.

Iš viso per du dešimtmečius nuolatinių gyventojų Lietuvoje sumažėjo penktadaliu arba maždaug 673 tūkstančiais. Departamento duomenimis, 2021-ųjų sausį jų buvo 2 mln. 811 tūkstančių, o 2001-aisiais, vykdant pirmąjį gyventojų surašymą po nepriklausomybės atkūrimo, fiksuota 3 mln. 484 tūkstančiai gyventojų.

Remiantis 2021 metais vykdyto surašymo duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo apie 1,22 mln. namų ūkių, o juose gyveno 2,79 mln. žmonių. 2011-aisiais šie skaičiai atitinkamai siekė 1,27 mln. ir 3,19 milijono.

„Per dešimtmetį vidutinis namų ūkis sumažėjo nuo 2,38 iki 2,29 asmens, mieste – atitinkamai nuo 2,32 iki 2,24, kaime – nuo 2,52 iki 2,41 asmens“, – nurodo statistikai.

Dvidešimtyje savivaldybių vidutinis namų ūkio dydis buvo didesnis nei šalies vidurkis.

Per dešimtmetį vidutinis namų ūkis sumažėjo nuo 2,38 iki 2,29 asmens, mieste – atitinkamai nuo 2,32 iki 2,24, kaime – nuo 2,52 iki 2,41 asmens.

Didžiausi namų ūkiai – Vilniaus (2,71), Klaipėdos (2,66) ir Kauno (2,62) rajonų savivaldybėse. Mažiausi namų ūkiai – Visagino sav. (2,02), Ignalinos (2,05), Anykščių (2,08) ir Rokiškio (2,09) rajonų savivaldybėse.

Daugiau nei trečdalyje namų ūkių – 35,2 proc. – gyveno vienas asmuo. Tokių namų ūkių dalis per dešimtmetį išaugo – 2011 metais ji siekė 31,7 procento.

Namų ūkių, kuriuose gyveno du asmenys, dalis per dešimtmetį nepasikeitė. Iš esmės nepasikeitė ir didžiausių namų ūkių dalis.

Daugiau nei trečdalį – 35,5 proc. – vieno asmens namų ūkių sudarė 70 metų ir vyresni gyventojai.

Per dešimtmetį padidėjo šeimų, auginančių du ir tris vaikus, dalis. Surašymo duomenimis, 53,5 proc. šeimų augino po vieną vaiką, 37,6 proc. – po du, 8,9 proc. šeimų – po tris ir daugiau vaikų. 2011 metais atitinkamai – 58,2, 33,7 ir 8,1 procento.

Palyginti su 2011 metų surašymo duomenimis, per dešimtmetį esminių vyrų ir moterų santuokinės padėties pokyčių nėra – kas antras 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas buvo susituokęs.

Gyventojai pagal gimimo vietą

Surašymo duomenimis, 2 mln. 655 tūkst. (94,5 proc.) Lietuvos gyventojų gimė Lietuvoje, iš jų 55,7 proc. – mieste, 44,3 proc. – kaime (1 pav.). 155,6 tūkst., arba 5,5 proc., gyventojų gimė užsienyje. Didžiausią gimusiųjų užsienyje dalį (91,2 proc.) sudarė Europos valstybėse gimę asmenys: Europos Sąjungos valstybėse – 11 proc., kitose Europos valstybėse – 80,2 proc.

Iš visų gimusiųjų užsienyje 131,1 tūkst. (84,2 proc. visų gimusiųjų užsienyje) Lietuvos nuolatinių gyventojų gimė postsovietinėse respublikose. Daugiausia iš jų gimė Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Lyginant 2001 m. ir 2021 m. surašymų duomenis, Lietuvos nuolatinių gyventojų, gimusių postsovietinėse respublikose, sumažėjo 63,7 tūkst., arba 11,3 procentinio punkto.

Palyginti su 2011 m., pastebima, kad ypač reikšmingai išaugo skaičius Lietuvos nuolatinių gyventojų, gimusių šiose Europos valstybėse: Norvegijoje (padidėjo 2 tūkst., arba 8,2 karto), Jungtinėje Karalystėje (7,8 tūkst., arba 5,1 karto), Airijoje (1,8 tūkst., arba 3,1 karto).

62,2 proc. miesto gyventojų gimė mieste, 31,4 proc. – kaime, ne Lietuvoje – 6,4 proc. 64,3 proc. kaimo gyventojų gimė kaime, 32 proc. – mieste, užsienyje – 3,7 proc. Gimusiųjų užsienyje yra daugiau tarp miesto gyventojų (6,4 proc.) nei tarp kaimo (3,7 proc.).

Visose savivaldybėse padėtis pagal gimusiųjų užsienyje skaičių panaši. Tačiau išsiskiria Visagino savivaldybė, kurioje kas antras gyventojas gimė ne Lietuvoje. Šalčininkų rajono savivaldybėje gyvena 12,2 proc., Švenčionių rajono savivaldybėje – 10,5 proc., Klaipėdos miesto savivaldybėje – 10,3 proc. ne Lietuvoje gimusių gyventojų (2 pav.). Vienuolikoje savivaldybių gimusieji Rusijos Federacijoje sudarė po 50 ir daugiau procentų visų gimusiųjų užsienyje. Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse iš visų užsienyje gimusiųjų mažiausia dalis gimusiųjų Rusijos Federacijoje – mažesnė nei ketvirtadalis. Šiose savivaldybėse didžiausią užsienyje gimusiųjų dalį sudaro gimę Baltarusijos Respublikoje – jų daugiau nei po 50 proc.

2021 m. surašymo rezultatai leidžia nagrinėti statistinę informaciją apie gyventojus pagal jų gimimo vietą ir amžių (3 pav.). Daugiausia gimusių mieste gyventojų buvo amžiaus grupėje iki 39 metų, daugiausia gimusių kaime – 50 metų ir vyresnių amžiaus grupėje.

Didžiausia dalis gimusių užsienyje Lietuvos gyventojų buvo tarp jauniausių (0–9 metų) ir vyriausių gyventojų (50 metų ir vyresnių), atitinkamai 5,3 proc. ir 9,2 proc.

Beveik visi Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gimę Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje, buvo asmenys iki 19 metų (atitinkamai 99,8 proc., 98,8 proc. ir 98,5 proc. visų gimusiųjų šiose valstybėse).

Gyventojų tautybės ir gimimo valstybės ryšys atskleidžia kai kuriuos skirtumus. Ne Lietuvoje gimę lietuvių tautybės nuolatiniai gyventojai sudarė nedidelę gimusių užsienyje gyventojų dalį – 2,2 proc. 65 proc. Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių, 63,2 proc. baltarusių, 30,5 proc. rusų, 7,6 proc. lenkų gimė kitose valstybėse.

Gyventojų sėslumas

2021 m. surašymo duomenimis, Lietuvos gyventojų sėslumo lygis aukštas. 2 mln. 589 tūkst. (92,9 proc.) gyventojų vieni metai iki surašymo (2020 m. sausio 1 d.) gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. 180,7 tūkst., arba 6,5 proc. gyventojų, gyveno kitoje Lietuvos vietovėje. 17 tūkst., arba 0,6 proc., gyventojų gyveno užsienyje.

Moterys rečiau negu vyrai keitė gyvenamąją vietą Lietuvoje: vieni metai iki surašymo 94,5 proc. moterų ir 91 proc. vyrų gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. Vyrų, kurie nuolat gyveno užsienyje, buvo 9,8 tūkst., moterų – 7,2 tūkst., t. y. vyrų – 1,4 karto daugiau negu moterų.

Dažniausiai savo nuolatinę gyvenamąją vietovę Lietuvos teritorijoje keitė 25–44 metų amžiaus gyventojai (44,8 proc. visų nuolatinę gyvenamąją vietovę keitusių gyventojų Lietuvoje). Iš jų 44,2 proc. gyventojų gyveno kituose miestuose, 55,8 proc. – kitose kaimo gyvenamosiose vietovėse. Sėsliausi – 60 metų ir vyresni gyventojai. Tarp anksčiau gyvenusių užsienyje daugiau nei pusę (54,6 proc.) sudaro 20–34 metų gyventojai.

Panevėžio, Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojai buvo sėsliausi (4 pav.). Po 93 proc. ir daugiau Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Vilniaus apskričių gyventojų vieni metai iki surašymo gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. Marijampolės apskrityje buvo daugiausia gyventojų (10,8 tūkst., arba 7,9 proc.), kurie gyveno kitoje vietovėje (kitame Lietuvos mieste ar kaime, ar užsienyje).

2021 m. surašymo duomenimis, Visagino savivaldybės gyventojai buvo sėsliausi (96,1 proc.). Dideliu gyventojų sėslumu pasižymi didieji miestai (Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus), kuriuose 95 proc. gyventojų vieni metai iki surašymo gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietovėje.

Iš visų gyventojų, gyvenusių kitoje Lietuvos vietovėje (180,7 tūkst.), kas antras gyventojas atvyko nuolat gyventi į Vilniaus miesto (25,4 tūkst.), Kauno miesto (16,1 tūkst.), Vilniaus rajono (13,5 tūkst.), Kauno rajono (10,1 tūkst.), Klaipėdos miesto (7,2 tūkst.), Klaipėdos rajono (6,7 tūkst.), Kaišiadorių rajono (4,2 tūkst.), Šiaulių miesto ir Marijampolės savivaldybes (po 4 tūkst.). Nuolat gyventi į didžiųjų miestų savivaldybes dažniausiai atvyko gyventojai prieš vienus metus iki surašymo gyvenę rajonuose prie didžiųjų miestų savivaldybių ir atvirkščiai. Į Vilniaus miesto savivaldybę atvyko 7,9 tūkst. gyventojų iš Vilniaus rajono savivaldybės, 1,4 tūkst. – iš Trakų rajono savivaldybės, 1,1 tūkst. – iš Kauno miesto savivaldybės, į Vilniaus rajono savivaldybę atvyko 6,7 tūkst. gyventojų iš Vilniaus miesto savivaldybės, į Kauno miesto savivaldybę – 7 tūkst. iš Kauno rajono savivaldybės, į Kauno rajono savivaldybę – 4,4 tūkst. iš Kauno miesto savivaldybės.

Didžiuosiuose miestuose gyveno daugiausia gyventojų, kurie vieni metai iki surašymo gyveno užsienyje: Vilniuje (18,7 proc.), Kaune (10,8 proc.), Klaipėdoje (6 proc.), Šiauliuose (4,6 proc.), Panevėžyje (2,9 proc.) ir Kauno rajono savivaldybėje (3,1 proc.).

Gyventojai pagal gyvenimą užsienyje vienus metus ar ilgiau

294,9 tūkst., arba 10,6 proc., nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų buvo gyvenę užsienyje vienus metus ar ilgiau (2011 m. – 205,9 tūkst., arba 6,8 proc.). Iš jų 74,2 proc. buvo miesto gyventojai, 25,8 proc. – kaimo gyventojai. Miesto gyventojai sudarė 11,5 proc. nuolatinių gyventojų, kurie gyveno užsienio valstybėse vienus metus ar ilgiau, kaimo gyventojai – 8,6 proc.

Surašymo rezultatai leido nagrinėti nuolatinių gyventojų, kurie vienus metus ar ilgiau gyveno užsienyje, skaičių pagal jų atvykimo gyventi į Lietuvą metus (5 pav.). Beveik kas trečias nuolatinis Lietuvos gyventojas į Lietuvą atvyko iki Nepriklausomybės atkūrimo. 2021 m. surašymo metu užfiksuota, kad paskutinį dešimtmetį vis daugiau gyventojų atvyksta į Lietuvą. Net penktadalis visų nuolatinių šalies gyventojų, gyvenusiųjų užsienyje, 2015–2020 m. atvyko nuolat gyventi į Lietuvą.

Gyventojai pagal pilietybę

Visuomenė per dešimtmetį tapo įvairesnė pagal pilietybę: išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius. 2021 m. Lietuvoje gyveno 133 valstybių piliečių (2011 m. – 108). 2021 m. surašymo metu užfiksuota, kad Lietuvoje gyveno Gvinėjos, Kenijos, Naujosios Zelandijos, Palestinos, Panamos, Singapūro, Sudano, Zimbabvės ir kitų valstybių piliečių.

Nepaisant pokyčių, Lietuvos visuomenė išlieka homogeniška. Kitų šalių piliečių dalis beveik nepasikeitė, jie sudaro nedidelę nuolatinių gyventojų dalį (2011 m. – 0,7 proc., 2021 m. – 0,6 proc.). 99,4 proc. gyventojų, turinčių vieną pilietybę – Lietuvos Respublikos piliečiai (2011 m. – 99,3 proc.).

Turinčiųjų ne vieną pilietybę dalis per dešimtmetį kito, vertinant absoliučiais skaičiais – padidėjo daugiau nei dvigubai, tokių gyventojų 2021 m. surašymo metu užfiksuota 8,3 tūkst., arba 0,3 proc. (2011 m. – 4,1 tūkst., arba 0,1 proc.).

2,2 tūkst., arba 0,1 proc., Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų neturėjo pilietybės (2011 m. – 2,4 tūkst., arba 0,1 proc.).

Gyventojų pasiskirstymas pagal pilietybę ir amžių atskleidžia, kad tarp turinčiųjų daugiau nei vieną pilietybę daugiausia jauniausio amžiaus gyventojų – 0–19 metų gyventojai sudaro 56,9 proc. visų turinčių daugiau nei vieną pilietybę gyventojų. Tarp neturinčiųjų pilietybės – atvirkščiai, didžiausia vyresnių gyventojų dalis – 45 metų ir vyresni gyventojai sudaro 85,3 proc. visų neturinčių pilietybės gyventojų.

Iš visų gimusių Lietuvoje nuolatinių Lietuvos gyventojų 99,8 proc. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, iš visų gimusių užsienyje gyventojų 85,7 proc. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, 4,1 proc. – Rusijos Federacijos pilietybę, 1,8 proc. – Baltarusijos Respublikos, 1,6 proc. – Ukrainos pilietybę. Ne Lietuvoje gimusių ir turinčių kitų valstybių pilietybę gyventojų lyginamoji dalis nėra didelė.

Daugiausia Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos pilietybę turinčių asmenų gyveno Vilniaus miesto savivaldybėje, atitinkamai 53,8 proc., 35,3 proc. ir 37,2 proc. iš visų turinčiųjų šiasilietybes.

Visagino savivaldybė išsiskyrė tuo, kad kitų valstybių pilietybę turinčių gyventojų dalis joje buvo didžiausia. Kas dešimtas Visagino savivaldybės gyventojas buvo kitos valstybės pilietis.

Palyginti su pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo surašymo, kuris įvyko 2001 m., duomenimis, Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai augo: gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą dalis visuomenėje padidėjo daugiau nei 2 kartus – nuo 12,6 proc. (2001 m.) iki 27 proc. (2021 m.).

Bendrąsias gyventojų išsilavinimo lygio tendencijas nusako rodikliai, apskaičiuoti 1 tūkst. gyventojų. 2021 m. surašymo duomenimis, 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 270 gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą (2001 m. – 126, 2011 m. – 212) (1 pav.). Augo ir gyventojų su viduriniu išsilavinimu skaičius – 2001 m. 272 iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų turėjo vidurinį išsilavinimą, 2011 m. – 306, 2021 m. – 318.

Dauguma gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, – miesto gyventojai. Tarp miesto gyventojų daugiausia asmenų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą – 31,2 proc., šiek tiek mažiau – vidurinį išsilavinimą (30,4 proc.). Tarp kaimo gyventojų dominuoja įgijusieji vidurinį išsilavinimą, jų dalis – 34,6 proc. Lyginant miesto ir kaimo gyventojus, tarp kaimo gyventojų didesnė dalis turėjo vidurinį (34,6 proc.), pagrindinį (17,1 proc.) ir pradinį (13,2 proc.) išsilavinimą (mieste atitinkamai – 30,4 proc., 11,6 proc. ir 9,2 proc.).

2021 m. surašymo duomenimis, tarp moterų dominuoja aukštasis išsilavinamas (30,6 proc.), o tarp vyrų – vidurinis (35,7 proc.).

2021 m. surašymo duomenimis, tarp moterų dominuoja aukštasis išsilavinamas (30,6 proc.), o tarp vyrų – vidurinis (35,7 proc.).

Lyginant 2001 m. ir 2021 m. surašymo duomenis, moterų su aukštuoju išsilavinimu dalis didėjo labiau – 2,3 karto, vyrų – 2 kartus. Tai rodo, kad moterys šiek tiek sparčiau siekė aukštojo išsilavinimo. Palyginti su 2001 m. surašymo rezultatais, augo ir gyventojų su viduriniu išsilavinimu dalis. Šį išsilavinimą turinčių vyrų dalis didėjo labiau negu moterų, atitinkamai 1,3 ir 1,1 karto.

2021 m. surašymo duomenys atskleidžia gyventojų išsilavinimo skirtumus pagal amžių. Kas antras gyventojas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, buvo 25–44 metų. Tarp asmenų, turinčių aukštesnįjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą, 84,3 proc. sudarė 50 metų ir vyresni gyventojai. 39,8 proc. pradinį išsilavinimą turinčių gyventojų sudarė 10–14 metų vaikai. 70 metų ir vyresnių gyventojų išsilavinimo lygis buvo mažesnis už kitų amžiaus grupių gyventojų išsilavinimo lygį. Kas ketvirtas gyventojas, turėjęs tik pradinį arba pagrindinį išsilavinimą, buvo 70 metų ir vyresnis. 10,3 proc. šios amžiaus grupės gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą.

2021 m. surašymo rezultatai parodė ir regioninius gyventojų išsilavinimo skirtumus. Šešiose savivaldybėse (Vilniaus miesto, Neringos, Kauno miesto, Palangos miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto) užfiksuotas gyventojų su aukštuoju išsilavinimu rodiklis buvo didesnis nei šalies vidurkis (1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 300 gyventojų su aukštuoju išsilavinimu). Vilniaus miesto savivaldybėje jis didžiausias – 423.

Daugiausia išsilavinusių žmonių yra miestuose. Iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių miesto gyventojų 312 buvę įgiję aukštąjį išsilavinimą. Daugiausia baigusiųjų aukštąjį mokslą tarp gyvenančiųjų Vilniuje – 426 iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų, Neringoje – 377, Kaune – 357, Birštone – 338, Trakuose – 336, Palangoje – 326.

Didžiausia dalis gyventojų, turinčių vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą, buvo Vilniaus miesto (81,3 proc. visų 10 metų ir vyresnių gyventojų), Neringos (81,1 proc.), Kauno miesto (80,2 proc.), Visagino (80 proc.), Palangos miesto (79,1 proc.), Klaipėdos miesto (77,3 proc.), Kauno rajono (77,1 proc.) ir Birštono (77 proc.) savivaldybėse.

Nagrinėjant išsilavinimo lygį pagal gausiausias tautines mažumas, matyti, kad aukštesnis išsilavinimo lygis – žydų tautybės gyventojų. Iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių žydų tautybės gyventojų 496 turėjo aukštąjį išsilavinimą, armėnų – 352, ukrainiečių – 287, lietuvių – 278.

Lietuvių, turinčių vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą, dalis (74,1 proc.) buvo artima šalies gyventojų išsilavinimo vidurkiui (74,5 proc.). Šį lietuvių išsilavinimo rodiklį lenkia gausiausios Lietuvos tautinės mažumos: ukrainiečiai (84,1 proc.), baltarusiai (80,1 proc.), rusai (79,6 proc.). Lenkų tautybės gyventojai dažniausiai buvo įgiję vidurinį išsilavinimą (39,6 proc.). Pagal išsilavinimą išsiskiria romų tautybės gyventojai: 46,8 proc. romų tautybės gyventojų turėjo pradinį išsilavinimą, 23 proc. – pagrindinį.

Aukštesnįjį išsilavinimą buvo galima įgyti iki 2006 m. baigus aukštesniąją mokyklą, specialųjį vidurinį – iki 1995 m. baigus technikumą arba kitą specialiąją mokyklą (pedagoginę, medicinos, kultūros ir pan.).

„Tokį pokytį nulėmė neigiama neto tarptautinė migracija. Tai reiškia, kad mūsų daugiau emigravo negu imigravo, ir neigiama natūrali gyventojų kaita, t. y. daugiau numirė negu gimė“, – pasakojo Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.

Per dešimtmetį išvyko beveik 120 tūkst. daugiau žmonių nei atvyko. Daugiausia – jauni ir darbingi vyrai.

„Dar mus gelbsti iš praeities atėjusios gausios vyresnio darbingo amžiaus kartos, kurios dar yra darbo rinkoje, bet jos išeis ir Lietuva tą pajaus ekonomiškai labai stipriai“, – sakė VDU profesorius Domantas Jasilionis.

Dėl vyrų emigracijos ir didesnio mirtingumo, stipriosios lyties atstovų šalyje 200 tūkst. mažiau nei moterų, tačiau yra vietovių, kur vyrų vis dar daugiau nei moterų. Pavyzdžiui, Pravieniškėse – beveik 80 proc. vyrų. Tačiau šioje vietoje statistiką iškreipia pataisos namai. Antroje vietoje – Šiaulių rajone esantys Romučiai. Mažiausiai vyrų – vos kas trečias – Kupiškio rajone, Šnipeliškio kaime.

Per dešimtmetį padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių. Per dešimtmetį moterų, kurios niekada nebuvo ištekėjusios, padaugėjo trimis procentais. Yra ir gerų žinių – šešiais procentais padaugėjo turinčių aukštąjį išsilavinimą. „Yra pozityviausi, sparčiausiai augantys gimstamumo rodikliai, pakankamai mažas, artimas Vakarų šalims, mirtingumas, maža emigracija, tai – demografinis Lietuvos potencialas“, – vardijo VDU profesorius.

Tačiau kita specialistė sako, kad turinčių aukštąjį išsilavinimą padaugėjo ne vien dėl to, kad daugiau studijuoti ėmė, o dėl emigracijos. Žmonės emigruoja ne tik į užsienį, bet ir Lietuvoje – iš kaimų važiuoja į miestus. O iš didmiesčių – į priemiesčius.

Iš miestų vienintelis Vilnius ūgtelėjo. Čia gyvena daugiau nei pusė milijono žmonių. Keturiais procentais mažiau nei prieš dešimtmetį. Per šį laiką labiausiai sumažėjo Panevėžys – neliko kas dešimto gyventojo. Daugiausia naujakurių sulaukė Klaipėdos rajonas.

Kraustynės, anot specialistų, tik didina atotrūkį tarp miesto ir kaimo. „Atokesnių vietovių gyventojai turi mažesnes galimybes, susijusias su išsilavinimu, sveikatos apsauga, darbo vietomis“, – teigė Socialinių mokslų centro atstovė Rūta Ubarevičienė.

Per dešimtmetį pasikeitė ir tai, į ką žmonės tiki. Trimis procentais sumažėjo Romos katalikų. Už tai atsirado naujų tikėjimų. Tarp jų – ir raganiai.

Šįkart gyventojų surašymą atliko penki darbuotojai vietoje septynių tūkstančių. Jie nevaikščiojo po namus, bet išanalizavo registrų duomenis. Naujoviškas surašymas kainavo milijoną tris šimtus tūkstančių eurų – beveik septynis kartus mažiau nei prieš dešimtmetį.

Remiantis antradienį paskelbtais pirminiais šiemet vykusio gyventojų surašymo duomenimis, 2021 metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. žmonių.

Tuo metu prieš 10 metų šalyje gyveno 3 mln. 43,4 tūkst., 2001-aisiais – 3,48 mln., o 1989-aisiais – 3,67 mln. žmonių.

„Tokį gyventojų pokytį per 10 metų nulėmė neigiama neto gyventojų migracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita“, – spaudos konferencijoje sakė departamento vadovė Jūratė Petrauskienė.

Dėl migracijos Lietuva neteko 119 tūkst., o dėl gyventojų kaitos – 114 tūkst. gyventojų.

Kaip ir iki šiol, Lietuvoje gyvena daugiau moterų – jų yra 1,5 mln., kai tuo metu vyrų – 1,3 milijono.

„Surašymo atskaitos taškas 2021 metų sausio 1 diena. Turime to momento Lietuvos nuotrauką. Surašyme užfiksavome išsamų vaizdą apie šalies gyventojus ir namų ūkius pačiame koronaviruso pandemijos laikotarpyje“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Šiemet surašymas pirmą kartą atliktas remiantis duomenimis iš 13 valstybės registrų, penkių informacinių sistemų, 24 nakvynės namų – surašinėtojai gyventojų nelankė.

Didesnė dalis gyvena miestuose

Lyginant gyventojų pokytį didmiesčiuose, per dešimtmetį jų padaugėjo tik Vilniuje. Čia gyventojų skaičius išaugo 4 proc. ir dabar siekia 556,1 tūkstančio. Tai – penktadalis šalies gyventojų.

Kitų didžiųjų miestų savivaldybių gyventojų skaičius sumažėjo.

Statistikos departamento duomenimis, labiausiai sumažėjo Panevėžio gyventojų skaičius – 11 proc., Šiaulių – 8 proc., Klaipėdos – 6 procentais.

Tiek pat sumažėjo ir gyventojų skaičius Kaune ir šiuo metu jau nebesiekia 300 tūkstančių. 2021-aisiais antrame pagal dydį Lietuvos mieste gyvena 298,8 tūkst. žmonių.

Nors gyventojų miestuose sumažėjo, jų dalis, lyginant su kaimo vietovėmis nežymiai padidėjo. 2021-aisiais miestuose gyveno 68,2 proc., prieš dešimtmetį – 66,7 proc. visų šalies žmonių.

Tendencijos yra labiau neigiamos, besitęsiančios kelis dešimtmečius: gyventojų skaičiaus mažėjimas, senėjimas.

Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslo darbuotoja Rūta Ubarevičienė atkreipė dėmesį, jog naujausi duomenys atspindi pastaruoju metu šalyje dominuojančias tendencijas.

„Tendencijos yra labiau neigiamos, besitęsiančios kelis dešimtmečius: gyventojų skaičiaus mažėjimas, senėjimas. Man norėtųsi atkreipti dėmesį į regioninių skirtumų didėjimą, Vilniaus augimą“, – spaudos konferencijoje teigė ji.

Sociologė nurodė, kad demografiniai skirtumai regionuose yra pasaulinė tendencija, ypač matoma Rytų ir Vidurio Europoje.

„Visas šalies demografinis, ekonominis potencialias kaupiasi sostinių regionuose. Dėl to labai jaučiasi regioniniai skirtumai. (...) Regionai, labiau atokesnės vietovės pralaimi konkurencinę kovą visose srityse: socialinių, sveikatos, švietimo paslaugų, darbo vietos mažiau apmokamos“, – aiškino R. Ubarevičienė.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Domantas Jasilionis sakė, kad naujausi duomenys leidžia detaliau pažvelgti į dabartines tendencijas ir priimti tikslesnius politinius sprendimus.

„Tai, visų pirma, yra informacija viešajai politikai, kur reikia priimti sprendimus atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, patikimus duomenis“, – dėstė jis.

Įvairesnė visuomenė

Lyginant su 2011-aisiais, gyventojų pasiskirstymo pagal amžių pasikeitimai rodo gyventojų senėjimą.

Šių metų pradžioje medianinis amžius siekė 44 metus – visuomenė paseno trejais metais. 2011-aisiais medianinis amžius siekė 41 metus.

Statistikos departamento duomenys rodo ryškų jaunesnių nei 30-ies metų gyventojų skaičiaus mažėjimą ir vyresnių amžiaus grupių gyventojų skaičiaus didėjimą – ypač priešpensinio amžiaus gyventojų grupėje (vyresnių nei 54 metų vyrų ir moterų).

Pažvelgus į gyventojų sudėtį pagal pilietybę, tautybę, visuomenė per dešimtmetį tapo įvairesnė: išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius. 2021 metais Lietuvoje gyvena 133 valstybių piliečiai, kai 2011 metais gyveno 108 valstybių piliečiai.

Nepaisant pokyčių, Lietuvos visuomenė išlieka homogeniška. Kitų šalių piliečių dalis beveik nepasikeitė, jie sudaro nedidelę nuolatinių gyventojų dalį. 99,4 proc. gyventojų – Lietuvos Respublikos piliečiai (2011 metais – 99,3 proc.).

Šiųmetinio surašymo duomenimis, gyventojų religinė įvairovė didėja, tačiau pasiskirstymas pagal savęs priskyrimą religinei bendruomenei iš esmės nepasikeitė – 74 proc. gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei (2011 metais – 77 proc. gyventojų).

Vis dėlto, šalyje užfiksuota naujų religinių bendruomenių – deistų, Gaudijos vaišnavų, raganių, rastafarių, teosofų.

„Anketą užpildė apie 60 tūkst. gyventojų. Kalbant apie tuos, kurie neužpildė anketos, balandžio – gegužės mėnesiais atrankos (imties) būdu mes dar apkausime 40 tūkst. gyventojų“, – BNS informavo Statistikos departamento komunikacijos skyriaus atstovė Birutė Stolytė.

Tyrimas pradėtas sausio viduryje, kartu su šiemet vykdomu visuotiniu gyventojų surašymu. Pats gyventojų surašymas šiemet atliekamas valstybės turimų duomenų, administracinių šaltinių pagrindu ir surašinėtojai gyventojų nebelanko.

Statistikos departamento sprendimu apklausą vykdyti internetu nepatenkinta Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) inicijavo atskirą lenkų tautinės mažumos surašymą elektroniniu, telefoniniu ir tiesioginiu būdu.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skyrė įspėjimą LLRA-KŠS, įvertinusi kylančias rizikas dėl asmens duomenų tvarkymo, taip pat atkreipė dėmesį, kad ši iniciatyva, vykdoma tuo pat metu, kaip ir gyventojų surašymas, gali klaidinti žmones.

Statistikos departamento vykdyto 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 84,2 proc. visų Lietuvos gyventojų buvo lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai, 1,2 proc. – baltarusiai, 0,5 proc. – ukrainiečiai, 0,6 proc. – kitų tautybių gyventojai.

Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad su valstybės oficialiai visuotiniu gyventojų surašymu ir apklausa lygiagrečiai Lenkų sąjungos inicijuojama akcija „prisidengiant minėtais visuotiniu gyventojų surašymu ir gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistiniu tyrimu atsiranda prielaidos klaidinti gyventojus“.

„Gyventojams gali būti sunku atsirinkti, kuris tyrimas yra oficialus ir atliekamas laikantis visų asmens duomenų apsaugos reikalavimų, o kuris – visuomeninės organizacijos iniciatyva“, – sakoma institucijų išplatintame pranešime.

Jame pažymima, kad šiemet Lietuvos statistikos departamentas atlieka visuotinį Lietuvos gyventojų ir būstų surašymą naudodamasis tik administraciniais duomenų šaltiniais. Tam, kad Lietuvos gyventojų vaizdas būtų išsamesnis, atliekama ir gyventojų apklausa apie tautybę, kalbų mokėjimą ir išpažįstamą tikėjimą.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija šią savaitę paskelbė lygiagrečiai su Statistikos departamento surašymu bei apklausa rengsiantys Vilniaus krašto lenkų tautins mažumos gyventojų surašymą.

Gyventojams gali būti sunku atsirinkti, kuris tyrimas yra oficialus ir atliekamas laikantis visų asmens duomenų apsaugos reikalavimų, o kuris – visuomeninės organizacijos iniciatyva.

VDAI reaguodama į šią iniciatyvą atkreipia dėmesį, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). VDAI pažymi, kad specialių kategorijų asmens duomenys, pavyzdžiui, tautybė, yra jautresni, todėl reikalauja daugiau apsaugos, nes jų tvarkymas gali sukelti didesnę riziką žmogaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms.

„Atkreipiame dėmesį, kad duomenų valdytojas – šiuo atveju Lietuvos lenkų sąjunga, privalo užtikrinti BDAR reikalavimų laikymąsi ir sugebėti įrodyti, kad apklausiamus žmones tinkamai informuoja apie asmens duomenų tvarkymą“, – skelbiama pranešime.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia atsiribojantis nuo bet kokių kitų tyrimų ir informuoja, kad, pasibaigus internetinei gyventojų apklausai, departamento klausėjai lankysis pas gyventojus namuose tik tuo atveju, jei nepavyks su jais susisiekti telefonu. Visi atrinkti tyrime dalyvauti gyventojai apie tai bus informuoti laišku. Klausėjai savo darbą pradės tik nuo balandžio. Klausėjas visada su savimi turės pažymėjimą.

Lietuvos lenkų sąjunga paskelbė tautinės mažumos gyventojų surašymą ketinanti rengti elektroniniu, telefoniniu ir tiesioginiu būdu, organizatoriai tvirtina, kad bus laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų, taip pat ir dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino ribojimų.

„Lietuvos lenkų sąjunga skelbia piliečių surašymo akciją, ši akcija yra lygiagreti kaip bendras Lietuvos gyventojų surašymas. Iniciatyvą skelbiame, kad galėtume mobilizuoti mūsų gyventojus, atkreipti dėmesį, kad žmogaus tapatybė ir tautybės įrašymas labai svarbu“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Lietuvos lenkų sąjungos vicepirmininkė Vilnius vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Pasak jos, turimi duomenys leis bendruomenei tiksliau apsibrėžti ir prognozuoti poreikius dėl tautinių mažumų darželių, mokyklų, kultūrinės veiklos. Surinktus duomenis ketinama saugoti 25 metus.

Visuomeninio surašymo koordinatorius Valdemaras Urbanas tvirtino, kad surašymas bus rengiamas laikantis tiek asmens duomenų apsaugos, tiek karantino reikalavimų, asmenys anketas pildys savanoriškai, t. y. sutikdami, kad juridinis subjektas, t. y. Lietuvos lenkų sąjunga tvarkys ir saugos duomenis tam tikrą laiką.

Statistikos departamentas sausį pradėjo gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Taip pat vykdomas visuotinis gyventojų surašymas, jis atliekamas valstybės turimų duomenų, administracinių šaltinių pagrindu ir surašinėtojai gyventojų nebelanko.

Statistikos departamento vykdyto 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 84,2 proc. visų Lietuvos gyventojų buvo lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai, 1,2 proc. – baltarusiai, 0,5 proc. – ukrainiečiai, 0,6 proc. – kitų tautybių gyventojai.

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 83 tūkst. užsieniečių  – tai sudaro beveik 3 proc. šalies gyventojų.

Surašymą ketinama rengti elektroniniu, telefoniniu ir tiesioginiu būdu, organizatoriai tvirtina, kad bus laikomasi dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino ribojimų.

„Lietuvos lenkų sąjunga skelbia piliečių surašymo akciją, ši akcija yra lygiagreti kaip bendras Lietuvos gyventojų surašymas. Iniciatyvą skelbiame, kad galėtume mobilizuoti mūsų gyventojus, atkreipti dėmesį, kad žmogaus tapatybė ir tautybės įrašymas labai svarbu“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Lietuvos lenkų sąjungos vicepirmininkė Vilnius vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Pasak jos, turimi duomenys leis bendruomenei tiksliau apsibrėžti ir prognozuoti poreikius dėl tautinių mažumų darželių, mokyklų, kultūrinės veiklos. Surinktus duomenis ketinama saugoti 25 metus.

„Duomenis ketinama saugoti 25 metus, galėsime pasidaryti lyginamąją analizę ir matyti tikruosius skaičius. Žiūrint į Vilniaus apskritį ir 2011 metų bendrojo gyventojų surašymo duomenis matome, kad apie 2 proc. žmonių nėra deklaravę savo tautybės. Tai galima daryti prielaidą, kad tai tautinių mažumų gyventojai, kurie nenurodo savo tautybės“, – sakė E. Tamošiūnaitė.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis pažymėjo, kad surašymą rengianti Lietuvos lenkų sąjunga yra didžiausia lenkų tautinę mažumą vienijanti organizacija, turinti apie 12 tūkst. narių, 12 skyrių.

Lietuvos lenkų sąjunga skelbia piliečių surašymo akciją, ši akcija yra lygiagreti kaip bendras Lietuvos gyventojų surašymas.

Visuomeninio surašymo koordinatorius Valdemaras Urbanas tvirtino, kad surašymas bus rengiamas laikantis tiek asmens duomenų apsaugos, tiek karantino reikalavimų.

„Asmenys anketas pildys savanoriškai, taip pat sutikdami, kad juridinis subjektas, t. y. Lietuvos lenkų sąjunga tvarkys ir saugos duomenis tam tikrą laiką. Lenkų sąjunga duomenis rinks tik vienu išimtinai tikslu – palyginamosios analizės tikslu. Surašinėtojai turės skiriamąjį bruožą, aiškiai matomą surašinėtojo pažymėjimą, bus tinkamai instruktuoti darbui su asmens duomenimis“, – sakė V. Urbanas.

Anot jo, surašymas prasidės artimiausiu metu, „bus paisoma visų epidemiologų rekomendacijų, taip pat Vyriausybės nutarimų ir karantino metu bus laikomasi visų reikalavimų“.

„Bus trys keliai kaip surašymą atlikti: pirmas dalykas, bus popierinė anketos forma, antra bus elektroninė anketos forma, trečias variantas – telefoninio ryšio priemonėmis užpildyti tą anketą, vėliau ją pasirašyti. Mes manom, kad karantinas amžinai nesitęs, mes neturim tikslo tą surašymą atlikti per labai trumpą laiką, per mėnesį, pavyzdžiui, mes manom, kad jį bus galima ir ilgiau atlikinėt, kadangi pastangos ir ištekliai žmogiškieji, finansiniai bus tikrai dideli“, – kalbėjo koordinatorius.

Statistikos departamentas sausį pradėjo gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Taip pat vykdomas visuotinis gyventojų surašymas, tačiau jis atliekamas valstybės turimų duomenų, administracinių šaltinių pagrindu ir surašinėtojai gyventojų nebelanko.

Statistikos departamento vykdyto 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 84,2 proc. visų Lietuvos gyventojų buvo lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai, 1,2 proc. – baltarusiai, 0,5 proc. – ukrainiečiai, 0,6 proc. – kitų tautybių gyventojai.

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 83 tūkst. užsieniečių  – tai sudaro beveik 3 proc. šalies gyventojų.