-
Didžiausias pasaulyje dalgių fabrikas – tik viena Naujosios Vilnios įdomybė
LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“ kviečia apsilankyti Naujojoje Vilnioje. Pasirodo, XIX–XX amžiuje čia veikė didžiausias pasaulyje dalgių fabrikas, dėl jo rusai dalgį pradėjo vadinti „litovka“.
Šalia Vilniaus esanti Naujosios Vilnios gyvenvietė išaugo iš čia pradėtų statyti gamyklų. Pirmasis fabrikas įkurtas dar XVII amžiuje.
Ilgą laiką Naujoji Vilnia vystėsi kaip atskiras miestas, tik 1957 m. jai panaikinta savivalda – tapo Vilniaus miesto dalimi.
Plačiau apie šį įdomų Vilniaus rajoną žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.
-
Trims archeologinio paveldo objektams suteikta teisinė apsauga
Teisinė apsauga suteikta trims archeologinio paveldo objektams: 5 tūkst. metų senumo Kvietinių senovės gyvenvietei, esančiai Klaipėdos rajone, pilkapynui netoli Kragžlių kaimo Elektrėnų savivaldybėje ir Nauradų, Bučių kapinynui Panevėžio rajone, ketvirtadienį pranešė Kultūros paveldo departamentas.
Vėlyvojo neolito Kvietinių senovės gyvenvietėje šią vasarą archeologai aptiko retų radinių. Ši teritorija anksčiau buvo užliejama Minijos potvynių, vėliau – apardyta ilgalaikių arimų, sužalota magistralinių dujotiekių tiesimo metu.
Per dvejus pastaruosius metus joje ištirtas 2007 kvadratinių metrų plotas. Archeologinių tyrimų Kvietiniuose vadovas Rokas Vengalis teigia, kad senovės gyvenvietė yra vertinga dėl radinių komplekso didumo (rasta daugiau nei 3000 radinių) ir jo vienalaikiškumo, t.y., kad visi radiniai yra tarpusavyje susiję. Ši gyvenvietė priskiriama virvelinės keramikos kultūrai, kuri siejama su pirmaisiais žemdirbiais.
„2014-2015 metų tyrimų metu aptikti gausūs šio laikotarpio gyvenvietėms būdingi radiniai - puodų šukės, titnago ir akmens dirbiniai bei jų gamybos atliekos, gintaro dirbinių fragmentai, gyvulių kaulai ir pan. Gyvenvietėje aptiktas gerai išlikęs kultūrinis sluoksnis, židiniai, įvairios kol kas nenustatytos paskirties duobės. Vėlyvojo neolito gyvenvietės su gerai išlikusiu kultūriniu sluoksniu yra aptinkamos gana retai“, - sako R.Vengalis.
Pernai rudenį aptiktas ir dabar į Kultūros vertybių registrą įrašytas Kragžlių pilkapynas II patenka į Neries regioninio parko Bražuolės draustinio teritoriją. Jam priklauso du tūkstantmečių sandūros pilkapiai.
Tuo metu rugpjūtį rastame II-IV a. datuojamame Nauradų, Bučių kapinyne aptikti griautiniai žmonių kapai su įkapėmis apardyti įvairių žemės judinimo darbų metu.
„Šio kapinyno vietoje šiuo metu yra karjeras, kur pilamos ir buitinės atliekos, tad objektą skubiai reikia apsaugoti“, - nurodo departamentas.
-
Pabartonyse tyrinėjama akmens amžiaus gyvenvietė
Jonavos rajone, Pabartonyse, archeologai tyrinėja akmens amžiaus gyvenvietę. Tūkstančiai radinių, tikimasi, padės atskleisti, kaip prieš keliolika tūkstančių metų, pasitraukus ledynui, ši vietovė buvo apgyvendinta.
Netoli Jonavos esančiame Tartokų miške užrašas byloja kadaise čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Šią vietovę dar pernai pradėję kasinėti archeologai atskleidė, kad iš tiesų ji yra kiek toliau nuo pažymėtos vietos – ant Želmenos upelio kranto.
„Akmens amžiuje čia buvo apsistota tikrai ne vieną kartą ir mes tai akivaizdžiai matome iš radinių: jeigu pirmieji gyventojai čia atėjo vėlyvojo paleolito pačioje pabaigoje arba ankstyvajame mezolite, tai po to, po kokių 4–5 tūkst. metų, vėl buvo užėję kiti žmonės“, – pasakoja archeologė Gabrielė Gudaitienė.
Ji sako, kad daugiausiai akmens amžiaus gyvenviečių rasta Pietų ir Vakarų Lietuvoje. Tuose regionuose – daug titnago, todėl žmonės rinkosi teritorijas, kuriose be vargo galėjo pasigaminti reikalingų įrankių. Tuo metu Neries žemupyje titnago nedaug, o ekspedicijoje randamas – itin aukštos kokybės. Tyrinėtoja spėja, kad netoliese tekanti Neris galbūt viliodavo būrius ištroškusių gyvūnų, žmonėms buvo patogu juos medžioti, todėl jie čia ir apsistojo.
„Matome, kad žmonės buvo atsinešę tikrai geros kokybės titnago, čia jį skaldė, todėl darome prielaidą, kad jie čia jį atsinešė iš kažkur piečiau.
Radinių yra tikrai gausu, didžioji jų dalis yra akmens amžiaus titnago skaldymo šiukšlės, nuskilę tuomet, kai buvo gaminami įrankiai“, – sako G. Gudaitienė.
Akmens amžiui būdingų įrankių liekanų rasta gerokai mažiau – jos skaičiuojamos vienetais. Tyrinėtojai aptiko ir kitiems laikotarpiams priskiriamų radinių.
Rasti kirveliai ir keramika liudija čia buvus žmonių prieš 2 tūkst. metų iki Kristaus, aptikta iš geležies amžiaus likusių puodų šukių, taip pat viduramžių keramikos ir geležies šlako. Pabartonių istorija baigiasi XX amžiuje, atkasta daugybė šiam periodui būdingų radinių: kulkų, gilzių ir kitų Antrojo pasaulinio karo liekanų.
„Niekada nežinai, ką rasi. Visada smagu prisidėti prie mokslinių tyrimų. Tai nėra komercinė archeologija, kuri man nėra priimtina“, – teigia ekspedicijos dalyvė Alina Mikolėnaitė.
Neries žemupyje būta ir daugiau akmens amžiaus gyvenviečių. XX amžiaus viduryje aptiktos Drąseikių, Skarulių, Eigulių didžiulės gyvenvietės buvo sunaikintos tiesiant kelius, kasant smėlį karjeruose. Iki šių dienų išliko tik paviršinių radinių kolekcijos.
Daugiau laidos reportaže.