Vienas audinių ūkis, veikiantis šiaurinėje Ohajo valstijos dalyje Van Verto miestelyje netoli Indianos sienos, paskelbė, kad nežinomi vandalai išleido iš narvų mažiausiai 20 tūkst. audinių. Apie pusę jų pavyko suvaryti atgal, bet laisvėje liko apie 10 tūkst. šių plėšrių kailiniuotų žvėrelių. Vietos gyventojai dabar šaudo audines, jei pamato savo sklypuose.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Jos nudvės arba nuo šalčio, arba iš bado, – komentavo Van Verto gyventojas Zavier Buzard. – O tos, kurios išgyvens, bus gaudomos spąstais, šaudomos, nes medžiotojai ir gamtosaugininkai nenorės, kad čia lakstytų gauja audinių.“

Tos audinės, kurios išgyvens, bus gaudomos spąstais, šaudomos, nes medžiotojai ir gamtosaugininkai nenorės, kad čia lakstytų gauja audinių.

Vietos ūkininkai rimtai bijo audinių, nes jos gali pulti ir naminius, ir laukinius paukščius bei žuvis.

„Jei jos pasimaitins ir nesušals artėjant žiemai, jos tikrai sunaikins mažųjų gyvūnų populiacijas“, – sakė Z. Buzard.

Įtariama, kad audines paleido radikalių pažiūrų gyvūnų išlaisvinimo fronto (ALF) aktyvistai, nes audinių ūkyje rastas užrašas „ALF – mes dar sugrįšime“. 

Nesuprato, kas vyksta

Su "Kauno diena" kalbėjęs Gintautas Navakauskas, prisistatantis Vakarų Sibiro laikų augintoju, prisimindamas rugsėjo 6 d. vakaro įvykius Kėdainių rajone, sakė iš pradžių nesupratęs, kas vyksta jo privačioje valdoje.

"Nieko nesupratau, kas čia vyksta. Paskui paskambino dukra iš Vokietijos. Sako: "Čia vykdoma tokia akcija – gelbėkime šunis. Savanorių gyvūnų teisių aktyvistų į kiemą neįsileisk, išsikviesk policiją." Jie ėjo tiesiai į kiemą sakydami: "Mes čia viską išvešime." Išplūdo kaip tik galėjo. Ne visi, bet keletas jų turėjo beisbolo lazdas. Kam tos lazdos reikalingos?" – retoriškai klausė pašnekovas.

Pasak G.Navakausko, vienas vyras, laikydamas rankose beisbolo lazdą, jam esą net grasino sakydamas: "Tu čia dar paaiškinsi, ką reikės, tą mes pasiimsime."

Į Kėdainių rajone, Pilionių kaime, esančią privačią valdą atvyko ir policijos pareigūnai. Kaip teigė Vakarų Sibiro laikų augintojas, jie įspėjo savanorius, kad šie neitų į teritoriją, nes neturi tokios teisės ir liepė skirstytis.

"Kai išvažiavo pareigūnai, gal penkiolika žmonių vėl sakė: "Na, ką, šakale tu, vis tiek mes į tą kiemą įeisime, šunis paimsime." Arti prie jų nelindau – stovėjau maždaug dešimties metrų atstumu. Paskui pamačiau, kad kokie penki akmenys nukrito pataikę į skydinę, o vienas pataikė man į galvą", – prisiminė G.Navakauskas.

Kai išvažiavo pareigūnai, gal penkiolika žmonių vėl sakė: "Na, ką, šakale tu, vis tiek mes į tą kiemą įeisime, šunis paimsime."

Pareigūnai sugrįžo

Įvykus šiam incidentui vyras teigė parėjęs namo, kur tuo metu buvo ir jo sūnus, nusiplauti nuo akmens smūgio prakirstą kruviną galvą, o netrukus į duris pasibeldė policijos pareigūnai. Jie pakartotinai atvyko, nes gavo pranešimą, kad buvo apdaužyti ant kelio stovėję savanorių gyvūnų teisių aktyvistų automobiliai.

"Policijos pareigūnai atvažiavę sakė įtariantys, kad mes esą apdaužėme mašinas. Aš nesutikau važiuoti į Kėdainių policijos komisariatą, šokau į prieangį, nustūmiau pareigūną į šoną ir, man uždarant duris, jis įkišo ranką tarp durų, o aš privėriau. Man uždėjo antrankius ir išvežė, nes pasipriešinau policijos pareigūnui. Pripažįstu, pasikarščiavau. O daugiau aš nieko nebijau, mane gali tikrinti melo detektoriumi, jei mano, kad aš daužiau mašinas. Kėdainių areštinėje prasėdėjau dvi valandas, o paskui gal ketvirtą valandą ryto išvežė į Kauną – ten prasėdėjau iki pietų. Parvežė į Kėdainius, tardytoja mane apklausė ir paleido", – pasakojo šunų augintojas.

Tarnybų vizitas

Rugsėjo 7 d. grįžęs į namus Kėdainių rajone, Pilionių kaime, G.Navakauskas pasakojo pamatęs į privačią jo teritoriją atvykusius ne tik savanorius gyvūnų teisių aktyvistus, bet ir pareigūnus bei kitus tarnybų atstovus.

"Dar man nebūnant atvažiavo Kėdainių veterinarija (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), – aut. past.), apžiūrėjo šunis. Miniai pasakė, kad viskas tvarkinga – šunys pašerti, įmitę. Tai išgirdę žmonės pradėjo skanduoti, kad Kėdainių veterinarija – papirkta. Tada atvažiavo specialistai iš Kauno. Jie tokių menkniekių rado – kad kai kurios būdos per mažos, neturėjau ir dokumentų, kad šunys skiepyti nuo pasiutligės. Kitą dieną mane iškvietė į Kauną, iš ten atvažiavo veterinarijos gydytoja – čiupinėjo kiekvieną mano šunį: sklaidė plaukus, ieškojo utėlių, erkių", – teigė Vakarų Sibiro laikų augintojas.

Kalbėdamas su "Kauno diena" vyras sakė sutikęs su Kauno VMVT nurodymais pašalinti jų aptiktus trūkumus – pakeisti turimiems keturkojams būdas. Taip pat susitarta, kad paskiepyti šunų atvyks veterinarijos gydytojas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Šunis atidavė pats

Minėtą rugsėjo 7 d. G.Navakauskas teigė vienuolika įvairaus amžiaus savo šunų atnešęs ir, dalyvaujant policijos pareigūnams, padovanojęs jų reikalavusiai savanorių miniai. Tačiau, kaip paaiškėjo, didžioji jų dalis atsidūrė Kauno gyvūnų gerovės namuose "Nojus".

"Aš buvau apstulbęs, kai sužinojau, kad šunys atsidūrė prieglaudoje. Man sakė, kad nė vienas iš savanorių šunų neėmė, kai reikėjo, – visi drąsuoliai dingo. Aš nesuprantu, ko nori ta minia, kuri važinėja? Užauginau, investavau pinigų, padovanojau, ir dar blogai? Nesuprantu išvis, kas čia vyksta. Dar prieš kurį laiką baubė karvės, žvengė arkliai. Nebeliko arklių, nebeliko karvių, nebeliks šunų, dar kudakuoja vištos, kalakutai, antys – nebeliks ir tų", – emocijas liejo pašnekovas.

Vakarų Sibiro laikų augintojas, kurio valdoje, Kėdainių rajone, Pilionių kaime, dar liko per 20 šunų, teigė esą jau išgirdęs ir siūlymą, kad paimti keturkojai jam būtų sugrąžinti, tačiau G.Navakauskas atviras – padovanotų augintinių atgal nepriims, nes gerokai įsiskaudino. "Atiduokite tiems akcijos dalyviams – tegul džiaugiasi. Jeigu reikia, aš dar padovanosiu", – tarstelėjo jis.

Augina medžioklei

Maždaug tris dešimtmečius minėtos veislės keturkojus auginantis vyras, paklaustas, kokiam tikslui laiko šitiek Vakarų Sibiro laikų, neslėpė – medžioklėje šie keturkojai yra varovai.

"Kai kurie jų – veteranai, vienam ir pirštą yra kuilys nukandęs, o kiek siūlių ant jų... Taip yra medžioklėse, juk ne aš juos supjausčiau. Būna, kad per varymus kokį nors mano šunį nusižiūri medžiotojai, tai aš, pavyzdžiui, padovanoju arba išmainau į maistą ar kokį dalyką. Šunimis neprekiauju. Auginu, prižiūriu ir nekankinu. Nereikia manęs ir mano šunų girti, bet kas sugalvojo tą burbulą išpūsti – apjuodinti ne mane vieną, bet ir kitus? Gal kitur iš tikrųjų šunų neprižiūri, aš sutinku, bet čia jie buvo prižiūrimi", – teigė jis.

Tarp tų Vakarų Sibiro laikų, kurios rugsėjo pradžioje buvo padovanotos pareikalavus miniai, sakė G.Navakauskas, yra ir vienuolikos metų amžiaus veteranų, ir visai jaunučių keturkojų. "Kiti tikrai būtų nuvedę į veterinarijos kliniką ir užmigdę tuos šunis. O jie man tiek gero yra padarę – aš su jais medžiojau, todėl auginau tuos šunis, nesvarbu, kad kai kurie iš jų yra seni", – atviravo jis.

Bauginantis pranešimas

Apie tai, kas nutiko rugsėjo pradžioje Kėdainių rajone, Pilionių kaime, dienraščiui sutiko papasakoti ir savanorė gyvūnų teisių aktyvistė Reda. Pasak moters, rugsėjo 7 d. su ja susisiekė viena iš merginų, naktį buvusių jau minėtoje vietoje, kur G.Navakauskas laiko keturkojus.

Savanoriai nepatenkinti šaukia, kad šunims čia blogai, nes jie pririšti ir taip toliau. Bet nė vienas iš savanorių nepasidomėjo, ką reiškia auginti Sibiro laikas – tie šunys net žiemą nelenda į būdą – jie kasasi į žemę.

"Su manimi susisiekė viena iš savanorių, sakydama, kad Pilionių kaime naktį ar paryčiais juos užpuolė sodybos šeimininkai. Žinote, pirmas įspūdis, kad mergaites užpuolė, mašinas sudaužė, ten kažkoks vyrukas buvo – dar ir tam neva kliuvo. Nuvažiavome mes pirmadienio (rugsėjo 7 d. – aut. past.) rytą jau su Kėdainių savivaldybės atstovais – buvo viešosios tvarkos atstovas, kartu atvažiavo Dotnuvos seniūnas ir veterinarijos tarnyba – viskas buvo sukelta ant kojų. Bet dabar, kai visą situaciją matau kitomis akimis, ten buvo visiškai bergždžias reikalas – be tikslo viskas sukelta. Aš suprantu, šeimininkai – pikti, nes gauja žmonių – gal 50 savanorių, mašinų kolonos... Savanoriai nepatenkinti šaukia, kad šunims čia blogai, nes jie pririšti ir taip toliau. Bet nė vienas iš savanorių nepasidomėjo, ką reiškia auginti Sibiro laikas – tie šunys net žiemą nelenda į būdą – jie kasasi į žemę", – pasakojo pašnekovė.

Leido apžiūrėti šunis

Reda neslėpė, kad, iš pradžių pamačius būdose, prie pat vandens, šabakštynais apaugusioje teritorijoje, pririštus keturkojus, baimės būta, nes valdos savininkai ne iš karto leidosi sukalbami, tačiau vėliau pavyko surasti kompromisą, kad ne tik pareigūnai, VMVT specialistai, bet ir vienas iš savanorių būtų įleistas apžiūrėti situacijos teritorijoje.

"Apžiūrėjome, šuniukams viskas gerai – jie neperkarę ar neėdę, kai kurie iš jų netgi didesni nei Vakarų Sibiro laikos standartai. Dabar, kai žiūri kitomis akimis, nėra prie ko prikibti. Suprantu, koks stresas buvo šeimininkui, – jis visą gyvenimą atidavęs Vakarų Sibiro laikoms auginti, šunų tikrai nekankina. Viskas baigėsi tuo, kad veterinarijos tarnyba patvirtino, jog ten nieko blogo nėra, kad šunų nebūtina paimti. Aišku, užfiksavo ir pažeidimų. Negaliu sakyti, kad viskas buvo tobula", – sakė savanorė gyvūnų teisių aktyvistė.

Pasak moters, po įvykio Vakarų Sibiro laikų augintojas iki šiol geranoriškai komunikavo su savanoriais, prašė pagalbos: atvežti sauso ėdalo, dubenėlių. "Viską, ko jis prašė, mes viską jam nuvežėme, kad nebūtų taip: atvažiavo savanoriai, paėmė šunis, išvažiavo ir viskas. Čia buvo visiškai kitoks atvejis. Negaliu sakyti, kad tie šunys buvo neprižiūrėti. Juo labiau kad jie nebuvo atimti – šeimininkas juos padovanojo geranoriškai tada, kai savanoriai pradėjo piktintis dėl to, kad šunys pririšti."

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Padaryta klaidų

Redos tvirtinimu, viena iš padovanotų Vakarų Sibiro laikų išties buvo serganti, nes, jos žiniomis, keturkojis dalyvavo kautynėse miške su šernu ar kitu šunimi. Dėl to esą keturkojui lūžusi uodega, kailyje būta poodinių erkių, pradrėkstas kaklas.

"Pirmadienio (rugsėjo 7 d. – aut. past.) vakarą "Nojui" ir savanoriams buvo geranoriškai padovanoti keturi šuniukai, kurie buvo patys seniausi ir jau nebegalima jų vestis į medžioklę. Šeimininkas sakė: "Kas norite į namus vežtis šunį, prašau, ateiti pasirašyti dokumentų." Tai viena moteris Vakarų Sibiro laiką tikrai pasiėmė į namus. Kitą dieną veterinarijos tarnyboje vyko posėdis, kuriame dalyvavo šeimininkas, "Nojaus", tarnybų atstovai ir kai kurie žmonės. Pats šeimininkas pasakė, kad galime nuvažiuoti profesionaliai apžiūrėti visus jo valdoje esančius šunis kartu su veterinarijos gydytoja iš "Nojaus", – pasakojo savanorė.

Per gyvūnų apžiūrą į Kauno gyvūnų gerovės namus "Nojus" buvo atiduotos dar kelios maždaug 8–10 metų amžiaus Vakarų Sibiro laikos, kurių būdos stovėjo arti vandens telkinio.

"Ten nėra daugykla – šunys yra auginami būtent medžioklei. Jie dirba varovais. Bet savanoriai, pamatę daug šunų, net nesigilinę į situaciją, padarė labai skubotas išvadas. Ne taip viskas turi vykti. Ir dabar visiems yra kartojama, kad vakarais ar naktį savanoriai niekur nevažiuotų ir nieko netikrintų. O jei labai nori, gali nuvažiuoti pažiūrėti vienas du žmonės, neidami į teritoriją. Tokių veiksmų, kurie buvo Kėdainiuose, daryti negalima. Mūsų, savanorių, tikslas nėra atimti šunis ir jais užgrūsti prieglaudas, o pagerinti jų gyvenimo sąlygas", – teigė Reda.

Atvežti devyni

Pasak Kauno gyvūnų gerovės namų "Nojus" veterinarijos gydytojos Justinos Aniulienės, iš Pilionių kaimo į jų įstaigą buvo atvežtos devynios prasčiausios būklės Vakarų Sibiro laikos. Dėl penkių keturkojų G.Navakauskas yra parašęs dovanojimo aktą.

"Kalbant apie jų sveikatos būklę, beveik visos Vakarų Sibiro laikos turi senas traumas – lūžusius pirštakaulius, vienai iškąsta dalis lūpos. Šeimininko teigimu, keturkojui per medžioklę lūpą iškando šernas. Taip pat visos laikos pilnos blusų, viena turi poodinių erkučių ir viena kalytė yra šuninga", – detalizavo ji.

J.Aniulienės teigimu, šiuo metu minėtiems keturkojams yra atliekamas poodinių erkučių gydymas, o šuninga kalytė – stebima.

Nors kol kas nėra aišku, kokį sprendimą dėl Kauno gyvūnų gerovės namuose "Nojus" atsidūrusių Vakarų Sibiro laikų priims tarnybos, tačiau, kaip patvirtino minėtos įstaigos savininkė Loreta Skorupskienė, keturkojai problemų nekelia, todėl, jei bus nuspręsta, galės čia pasilikti, nes jų gerovė – svarbiausia.

Įvardijo pažeidimus

Kėdainių rajone, Pilionių kaime patikrinimą atlikę VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus atstovai patvirtino, kad tam tikrų pažeidimų, susijusių su gyvūnų gerove, iš tiesų buvo rasta.

Akį rėžė netvarkinga aplinka – mėtėsi kaulai ir kitos gyvūninės kilmės atliekos, kuriomis šeriami šunys. Kai kurių būdų dydis neatitiko laikomų šunų fiziologijos. Į akiratį pateko ir aštrūs jų kampai, į kuriuos, tikėtina, keturkojai galėjo susižeisti. Taip pat pastebėta, kad dalis būdų buvo pastatytos nuolydyje, šlaite, kur galimai, iškrintant krituliams, yra drėgna. Be to, ne visi gyvūnai turėjo laisvą priėjimą prie vandens – dubenėlius su vandeniu. Vakarų Sibiro laikų savininkas nebuvo pateikęs ir keturkojų vakcinacijos nuo pasiutligės dokumentų.

"Šunų laikytojas nėra registruotas kaip veisėjas, bet pagal išorinius kalių požymius ir laikytojo teigimu, vadų tikrai būta. Jis šuniukus dovanoja ar kitaip perduoda kitiems laikytojams. Buvo pažeisti gyvūnų ženklinimo, registravimo reikalavimai, nes parduodami, dovanojami ar kitaip perduodami šunys turi būti ženklinami mikroschemomis ir įregistruoti", – pabrėžė VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja Diana Šutovienė.

"Sumažino gyvūnų kiekį tose vietose, kur šunys buvo laikomi netinkamai, ir perdavė "Nojaus" priežiūrai. "Nojaus" atstovai vietoje atliko klinikinę šunų apžiūrą – jų būklė gera arba patenkinama. Keli šunys turėjo senų, sugijusių plėštinių, kąstinių žaizdų. Tai natūralu, nes šunys dalyvauja medžioklėse. Keli šunys taip pat turėjo poodinių erkučių, blusų. Vienam buvo įsisenėjęs ausies uždegimas", – detalizavo ji.

Pasak pašnekovės, per patikrinimą pas G.Navakauską rastos ne tik Vakarų Sibiro laikos su kilmės dokumentais ir jų mišrūnai, bet ir keturi pitbulio mišrūnai, priskiriami pavojingoms šunų veislėms. Dėl šių laikymo VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus specialistai raštu kreipėsi į Kėdainių savivaldybės administracijos atstovus, išduodančius leidimus dėl pavojingų šunų veislių ir jų mišrūnų laikymo.

Asmeninio archyvo nuotr.

Suderintas planas

Po įvykio Kėdainių rajone, Pilionių kaime, G.Navakauskas buvo iškviestas į susitikimą su VMVT Kauno departamento atstovais. Per šį vizitą buvo suderintas jo valdose rastų trūkumų šalinimo planas. D.Šutovienė pasakojo, kad, susitikimui pasibaigus, Kauno gyvūnų gerovės namų "Nojus" veterinarijos gydytoja kartu su šunų savininku nuvyko į Kėdainių rajoną, Pilionių kaimą, apžiūrėti kitų ten likusių 30 šunų.

"Veterinarės teigimu, šunų būklė – gera, jie normalaus įmitimo, normalaus elgesio. Apie tai, kad šunys galėtų būti žalojami ar nešeriami, negali būti nė kalbos", – patikino VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja.

Veterinarės teigimu, šunų būklė – gera, jie normalaus įmitimo, normalaus elgesio. Apie tai, kad šunys galėtų būti žalojami ar nešeriami, negali būti nė kalbos.

Skyrė baudą

D.Šutovienė patvirtino, kad G.Navakauskas susitvarkė aplinką, įsigijo naujų būdų, o kai kurias suremontavo pagal reikalavimus. Taip pat rugsėjo 18 d. Vakarų Sibiro laikų savininkas VMVT atstovams pristatė dokumentą, liudijantį, kad visi jo laikomi šunys yra suvakcinuoti nuo pasiutligės.

"Trūkumai dar šalinami, bet didžioji dalis grubiausių pažeidimų yra pašalinta. Tačiau dėl to, kad pažeidimai vis dėlto buvo nustatyti, paskirta piniginė bauda", – teigė pašnekovė.

Kokio ji dydžio, neatskleista, tačiau, remiantis administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalimi, už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą piniginę gali tekti paploninti nuo 50 iki 1,2 tūkst. eurų.

Taip pat iki spalio 14 d. G.Navakauskas turės apsispręsti – arba registruotis kaip veisėjas, arba nutraukti vykdomą veiklą, nes šunų vadų priauglio ar suaugusių šunų parduoti, perduoti ar dovanoti, nesant registruotam kaip veisėjui, negalima. Kitaip tariant, neįvykdęs šios sąlygos Vakarų Sibiro laikų savininkas laikyti šunis galės, tačiau negalės jų dauginti – kergti kalių ir pardavinėti ar dovanoti šuniukų.

Kaip skelbta anksčiau, dėl rugsėjo pradžios įvykių Kėdainių rajone, Pilionių kaime, Kauno apskrities pareigūnai patvirtino pradėję ikiteisminius tyrimus dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir pasipriešinimo policijos pareigūnui.

Vengia ženklinti mikroschemomis

Apie 70 proc. namų ūkių Lietuvoje laiko bent vieną šunį arba katę, tai sudaro apie 1,150 mln. gyvūnų, o iš jų paženklinti mikroschemomis yra tik 10 proc., sako Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

"Lietuvoje yra apie 1,150 mln. šunų ir kačių – didelis skaičius. Tai neparodo, kad esame valstybė, be galo mylinti šunis ir kates. Tai parodo, kad esame valstybė, kuri šiandien nesusitvarko su gyvūnų populiacija. Iš to kyla visos kitos problemos, kurias matome pastarąsias savaites", – sakė B.Kymantaitė.

"Iš 1,150 mln. šunų ir kačių Lietuvoje paženklintų mikroschema, kai aiškiai žinomas jų savininkas, yra tik 135 tūkst. Vadinasi, mes galime žinoti tik 10 proc. populiacijos savininkus ir, jei tas gyvūnas atsiduria gatvėje, mes galime susisiekti su šeimininku, paklausti, kodėl tas gyvūnas atsidūrė gatvėje", – pridūrė B.Kymantaitė.

Pasak jos, Švedijoje, Austrijoje bent vieną šunį arba katę laiko 12 proc. namų ūkių.

Ji taip pat nurodė, kad kiekvienais metais gyvūnų prieglaudos pasipildo 15 tūkst. šunų ir kačių, o tai – labai didelis krūvis prieglaudoms.

Viešoje erdvėje jau kurį laiką tęsiasi diskusija dėl gyvūnų laikymo ir nelegalių daugyklų.

Žemės ūkio ministerija yra sudariusi darbo grupę, kuri turi parengti siūlymus, kaip tobulinti įstatymus, siekiant užtikrinti geresnę veisėjų kontrolę ir elgesį su gyvūnais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo 79 tyrimus dėl nelegaliai laikomų ar veisiamų gyvūnų.

Šaltinis: ELTA

Kinijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerija trečiadienį paskelbė gyvūnų, kurių mėsa leidžiama prekiauti, sąrašą. Jame nurodytos kiaulės, karvės, vištos ir avys, o šunys ir katės į jį neįtraukti.

Naujajame sąraše taip pat nurodyta, kad gyvuliais laikomi gyvūnai, kuriuos žmonės prijaukino ir jau ilgą laiką augina tokiems produktams kaip mėsa, kiaušiniai ir kailis.

Kinija neseniai uždraudė prekybą laukinių gyvūnų mėsa, o savo sprendimą paaiškino rizika, kad gyvūnai žmonėms gali perduoti įvairias ligas.

Ekspertai mano, kad neteisėta prekyba gyvūnais yra kalta ir dėl naujojo koronaviruso protrūkio, išplitusio po visą pasaulį ir pražudžiusio daugiau nei 87 tūkst. žmonių.

Nepaisant to, kad prekyba ir vartojimas atsinaujino, nors panašių priemonių buvo imtasi po 2003-ųjų SARS protrūkio, esama požymių, kad šįkart tokie žingsniai vertinami kur kas rimčiau.

Pietiniame Šendženo mieste praėjusią savaitę buvo priimtas įstatymas, draudžiantis vartoti laukinių gyvūnų, įskaitant šunis ir kates, mėsą. Šį sprendimą irgi teigiamai įvertino gyvūnų teisių aktyvistai.

Gyvūnų apsaugos organizacijos „Humane Society International“ ketvirtadienį išplatintame pranešime teigiama, jog naujausios preliminarios taisyklės „galėtų demonstruoti nepaprastai svarbų pokytį, kalbant apie Kinijos norą išguiti prekybą šuniena ir katiena prekybą“.

„Atsižvelgiant į tai, kad [taisyklės parengtos] netrukus po Šendžene įvesto šunienos ir katienos draudimo, jos teikia labai daug vilčių“, – sakė organizacijos tarptautinių ryšių direktorė Wendy Higgins (Vendi Higins).

„Tai yra pirmas kartas, kai Kinijos nacionalinė vyriausybė nedviprasmiškai paaiškino, kodėl šunys... neįtraukti į oficialų gyvulių sąrašą, pabrėždama, kad tai yra augintiniai, o ne valgyti skirti gyvūnai“, – pridūrė ji.

Pasak gyvūnų apsaugos grupės, Kinijoje prekiaujant šuniena kasmet užmušami maždaug 10 mln. šunų.

Aktyvistų teigimu, tūkstančiai šių gyvūnų nužudomi per vieną šventę, minimą birželio pabaigoje pietiniame Guangsi regione esančiame Julino mieste, kur šunys valgomi minint saulėgrįžą.

Baltieji lokiai gyvena Arkties vandenyno, su kuriu ribojasi penkios šalys – Rusija, JAV, Kanada, Norvegija ir Danijai priklausanti Grenlandija – teritorijoje.  Rusija, ministerijos duomenimis, skaičiavimą pradės Čiukotkoje Sibiro šiaurės rytuose, tęs vandenyno pakraščio jūrose ir galiausiai Barenco jūroje ir Prano Juozapo Žemėje. Jis bus vykdomas iš oro.

Projektas truks iki 2023 metų. Dėl klimato šilimo Arktyje tirpstant ledui, aktyvistai įspėja, kad traukiasi baltųjų lokių biotopas. Pastaruoju metu rusų tarnybos skelbė, kad gyvūnai, ieškodami ėdalo, vis labiau skverbiasi ir į žmonių gyvenamas teritorijas.

Gautomis žiniomis, 23 metų Cyrilas ir 29 metų Mathilde surengė 15 išpuolių prieš restoranus ir parduotuves, kuriose pardavinėjami mėsos produktai, žuvis arba odos ir kailių gaminiai. Jaunuoliai buvo kaltinami vitrinų daužymu, užrašų tepliojimu ir netgi padegimais.

Prancūzijoje nuo 2018 metų vidurio suaktyvėjo įvairūs judėjimai, tiek raginantys maitintis tik augaliniu maistu, tiek stojantys prieš „rūšinę diskriminaciją“ gyvūnų atžvilgiu. Daugiausia tokių incidentų užfiksuota šalies šiaurėje - Aukštutinės Prancūzijos departamente ir jo administraciniame centre Lilyje.

Lenkijos valdžia parengė planą drastiškai sumažinti šalies šernų populiaciją, tokiu būdu mėginant užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimą. Ši kiaulėms ir šernams mirtina liga Lenkijoje pirmąkart buvo užfiksuota 2014 metais, iš Baltarusijos atklydus užsikrėtusiam šernui.

„Nebemedžiokit, lipkit žemyn – juk atrodot esąs geras žmogus“, – 44 metų gyvūnų teisių aktyvistė Anna Ruszkiewicz (Ana Ruškevič) ragino medžioklės bokštelyje sėdintį vyrą viename miške į pietvakarius nuo Varšuvos.

„Pereikit į kitą barikadų pusę, prisidėkit prie tokių žmonių kaip mes, ginančių gyvūnų teises, užuot juos žudę“, – maloniu balsu pridūrė ryškiai geltoną liemenę vilkinti aktyvistė.

A. Ruszkiewicz, Varšuvoje dirbanti valstybės tarnautoja, kartu su maždaug 40 kitų bendraminčių leidosi į keturių valandų kelią iš sostinės, kad užkirstų kelią medžioklei miške netoli Viatroveco kaimo.

„Vaikštinėjame, grybaujame. Juk turim tam teisę, tiesa? Miškas priklauso kiekvienam“, – sakė ji.

Dėl jų pastangų keliolikos medžiotojų planai buvo sužlugdyti: vienas po kito vyrai lipo iš savo bokštelių ir išvažiavo iš miško su savo šautuvais ir šunimis.

Gyvūnų teisių aktyvistai seka įkandin – visą likusią dieną jie trikdys medžiokles įvairiose vietose šiose apylinkėse.

„Tikslas – neleisti jiems jiems tiesiog pervažiuoti į kitą mišką ir ten medžioti“, – sakė šios akcijos koordinatorė Anna Michajlow (Ana Michailuv).

„Užburtas ratas“

Šią dieną aktyvistai šventė pergalę, nes apylinkėse nebuvo nušautas nė vienas šernas. Ankstesnę dieną buvo sumedžiotas vienas.

„Aktyvistai neleidžia mums medžioti. Jie mus blokavo vakar, taip pat praeitą savaitgalį. Šiandien jie vėl atvažiavo keliomis mašinomis. Negalime šaudyti“, – sakė Cyrankos medžiotojų būrelio, įsikūrusio šalies vidurio miestelyje Jeziorkoje, sekretorius Ryszardas Lewandowskis (Ryšardas Levandovskis).

„Tai užburtas ratas. (Aplinkos) ministras mūsų prašo mūsų medžioti šernus, siekiant sustabdyti AKM viruso plitimą, bet negalime to daryti“, – jis skundėsi naujienų agentūrai AFP.

„Taigi, virusas plinta vis toliau į vakarus ir pasiekia kiaulių ūkius. Jeigu ši padėtis tęsis, virusas atsidurs Vokietijoje“, – pridūrė R. Lewandowskis.

Kaip rodo Lenkijos medžiotojų sąjungos (PZL) duomenys, šalyje nuo praeitų metų balandžio pradžios sumedžiota beveik 20 tūkst. šernų arba 90 proc. planuoto kiekio.

Tačiau vyriausybei šis skaičius atrodo nepakankamas, tad sausį medžiotojai buvo paraginti suintensyvinti pastangas.

Už kiekvieną šerną, sumedžiotą pagal šią schemą, medžiotojai gauna daugiau kaip 600 zlotų (140 eurų). Penktadalis šios sumos turi atitekti medžiotojų sąjungai.

Lenkijos ūkininkai sugeba smarkiai spausti politikus, juolab kad šalis yra viena pagrindinių kiaulienos gamintojų Europos Sąjungoje. Pernai birželį šalies ūkiuose laikyta iš viso 11,8 mln. kiaulių.

Nuo 2014 metų, kai Lenkijoje buvo aptiktas AKM virusas, paveiktose teritorijose teko iššaudyti 43 tūkst. šernų, rodo vyriausiojo šalies veterinaro duomenys.

„Medžioklės etika“

Į įvykio vietą iškviesta policija užsirašė aktyvistų vardus. Jėgos nebuvo griebtasi, bet atmosfera buvo įtempta – abi grupės žėrė kaltinimus viena kitai.

Aktyvistai teigė, kad medžiotojai stengiasi „sunaikinti“ rūšį. Medžiotojai savo ruožtu reiškė įtarimus, kad aktyvistus finansuoja antilenkiški lobistai.

„Kas jus finansuoja? Ar jie suinteresuoti, kad AKM plistų ir kad už tai brangiai sumokėtų ūkininkai?“ – klausė vienas įširdęs medžiotojas.

Sumedžioti šernai yra išvežami į pramoninį šaldytuvą, kur jie išmėsinėjimi, taip pat paimama mėginių tyrimams. Rezultatai gaunami po savaitės.

Kiaulių maro virusas žmonėms nepavojingas, bet kelia didelę grėsmę kiaulininkystei.

„Padėtis neraminanti“, – sakė rytiniame Pulavų mieste veikiančios nacionalinės laboratorijos vedėjas Grzegorzas Wozniakowskis (Gžegožas Vozniakovskis).

„Visi mėginiai, paimti iš 24 šernų, nušautų Gravoline, maždaug už 40 km nuo Varšuvos, buvo teigiami. 100 proc. šių šernų buvo užsikrėtę, kai paprastai būna apie 10 procentų“, – pridūrė jis.

Medžiotojai sako atsidūrę tarp kūjo ir priekalo.

„Jeigu neįvykdysime 48 šernų kvotos, nustatytos (aplinkos) ministro, galime sulaukti pasekmių“, – sakė 42 metų medžiotojas Marcinas Jakubczakas (Marcinas Jakubčakas).

Ši kvota buvo pridėta prie būrelio metinio plano sumedžioti 154 šernus jam priklausančiuose beveik 13 tūkst. ha medžioklės plotuose.

„Aišku, nešaudome patelių ir jauniklių. Tai prieštarauja medžioklės etikai“, – pabrėžė M. Jakubczakas.

Aplinkos ministras reikalauja apskritus metus šaudyti ir šernų pateles, nesilaikant apsaugos laikotarpio, turinčio leisti populiacijai atsikurti.

Padidėjus įtampai atsistatydino PZL vadovas Piotras Jenochas, aiškiai leidęs suprasti, kad nepritaria medžiotojams keliamiems reikalavimams.

Gyvūnų teisių aktyvistai ragina boikotuoti šį šeštadienį Dusetose vyksiančias tradicines Sartų lenktynes.

"Nors Sartų lenktynės turi ilgametes tradicijas, tradicijomis negalima pateisinti žirgų išnaudojimo", - teigia pranešimą išplatinusi asociacija "Už gyvūnų teises".

Asociacija iš viso pažymi nepritarianti žirgų sportui dėl "žiaurių treniravimo praktikų" ir ragina ragina žmones jokias būdais jo neremti.

Sartų lenktynių organizatoriai tvirtina, jog žiemos lenktynės ant Sartų ežero Dusetose vyksta jau nuo 19 amžiaus pabaigos, o nuo 1905 metų - kasmet.

Nuo 1955 metų lenktynės paskelbtos respublikinėmis.