Tačiau kita mokslininkų grupė dabar užginčijo šį atradimą, grindžiamą pirmykščių Grenlandijos uolienų analize. Trečiadienį paskelbtoje studijoje sakoma, kad dariniai, laikyti mikroorganizmų veiklos įrodymais, iš tikrųjų susidarė vykstant geologiniams procesams, veikiant aukštai temperatūrai ir dideliam slėgiui.

Šio ginčo esmė – ar dėmesio centre atsidūrę kūgio pavidalo dariniai iš tikrųjų yra stromatolitai: sluoksniuotos struktūros, susidarančios dėl vandenyje gyvuojančių mikrooorganizmų veiklos.

Ankstesnių seniausiais laikytų patvirtintų stromatolitų amžius yra 3,45 mlrd. metų. Jų buvo rasta senose Australijos uolienose.

Manoma, kad gyvybė Žemėje atsirado praėjus apytikriai milijardui metų po planetos susiformavimo, o pastangos tiksliai nustatyti, kada tai įvyko, turėtų padėti suprasti, kokios buvo šio įvykio aplinkybės ir kaip gyvybė toliau vystėsi.

Tuo metu mokslo žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje Kalifornijos technologijų instituto mokslininkė Abigail Allwood (Abigeil Olvud) ir jos bendradarbiai savo išvadas grindžia ginčijamų darinių trimačio pavidalo, jų erdvinės orientaciją ir cheminės sudėties analize.

Pasak jų, darinių trimačio pavidalo analizė rodo, kad numanomos fosilijos nepasižymi sluoksniuota struktūra, itin būdinga stromatolitams. Mokslininkai tvirtina, kad nuodugnus tyrimas leidžia daryti išvadą, jog banguoto pavidalo tarpsluoksnis veikiau yra susidaręs uolienoms natūraliai deformuojantis vykstant metamorfizmo procesui.

Be to, A. Allwood komanda neaptiko jokių mikroorganizmų veiklos cheminių pėdsakų.

„Manome, kad dabartiniai įrodymai nepalaiko interpretacijos, kad šie dariniai yra 3,7 mlrd. metų senumo stromatolitai“, – pabrėžė tyrėjai.

Straipsnio autoriai taip pat rašo, kad ši analizė turėtų tapti „pamokoma istorija“ gyvybės Marse ieškotojams, interpretuojantiems Raudonosios planetos uolienų darinius.

Paryžiuje įsikūrusio Žemės rutulio fizikos instituto geomikrobiologas Markas Van Zuilenas (Markas Van Zeilenas) sakė, kad pakartotinio vertinimo išvados yra įtikinamos ir veikiausiai rodo, kad Australijoje rastos stromatolitų liekanos turėtų atgauti seniausių gyvybės Žemėje įrodymų statusą.

„Šie stebėjimai suteikia tvirtų įrodymų apie fizinę uolienų deformaciją – taigi, pateikia stebėtų darinių nebiologinį paaiškinimą“, – sakoma „Nature“ paskelbtame šio mokslininko komentare.

Tuo metu su Australijoje esančio Volongongo universiteto profesoriumi Allenu Nutmanu (Alenu Nutmenu), vadovavusio tyrimui, tapusiam 2016 metais paskelbtų išvadų pagrindu, kol kas nepavyko susisiekti.

Suakmenėję dariniai, vadinami stromatolitais, išsilaikė senovinėse uolienose, rastose prie Grenlandijos ledynų pakraščio. Šie dariniai apie 220 mln. senesni negu iki šiol ankstyviausiais gyvybės pėdsakais laikytos fosilijos.

Jie įrodo, kad gyvybė mūsų planetoje atsirado praėjus vos keliems šimtams milijonų metų po Žemės susiformavimo, nurodė šių tyrimų vadovas Allenas Nutmanas (Alenas Natmanas), dirbantis Volongongo universitete.

„Šis atradimas – naujas seniausių išlikusių gyvybės Žemėje įrodymų atskaitos taškas“, – savo pranešime rašo Naujojo Pietų Velso universiteto geologijos profesorius Martinas Julianas Van Kranendonkas (Martinas Džulianas Van Kranendonkas), vienas iš studijos autorių.

„Grenlandijoje naujai atsidengusių uolienų dariniai ir geochemija pasižymi visais požymiais, bylojančiais apie jaunesnių uolienų biologinę kilmę. Jie pažymi, kad gyvybė Žemėje atsirado labai anksti“, – pridūrė jis.

Isua stromatolitai – 1–4 cm aukščio dariniai – atsidengė nutirpus vienam sniego lopiniui vadinamojoje Isua formacijoje Grenlandijos pietvakariuose. Šių darinių amžius daugmaž atitinka žemiškosios gyvybės amžių, apskaičiuotą tiriant gyvų organizmų genetinio evoliuciją, nurodė A. Nutmanas.

Mokslininkas pridūrė, kad šis atradimas gali padėti ieškoti gyvybės pėdsakų Marse. Ši planeta laikoma labiausiai tikėtina Saulės sistemos vieta, neskaitant Žemės, kur galėjo atsirasti mikroskopinių organizmų, panašių į mūsiškes bakterijas.

Manoma, kad Raudonojoje planetoje kadaise buvo gausu vandens, o jos atmosfera buvo daug tankesnė. Mokslininkai kelia prielaidą, kad esant aukštesnei temperatūrai Marse galėjo būti gyvybei atsirasti palankios sąlygos.

Naujasis atradimas „reikšmingas Marsui, nes prieš 3,7 mlrd. metų Marsas tebebuvo drėgnas – galbūt jame tebebuvo vandenynų ir panašių telkinių. „Taigi, jeigu (toje planetoje) gyvybė išsivystė lygiai taip pat greitai kaip Žemėje ir tapo pajėgi suformuoti darinius, panašius į stromatolitus, gali būtų lengviau aptikti gyvybės Marse pėdsakų“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Nutmanas.

„Užuot ieškoję vien cheminių pėdsakų, galime įžvelgi į stromatolitus panašių darinių nuotraukose (iš Marso), atsiųstose į Žemę“, – aiškino jis.

Ankstesniais seniausiais gyvybės egzistavimo Žemėje įrodymais buvo laikomos 2006 metais australų ir kanadiečių mokslininkų ištirtos mikrofosilijos, rastos Australijos šiaurės vakariniame Pilbaros regione. Nustatyta, kad tų stromatolitų amžius – didesnis kaip 3,4 mlrd. metų.

Naujausio Grenlandijos stromatolitų tyrimo išvados buvo paskelbtos mokslo žurnale „Nature“.